2024-08-28 Nr. AB-12294-3-61-3-00752-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

,Administracinė byla Nr. eA-2103-624/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00752-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Jurikas ir Julius”) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas U. T. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 24S55449 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo U. T. panaikinamas leidimas Nr. 760249727 laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas), ir patenkinti pareiškėjo skundą.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1 Atsakovas Sprendimu panaikino pareiškėjui Leidimą, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; asmuo pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo.

2.2 Atsakovo priimtas Sprendimas yra nepagrįstas, skubotas, priimtas deramai neįvertinus visų aplinkybių, atsakovas netinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, neįvertino ginčui aktualių faktinių aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsakovo Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų (neaptartos visos esminės faktinės aplinkybės, todėl netinkamai susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, neįvertinta pareiškėjo individuali situacija).

2.3 Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 4 d. priėmė sprendimą Nr. 23S60311 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams (Leidimas buvo išduotas 2023 m. gegužės 17 d., galioja iki 2025 m. gegužės 17 d.). Migracijos departamentas 2023 m. liepos 19 d. priėmė sprendimą Nr. 23S111792 leisti asmeniui pakeisti darbdavį į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Jurikas ir Julius“ (toliau – ir Bendrovė).

2.4 Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas nei vieną mėnesį negavo asmens prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad, teikdamas prašymą leisti pakeisti darbdavį, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, nes per visą Leidimo galiojimo laikotarpį pareiškėjo vidutinės mėnesinio darbo užmokesčio pajamos iš viso sudarė 336,7 Eur, tai yra nesiekė vienos mininalios mėnesinės algos (MMA). Pareiškėjo pateiktas asmeninės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 26 d. iki 2024 m. vasario 19 d. pareiškėjas gavo 21 079,56 Eur pajamų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, ir bendrai vidutinės mėnesinio darbo užmokesčio pajamos, pridėjus atsakovo nurodytas 336,7 Eur pajamas, sudarė 2 971,58 Eur, t. y. gerokai viršijo vieną minimalią mėnesinę algą.

2.5 Atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjo bendras vidutines mėnesinio darbo užmokesčio pajamas, nesurinko visos reikšmingos informacijos ir neteisingai įvertino pareiškėjo ekonominius ryšius, taigi priėmė Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų neatitinkantį administracinį aktą. Pareiškėjo pajamos gautos iš teisėtos veiklos, gavus leidimus iš valstybinių institucijų: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėją užsiregistravo kaip fizinį asmenį, vykdantį individualią veiklą, bei Lietuvos transporto saugos administracija pareiškėjui išdavė 2023 m. birželio 14 d. leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Kadangi darbdaviai – buvęs darbdavys UAB „Conex Baltic“ ir esamas darbdavys Bendrovė – atlikę veiksmus už pareiškėją (pildę dokumentus gauti Leidimui, pakeisti darbdavį), nevykdė savo įsipareigojimų – nedavė pakankamai darbo, nesuteikė galimybės vykdyti darbo funkcijų pilna apimtimi, nemokėjo sutarto atlyginimo, neinformavo, kokius veiksmus pareiškėjui reikia atlikti Migracijos departamente dėl darbdavio keitimo ar darbo funkcijų keitimo (pareiškėjas yra užsienietis, silpnesnioji pusė, todėl nesupranta visų teisės aktų reikalavimų ir darbdaviai jį atstovauja Migracijos departamente), laiku nenutraukė darbo sutarties (UAB „Conex Baltic“), pareiškėjas turėjo siekti išgyventi bei gauti pakankamai lėšų ir reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

2.6 Pareiškėjas 2023 m. birželio 8 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį, kuriame nurodė, kad ketina dirbti Bendrovėje, ir šis prašymas buvo patenkintas. Įsidarbinęs Bendrovėje, pareiškėjas nutraukė darbo santykius su ankstesniu darbdaviu UAB „Conex Baltic“, nes faktiškai joje nebedirbo per laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. lapkričio 8 d., t. y. neturėdamas Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį, nevykdė jokių darbo funkcijų ir negavo nuolatinio atlyginimo už darbą. Pareiškėjas nežino, kodėl šis darbdavys laiku nenutraukė darbo sutarties, neatliko būtinų veiksmų ir jo, kaip užsieniečio (silpnesnės pusės), neinformavo apie būtinus atlikti veiksmus. UAB „Conex Baltic“, prieš nutraukdama darbo sutartį, išmokėjo pareiškėjui sumas, kurias buvo jam skolinga. Todėl pareiškėjas nepažeidė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 44 straipsnio 6 dalies nuostatų, todėl jam negali būti taikomos 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė šias aplinkybes:

3.1 Pareiškėjas 2023 m. vasario 21 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje (UAB „Conex Baltic“ elektriku). Išnagrinėjus prašymą, pareiškėjui darbo pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760249727, galiojęs nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2025 m. gegužės 17 d. Pareiškėjas 2023 m. birželio 8 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 23S111792 leisti pakeisti darbdavį (į Bendrovę). Vykdant užsieniečių kontrolę, duomenys apie asmenį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonėje UAB „Conex Baltic“ pareiškėjas dirbo nuo 2022 m. liepos 26 d. iki 2023 m. gegužės 16 d. ir nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. lapkričio 8 d., o Bendrovėje yra įdarbintas nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d., tačiau nė vieną mėnesį negavo Bendrovės tarpininkavimo rašte darbdaviui ar darbo funkcijai pakeisti įsipareigoto darbo užmokesčio (850 Eur). Jo vidutinis darbo užmokestis per visą įdarbinimo laikotarpį sudarė vos 240,54 Eur, kas rodo, kad asmuo Bendrovėje nedirba viso numatyto laiko.

3.2 Sodros duomenimis, pareiškėjas nuo 2023 m. gegužės 26 d. yra užsiregistravęs kaip vykdantis individualią veiklą. Patikrinus asmens duomenis Licencijų informacinėje sistemoje, nustatyta, kad 2023 m. birželio 14 d. asmeniui buvo išduotas leidimas vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Patikrinimo metu nustatyta, kad, pasinaudojęs 2023 m. liepos 19 d. Migracijos departamento priimtu sprendimu leisti pakeisti darbdavį, pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 14 d. įsidarbino Bendrovėje, tačiau nenutraukė darbo santykių su ankstesniu darbdaviu – UAB „Conex Baltic“, kurioje, Sodros duomenimis, buvo įdarbintas iki 2023 m. lapkričio 8 d., tai yra nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. lapkričio 8 d. šioje įmonėje dirbo neturėdamas Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį, tuo pažeisdamas imperatyvias Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies nuostatas. Per turimo Leidimo galiojimo laikotarpį asmuo ir šioje darbovietėje darbo užmokestį gavo tik gegužės mėnesį – 420,5 Eur bei spalio mėnesį – 1 134 Eur, nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. asmuo darbo užmokesčio negavo iš viso, o 2023 m. lapkričio mėnesį jam buvo išmokėta 32,57 Eur dydžio atleidimo išmoka. Vidutinės asmens darbo pajamos šioje darbovietėje sudarė 223,5 Eur per mėnesį.

3.3 Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktais, priėmė ginčijamą Sprendimą pareiškėjui panaikinti išduotą Leidimą, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo. Pareiškėjui Leidimas buvo išduotas būtent darbo tikslu, pareiškėjas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis. Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 25 d. pateikė atsakovui prašymą leisti pakeisti darbdavį, argumentuodamas, kad kvietėjas yra Bendrovė, kurioje pareiškėjui numatyta mokėti 850 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Atsakovas Sprendimu panaikino Leidimą, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; asmuo pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo.

6. Teismas byloje įvertino Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 2, 5, 14 punktų, 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies, 62 straipsnio 4 dalies, 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 8.3 punkto nustatas ir pažymėjo, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi panaikinamas.

7. Teismas nustatė, kad pagal Bendrovės pateiktą tarpininkavimo raštą dėl darbdavio keitimo, Bendrovė buvo įsipareigojusi pareiškėjui mokėti 850 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Byloje pateiktas UAB „Paysera” pareiškėjo sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 23 d. iki 2024 m. vasario 23 d. patvirtina, jog pareiškėjo banko sąskaitoje buvo 21 079,56 Eur suma. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas 2023 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 23S111792 leido pareiškėjui pakeisti darbdavį.

8. Teismas iš Sodros duomenų nustatė, kad pareiškėjas Bendrovėje pradėjo dirbti 2023 m. rugpjūčio 14 d. Laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Bendrovė jam išmokėjo 386,36 Eur sumą; laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. – 40,48 Eur; nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. – 270,45 Eur; nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. – 42,5 Eur; nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 492,11 Eur; nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. – 211,36 Eur. UAB „Conex Baltic“ pareiškėjas dirbo nuo 2022 m. liepos 26 d. iki 2023 m. gegužės 16 d. ir nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. lapkričio 8 d. Šioje darbovietėje pareiškėjui laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. buvo išmokėta 420,5 Eur suma; nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. – 1 134 Eur; laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 8 d. – 32,57 Eur. Pareiškėjas nuo 2023 m. gegužės 26 d. vykdo individualią veiklą.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš Bendrovės nei vieną mėnesį negavo Bandrovės atsakovui pateiktame tarpininkavimo rašte nurodyto darbo užmokesčio, t. y. 850 Eur/mėn. Pajamas, kurias pareiškėjas nurodė kaip pakankamas pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas gavo ne darbo Bendrovėje pagrindu, o iš individualios veiklos. Taismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą ir nurodęs, jog jam mokamas mažesnis darbo užmokestis. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nei vieną mėnesį negavo Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodyto darbo užmokesčio, o pareiškėjo gaunamos pajamos iš individualios veiklos nereiškia, kad jis atitinka sąlygas, numatytas leidimui laikinai gyventi gauti, ar kad jis turi užtektinai pajamų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis Bendrovėje nesiekė minimalios mėnesinės algos, o iš individualios veiklos gaunamos pajamos nėra vertintinos kaip pajamos pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas pateiktame prašyme pakeisti darbdavį buvo įsipareigojęs dirbti būtent Bendrovėje ir gauti darbo užmokestį iš Bendrovės. Teismas nevertino bendrų pareiškėjo mėnesio pajamų, nors ir gautų iš teisėtos veiklos. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad pareiškėjui buvęs darbdavys išmokėjo sumas, kurias buvo skolingas, nereiškia, kad į tokių pajamų gavimą atsakovas turėjo atsižvelgti priimdamas ginčijamą Sprendimą. Kadangi pareiškėjas buvo įsipareigojęs dirbti būtent Bendrovėje ir gauti tarpininkavimo rašte nustatytą darbo užmokestį, todėl tokio užmokesčio negavus, teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, o iš kitų darboviečių ar individualios veiklos gautos pajamos nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamo Sprendimo, ar pripažinti, jog pareiškėjas atitinka Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, kadangi atsakovas apie tokias pajamas nebuvo informuotas ir dėl jų nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi, todėl tokios lėšos nėra vertintinos kaip lėšos, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

11. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių apie darbdavio įsipareigojimų nevykdymą, reikiamos informacijos pareiškėjui nesuteikimą, pažymėjo, kad pats pareiškėjas Migracijos departamentui teiktame prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi patvirtino, jog žino, kad turi informuoti atsakovą apie pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl prašymo, t. y. pareiškėjas žinojo, kad turi dirbti pas tam tikrą darbdavį ir gauti darbo užmokestį, kurį jis buvo nurodęs pateiktame prašyme, pareiškėjui buvo žinoma, kad, siekdamas gauti ir turėti leidimą laikinai gyventi, jis turi atitikti imperatyvius Įstatymo reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jei darbdavys nemokėjo pareiškėjui nustatyto darbo užmokesčio, jis turėjo galimybę dar kartą kreiptis į atsakovą dėl darbdavio pakeitimo, tačiau byloje tokių duomenų nėra, o vien tai, kad pareiškėją Migracijos departamente atstovavo darbdaviai, ar tai, kad jis nesupranta teisės aktų reikalavimų, nereiškia, kad šiuo aspektu galėtų būti taikomos išimtys.

12. Teismas, spręsdamas dėl Sprendimo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, įvertino šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Sprendime nustatytas ir įvertintas aplinkybes, ir padarė išvadą, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimus, nes Sprendimą priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos, ir Sprendimu nėra pažeidžiamas teisinės valstybės, įstatymo viršenybės, teisingumo, gero administravimo principai; Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimo motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami.

13. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, o netenkinus šio skundo reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą palikti galioti pareiškėjui išduotą Leidimą iki jame nustatyto termino galiojimo pabaigos (2025 m. gegužės 17 d.). Teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 18 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės, panaikinant Migracijos departamento Spendimą, kuriuo U. T. panaikinamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760249727.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

15.1 Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 18 d. sprendime netyrė pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagal byloje turimus įrodymus, savarankiškai nenustatė teisiškai reikšmingų bylai išspręsti aplinkybių, todėl netinkamai įvertino įrodymus, taikė teisinį reguliavimą bei nurodė argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmestas. Teismo nurodyti sprendimo atmetimo motyvai yra netinkami, neišsamūs, teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 ir 87 straipsnio reikalavimų, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas jokio savarankiško bylai reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo neatliko, t. y. iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo.

15.2 Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo pateiktų paaiškinimų, netyrė jo nurodytų aplinkybių, o atliko atsakovo pateiktos pozicijos vertinimą, taip pažeidžiant pareiškėjo teisę į teisingą teismą. Teismas neteisingai vertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo bendromis mėnesinėmis pajamomis, gautomis iš teisėtos veiklos, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturėjo atsižvelgti į pareiškėjui buvusio darbdavio išmokėtas sumas, kurias darbdavys buvo skolingas pareiškėjui. Teismas nepagrįstai pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjo iš kitų darboviečių ar individualios veiklos gautos pajamos nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamo Sprendimo ar pripažinti, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus.

15.3 Pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes dėl jo asmeninėje banko sąskaitoje turimų piniginių lėšų, gaunamų iš teisėtos veiklos, kurių pakanka pragyvenimui Lietuvoje, taip pat aplinkybes dėl darbdavio keitimo ir pažymi, jog atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjo bendras vidutines mėnesinio darbo užmokesčio pajamas, nesurinko visos reikšmingos informacijos ir neteisingai įvertino pareiškėjo ekonominius ryšius, taigi priėmė VAĮ reikalavimų neatitinkantį administracinį aktą.

15.4 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti ginčijamo Sprendimo, nes pats pareiškėjas įsipareigojo atitikti Įstatymo reikalavimus, siekdamas turėti leidimą laikinai gyventi. Teismas nesivadovavo pareiškėjo paaiškinimais, atliko tik atsakovo pateiktos pozicijos vertinimą. Pareiškėjas dirba ir gyvena Lietuvos Respublikoje, moka mokesčius ir prisideda prie Lietuvos bendro ūkio ir gerovės, teisėtai atvyko ir turi teisėtai išduotą Leidimą, teisėtai su Migracijos departamento leidimu pakeitė darbdavį, todėl turėjo ir teisėtą pagrindą ir lūkestį tikėtis, kad jam nebus panaikintas Leidimas Įstatyme įtvirtintais pagrindais.

15.5 Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, darbdaviui nemokant pareiškėjui nustatyto darbo užmokesčio, jis turėjo galimybę dar kartą kreiptis į Migracijos departamentą dėl darbdavio pakeitimo, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad Įstatyme nustatyta ir darbdavių pareiga laikytis šio įstatymo reikalavimų, netyrė aplinybių, jog darbdaviai nevykdė savo įsipareigojimų, neinformavo, kokius veiksmus pareiškėjui reikia atlikti Migracijos departamente dėl darbdavio keitimo ar darbo funkcijų keitimo, laiku nenutraukė darbo sutarties ir kt. Pareiškėjas dirbo teisėtai pas darbdavius, kurie buvo pateikę darbdavio įsipareigojimus įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui bei Migracijos departamentui priėmus sprendimą leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį. Tai, kad darbdaviai nesilaikė savo įsipareigojimų, nemokėjo atitinkamo atlyginimo, nesuteikė teisėto pagrindo Migracijos departamentui panaikinti Leidimą. Teismas šios aplinkybės nevertino, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

15.6 Pareiškėjas Migracijos departamentui 2023 m. birželio 8 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį, kuriame nurodė, kad ketina dirbti UAB „Jurikas ir Julius“, ir, įsidarbinęs Bendrovėje, UAB „Conex Baltic“ faktiškai nebedirbo ir negavo nuolatinio atlyginimo už darbą, o aplinkybės, kodėl mimimas darbdavys nesutraukė su pareiškėju sudarytos darbo sutarties, pareiškėjui nežinomos, todėl pareiškėjas nepažeidė Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies nuostatų, o 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas taikomas nepagristai ir neteisėtai, neįvertinus visų aplinkybių.

15.7 Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog Sprendimas atitinka VAĮ nuostatas, nes atsakovas Sprendime neobjektyviai įvertino aplinkybes ir faktus, neįvertino pareiškėjo gautų lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje pakankamumo ir gavimo reguliarumo, o tuo buvo pažeistas teisingumo, gero administravimo principas, teisės normos buvo pritaikytos netinkamai, Sprendimas nėra tinkamai pagrįstas ir motyvuotas, todėl neteisėtas, kas sudaro pagrindą Sprendimą naikinti.

15.8 Migracijos departamento priimtas Sprendimas užkirto kelią pareiškėjui gyventi ir dirbti Lietuvoje, tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip neatitinkantys gero administravimo, objektyvumo, protingumo ir kitų principų, teisės aktų reikalavimų, rodantys politinio neutralumo stoką užsieniečio atžvilgiu.

16. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas nurodo šiuos atsiliepimo argumentus:

16.1 Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia tik savo asmeninį vertinimą ir interpretaciją dėl ginčijamame Sprendime bei pirmos instancijos teismo sprendime vartotinų žodžių bei sakinių, bet nepateikia šias išvadas paneigiančių įrodymų.

16.2 Pareiškėjui Leidimas buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, būdamas konkrečios įmonės darbuotoju. Pareiškėjui negaunant įstatyme nustatyto atlyginimo, išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas Leidimas. Preziumuotina, kad pareiškėjui yra žinomi Įstatymo įtvirtinti išduoto leidimo panaikinimo pagrindai (reikalavimai darbo užmokesčiui), todėl, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis į Migracijos departamentą, informuojant apie pasikeitusią jo teisinę padėtį, tačiau pareiškėjas apie pasikeitusias aplinkybes (pareiškėjui nemokamo nustatyto dydžio mėnesinio atlyginimo ir pasikeitusį darbdavį) Migracijos departamento neinformavo ir dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė.

16.3 Pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu leisti pakeisti darbdavį, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas Bendrovėje (850 Eur), tačiau pareiškėjui negaunat tokio dydžio darbo užmokesčio, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje, taigi pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir jis neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

16.4 Panašaus pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, kad užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas atlyginimas vertinamas kaip aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

16.5 Pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti Migracijos departamento ginčijamame sprendime padarytas išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjimas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 24S55449, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo, nustatęs, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą pagal jo prašyme išduoti šį leidimą duomenis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, pareiškėjas be atsakovo leidimo pakeitė darbdavį, jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjo pajamos, gautos vykdant veiklą, dėl kurios vykdymo pareiškėjas nesikreipė, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, nėra vertinamos kaip lėšos, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad atsakovo Sprendimas turėjo būti panaikintas dėl jo skunde nurodytų aplinkybių, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad pagal bylos įrodymus pareiškėjas 2023 m. vasario 21 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje (UAB „Conex Baltic“ elektriku), ir jo pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšos – darbo užmokestis. Išnagrinėjus prašymą, pareiškėjui darbo pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760249727, galiojęs nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2025 m. gegužės 17 d. Pareiškėjas atsakovui pateikė 2023 m. gegužės 25 d. prašymą leisti pakeisti darbdavį į UAB „Jurikas ir Julius“. Minėtos Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 850 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 23S111792 leisti pakeisti darbdavį (į Bendrovę). Taip pat byloje pateikti įrodymai, kad darbdavys (Bendrovė) laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki 2024 m. sausio 31 dienos pareiškėjui nėra nei karto išmokėjusi numatyto darbo užmokesčio (850 Eur), jo vidutinis darbo užmokestis per visą įdarbinimo laikotarpį Bendrovėje sudarė 240,54 Eur. Iš UAB „Conex Baltic“ pareiškėjas buvo atleistas tik 2023 m. lapkričio 8 d., šioje darbovietėje pareiškėjas gavo darbo užmokestį tik 2023 m. gegužės ir spalio mėnesiais, o lapkričio mėnesį jam išmokėta atleidimo išmoka. Atsakovo surinktais duomenimis iš Licencijų informacinės sistemos, pareiškėjui 2023 m. birželio 14 d. buvo išduotas leidimas vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą.

20. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022; 2024 m. sausio 31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024; kt.). Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-1047/2024; kt.).

22. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, o 6 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui Migracijos departamentas 2023 m. birželio 26 d. sprendimu leido pakeisti darbdavį iš UAB „Conex Baltic“ į UAB „Jurikas ir Julius“ (šioje Bendrovėje pareiškėjas įdarbintas 2023 m. rugpjūčio 14 d.), tačiau tuo pat metu (iki 2023 m. lapkričio 8 d.) pareiškėjas tebedirbo UAB „Conex Baltic“, nors jam nebuvo suteiktas leidimas pakeisti darbdavį, todėl nagrinėjamu atveju atsakovo Sprendime pagrįstai ir teisėtai konstatuota, jog pareiškėjas, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

24. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas po leidimo laikinai gyventi išdavimo ir darbdavio pakeitimo nedirbo pagal sąlygas, dėl kurių buvo išduotas Leidimas, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju atsakovas turėjo faktinį ir teisinį pagrindus spręsti, kad pareiškėjas, teikdamas duomenis dėl ketinimo dirbti UAB „Jurikas ir Julius“ ir gaunamo uždarbio šioje įmonėje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes, prašydamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nurodė, kad jo vienintelis pragyvenimo lėšų šaltinis yra numatomas darbo užmokestis, jis kitų pragyvenimo lėšų šaltinių nenurodė, o pakeitus darbdavį, iš nurodyto lėšų šaltinio atitinkamų pajamų negavo. Ši aplinkybė gali būti vertinama kaip tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1364-629/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1556-662/2024; 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024; 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1786-575/2024; ir kt.).

25. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Tvarkos aprašo 8.3 punktas nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

26. Akcentuotina, kad pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, – 1 MMA (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu patvirtinta, kad 2023 metais (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) taikoma MMA – 840 Eur.

27. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad atsakovas Sprendimą priėmė atlikęs patikrinimą, kurio metu nustatė, jog pareiškėjui UAB „Jurikas ir Julius“ nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte dėl leidimo pakeisti darbdavį nurodytas darbo užmokestis, o Bendrovėje gautos pajamos nesudarė privalomo 1 MMA, kurios galėtų būti laikomos pakankamomis pragyventi Lietuvoje, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą. Ši išvada padaryta tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir laikantis ABTĮ 56 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Teisėjų kolegija pažymi, jog, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos Lietuvos Respublikoje bus jo gaunamas darbo užmokestis konkrečioje įmonėje, o ne kitos pajamos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš kitų darboviečių ar iš kitokios veiklos gaunamos pajamos, apie kurias Migracijos departamentas nebuvo informuotas ir dėl kurių nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra vertintinos kaip lėšos, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

28. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis nežinojo apie tai, kad UAB „Conex Baltic“ laiku nenutraukė darbo sutarties, ar tai, kad darbdaviai turėjo pareigą mokėti jam sulygtą darbo užmokestį ir kiti apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

29. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo U. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan