fcc6bf0e-53aa-4ea3-afa0-e55a82bb6975 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-312-317/2017Teisminio proceso Nr. 1-22-3-00011-2016-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9.                                                           (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei,dalyvaujant išteisintajam V.

A.,iÅ¡teisintojo V. A. gynėjui advokatui Antanui JaraÅ¡iui,nukentėjusiajam V. Å .,nukentėjusiojo V. Å . atstovui advokatui V. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo V. Å . apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo:V. A., privataus kaltinimo tvarka kaltintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, iÅ¡teisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Nukentėjusiojo V.

Å . civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas.IÅ¡teisintajam V. A. iÅ¡ nukentėjusiojo V. Å . priteistas 500 eurų iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ atlyginimas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : V. A. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. rugsėjo 18 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) ant kelio (duomenys neskelbtini) tyčia suduodamas V. Å . kumščiu į kairę veido pusę, pargriaudamas ant žemės kartu su motoroleriu, padarė odos nubrozdinimÄ kairiajame žande, kairės ausies kauÅ¡elyje, kairėje plaÅ¡takoje, apatinio kairio trečio danties pilnÄ iÅ¡nirimÄ , poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , atsakomybė už kurį numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžiu V. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisintas, nenustačius, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , turinčiÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nukentėjusysis, nesutikdamas su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžiu, pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir apklausti specialistę M.

K.. Skunde nurodo, kad nukentėjusysis nuosekliai tvirtino, jog smūgį kumščiu į kairę veido pusę jam tyčia sudavė V. A., ir tik dėl to apeliantui buvo padaryti sužalojimai kairiajame žande ir apatinio kairio trečio danties pilnas išnirimas. Dėl kitų nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų jis išteisintojo nekaltina, kadangi jie padaryti jau po pastarojo suduoto smūgio kumščiu į kairę veido pusę, nukentėjusiajam kartu su motoroleriu griūnant į pakelės griovį.

Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai, jog nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai kairiame žande ir apatinio kairio danties pilnas išnirimas galėjo būti padaryti griūnant, nepagrįsti, kadangi į pakelės griovį jis nukrito kartu su motoroleriu ant dešinės pusės. Tai, kad nukentėjusysis nugriuvo ant dešinės pusės, patvirtina ir liudytojas S. S.. Skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas nuosprendyje nenurodė, jog nukentėjusysis su motoroleriu ant žemės nugriuvo po to, kai prie jo pribėgo V.

A.. Liudytoja V. Å . teisme teigė, kad matė, kaip iÅ¡ sustojusio baltos spalvos automobilio iÅ¡Å¡oko V. A., pribėgo prie nukentėjusiojo ir po to motoroleris kartu su V. Å . nukrito. Anot apelianto, teismas nepagrįstai vadovaujasi BPK 301 straipsnio 2 dalimi, kadangi akivaizdu, kad byloje nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytoja V. Å ., teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, paaiÅ¡kinimai bei iÅ¡ dalies patvirtina S. S.. Nors teismas turėjo pagrindÄ Ä¯ teisiamÄ jį posėdį Å¡aukti ekspertę M.

K., tačiau to nepadarė, todėl nepagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu ir iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iÅ¡ V. Å ..Atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintasis nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendį palikti galioti. Taip pat praÅ¡oma priteisti iÅ¡ nukentėjusiojo apelianto V.

Å . iÅ¡teisintajam V. A. advokato atstovavimo iÅ¡laidas. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis bei jo atstovas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais. IÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atlikus įrodymų tyrimÄ , buvo papildomai apklaustas liudytojas S. S., kuris davė visiÅ¡kai kitus parodymus, nei teigė apylinkės teisme. Jis parodė, kad pirmosios instancijos teisme jis melavo, kadangi tuo metu gyveno V.

A. namuose ir Å¡is jam grasino, kad jeigu neliudys jo naudai, jam bus blogai. Kas bus blogai – nepasakė, tačiau anksčiau jis yra nukentėjęs nuo V. A. tiek fiziÅ¡kai, tiek moraliÅ¡kai. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad bylÄ jau iÅ¡nagrinėjus pirmos instancijos teisme, 2017 m. balandžio 22 d. jis susitiko mieste V. Å . ir pasiÅ«lė jam pasakyti tiesÄ . Nukentėjusysis jam nieko nesumokėjo ir nežadėjo, jis atvyko į teismÄ savo valia, prieÅ¡ tai iÅ¡ advokato sužinojęs, kad jam dėl melagingų parodymų davimo gali bÅ«ti iÅ¡kelta byla.

Liudytojas nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 18 d. jis padėjo pervaryti per keliÄ karves, iÅ¡tempė virves. Tuo metu motoroleriu atvyko V. Å . ir prašė leisti pravažiuoti. S. S. atsakė, kad negali, nes nebesugaudys karvių. Po kiek laiko atvyko V. A. su žmona. Tarp nukentėjusiojo ir iÅ¡teisintojo įvyko žodinis konfliktas dėl žemės ir V. A. vienÄ kartÄ sudavė nukentėjusiajam į veidÄ . V. Å . nugriuvo. Liudytojui pasakius, kad reikia kviesti policijÄ , nukentėjusysis jį paliko ir nuėjo namo, o liudytojas ir iÅ¡teisintasis kvietė policijÄ .

V. Å . tÄ dienÄ buvo neblaivus, motoroleriu atvyko taip pat neblaivus.Apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ginčija pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimÄ ir padarytų iÅ¡vadų atitikimÄ faktinėms bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ bei apeliacinio skundo argumentus, atlikusi įrodymų tyrimÄ byloje ir papildomai apklaususi liudytojÄ S. S., susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V.

A. iÅ¡teisino dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp V. A. ir V. Å . ginčai dėl pasidalijimo žemės sklypais tęsiasi ilgÄ laikÄ . 2016 m. rugsėjo 18 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) ant kelio (duomenys neskelbtini) taip pat įvyko konfliktas, tik šį kartÄ , kaip nurodė pats nukentėjusysis bei liudytoja pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausta jo sutuoktinė V.

Å ., į kaltinime nurodytÄ vietÄ apeliantas vyko aiÅ¡kintis dėl V. A. per žemės sklypÄ , kurį nukentėjusysis laiko savu, varomų gyvulių. Nukentėjusysis į įvykio vietÄ vyko motoroleriu, bÅ«damas neblaivus. Praėjus dviem valandoms po įvykio jam nustatytas lengvas, artimas vidutiniam, girtumo laipsnis, o dėl administracinių teisės pažeidimų - transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, iÅ¡plÅ«dus V. A. necenzÅ«riniais žodžiais, apeliantui paskirtos administracinės nuobaudos.Nukentėjusysis, nesutikdamas su apylinkės teismo iÅ¡vadomis dėl byloje nustatytų aplinkybių, skunde pažymi, kad į griovį su motociklu jis krito ant deÅ¡inio Å¡ono, todėl jam nustatyti sužalojimai – odos nubrozdinimas kairiajame žande, kairės ausies kauÅ¡elyje negalėjo bÅ«ti padaryti jam krentant.

Tokius nukentėjusiojo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. Iš byloje esančios 2016 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvados Nr. G2470/2016(02), 2016 m. gruodžio 13 d. teismo medicinos ekspertės M. K. paaiškinimo matyti, kad odos nubrozdinimas kairiajame žande bei apatinio kairio trečio danties pilnas išnirimas padaryti riboto paviršiaus kietu buku daiktu, galimai kumščiu. Odos nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje galėjo būti padarytas tiek kritimo nuo motorolerio metu, tiek ir dėl pašalinės kito asmens jėgos poveikio.

IÅ¡ Å¡ių aptartų duomenų matyti, kad ekspertė pateikė tik tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad V. Å . žando nubrozdinimas ir danties iÅ¡nirimas galimai buvo padaryti kumščiu, o odos nubrozdinimas kairės ausies kauÅ¡elyje galėjo bÅ«ti padarytas ir kritimo nuo motorolerio metu. Atsižvelgiant į tai, negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuoti, kad nukentėjusiajam kairėje galvos pusėje padaryti sužalojimai galėjo atsirasti tik iÅ¡teisintajam panaudojus prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ , t. y. trenkus kumščiu.

Kaip teisingai konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, iÅ¡ specialisto iÅ¡vados tėra aiÅ¡ku, jog nukentėjusiojo veido sužalojimas ir danties iÅ¡nirimas buvo galimai sÄ lygoti kontakto su kietu buku daiktu. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai padaryti skirtingose vietose – žando ir ausies srityse. Todėl net ir darant prielaidÄ , kad V. A. sudavė nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį į veido sritį, tokie skirtingose vietose sužalojimai negalėjo bÅ«ti padaryti.

PareiÅ¡kėjo nurodomi argumentai, kad iÅ¡teisintojo smÅ«gis buvo slystamojo pobÅ«džio, todėl galėjo sukelti Å¡iuos sužalojimus, tėra paties nukentėjusiojo prielaida, kurios patikrinti, atsižvelgiant į ekspertės M. K. paaiÅ¡kinimuose nurodytas aplinkybes, jog byloje trÅ«ksta duomenų tiksliau nustatyti sužalojimų mechanizmÄ , nėra galimybės.Apeliacinės instancijos teismui pagrįstų abejonių kelia apelianto parodymų nenuoseklumas, į kurį pagrįstai buvo atsižvelgta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

Nukentėjusysis įvardydamas smÅ«gio faktÄ , 2016 m. gruodžio 18 d. paaiÅ¡kinime (administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-972-336/2016; b. l.

7) tvirtino, jog V. A. priėjo ir nieko nesakęs trenkė jam per smilkinį kažkokiu daiktu, jog nematė, kokiu. Kad smÅ«gis buvo suduotas kumščiu, nukentėjusysis nurodė tik 2016 m. rugpjūčio 26 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no (atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ medžiaga Nr. M-1-01-77355-16; b. l. 16–17). Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme vėl liudydamas skirtingai (b. l. 55–64), nukentėjusysis jau tvirtino paties smÅ«gio nematęs, tik pajutęs skausmÄ . SmÅ«gio sudavimo fakto nepatvirtina ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusiojo sutuoktinė V.

Å .. Nors apeliaciniame skunde remiamasi Å¡ios liudytojos parodymais, kad tik priėjus kaltinamajam prie nukentėjusiojo, pastarasis kartu su motoroleriu nugriuvo, tačiau tokie nukentėjusiojo sutuoktinės parodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti iÅ¡teisintojo kaltės. Å i liudytoja nurodė, jog dėl pakankamai didelio atstumo tarp jos ir konflikto dalyvių, smÅ«gio sudavimo fakto ji nematė. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atlikus įrodymų tyrimÄ , apklaustas liudytojas S. S. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 18 d. jam varant karves per keliÄ prie jo motoroleriu privažiavo V.

Å . ir prašė leisti pravažiuoti. Po kiek laiko atvyko V. A. su žmona. Ä®vyko žodinis konfliktas dėl žemės ir staiga iÅ¡teisintasis vienÄ kartÄ sudavė nukentėjusiajam į veidÄ , o V. Å . nugriuvo. Liudytojas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu jis melavo, nes tuo metu gyveno pas iÅ¡teisintÄ jį. Tokius S. S. parodymus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir jais nesivadovauja. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro dėl to, jog liudytojas, apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nurodė, jog iÅ¡teisintasis su juo elgėsi blogai.

Jam dirbant pas V. A., Å¡is nemokėjo darbo užmokesčio, naudojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtÄ , dėl ko jis iÅ¡ kaltinamojo namų išėjo. Jo parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip objektyvÅ«s ir neÅ¡aliÅ¡ki, nes akivaizdu, jog jų santykiai, liudytojui išėjus iÅ¡ darbdavio namų, pasikeitė – jis iki Å¡iol ant jo piktas ir jaučia nuoskaudÄ . Jo nurodytų aplinkybių, kad V. A. grasino liudytojui duoti paaiÅ¡kinimus jo naudai, nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvÅ«s duomenys.

Å iuo metu susiklostę jų tarpusavio santykiai rodo S. S. neigiamas nuostatas iÅ¡teisintojo atžvilgiu. Ä®vertinus Å¡iÄ aplinkybę ir liudytojo parodymų nenuoseklumÄ , tokie duomenys, nesant kitų V. A. kaltę neginčijamai patvirtinančių įrodymų, negali bÅ«ti laikomi pagrindu apeliacinės instancijos teismui priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Atkreiptinas dėmesys, kad S. S. nuosekliai iÅ¡ karto po įvykio 2016 m. rugsėjo 18 d. apklausiamas V. Å . administracinio teisės pažeidimo byloje, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo institucijoje (atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ medžiagoje) neigė, kad V.

A. prieÅ¡ V. Å . vartojo fizinį smurtÄ . Ä®vertintina ir tai, kad nukentėjusiojo ir S. S. parodymai nesutampa. Nukentėjusysis tvirtino, kad V. A., pribėgęs prie jo, iÅ¡ karto sudavė smÅ«gį. Tuo tarpu liudytojas tvirtino, kad fizinis smurtas prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo panaudotas jau įvykus konfliktui tarp pastarojo ir iÅ¡teisintojo. BaudžiamÄ jį procesÄ užbaigiantis aktas – apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įrodytas, o teismo iÅ¡vados apie kaltinamojo kaltumÄ grindžiamos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais.Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl įrodymų pirmosios instancijos teisme tyrimo iÅ¡samumo.

Teigiama, kad bylÄ nagrinėjęs teismas turėjo apklausti specialisto iÅ¡vadÄ byloje suraÅ¡iusiÄ ekspertę M. K.. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BylÄ perdavus teismui, procesÄ organizuoja ir jam vadovauja teisėjas, todėl ar gauti duomenys laikytini įrodymais, taip pat ar byloje esančių įrodymų pakanka galutiniam procesiniam sprendimui priimti, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme kilus abejonėms dėl specialisto iÅ¡vadoje V. Å . konstatuotų sužalojimų mechanizmo, iÅ¡vadÄ parengusiai ekspertei M. K. buvo pateiktas klausimas raÅ¡tu, į kurį ji iÅ¡samiai atsakė pateikdama paaiÅ¡kinimÄ . Apeliaciniame skunde nukentėjusysis net nenurodo, kokie prieÅ¡taravimai yra specialistės iÅ¡vadoje, kodėl nėra pagrindo iÅ¡vada tikėti, net nenurodė, kokias konkrečiai papildomas aplinkybes reikėtų iÅ¡siaiÅ¡kinti apklausus iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusiÄ specialistę teisme, todėl Å¡is skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodydamas, jog galutinis procesinis sprendimas negali bÅ«ti priimamas remiantis vien nukentėjusiojo parodymais, rėmėsi BPK 301 straipsnio 2 dalyje nustatyta taisykle.

Anot apelianto, tokia apylinkės teismo iÅ¡vada nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BPK 301 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymais. Todėl, prieÅ¡ingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, iÅ¡ Å¡ios įstatymo formuluotės matyti, jog vien tik nukentėjusiųjų parodymais priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį negalima remtis tik tuo atveju, kai jiems taikomas anonimiÅ¡kumas.

Vis tik Å¡i apylinkės teismo teisės aiÅ¡kinimo klaida nesuponuoja pagrindo apeliacinės instancijos teismui priimti prieÅ¡ingÄ negu skundžiamame nuosprendyje sprendimÄ dėl V. A. kaltės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo negali bÅ«ti pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, patikimai nenustačius konkrečiam įvykiui reikÅ¡mingų aplinkybių. Jeigu byloje yra nepaÅ¡alinamų abejonių, neleidžiančių patikimai konstatuoti, ar iÅ¡ viso įvykis buvo arba ar įvykis, kuris buvo, vertintinas kaip nusikalstama veika, darytina iÅ¡vada, kad nebuvo padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡samiai iÅ¡tyrus visas su įvykiu susijusias aplinkybes, įvertinus nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumÄ ir nesant kitų V. A. kaltę neabejotinai patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiajam konstatuoti sveikatos sutrikdymai atsirado dėl iÅ¡teisintojo veiksmų – suduoto smÅ«gio. Kaip teisingai pažymima apylinkės teismo nuosprendyje, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka kaltinimÄ palaikančiam subjektui.

Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. Å is principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog V.

A. pirmosios instancijos teismo pagrįstai iÅ¡teisintinas nenustačius, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , turinčiÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl civilinio ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu ir proceso iÅ¡laidų iÅ¡ nukentėjusiojo priteisimo iÅ¡teisintojo naudai. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad iÅ¡teisinant kaltinamÄ jį, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, teismas civilinį ieÅ¡kinį palieka nenagrinėtÄ .

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatavusi, jog apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai V. A. išteisino, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, sprendžia, kad nukentėjusiojo V. Š. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu pagrįstai.Iš bylos duomenų matyti, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 5 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu nusprendė V.

A. turėtas 500 eurų iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti priteisti iÅ¡ V. Å . iÅ¡teisintojo naudai. BPK 106 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas. Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje klaidingai vadovavosi minėto straipsnio 5 dalimi, Å¡i klaida laikytina raÅ¡ymo apsirikimu, nuosprendžio esmės nekeičia, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ nukentėjusiojo atmeta kaip nepagrįstus.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintasis V. A. be kita ko iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti jam iÅ¡ apelianto V. Å . turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. IÅ¡ byloje pateikto advokato orderio matyti, jog pagal 2017 m. vasario 28 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 13 iÅ¡teisintasis įgaliojo advokatÄ AntanÄ JaraÅ¡ių ginti jį apeliacinės instancijos teisme. Pateikti kvitai patvirtina, jog V. A. 2017 m. vasario 28 d. gynėjui sumokėjo 200 eurų, o 2017 m. balandžio 24 d. sumokėjo 350 eurų už advokato atstovavimÄ ir kitas teisines paslaugas.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas Be to, iÅ¡teisintasis, pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ , įgyvendino jam BPK 317 straipsnio 1 dalyje numatytÄ teisę, todėl jo turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ V. Å . (BPK 103 straipsnio 6 dalis).Privataus kaltinimo byloje svarstant proceso iÅ¡laidų priteisimÄ iÅ¡ privataus kaltintojo, iÅ¡ieÅ¡kotinų iÅ¡laidų dydis priklauso nuo privataus kaltintojo pareiÅ¡kimo (skundo) padavimo pagrįstumo laipsnio, jo pozicijos ir elgesio proceso metu, taip pat bylos apimties bei sudėtingumo, įvertinant iÅ¡teisintojo gynėjo sugaiÅ¡tÄ laikÄ teikiant teisinę pagalbÄ ir tokios pagalbos turinį, teismo posėdžių skaičių, parengtų procesinių dokumentų apimtis ir pan.

Å i baudžiamoji byla pradėta pagal privataus kaltintojo skundÄ , kaltinamasis prieÅ¡prieÅ¡inio skundo nepateikė, jis buvo iÅ¡teisintas. Nukentėjusiajam pateikus apeliacinį skundÄ , iÅ¡teisintojo gynėjas surašė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (trys lapai) ir dalyvavo viename teismo posėdyje, kuris truko vienÄ valandÄ . Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog praÅ¡oma priteisti 550 eurų suma yra neproporcinga ir neadekvati atliktam darbui, todėl atlygintinas proceso iÅ¡laidų dydis mažintinas, nustatant, kad privatus kaltintojas turi atlyginti iÅ¡teisinamajam 300 Eur, Å¡i suma yra pagrįsta, nėra neproporcinga ar neadekvati atliktam darbui, Å¡i suma pripažintina iÅ¡teisintojo turėtomis proceso iÅ¡laidomis ir priteistina iÅ¡ V.

Å . iÅ¡teisintojo V. A. naudai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžio atmesti.IÅ¡teisintojo V. A. turėtas advokato atstovavimo iÅ¡laidas pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ nukentėjusiojo V. Å . 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) iÅ¡teisintojo V. A. naudai. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                          Algirdas Jaliniauskas                                                                                                          Viktoras Preikšas                                                                                                                                   Rimas Švirinas