Court partially allowed appeal, reducing home confinement hours and dismissing civil claim for unproven property loss.
Legislator summary
AI generatedThe appellate court partially overturned the first-instance judgment against defendant D. B., who was convicted of assault. While the court upheld the conviction and the award for non-property damages, it found the civil claim for property loss unsupported by evidence and reduced the mandatory home confinement hours. The decision relied on the principle that civil claims require objective proof of specific losses and that home confinement restrictions must be proportionate.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas; 328 straipsnio 4 punktas: civilinis ieškinys dėl turtinės žalos baudžiamoje byloje tenkinamas tik esant objektyviems duomenims, o laisvės apribojimo sąlygos turi būti proporcingos.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
? Baudžiamoji byla Nr. 1A-617-935/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55161-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 1.1.7.2.3; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkriÄio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Jurgitos KolyÄienÄs, Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas) ir Lauretos UlbienÄs, sekretoriaujant Živilei Osipovai, dalyvaujant prokurorei RÅ«tai Navasaitienei, nuteistojo gynÄjui advokatui Augustinui VaiÄiÅ«nui, nuteistajam D.
B., nukentÄjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui N. R., vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvÄs apribojimu vieneriems metams ir dviem mÄnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį visÄ laisvÄs apribojimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusijÄ su darbu ar gydymusi, per Å¡eÅ¡is mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytÄ 1695,28 Eur turtinÄ Å¾alÄ , per Å¡eÅ¡is mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinÄse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonÄmis.
IÅ¡ D. B. nukentÄjusiajam N. R. priteista 70 Eur nusikaltimu padarytai turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ D. B. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 1695,28 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinÄs aplinkybÄs 1. D. B. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. lapkriÄio 17 d., apie 2.30 val., (duomenys neskelbtini) suduodamas ne mažiau kaip du smÅ«gius nukentÄjusiajam N. R.
į veidÄ ir padarydamas kairio skruostikaulio ir apatinio žandikaulio kairÄs pusÄs sÄ narinÄs ataugos lūžį su kraujosruva kairiame žande, odos nubrozdinimÄ deÅ¡inÄs akies virÅ¡utiniame voke, nesunkiai sutrikdÄ nukentÄjusiojo sveikatÄ . Tokiais savo veiksmais D. B. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. liepos 22 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti, nes jis nepadarÄ veikos, turinÄios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinÄtus arba sutrumpinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvÄs apribojimo bausmÄs terminÄ , panaikinti įpareigojimÄ visÄ laisvÄs apribojimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusijÄ su darbu ar gydymusi, bei įpareigojimÄ per Å¡eÅ¡is mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevyriausybinÄse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonÄmis, sumažinti nukentÄjusiajam N. R. priteistos neturtinÄs žalos dydį bei netenkinti jo civilinio ieÅ¡kinio dÄl turtinÄs žalos atlyginimo.
3. Apeliaciniame skunde, nurodant teisinį reglamentavimÄ bei teismų praktikÄ , aiÅ¡kinama, kad D. B. baudžiamoji atsakomybÄ galÄtų kilti tik tuo atveju, jeigu baudžiamojoje byloje bÅ«tų nenuginÄijamai nustatyta, jog nesunkus N. R. sveikatos sutrikdymas buvo padarytas neteisÄtais nuteistojo veiksmais ir tie veiksmai priežastiniu ryÅ¡iu buvo susijÄ su kilusiais padariniais. Taigi byloje turÄjo bÅ«ti įrodyta, kad bÅ«tent D. B. tyÄia sudavÄ smÅ«gius nukentÄjusiajam ir bÅ«tent dÄl tų smÅ«gių (tiesiogiai ar nukritus nuo smÅ«gių/smÅ«gio) atsirado įstatyme numatyti padariniai.
4. Apeliaciniame skunde yra aptariami nuteistojo parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, ir tvirtinama, jog nuteistasis jokio fizinio smurto prieÅ¡ nukentÄjusįjį, kuris prieÅ¡ įvykį elgÄsi netinkamai, nenaudojo. NukentÄjusysis susižalojo pats, kai norÄjo panaudoti smurtÄ prieÅ¡ nuteistÄ jį ir nukrito ant plytelių. Nuteistasis nei įvykio dienÄ , nei vÄliau telefoninių skambuÄių metu su niekuo neaptarinÄjo vakaro įvykių. D. B. yra įsitikinÄs, jog byloje nebuvo surinkta duomenų, kurie paneigtų jo nurodomÄ Ä¯vykio versijÄ .
5. Nuteistasis aiÅ¡kina, kad iÅ¡ teismo medicinos konsultacinÄs specialisto iÅ¡vados Nr. 0086/19 matyti, jog specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 4276/2018 (01) nurodytus sužalojimus nukentÄjusysis N. R. patyrÄ mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, nes sužalojimai iÅ¡sidÄstÄ skirtingose anatominÄse veido pusÄse. NukentÄjusysis N. R. dalį sužalojimų galÄjo patirti (pasidaryti) griÅ«damas ant kieto grindinio, padengto marmurinÄmis plytelÄmis, o kitÄ dalį sužalojimų galÄjo patirti griÅ«damas ir atsitrenkdamas į virtuvÄs baldus (kÄdÄ, stalÄ , pravirÄ stalÄių ir kt.) ar kokius nors kitus kietus riboto pavirÅ¡iaus daiktus.
Tokie specialisto teiginiai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad N. R. visus sužalojimus galÄjo patirti griÅ«damas, o ne dÄl smÅ«gių. Teiginį, jog nukentÄjusysis galÄjo susižaloti griÅ«damas, patvirtino ir ekspertai, kurie Å¡ioje baudžiamojoje byloje teikÄ iÅ¡vadas, taÄiau pirmosios instancijos teismas ekspertų paaiÅ¡kinimus ignoravo.
6. D. B. tvirtina, kad byloje surinkti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentÄjusiajam nustatyta kraujosruva kairiame žande yra nesusijusi su byloje vertinamais įvykiais, nes yra chirurginio gydymo pasekmÄ. Nubrozdinimas deÅ¡inÄs akies voke taip pat negalÄjo bÅ«ti padarytas smÅ«giuojant kumÅ¡Äiu. Veido kaulų lūžiai nukentÄjusiajam galÄjo bÅ«ti padaryti Å¡iam nugriuvus. Objektyvių požymių, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie sužalojimai yra bÅ«dingi smÅ«gio sudavimui, baudžiamojoje byloje nÄra.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pats nukentÄjusysis davÄ prieÅ¡taringus parodymus apie sužalojimų padarymo aplinkybes. Nuteistojo gynÄjui bandant aiÅ¡kintis nukentÄjusiojo parodymų prieÅ¡taravimų priežastis, baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinÄjantis teisÄjas nukentÄjusiajam uždavÄ atsakymus menanÄius klausimus, susijusius su apklausomis ikiteisminio tyrimo metu bei jo savijauta apklausų metu. Reaguodamas į teismo klausimus nukentÄjusysis paaiÅ¡kino, jog pirmosios apklausos ligoninÄje metu jis labai blogai jautÄsi ir matyt dÄl to jo parodymai buvo neteisingi. Tokiais parodymais skundžiamas nuosprendis negalÄjo bÅ«ti grindžiamas, taÄiau teismas vis tiek vadovavosi Å¡iais parodymais, kas kelia abejonių ir pirmosios instancijos teismo neÅ¡aliÅ¡kumu.
8. Apelianto įsitikinimu, nukentÄjusiojo N. R. parodymų patikimumu verÄia abejoti ir tai, kad jis parodymus davÄ ne apie tai, kÄ pats matÄ ir girdÄjo, o apie tai, kÄ sužinojo iÅ¡ kitų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, t. y. perpasakojo iÅ¡ kitų Å¡altinių sužinotÄ informacijÄ . N. R. dar iki jo apklausų apie nagrinÄjamus įvykius bendravo su savo drauge, kitais liudytojais ir apklausų metu perpasakojo galimai iÅ¡girstas įvairias įvykių versijas, taÄiau ne savo paties matytus faktus.
9. Skunde nurodoma, kad baudžiamojo proceso metu buvo apklausti visi įvykio metu bute buvÄ asmenys, taÄiau nei vienas iÅ¡ jų nematÄ, kaip buvo sužalotas nukentÄjusysis, niekas Å¡io įvykio neaptarinÄjo ir vÄliau, nesiaiÅ¡kino jo aplinkybių. Visi įvykių metu bute buvÄ asmenys nurodÄ, kad buvo vartojamas alkoholis, jog nukentÄjusysis buvo neblaivus, o nuteistasis brolio gimtadienio Å¡ventime nedalyvavo, laikÄ su savo drauge leido kitame kambaryje ir tik kartais ateidavo pritildyti muzikos ar papraÅ¡yti netriukÅ¡mauti. Po to, kai iÅ¡ virtuvÄs iÅ¡girdo griuvimo garsÄ , visi bute buvÄ asmenys atÄjo į virtuvÄ, kur pamatÄ stovintį nuteistÄ jį ir ant grindų gulintį nukentÄjusįjį, kurį pakÄlÄ, iÅ¡vedÄ iÅ¡ buto, perdavÄ vÄliau atvykusiai pastarojo draugei.
10. Apeliantas pabrÄžia, kad dalis baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų nurodÄ, jog nukentÄjusysis vakarÄlio metu balkone konfliktavo su S. T. ir jam trenkÄ, kas patvirtina teiginius, jog nukentÄjusysis buvo agresyvus, konfliktiÅ¡kas. Dalis liudytojų nurodÄ ir tai, kad dÄl girtumo N. R. sudauÅ¾Ä svetainÄje, kur vyko Å¡ventimas, stovÄjusiÄ vazÄ , kas tik patvirtina apelianto parodymus apie nukentÄjusiojo susižalojimo aplinkybes. Aptarti duomenys patvirtina ir teismo medicinos ekspertų paaiÅ¡kinimus, jog nustatytus sužalojimus N. R. galÄjo patirti nugriÅ«damas.
11. Nuteistasis atkreipia dÄmesį į tai, kad liudytojo Å . Å . parodymus apie tai, jog K. Ž. jam yra sakiusi, kad D. B. jai po įvykio pats pasakÄ, jog sumuÅ¡Ä nukentÄjusįjį, paneigia liudytojos K. Ž. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog ji po įvykio su nuteistuoju, kurį pirmÄ kartÄ matÄ teisme, nebendravo. Å is faktas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino byloje surinktus duomenis.
12. Apelianto įsitikinimu, byloje nÄra duomenų, kurie leistų daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent jis sužalojo nukentÄjusįjį. Taigi visos abejonÄs turÄjo bÅ«ti vertinamos nuteistojo naudai ir turÄjo bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.
13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo nustatytas per ilgas laisvÄs apribojimo bausmÄs terminas, taip pat nuteistasis nepagrįstai buvo įpareigotas tam tikru laiku bÅ«ti namuose, neatlyginai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose. Apeliantui neaiÅ¡ku, kodÄl jam buvo nustatytas ilgesnis laisvÄs apribojimo bausmÄs terminas, nei baudžiamajame įstatyme numatytas Å¡ios bausmÄs vidurkis. Nustatydamas bausmÄs terminÄ pirmosios instancijos teismas privalÄjo atsižvelgti į tai, kad apeliantas ankÅ¡Äiau nÄra teistas, jo veiksmas įtakos turÄjo agresyvus, konfliktiÅ¡kas N. R. elgesys.
Ä®vertinus tai, jog byloje nagrinÄjamas įvykis įvyko ne vieÅ¡oje vietoje, o apelianto tÄvų namuose, manytina, jog įpareigojimas bÅ«ti namuose yra nelogiÅ¡kas ir nedera su BK 41 straipsnyje nustatytais bausmÄs tikslais, jos paskirtimi, byloje nagrinÄjama situacija. Tas pats pasakytina ir apie įpareigojimÄ iÅ¡dirbti 60 valandų nuosprendyje nurodytose įstaigose.
14. D. B. tvirtina, kad N. R. civilinio ieÅ¡kinio reikalavimai bei ieÅ¡kinyje nurodyti teiginiai nÄra pagrįsti jokiais leistinais įrodymais, kurie patvirtintų reikalavimo pagrindÄ ir dydį. Teisiamojo posÄdžio metu N. R. tik deklaratyviai nurodÄ, jog pirko vaistus, stiprinanÄius imunitetÄ , magnį, kurie nebuvo paskirti gydytojų, juos pirko savo nuožiÅ«ra, pirkimų dokumentų neturi. Visa tai patvirtina, jog civilinis ieÅ¡kinys, turtinÄs žalos dalyje, neįrodytas bei nepagrįstas, todÄl negali bÅ«ti tenkinamas.
15. Apeliaciniame skunde yra aptariamas teisinis reglamentavimas, susijÄs su neturtinÄs žalos atlyginimu, taip pat teismų praktika, susijusi su esamu reglamentavimu. Nuteistasis pažymi, jog nukentÄjusysis nurodÄ, kad Å¡iuo metu dirba tÄ patį darbÄ , kurį dirbo ir iki byloje nagrinÄjamų įvykių ir net yra aukÅ¡tinamas pareigose. Visa tai patvirtina, kad absoliuÄiai jokie liekamieji nagrinÄjamų įvykių padariniai nÄra iÅ¡likÄ ir nukentÄjusysis gali dirbti be jokių apribojimų.
IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nagrinÄjamų įvykių metu N. R., bÅ«damas sveÄiuose, apelianto tÄvų bute, buvo neblaivus, agresyvus, konfliktiÅ¡kas, sudauÅ¾Ä apelianto tÄvų vazÄ , konfliktavo net ir su apelianto drauge, smÅ«giavo vienam iÅ¡ liudytojų. Visa tai neabejotinai nulÄmÄ byloje nagrinÄjamus įvykius ir kilusias pasekmes, todÄl į tai buvo privalu atsižvelgti ir nustatant neturtinÄs žalos dydį, jeigu daryti prielaidÄ , kad aptariama nusikalstama veika buvo padaryta.
Å ių reikÅ¡mingų tinkamam neturtinÄs žalos dydžio nustatymui kriterijų pirmosios instancijos teismas nepaisÄ.
16. Teismo posÄdžio metu nuteistasis ir jo gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorÄ ir nukentÄjusysis praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.
17. ApeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisÄ D. B. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinÄjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai. ApeliacinÄs instancijos teismo motyvai dÄl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nusikalstamos veikos padarymo faktu.
18. IÅ¡ tikrųjų nuteistasis D. B. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog jis smurto prieÅ¡ nukentÄjusįjį N. R. nenaudojo. NukentÄjusysis susižalojo pats, kai bandÄ suduoti smÅ«gį nuteistajam, taÄiau dÄl savo neblaivumo paslydo, krito nuo stalvirÅ¡io, ant kurio sÄdÄjo, ir trenkÄsi į virtuvÄs grindis. Vis tik apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, jog tokie nuteistojo teiginiai yra paneigti byloje surinktų duomenų, kurie yra laikytini įrodymais, visuma. Nusikalstamos veikos padarymo faktÄ ir D. B. kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ patvirtina nukentÄjusiojo N. R., iÅ¡ dalies paties nuteistojo, liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisiamojo posÄdžio metu, specialistų iÅ¡vadose užfiksuoti duomenys, specialistų paaiÅ¡kinimai bei kiti byloje užfiksuoti duomenys.
19. NukentÄjusysis N. R. viso proceso metu davÄ nuoseklius parodymus dÄl D. B. prieÅ¡ jį panaudoto fizinio smurto. IÅ¡ nukentÄjusiojo parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad tuo metu, kai jis buvo virtuvÄje, užÄjo nuteistasis D. B. ir ÄmÄ priekaiÅ¡tauti dÄl triukÅ¡mavimo, sudavÄ ne mažiau nei du smÅ«gius į veidÄ . Po pirmojo smÅ«gio nukentÄjusysis susvyravo, tuomet nugriuvo, kas vyko toliau, jis neatsiminÄ. AtsiminÄ tik tai, kad kruvinas sÄdÄjo laiptinÄje, tuomet atvyko jo draugÄ K.
Ž., su kuria grįžo į namus. Po įvykio juto didelius skausmus, negalÄjo atsikelti iÅ¡ lovos, buvo bloga, svaigo galva (t. 1, b. l. 154-155). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu N. R. iÅ¡ esmÄs nurodÄ analogiÅ¡kas aplinkybes (t. 1, b. l. 15, 20). PareiÅ¡kime, kuris buvo suraÅ¡ytas 2018 m. lapkriÄio 18 d., nukentÄjusysis nurodÄ, jog D. B. smogÄ Ä¯ veidÄ , dÄl ko jam lūžo skruostikaulis, žandikaulis (t. 1, b. l. 11). Be to, faktÄ , kad sužalojimai buvo padaryti dÄl prieÅ¡ jį panaudoto fizinio smurto, nukentÄjusysis nurodÄ ir Žalgirio ligoninÄs slaugytojai bei policijos pareigÅ«nams 2018 m. lapkriÄio 17 d., t. y.
įvykio dienÄ (t. 1, b. l. 8). Taigi apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, jog nebuvo ir nÄra jokio pagrindo nesivadovauti nuosekliais N. R. parodymais dÄl jam padarytų sužalojimų atsiradimo priežasties ir dÄl asmens, kuris padarÄ Å¡iuos sužalojimus.
20. Teigti, jog N. R. nurodydamas, kad jis buvo sužalotas D. B., perpasakoja tai, kÄ sužinojo, susipažinÄs su baudžiamosios bylos medžiaga, ar bendraudamas su kitais asmenimis, o ne tai, kÄ pats matÄ, nÄra pagrindo. PažymÄtina, jog su visa baudžiamosios bylos medžiaga nukentÄjusysis susipažino tik 2019 m. vasario 21 d. (t. 1, b. l. 115), t. y. praÄjus Å¡iek tiek daugiau nei dviem mÄnesiams po jo paskutinÄs apklausos ikiteisminio tyrimo metu, kuri vyko 2018 m. gruodžio 11 d. Be to, kaip buvo minÄta anksÄiau, nukentÄjusysis jau tÄ paÄiÄ Ä¯vykio dienÄ tvirtino, kad jis buvo sužalotas kito asmens, o iÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklÄje užfiksuotų duomenų matyti, jog jis net nurodÄ jam sužalojimus padariusio asmens vardÄ â D. (t. 1, b. l. 8).
Taip pat apeliacinÄs instancijos teismas atkreipia dÄmesį į tai, kad iÅ¡ liudytojos K. Ž. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme matyti, jog N. R. jai pasakojo, kad prieÅ¡ jį smurtÄ vartojo D. B., o detaliau įvykio aplinkybių ji su nukentÄjusiuoju neaptarinÄjo (t. 2, b. l. 27). Byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog įvykio metu virtuvÄje, kur ir buvo sužalotas N. R., buvo tik jis ir D. B. (dÄl Å¡ios aplinkybÄs jokių ginÄų nekyla). Sužalojimų padarymo fakto nematÄ joks kitas asmuo.
Taigi N. R. negalÄjo perpasakoti aplinkybių, kurių jokie kiti asmenys nematÄ ir tuo paÄiu nenurodÄ apklausų metu.
21. IÅ¡ N. R. apklausos, kuri vyko 2018 m. lapkriÄio 18 d., turinio matyti, jog jis nurodÄ, kad konfliktas tarp jo ir nuteistojo vyko laiptinÄje, kurioje jis ir buvo sužalotas. Vis tik aplinkybÄ, jog nukentÄjusysis pirmosios apklausos metu nurodÄ ne tÄ vietÄ , kur iÅ¡ tikrųjų vyko įvykis, nÄra pagrindas nesivadovauti jo parodymų dalimi dÄl sužalojimų padarymo bÅ«do bei asmens, kuris padarÄ Å¡iuos sužalojimus. Pirmosios instancijos teisme N. R. paaiÅ¡kino, jog netikslumas, duodant parodymus pirmÄ kartÄ , dÄl įvykio vietos atsirado, kadangi jis buvo Å¡oko bÅ«senoje po patirtos traumos, tuo metu sunkiau atsiminÄ Ä¯vykius, o vÄliau įvykius prisiminÄ geriau.
ApeliacinÄs instancijos teismas pabrÄžia, jog paaiÅ¡kinimÄ , kodÄl pirmosios apklausos metu suklydo dÄl įvykio vietos, nukentÄjusysis davÄ atsakydamas į nuteistojo gynÄjo klausimÄ , o ne į bylÄ nagrinÄjusio teisÄjo klausimus (teisiamojo posÄdžio garso įraÅ¡as nuo 22.00 minutÄs). IÅ¡klausÄs teisiamojo posÄdžio garso įraÅ¡Ä , apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, jog nÄra pagrindo tvirtinti, kad toliau aiÅ¡kinantis, kokiomis aplinkybÄmis vyko nukentÄjusiojo pirmoji apklausa, bylÄ nagrinÄjÄs teismas nukentÄjusiajam bÅ«tų uždavÄs klausimus, kurie bÅ«tų turÄjÄ esminÄs įtakos į juos duodamų atsakymų turiniui.
Pirmosios instancijos teisme pats nukentÄjusysis nurodÄ, jog 2018 m. lapkriÄio 18 d. vykusios apklausos metu jautÄsi blogai, jam svaigo galva, apklausos metu jis jau buvo su įtvaru. Kita vertus, nei nuteistasis, nei jo gynÄjas jokių pastabų dÄl teismo nukentÄjusiajam užduodamų klausimų neturÄjo.
22. Teiginį, jog N. R. iÅ¡vadÄ , kad jis buvo sužalotas smurtiniais D. B. veiksmais, galÄjo padaryti apie įvykį bendraudamas su kitais asmenimis, paneigia ir mobiliojo ryÅ¡io telefono Samsung A8 apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys. IÅ¡ Å¡io protokolo turinio matyti, kad N. R. 2018 m. lapkriÄio 17 d., t. y. įvykio dienÄ , žinutÄmis aplikacijoje âMessengerâ susiraÅ¡inÄjo su M. B.. IÅ¡ susiraÅ¡inÄjimo turinio matyti, jog M. B. nurodo, kad nukentÄjusysis savo draugei papasakotų apie įvykį, nes ji bando iÅ¡siaiÅ¡kinti jo aplinkybes (âpapasakok savo panelei vakarykste situacija nes jinai bispridela kelia kazkokiâ).
NukentÄjusysis nurodo, jog viena akim nemato ir jam yra sulaužytas žandikaulis. Ä® Å¡iÄ Å¾inutÄ M. B. atsako, kad jam buvo pasakyta, jog smÅ«gis net nebuvo suduotas kumÅ¡Äiu, todÄl žandikaulis lūžti negalÄjo (ânu tai gal patine, bet gi sake net netrenke ten kumsciu tai kaip galejo luztâ). Taip pat pripažįsta, kad buvo pasielgta netinkamai (âh..... (žinutÄje pavartotas necenzÅ«rinis žodis atspindintis atlikto veiksmo vertinimÄ ) padarÄ, kad ten tu pliuhu trenkÄâ), nurodo, kad buvo suduota pora smÅ«gių (âtrenkÄ pora pliauzu ir tu krisdamas dar atsitrenkei i kampaâ).
N. R. nurodo, jog su juo galÄjo bÅ«ti elgiamasi kitaip (âButu pro duris ismetes. Nezinau ir fsioâ), reiÅ¡kia priekaiÅ¡tus dÄl grasinimų. DÄl grasinimų M. B. paaiÅ¡kina, kad tai vyko dÄl girtumo (âkokie grasinimai kai girtas zmogus kazka leptelnaâ). M. B. siÅ«lo kitÄ dienÄ susitikti ir pasikalbÄti dÄl kompensacijos, mini, jog buvo suduotas vienas smÅ«gis. (t. 1, b. l. 76-83). Aptartas susiraÅ¡inÄjimo turinys akivaizdžiai patvirtina, jog N. R. žinojo, kas jį sužalojo ir kaip sužalojimai buvo padaryti.
Be to, Å¡io susiraÅ¡inÄjimo turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad M. B. bendravo su D. B. apie nukentÄjusiojo sužalojimo aplinkybes ir buvo informuotas, kad nukentÄjusiajam sužalojimai buvo padaryti bÅ«tent smurtiniais nuteistojo veiksmais. Teigtina, jog niekas kitas iÅ¡skyrus D. B. negalÄjo M. B. nurodyti aplinkybių, kurios minimos susiraÅ¡inÄjime, kadangi įvykyje dalyvavo tik nukentÄjusysis ir nuteistasis.
23. FaktÄ , jog nukentÄjusysis buvo sužalotas dÄl D. B. nusikalstamų veiksmų iÅ¡ dalies patvirtina liudytojo G. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme. Å is liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodÄ, jog jis pats įvykio nematÄ, kadangi tuo metu jau buvo iÅ¡vykÄs iÅ¡ buto, kur buvo Å¡venÄiama, taÄiau M. B. jam pasakojo, kad N. R. smÅ«gį sudavÄ D. B. (t. 1, b. l. 60). Pirmosios instancijos teisme G. K. tokio pokalbio fakto nebeprisiminÄ, taÄiau nurodÄ, jog jei apklausos protokole tokie parodymai yra užfiksuoti, reiÅ¡kia taip buvo (t. 2, b. l. 57-59). Tiesa, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodÄ ir tai, kad jis apie įvykį bendravo ir su N. R., kuris negalÄjo nurodyti, kas jį sumuÅ¡Ä bei už kÄ . Vis tik iÅ¡ anksÄiau aptartų duomenų, iÅ¡ kurių matyti, jog N. R. įvykio dienÄ net keliems asmenims nurodÄ, kad buvo sumuÅ¡tas D. B., yra visiÅ¡kai akivaizdu, jo Å¡i parodymų dalis neatitinka tikrovÄs.
24. IÅ¡ liudytojos K. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, matyti, kad įvykio dienÄ ji telefonu bendravo su asmeniu, kuris prisistatÄ M. B. broliu, ir nurodÄ, jog sumuÅ¡Ä nukentÄjusįjį už tai, kad Å¡is triukÅ¡mavo, garsiai kalbÄjo, jai buvo nurodyta nesikreipti į policijÄ (t. 1, b. l. 64, t. 2, b. l. 26-27). Taigi tokie liudytojos parodymai taip pat iÅ¡ dalies patvirtina, kad N. R. sužalojo bÅ«tent D. B.. ApeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, jog nesivadovauti tokiais liudytojos parodymais nÄra pagrindo, kadangi juos iÅ¡ dalies patvirtina liudytojo Å .
Å . parodymai. Å is liudytojas pirmosios instancijos teisme teigÄ, kad K. Ž. jam yra sakiusi, jog D. B. įvykio vietoje (laiptinÄje) prisipažino, kad sužalojo N. R. (t. 2, b. l. 25). Å iuo atveju, akivaizdu, jog Å . Å . parodymai dalyje dÄl to, kaip buvo iÅ¡sakytas prisipažinimas, nesutampa su K. Ž. nurodytomis aplinkybÄmis, t. y. liudytoja nurodÄ, kad ji prisipažinimÄ sužalojus nukentÄjusįjį iÅ¡girdo telefonu, o liudytojas teigÄ, kad prisipažinimas buvo iÅ¡sakytas įvykio vietoje.
Vis tik Å¡i aplinkybÄ neturi esminÄs reikÅ¡mÄs K. Ž. parodymų vertinimui, kadangi Å . Å ., bendraudamas su minÄta liudytoja, paprasÄiausiai galÄjo nevisiÅ¡kai teisingai suprasti, kokiu bÅ«du ir kada tiksliai liudytoja iÅ¡girdo prisipažinimÄ apie N. R. sužalojimÄ . FaktÄ , kad K. Ž. įvykio dienÄ telefonu bendravo su D. B. iÅ¡ dalies patvirtina ir mobiliojo ryÅ¡io telefono Samsung A8 apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad N. R. susiraÅ¡inÄdamas su M. B. priekaiÅ¡tauja dÄl grasinimų.
Kaip jau minÄta, K. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodÄ, kad įvykio dienÄ teiginius, kuriuos ji įvertino kaip grasinimus, iÅ¡sakÄ tik asmuo, kuris prisistatÄ M. B. broliu ir kuris prisipažino sumuÅ¡Äs nukentÄjusįjį.
25. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 4276/2018 (01) užfiksuoti duomenys patvirtina, jog N. R. buvo nustatyta kairio skruostikaulio ir apatinio žandikaulio kairÄs pusÄs sÄ narinÄs ataugos lūžis su kraujosruva kairÄs akies obuolio jungtinÄje ir poodine kraujosruva kairiame žande, odos nubrozdinimas deÅ¡inÄs akies virÅ¡utiniame voke. Nustatyti sužalojimai buvo padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybÄse nurodytu laiku, t. y., 2018 m. lapkriÄio 17 d.
Sužalojimai dÄl skruostikaulio ir apatinio žandikaulio lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 26-27). Byloje nuteistojo iniciatyva buvo pateikta teismo medicinos gydytojo teismo medicinos konsultacinÄ iÅ¡vada Nr. 0086/19 (toliau â konsultacinÄ iÅ¡vada), kuri, apeliacinÄs instancijos teismo įsitikinimu, neprieÅ¡tarauja specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 4276/2018 (01) užfiksuotiems duomenims. KonsultacinÄje iÅ¡vadoje tik nurodoma, kad N. R. nustatytus sužalojimus galÄjo patirti griÅ«damas ir atsitrenkdamas į virtuvÄs grindis bei virtuvÄje buvusius objektus (t. 1, b. l. 180-186).
Pirmosios instancijos teisme abi iÅ¡vadas pateikÄ specialistai taip pat nurodÄ, jog jų padarytos iÅ¡vados viena kitai neprieÅ¡tarauja. Taigi teisÄjų kolegija konstatuoja, jog, be jokių abejonių, tiek specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 4276/2018 (01), tiek konsultacinÄje iÅ¡vadoje užfiksuoti duomenys leidžia kelti hipotezÄ, kad nukentÄjusysis galÄjo susižaloti pats, taÄiau tokios hipotezÄs savaime nei patvirtina, nei paneigia, t. y., kaip N. R. buvo padaryti sužalojimai, turi bÅ«ti vertinama pagal byloje užfiksuotų duomenų visumÄ .
NagrinÄjamu atveju byloje surinktų duomenų visuma be jokių pagrįstų abejonių leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad N. R. buvo sužalotas dÄl nuteistojo nusikalstamų veiksmų, t. y. smÅ«gių į veido sritį sudavimo.
26. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad iÅ¡ specialistÄs R. G. paaiÅ¡kinimo, duoto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog nukentÄjusiajam nustatytas kairio skruostikaulio ir apatinio žandikaulio kairÄs pusÄs sÄ narinÄs ataugos lūžis su kraujosruva kairÄs akies obuolio junginÄje ir poodine kraujosruva kariame žande nÄra bÅ«dingas griuvimui ant kieto buko pavirÅ¡iaus (t. 1, b. l. 30). IÅ¡ Å¡ios specialistÄs paaiÅ¡kinimų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad nukentÄjusiajam nustatytų sužalojimų visuma nÄra bÅ«dinga vienkartiniam nugriuvimui ant grindų, kadangi sužalojimai buvo nustatyti skirtingose veido pusÄse.
NebÅ«dinga, kad ir kairysis skruostikaulis, ir apatinio žandikaulio kairÄs pusÄs sÄ narinÄs atauga lūžtų griÅ«nant ant lygaus pavirÅ¡iaus. Tokių sužalojimų atsiradimui yra labiau bÅ«dingas poveikis kietu buku ribotu daiktu, t. y. suduodant smÅ«gius. SpecialistÄs praktikoje (ekspertinio darbo stažas nuo 2007 metų (t. 1, b. l. 26)) nÄra pasitaikÄ tokių atvejų, kad asmeniui nugriuvus vienu metu bÅ«tų lūžÄs ir skruostikaulis, ir žandikaulis. SÄ narinÄ atauga ir skruostikaulis yra Å¡iek tiek skirtingose plokÅ¡tumose.
Be to, iÅ¡ specialistÄs paaiÅ¡kinimų matyti, kad, atliekant tyrimÄ , buvo apžiÅ«rÄta nukentÄjusiojo virÅ¡utinÄ kÅ«no dalis ir nebuvo nustatyta jokių sužalojimų, kurie bÅ«tų bÅ«dingi kritimui, pavyzdžiui, nubrozdinimų delnuose, nugaroje, peÄiuose, griuvimui bÅ«dingų sužalojimų kitose kÅ«no vietose (pavyzdžiui, keliuose) nenurodÄ ir pats nukentÄjusysis (t. 2, b. l. 44-45). Be jokios abejonÄs, specialistÄs paaiÅ¡kinimai patys savaime neįrodo, jog nukentÄjusiajam sužalojimai buvo padaryti smurtiniais veiksmais, taÄiau Å¡ie paaiÅ¡kinimai, vertinant juos su anksÄiau aptartų duomenų visuma, sustiprina teismo vidinį įsitikinimÄ , kad sužalojimai nukentÄjusiajam buvo padaryti suduodant smÅ«gius.
27. Pirmosios instancijos teisme specialistas P. P., suraÅ¡Äs konsultacinÄ iÅ¡vadÄ , nepaneigÄ, kad nukentÄjusiajam N. R. nustatyti sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti suduodant smÅ«gius. Tuo paÄiu Å¡is specialistas nurodÄ, jog, jo įsitikinimu, odos nubrozdinimas deÅ¡inÄs akies virÅ¡utiniame voke negalÄjo bÅ«ti padarytas griÅ«nant namuose. Å is sužalojimas galÄjo bÅ«ti padarytas nagu. Pagal turÄtus duomenis specialistas negalÄjo nurodyti, kada Å¡is nubrozdinimas galÄjo bÅ«ti padarytas.
Be to, specialistas aiÅ¡kino, jog trÅ«ksta objektyvių duomenų, kurie leistų atskirti, ar sužalojimai buvo padaryti suduodant smÅ«gius ar atsirado nugriuvus. SmÅ«giams bÅ«dinga tai, kai yra kraujosruva žande ir akies viduje, t. y. neatsikiÅ¡usiose dalyse (t. 2, b. l. 45). Taigi akivaizdu, jog Å¡io specialisto paaiÅ¡kinimai nepaneigia nukentÄjusiojo nurodomų faktų dÄl sužalojimų padarymo aplinkybių ir tuo paÄiu nepatvirtina nuteistojo versijos. Specialisto P. P. pasvarstymai, kad nukentÄjusiajam nubrozdinimas deÅ¡inÄs akies srityje galÄjo bÅ«ti padarytas anksÄiau ar vÄliau nei 2018 m. lapkriÄio 17 d., neatitinka byloje užfiksuotų duomenų.
Nei vienas iÅ¡ byloje apklaustų asmenų nÄra nurodÄs, kad ant N. R. veido iki įvykių bÅ«tų pastebÄjÄs kokius nors sužalojimus, o nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodÄ, jog nubrozdinimas N. R. deÅ¡inÄje veido pusÄje atsirado tik po incidento virtuvÄje (t. 1, b. l. 104, t. 2, b. l. 60). Taigi nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad aptariamas nubrozdinimas nukentÄjusiajam buvo padarytas bÅ«tent nagrinÄjimo įvykio metu. Tiek specialistas P. P., tiek specialistÄ R.
G. pirmosios instancijos teisme nurodÄ, kad nukentÄjusiajam nubrozdinimas deÅ¡inÄs akies voke galÄjo bÅ«ti padarytas nagu (t. 2, b. l. 45, 46). Žmogaus rankų pirÅ¡tai yra su nagais. Taigi nekyla abejonių, kad suduodant smÅ«gius rankomis gali bÅ«ti padaromi ir nubrozdinimai ar įbrÄžimai. Äia pastebÄtina, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, kokia rankos dalimi buvo suduoti smÅ«giai, o D. B. buvo kaltinamas ir nuteistas už smÅ«gių rankomis sudavimÄ , o ne smÅ«gių sudavimÄ kumÅ¡Äiais.
28. Specialisto iÅ¡vados Nr. G 4276/2018 (01) tiriamojoje dalyje yra apraÅ¡yta nukentÄjusiojo medicinos dokumentuose užfiksuota informacija, iÅ¡ kurios matyti, kad VšĮ VUL Žalgirio klinikoje 2018 m. lapkriÄio 17 d. apžiÅ«rÄjus nukentÄjusįjį (iki jo gydymo) buvo užfiksuota, jog Å¡io veidas yra asimetriÅ¡kas dÄl patinimo ir hematomos k/p paakio srityje (t. 1, b. l. 26). IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklÄje užfiksuotų duomenų matyti, jog policijos pareigÅ«nai, kurie tikrino praneÅ¡imÄ , gautÄ iÅ¡ ligoninÄs slaugytojos, matÄ N. R. veido kairÄje pusÄje patinimÄ ir hematomÄ (t. 1, b. l. 8).
Taigi nÄra pagrindo sutikti su teiginius, kad byloje surinkti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentÄjusiajam nustatyta kraujosruva kairiame žande yra nesusijusi su byloje vertinamais įvykiais, nes yra chirurginio gydymo pasekmÄ. Äia bÅ«tina pabrÄžti, jog specialistas P. P. pirmosios instancijos teisme kaip vienÄ iÅ¡ požymių, kuris rodo, jog sužalojimai buvo padaryti smÅ«giuojant, nurodÄ kraujosruvos žande atsiradimÄ . Taigi faktas, kad ant nukentÄjusiojo veido po nagrinÄjamų įvykių atsirado kraujosruva, kartu su abiejų specialistų paaiÅ¡kinimais bei kitais anksÄiau aptartais duomenimis leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog N. R. buvo sužalotas jam suduodant smÅ«gius į veidÄ .
29. Liudytojai L. M. (t. 1, b. l. 174), S. T. (t. 1, b. l. 174), V. V. (t. 1, b. l. 175), G. V. (t. 2, b. l. 28-29), L. M. (t. 2, b. l. 41), M. B. (t. 2, b. l.
42) nurodÄ, jog nukentÄjusiojo N. R. elgesys prieÅ¡ įvykį virtuvÄje buvo netinkamas, jam buvo sakomos pastabos, į kurias jis neįsiklausÄ ir toliau elgÄsi netinkamai. Vis tik toks faktas niekaip nepatvirtina nuteistojo įvykių versijos ir nepaneigia nukentÄjusiojo nurodomų aplinkybių. ApeliacinÄs instancijos teismo motyvai dÄl apeliacinio skundo argumentų, susijusių nuteistajam paskirta bausme.
30. Apeliaciniame skunde nÄra ginÄijama nuteistajam parinktos bausmÄs rūšis, taÄiau nesutinkama su jos dydžiu bei dalimi nustatytų įpareigojimų. ApeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam D. B. bausmÄs dydį, BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų nepažeidÄ.
31. NagrinÄjamu atveju visiÅ¡kai pagrįstai nebuvo nustatyta nei nuteistojo atsakomybÄ lengvinanÄių, nei jo atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių. D. B. padarÄ vienÄ tyÄinį nesunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai, t. y. pasikÄsino į vienÄ labiausiai saugomų vertybių. Jis anksÄiau nebuvo teistas, taÄiau vienÄ kartÄ buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ . Nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo laikomas nebaustu administracine tvarka, taÄiau iki tol buvo kelis kartus traukiamas administracinÄn atsakomybÄn (daugiausiai už pažeidimus, susijusius su neatsakingu alkoholio vartojimu). Nuteistasis nÄra sukÅ«rÄs Å¡eimos, turi nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , niekur nedirba, taÄiau studijuoja.
32. Aptartų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui nuteistajam paskirti paÄiÄ Å¡velniausiÄ bausmÄ, numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. laisvÄs apribojimo bausmÄ, taÄiau jos dydį nustatyti Å¡iek tiek didesnį nei baudžiamajame įstatyme numatytas Å¡ios bausmÄs vidurkis. Äia pastebÄtina, jog laisvÄs apribojimo bausmÄ yra skaiÄiuojama metais ir mÄnesiais, minimalus Å¡ios bausmÄs terminas yra trys mÄnesiai, o maksimalus yra dveji metai (BK 48 straipsnio 2 dalis).
Taigi konstatuotina, jog asmeniui neįmanoma paskirti tikslaus Å¡ios bausmÄs aritmetinio vidurkio, kadangi jis visuomet bus keliolika dienų didesnis arba mažesnis už tokį vidurkį (3+24=27, 27/2=13,5 (vieneri metai vienas mÄnuo ir keliolika dienų (priklausomai nuo to, kiek dienų turi konkretus mÄnuo)). Kaip jau minÄta, Å¡iuo atveju D. B. buvo paskirta Å¡iek tiek didesnÄ bausmÄ nei aritmetinis laisvÄs atÄmimo bausmÄs vidurkis, taÄiau įvertinus 31 Å¡io procesinio sprendimo pastraipoje aptartus faktus, nÄra jokio pagrindo tvirtinti, kad nuteistajam buvo paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmÄ, kuri turÄtų bÅ«ti Å¡velninama.
33. Teismų praktikoje pripažįstama, jog provokuojanÄiu laikomas toks elgesys, kai nukentÄjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradÄti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentÄjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradÄti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentÄjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (pavyzdžiui, kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115-648/2016, 2K-162-697/2016, 2K-386/2012 ir kt.).
Sprendžiant, ar veikos padarymui turÄjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentÄjusio asmens elgesys, privalu atsižvelgti į tai, ar nukentÄjusiojo elgesys iÅ¡ esmÄs prieÅ¡taravo moralÄs normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisÄti veiksmai, iÅ¡ dalies nulÄmÄ kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ nukentÄjusįjį (pavyzdžiui, kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose 2K-412/2014, 2K-440/2013 ir kt.). ApeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, jog aplinkybÄs, kad N. R. prieÅ¡ įvykius virtuvÄje triukÅ¡mavo, papraÅ¡ius elgtis ramiau, kurį laikÄ nurimdavo, o tuomet vÄl elgÄsi taip pat netinkamai, tarp jo ir kitų asmenų buvo kilÄ konfliktai, jis galimai sudauÅ¾Ä vazÄ , nÄra vertintini kaip provokuojantys ar rizikingi veiksmai, kurie bÅ«tų galÄjÄ nulemti nuteistojo neadekvaÄiÄ reakcijÄ , t. y. fizinio smurto panaudojimÄ prieÅ¡ nukentÄjusįjį, ir tuo paÄiu Å¡velnintų nuteistojo atsakomybÄ.
Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu D. B. ar jo brolio netenkino nukentÄjusiojo elgesys, Å¡iam paprasÄiausiai buvo galima nurodyti iÅ¡vykti iÅ¡ buto, kuriame jis leido laikÄ , ir pan., taÄiau nuteistasis sÄ moningai pasirinko neteisÄtÄ elgesio variantÄ , už kurį turi atsakyti.
34. BK 48 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvÄs apribojimo bausmÄ, teismas gali nustatyti vienÄ ar kelis draudimus bei įpareigojimus. ApeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistÄ jį įpareigojo neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar ne valstybinÄse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonÄmis. Å is įpareigojimas padÄs įgyvendinti bausmÄs tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 5 punktuose.
Pirmosios instancijos teismas D. B. įpareigojo bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. Vis tik tokio įpareigojimo paskyrimo tikslingumo nepatvirtina nei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybÄs, nei jokie nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys. DÄl Å¡ios priežasties skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam buvo paskirtas Å¡is įpareigojimas, yra keistina jÄ panaikinant. ApeliacinÄs instancijos teismo motyvai dÄl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su civiliniu ieÅ¡kiniu.
35. NeturtinÄ Å¾ala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinÄ Å¾ala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo ar asmens sveikatai. PažymÄtina ir tai, kad CK nenustato neturtinÄs žalos minimumo ar maksimumo, todÄl pareiga įvertinti nukentÄjusiojo patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ tenka teismui.
Teismas nustatydamas neturtinÄs žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, sprÄsdamas dÄl kompensacijos už patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ dydžio, privalo vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, teismų praktikÄ , taip pat konkreÄiai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios iÅ¡skiria Å¡iÄ bylÄ iÅ¡ kitų panaÅ¡aus pobÅ«džio bylų ir leidžia individualizuoti patirtos žalos dydį.
36. NagrinÄjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad nukentÄjusysis dÄl nusikalstamų D. B. veiksmų patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ ir turi teisÄ Ä¯ jos atlyginimÄ . D. B. tyÄiniais smurtiniais veiksmais žala buvo padaryta nukentÄjusiojo sveikatai (asmens sveikata yra viena iÅ¡ labiausiai saugomų vertybių). NukentÄjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, taÄiau jis dÄl jam padarytų sužalojimų, be jokių abejonių, patyrÄ fizinį skausmÄ , jam buvo bÅ«tina atlikti operacijÄ , gydytis stacionariai bei ambulatoriÅ¡kai, jis turÄjo neÅ¡ioti įtvarus, pakankamai ilgai buvo nedarbingas, dÄl ko sutriko jo studijų procesas, du mÄnesius turÄjo laikytis minkÅ¡to maisto režimo, dalis padarytų sužalojimų buvo akivaizdžiai matomi.
DÄl prieÅ¡ jį padarytos nusikalstamos veikos nukentÄjusysis patyrÄ iÅ¡gÄ stį, stresÄ , pažeminimÄ , kurį laikÄ buvo sumažÄjusios jo bendravimo galimybÄs, jis sunkiai kalbÄjo, patyrÄ rÅ«pesÄių, kurių nebÅ«tų patyrÄs, jeigu nebÅ«tų padaryta nusikalstama veika. Ä®vertinÄs aptartas aplinkybes, apeliacinÄs instancijos teismas, konstatuoja, jog nÄra jokio pagrindo tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatÄ nukentÄjusiajam priteistinos neturtinÄs žalos dydį ir nepagrįstai jai atlyginti priteisÄ 3000 Eur.
37. PastebÄtina, jog kasacinÄs instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dÄl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinÄs žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur, taÄiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (pavyzdžiui, kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016 ir kt.). NagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo tvirtinti, jog pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai nukrypo nuo teismų praktikos, sprendžiant neturtinÄs žalos dydžio nustatymo klausimus panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Mažinti nukentÄjusiajam priteistos neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgus į jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, kuris, kaip jau buvo minÄta, niekaip nepateisina nuteistojo veiksmų, nÄra pagrindo. AplinkybÄs, kad nukentÄjusysis Å¡iuo metu dirba toje paÄioje įmonÄje ir net yra aukÅ¡tinamas pareigose, taip pat nÄra pagrindas mažinti jam priteistos neturtinÄs žalos dydį.
38. Teismų praktikoje pažymÄta, kad sprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai vadovaujantis BPK taisyklÄmis ir joms neprieÅ¡taraujantiems kitiems teisÄs aktams nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieÅ¡kinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (pavyzdžiui, kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016). NagrinÄjamu atveju N. R. nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinÄs instancijos teismui nepateikÄ jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis dÄl nusikalstamų nuteistojo veiksmų patyrÄ 70 Eur turtinÄ Å¾alÄ .
Taigi nesant objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad N. R., Å¡alindamas nusikaltimu sukeltas pasekmes, patyrÄ iÅ¡laidas bei leistų nustatyti Å¡ių iÅ¡laidų dydį, nukentÄjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dÄl turtinÄs žalos atlyginimo negalÄjo bÅ«ti tenkintas ir turÄjo bÅ«ti atmestas. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : nuteistojo D. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.
Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžio dalį, kuria D. B. buvo įpareigotas visÄ laisvÄs apribojimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusijÄ su darbu ar gydymusi, pakeisti ir šį įpareigojimÄ panaikinti. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ D. B. N. R. buvo priteista 70 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti pakeisti ir nukentÄjusiojo civilinio ieÅ¡kinio dalį dÄl turtinÄs žalos atlyginimo atmesti.
KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . TeisÄjai Jurgita KolyÄienÄ Ugnius Trumpulis Laureta UlbienÄ