Legislator Case Law & Legislation
fcc7f94a-d7e9-447b-bb64-54589f506d14 AI generated

Court partially allowed appeal, reducing home confinement hours and dismissing civil claim for unproven property loss.

Case Number fcc7f94a-d7e9-447b-bb64-54589f506d14
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The appellate court partially overturned the first-instance judgment against defendant D. B., who was convicted of assault. While the court upheld the conviction and the award for non-property damages, it found the civil claim for property loss unsupported by evidence and reduced the mandatory home confinement hours. The decision relied on the principle that civil claims require objective proof of specific losses and that home confinement restrictions must be proportionate.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas; 328 straipsnio 4 punktas: civilinis ieškinys dėl turtinės žalos baudžiamoje byloje tenkinamas tik esant objektyviems duomenims, o laisvės apribojimo sąlygos turi būti proporcingos.

Keywords

AI generated
partial appeal success home confinement reduction civil property damage claim evidence standard for losses assault conviction upheld

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 4 punktas

Cited Case Law

AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-617-935/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55161-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 1.1.7.2.3; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Živilei Osipovai, dalyvaujant prokurorei Rūtai Navasaitienei, nuteistojo gynėjui advokatui Augustinui Vaičiūnui, nuteistajam D.

B., nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui N. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį visÄ laisvės apribojimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytÄ 1695,28 Eur turtinę žalÄ , per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

IÅ¡ D. B. nukentėjusiajam N. R. priteista 70 Eur nusikaltimu padarytai turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ D. B. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 1695,28 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. D. B. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 17 d., apie 2.30 val., (duomenys neskelbtini) suduodamas ne mažiau kaip du smÅ«gius nukentėjusiajam N. R.

į veidÄ ir padarydamas kairio skruostikaulio ir apatinio žandikaulio kairės pusės sÄ narinės ataugos lūžį su kraujosruva kairiame žande, odos nubrozdinimÄ deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ . Tokiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtus arba sutrumpinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminÄ , panaikinti įpareigojimÄ visÄ laisvės apribojimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei įpareigojimÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, sumažinti nukentėjusiajam N. R. priteistos neturtinės žalos dydį bei netenkinti jo civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo.

3. Apeliaciniame skunde, nurodant teisinį reglamentavimÄ bei teismų praktikÄ , aiÅ¡kinama, kad D. B. baudžiamoji atsakomybė galėtų kilti tik tuo atveju, jeigu baudžiamojoje byloje bÅ«tų nenuginčijamai nustatyta, jog nesunkus N. R. sveikatos sutrikdymas buvo padarytas neteisėtais nuteistojo veiksmais ir tie veiksmai priežastiniu ryÅ¡iu buvo susiję su kilusiais padariniais. Taigi byloje turėjo bÅ«ti įrodyta, kad bÅ«tent D. B. tyčia sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam ir bÅ«tent dėl tų smÅ«gių (tiesiogiai ar nukritus nuo smÅ«gių/smÅ«gio) atsirado įstatyme numatyti padariniai.

4. Apeliaciniame skunde yra aptariami nuteistojo parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, ir tvirtinama, jog nuteistasis jokio fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį, kuris prieÅ¡ įvykį elgėsi netinkamai, nenaudojo. Nukentėjusysis susižalojo pats, kai norėjo panaudoti smurtÄ prieÅ¡ nuteistÄ jį ir nukrito ant plytelių. Nuteistasis nei įvykio dienÄ , nei vėliau telefoninių skambučių metu su niekuo neaptarinėjo vakaro įvykių. D. B. yra įsitikinęs, jog byloje nebuvo surinkta duomenų, kurie paneigtų jo nurodomÄ Ä¯vykio versijÄ .

5. Nuteistasis aiÅ¡kina, kad iÅ¡ teismo medicinos konsultacinės specialisto iÅ¡vados Nr. 0086/19 matyti, jog specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 4276/2018 (01) nurodytus sužalojimus nukentėjusysis N. R. patyrė mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, nes sužalojimai iÅ¡sidėstę skirtingose anatominėse veido pusėse. Nukentėjusysis N. R. dalį sužalojimų galėjo patirti (pasidaryti) griÅ«damas ant kieto grindinio, padengto marmurinėmis plytelėmis, o kitÄ dalį sužalojimų galėjo patirti griÅ«damas ir atsitrenkdamas į virtuvės baldus (kėdę, stalÄ , pravirÄ stalčių ir kt.) ar kokius nors kitus kietus riboto pavirÅ¡iaus daiktus.

Tokie specialisto teiginiai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad N. R. visus sužalojimus galėjo patirti griÅ«damas, o ne dėl smÅ«gių. Teiginį, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti griÅ«damas, patvirtino ir ekspertai, kurie Å¡ioje baudžiamojoje byloje teikė iÅ¡vadas, tačiau pirmosios instancijos teismas ekspertų paaiÅ¡kinimus ignoravo.

6. D. B. tvirtina, kad byloje surinkti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiajam nustatyta kraujosruva kairiame žande yra nesusijusi su byloje vertinamais įvykiais, nes yra chirurginio gydymo pasekmė. Nubrozdinimas deÅ¡inės akies voke taip pat negalėjo bÅ«ti padarytas smÅ«giuojant kumščiu. Veido kaulų lūžiai nukentėjusiajam galėjo bÅ«ti padaryti Å¡iam nugriuvus. Objektyvių požymių, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie sužalojimai yra bÅ«dingi smÅ«gio sudavimui, baudžiamojoje byloje nėra.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pats nukentėjusysis davė prieÅ¡taringus parodymus apie sužalojimų padarymo aplinkybes. Nuteistojo gynėjui bandant aiÅ¡kintis nukentėjusiojo parodymų prieÅ¡taravimų priežastis, baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjantis teisėjas nukentėjusiajam uždavė atsakymus menančius klausimus, susijusius su apklausomis ikiteisminio tyrimo metu bei jo savijauta apklausų metu. Reaguodamas į teismo klausimus nukentėjusysis paaiÅ¡kino, jog pirmosios apklausos ligoninėje metu jis labai blogai jautėsi ir matyt dėl to jo parodymai buvo neteisingi. Tokiais parodymais skundžiamas nuosprendis negalėjo bÅ«ti grindžiamas, tačiau teismas vis tiek vadovavosi Å¡iais parodymais, kas kelia abejonių ir pirmosios instancijos teismo neÅ¡aliÅ¡kumu.

8. Apelianto įsitikinimu, nukentėjusiojo N. R. parodymų patikimumu verčia abejoti ir tai, kad jis parodymus davė ne apie tai, kÄ pats matė ir girdėjo, o apie tai, kÄ sužinojo iÅ¡ kitų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, t. y. perpasakojo iÅ¡ kitų Å¡altinių sužinotÄ informacijÄ . N. R. dar iki jo apklausų apie nagrinėjamus įvykius bendravo su savo drauge, kitais liudytojais ir apklausų metu perpasakojo galimai iÅ¡girstas įvairias įvykių versijas, tačiau ne savo paties matytus faktus.

9. Skunde nurodoma, kad baudžiamojo proceso metu buvo apklausti visi įvykio metu bute buvę asmenys, tačiau nei vienas iÅ¡ jų nematė, kaip buvo sužalotas nukentėjusysis, niekas Å¡io įvykio neaptarinėjo ir vėliau, nesiaiÅ¡kino jo aplinkybių. Visi įvykių metu bute buvę asmenys nurodė, kad buvo vartojamas alkoholis, jog nukentėjusysis buvo neblaivus, o nuteistasis brolio gimtadienio Å¡ventime nedalyvavo, laikÄ su savo drauge leido kitame kambaryje ir tik kartais ateidavo pritildyti muzikos ar papraÅ¡yti netriukÅ¡mauti. Po to, kai iÅ¡ virtuvės iÅ¡girdo griuvimo garsÄ , visi bute buvę asmenys atėjo į virtuvę, kur pamatė stovintį nuteistÄ jį ir ant grindų gulintį nukentėjusįjį, kurį pakėlė, iÅ¡vedė iÅ¡ buto, perdavė vėliau atvykusiai pastarojo draugei.

10. Apeliantas pabrėžia, kad dalis baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų nurodė, jog nukentėjusysis vakarėlio metu balkone konfliktavo su S. T. ir jam trenkė, kas patvirtina teiginius, jog nukentėjusysis buvo agresyvus, konfliktiÅ¡kas. Dalis liudytojų nurodė ir tai, kad dėl girtumo N. R. sudaužė svetainėje, kur vyko Å¡ventimas, stovėjusiÄ vazÄ , kas tik patvirtina apelianto parodymus apie nukentėjusiojo susižalojimo aplinkybes. Aptarti duomenys patvirtina ir teismo medicinos ekspertų paaiÅ¡kinimus, jog nustatytus sužalojimus N. R. galėjo patirti nugriÅ«damas.

11. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojo Å . Å . parodymus apie tai, jog K. Ž. jam yra sakiusi, kad D. B. jai po įvykio pats pasakė, jog sumušė nukentėjusįjį, paneigia liudytojos K. Ž. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog ji po įvykio su nuteistuoju, kurį pirmÄ kartÄ matė teisme, nebendravo. Å is faktas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino byloje surinktus duomenis.

12. Apelianto įsitikinimu, byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent jis sužalojo nukentėjusįjį. Taigi visos abejonės turėjo bÅ«ti vertinamos nuteistojo naudai ir turėjo bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo nustatytas per ilgas laisvės apribojimo bausmės terminas, taip pat nuteistasis nepagrįstai buvo įpareigotas tam tikru laiku bÅ«ti namuose, neatlyginai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose. Apeliantui neaiÅ¡ku, kodėl jam buvo nustatytas ilgesnis laisvės apribojimo bausmės terminas, nei baudžiamajame įstatyme numatytas Å¡ios bausmės vidurkis. Nustatydamas bausmės terminÄ pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad apeliantas ankščiau nėra teistas, jo veiksmas įtakos turėjo agresyvus, konfliktiÅ¡kas N. R. elgesys.

Ä®vertinus tai, jog byloje nagrinėjamas įvykis įvyko ne vieÅ¡oje vietoje, o apelianto tėvų namuose, manytina, jog įpareigojimas bÅ«ti namuose yra nelogiÅ¡kas ir nedera su BK 41 straipsnyje nustatytais bausmės tikslais, jos paskirtimi, byloje nagrinėjama situacija. Tas pats pasakytina ir apie įpareigojimÄ iÅ¡dirbti 60 valandų nuosprendyje nurodytose įstaigose.

14. D. B. tvirtina, kad N. R. civilinio ieÅ¡kinio reikalavimai bei ieÅ¡kinyje nurodyti teiginiai nėra pagrįsti jokiais leistinais įrodymais, kurie patvirtintų reikalavimo pagrindÄ ir dydį. Teisiamojo posėdžio metu N. R. tik deklaratyviai nurodė, jog pirko vaistus, stiprinančius imunitetÄ , magnį, kurie nebuvo paskirti gydytojų, juos pirko savo nuožiÅ«ra, pirkimų dokumentų neturi. Visa tai patvirtina, jog civilinis ieÅ¡kinys, turtinės žalos dalyje, neįrodytas bei nepagrįstas, todėl negali bÅ«ti tenkinamas.

15. Apeliaciniame skunde yra aptariamas teisinis reglamentavimas, susijęs su neturtinės žalos atlyginimu, taip pat teismų praktika, susijusi su esamu reglamentavimu. Nuteistasis pažymi, jog nukentėjusysis nurodė, kad Å¡iuo metu dirba tÄ patį darbÄ , kurį dirbo ir iki byloje nagrinėjamų įvykių ir net yra aukÅ¡tinamas pareigose. Visa tai patvirtina, kad absoliučiai jokie liekamieji nagrinėjamų įvykių padariniai nėra iÅ¡likę ir nukentėjusysis gali dirbti be jokių apribojimų.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamų įvykių metu N. R., bÅ«damas svečiuose, apelianto tėvų bute, buvo neblaivus, agresyvus, konfliktiÅ¡kas, sudaužė apelianto tėvų vazÄ , konfliktavo net ir su apelianto drauge, smÅ«giavo vienam iÅ¡ liudytojų. Visa tai neabejotinai nulėmė byloje nagrinėjamus įvykius ir kilusias pasekmes, todėl į tai buvo privalu atsižvelgti ir nustatant neturtinės žalos dydį, jeigu daryti prielaidÄ , kad aptariama nusikalstama veika buvo padaryta.

Šių reikšmingų tinkamam neturtinės žalos dydžio nustatymui kriterijų pirmosios instancijos teismas nepaisė.

16. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė D. B. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nusikalstamos veikos padarymo faktu.

18. IÅ¡ tikrųjų nuteistasis D. B. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog jis smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį N. R. nenaudojo. Nukentėjusysis susižalojo pats, kai bandė suduoti smÅ«gį nuteistajam, tačiau dėl savo neblaivumo paslydo, krito nuo stalvirÅ¡io, ant kurio sėdėjo, ir trenkėsi į virtuvės grindis. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tokie nuteistojo teiginiai yra paneigti byloje surinktų duomenų, kurie yra laikytini įrodymais, visuma. Nusikalstamos veikos padarymo faktÄ ir D. B. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ patvirtina nukentėjusiojo N. R., iÅ¡ dalies paties nuteistojo, liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisiamojo posėdžio metu, specialistų iÅ¡vadose užfiksuoti duomenys, specialistų paaiÅ¡kinimai bei kiti byloje užfiksuoti duomenys.

19. Nukentėjusysis N. R. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus dėl D. B. prieÅ¡ jį panaudoto fizinio smurto. IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad tuo metu, kai jis buvo virtuvėje, užėjo nuteistasis D. B. ir ėmė priekaiÅ¡tauti dėl triukÅ¡mavimo, sudavė ne mažiau nei du smÅ«gius į veidÄ . Po pirmojo smÅ«gio nukentėjusysis susvyravo, tuomet nugriuvo, kas vyko toliau, jis neatsiminė. Atsiminė tik tai, kad kruvinas sėdėjo laiptinėje, tuomet atvyko jo draugė K.

Ž., su kuria grįžo į namus. Po įvykio juto didelius skausmus, negalėjo atsikelti iÅ¡ lovos, buvo bloga, svaigo galva (t. 1, b. l. 154-155). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu N. R. iÅ¡ esmės nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes (t. 1, b. l. 15, 20). PareiÅ¡kime, kuris buvo suraÅ¡ytas 2018 m. lapkričio 18 d., nukentėjusysis nurodė, jog D. B. smogė į veidÄ , dėl ko jam lūžo skruostikaulis, žandikaulis (t. 1, b. l. 11). Be to, faktÄ , kad sužalojimai buvo padaryti dėl prieÅ¡ jį panaudoto fizinio smurto, nukentėjusysis nurodė ir Žalgirio ligoninės slaugytojai bei policijos pareigÅ«nams 2018 m. lapkričio 17 d., t. y.

įvykio dienÄ (t. 1, b. l. 8). Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nebuvo ir nėra jokio pagrindo nesivadovauti nuosekliais N. R. parodymais dėl jam padarytų sužalojimų atsiradimo priežasties ir dėl asmens, kuris padarė Å¡iuos sužalojimus.

20. Teigti, jog N. R. nurodydamas, kad jis buvo sužalotas D. B., perpasakoja tai, kÄ sužinojo, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, ar bendraudamas su kitais asmenimis, o ne tai, kÄ pats matė, nėra pagrindo. Pažymėtina, jog su visa baudžiamosios bylos medžiaga nukentėjusysis susipažino tik 2019 m. vasario 21 d. (t. 1, b. l. 115), t. y. praėjus Å¡iek tiek daugiau nei dviem mėnesiams po jo paskutinės apklausos ikiteisminio tyrimo metu, kuri vyko 2018 m. gruodžio 11 d. Be to, kaip buvo minėta anksčiau, nukentėjusysis jau tÄ pačiÄ Ä¯vykio dienÄ tvirtino, kad jis buvo sužalotas kito asmens, o iÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje užfiksuotų duomenų matyti, jog jis net nurodė jam sužalojimus padariusio asmens vardÄ â€“ D. (t. 1, b. l. 8).

Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iÅ¡ liudytojos K. Ž. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme matyti, jog N. R. jai pasakojo, kad prieÅ¡ jį smurtÄ vartojo D. B., o detaliau įvykio aplinkybių ji su nukentėjusiuoju neaptarinėjo (t. 2, b. l. 27). Byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog įvykio metu virtuvėje, kur ir buvo sužalotas N. R., buvo tik jis ir D. B. (dėl Å¡ios aplinkybės jokių ginčų nekyla). Sužalojimų padarymo fakto nematė joks kitas asmuo.

Taigi N. R. negalėjo perpasakoti aplinkybių, kurių jokie kiti asmenys nematė ir tuo pačiu nenurodė apklausų metu.

21. IÅ¡ N. R. apklausos, kuri vyko 2018 m. lapkričio 18 d., turinio matyti, jog jis nurodė, kad konfliktas tarp jo ir nuteistojo vyko laiptinėje, kurioje jis ir buvo sužalotas. Vis tik aplinkybė, jog nukentėjusysis pirmosios apklausos metu nurodė ne tÄ vietÄ , kur iÅ¡ tikrųjų vyko įvykis, nėra pagrindas nesivadovauti jo parodymų dalimi dėl sužalojimų padarymo bÅ«do bei asmens, kuris padarė Å¡iuos sužalojimus. Pirmosios instancijos teisme N. R. paaiÅ¡kino, jog netikslumas, duodant parodymus pirmÄ kartÄ , dėl įvykio vietos atsirado, kadangi jis buvo Å¡oko bÅ«senoje po patirtos traumos, tuo metu sunkiau atsiminė įvykius, o vėliau įvykius prisiminė geriau.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog paaiÅ¡kinimÄ , kodėl pirmosios apklausos metu suklydo dėl įvykio vietos, nukentėjusysis davė atsakydamas į nuteistojo gynėjo klausimÄ , o ne į bylÄ nagrinėjusio teisėjo klausimus (teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 22.00 minutės). IÅ¡klausęs teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡Ä , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad toliau aiÅ¡kinantis, kokiomis aplinkybėmis vyko nukentėjusiojo pirmoji apklausa, bylÄ nagrinėjęs teismas nukentėjusiajam bÅ«tų uždavęs klausimus, kurie bÅ«tų turėję esminės įtakos į juos duodamų atsakymų turiniui.

Pirmosios instancijos teisme pats nukentėjusysis nurodė, jog 2018 m. lapkričio 18 d. vykusios apklausos metu jautėsi blogai, jam svaigo galva, apklausos metu jis jau buvo su įtvaru. Kita vertus, nei nuteistasis, nei jo gynėjas jokių pastabų dėl teismo nukentėjusiajam užduodamų klausimų neturėjo.

22. Teiginį, jog N. R. iÅ¡vadÄ , kad jis buvo sužalotas smurtiniais D. B. veiksmais, galėjo padaryti apie įvykį bendraudamas su kitais asmenimis, paneigia ir mobiliojo ryÅ¡io telefono Samsung A8 apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys. IÅ¡ Å¡io protokolo turinio matyti, kad N. R. 2018 m. lapkričio 17 d., t. y. įvykio dienÄ , žinutėmis aplikacijoje „Messenger“ susiraÅ¡inėjo su M. B.. IÅ¡ susiraÅ¡inėjimo turinio matyti, jog M. B. nurodo, kad nukentėjusysis savo draugei papasakotų apie įvykį, nes ji bando iÅ¡siaiÅ¡kinti jo aplinkybes („papasakok savo panelei vakarykste situacija nes jinai bispridela kelia kazkoki“).

Nukentėjusysis nurodo, jog viena akim nemato ir jam yra sulaužytas žandikaulis. Ä® Å¡iÄ Å¾inutę M. B. atsako, kad jam buvo pasakyta, jog smÅ«gis net nebuvo suduotas kumščiu, todėl žandikaulis lūžti negalėjo („nu tai gal patine, bet gi sake net netrenke ten kumsciu tai kaip galejo luzt“). Taip pat pripažįsta, kad buvo pasielgta netinkamai („h..... (žinutėje pavartotas necenzÅ«rinis žodis atspindintis atlikto veiksmo vertinimÄ ) padarė, kad ten tu pliuhu trenkė“), nurodo, kad buvo suduota pora smÅ«gių („trenkė pora pliauzu ir tu krisdamas dar atsitrenkei i kampa“).

N. R. nurodo, jog su juo galėjo bÅ«ti elgiamasi kitaip („Butu pro duris ismetes. Nezinau ir fsio“), reiÅ¡kia priekaiÅ¡tus dėl grasinimų. Dėl grasinimų M. B. paaiÅ¡kina, kad tai vyko dėl girtumo („kokie grasinimai kai girtas zmogus kazka leptelna“). M. B. siÅ«lo kitÄ dienÄ susitikti ir pasikalbėti dėl kompensacijos, mini, jog buvo suduotas vienas smÅ«gis. (t. 1, b. l. 76-83). Aptartas susiraÅ¡inėjimo turinys akivaizdžiai patvirtina, jog N. R. žinojo, kas jį sužalojo ir kaip sužalojimai buvo padaryti.

Be to, Å¡io susiraÅ¡inėjimo turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad M. B. bendravo su D. B. apie nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes ir buvo informuotas, kad nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti bÅ«tent smurtiniais nuteistojo veiksmais. Teigtina, jog niekas kitas iÅ¡skyrus D. B. negalėjo M. B. nurodyti aplinkybių, kurios minimos susiraÅ¡inėjime, kadangi įvykyje dalyvavo tik nukentėjusysis ir nuteistasis.

23. FaktÄ , jog nukentėjusysis buvo sužalotas dėl D. B. nusikalstamų veiksmų iÅ¡ dalies patvirtina liudytojo G. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme. Å is liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis pats įvykio nematė, kadangi tuo metu jau buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ buto, kur buvo Å¡venčiama, tačiau M. B. jam pasakojo, kad N. R. smÅ«gį sudavė D. B. (t. 1, b. l. 60). Pirmosios instancijos teisme G. K. tokio pokalbio fakto nebeprisiminė, tačiau nurodė, jog jei apklausos protokole tokie parodymai yra užfiksuoti, reiÅ¡kia taip buvo (t. 2, b. l. 57-59). Tiesa, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė ir tai, kad jis apie įvykį bendravo ir su N. R., kuris negalėjo nurodyti, kas jį sumušė bei už kÄ . Vis tik iÅ¡ anksčiau aptartų duomenų, iÅ¡ kurių matyti, jog N. R. įvykio dienÄ net keliems asmenims nurodė, kad buvo sumuÅ¡tas D. B., yra visiÅ¡kai akivaizdu, jo Å¡i parodymų dalis neatitinka tikrovės.

24. IÅ¡ liudytojos K. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, matyti, kad įvykio dienÄ ji telefonu bendravo su asmeniu, kuris prisistatė M. B. broliu, ir nurodė, jog sumušė nukentėjusįjį už tai, kad Å¡is triukÅ¡mavo, garsiai kalbėjo, jai buvo nurodyta nesikreipti į policijÄ (t. 1, b. l. 64, t. 2, b. l. 26-27). Taigi tokie liudytojos parodymai taip pat iÅ¡ dalies patvirtina, kad N. R. sužalojo bÅ«tent D. B.. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nesivadovauti tokiais liudytojos parodymais nėra pagrindo, kadangi juos iÅ¡ dalies patvirtina liudytojo Å .

Å . parodymai. Å is liudytojas pirmosios instancijos teisme teigė, kad K. Ž. jam yra sakiusi, jog D. B. įvykio vietoje (laiptinėje) prisipažino, kad sužalojo N. R. (t. 2, b. l. 25). Å iuo atveju, akivaizdu, jog Å . Å . parodymai dalyje dėl to, kaip buvo iÅ¡sakytas prisipažinimas, nesutampa su K. Ž. nurodytomis aplinkybėmis, t. y. liudytoja nurodė, kad ji prisipažinimÄ sužalojus nukentėjusįjį iÅ¡girdo telefonu, o liudytojas teigė, kad prisipažinimas buvo iÅ¡sakytas įvykio vietoje.

Vis tik Å¡i aplinkybė neturi esminės reikÅ¡mės K. Ž. parodymų vertinimui, kadangi Å . Å ., bendraudamas su minėta liudytoja, paprasčiausiai galėjo nevisiÅ¡kai teisingai suprasti, kokiu bÅ«du ir kada tiksliai liudytoja iÅ¡girdo prisipažinimÄ apie N. R. sužalojimÄ . FaktÄ , kad K. Ž. įvykio dienÄ telefonu bendravo su D. B. iÅ¡ dalies patvirtina ir mobiliojo ryÅ¡io telefono Samsung A8 apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad N. R. susiraÅ¡inėdamas su M. B. priekaiÅ¡tauja dėl grasinimų.

Kaip jau minėta, K. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, kad įvykio dienÄ teiginius, kuriuos ji įvertino kaip grasinimus, iÅ¡sakė tik asmuo, kuris prisistatė M. B. broliu ir kuris prisipažino sumušęs nukentėjusįjį.

25. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 4276/2018 (01) užfiksuoti duomenys patvirtina, jog N. R. buvo nustatyta kairio skruostikaulio ir apatinio žandikaulio kairės pusės sÄ narinės ataugos lūžis su kraujosruva kairės akies obuolio jungtinėje ir poodine kraujosruva kairiame žande, odos nubrozdinimas deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke. Nustatyti sužalojimai buvo padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y., 2018 m. lapkričio 17 d.

Sužalojimai dėl skruostikaulio ir apatinio žandikaulio lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 26-27). Byloje nuteistojo iniciatyva buvo pateikta teismo medicinos gydytojo teismo medicinos konsultacinė išvada Nr. 0086/19 (toliau – konsultacinė išvada), kuri, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, neprieštarauja specialisto išvadoje Nr. G 4276/2018 (01) užfiksuotiems duomenims. Konsultacinėje išvadoje tik nurodoma, kad N. R. nustatytus sužalojimus galėjo patirti griūdamas ir atsitrenkdamas į virtuvės grindis bei virtuvėje buvusius objektus (t. 1, b. l. 180-186).

Pirmosios instancijos teisme abi iÅ¡vadas pateikę specialistai taip pat nurodė, jog jų padarytos iÅ¡vados viena kitai neprieÅ¡tarauja. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog, be jokių abejonių, tiek specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 4276/2018 (01), tiek konsultacinėje iÅ¡vadoje užfiksuoti duomenys leidžia kelti hipotezę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats, tačiau tokios hipotezės savaime nei patvirtina, nei paneigia, t. y., kaip N. R. buvo padaryti sužalojimai, turi bÅ«ti vertinama pagal byloje užfiksuotų duomenų visumÄ .

Nagrinėjamu atveju byloje surinktų duomenų visuma be jokių pagrįstų abejonių leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad N. R. buvo sužalotas dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų, t. y. smÅ«gių į veido sritį sudavimo.

26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡ specialistės R. G. paaiÅ¡kinimo, duoto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog nukentėjusiajam nustatytas kairio skruostikaulio ir apatinio žandikaulio kairės pusės sÄ narinės ataugos lūžis su kraujosruva kairės akies obuolio junginėje ir poodine kraujosruva kariame žande nėra bÅ«dingas griuvimui ant kieto buko pavirÅ¡iaus (t. 1, b. l. 30). IÅ¡ Å¡ios specialistės paaiÅ¡kinimų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų visuma nėra bÅ«dinga vienkartiniam nugriuvimui ant grindų, kadangi sužalojimai buvo nustatyti skirtingose veido pusėse.

NebÅ«dinga, kad ir kairysis skruostikaulis, ir apatinio žandikaulio kairės pusės sÄ narinės atauga lūžtų griÅ«nant ant lygaus pavirÅ¡iaus. Tokių sužalojimų atsiradimui yra labiau bÅ«dingas poveikis kietu buku ribotu daiktu, t. y. suduodant smÅ«gius. Specialistės praktikoje (ekspertinio darbo stažas nuo 2007 metų (t. 1, b. l. 26)) nėra pasitaikę tokių atvejų, kad asmeniui nugriuvus vienu metu bÅ«tų lūžęs ir skruostikaulis, ir žandikaulis. SÄ narinė atauga ir skruostikaulis yra Å¡iek tiek skirtingose plokÅ¡tumose.

Be to, iÅ¡ specialistės paaiÅ¡kinimų matyti, kad, atliekant tyrimÄ , buvo apžiÅ«rėta nukentėjusiojo virÅ¡utinė kÅ«no dalis ir nebuvo nustatyta jokių sužalojimų, kurie bÅ«tų bÅ«dingi kritimui, pavyzdžiui, nubrozdinimų delnuose, nugaroje, pečiuose, griuvimui bÅ«dingų sužalojimų kitose kÅ«no vietose (pavyzdžiui, keliuose) nenurodė ir pats nukentėjusysis (t. 2, b. l. 44-45). Be jokios abejonės, specialistės paaiÅ¡kinimai patys savaime neįrodo, jog nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti smurtiniais veiksmais, tačiau Å¡ie paaiÅ¡kinimai, vertinant juos su anksčiau aptartų duomenų visuma, sustiprina teismo vidinį įsitikinimÄ , kad sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti suduodant smÅ«gius.

27. Pirmosios instancijos teisme specialistas P. P., surašęs konsultacinę iÅ¡vadÄ , nepaneigė, kad nukentėjusiajam N. R. nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti suduodant smÅ«gius. Tuo pačiu Å¡is specialistas nurodė, jog, jo įsitikinimu, odos nubrozdinimas deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke negalėjo bÅ«ti padarytas griÅ«nant namuose. Å is sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas nagu. Pagal turėtus duomenis specialistas negalėjo nurodyti, kada Å¡is nubrozdinimas galėjo bÅ«ti padarytas.

Be to, specialistas aiškino, jog trūksta objektyvių duomenų, kurie leistų atskirti, ar sužalojimai buvo padaryti suduodant smūgius ar atsirado nugriuvus. Smūgiams būdinga tai, kai yra kraujosruva žande ir akies viduje, t. y. neatsikišusiose dalyse (t. 2, b. l. 45). Taigi akivaizdu, jog šio specialisto paaiškinimai nepaneigia nukentėjusiojo nurodomų faktų dėl sužalojimų padarymo aplinkybių ir tuo pačiu nepatvirtina nuteistojo versijos. Specialisto P. P. pasvarstymai, kad nukentėjusiajam nubrozdinimas dešinės akies srityje galėjo būti padarytas anksčiau ar vėliau nei 2018 m. lapkričio 17 d., neatitinka byloje užfiksuotų duomenų.

Nei vienas iš byloje apklaustų asmenų nėra nurodęs, kad ant N. R. veido iki įvykių būtų pastebėjęs kokius nors sužalojimus, o nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, jog nubrozdinimas N. R. dešinėje veido pusėje atsirado tik po incidento virtuvėje (t. 1, b. l. 104, t. 2, b. l. 60). Taigi nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad aptariamas nubrozdinimas nukentėjusiajam buvo padarytas būtent nagrinėjimo įvykio metu. Tiek specialistas P. P., tiek specialistė R.

G. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nukentėjusiajam nubrozdinimas deÅ¡inės akies voke galėjo bÅ«ti padarytas nagu (t. 2, b. l. 45, 46). Žmogaus rankų pirÅ¡tai yra su nagais. Taigi nekyla abejonių, kad suduodant smÅ«gius rankomis gali bÅ«ti padaromi ir nubrozdinimai ar įbrėžimai. Čia pastebėtina, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, kokia rankos dalimi buvo suduoti smÅ«giai, o D. B. buvo kaltinamas ir nuteistas už smÅ«gių rankomis sudavimÄ , o ne smÅ«gių sudavimÄ kumščiais.

28. Specialisto iÅ¡vados Nr. G 4276/2018 (01) tiriamojoje dalyje yra apraÅ¡yta nukentėjusiojo medicinos dokumentuose užfiksuota informacija, iÅ¡ kurios matyti, kad VšĮ VUL Žalgirio klinikoje 2018 m. lapkričio 17 d. apžiÅ«rėjus nukentėjusįjį (iki jo gydymo) buvo užfiksuota, jog Å¡io veidas yra asimetriÅ¡kas dėl patinimo ir hematomos k/p paakio srityje (t. 1, b. l. 26). IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje užfiksuotų duomenų matyti, jog policijos pareigÅ«nai, kurie tikrino praneÅ¡imÄ , gautÄ iÅ¡ ligoninės slaugytojos, matė N. R. veido kairėje pusėje patinimÄ ir hematomÄ (t. 1, b. l. 8).

Taigi nėra pagrindo sutikti su teiginius, kad byloje surinkti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiajam nustatyta kraujosruva kairiame žande yra nesusijusi su byloje vertinamais įvykiais, nes yra chirurginio gydymo pasekmė. Čia bÅ«tina pabrėžti, jog specialistas P. P. pirmosios instancijos teisme kaip vienÄ iÅ¡ požymių, kuris rodo, jog sužalojimai buvo padaryti smÅ«giuojant, nurodė kraujosruvos žande atsiradimÄ . Taigi faktas, kad ant nukentėjusiojo veido po nagrinėjamų įvykių atsirado kraujosruva, kartu su abiejų specialistų paaiÅ¡kinimais bei kitais anksčiau aptartais duomenimis leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog N. R. buvo sužalotas jam suduodant smÅ«gius į veidÄ .

29. Liudytojai L. M. (t. 1, b. l. 174), S. T. (t. 1, b. l. 174), V. V. (t. 1, b. l. 175), G. V. (t. 2, b. l. 28-29), L. M. (t. 2, b. l. 41), M. B. (t. 2, b. l.

42) nurodė, jog nukentėjusiojo N. R. elgesys prieš įvykį virtuvėje buvo netinkamas, jam buvo sakomos pastabos, į kurias jis neįsiklausė ir toliau elgėsi netinkamai. Vis tik toks faktas niekaip nepatvirtina nuteistojo įvykių versijos ir nepaneigia nukentėjusiojo nurodomų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių nuteistajam paskirta bausme.

30. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistajam parinktos bausmės rūšis, tačiau nesutinkama su jos dydžiu bei dalimi nustatytų įpareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam D. B. bausmės dydį, BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

31. Nagrinėjamu atveju visiÅ¡kai pagrįstai nebuvo nustatyta nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. D. B. padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai, t. y. pasikėsino į vienÄ labiausiai saugomų vertybių. Jis anksčiau nebuvo teistas, tačiau vienÄ kartÄ buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ . Nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo laikomas nebaustu administracine tvarka, tačiau iki tol buvo kelis kartus traukiamas administracinėn atsakomybėn (daugiausiai už pažeidimus, susijusius su neatsakingu alkoholio vartojimu). Nuteistasis nėra sukÅ«ręs Å¡eimos, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , niekur nedirba, tačiau studijuoja.

32. Aptartų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui nuteistajam paskirti pačiÄ Å¡velniausiÄ bausmę, numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. laisvės apribojimo bausmę, tačiau jos dydį nustatyti Å¡iek tiek didesnį nei baudžiamajame įstatyme numatytas Å¡ios bausmės vidurkis. Čia pastebėtina, jog laisvės apribojimo bausmė yra skaičiuojama metais ir mėnesiais, minimalus Å¡ios bausmės terminas yra trys mėnesiai, o maksimalus yra dveji metai (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Taigi konstatuotina, jog asmeniui neįmanoma paskirti tikslaus šios bausmės aritmetinio vidurkio, kadangi jis visuomet bus keliolika dienų didesnis arba mažesnis už tokį vidurkį (3+24=27, 27/2=13,5 (vieneri metai vienas mėnuo ir keliolika dienų (priklausomai nuo to, kiek dienų turi konkretus mėnuo)). Kaip jau minėta, šiuo atveju D. B. buvo paskirta šiek tiek didesnė bausmė nei aritmetinis laisvės atėmimo bausmės vidurkis, tačiau įvertinus 31 šio procesinio sprendimo pastraipoje aptartus faktus, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad nuteistajam buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė, kuri turėtų būti švelninama.

33. Teismų praktikoje pripažįstama, jog provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115-648/2016, 2K-162-697/2016, 2K-386/2012 ir kt.).

Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, privalu atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iÅ¡ dalies nulėmę kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ nukentėjusįjį (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-412/2014, 2K-440/2013 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aplinkybės, kad N. R. prieÅ¡ įvykius virtuvėje triukÅ¡mavo, papraÅ¡ius elgtis ramiau, kurį laikÄ nurimdavo, o tuomet vėl elgėsi taip pat netinkamai, tarp jo ir kitų asmenų buvo kilę konfliktai, jis galimai sudaužė vazÄ , nėra vertintini kaip provokuojantys ar rizikingi veiksmai, kurie bÅ«tų galėję nulemti nuteistojo neadekvačiÄ reakcijÄ , t. y. fizinio smurto panaudojimÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, ir tuo pačiu Å¡velnintų nuteistojo atsakomybę.

Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu D. B. ar jo brolio netenkino nukentėjusiojo elgesys, Å¡iam paprasčiausiai buvo galima nurodyti iÅ¡vykti iÅ¡ buto, kuriame jis leido laikÄ , ir pan., tačiau nuteistasis sÄ moningai pasirinko neteisėtÄ elgesio variantÄ , už kurį turi atsakyti.

34. BK 48 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vienÄ ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistÄ jį įpareigojo neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar ne valstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Å is įpareigojimas padės įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 5 punktuose.

Pirmosios instancijos teismas D. B. įpareigojo bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. Vis tik tokio įpareigojimo paskyrimo tikslingumo nepatvirtina nei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nei jokie nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys. Dėl Å¡ios priežasties skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam buvo paskirtas Å¡is įpareigojimas, yra keistina jÄ panaikinant. Apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su civiliniu ieÅ¡kiniu.

35. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui.

Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, privalo vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, teismų praktikÄ , taip pat konkrečiai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios iÅ¡skiria Å¡iÄ bylÄ iÅ¡ kitų panaÅ¡aus pobÅ«džio bylų ir leidžia individualizuoti patirtos žalos dydį.

36. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamų D. B. veiksmų patyrė neturtinę žalÄ ir turi teisę į jos atlyginimÄ . D. B. tyčiniais smurtiniais veiksmais žala buvo padaryta nukentėjusiojo sveikatai (asmens sveikata yra viena iÅ¡ labiausiai saugomų vertybių). Nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, tačiau jis dėl jam padarytų sužalojimų, be jokių abejonių, patyrė fizinį skausmÄ , jam buvo bÅ«tina atlikti operacijÄ , gydytis stacionariai bei ambulatoriÅ¡kai, jis turėjo neÅ¡ioti įtvarus, pakankamai ilgai buvo nedarbingas, dėl ko sutriko jo studijų procesas, du mėnesius turėjo laikytis minkÅ¡to maisto režimo, dalis padarytų sužalojimų buvo akivaizdžiai matomi.

Dėl prieÅ¡ jį padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė iÅ¡gÄ stį, stresÄ , pažeminimÄ , kurį laikÄ buvo sumažėjusios jo bendravimo galimybės, jis sunkiai kalbėjo, patyrė rÅ«pesčių, kurių nebÅ«tų patyręs, jeigu nebÅ«tų padaryta nusikalstama veika. Ä®vertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį ir nepagrįstai jai atlyginti priteisė 3000 Eur.

37. Pastebėtina, jog kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tvirtinti, jog pirmosios instancijos teismas aiškiai nukrypo nuo teismų praktikos, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimus panašaus pobūdžio bylose. Mažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį, atsižvelgus į jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, kuris, kaip jau buvo minėta, niekaip nepateisina nuteistojo veiksmų, nėra pagrindo. Aplinkybės, kad nukentėjusysis šiuo metu dirba toje pačioje įmonėje ir net yra aukštinamas pareigose, taip pat nėra pagrindas mažinti jam priteistos neturtinės žalos dydį.

38. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieÅ¡taraujantiems kitiems teisės aktams nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieÅ¡kinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016). Nagrinėjamu atveju N. R. nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų patyrė 70 Eur turtinę žalÄ .

Taigi nesant objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad N. R., Å¡alindamas nusikaltimu sukeltas pasekmes, patyrė iÅ¡laidas bei leistų nustatyti Å¡ių iÅ¡laidų dydį, nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo negalėjo bÅ«ti tenkintas ir turėjo bÅ«ti atmestas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : nuteistojo D. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžio dalį, kuria D. B. buvo įpareigotas visÄ laisvės apribojimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, pakeisti ir šį įpareigojimÄ panaikinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ D. B. N. R. buvo priteista 70 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti pakeisti ir nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Jurgita Kolyčienė Ugnius Trumpulis Laureta Ulbienė