fcc5d360-758d-4ecf-8a0e-852bd7b3c1c8 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1280-430/2021 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04398-2017-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo KazakiÅ«no ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal atsakovų G.

B. B. e. R. ir S. N. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Turto lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovams G. B. B. e. R. ir S. N. R. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų ir žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „Turto lizingas“ (toliau – UAB „Turto lizingas“) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslino, praÅ¡ydama:

1) iškeldinti atsakovus G. B. B. e. R. ir S. N. R. iš ieškovei UAB „Turto lizingas“ priklausančios gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos;

2) priteisti iš atsakovų ieškovės naudai negautas pajamas už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., iš viso – 22 000 Eur;

3) priteisti iš atsakovų ieškovės naudai negautas pajamas – po 800 Eur kas mėnesį, už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo;

4) priteisti iš atsakovų ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 17 d. įvyko antstolės Virginijos MeÅ¡kauskienės organizuojamos varžytynės Nr. 141308, kuriose buvo parduotas atsakovei G. B. B. e. R. priklausantis 12,03 arų žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 178,38 kv. m vienbutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Varžytynėse žemės sklypas ir gyvenamosios patalpos už 70 131 Eur kainÄ buvo parduotos ieÅ¡kovei UAB „Turto lizingas“, Å¡i visÄ kainÄ sumokėjo ir nuosavybės teisę į juos įgijo 2017 m. rugsėjo 15 d.

Nors atsakovei priklausantys žemės sklypas ir gyvenamasis namas buvo parduoti, atsakovai neiÅ¡sikėlė iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio gyvenamojo namo. 2017 m. spalio 12 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę su praneÅ¡imu, praÅ¡ydama ne vėliau kaip per 7 dienas nuo praneÅ¡imo gavimo dienos iÅ¡sikelti iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio gyvenamojo namo. Atsakovai ignoravo ieÅ¡kovės praneÅ¡imÄ ir iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio gyvenamojo namo geranoriÅ¡kai neiÅ¡sikėlė. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė negalėjo naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, taip pat į tai, kad atsakovai juo naudojosi be teisinio pagrindo, ieÅ¡kovė pateikė negatorinį ieÅ¡kinį atsakovams, kuriuo siekė paÅ¡alinti nuosavybės teisės į jai priklausantį gyvenamÄ jį namÄ pažeidimus ir taip pat prisiteisti iÅ¡ atsakovų negautas pajamas.

Pažymėjo, kad 2018 m. kovo 14 d. atsakovė raÅ¡tu įsipareigojo už gyvenamÄ jį namÄ mokėti 800 Eur dydžio nuomos mokestį kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, tačiau atsakovė prisiimtų įsipareigojimų geranoriÅ¡kai nevykdė, kartu su sutuoktiniu visÄ laikotarpį nuo nuosavybės teisės į gyvenamÄ jį namÄ perėjimo ieÅ¡kovei momento, gyvenamuoju namu naudojosi neatlygintinai. Atsakovai tokiais savo veiksmais pažeidė ieÅ¡kovės, kaip gyvenamojo namo savininkės, teises ir gavo naudos.

Atsakovai sudarė ieškovei kliūtis disponuoti jai priklausančiu turtu, jį realizuoti ir iš jo gauti pajamų. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovams turi būti taikytina civilinė atsakomybė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė prašė ieškinį tenkinti.

3. Atsakovė G. B. B. e. R. atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškovės UAB „Turto lizingas“ ieškinį, priteisti iš ieškovės atsakovės G. B. B. e. R. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad atsakovė kartu su savo sutuoktiniu S. N. R. ir akcine bendrove Luminor Bank (toliau – AB „Luminor Bank“) 2013 m. birželio 7 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 2403-2013-82825, pagal kuriÄ atsakovei ir jos sutuoktiniui buvo suteiktas bÅ«sto kreditas terminui iki 2023 m. gegužės 16 d. Ä®sipareigojimų pagal kreditavimo sutartį tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), hipoteka. Bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kreditavimo sutartį dėl to, kad atsakovė ir jos sutuoktinis neva netinkamai vykdė kreditavimo sutartį. 2016 m. gegužės 16 d. notarė iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 14-2556 dėl atsakovės ir jos sutuoktinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ bankui įkeisto turto.

Bankas su Å¡iuo vykdomuoju įraÅ¡u kreipėsi į antstolę VirginijÄ MeÅ¡kauskienę, ji priėmė vykdyti 2016 m. gegužės 16 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ir pradėjo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0015/16/01127. 2017 m. sausio 3 d. antstolė Virginija MeÅ¡kauskienė patvarkymu Nr. S1-8489 paskelbė pirmÄ sias turto varžytynes, buvo nustatyta pradinė pardavimo kaina – 87 200 Eur. 2017 m. sausio 26 d. atsakovė pateikė antstolei uždarosios akcinės bendrovės „Domus Optima“ (toliau – UAB „Domus Optima“) turto vertinimo ataskaitÄ , kurioje nustatyta turto vertė – 109 000 Eur.

Antstolė Virginija MeÅ¡kauskienė atÅ¡aukė 2017 m. sausio 3 d. paskelbtas turto varžytynes ir paskelbė pirmÄ sias turto varžytynes, vadovaudamasi UAB „Domus Optima“ nustatyta turto verte. 2017 m. kovo 1 d. patvarkymu Nr. S1-11878 pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Bankui Å¡iuo patvarkymu pasiÅ«lyta perimti varžytynėse neparduotÄ turtÄ už pradinę turto pardavimo iÅ¡ varžytynių kainÄ ir nustatytas terminas iki 2017 m. kovo 9 d. informuoti antstolę VirginijÄ MeÅ¡kauskienę apie ketinimÄ perimti turtÄ . 2017 m. kovo 6 d.

Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-1066-647/2017 buvo priimtas atsakovės ir jos sutuoktinio pareiÅ¡kimas iÅ¡kelti jiems bankroto bylÄ . 2017 m. kovo 7 d. patvarkymu Nr. S1-12264 vykdomoji byla Nr. 0015/16/01127 buvo sustabdyta. 2017 m. birželio 8 d. Vilniaus rajono apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-1066-647/2017 nutarė atsakovės ir jos sutuoktinio pareiÅ¡kimÄ dėl fizinių asmenų bankroto bylos iÅ¡kėlimo palikti nenagrinėtÄ . Å i nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 23 d.

Antstolė Virginija MeÅ¡kauskienė 2017 m. birželio 30 d. patvarkymu Nr. S1-19866 atnaujino vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/16/00127 ir atnaujino terminÄ bankui perimti iÅ¡ pirmųjų varžytynių neparduotÄ turtÄ . 2017 m. liepos 18 d. patvarkymu Nr. S1-20903 antstolė Virginija MeÅ¡kauskienė paskelbė antrÄ sias turto varžytynes, pradinė pardavimo kaina – 65 400 Eur. 2017 m. rugpjūčio 17 d. vykusiose varžytynėse turtas buvo parduotas ieÅ¡kovei, pardavimo suma – 70 131 Eur.

Pažymėjo, kad atsakovė gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), gyveno jau daugiau nei 6-erius metus. Atsakovė turtÄ Ä¯sigijo pagal 2011 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė nuolat kartu su savo sutuoktiniu gyveno Å¡iame gyvenamajame name, jį saugojo, prižiÅ«rėjo, remontavo, dėl to susidarė neginčytinas atsakovės ryÅ¡ys su gyvenamuoju namu. Atsakovė nėra užėmusi gyvenamojo namo savavaliÅ¡kai, jį įgijo teisėtai ir egzistuojant juridiniam pagrindui.

Egzistuojant atsakovės ryšiui su gyvenamuoju namu, darytina išvada, kad iškeldinus atsakovę iš gyvenamojo namo būtų pažeista jos būsto neliečiamybės teisė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 8 straipsnio prasme. Be to, atsakovė yra gana senyvo amžiaus – (duomenys neskelbtini), yra pažeidžiama, ir išsikėlimas iš gyvenamojo namo jai sukeltų itin sunkių psichologinių pasekmių. Taip pat yra sunki atsakovės finansinė padėtis – atsakovė neturi transporto priemonių, jos pajamos 2016 metais, atskaičius mokesčius, buvo 2 311,95 Eur, t. y. maždaug po 192,66 Eur per mėnesį.

Varžytynių metu ieÅ¡kovei parduotas turtas buvo vienintelis atsakovei priklausęs nekilnojamasis turtas, atsakovė neturi jokio kito nekilnojamojo turto. Nurodė, kad ieÅ¡kovė, pirkdama turtÄ iÅ¡ varžytynių, suvokė prisiimamÄ rizikÄ . Atsakovė ir ieÅ¡kovė tarėsi dėl turto iÅ¡pirkimo, tačiau ieÅ¡kovė vėliau nutraukė derybas dėl nežinomų priežasčių. BÅ«sto iÅ¡pirkimas iÅ¡simokėtinai bÅ«tų užtikrinęs atsakovės teisę į bÅ«sto neliečiamybę, kartu bÅ«tų patenkinti ieÅ¡kovės verslo interesai.

Atsakovė papildomai pažymėjo, kad antstolė Virginija MeÅ¡kauskienė neturėjo teisės atnaujinti bankui termino perimti turtÄ . Antstolė 2017 m. kovo 1 d. patvarkymu nustatė bankui terminÄ perimti turtÄ iki 2017 m. kovo 9 d. Taigi antstolė nustatė terminÄ bankui perimti turtÄ iki konkrečios datos, o ne per tam tikrÄ dienų skaičių, dėl to antstolė negalėjo pratęsti ar atnaujinti Å¡io termino dar 3 dienoms. Nuo pirmųjų varžytynių paskelbimo neįvykusiomis iki antrųjų varžytynių paskelbimo praėjo 32 dienos, t. y. antrosios varžytynės buvo paskelbtos 32-Ä dienÄ po pirmųjų varžytynių, todėl buvo praleistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio terminas, per kurį antstolė privalėjo surengti antrÄ sias varžytynes.

Be to, antstolė nepasiūlė atsakovei iš naujo įvertinti parduodamo turto.

5. Atsakovė, pateikdama atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovei, įsigyjant iÅ¡ varžytynių turtÄ , buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad gyvenamasis namas nebaigtas statyti. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė, įgijusi nuosavybės teises į šį turtÄ , pirmiausia turės užbaigti gyvenamojo namo statybÄ , todėl tam tikrÄ laikÄ negalės juo pilnai naudotis pagal paskirtį, bus apribotos jos galimybės iÅ¡nuomoti šį turtÄ kitiems asmenims. Atsakovės manymu, ieÅ¡kovė, jau pirkdama iÅ¡ varžytinių turtÄ , numatė, kad kol namo statyba nebus užbaigta, ji negaus pajamų iÅ¡ jo nuomos.

IeÅ¡kovei buvo žinoma ir tai, kad gyvenamasis namas nėra laisvas – ji pirko namÄ , kuriame faktiÅ¡kai gyvena žmonės. Nurodė, kad pirkėjas, pirkdamas turtÄ iÅ¡ varžytynių, taip pat prisiima tam tikrÄ rizikÄ . Be to, ieÅ¡kovė neįrodė, kad nuostolius patyrė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl reikalavimas priteisti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimÄ turi bÅ«ti atmestas. Priteisus ieÅ¡kovės praÅ¡yto dydžio nuostolius, bÅ«tų pažeistas teisingo žalos atlyginimo principas, nes nebÅ«tų nustatytas tikrasis žalos dydis, bÅ«tų priteista ne patikimais įrodymais, o nepagrįstomis prielaidomis nustatyto dydžio žala.

Pažymėjo, kad iÅ¡ byloje pateikto raÅ¡to turinio matyti, jog atsakovė raÅ¡tu įsipareigojo ieÅ¡kovei UAB „Turto lizingas“ iki 2018 m. kovo 28 d. sumokėti 3 000 Eur užstatÄ , jeigu Å¡alys sutartų dėl taikos sutarties civilinėje byloje dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų. RaÅ¡te taip pat nurodytas įsipareigojimas mokėti 800 Eur nuomos mokestį. Dėl to turi bÅ«ti padaryta iÅ¡vada, kad atsakovė raÅ¡te nurodytus įsipareigojimus prisiėmė su sÄ lyga, kad byloje bus sudaryta taikos sutartis, kuria bus susitarta dėl nekilnojamojo turto perleidimo sÄ lygų, t. y. atsakovė savo pareigų atsiradimÄ siejo su tam tikrų aplinkybių (sÄ lygų) atsiradimu ateityje.

Å ios bylos kontekste tai reiÅ¡kia, kad atsakovei raÅ¡te nurodytos prievolės atsirastų tik įvykus sÄ lygai – byloje sudarius taikos sutartį. Nagrinėjamu atveju taikos sutartis byloje nebuvo sudaryta, todėl atsakovė raÅ¡te nurodytų pareigų neįgijo. Pabrėžė, kad tarp atsakovės ir ieÅ¡kovės UAB „Turto lizingas“ nebuvo sudaryta nuomos sutartis, todėl ji neturėjo prievolės mokėti nuomos mokesčio.

6. Atsakovas S. N. R. atsiliepimo dėl nagrinėjamo patikslinto ieškinio nepateikė.

7. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė dar kartÄ patikslino ieÅ¡kinio reikalavimus. Nurodė, kad ginčo turto varžytynių data yra 2017 m. rugsėjo 18 d., o ne 2017 m. rugsėjo 15 d., dėl to nuo tos datos ieÅ¡kovė patikslino reikalavimÄ dėl negautų pajamų priteisimo, t. y. reikalavimas sumažintas 80 Eur suma iki 21 920 Eur sumos. Prašė negautas pajamas priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai, jeigu teismas nevertintų kitaip. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – iÅ¡keldino atsakovus iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančios gyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos; priteisė ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovų 21 920 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.; priteisė ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovų negautas pajamas (po 800 Eur) kas mėnesį už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo; priteisė ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovų 2 570,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Taip pat priteisė valstybės naudai solidariai iš atsakovų 282,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė UAB „Turto lizingas“ nuosavybės teises į ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ pagal ieÅ¡kinio reikalavimÄ â€“ žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), įgijo varžytynių metu. IÅ¡ faktinių bylos aplinkybių matoma, kad po turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto suraÅ¡ymo atsakovai iÅ¡ ginčo patalpų neiÅ¡sikraustė, su ieÅ¡kove nei nuomos, nei panaudos sutartys nebuvo sudarytos, į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ iÅ¡sikraustyti iÅ¡ ginčo patalpų atsakovai nereagavo.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl Å¡ių nustatytų aplinkybių ieÅ¡kovė negalėjo naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis ginčo patalpomis. Atsakovai, po įvykusių turto pardavimo varžytynių 2017 m. rugsėjo 18 d. savo noru neiÅ¡sikėlė iÅ¡ ieÅ¡kovės nusipirktų ginčo patalpų ir taip pažeidė ieÅ¡kovės teisę naudotis įsigytu turtu.

10. Teismas vertino, kad atsakovų turėta teisė į ginčo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ negali paneigti ieÅ¡kovės teisės nekliudomai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Å iuo atveju ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiu turtu atsakovai naudojosi be teisinio pagrindo ir taip pažeidė ieÅ¡kovės, kaip Å¡io turto savininkės, teises. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė pagrįstai reikalauja iÅ¡keldinti atsakovus, dėl to ieÅ¡kovės reikalavimas dėl atsakovų iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų tenkintinas.

11. Teismas vertino, kad, remiantis bylos medžiaga, atsakovai, neatlygintinai naudodamiesi ieÅ¡kovei priklausančiu ginčo nekilnojamuoju turtu, kurį turėjo atlaisvinti, gavo naudos, t. y. nepatyrė iÅ¡laidų, kurias paprastai patirtų sÄ Å¾iningas ir rÅ«pestingas asmuo, užtikrindamas savo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Atsakovai sudarė ieÅ¡kovei kliÅ«tis disponuoti jai priklausančiu turtu, jį realizuoti ir iÅ¡ jo gauti pajamų. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovams turi bÅ«ti taikytina civilinė atsakomybė.

Atsakovų rÅ«pestingumo pareigos pažeidimu laikytini neteisėti veiksmai – naudojimasis ieÅ¡kovės gyvenamuoju namu be teisinio pagrindo nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. Dėl Å¡ių atsakovų neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovė patyrė nuostolių, negavo pajamų, kurias galėjo gauti. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, laikė, kad ieÅ¡kovė gyvenamojo namo negalėjo iÅ¡nuomoti, kitaip panaudoti tretiesiems asmenims, nes atsakovai gera valia iÅ¡ ieÅ¡kovės turto neiÅ¡sikėlė. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė negavo pajamų už atsakovų neteisėtai naudojamÄ ginčo turtÄ , todėl atsakovai privalo atlyginti žalÄ .

Teismas, vertindamas atsakovų gautos naudos dydį, rėmėsi bylos medžiaga, iÅ¡ kurios matyti, kad atsakovė buvo pateikusi sutikimÄ už ieÅ¡kovės gyvenamÄ jį namÄ mokėti 800 Eur dydžio nuomos mokestį kas mėnesį. Taip pat teismas nustatė, kad byloje pateiktos atitinkamo nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainos pagal objekto buvimo vietÄ ir statybos metus interneto tinklalapiuose www.aruodas.lt ir www.domoplius.lt. Pažymėjo, kad panaÅ¡Å«s kaip ieÅ¡kovės ginčo objektas gyvenamieji namai, buvo nuomojami nuo 790 iki 1 300 Eur.

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimus dėl negautų pajamų priteisimo, t. y. tenkino 21 920 Eur negautų pajamų reikalavimÄ už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir po 800 Eur negautų pajamų kas mėnesį už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 12. 2021 m. kovo 9 d. atsakovė G. B. B. e. R. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimÄ civilinėje byloje ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo bei apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

13. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant esminius civilinio proceso principus: lygiateisiÅ¡kumo ir procesinio lygiateisiÅ¡kumo, proceso kalbos, rungimosi, dispozityvumo, betarpiÅ¡kumo, žodiÅ¡kumo. Teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant atsakovės esmines dalyvavimo civiliniame procese teises: teisę bÅ«ti iÅ¡klausytai, teisę pasisakyti gimtÄ ja kalba, teisę aktyviai dalyvauti civiliniame procese, teisę teikti įrodymus ir paaiÅ¡kinimus, atsakyti į proceso dalyvių klausimus ir užduoti kitiems proceso dalyviams klausimus. 13.2.

Nors ieÅ¡kovė teigia, kad atsakovų pastangomis yra vilkinamas bylos nagrinėjimas, ji pati nuo pat pradinio ieÅ¡kinio dienos žinojo, kad gyvenamajame name gyvena sutuoktiniai – atsakovai, bet tik po daugiau kaip 2-ejų metų bylos nagrinėjimo teisme pateikė galutinį patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame kaip atsakovÄ Ä¯traukė atsakovės sutuoktinį. 13.3. Teismo vertinimas, kad galima vykdyti bylos nagrinėjimÄ miÅ¡riuoju proceso Å¡alių dalyvavimo bÅ«du, yra nepagrįstas atsakovės teisių interesų užtikrinimo atžvilgiu.

Vertinant situacijÄ valstybėje dėl pandemijos plitimo ribojimo, asmenų ribojimÄ judėti tarp savivaldybių ir į valstybės įstaigas, atsakovų socialinę padėtį ir amžių (jie priskirtini senyvo amžiaus asmenims), jų atžvilgiu turi bÅ«ti imamasi ypatingų apsaugos priemonių. Teismas netinkamai įvertino situacijÄ ir taip pažeidė atsakovės teisėtų interesų užtikrinimÄ pasitelkiant atstovus, kas sudaro rungimosi, teisės į teisingÄ teismÄ , lygiateisiÅ¡kumo, dispozityvumo principų pažeidimus.

Taip pat būtų pažeistas ir advokatūros įstatyme nustatytas kliento konfidencialios informacijos neatskleidžiamumo principas, nes tokia teismo organizavimo forma nesudaro galimybių su atstovaujamu asmeniu teismo posėdžio metu betarpiškai bendrauti. Atsakovė teismui buvo nurodžiusi, kad pati betarpiškai siekė dalyvauti visuose teismo posėdžiuose. Atsakovės valios išreiškimas negali būti perkeliamas atstovo atžvilgiu, nes tik tokia proceso šalis turi pamatines teises – teisme būti išklausyta, pateikti savo asmeninę nuomonę ir prašymus, atsakyti į teismo ir šalių klausimus ir pan.

Taigi Å¡ios teisės negalėjo bÅ«ti atstovui perkeltos ir jo realizuotos. Konsultacijų tiesioginio teismo posėdžio metu nebuvimas sudarė sÄ lygas pažeisti svarbius žmogaus teisinės apsaugos principus. 13.4. Ginčo dalyko klausimai iÅ¡spręsti tik atsakovės vardu ir tik jos atžvilgiu yra priimtos teisinės pasekmės. Tai patvirtina 2019 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas Nr. S-17-15-10212, kuriame nurodoma, kad atsakovė yra buvusi turto savininkė, o duomenų apie jos sutuoktinį S. N. R. nėra. 13.5.

Atsakovė negalėjo įsipareigoti ieÅ¡kovei mokėti kas mėnesį po 800 Eur nuomos mokesčio, nes nemoka lietuvių kalbos ir nemoka raÅ¡yti lietuviÅ¡kai. 13.6. Atsakovų teisinė gynyba dėl namo pardavimo iÅ¡ varžytynių negali bÅ«ti laikytina piktybiniu neiÅ¡sikėlimu iÅ¡ gyvenamojo namo, nes atsakovai turėjo teisinį lÅ«kestį vertinti, kad Å¡is namas su žemės sklypu buvo antstolio sprendimais realizuotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus. 13.7. Teismas savo teiginiais ir argumentais nepagrindė, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė teismui įrodė civilinei atsakomybei kilti egzistuojančias bÅ«tinÄ sias sÄ lygas, t. y.

žalos padarymo faktÄ , kaip pagrindÄ atsakovės prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, priežastinio ryÅ¡io tarp žalos ir atsakovės veiksmų ir kitų bÅ«tinų sÄ lygų. Teismas nevertino faktinių aplinkybių, kad ieÅ¡kovė nepateikė objektyvių įrodymų, jog įsigydama iÅ¡ varžytynių turtÄ tikėjosi ir turėjo galimybę iÅ¡ karto gauti pajamas iÅ¡ ginčo gyvenamojo namo nuomos, ypač įvertinus tai, kad nuostolių atlyginimo praÅ¡o priteisti nuo 2018 m. balandžio 5 d., t. y. nuosavybės teisių į iÅ¡ varžytynių įgytÄ turtÄ Ä¯gijimo dienos.

Teismas, priteisdamas ieÅ¡kovės naudai negautas pajamas, privalėjo nustatyti, ar ieÅ¡kovės negautos pajamos ir jų dydis nulemtas atsakovės neteisėtų veiksmų ir (ar) iÅ¡ esmės dėl tokių veiksmų nuostolių forma atsirado neigiamų padarinių ieÅ¡kovei. Nagrinėjamu atveju, teismas pažeidė teisingumo principÄ , nes ieÅ¡kovei priteisė žalos atlyginimÄ virÅ¡ijančius tikruosius realius nuostolius. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo, netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir Å¡ioje dalyje priėmė nepagrįstÄ teismo sprendimÄ , tad jis yra naikintinas ir turi bÅ«ti priimtinas naujas sprendimas. 14. 2021 m. kovo 12 d. atsakovas S. N. R. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės UAB „Turto lizingas“ ieÅ¡kinį atmesti.

15. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Atsakovai nesutiko, kad civilinė byla bÅ«tų nagrinėjama nuotoliniu bÅ«du, nes atsakovai yra PrancÅ«zijos Respublikos piliečiai, jie nemoka lietuvių kalbos, todėl jiems reikalingas vertėjas ir tinkama, tiesiogiai teikiama advokatų pagalba. Be to, atsakovai neturėjo techninių galimybių dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu bÅ«du. 2020 m. gruodžio 29 d. ieÅ¡kovo atstovė pateikė teismui praÅ¡ymÄ 2021 m. sausio 19 d. teismo posėdį organizuoti nuotoliniu bÅ«du, fiziniu bÅ«du arba miÅ¡riuoju (nuotoliniu ir fiziniu) bÅ«du.

Pirmosios instancijos teismas, gavęs ieÅ¡kovo atstovės praÅ¡ymÄ , net nepareikalavo kitų bylos dalyvių pareikÅ¡ti nuomonės dėl galimybės nagrinėti bylÄ nuotoliniu, fiziniu arba miÅ¡riuoju (nuotoliniu ir fiziniu) bÅ«du, pakeitė savo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ dėl bylos nagrinėjimo organizavimo, ir 2020 m. gruodžio 30 d. rezoliucija nutarė civilinę bylÄ 2021 m. sausio 19 d. 9.30 val. teismo posėdyje nagrinėti miÅ¡riu (nuotoliniu/fiziniu bÅ«du). Teismas neužtikrino proceso dalyviui galimybės su advokatu ir vertėju bendrauti (pasitarti) tiesiogiai, kai kiti proceso dalyviai tokiame bendravime nedalyvauja, o tai visiÅ¡kai neįmanoma naudojantis vaizdo konferencijų programa ZOOM.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ be atsakovų ir jų atstovų, nes miÅ¡riuoju bÅ«du atsakovų dalyvavimas teismo posėdyje buvo neįmanomas. 15.2. Atsakovas S. N. R. yra PrancÅ«zijos Respublikos pilietis, jis lietuvių kalbos nemoka, todėl keletÄ kartų prašė teismÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti patikslinto ieÅ¡kinio ir jo priedų vertimÄ Ä¯ prancÅ«zų kalbÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas jo praÅ¡ymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas neįteikė atsakovui ir galutinio teismo sprendimo vertimo į jam suprantamÄ kalbÄ .

Atsakovo teisių susipažinti su bylos medžiaga, pateikti atsiliepimÄ , tiesiogiai dalyvauti nagrinėjant bylÄ , tiesiogiai naudotis advokato pagalba ir vertėjo paslaugomis, užduoti klausimus proceso dalyviams ir tiesiogiai teikti teismui paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teismas neužtikrino ir taip padarė esminius procesinės teisės normų pažeidimus. 15.3. Atsakovas S. N. R. ir atsakovė G. B. B. e. R. įsigijo gyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ bÅ«dami santuokoje, dėl to preziumuojama, kad ½ nurodyto turto dalis priklauso atsakovui, ½ atsakovei.

IeÅ¡kovas pateikė teismui 2017 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , kuriame nurodyta, kad iÅ¡ varžytynių buvo parduotas atsakovės G. B. B. e. R. turtas. Atsakovas vykdymo proceso metu nebuvo informuojamas apie jam priklausančio turto dalies pardavimÄ , ir nėra dokumentų, patvirtinančių, kad jam priklausantis turtas buvo parduotas. 15.4. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis ketino iÅ¡nuomoti ar parduoti namÄ . IeÅ¡kovo pateiktas neva atsakovės suraÅ¡ytas raÅ¡tas ir skelbimai internete dėl gyvenamųjų namų nuomininkų paieÅ¡kos neįrodo nei atsakovo gaunamos naudos, nei ieÅ¡kovo patiriamų nuostolių. 15.5.

Teismas nepagrįstai priteisė į valstybės biudžetÄ solidariai iÅ¡ atsakovų 282,54 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už vertėjo paslaugas, kadangi už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iÅ¡ valstybės biudžeto.

16. IeÅ¡kovė 2021 m. kovo 30 d. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti G. B. B. e. R. apeliacinį skundÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

17. Atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundÄ motyvuojamas Å¡iais argumentais: 17.1. COVID-19 plėtra bei karantinas nėra ir negali bÅ«ti vienareikÅ¡mis pagrindas atidėti teismo posėdžius. Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijose nurodyta teismo posėdžius organizuoti tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai jų negalima nukelti vėlesniam laikui. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, turi bÅ«ti padaryta iÅ¡vada, kad teismas turėjo teisę organizuoti teismo posėdį miÅ¡riuoju bÅ«du. Kadangi atsakovė teismo procesÄ vilkino, Å¡is procesas pirmosios instancijos teisme užsitęsė daugiau nei 3-ejus metus.

Vien dėl Å¡ios priežasties teismo posėdžio nukelti teismas nebegalėjo. Atitinkamai, kadangi atsakovai neturėjo galimybės dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu bÅ«du, Å¡is buvo organizuojamas kitu rekomenduojamu bÅ«du – miÅ¡riuoju (nuotoliniu ir fiziniu). 17.2. Å ioje byloje atsakovė sistemingai ir tikslingai vilkino bylos nagrinėjimÄ : atsakovės praÅ¡ymas atidėti 2021 m. sausio 19 d. teismo posėdį buvo orientuotas bÅ«tent į teismo proceso vilkinimÄ ; atsakovė keitė atstovus byloje, motyvuodama Å¡iomis aplinkybėmis, prašė pratęsti procesinius terminus, atidėti teismo posėdžius; praėjus daugiau nei 8 mėn. nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme dienos, atsakovė, nors viso proceso metu nurodė norinti sudaryti taikos sutartį byloje, gauti paskolÄ ir teisėtai gyventi patalpose, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir pateikė praÅ¡ymÄ sustabdyti bylÄ ; atnaujinus bylÄ , atsakovė nutraukė teisinių paslaugų sutartį ir, motyvuodama aplinkybe, kad neturi atstovavimo, prašė pratęsti terminÄ atsiliepimui į patikslintÄ ieÅ¡kinį pateikti net 30 dienų; atsakovei paskyrus naujÄ atstovę, atsakovė toliau vilkino bylos nagrinėjimÄ , ėmė reikalauti procesinių dokumentų vertimo, nors atsakovei atstovavo advokatė; 2020 m. liepos 14 d. teismo posėdyje atsakovė ėmė teigti, kad nesupranta rusų kalbos, nors iki Å¡io teismo posėdžio pati bendravo su kitais proceso dalyviais ir netgi bylÄ nagrinėjusiu teisėju rusiÅ¡kai; 2020 m. rugsėjo 22 d. atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ atidėti 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdį neva dėl to, kad prieÅ¡ 7 dienas ji patyrė rankos traumÄ , iki 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo gydyta stacionare ir jos nedarbingumas baigiasi diena vėliau, nei yra paskirtas teismo posėdis; 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje atsakovės atstovė, siekdama teismo posėdžio atidėjimo, pareiÅ¡kė teismui nuÅ¡alinimÄ , kuris buvo pripažintas nepagrįstu; 2021 m. sausio 17 d. praÅ¡ymu prašė atidėti 2021 m. sausio 19 d. teismo posėdį ir į jį neatvyko.

Nei atsakovė, nei atsakovės atstovė 2021 m. sausio 19 d. teismo posėdyje nedalyvavo, tikėtina, nepagrįstai tikėdamosios, kad dėl Å¡ios priežasties teismo posėdis bus atidėtas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra akivaizdu, kad atsakovė, siekdama užvilkinti bylos nagrinėjimÄ , prašė atidėti teismo posėdį ne dėl SARS-CoV-2 ir jo sukeltos COVID-19 plitimo, o siekdama piktnaudžiauti savo teisėmis tiesiogiai dalyvauti teismo posėdyje. 17.3. Atsakovams buvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje, tačiau jie ja nepasinaudojo.

Advokatė Eglė Latauskienė buvo informuota apie paskirtÄ teismo posėdį, taip pat buvo informuota apie jo nagrinėjimÄ miÅ¡riuoju (nuotoliniu ir fiziniu) bÅ«du. Advokatė Eglė Latauskienė 2021 m. sausio 17 d., t. y. likus 2 dienoms iki teismo posėdžio, pateikė praÅ¡ymÄ dėl teismo posėdžio atidėjimo. Å iame praÅ¡yme advokatė Eglė Latauskienė prašė „atidėti bylos nagrinėjimÄ iki valstybėje ekstremalios situacijos pakeitimo panaikinant asmenų judėjimo ribojimus ir pan., bei sudarant saugias ir efektyvias atsakovės teisėtų interesų užtikrinimo galimybes nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ tiesioginiuose (fizine prasme) teismo posėdžiuose“.

Teismas Å¡io praÅ¡ymo priėmimo klausimÄ iÅ¡sprendė jau 2021 m. sausio 18 d. rezoliucija – nurodė šį klausimÄ nagrinėti 2021 m. sausio 19 d. teismo posėdyje. Apie Å¡iÄ aplinkybę atsakovai buvo informuoti per jų atstovus, atstovams buvo iÅ¡siųstos prisijungimo prie vaizdo konferencijos nuorodos, advokatė Eglė Latauskienė netgi patvirtino gavusi Å¡iÄ nuorodÄ . Vis dėlto nei atsakovė, nei atsakovės atstovė teismo posėdyje nedalyvavo ir neinformavo teismo apie nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis. 17.4.

Atsakovė, praÅ¡ydama jos dalyvavimÄ teismo posėdyje pripažinti bÅ«tinu, nenurodė, dėl kokių priežasčių byla teismo posėdyje negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta dalyvaujant ne jai asmeniÅ¡kai, o jos atstovei. Pirmosios instancijos teisme atsakovės teisė dalyvauti teismo posėdyje buvo užtikrinta tinkamai. Taip pat vien aplinkybė, kad, nagrinėjant bylÄ teismo posėdyje miÅ¡riuoju bÅ«du atsakovės teisė į teisinę pagalbÄ ir konfidencialumas bÅ«tų įgyvendinami ne taip „patogiai“, kaip tai bÅ«tų įgyvendinama tiek atsakovei, tiek atsakovės atstovei dalyvaujant teismo posėdyje fiziniu bÅ«du, nereiÅ¡kia, kad Å¡ios atsakovės teisės negali bÅ«ti užtikrintos.

Be to, atsakovė net nepasinaudojo savo teise dalyvauti teismo posėdyje ir pažeidimas objektyviai nebuvo padarytas. 17.5. Visi kiti atsakovės pateikiami argumentai nesudaro pagrindo riboti ieÅ¡kovės konstitucinės teisės į nuosavybę. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-651-464/2019, kurioje varžytynių aktÄ ginčijo tiek atsakovė, tiek atsakovas, nustatė, kad namas priklauso ieÅ¡kovei. Å ioje byloje teismas nustatė prejudicinį faktÄ .

Taip pat dėl atsakovų kaltų veiksmų neteisėtai gauta nauda patvirtina ieÅ¡kovės turtinius praradimus, t. y. tai, kad ieÅ¡kovė realiai negavo pajamų, kurios galėjo bÅ«ti gautos butÄ realizavus, pavyzdžiui, iÅ¡nuomojus. Atitinkami atsakovai iÅ¡ naudojimosi patalpomis gauna naudos. 17.6. Žalos dydį ieÅ¡kovė įrodinėjo atsakovės pateiktu sutikimu už gyvenamÄ jį namÄ mokėti 800 Eur dydžio nuomos mokestį kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis bei atitinkamo nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainomis.

Pastebėtina, kad nors atsakovės sutikimas mokėti 800 Eur nuomos mokestį ir yra suraÅ¡ytas lietuvių kalba, nėra pagrindo manyti, kad atsakovė jį pasiraÅ¡ydama nesuprato jo turinio. Atsakovė sutikimÄ pasirašė vykstant deryboms dėl taikos, atsakovei atstovaujant ir derybose dalyvaujant tuomečiam atsakovės atstovui. Pačiame sutikime atsakovė parašė tokį tekstÄ : „Ce texte m‘e‘tait traduit est je comprends ses conditions“, iÅ¡vertus į lietuvių kalbÄ : „Šis tekstas man buvo iÅ¡verstas ir aÅ¡ suprantu jo sÄ lygas“.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad labiau tikėtina, jog atsakovei buvo žinomos sutikimo sÄ lygos, nei kad jos jai buvo nežinomos.

18. IeÅ¡kovė 2021 m. kovo 31 d. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti S. N. R. apeliacinį skundÄ ir iÅ¡ S. N. R. UAB „Turto lizingas“ naudai priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

19. Atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 19.1. PrieÅ¡ingai, nei nurodo atsakovas, ieÅ¡kovė nežinojo, kad patalpose kartu su atsakove gyvena jos sutuoktinis. Å iÄ aplinkybę ieÅ¡kovė sužinojo, kai atsakovė kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu sustabdyti bylÄ , ieÅ¡kovė sužinojo ir apie atsakovės bei atsakovo vardu pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Atsakovė iki pat praÅ¡ymo dėl bylos sustabdymo pateikimo ieÅ¡kovei neatskleidė, kad patalpose gyvena ir atsakovas.

Atsakovas, tikėtina, žinodamas apie pradėtÄ bylÄ , taip pat nesikreipė į teismÄ su praÅ¡ymu įtraukti jį į procesÄ . 19.2. Atsakovas nuo pat tada, kai buvo įtrauktas į procesÄ kaip atsakovas, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir procesÄ vilkino: atsakovas 2020 m. rugpjūčio 24 d. praÅ¡ymu ėmė reikalauti, kad ieÅ¡kinio priedai bÅ«tų iÅ¡versti į prancÅ«zų kalbÄ , nors jam jų turinys buvo žinomas ir suprantamas; tenkinti šį praÅ¡ymÄ , siekdamas užvilkinti bylos nagrinėjimÄ , atsakovas reikalavo, nors jam atstovavo net du advokatai; teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta tik 2020 m. rugsėjo 23 d., t. y. vienÄ dienÄ prieÅ¡ paskirtÄ teismo posėdį, tuomet teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė atidėti bylos nagrinėjimÄ , nes neva neturėjo galimybės su ja susipažinti; 2021 m. sausio 15 d. praÅ¡ymu atsakovas vėl prašė atidėti 2021 m. sausio 19 d. teismo posėdį ir į jį neatvyko.

Nei atsakovas, nei atsakovo atstovai 2021 m. sausio 19 d. teismo posėdyje nedalyvavo, tikėtina, nepagrįstai tikėdamiesi, kad dėl Å¡ios priežasties teismo posėdis bus atidėtas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovas, siekdamas užvilkinti bylos nagrinėjimÄ , prašė atidėti teismo posėdį ne dėl SARS-CoV-2 ir jo sukeltos COVID-19 plėtros, o siekdamas piktnaudžiauti savo teisėmis tiesiogiai dalyvauti teismo posėdyje. Atsakovo advokatas buvo informuotas apie paskirtÄ teismo posėdį, taip pat buvo informuotas apie jo nagrinėjimÄ miÅ¡riuoju (nuotoliniu ir fiziniu) bÅ«du.

Advokatas, likus kelioms dienoms iki teismo posėdžio, pateikė praÅ¡ymÄ dėl teismo posėdžio atidėjimo, šį praÅ¡ymÄ motyvavo karantino ribojimais. Jeigu atsakovas ir jo atstovas bÅ«tų dalyvavę teismo posėdyje, atsakovo teisės bÅ«tų buvusios užtikrintos. Taip pat pabrėžtina, kad ieÅ¡kovė neturėjo pareigos versti ieÅ¡kinio ir jo priedų, o atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas, atmesdamas praÅ¡ymÄ dėl vertimų vertimo, pažeidė atsakovo teises. 19.3. Per varžytynes buvo parduotos visos patalpos, o ne jų dalis.

Ä®siteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta, kad varžytynių aktas yra teisėtas ir jo pagrindu ieÅ¡kovė yra įgijusi nuosavybę į visÄ nekilnojamojo turto objektÄ . 19.4. IeÅ¡kovės žala pasireiÅ¡kė ne tik jos negautomis pajamomis, bet ir atsakovų gauta nauda. Atsakovai, neatlygintinai naudodamiesi ieÅ¡kovei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, gauna naudos, t. y. nepatiria iÅ¡laidų, kurias paprastai patirtų sÄ Å¾iningas ir rÅ«pestingas asmuo. Atitinkamai atsakovai ieÅ¡kovei sudaro kliÅ«tis disponuoti jai priklausančiu turtu, jį realizuoti ir iÅ¡ jo gauti pajamų.

Atsakovai, neteisėtai gyvendami patalpose, užkerta keliÄ ieÅ¡kovei jas sutvarkyti ir iÅ¡ jų gauti daugiau pajamų, nei buvo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovų. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 322 straipsnio nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė G. B. B. e. R. apeliaciniame skunde praÅ¡o skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo dėl pateisinamų priežasčių, apie tai nurodė apeliaciniame skunde, tačiau teismas nepagrįstai atmetė jos praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir iÅ¡sprendė ginÄÄ jai ir jos atstovei nedalyvaujant, dėl Å¡ių priežasčių apeliantė pageidauja apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso tvarka, t. y. tiek dėl atsakovės pateiktų argumentų dėl pagrįsto (nepagrįsto) dalyvavimo pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek dėl kitų apeliacinių skundų argumentų.

Apeliantė nenurodė iÅ¡imtinių aplinkybių (pvz., bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas.

22. Atsakovas S. N. R. pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo, praÅ¡ydamas sustabdyti nagrinėjamÄ bylÄ iki įsiteisės sprendimas administracinėje byloje pagal S. N. R. skundÄ dėl VÄ® Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. S-47875. PraÅ¡yme nurodo, kad atsakovui priklauso ½ dalis ginčo gyvenamojo ir žemės sklypo, atsakovo turto dalis varžytynių procese nebuvo parduotos, dėl to Nekilnojamojo turto registro duomenys apie tai, kad visas ginčo turtas Å¡iuo metu priklauso ieÅ¡kovei yra klaidingi, o VÄ® Registrų centro sprendimas netenkinti atsakovo praÅ¡ymo dėl registro duomenų pakeitimo yra neteisėtas, dėl to atsakovas praÅ¡o sustabdyti bylÄ iki bus iÅ¡nagrinėtas atsakovo skundas administracinėje byloje. Pažymi, kad Å¡iuo metu skundas pateiktas ginčų nagrinėjimo komisijai.

23. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktÄ Â teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka. Ä®statymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylÄ paaiÅ¡kinama siekiu iÅ¡vengti prieÅ¡taringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, bÅ«tų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas.

24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neiÅ¡nagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikÅ¡mę priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sustabdyti civilinę bylÄ tol, kol neiÅ¡spręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neiÅ¡nagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomÄ jÄ , prejudicinę ar privalomÄ jÄ galiÄ sustabdomai bylai.

Be to, negalėjimas iÅ¡nagrinėti civilinės bylos, kol nebus iÅ¡nagrinėta kita byla, reiÅ¡kia, jog teismui, siekiančiam iÅ¡spręsti byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , reikalingi tam tikri faktai, kuriuos bÅ«tina nustatyti kitoje byloje, ir bylÄ nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryÅ¡io, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktÄ Â (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-1075/2020).

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo sustabdyti nagrinėjimÄ bylÄ pagal atsakovo praÅ¡ymo motyvus, kadangi visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus teismas gali nustatyti nagrinėjamoje byloje. Be to, pažymėtina, kad teisme jau buvo nagrinėjamas G. B. B. e. R. ir S. N. R. ieÅ¡kinys dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo ir atsakovų reikalavimai buvo atmesti (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla e2-4140-258/2018), t. y. atsakovų akcentuojamos neva neteisėtos varžytinės buvo pripažintos teisėtomis įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Kolegijos vertinimu, administracinės bylos pagal S. N. R. skundÄ dėl VÄ® Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. S-47875 sprendimas neturės tiesioginės įtakos nagrinėjamai bylai, kadangi bus sprendžiama registro tvarkytojo atsisakymo keisti registro duomenis teisėtumas, o pagal galiojantį reglamentavimÄ registro duomenys nesukuria nei teisių nei pareigų, o atlieka tik iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ .

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo.

26. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas iš dalies ieškinys dėl atsakovų iškeldinimo ir negautų pajamų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

27. Apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl procesinių teisės normų pažeidimų, susijusių su bylos nagrinėjimo organizavimu, t. y. kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ nedalyvaujant atsakovams ir jų atstovams, nes miÅ¡riuoju bÅ«du karantino laikotarpiu atsakovų dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo įmanomas. Taip pat skunde nurodomos aplinkybės, kad atsakovui S. N. R., kuris yra PrancÅ«zijos Respublikos pilietis, nebuvo įteikti patikslinto ieÅ¡kinio ir jo priedų vertimai į prancÅ«zų kalbÄ .

28. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad byla buvo nagrinėjama Vilniaus regiono apylinkės teisme nuo 2017 m. spalio 18 d. Pradinis ieÅ¡kinys buvo nagrinėjamas tik atsakovės G. B. B. e. R. atžvilgiu. Å i atsakovė, atstovaujama advokato padėjėjo, 2017 m. lapkričio 16 d. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. 2017 m. lapkričio 29 d. byloje paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2017 m. gruodžio 27 d., kuris buvo atidėtas 2018 m. sausio 26 d. Å io parengiamojo posėdžio metu buvo pereita į teismo posėdį. 2018 m. kovo 21 d. teismo posėdyje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. 2018 m. balandžio 5 d. gautas patikslintas ieÅ¡kinys. 2018 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje bylos nagrinėjimas atidėtas. 2018 m. gegužės 14 d. atsakovė, atstovaujama advokato, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. 2018 m. birželio 26 d. nutartimi teismas sustabdė bylos nagrinėjimÄ iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4140-258/2018 pagal ieÅ¡kovų G.

B. B. e. R. ir S. N. R. ieškinį atsakovams antstolei Virginijai Meškauskienei, UAB „Turto lizingas“ dėl 2017 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 141308 pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas ir byla paskirta nagrinėti 2019 m. sausio 14 d. teismo posėdyje. 2019 m. sausio 14 d. nutartimi byla sustabdyta, iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4140-258/2018 pagal ieškovų G.

B. B. e. R. ir S. N. R. ieÅ¡kinį atsakovams antstolei Virginijai MeÅ¡kauskienei, UAB „Turto lizingas“ dėl 2017 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto Nr. 141308 pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. 2020 m. sausio 10 d. atnaujintas bylos nagrinėjimas ir priimtas ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys, kuriuo atsakovu papildomai įtrauktas ir S. N. R.. 2020 m. vasario 14 d. suteiktas bylos matomumas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtai advokatei Eglei Lastauskienei, kuriai pavesta teikti antrinę teisinę pagalbÄ atsakovams. 2018 m. vasario 18 d. atsakovų atstovė pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, taip pat pateiktas praÅ¡ymas įpareigoti ieÅ¡kovę pateikti atsakovui S. N. R. patikslintÄ ieÅ¡kinį su priedais, iÅ¡verstÄ Ä¯ prancÅ«zų kalbÄ , motyvuojant tuo, kad jis yra PrancÅ«zijos Respublikos pilietis, turintis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau visiÅ¡kai nemoka lietuvių kalbos. 2020 m. vasario 19 d. teismo posėdžio metu teismas netenkino atsakovų atstovės praÅ¡ymo dėl įpareigojimo pateikti dokumentus, iÅ¡verstus į prancÅ«zų kalbÄ . 2020 m. vasario 27 d. gautas atsakovų atstovės atsiliepimas į ieÅ¡kinį. 2020 m. kovo 20 d. teismo posėdis atidėtas dėl Å¡alyje paskelbto karantino. 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti 2020 m. liepos 14 d. 2020 m. liepos 14 d. teismo posėdžio metu teismas nutarė atidėti posėdį dėl atsakovui reikalingo vertėjo, taip pat įpareigojo ieÅ¡kovÄ iÅ¡versti ieÅ¡kinį į prancÅ«zų kalbÄ . 2020 m. liepos 22 d. ieÅ¡kovė pateikė patikslinto ieÅ¡kinio vertimÄ Ä¯ prancÅ«zų kalbÄ , 2020 m. liepos 27 d. vertimas iÅ¡siųstas atsakovų atstovei. 2020 m. rugsėjo 18 d. atsakovas S. N. R. pateikė praÅ¡ymÄ dėl įpareigojimo ieÅ¡kovei iÅ¡versti atsakovei ieÅ¡kinio priedus į prancÅ«zų kalbÄ , teismas nusprendė šį procesinį klausimÄ spręsti teismo posėdyje. 2020 m. rugsėjo 23 d. atsakovų atstovė pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (dėl atsakovės nedarbingumo). 2020 m. rugsėjo 24 d. suteikta prieiga prie bylos atsakovo S. N. R. atstovui advokatui Viačeslavui Beperščiui (Viačeslav Beperšč). 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio metu teisėjui buvo pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas, kurio Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkė 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi netenkino.

Pirmosios instancijos teismo teisėjo 2020 m. rugsėjo 29 d. rezoliucija byloje 2020 m. lapkričio 20 d. paskirtas teismo posėdis, į posėdį iÅ¡kviestas ir vertėjas. Å is teismo posėdis atÅ¡auktas dėl karantino. Teismas paskyrė naujÄ teismo posėdį 2021 m. sausio 19 d., taip pat iÅ¡kvietė į šį posėdį vertėjÄ . 2020 m. gruodžio 16 d. teismas iÅ¡siuntė Å¡alių atstovams praneÅ¡imÄ dėl galimybės bylÄ nagrinėti nuotoliniu bÅ«du (t. y. naudojantis Zoom programa).

IeÅ¡kovės atstovė sutiko su praÅ¡ymu. Atsakovės G. B. B. e. R. atstovė ir atsakovo S. N. R. atstovas informavo teismÄ , kad atsakovai neturi jokių techninių ir energinių galimybių dėl tokios teismo posėdžio nagrinėjimo formos ir negalės dalyvauti bylÄ nagrinėjant nuotoliniu bÅ«du. 2020 m. gruodžio 30 d. teisėjo rezoliucija nutarta 2021 m. sausio 19 d. posėdį vykdyti miÅ¡riuoju bÅ«du (nuotoliniu ir fiziniu), t. y. Å¡alių advokatai, vertėjas dalyvauja per vaizdo konferencijų programÄ , o neturintys galimybių atsakovai dalyvauja fiziniu bÅ«du. 2021 m. sausio 13 d. atsakovai pateikė raÅ¡tÄ (praÅ¡ymÄ ) Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkei dėl paskirto bylos nagrinėjimo bÅ«do panaikinimo. 2021 m. sausio 18 d. atsakovai pateikė praÅ¡ymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kuriuos teisėjas rezoliucija nusprendė spręsti teismo posėdyje. 2021 m. sausio 19 d. teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės, dalyvaujant tik ieÅ¡kovės atstovui ir vertėjai, nei atsakovai, nei jų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad karantino paskelbimas Lietuvos Respublikoje nesudaro pagrindo nutraukti teismų darbo ir nevykdyti teismo posėdžių. PrieÅ¡ingai, vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, CPK 5 straipsniu, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Å i teisė negali bÅ«ti paneigta net ir dėl Å¡alyje esančios karantino situacijos. Nors Lietuvos Respublikoje ginčo teismo posėdžio dienÄ buvo įvesti ribojimai ir draudimai susiję su COVID-19 plitimo stabdymu, draudimas teismams vykdyti savo funkcijas, organizuoti teismo posėdžius vis dėlto nebuvo nustatytas.

30. PrieÅ¡ingai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Teisėjų taryba, siekdamos efektyvinti teismų darbÄ karantino laikotarpiu, buvo pateikusios teismams rekomendacijas, kuriomis vadovaudamiesi teismai turi galimybę saugiai organizuoti bylų nagrinėjimÄ , nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įvestų ribojimų. Pagal Å¡ias rekomendacijas užtikrinant saugumÄ ir individualiai įvertinus galimybes ir poreikį organizuoti teismo posėdį byloje, teismo procesas organizuojamas teikiant prioritetÄ Å¡ioms posėdžių formoms:

1) rašytiniu būdu;

2) žodiniu nuotoliniu būdu;

3) žodiniu mišriuoju (nuotoliniu ir fiziniu) būdu;

4) žodiniu fiziniu bÅ«du. Taip pat CPK nenumato draudimo teismo posėdį organizuoti miÅ¡riuoju (nuotoliniu ir fiziniu) bÅ«du. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę organizuoti teismo posėdį miÅ¡riu bÅ«du, apie tai buvo informuoti atsakovai ir jų atstovai. Taip pat atsakovams buvo užtikrintas prancÅ«zų kalbos vertėjo dalyvavimas teismo posėdyje. Nors tuo metu valstybėje galiojo tam tikri judėjimo ribojimai, o atsakovai gyveno (duomenys neskelbtini) (ne Vilniuje, kur yra Vilniaus regiono apylinkės teismas), tačiau atsakovai, turėdami teismo Å¡aukimÄ ar praneÅ¡imÄ , galėjo atvykti į Vilniaus rajono apylinkės teismÄ , kuris yra Vilniuje, ir tai bÅ«tų laikytina pakankama priežastimi kirsti kitos savivaldybės, miesto ar rajono ribas.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios ginčo bylos, kuri susijusi su nuosavybės teisės pažeidimais, nagrinėjimas jau yra užsitęsęs (byla nagrinėjama nuo 2017 m. spalio mėn.), dėl to bylos nagrinėjimas galėjo būti atidėtas tik dėl itin svarbių priežasčių.

31. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovams ir jų atstovams buvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje, tačiau jie ja nepasinaudojo ir nenurodė teismui pagrįstų nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių. Atsakovų atstovai (advokatai) nenurodė teismui priežasčių, dėl kurių jie nedalyvavo teismo posėdyje, nors, būdami advokatai, turėjo žinoti galimas neatvykimo į teismo posėdį be svarbių priežasčių pasekmes ir tai išaiškinti savo atstovaujamiesiems, o atsakovų (ar jų atstovų) neatvykimas į posėdį vien dėl karantino ribojimų ir paskirto mišriojo teismo posėdžio laikytinas nepateisinamu. Atsakovų vertinimai dėl aplinkybių, neva teismas neužtikrins saugumo reikalavimų teismo posėdyje, laikytini subjektyvia atsakovų nuomone, pagrįsta prielaidomis.

32. Atsakovo apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, kad teismas nepagrįstai netenkino atsakovo praÅ¡ymų pateikti ieÅ¡kinio ir jo priedų bei teismo sprendimo vertimų į atsakovui suprantamÄ kalbÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad patikslinto ieÅ¡kinio vertimas, prieÅ¡ingai, nei nurodoma skunde, buvo iÅ¡verstas ir iÅ¡siųstas atsakovų atstovams. Nebuvo iÅ¡versti į prancÅ«zų kalbÄ patikslinto ieÅ¡kinio priedai, buvo nuspręsta šį klausimÄ spręsti teismo posėdyje.

33. Pažymėtina, kad CPK 113 straipsnio 3 dalis nustato, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, iÅ¡skyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas iÅ¡imtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi bÅ«ti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi bÅ«ti pateikti Å¡ių dokumentų vertimai į jiems suprantamÄ kalbÄ . Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi bÅ«ti iÅ¡versti į užsienio kalbÄ , dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.

34. Kaip savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikÅ¡dami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikÅ¡tus reikalavimus iÅ¡nagrinėti ir priimti pagrįstÄ sprendimÄ . Procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos, laikytini trukdančiais įgyvendinti Å¡iuos civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-241/2016; 2018 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-397-302/2018; 2018 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-791-553/2018).

35. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdyje atsakovui buvo užtikrintas prancÅ«zų kalbos vertėjo dalyvavimas. Be to, atsakovui Å¡ioje byloje atstovavo (atstovauja) profesionalus teisininkas – advokatas, kuriam buvo siunčiami procesiniai dokumentai. Remiantis CPK 118 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai Å¡alis ar trečiasis asmuo veda bylÄ per atstovÄ , su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai Å¡alis ar trečiasis asmuo teismui raÅ¡tu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik Å¡aliai ar trečiajam asmeniui.

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai užsienio pilietis veda bylÄ per atstovÄ , kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir kuriam vadovaujantis CPK 118 straipsniu siunčiami su byla susiję procesiniai dokumentai, siųstini teismo procesiniai dokumentai neprivalo bÅ«ti iÅ¡versti į anglų ar kitÄ kalbÄ , taip pat neturi bÅ«ti iÅ¡versti Å¡iam atstovui iÅ¡duodami teismo procesinių dokumentų nuoraÅ¡ai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-117/2007).

Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovas, nemokantis valstybinės kalbos, vedė bylÄ per atstovÄ (advokatÄ ), kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir moka valstybinę kalbÄ , advokatui siųsti procesiniai dokumentai neprivalėjo bÅ«ti iÅ¡versti į bylos Å¡aliai suprantamÄ kalbÄ .

36. Apeliantai skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo nuostatas.

37. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali bÅ«ti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu.

IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas CK 4.98 straipsnio pagrindu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-407/2008; Nr. 3K-3-285/2010; Nr. 3K-3-242/2011; Nr. 3K-3-344/2012; Nr. 3K-3-233/2013; Nr. 3K-3-374/2013 ir kt.).

38. Teisė į bÅ«stÄ ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. Skirtingi teisės į bÅ«stÄ atsiradimo pagrindai ir to bÅ«sto naudojimo sÄ lygos nulemia skirtingas Å¡ios teisės apsaugos priemones. Teisė į bÅ«stÄ kaip daiktinė teisė įgyvendinama įgyjant nuosavybės teise konkrečiÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , namÄ ar jo dalį ir ginama daiktinės teisės nustatytomis taisyklėmis, o kai Å¡i teisė atsiranda bet kurios rÅ«Å¡ies nuomos ar panaudos pagrindu – atitinkamai prievolinės teisės normose nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Taigi iÅ¡keldinimas iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo Å¡alis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali bÅ«ti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo bÅ«das, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo bÅ«das (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-361/2013, Nr. 3K-3-260/2008 ir kt.).

39. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Ä®rodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi bÅ«ti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Rungimosi principas reikalauja, kad Å¡alys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jeigu Å¡alies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ jį esant nei jo nesant.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad minėtų įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų laikytasi, o apeliantai be pakankamo pagrindo skunduose tvirtina prieÅ¡ingai.

40. Apeliantai skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ spręsti, kad atsakovai gyvena Å¡iuo metu ieÅ¡kovei priklausančiame gyvenamajame name tarp Å¡alių susiklosčius prievoliniams santykiams. IeÅ¡kovas yra įgijęs (turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pagrindu) nuosavybės teisę į visÄ ginčo gyvenamÄ jį namÄ , yra Å¡io turto savininkas, tačiau negali valdyti, naudoti nuosavybės teisės objekto ir juo disponuoti, nes atsakovai po įvykusių turto pardavimo varžytynių savo noru neiÅ¡sikėlė iÅ¡ ieÅ¡kovo nupirkto gyvenamojo namo, toliau gyvena ir naudojasi ieÅ¡kovui priklausančia nuosavybe be teisinio pagrindo ir ieÅ¡kovo sutikimo, iÅ¡ esmės neatlygintinai.

Atsakovų neatlygintinas naudojimasis ieÅ¡kovo turtu objektyviai trukdo ieÅ¡kovui šį turtÄ valdyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad per varžytynes buvo parduotos visos patalpos, o ne jų dalis, dėl to atsakovai, įsitikinę, kad antstolis neturėjo teisės parduoti Å¡io nekilnojamojo turto ar varžytynių aktas turi kitų trÅ«kumų, tuomet atsakovai turėjo teisę ginčyti varžytynių aktÄ . IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (konkrečiai iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-4140-258/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2A-651-464/2019) matyti, kad atsakovai bandė ginčyti ginčo varžytynių aktÄ , tačiau įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta, jog ginčo varžytynių aktas yra teisėtas ir jo pagrindu ieÅ¡kovas yra įgijęs nuosavybę į visÄ ginčo nekilnojamojo turto objektÄ .

CPK 715 straipsnyje įtvirtinta, kad nuo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pasiraÅ¡ymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtÄ pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iÅ¡ varžytynių parduotÄ turtÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad turto pardavimas iÅ¡ varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis) ir varžytynių aktai yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015).

Atsakovai skunde nenurodė kitų galimų teisėtų pagrindų, dėl kurių atsakovai galėtų toliau gyventi ieškovui priklausančiame ginčo gyvenamajame name. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškeldino atsakovus iš ieškovui priklausančio gyvenamojo namo CK 4.98 straipsnio pagrindu ir tuo atstatė ieškovo pažeistas teises.

41. Apeliantai skunduose taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista žala, t. y. negautomis pajamomis, nurodo, kad neįrodytos visos bÅ«tinosios sÄ lygos priteisti tokiÄ Å¾alÄ . Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais atsakovų skundų argumentais.

42. Pažymėtina, kad, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), o taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovų nuostolių atlyginimÄ negautų pajamų forma. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali bÅ«ti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos iÅ¡laidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016).

43. Atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtinto asmens negautų pajamų atlyginimo teisinio reglamentavimo pagrindinius ypatumus ir teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje įtvirtintas nuostatas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo, visais atvejais taip pat svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis nulemti atsakovo neteisėtų veiksmų ir (ar) iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių forma atsirado neigiamų padarinių ieškovui.

Gali bÅ«ti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo bÅ«tent Å¡io asmens elgesys. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ atlyginti nuostolius (negautas pajamas), kurias, ieÅ¡kovo teigimu, jis bÅ«tų gavęs, jeigu bÅ«tų iÅ¡nuomojęs jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , tuo laikotarpiu, per kurį atsakovai jame neteisėtai gyveno, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 18 d.

Pabrėžtina, kad vieÅ¡i duomenys apie ieÅ¡kovę UAB „Turto lizingas“ rodo, kad Å¡i bendrovė vykdo nekilnojamojo turto pirkimÄ , pardavimÄ ir nuomÄ (tai nurodyta ir bendrovės interneto puslapyje www.turtolizingas.lt), dėl to tikėtina, kad Å¡is įsigytas gyvenamasis namas buvo skirtas bendrovės verslui plėtoti (t. y. jį parduoti ar iÅ¡nuomoti). Å ios bylos kontekste darytina iÅ¡vada, kad neatlygintinas naudojimasis svetimu daiktu yra atsakingo asmens iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų gaunama nauda, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovai be teisinio pagrindo (neteisėtai) naudodamiesi ieÅ¡kovei priklausančiu nekilnojamuoju turtu ne tik kad neleido ieÅ¡kovei gauti pajamų iÅ¡ Å¡io gyvenamojo namo (nuomos pagrindais) ar jį realizuoti, bet ir sutaupė piniginių lėšų.

Å ios aplinkybės teismų praktikoje pripažįstamos kaip pagrindas neteisėtai turtu besinaudojantiems asmenims taikyti civilinę atsakomybę ir tokie atsakovų veiksmai laikytini neteisėtais. Sprendžiant, ar tokiais neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, žalos dydį ieÅ¡kovas įrodinėjo atsakovės pateiktu raÅ¡ytiniu sutikimu už gyvenamÄ jį namÄ mokėti 800 Eur dydžio nuomos mokestį kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, jeigu tarp Å¡alių bÅ«tų sudaryta taikos sutartis, taip pat pagal panaÅ¡aus nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainas interneto tinklalapiuose www.aruodas.lt ir www.domoplius.lt, kuriuose tokio nekilnojamojo turto nuomos kaina įvairi nuo 790 iki 1 300 Eur.

Atsakovai nepateikė duomenų, kad minėtas žalos dydis galėjo bÅ«ti kitoks, ar įrodymų, kad atsakovai iÅ¡ viso nepadarė žalos, kai naudojosi be teisėto pagrindo svetimu turtu. Nors atsakovai teigė, kad gyvenamasis namas nebuvo baigtas statyti (t. y. registro iÅ¡raÅ¡e nurodytas 88 proc. statybos baigtumas), dėl to negalėjo bÅ«ti nuomotas, tačiau vien įraÅ¡as dėl namo 88 proc. baigtumo, neįrodo, kad gyvenamasis namas nebuvo tinkamas gyventi ar nuomoti, ar mažintų nuomos kainÄ . PrieÅ¡ingai, Å¡iame name atsakovai nuolat gyveno ir iki Å¡iol gyvena, kas tikėtinai patvirtina, kad gyvenamasis namas tinkamas gyventi.

Be to, Nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad Å¡is namas turi vietinį centrinį Å¡ildymÄ , vietinį vandentiekį, vietinio nuotekų Å¡alinimo sistemÄ , fizinis nusidėvėjimas – tik 5 proc. Byloje įrodyta, kad atsakovai neteisėtai gyveno Å¡iame ginčo gyvenamajame name nuo 2017 m. rugsėjo 18 d., dėl to pagrįstai laikytina, kad nuo to laikotarpio buvo skaičiuojamos ieÅ¡kovės negautos pajamos, kurias ieÅ¡kovė pagrįstai turėjo lÅ«kestį gauti. Byloje neįrodyta, kad apskaičiuota negautų pajamų suma neatitinka rinkos kainų ar yra neprotinga.

Vien aplinkybė, kad dėl atsakovų ilgalaikio ir tęstinio neteisėto veikimo (gyvenamajame name be teisėto pagrindo gyvenama jau beveik 4-erius metus) ši suma per tiek metų išaugo, yra iš esmės pačių atsakovų veiksmų rezultatas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jos pripažinti neprotinga ar nepagrįsta.

44. Taip pat apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kad teismas negalėjo priteisti iš atsakovų išlaidų už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas priteisė valstybės naudai solidariai iš atsakovų 271,99 Eur išlaidų už vertėjo paslaugas.

45. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Å i konstitucinė nuostata detalizuojama CPK 11 straipsnyje nustatančiame, jog teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba (1 dalis). Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis teismo procese (2 dalis). Už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iÅ¡ valstybės biudžeto (3 dalis). Pagal valstybinės kalbos įstatymo 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba, todėl civilinis procesas Lietuvos Respublikoje vyksta lietuvių kalba ir asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, arba mokantiems jÄ nepakankamai gerai, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis, už kurio paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iÅ¡ valstybės biudžeto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017).

46. Lietuvos apeliacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant proceso kalbos normas darytinos tokios iÅ¡vados: valstybės biudžeto lėšomis atlyginama už vertėjo paslaugas atliekamas teismo posėdžio metu; procesiniai teismo dokumentai neverčiami į dalyvaujančiam asmeniui suprantamÄ kalbÄ , kai bylÄ jis veda per atstovÄ . Å iame kontekste Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymėjo, jog iÅ¡ valstybės biudžeto atlyginama už vertėjo paslaugas ne visais atvejais, kai byloje dalyvaujantis asmuo nesupranta valstybinės kalbos arba jÄ supranta nepakankamai, atlyginama tik už vertėjo paslaugas, suteikiamas teismo posėdžio metu, taip pat kitais įstatymuose nustatytais atvejais.

Kitais įstatymuose nenustatytais atvejais teismas gali, bet neprivalo atlikti procesinių dokumentų vertimo (pavyzdžiui, socialiai pažeidžiamų asmenų bylose, įgyvendinant proceso koncentruotumo principÄ ir pan.), tačiau Å¡iais atvejais už vertėjo paslaugas atlygina pats proceso dalyvis. Byloje dalyvaujantis asmuo gali savo iniciatyva ir lėšomis naudotis vertėjo paslaugomis neribotai. Taigi įstatymas garantuoja teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui naudotis vertėjo paslaugomis, tačiau už vertėjo paslaugas yra atlyginama iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų tuomet, kai vertėjo paslaugos suteikiamos teismo posėdžio metu, kitais atvejais teismo procesinių ir kitų dokumentų vertimÄ byloje dalyvaujantis asmuo atlieka savo iniciatyva ir savo lėšomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-117/2007).

47. Nagrinėjamu atveju iš atsakovų priteista 271,99 Eur išlaidų už vertėjo paslaugas, šiam dalyvaujant teismo posėdžiuose. Kaip teisingai nurodė apeliantas, įstatymas nenumato, kad už teismo posėdžio metu suteiktas vertėjo paslaugas būtų priteisiama iš priešingos šalies, dėl to šioje dalyje skundžiamas sprendimas keistinas, t. y. naikintas 271,99 Eur sumos priteisimas iš atsakovų valstybės naudai už vertėjo paslaugas.

48. Pažymėtina, kad iš skundžiamo sprendimo taip pat matyti, jog pirmosios instancijos teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas solidariai tiek ieškovės, tiek valstybės naudai.

49. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas priteisė visas bylinėjimosi išlaidas solidariai. Teismų praktikoje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos solidariai negali būti priteisiamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015, 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2011 ir kt.).

Atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iÅ¡ bylÄ pralaimėjusių atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų numatytas iÅ¡imtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnis).

CPK VIII skyrius, reglamentuojantis žyminio mokesčio ir iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo bei jų paskirstymo tvarkÄ , nenumato solidariosios atsakomybės pagrindų. Atsižvelgiant į Å¡ias nustatytas aplinkybes, Å¡ioje dalyje teismo sprendimas taip pat keistinas, t. y. priteisiamos ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovų 2 570,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos lygiomis dalimis, taip pat iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos 10,55 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos valstybės naudai.

50. Apeliacinės instancijos teismas patikslina skundžiamame teismo sprendime neteisingai nurodytÄ atsakovės G. B. B. e. R. pavardę pagal Gyventojų registro duomenis.

51. Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ , peticijos Nr. 16034/90).

52. Apeliacinius skundus atmetus (pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis tik dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo), apeliantų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. IeÅ¡kovas atsiliepimuose į apeliacinius skundus buvo nurodęs, kad praÅ¡o priteisti iÅ¡ apeliantų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurių įrodymai bus pateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus apie patirtas 1 524,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

53. Sprendžiant dėl 1 524,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su apeliacinio skundo parengimu, pagrįstumo, pažymėtina, kad CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės advokato teisinei pagalbai apmokėti patirtų iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) punktuose nustatyto dydžio. Remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Å¡iuos kriterijus:

1) bylos sudėtingumÄ ;

2) teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ;

3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje;

4) bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta;

5) ginčo sumos dydį;

6) teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį;

7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ;

8) šalių elgesį proceso metu;

9) advokato darbo laiko sÄ naudas;

10) kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės patirtų 1 524,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, atitinka rekomendacinius dydžius, ieÅ¡kovė pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus, dėl to atsakovų apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (1 524,60 Eur) apeliacinės instancijos teisme už advokato teisinę pagalbÄ .

55. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartimi apeliantui S. N. R. buvo atidėtas 168 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundÄ sumokėjimas iki sprendimo (nutarties) dėl apeliacinio skundo priėmimo, dėl to minėtas 168 Eur žyminis mokestis priteistinas valstybės naudai iÅ¡ atsakovo.

56. Siekdama teisinio aiÅ¡kumo, teisėjų kolegija galutinio teismo sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėsto nauja redakcija. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Atmesti atsakovo S. N. R. praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo. Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimÄ ir jį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. IÅ¡keldinti G. B. B. e. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir S. N. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ ieÅ¡kovei UAB „Turto lizingas“ (j. a. k. 303106378) priklausančios gyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų G. B. B. e. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir S. N. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovės UAB „Turto lizingas“ (j. a. k. 303106378) naudai negautas pajamas – 21 920 Eur (dvideÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų) už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų G. B. B. e. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir S. N. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovės UAB „Turto lizingas“ (j. a. k. 303106378) naudai negautas pajamas – 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) kas mėnesį už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų G. B. B. e. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir S. N. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovės UAB „Turto lizingas“ (j. a. k. 303106378) 2 570,32 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti lygiomis iš atsakovų G. B. B. e. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir S. N. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 10,55 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškovo reikalavimai atmesti.“ Priteisti iš atsakovo S. N. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 168 Eur bylinėjimosi išlaidų (atidėto žyminio mokesčio).

Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų G. B. B. e. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir S. N. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovės UAB „Turto lizingas“ (j. a. k. 303106378) 1 524,60 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt keturis eurus ir 60 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Loreta Braždienė Visvaldas KazakiÅ«nas Tatjana Žukauskienė