fcc8e9eb-1175-4d96-aee3-9abdc0bc51e6 · Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas

CivCivilinė byla Nr. 2-7285-790/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-04104-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 34.3; 35.4; 116.1 (S) VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 11 d.Vilnius Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovams Vytautui PaÅ¡kauskui, ŽydrÅ«nui Anilioniui, atsakovui E. L., trečiajam asmeniui D. L., atsakovo ir trečiojo asmens atstovei adv. padėjėjai Alinai Bissekerskajai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „AutoÅ«kis“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui E. L., tretiesiems asmenims D.

L., Vilniaus m. 6 notarų biuro notarei D. Å taupienei, O. G. dėl atsisakymo priimti palikimÄ pripažinimo negaliojančiu ir dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo iÅ¡ paveldėto turto bei atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui AB „AutoÅ«kis“, tretiesiems asmenims D. L., O. G. dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į atsakovo pinigų sumas, priklausančias atsakovui iÅ¡ kito asmens. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : ieÅ¡kovas, patikslinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, praÅ¡o pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo E. L. 2011-11-23 pareiÅ¡kimÄ , kuriuo atsakovas atsisakė jam priklausančio palikimo dalies 2011-11-12 mirus tėvui L.

L., nukreipti 69 414,15 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovo naudai į atsakovo pagal įstatymÄ paveldėtÄ ir trečiojo asmens valdyme esantį turtÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad 2007-11-30 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-75-101/2007 priėmė nutartį, kuria patvirtino 2007-11-29 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ taikos sutartį su priedu – mokėjimų grafiku. Pagal taikos sutartį atsakovas įsipareigojo 83 308,74 Lt sumÄ ieÅ¡kovui sumokėti dalimis laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31. 2009-09-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-75-101/2007 dėl 83 308,74 Lt sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai.

Å iÄ dienÄ pagal minėtÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ likusi neiÅ¡ieÅ¡kota suma yra 69414,45 Lt. Nurodo, kad ieÅ¡kovui tapo žinoma, jog 2011 m. pab. mirus atsakovo tėvui, atsakovas atsisakė palikimo priėmimo, tokiu bÅ«du iÅ¡vengdamas skolinių įsipareigojimų vykdymo. Todėl ieÅ¡kovas antstolių kontorai pateikė 2012-02-20 raÅ¡tÄ Nr. S01-55, kuriuo buvo praÅ¡oma pareikalauti iÅ¡ atsakovo pateikti informacijÄ , susijusiÄ su atsakovo tėvo palikimu, nurodant palikėjo duomenis, paveldimÄ turtÄ , visų įpėdinių duomenis ir kt.

Atsakovas pateikė tik dalį praÅ¡omos informacijos – atsakovas nurodė, kad įstatyminės paveldėjimo dalies atsisakė motinos naudai, o visų įpėdinių duomenis atsisakė nurodyti. IÅ¡ 2012-02-24 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo matyti, kad L. L. turtÄ paveldėjo D. L.. Nurodo, kad duomenų apie kitus paveldėtojus nėra. Teigia, kad negalima atsisakyti palikimo su sÄ lygomis ar iÅ¡lygomis arba dalies palikimo. Lingvistinis ir loginis Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.60 straipsnio 1 dalies aiÅ¡kinimas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad negalima atsisakyti palikimo ir kito asmens naudai.

Be to, palikimo atsisakymas kitų asmenų naudai jau yra disponavimo turtu sandoris, o disponuoti turtu gali tik jo savininkas. Todėl reikia pripažinti, kad atsakovo įstatyminės palikimo dalies atsisakymas motinos naudai yra neteisėtas. IeÅ¡kovas mano, kad atsakovas, bÅ«damas praktiÅ¡kai nemokus ir atsisakydamas priimti savo tėvo palikimÄ , siekė užkirsti keliÄ skolos mokėjimui (iÅ¡ieÅ¡kojimui) iÅ¡ turto, kurį jis pats galėjo paveldėti. Pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad tokioje situacijoje, kai atsisakoma priimti palikimÄ trečiojo asmens naudai tam, kad iÅ¡ jo nebÅ«tų galima patenkinti kreditoriaus reikalavimų, galima pareikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinį.

Tai neabejotinai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai tokiu atveju taip pat turėtų bÅ«ti ginami actio Pauliana ieÅ¡kinio bÅ«du ir tam nereikia įrodinėti trečiojo asmens, ieÅ¡kovo motinos, nesÄ Å¾iningumo. Atsakovas atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį teismo praÅ¡o ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje pateikia netikslų įvykių apraÅ¡ymÄ bei jų interpretavimÄ . Teigia, kad 2012-03-07 antstoliui pateikdamas informacijÄ apie palikimo atsisakymo aplinkybes nurodė, kad atsisakė paveldėjimo įstatyminės dalies motinos naudai neturėdamas omenyje, kad tai buvo iÅ¡lyga.

Taip pat atsakovas klaidingai suformulavo savo negalėjimÄ nurodyti kitų įpėdinių duomenis. Tvirtina, kad atsakovas siekė suteikti informacijÄ apie kitų įpėdinių nebuvimÄ . Taigi atsakovui bÅ«nant vienu iÅ¡ dviejų esančių palikėjo įpėdinių, atsisakius paveldėjimo įstatyminės dalies, trečiasis asmuo D. L. objektyviai liko vienintele įpėdine, paveldinčia palikėjo turtÄ pagal įstatymÄ . Nurodo, kad susiklosčiusios aplinkybės privertė atsakovÄ kreiptis į tėvus pagalbos – atsakovas dėl stuburo iÅ¡varžos 2008 m. pab. liko nedarbingas.

Tuo pačiu metu stipriai sumažėjo atsakovo gaunamos pajamos, kurių dydžio neužteko nei vidutiniam pragyvenimo lygiui užtikrinti, nei skolai ieškovui sumokėti. Ligos metu atsakovas buvo slaugomas ir išlaikomas tėvų. Teigia, kad atsakovas tėvams buvo įsipareigojęs atlyginti visas jų turėtas išlaidas, patirtas dėl atsakovo reabilitacijos bei išlaikymo. Dėl sūnų ir tėvus siejančios artimos giminystės susitarimas buvo žodinis. Tuo tarpu atsakovo tėvui L. L. buvo diagnozuotas vėžys.

Palikėjo sveikatos bÅ«senai blogėjant, o atsakovo finansinei padėčiai negerėjant, palikėjas pareiÅ¡kė ketinimÄ testamentu palikti visÄ savo turtÄ sutuoktinei – D. L.. Tačiau dėl ligos atsakovo tėvui nepavyko įforminti testamento Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Nurodo, kad atsakovas nesiekia iÅ¡vengti prievolės ieÅ¡kovui įvykdymo. Atsakovas su pasiÅ«lymu kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , siÅ«lydamas perleisti ieÅ¡kovui atsakovo turtinio reikalavimo teisę – kreditorinį reikalavimÄ , tačiau ieÅ¡kovas nurodytÄ pasiÅ«lymÄ nemotyvuotai ignoravo.

Pabrėžia, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų tenkinimas pažeistų trečiojo asmens teisėtus interesus, palikėjo iÅ¡sakytÄ valiÄ , trečiojo asmens teisę į patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ . Trečiasis asmuo D. L. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad visi nesutikimo su pareikÅ¡tu patikslintu ieÅ¡kiniu motyvai ir argumentai, įrodantys pareikÅ¡to ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ , yra iÅ¡dėstyti atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį.

Pažymi, kad patvirtina visas atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes bei palaiko visus atsakovo teisinius argumentus. Pabrėžia, kad yra visos sÄ lygos ieÅ¡kovo pateiktus reikalavimus pripažinti nepagrįstais, todėl atmestinais. Trečiasis asmuo Vilniaus m. 6 notarų biuro notarė D. Å taupienė atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodo, kad Vilniaus m. 6 notarų biure vedama atsakovo tėvo, mirusio 2011-11-12, turto paveldėjimo byla. PalikimÄ po L. L. priėmė mirusiojo sutuoktinė D.

L.. Jai buvo iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimas pergyvenus sutuoktinį į santuokoje įgytÄ turtÄ ir paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ . Mirusiojo sÅ«nus palikimo atsisakė. Pažymi, kad pagal 1964 m. CK 591 straipsnio 1 dalį buvo galima atsisakyti palikimo kitų asmenų naudai. Naujasis CK tokios teisės įpėdiniui nesuteikia, nes palikimo atsisakymas kitų asmenų naudai jau bÅ«tų disponavimo turto sandoris, o disponuoti turtu gali tik jo savininkas. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nukreipti 69 414,15 Lt įsiskolinimo pagal 2007-11-29 taikos sutartį civ. byloje Nr. 2-785-101/2007 iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovo naudai į įsiteisėjusiu 2011-05-19 Vilniaus apygardos teismo sprendimu civ. byloje Nr. 1-74/2012 nustatytÄ atsakovo reikalavimo teisę dalyje dėl 69 414,15 Lt priteisimo iÅ¡ O.

G., priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovo turtinis reikalavimas kildinamas iÅ¡ 2004-06-21 finansinio lizingo sutarties Nr. SH 936, pagal kuriÄ atsakovas priėmė valdyti UAB „Žemės Å«kio lizingas“ priklausantį 113 000 Lt vertės automobilį BMW 530. Teigia, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių visumos atsakovas nepajėgė toliau mokėti finansinių prievolių pagal automobilio lizingo sutartį ieÅ¡kovui. Nurodo, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl skolos iÅ¡ atsakovo priteisimo, o 2007-11-30 teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui visÄ automobilio kainÄ .

Å iandien likusi įsiskolinimo dalis ieÅ¡kovui lygi 69 414,15 Lt. Vilniaus apygardos teismo 2008-12-23 nuosprendžiu O. G. buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį už jam patikėto didelės vertės turto iÅ¡Å¡vaistymÄ â€“ nusikalstamu bÅ«du praradus automobilį. Pažymi, kad civilinėje byloje pagal atsakovo civilinį ieÅ¡kinį kaltininkui O. G. Vilniaus apygardos teismas atsakovo naudai iÅ¡ O. G. priteisė 106 648,10 Lt nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Atsakovui buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas, tačiau atsakovas iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ kaltininko nepradėjo, kadangi atsakovo turtinė padėtis ypatingai sudėtinga. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo turtinio reikalavimo teisė yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir yra galiojanti, atsakovas, ieÅ¡kodamas bÅ«do įvykdyti prievolę, kreipėsi į ieÅ¡kovÄ su 2012-03-27 pasiÅ«lymu, kuriuo paragino ieÅ¡kovÄ apsvarstyti galimybę perimti atsakovo reikalavimo teisę dalyje dėl 70 000 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ O.

G.. Tvirtina, kad ieÅ¡kovas šį atsakovo pasiÅ«lymÄ nemotyvuotai ignoravo. IeÅ¡kovas AB „AutoÅ«kis“ atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytas reikalavimas pripažintinas kaip neatitinkantis įstatymų reikalavimų bei prieÅ¡taraujantis sutarties laisvės principui. Nurodo, kad kreditoriaus reikalavimo teisė trečiajam asmeniui gali pereiti dviem pagrindais – įstatymo ir sutarties.

Tvirtina, kad nėra nei vieno pagrindo, leidžiančio taikyti įstatyminę cesijÄ . Taip pat pabrėžia, kad jokios reikalavimo perleidimo sutarties su atsakovu nėra sudaręs ir nepageidauja jos sudaryti. Taigi ieÅ¡kovas neprivalo perimti ieÅ¡kovo reikalavimo. Nors atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodo, kad atsakovas iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ O. G. nepradėjo dėl sudėtingos turtinės padėties, tačiau antstolis turi teisę iÅ¡ viso ar iÅ¡ dalies atleisti nuo vykdymo iÅ¡laidų mokėjimo arba vykdymo iÅ¡laidų apmokėjimÄ atidėti.

Toks atsakovo vengimas pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus leidžia įtarti, jog O. G. yra nemokus. IeÅ¡kovas nurodo, kad, perleidus reikalavimo teisę, bÅ«tų patenkinti tik atsakovo, bet ne ieÅ¡kovo interesai. IeÅ¡kovo praÅ¡ymas nukreipti atsakovo įsiskolinimo teisę į O. G. turtÄ yra nepagrįstas, nes teismas tokios kompetencijos Å¡iuo klausimu neturi – tai turi bÅ«ti sprendžiama vykdymo procese.Trečiasis asmuo D. L. atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodo, kad ieÅ¡kovo reikalavimas nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ D. L. paveldėtÄ turtÄ neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų. Pažymi, kad atsakovas stengėsi suderinti su ieÅ¡kovu atsakovo įsiskolinimo sumokėjimo bÅ«dÄ , nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ atsakovo piniginio reikalavimo teisę, tačiau ieÅ¡kovas į šį atsakovo pasiÅ«lymÄ nesureagavo. IeÅ¡kovas, žinodamas apie atsakovo turimÄ piniginio reikalavimo teisę, pasirinko keliÄ teisminiu bÅ«du ginčyti atsakovo atsisakymÄ priimti palikimÄ .

Pažymi, kad D. L. paveldėtas turtas buvo įgytas santuokoje su palikėju, jai turi ypatingos neturtinės vertės, su paveldėtu turtu susijusi gausybė prisiminimų apie velionį bei santuokinį gyvenimÄ . Tuo tarpu atsakovo teisė į pinigines sumas iÅ¡ trečiojo asmens O. G. kildinama iÅ¡ nusikaltimu atsakovui padarytos žalos atlyginimo teisinių santykių. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju D. L. neturi nei turtinio, nei moralinio įsiskolinimo nei vienam iÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų.

Patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas. Dėl ieÅ¡kinio.2007-11-30 Vilniaus m. 1 apylinkės teismas civ. byloje Nr. 2-75-101/2007 priėmė nutartį, kuria patvirtino 2007-11-29 ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ taikos sutartį. Pagal taikos sutartį atsakovas įsipareigojo ieÅ¡kovui sumokėti 83 308,74 Lt sumÄ per 3 metus, mokėjimus atliekant dalimis laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-12-30 (b. l. 6-8). 2009-09-21 Vilniaus m. 1 apylinkės teismas iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 83 308,74 Lt sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai (b. l. 9).

Minėtas vykdomasis raÅ¡tas buvo perduotas antstolių Brigitos Palavinskienės ir Armino Naujokaičio kontorai vykdyti (b. l. 10). 2011-11-12 mirė atsakovo tėvas L. L. (b. l. 90). Atsakovas 2011-11-23 pareiÅ¡kimu atsisakė jam priklausančio palikimo dalies, atsiradusios po tėvo mirties (b. l. 44). L. L. palikimÄ priėmė jo sutuoktinė, atsakovo motina D. L. (b. l. 43). IÅ¡ 2012-02-24 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo matyti, kad paveldėtÄ turtÄ sudaro ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 131/462 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), banko sÄ skaitoje esančios lėšos, atkuriamos nuosavybės teisės ir pareigos į žemės sklypÄ ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 55-60).

CK 6.66 straipsnis įtvirtina vienÄ iÅ¡ kreditoriaus interesų gynimo bÅ«dų – kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius – actio Pauliana. Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu Å¡iuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visetui, kad bÅ«tų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui Å¡iuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

Actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas reiÅ¡kia actio Pauliana, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo 2011-11-23 pareiÅ¡kimÄ , kuriuo atsakovas atsisakė jam priklausančio palikimo dalies mirus tėvui, t. y. vienaÅ¡alį sandorį. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad toks ieÅ¡kovo reikalavimas pagrįstas, nes nagrinėjamu atveju yra visos actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos.Iki Å¡iol iÅ¡ atsakovo neiÅ¡ieÅ¡kota suma pagal 2009-09-21 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ sudaro 69 414,15 Lt (b. l. 11).

Å io skolos dydžio atsakovas neginčija, todėl laikytina, kad atsakovas ieÅ¡kovui iki Å¡iol yra skolingas 69 414,15 Lt sumÄ , t. y. ieÅ¡kovas turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo bÅ«ti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, nes pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes sudarius ginčijamÄ sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi.

Nustatyta, kad atsakovas 2012-03-07 antstolių kontorai pateikė informacijÄ , kurioje nurodė, jog neturi lėšų ar vertybinių popierių bankuose ir kredito unijose, turtinių teisių iÅ¡ trečiųjų asmenų lėšų ar turto, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, mėnesio atlyginimas sudaro 200 Lt (b. l. 20). Antstolė Brigita Palavinskienė 2012-03-16 patvarkymu dėl informacijos pateikimo taip pat nustatė, kad atsakovas neturi registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, turtinių teisių ar vertybinių popierių, atsakovo mėnesinis atlyginimas yra 200 Lt (b. l. 14-15).

Tai, kad atsakovas neturi piniginių lėšų kredito įstaigose, patvirtina ir kita byloje esanti informacija (b. l. 16-19). Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovo mėnesinis atlyginimas siekia 200 Lt (b. l. 88-89). Laikotarpiu nuo 2008-11-04 iki 2008-12-10 atsakovas buvo nedarbingas (nedarbingumo pažymėjimas, b. l. 86-87). Vilniaus apygardos teismas 2011-05-19 sprendimu E. L. civilinį ieÅ¡kinį patenkino, priteisė iÅ¡ O. G. E. L. naudai 106 648,10 Lt sumÄ nusikaltimu padarytos žalos atlyginimui (b. l. 97-100).

Taigi pagal minėtÄ teismo sprendimÄ atsakovas turi reikalavimo teisę O. G. atžvilgiu bei turi teisę be O. G. sutikimo perleisti šį reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jei tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai. Matyti, kad atsakovas nėra pateikęs vykdymui Vilniaus apygardos teismo iÅ¡duoto vykdomojo raÅ¡to minėtoje baudžiamojoje byloje (b. l. 106), nėra aiÅ¡ki O. G. turtinė padėtis. Pagal gyventojų registro duomenis, O. G. iÅ¡vykęs į EstijÄ (b. l. 149), Lietuvoje darbo pajamų negauna (b. l. 150).

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad atsisakymas priimti palikimÄ lėmė, kad atsakovas negali patenkinti kreditoriaus reikalavimo. Atsakovas nepateikė duomenų, kad ieÅ¡kovas gali realiai patenkinti reikalavimÄ , nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ O. G. turtÄ , t. y. nepateikė jokių duomenų, kad O. G. turi turto, pajamų, tinkamų iÅ¡ieÅ¡kojimui. Kreditoriaus teisė susigrÄ Å¾inti skolÄ gali bÅ«ti pažeista ir skolininkui atsisakius palikimo trečiojo asmens naudai – sudarius vienaÅ¡alį sandorį – atsisakymÄ nuo palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Todėl Å¡iuo atveju laikytina, kad atsakovas, atsisakydamas priimti palikimÄ , nepadidino savo mokumo ir iÅ¡ esmės sutrukdė kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, tuo pažeidė kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (actio Pauliana) ieÅ¡kinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nagrinėjamu atveju atsakovas nereikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties termino.

Dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamo sandorio pasakytina, kad CK 5.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis pagal įstatymÄ ar įpėdinis pagal testamentÄ turi teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sÄ lygomis ir iÅ¡lygomis arba dalies palikimo. Nustatyta, kad atsakovo tėvas mirė 2011-11-12, o atsakovas nuo palikimo atsisakė 2011-11-23. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas nepraleidęs įstatyme nurodyto 3 mėnesių termino, pasinaudojo įstatymo suteikta teise ir atsisakė palikimo.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, ar atsiradusį palikimÄ priimti, ar jo atsisakyti, <...> tačiau kiekviena teisės norma turi bÅ«ti aiÅ¡kinama konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-19 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-98/2007). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar ginčijamas sandoris buvo bÅ«tinas. Jeigu sandoris bÅ«tinas, actio Pauliana institutas negali bÅ«ti taikomas.

Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kuriÄ gali nustatyti įstatymas. Pareiga sudaryti sandorį taip pat gali bÅ«ti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iÅ¡ skolininko vienaÅ¡aliÅ¡ko įsipareigojimo (pvz., paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimÄ Ä¯keisti turtÄ ), ikisutartinių santykių, vieÅ¡o konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovas minėtais pagrindais būtų įpareigotas atsisakyti palikimo. Atitinkamais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl tam tikrų faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Atsakovas nurodė, kad atsisakė nuo palikimo tam, kad palikimas atitektų motinai, kadangi tokia buvo mirusio tėvo valia, be to, jis buvo įsipareigojęs atlyginti tėvams jų patirtas išlaidas, patirtas atsakovo reabilitacijai ir išlaikymui.

Tačiau Å¡iuo atveju palikėjas testamento nebuvo sudaręs, todėl konstatuotina, kad tinkama forma jo valia palikti turtÄ sutuoktinei nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta. Atsakovo ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais Å¡iuo atveju, nesant tinkama forma iÅ¡reikÅ¡tos palikėjo valios, pagrindo vadovautis nėra. Matyti, kad galima tėvų parama atsakovui pastarajam gydantis, negaunant pajamų, buvo moralinio pobÅ«džio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, negalima teigti, kad atsakovo prievolė už tai atsilyginti tėvams, yra teisinė.

Teigti, kad ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ iÅ¡laikyti motinÄ ir vykdydamas Å¡iÄ pareigÄ privalėjo atsisakyti priimti palikimÄ , pagrindo nėra, nes matyti, kad palikimo atsisakymo metu paties atsakovo turtinė padėtis iÅ¡ esmės buvo sunkesnė, nei jo motinos, be to, į bylÄ nėra pateikti įrodymai, kad atsakovo motinai reikalingas iÅ¡laikymas (CK 3.205 straipsnis). Kasacinis teismas, spręsdamas dėl dovanojimo sandorio sudarymo bÅ«tinumo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad apsisprendimas sudaryti turto dovanojimo sutartį negali bÅ«ti visais atvejais grindžiamas įstatyme nustatytos pareigos iÅ¡laikyti tėvus vykdymu.

Geranoriškas paramos teikimas yra įmanomas keliais būdais, gali būti vykdomas įvairiomis formomis, gyvenant atskirai nuo tėvų ir ne vienoje šalyje. Kaip tai bus atliekama konkrečiu atveju, paliekama šalių nuožiūrai, todėl turto perdavimas, kaip parama tėvams, nulemtas laisvo šalių apsisprendimo, o ne būtinumo. Dėl to tokio actio Pauliana pagrindu ginčijamo turto dovanojimo tėvams sandorio sudarymas neprivalomas ir sandoris pripažintinas negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1253/2001).

Remiantis aukščiau nurodytais motyvais, konstatuotina, kad atsakovo atsisakymas nuo palikimo nebuvo bÅ«tinas, t. y., skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.CK 6.66 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytos sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana), t. y. buvo nesÄ Å¾iningas. SÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus.

Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu Å¡iuos kriterijus. Vertinant atsakovo sÄ Å¾iningumÄ objektyviuoju požiÅ«riu darytina iÅ¡vada, kad atsiradus palikimui, iÅ¡ kurio galimas įpėdinis gali įvykdyti prievolę ar didžiÄ jÄ jos dalį, įpėdinis, bÅ«damas rÅ«pestingas ir atidus asmuo, siekdamas įvykdyti skolinius reikalavimus, privalėjo elgtis taip, kad nepažeistų kreditoriaus interesų, t. y. priimti atsiradusį palikimÄ .

Vertinant atsakovo sÄ Å¾iningumÄ subjektyviuoju požiÅ«riu matyti, kad atsakovas aiÅ¡kiai žinojo ir suprato turimÄ neįvykdytÄ prievolę, žinojo apie vykstantį iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ , jis, atsižvelgiant į jo amžių, individualias savybes, žinojo ir turėjo žinoti, kad atsisakymo priimti palikimÄ sandoris pažeis kreditoriaus interesus, nes palikimÄ sudarantis turtas atiteks artimam asmeniui, motinai, o ne bus panaudotas jo skoliniams įsipareigojimams įvykdyti. Todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas nebuvo sÄ Å¾iningas, sudarydamas ginčijamÄ sandorį.

CK 6.66 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad dviÅ¡alį sandorį pripažinti negaliojančiu Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, t. y., žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Neatlygintinas sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo. Trečiasis asmuo D. L. atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad ji neturi nei turtinio, nei moralinio įsiskolinimo nei vienam iÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų.

Tačiau trečiojo asmens D. L. sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo faktas nagrinėjamoje byloje nėra teisiÅ¡kai svarbus. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsisakė palikimo, t. y., atliko neatlygintinÄ sandorį, be to, sandoris buvo vienaÅ¡alis. Todėl teismas, spręsdamas atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu klausimÄ , nėra saistomas aplinkybių dėl trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo. Kreditorius, reikÅ¡damas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ sugrÄ Å¾inant tai, kÄ skolininkas nesÄ Å¾iningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims.

Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieÅ¡kinį skolininko sudarytÄ sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotÄ pagal tÄ sandorį turtÄ ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Å¡io ieÅ¡kinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, tenkintini ieÅ¡kinio reikalavimai, atsakovo pareiÅ¡kimas, kuriuo E. L. atsisakė jam priklausančio palikimo dalies 2011-11-12 mirus tėvui L. L., pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo nukreiptinas 69 414,15 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimas į pagal įstatymÄ paveldėtÄ ir trečiojo asmens valdyme esantį turtÄ . Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio.Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalauja nukreipti 69 414,15 Lt įsiskolinimo pagal 2007-11-29 taikos sutartį civ. byloje Nr. 2-785-101/2007 iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovo naudai į įsiteisėjusiu 2011-05-19 Vilniaus apygardos teismo sprendimu civ. byloje Nr. 1-74/2012 nustatytÄ atsakovo reikalavimo teisę dalyje dėl 69 414,15 Lt priteisimo iÅ¡ O.

G.. Nustatyta, kad atsakovas 2012-03-27 pateikė ieÅ¡kovui pasiÅ«lymÄ dėl įsiskolinimo padengimo bÅ«do, kuriuo pasiÅ«lė apsvarstyti galimybę dėl E. L. reikalavimo teisės perėmimo dalyje dėl 70 000 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ O. G. (b. l. 109). Reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų arba sutarties pagrindu (CK 6.101 straipsnis). CK 6.101 straipsnio 1 dalis įtvirtina kreditoriaus teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas be jokio pagrindo atsisakė sudaryti su juo reikalavimo perleidimo sutartį. Pabrėžtina, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas numato, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Draudžiama versti kitÄ asmenį sudaryti sutartį, iÅ¡skyrus atvejus, kai pareigÄ sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriÅ¡kas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 1, 2 dalys).

IeÅ¡kovas nurodė, kad su atsakovu nėra sudaręs reikalavimo perleidimo sutarties ir neketina jos sudaryti. Nėra įstatyme nustatytų pagrindų, pagal kuriuos ieÅ¡kovas privalėtų su atsakovu sudaryti minėtÄ sutartį. Todėl, tenkinant ieÅ¡kinio reikalavimÄ , bÅ«tų pažeistas sutarties laisvės principas. Kartu pripažintina, kad vykdymo procese pagal vykdymo procesÄ reglamentuojančias teisės normas gali bÅ«ti sprendžiama dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į atsakovo turimÄ reikalavimo teisę į O.

G.. Tačiau iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas vien tik į Å¡iÄ reikalavimo teisę, kaip praÅ¡o atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje, pažeistų ieÅ¡kovo interesus. Kaip jau buvo minėta, atsakovas nepateikė į bylÄ jokių duomenų, kad ieÅ¡kovas galėtų realiai patenkinti reikalavimÄ , nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ O. G. turtÄ , t. y. nepateikė jokių duomenų, kad O. G. turi turto, pajamų, tinkamų iÅ¡ieÅ¡kojimui. Atsakovas pats nėra pradėjęs vykdymo proceso dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ O.

G.. Atsakovas nurodė, kad iÅ¡ieÅ¡kojimo jis nepradėjo dėl sunkios turtinės padėties, tačiau pagal teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. IR-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 32 punktÄ , atsižvelgdamas į iÅ¡ieÅ¡kotojo fizinio asmens turtinę padėtį, antstolis gali iÅ¡ viso ar iÅ¡ dalies atleisti jį nuo vykdymo iÅ¡laidų mokėjimo arba vykdymo iÅ¡laidų apmokėjimÄ atidėti. Taigi atsakovas turi teisę kreiptis į antstolį ir praÅ¡yti atleisti jį nuo vykdymo iÅ¡laidų mokėjimo arba vykdymo iÅ¡laidų apmokėjimÄ atidėti, tačiau to nepadarė.

Dėl Å¡ių argumentų atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas.Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinas 100 Lt žyminis mokestis (b. l. 5), 1700 Lt iÅ¡laidos už ieÅ¡kinio ir atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį parengimÄ (b. l. 63, 146). IÅ¡ viso ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 1800 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų suma.Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, valstybei iÅ¡ atsakovo priteistinos 36,67 Lt iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 259 straipsniais, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

       ieÅ¡kovo UAB „AUTOŪKIS“, juridinio asmens kodas 121494966, ieÅ¡kinį tenkinti, atsakovo E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Pripažinti atsakovo E. L., a.k. (duomenys neskelbtini), 2011-11-23 pareiÅ¡kimÄ , kuriuo jis atsisakė jam priklausančio palikimo dalies 2011-11-12 mirus tėvui L. L., negaliojančiu nuo sudarymo momento. Nukreipti 69 414,15 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovo UAB „AUTOŪKIS“, juridinio asmens kodas 121494966, naudai į atsakovo E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal įstatymÄ paveldėtÄ ir D.

L., a.k. (duomenys neskelbtini) valdyme esantį turtÄ .Priteisti ieÅ¡kovui UAB „AUTOŪKIS“, juridinio asmens kodas 121494966 iÅ¡ atsakovo E. L., a.k. (duomenys neskelbtini), 1800 Lt (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovo E. L., a.k. (duomenys neskelbtini), 36,67 Lt (trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is Lt Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į sÄ skaitÄ Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (sumokėti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir pateikti teismui sumokėjimÄ pagrindžiančius įrodymus).Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                 Marius Bajoras