Legislator Case Law & Legislation
fcc5c035-d77f-4778-873e-84cb1a8f8bbf AI generated

Court dismissed appeal and awarded full legal fees to victim based on Supreme Court practice regarding appeal costs.

Case Number fcc5c035-d77f-4778-873e-84cb1a8f8bbf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal dismissed the defendant's appeal against his conviction for assault and ordered the full award of the victim's legal fees incurred during the appeal process. While the defendant argued the first-instance judgment was flawed, the court upheld the conviction and applied Supreme Court precedent to determine the appropriate fee amount. Consequently, the court awarded the victim the full recommended maximum fee of 1,633.50 EUR, rejecting the lower amount previously granted.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis; BPK 326 straipsnio 1 dalis: When an appeal is initiated by the convicted person and dismissed, the court must award the victim's legal fees for the appeal proceedings, but the amount should be determined according to Supreme Court practice regarding cost proportionality and recommended maximums.

Keywords

AI generated
criminal appeal dismissal victim legal fees advocate costs award Supreme Court practice proportionality of fees assault conviction civil claim in criminal case

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administraciniuose nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo 10 punktas

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-410/2008
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-1/2009
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-196/2009
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-267/2009
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-351/2009
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-272/2011
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-419/2011
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-605/2011
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-374/2012
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-520-303/2015

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-72-844/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07200-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 27 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Odetos Gruodienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorėms Virginijai Vigelienei, Ingai Balkūnei, nuteistajam E. G., jo gynėjui advokatui Edgarui Jautakiui, nukentėjusiajam R.

G., jo atstovui advokatui Algimantui Å indeikiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laiku E. G.

įpareigotas: per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Iš E. G. priteista nukentėjusiojo R. G. naudai 500,00 Eur (penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimui ir 2904,00 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai keturi eurai) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, susijusias su atstovo advokato pagalba.

Iš E. G. valstybės naudai priteista 80,64 Eur (aštuoniasdešimt eurų šešiasdešimt keturi centai) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. G. nuteistas už tai, kad 2022 m. kovo 1 d. apie 14.30 val., sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, tyčia sudavė vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ , du kartus kumščiu į krÅ«tinę ir vienÄ kartÄ kumščiu – apvyniotu grandine – į kairį Å¡onÄ , nugarinę dalį savo artimam giminaičiui - broliui R. G., taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir padarė žaizdelę apatinės lÅ«pos pogleivinėje, poodinę kraujosruvÄ kairėje krÅ«tinės lÄ stos pusės nugarinėje dalyje, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatÄ .

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. G. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1. Skunde apeliantas teigia, kad apylinkės teismo nuosprendis nepagrįstas, neatitinkantis bylos aplinkybių. Nurodo, kad teismas liudytojų parodymus vertino labai abstrakčiai, liudytojai nurodė tik tas aplinkybes, kurias jiems papasakojo nukentėjusysis R. G.. Negretino liudytojų parodymų su nustatytais trauminiais poveikiais.

Apeliantas pažymi, kad tarp brolių vyko eilinis konfliktas, tik kad Å¡iuo atveju buvo stumdomasi, kurio iniciatorius buvo bÅ«tent nukentėjusysis R. G., tačiau to apylinkės teismas neįžvelgė. Apeliantas neturėjo nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios sužaloti artimÄ jį – brolį. Be to, nukentėjusiojo veiksmai buvo kur kas intensyvesni, negu jo. 2.2. Skunde keliamos abejonės dėl nukentėjusiajam R. G. padarytų trauminių poveikių, kadangi muÅ¡tinė žaizdelė apatinės lÅ«pos pogleivyje jis pasidarė pats, bandydamas nuimti grandinę nuo elektros skydinės. Tai, kad nebuvo suduotas smÅ«gis kumščiu patvirtina ir liudytojas M.

V., nurodęs, kad nematė jokių fizinių veiksmų. Be to, nukentėjusiojo parodymai dėl suduoto smÅ«gio kumščiu skiriasi, todėl nėra pagrindo jais remtis ir jais tikėti. Tarpusavio santykiai (E. G. ir R. G.) yra konfliktiÅ¡ki ilgÄ laikÄ , akivaizdu, kad R. G. galimai siekia apkalbėti nuteistÄ jį. Taip pat nuteistasis teigia, kad nesudavė kumščiais jokių smÅ«gių į krÅ«tinę. Apeliantas taip pat ginčija ir trečiÄ jį trauminį poveikį „vienÄ kartÄ kumščiu apvyniotu grandine sudavė į kairį Å¡onÄ , nugarinę dalį, padarydamas poodinę kraujosruvÄ krÅ«tinės lÄ stos pusės nugarinėje dalyje“, kadangi nė vienas liudytojas, betarpiÅ¡kai matęs įvykį, nenurodė, kad nuteistasis bÅ«tų sudavęs smÅ«gį kumščiu apvyniotu grandine nukentėjusiajam.

Remtis tik specialisto Ą. S. iÅ¡vada nėra pagrindo, kadangi jo iÅ¡vada, kaip ir jis pats nurodė, yra „tikėtina“. PrieÅ¡ingai, specialisto P. P. iÅ¡vadoje nurodyta, kad nėra duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima daryti neginčytinÄ iÅ¡vadÄ , kad sužalojimai padaryti bÅ«tent kumščiu apvyniotu grandine, nes nėra pailgos formos daiktui bÅ«dingų poodinei kraujosruvai požymių. P. P. konsultacinė iÅ¡vada paneigia Ą. S. iÅ¡vadas, minėto specialisto iÅ¡vada pagrįsta patikimais įrodymais, yra motyvuota.

Akivaizdu, kad šios dvi išvados yra prieštaringos, tačiau apylinkės teismas prieštaravimų nepašalino. Teigia, kad Ą. S. išvados yra „tikėtinos“, o specialisto P. P. išvados yra kategoriškos, kuriomis motyvuotai paneigtos specialisto Ą. S. išvados. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad R. G. sužalojimai buvo padaryti būtent naudojant grandinę. 2.3. Taipogi skunde teigiama, kad nukentėjusiojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklūs bei patvirtinantys, kad konflikto iniciatorius buvo pats nukentėjusysis.

Teismo posėdžio metu apklausiamas nukentėjusysis nurodė, kad jiems „besigrumiant“, todėl akivaizdu, kad vyko abipusės grumtynės, susistumdymas. Skirtingų apklausų metų nurodė skirtingÄ smÅ«gių skaičių bei skirtingas vietas, į kurias buvo suduoti smÅ«giai.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusiojo R. G. atstovas advokatas Algimantas Å indeikis praÅ¡o atmesti nuteistojo E. G. apeliacinį skundÄ ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ bei priteisti visas patirtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinėje instancijoje.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis E. G. ir jo gynėjas advokatas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė, nukentėjusysis bei jo atstovas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo E. G. apeliacinis skundas atmetamas 5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

6. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Å ios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

7. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme iÅ¡tirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino E. G. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismo padarytos iÅ¡vados visiÅ¡kai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas tinkamai.

8. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį taikoma tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Å ių veikų pobÅ«dis, jų padarymo bÅ«das, padariniai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs fizinį skausmÄ , padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumÄ , numato jų padarinius ir nori taip elgtis.

9. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pažymėjęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ . Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018).

10. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo R. G., taip pat ir liudytojų parodymai, specialistų iÅ¡vados, neabejotinai patvirtina, kad E. G. smurtaudamas savo Å¡eimos nario (brolio) atžvilgiu, veikdamas tiesiogine tyčia, nukentėjusiajam R. G. (broliui) sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai jį sužalojo.

11. Nukentėjusysis R. G. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad 2022 m. kovo 1 d. apie 14.30 val., jam dirbant su V. G., staiga dingo elektra ir pamatė, kad E. G. prie saugiklių dėžės kažkÄ daro. Nuėjęs prie saugiklių dėžės pamatė, kad E. G. bando užvynioti grandinę ant jos, pradėjo jam aiÅ¡kinti, kad jis neturi teisės taip daryti. E. G. tuomet atsakė, kad jis nemoka už elektrÄ , todėl jÄ atjungė, tačiau jis už elektrÄ mokėjo, o kai negavo iÅ¡ E. G. sÄ skaitų už spalio, lapkričio mėnesius, tiesiog sumokėjo vidurkį pagal ankstesnius mėnesius.

Nurodė, kad jau anksčiau E. G. buvo užrakinęs įvadinę dėžę, bet elektros neatjunginėjo, tačiau įvykio dienÄ jis nieko nesakęs atjungė elektrÄ . Priėjęs prie stulpo jis numetė tÄ E. G. uždėtÄ grandinę ant žemės ir įjungė elektros energijÄ , E. G. vėl atjungė, tada jis pasakė, kad neturi teisės taip daryti, o E. tyčia trinktelėjo jam į lÅ«pÄ . IÅ¡ lÅ«pos pradėjo bėgti kraujas, visas veidas buvo kruvinas, skaudėjo. Tada jis, saugodamasis, atbulas atsitraukė, o E. G., suspaudęs kumščius, kaip boksininkas, ėjo link jo, pasivijo ir trenkė į Å¡onÄ .

Jis apibėgo ir įjungė elektros saugiklį. Taip bejunginėjant elektrÄ E. G. dar porÄ kartų trinktelėjo jam į krÅ«tinę. Viskas vyko Å¡alia stulpo. Paskui E. G., apsivyniojęs grandine rankÄ , pradėjo prieÅ¡ais jį tÄ grandinę sukti. Jis bandė atsitraukti, ėjo tolyn už Å¡unų voljero, o E. G. ėjo link jo, eidamas dar apmėtė jį Å¡unų iÅ¡matomis. Tada jis kažkaip vėl pribėgo prie stulpo ir įjungė elektros energijÄ , o E. G. tuo metu vienÄ kartÄ trenkė jam į nugarÄ â€“ po mente, beveik Å¡one, trenkė su ranka, kuri buvo apvyniota grandine.

Tada atėjo darbuotojas V. G., pradėjo raminti, sakė, kad reikia iÅ¡kviesti policijÄ arba palaukti, kol E. G. praeis pyktis. E. G. ir V. G. apÅ¡aukė. Tuomet elektra buvo įjungta, todėl jie nuėjo toliau dirbti, bet po kelių minučių elektrÄ E. G. vėl iÅ¡jungė. Nuėjęs pamatė, kad E. G. saugiklių dėžę apvyniojo grandine su spynele. Tuomet jis iÅ¡ dirbtuvių pasiėmė savo kampinį Å¡lifuoklį ir nupjovė tÄ grandinę, o E. G. tuo metu viskÄ fotografavo ar filmavo. Tuo viskas baigėsi.

Tuomet paskambino M. G., kuriam jis viskÄ papasakojo. M. G. liepė kviesti policijÄ . Tada jis iÅ¡ karto, Å¡alia esant ir E. G., skambino policijai, bet E. G. greitai susidėjo savo daiktus ir iÅ¡važiavo. Jis E. G. atžvilgiu jokio smurto nenaudojo, jei bÅ«tų naudojęs – E. G. tikrai bÅ«tų laukęs policijos. Nepastabėjo, kad brolis bÅ«tų susižalojęs rankÄ , nematė ant jo jokio kraujo. Ten toks susistumdymas buvo, grumtynės, kad stumi pečiu, jungi elektrÄ , tačiau muÅ¡tis jis pats tikrai nepuolė.

IÅ¡ brolio pusės (E. G.) vyksta nuolatiniai moraliniai puldinėjimai, iÅ¡puoliai prieÅ¡ jį ir jo žmonÄ . Ūkis yra jų abiejų, tuo pačiu ir M. G., sodyba – abiejų, bet dalys nėra atskirtos, dėl vieno pastato vyksta teisiniai ginčai. Su broliu konfliktuoja nuo 2019 metų, kai E. G. gyvenime atsirado moteris. E. G. su niekuo nesutaria, nors jų Å¡eima didelė.

12. Nuteistasis E. G. neigia savo kaltę ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. kovo 1 d., apie 14.30 val., sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime, pasakė broliui R. G., kad susimokėtų už elektrÄ , o pastarasis atsakė, kad net negalvoja. Sutartį su elektros tinklais pasirašęs jis, už elektrÄ moka jis, todėl nusprendė atjungti elektrÄ . Brolio Å«kis ir technikos kiekiai yra žymiai didesni, todėl jis nesutinka, kad brolis moka tik trečdalį sumos. Jis priėjo prie paskirstymo dėžutės, pradėjo vynioti grandinę, iÅ¡jungė saugiklius.

Tada brolis pribėgęs pradėjo draskyti tÄ grandinę ir su grandinės galu stuktelėjo sau į lÅ«pos sritį. Konflikto metu matė, kad brolio apatinė lÅ«pa kraujuoja. Jokio smÅ«gio ranka nebuvo. TÄ grandinę plėšiant, gal apsidraskė ir rankÄ . R. G. toliau jį terorizavo, pradėjo spardyti. Kai jis norėjo grandinę sutrumpinti, kad galėtų užrakinti, brolis jam spyrė į deÅ¡inę kojÄ , o kadangi jis (E. G.) buvo pasiruošęs nupjauti tÄ grandinę su kampiniu Å¡lifuokliu prieÅ¡ jÄ susegdamas, tai broliui įspyrus, jis įsipjovė į pirÅ¡tÄ .

Paskui priėjo darbininkas V. G., kuris tuo metu dirbo su broliu garaže, aiškiai matė, kad jis jokio puolimo nedarė, tik brolis atbėgęs pradėjo stumdytis ir ginčytis. Teigia, kad jis brolio nepuolė, jokių smūgių jam nesudavė, tik fotografavo kaip brolis savivaliauja. Kai brolis griebė grandinę, neleido apvynioti, jie susistumdė, bet jis jokio smūgio broliui nesudavė nei ranka, nei grandine. Brolio jis nesivijo, tik atsimušinėjo, nes brolis jį spardė kai jis dėjo grandinę. Brolis puldinėjo, jie stumdėsi ir todėl nuėjo už tų voljerų besistumdydami.

Å unų iÅ¡matų į brolį nemėtė. Jokio smÅ«gio jis broliui nė karto nesudavė, saugojo savo sveikatÄ , nes jis yra operuotas tris kartus dėl klubo sÄ nario. Brolis jam į deÅ¡inę kojÄ penkis kartus pataikė prie tos paskirstymo dėžutės, ir į kairę kojÄ keturis kartus spyrė, ir dar vienÄ kartÄ brolis įspyrė, kai jis ėjo su kampiniu Å¡lifuokliu. Jam skaudėjo, ant kojų liko mėlynės. Ä® specialistÄ kreipėsi praėjus beveik mėnesiui laiko, nes nenorėjo tęsti konflikto su broliu, o po įvykio jis buvo apžiÅ«rėtas chirurgo savo darbe Kėdainių ligoninėje.

Jis visų pirma nuėjo pas moterį ekspertę, bet ten nuotraukų nedarė, todėl išėjęs pasidarė pats. Kalbėdamas telefonu pareigÅ«nui nepasakė, kad įsipjovė į pirÅ¡tÄ , kai brolis jam įspyrė, kadangi nežinojo su kuo kalba. Policijai sakė, kad ne dėl to susižalojo, ir neatsimena ar sakė pareigÅ«nams, kad brolis jį spardė. IÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo, nes prasipjautas pirÅ¡tas kraujavo. Kai policija skambino, jis jau buvo beveik prie namų. Suprato, kad brolis iÅ¡kvietė policijÄ , kad jau vyksta tyrimas.

Visa tai susiję su tuo, kad tarp jo ir brolio vyksta žemės, pastatų pasidalinimas ir brolis, galvoja, kad jis jau vienÄ kartÄ teistas, tai yra nusikaltėlis. Jo santykiai su broliu labai blogi nuo 2019 metų, nes jis iÅ¡siaiÅ¡kino, kad brolis jį apvaginėja, nors prokurorai nustatė, kad nėra nusikaltimo sudėties. Su sÅ«numi santykiai taip pat blogi. Jis dažnai brolį įspėdavo, kad turi susimokėti už elektrÄ . Broliui sÄ skaitų buvo nepateikęs 3-4 mėnesius, nes neturėjo tam laiko.

Gavo brolio avansinius mokėjimus, bet jie jo netenkino. Nemano, kad atjungęs elektrÄ sumaišė broliui dirbti darbus. Brolis virino tuo metu, bet tai nebuvo bÅ«tini darbai. Jis brolio neprovokavo, brolis galėjo padaryti pavedimÄ ir viskas, bet brolis pasirinko muÅ¡tynes. Jis į elektros tinklus dėl elektros atjungimo nesikreipė, jis sumoka pinigus, o brolis jam nekompensuoja.

13. IÅ¡analizavus visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, nukentėjusiojo R. G. parodymai apie įvykį viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki, sutapo su liudytojų V. G., M. G., M. V. parodymais apie jiems žinomas bylos aplinkybes, taip pat su kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis, jų visetu. Todėl netikėti nukentėjusiojo R. G. nurodytomis aplinkybėmis apie įvykį, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Apelianto teiginys, kad lÅ«pÄ R.

G. prasikirto nuvyniodamas grandinę nuo saugiklių dėžės, laikytinas paneigtu, kadangi nukentėjusysis nurodė, kad E. G. vienÄ kartÄ kumščiu smÅ«giavo į veido sritį. Tai, kad buvo suduotas smÅ«gis patvirtino ir bÅ«tent Å¡io įvykio epizodÄ matęs liudytojas V. G., parodęs, kad matė, kaip E. G. vienÄ kartÄ deÅ¡ine ranka smÅ«giavo R. G. į veidÄ ir vėliau konfliktuojantys asmenys užėjo už Å¡uns voljero ir kurį laikÄ jų nematė. Be to, apklausiamas tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apklausiamas apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu specialistas Ą.

S. patvirtino, kad labai mažai tikėtina tokia aplinkybė, kad lÅ«poje atsiradęs sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas grandinės galu ir jį pasidarė bÅ«tent pats nukentėjusysis R. G., kadangi jeigu grandinė bÅ«tų atsitrenkusi į lÅ«pÄ , tai sužalojimas bÅ«tų bent jau vidutinio mÄ sto, o smÅ«gis ranka sukelia mažesnį sužalojimÄ , koks yra nustatytas ir Å¡iuo metu. Nors apeliacinės instancijos metu apklausiamas specialistas ir negalėjo tiksliai įvardinti, ar sužalojimo mastas ir dydis skirtųsi, jei sužalojimas bÅ«tų buvęs padarytas grandinės galu, tačiau sužalojimai matytųsi ir ant veido iÅ¡orinės, raudonosios dalies ar odos, o kai smogiama kumščiu, veido iÅ¡orėje gali ir nesimatyti jokių sužalojimų, gali matytis kraujosruva, o gleivinėje, pogleivyje gali bÅ«ti žaizdos, viskas priklauso nuo smÅ«gio energijos.

Jei lūpa būtų sužalota su grandine ar su kokiu nors kietu metaliniu daiktu, tikėtina, kad matytųsi sužalojimai ir ant veido išorinės dalies, tačiau šiuo atveju, kuomet specialistas Ą. S. apžiūrinėjo nukentėjusįjį R. G. – to nebuvo nustatyta.

14. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas M. V. nenurodė, kad bÅ«tų matęs suduotus nuteistojo smÅ«gius nukentėjusiajam ir yra pagrindas jo tokiais duotais parodymais remtis bei priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį E. G. atžvilgiu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojas M. V., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad jam dirbant įvykio dienÄ dingo elektra ir jis tuo metu negalėjo tęsti darbo, todėl ėjo ieÅ¡koti priežasties dėl ko dingo elektra ir tuo pat metu iÅ¡girdo konfliktuojančius brolius (E. G. ir R.

G.) prie elektros skydinės. Jis tai pamatęs arčiau jų ir skydinės nėjo, jis tiesiog apsisuko ir išėjo, nenorėjo kiÅ¡tis į konfliktÄ , matė, kad jie stumdėsi. Vadinasi, kad liudytojas M. V. matė tik labai trumpÄ Ä¯vykio epizodÄ . Å iuos liudytojo parodymus be kita ko patvirtina V. G. parodymai, kadangi jis M. V. kalbino kartu eiti iÅ¡skirti brolių, sustabdyti konfliktÄ , tačiau kaip nurodė V. G. – M. V. nėjo kartu skirti besistumdančių brolių, todėl jis ėjo vienas. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡iuos liudytojo parodymus daro iÅ¡vadÄ , kad M.

V. nebuvo tas asmuo, kuris betarpiÅ¡kai matė visÄ Ä¯vykį, todėl remtis jo parodymais ir daryti iÅ¡vadÄ , kad E. G. nesmÅ«giavo nukentėjusiajam nei į veido sritį, nei į krÅ«tinę, nei kumščiu apvyniotu grandine – nėra teisinio pagrindo, todėl ir sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad neva apylinkės teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojo M. V. parodymais, laikytinas atmestinu. PrieÅ¡ingai, beveik visÄ Ä¯vykį matęs bei bandęs iÅ¡skirti konfliktuojančius asmenis V.

G. patvirtino, kad matė E. G. smÅ«giuojant R. G., todėl netikėti ir nesiremti Å¡io liudytojo parodymais, kurie patvirtina ir nukentėjusiojo duotus parodymus, apylinkės teismas neturėjo pagrindo. Be to, kaip teisingai ir pagrįstai nustatyta apylinkės teismo, liudytojas M. G. patvirtino, kad sekančiÄ dienÄ po įvykio jis matė R. G. sužalojimus, matė, kad jis Å¡lubuoja, kadangi įvykio metu iÅ¡sisuko kojÄ , nukentėjusysis jam skundėsi, kad skaudÄ krÅ«tinę, parodė esantį sužalojimÄ ant nugaros, kuris buvo padarytas smÅ«giuojant kumščiu jį apvyniojus grandine, matė praskeltÄ bei iÅ¡tinusiÄ jo lÅ«pÄ .

15. Apeliaciniame skunde keliama versija, kad konfliktÄ iniciavo pats nukentėjusysis R. G., kad jis nuteistojo atžvilgiu naudojo smurtÄ , spardė kojomis, o apeliantas nesudavė jokio smÅ«gio nukentėjusiajam, kad jam pačiam buvo padaryti sužalojimai – laikytina nepagrįsta, kadangi byloje esantys duomenys nepatvirtina tokios iÅ¡sakytos nuteistojo pozicijos, todėl teisėjų kolegija tokiÄ nuteistojo pozicijÄ vertina kaip gynybinio pobÅ«džio. Nors nuteistasis E. G. teigia, kad nukentėjusysis R. G. jo atžvilgiu naudojo fizinę jėgÄ , jį spardė kojomis, todėl ant jo (E. G.) kojų buvo atsiradę sužalojimai (byloje pateiktos foto nuotraukos), tačiau vertinti Å¡iuos jo pateiktus duomenis (fotonuotraukas), kaip objektyvius ir patikimus, nėra jokio teisinio pagrindo, nes Å¡ie duomenys neįrodo, kad bÅ«tent minėti sužalojimai atsirado dėl R.

G. atliktų spyrių, galimai, jie atsiradę visai dėl kitokių aplinkybių, kadangi nuteistasis nepateikė tikslių įrodymų, patvirtinančių, kad minėti sužalojimai atsirado bÅ«tent minimo konflikto metu. Taip pat nėra aiÅ¡ku kada tiksliai pateiktos nuotraukos darytos, ant nuotraukų nesimato tikslios fotografavimo dienos, laiko, nuotraukose nesimato veido bruožų, patvirtinančių, kad ten tikrai E. G. ir ant jo kÅ«no esantys sužalojimai. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo E. G. pateikta į bylÄ specialisto P. P. konsultacinė iÅ¡vada buvo atlikta tik 2022 m. kovo 24 d., t. y. beveik praėjus mėnesiui laiko po to, kai jis patyrė tariamus sužalojimus konflikto metu (konfliktas vyko 2022 m. kovo 1 d.), taigi, galimai, buvę sužalojimai ant nuteistojo kojų, negali bÅ«ti siejami su konflikto metu atliktais veiksmais.

Papildomai pažymėtina, kad nė vienas apklaustas liudytojas, ar kita byloje esanti raÅ¡ytinė medžiaga, nepatvirtina Å¡ios nuteistojo keliamos versijos, kad R. G. jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ , prieÅ¡ingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad bÅ«tent E. G. smÅ«giavo R. G.. Ä®vertinus aplinkybių visumÄ , atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis E. G. iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, nors, kaip pagrįstai nustatyta, jis girdėjo ir žinojo, kad yra kviečiama policija, tačiau nenorėdamas likti įvykio vietoje, iÅ¡ jos pasiÅ¡alino, nors akivaizdžiai matė, kad jo broliui R.

G. kraujuoja lūpa, jam pačiam buvo sužalotas pirštas (kraujavo), todėl privalėjo likti įvykio vietoje iki kol atvyks policijos pareigūnai, kad būtų išsiaiškintos visos tikslios ir aiškios įvykio aplinkybės, tačiau jis to nepadarė. Papildomai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats nuteistasis viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu vis keisdavo parodymus apie įvykio aplinkybes, iš pradžių policijos pareigūnams telefoninio pokalbio metu nurodydamas, kad jokio konflikto tarp jo ir brolio nebuvo, jokio smurto nebuvo, vėliau nurodydamas, kad konflikto iniciatorius buvo brolis R.

G., o jis tik gynėsi nuo brolio puolamų veiksmų, todėl visos Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo parodymai yra nepatikimi, prieÅ¡taringi, save ginantys, todėl nėra jokio pagrindo jais vadovautis kaip objektyviais duomenimis. Akivaizdu, kad nuteistasis E. G., pateikdamas vis skirtingas pozicijas dėl buvusio įvykio siekia visais įmanomais bÅ«dais pateisinti savo veiksmus, suÅ¡velninti savo kaltę. IÅ¡ visų byloje apklaustų liudytojų parodymų bei surinktos medžiagos, neįrodyta, kad R.

G. buvo konflikto iniciatorius ir atliko smurtinius veiksmus nuteistojo E. G. atžvilgiu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje padaryta apylinkės teismo teisinga ir pagrįsta išvada, kad nuteistojo E. G. parodymai yra deklaratyvaus pobūdžio, nenuoseklūs ir todėl nepatikimi. Tokie nuteistojo parodymai ir įvykio aplinkybių aiškinimas vertinamas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jokia kita bylos medžiaga nepatvirtina nuteistojo duotų parodymų, priešingai, byloje esantys nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga patvirtina apelianto kaltę.

16. Netikėti liudytojų (V. G., M. G., M. V., D. Å ., A. I., E. J., A. M. – E.) bei nukentėjusiojo R. G. parodymais nėra pagrindo, kadangi visi minėti asmenys teisiamųjų posėdžių metu parodymus davė įspėti dėl gręsiančios baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Be to, byloje nenustatyta, kad visi Å¡ie asmenys siektų apkalbėti nuteistÄ jį E. G. ir tokiu bÅ«du norėtų jam pakenkti. Apklausiami Å¡ie liudytojai patikino, kad jų santykiai su E. G. geri, draugiÅ¡ki, visuomet pasisveikina, ir nors žino, kad vyksta konfliktai tarp brolių, tačiau jie į juos nesikiÅ¡a.

IÅ¡ pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų liudytojo M. G. parodymų matyti, kad E. G. (savo tėvÄ ) jis apibÅ«dina kaip konfliktiÅ¡kÄ asmenį, linkusį smurtauti, visuomet reikalaujantį susimokėti už elektrÄ , tačiau negebantį laiku atsiųsti reikiamų sÄ skaitų už elektrÄ . Nurodė, kad R. G. (jo dėdė) visada yra ramus, tolerantiÅ¡kas, sukalbamas, o tėvas karÅ¡takoÅ¡is. Santykiai su tėvu nutrÅ«ko, kai jis (tėvas) susirado sugyventinę. Vien ta aplinkybė, kad nors liudytojas M.

G. nesutaria su savo tėvu, nesudaro pagrindo jo duotus parodymus vertinti kritiÅ¡kai ar jais nesiremti priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, kadangi, kaip teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo, M. G. parodymai papildo kitų liudytojų ir nukentėjusiojo objektyvius parodymus, jie yra nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki. Todėl apygardos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , neturi pagrindo sutikti su skunde nurodytu argumentu, kad apylinkės teismas liudytojų parodymus vertino abstrakčiai. PrieÅ¡ingai, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje detaliai aptarė bei iÅ¡nagrinėjo kiekvieno liudytojo parodymus, paÅ¡alino buvusius prieÅ¡taravimus ir priėmė teisingÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ vadovaujantis liudytojų objektyviais parodymais, kurie akivaizdžiai tarpusavyje su nukentėjusiojo parodymais yra sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine, be to, juos patvirtina ir byloje iÅ¡nagrinėti bei apraÅ¡yti raÅ¡ytiniai įrodymai.

17. Darytina iÅ¡vada, kad prieÅ¡ingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, E. G. kaltę patvirtina eilė į bylÄ pateiktų duomenų, kuriuos apeliantas nepagrįstai siekia nuginčyti, vertinti atskirai. Kaip jau nustatyta, liudytojas V. G. aiÅ¡kiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtino, kad nuteistasis nukentėjusiajam deÅ¡ine ranka sudavė į veidÄ . Jokios byloje nustatytos aplinkybės nepaneigia Å¡io liudytojo parodymų, o ir apeliantas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių bÅ«tų negalima vadovautis Å¡io liudytojo parodymais.

Ą. S. iÅ¡vadoje yra aiÅ¡kiai konstatuota, kad R. G. muÅ¡tinė žaizdelė apatinės lÅ«pos pogleivyje padaryta vienu smÅ«giu, kietu buku daiktu ir galimai smÅ«giuojant ranka. Tokiu bÅ«du smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ patvirtina ne tik liudytojo parodymai, bet ir specialisto iÅ¡vada. Å iÄ iÅ¡vadÄ specialistas patvirtino ir apklausiamas apeliacinės instancijos metu. Teismų praktikoje nustatyta, kad reikia vertinti ne atskirus duomenis, o įrodymų visumÄ , todėl E. G. siekis Å¡iuos įrodymus vertinti atskirai, izoliuotai vienas nuo kito akivaizdžiai neatitinka kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229/2013).

18. Apeliaciniame skunde didžiulis dėmesys skiriamas specialistų išvadoms. Skunde keliamos abejonės dėl teismo specialisto Ą. S. pateiktų išvadų (pirminės ir patikslintos), abejojama jų pagrįstumu. Nuteistojo manymu, minėtos teismo specialisto išvados yra nepagrįstos, o specialisto P. P. išvada paneigia ankstesnes specialisto išvadas, todėl nėra pagrindo vadovautis teismo specialisto išvada Nr. G 389/2022(02) bei papildoma teismo specialisto išvada Nr. pG 495/2022 (02). Tačiau su tokiais apelianto skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus.

19. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 389/2022(02) nurodyta, kad R. G. nustatyta muÅ¡tinė žaizdelė apatinės lÅ«pos pogleivyje, padaryta vienu smÅ«giu kietu buku daiktu ir galimai smÅ«giuojant ranka. Poodinė kraujosruva kairėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje padaryta kietu buku pailgos formos daiktu ar įrankiu, vienu smÅ«giu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 73-74). Papildomoje valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 495/2022 (02) nurodyta, kad R. G. nustatytas sužalojimas - poodinė kraujosruva kairėje krÅ«tinės pusėje, nugarinėje dalyje galėjo bÅ«ti padarytas smÅ«giuojant kumščiu, kuris buvo apvyniotas grandine (1 t., b. l. 78-79).

20. UAB „I“ teismo medicinos konsultacinėje specialisto P. P. iÅ¡vadoje, atliktoje kaltinamojo gynėjo praÅ¡ymu, iÅ¡tyrus Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto Ą. S. iÅ¡vadÄ ir papildomÄ specialisto iÅ¡vadÄ , nurodyta, kad:

1) nepagrįstai specialisto iÅ¡vadoje Nr. G. 389/2022 (02) nustatyta, kad R. G. muÅ¡tinė žaizdelė apatinės lÅ«pos pogleivyje padaryta vienu smÅ«giu kietu buku daiktu ir galimai smÅ«giuojant ranka, o poodinė kraujosruva kairėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje padaryta kietu buku pailgos formos daiktu ar įrankiu vienu smÅ«giu;

2) nepagrįstai papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG. 495/2022 (02) nustatyta, kad R. G. specialisto iÅ¡vadoje konstatuota poodinė kraujosruva kairėje krÅ«tinės lÄ stos pusės nugarinėje dalyje galėjo bÅ«ti padaryta smÅ«giuojant kumščiu, kuris apvyniotas pateikta metaline grandine. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, tačiau konkretizuoti žalojančio daikto ar įrankio negalima, nes nėra duomenų iÅ¡ kurių bÅ«tų galima apie tai spręsti, o teigti, kad tai padaryta kumščiu su apvyniota grandine negalima, nes nėra pailgos formos daiktui bÅ«dingų poodinei kraujosruvai požymių (2 t., b. l. 183-188; 3 t., b. l. 2-7).

21. Teisėjų kolegija, atmesdama nuteistojo apeliacinį skundÄ , atkreipia dėmesį, kad pagal kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso dalyvio praÅ¡ymÄ privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialiųjų žinių, atliktas daiktų ar dokumentų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme. Å ių asmenų suraÅ¡ytas dokumentas nelaikomas ekspertizės aktu (BPK 88 straipsnis), ar specialisto iÅ¡vada (BPK 90 straipsnis) – jis yra tiriamas ir vertinamas kaip dokumentas – konsultacinė iÅ¡vada, suraÅ¡yta specialiųjų žinių turinčio asmens (BPK 95 – 96 straipsniai) (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2008, 2K-465/2010, 2K165/2013, 2K-337/2014).

Konsultacinė išvada negali būti prilyginta ekspertizės aktui (specialisto išvadai) (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53/2011). Šiems specialiųjų žinių pagrindu surašytiems dokumentams nenustatyti griežti turinio ar formos reikalavimai.

22. Specialistas Ą. S. apklausiamas apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtino, kad tam tikras smÅ«gis ranka į veido sritį buvo, dėl ko R. G. lÅ«pa buvo sužalota, ir kad tikimybė, jog sužalojimas lÅ«poje galėjo gautis grandinės galui atsitrenkiant į lÅ«pÄ yra labai maža, beveik neįmanoma, jei tai bÅ«tų buvusi tampri guma ar virvė, tuomet tikėtina, kad taip galėjo atsitikti, tačiau Å¡iuo atveju buvo netampri grandinė. Atsiradęs sužalojimas pogleivyje galėjo gautis suduodant smÅ«gį ranka, priklauso nuo smÅ«gio energijos, nebÅ«tinai turi likti kumščio antspaudas.

Parodė, kad kraujosruva kairės krÅ«tinės pusėje nugarinėje dalyje, galėjo bÅ«ti padaryta smÅ«giuojant kumščiu, kuris apvyniotas buvo metaline grandine. TokiÄ iÅ¡vadÄ padarė, nes jis turėjo galimybę apžiÅ«rėti grandinę, ir jÄ apžiÅ«rėjęs padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ . Nurodė, kad jeigu ta grandinė bÅ«tų tik vienÄ sykį apsukta apie delnÄ , tai jos maždaug matmenys, iÅ¡kilimas ant plaÅ¡takos, ant pirÅ¡tų bÅ«tų panaÅ¡us į kraujosruvos. Pakartojo pirmosios instancijos metu duotus parodymus, kad nors visoje literatÅ«roje raÅ¡o, kad gali atsispindėti ir jeigu atsispindi, tačiau tai nėra imperatyvus teismo medicinoje faktas, kad smÅ«gis tokiu daiktu bÅ«tinai sukels tokiÄ kraujosruvÄ .

Nurodė, kad tiek jo, tiek kolegos (P. P.) iÅ¡vados yra tikimybinės. Jeigu smÅ«giuojama per kuo storesnius rÅ«bus, tai tuo labiau mažesnė tikimybė, kad atsispindės daikto kontÅ«ras. Teikiant savo iÅ¡vadÄ jis apžiÅ«rėjo tik nukentėjusįjį ir grandinę, nuteistojo E. G. jis neapžiÅ«rinėjo, todėl ir negali atsakyti, ar ant jo rankos buvo sužalojimai nuo grandinės. Specialistas patvirtino savo pateiktas tiek pirminę, tiek patikslintÄ iÅ¡vadas kaip teisingas, jų nekeičia. Be to, palaiko savo iÅ¡vadÄ , kad R.

G. poodinė kraujosruva kairės krūtinės pusėje nugarinėje dalyje buvo padaryta smūgiuojant kumščiu, kuris apvyniotas metaline grandine.

23. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu specialistas P. P. nurodė, kad laikosi savo pateiktos konsultacinės iÅ¡vados, nurodydamas, kad specialisto Ą. S. pateiktos iÅ¡vados yra neteisingos ir netikslios. Specialistas Ą. S. savo iÅ¡vadoje nenurodė, kad lÅ«pos raudonyje buvo odos nubrozdinimas, iÅ¡vadoje nurodė tik žaizdelę, esančiÄ lÅ«pos gleivinėje. Kadangi yra nubrozdinimas lÅ«pos raudonyje, todėl yra pagrindas manyti, kad sužalojimas padarytas nedideliu kietu buku daiktu, turinčiu ribotÄ pavirÅ¡ių, konkrečiu atveju – grandine.

Todėl tikėtinas variantas, kad grandinės galas atsitrenkė R. G. į lÅ«pÄ ir tokiu bÅ«du atsirado sužalojimas. Kas liečia poodinę kraujosruvÄ nugaroje, vien pailgos formos kraujosruva nereiÅ¡kia, kad sužalojimas padarytas pailgu daiktu. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės konstatuoti, kad sužalojimas nugarinėje dalyje padarytas naudojant grandinę, kadangi nėra tam bÅ«dingo sužalojimo, nėra nustatyta jokiu specifinių požymių. Jeigu negalima nustatyti daikto, tai tada iÅ¡vadoje nurodoma, kad tik kietu buku daiktu, kurio patikslinti negalima, nes pailgos formos daiktui bÅ«dingų sužalojimų nėra.

Parodė, kad jam buvo pateiktos tik dvi Ą. S. iÅ¡vados, daugiau jokia informacija, dokumentai ar duomenys, fotografijos jam nebuvo pateiktos, savo iÅ¡vadÄ pateikė vertinęs tik dvi minėtas specialisto iÅ¡vadas. Už pateiktÄ iÅ¡vadÄ jam buvo atlyginta.

24. Akivaizdu, kad apklausiamas apeliacinės instancijos teisme specialistas Ą. S. pasiliko prie savo pateiktų iÅ¡vadų, nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes, kokias buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teisme ir pakartotinai patvirtino, kad laikosi savo pateiktų iÅ¡vadų, t. y., kad buvo suduotas smÅ«gis kumščiu, kad buvo suduoti smÅ«giai į krÅ«tinę bei kumščiu į nugarinę dalį apvyniotu grandine. Nors apklausiamas apeliacinės instancijos teisme specialistas P. P. pateikęs konsultacinę iÅ¡vadÄ ir bandė paneigti Ą.

S. padarytas iÅ¡vadas, nurodydamas, kad buvo nubrozdinimas lÅ«pos raudonojoje dalyje, todėl galėjo minimÄ susižalojimÄ lÅ«pos srityje pasidaryti grandinės galu, tačiau Å¡iÄ aplinkybę, kad buvo suduotas smÅ«gis į veido sritį, patvirtina jau Å¡ioje nutartyje anksčiau aptarti liudytojo V. G. parodymai, kuris patvirtino matęs kaip E. G. sudavė vienÄ smÅ«gį R. G. į veido sritį. Apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima netikėti ir nesivadovauti liudytojo V.

G. parodymais, priešingai, pats nuteistasis apeliaciniame skunde cituoja ir vadovaujasi pastarojo liudytojo parodymais siekdamas pagrįsti jo paties įrodinėjamas aplinkybes, kad jis (E. G.) jokio smurto nenaudojo prieš R. G.. Taigi, šioje dalyje specialisto P. P. parodymai bei jo išvadoje pateikti aiškinimai laikytini nepagrįstais. Kaip ir nurodė Ą. S., kad sužalojimas lūpos raudonyje galėjo atsirasti ir nuo suduoto smūgio kumščiu, tačiau jis visai kitoks, negu, kad būtų sužalojimas padarytas grandine.

Papildomai jis parodė, kad nubrozdinimas raudonojoje lÅ«pos dalyje galėjo iÅ¡sivystyti ir lÅ«pai atsimuÅ¡ant į dantis virÅ¡utiniame žandikaulyje, nebÅ«tinai grandinė turėjo nubrozdinti. Taigi, Å¡iÄ specialisto P. P. keliamÄ versijÄ , jog lÅ«pos dalyje sužalojimas buvo padarytas grandine ir E. G. nesmÅ«giavo R. G. į veido sritį, paneigia Ą. S. iÅ¡vados bei atliktÄ smÅ«gį patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos jau yra nurodęs apeliacinės instancijos teismas, todėl papildomai jie nebeatkartojami.

25. Nors nuteistasis teigia, kad nėra jokių duomenų, įrodančių, kad jis smÅ«giavo kumščiu apvyniotu grandine, tačiau kaip ir teismo posėdyje parodė apklausiamas specialistas Ą. S., kad jo iÅ¡vada yra tikimybinė, ne kategoriÅ¡ka, bet jo pateiktų iÅ¡vadų taip pat negalima paneigti, kas buvo bandoma padaryti teikiant konsultacinę P. P. iÅ¡vadÄ . Apklausiamas teismo posėdžio metu tiek pirmosios instancijos metu, tiek apeliacinės instancijos metu, specialistas Ą. S. patvirtino, kad apžiÅ«rinėjo gyvai nukentėjusįjį, jam pateiktÄ grandinę, matavo jos ilgį, plotį, todėl padarė atitinkamas iÅ¡vadas įvertinęs jam pateiktÄ grandinę ir buvusius sužalojimus ant nukentėjusiojo nugarinės dalies.

Tuo tarpu, kaip nustatyta baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, specialistui P. P. buvo pateikta tik ankstesnės, kito specialisto (t. y. Ą. S.) pateiktos iÅ¡vados (pirminė ir patikslinta). Darytina iÅ¡vada, kad minėtasis specialistas P. P. neturėjo galimybės gyvai įvertinti grandinės, neturėjo fotografijų, kuriose bÅ«tų matomi sužalojimai ant R. G. kÅ«no, taip pat neturėjo galimybės gyvai apžiÅ«rėti R. G. sužalojimų, ir savo konsultacinę iÅ¡vadÄ pateikė įvertinęs tik dvi kitas specialisto iÅ¡vadas, todėl specialisto Ą.

S. iÅ¡vados (pirminė ir patikslinta) yra kur kas tikslesnės, teisingesnės ir objektyvesnės, sutampančios su kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis, lyginant su P. P. pateikta konsultacine iÅ¡vada. Ą. S. pažymėjo, kad įvykio situacija nebÅ«tinai turi tiksliai atitikti moksliniuose straipsniuose ar literatÅ«roje apraÅ¡ytus vertinimus. Papildomai bÅ«tina visada atsižvelgti ir į praktikÄ , be to, žmonių organizmai skirtingi, įvairÅ«s požymiai ant kÅ«no gali likti, gali ir nelikti.

Neginčytinai nustačius, kad Ą. S. savo iÅ¡vadas pateikė įvertinęs visas aplinkybes (gyvai apžiÅ«rėjo nukentėjusįjį, jo patirtus sužalojimus, padarė fotografijas, apžiÅ«rėjo grandinę), todėl nurodoma, kad Ą. S. pateiktos iÅ¡vados yra kur kas tikslesnės ir tuo patikimesnės už konsultacinę P. P. iÅ¡vadÄ . Neabejojama, kad vien konsultacinės iÅ¡vados pateikimu nuteistasis siekė, kad bÅ«tų vadovaujamasi tik jo paties pateiktais įrodymais, kurie, anot jo, yra teisingi, tokiu bÅ«du sukritikuojant jau pateiktas kito specialisto iÅ¡vadas, o visi kiti byloje esantys įrodymais, kurie jam nenaudingi, bÅ«tų neanalizuojami ir nevertinami.

26. Kaip teisingai nurodyta apylinkės teismo nuosprendyje, jog vertinant prieÅ¡taringas specialistų iÅ¡vadas, atkreiptinas dėmesys, kad P. P. iÅ¡vados tiriamÄ jÄ dalį sudarė tik eksperto Ą. S. iÅ¡vadų turinys, tuo tarpu Ą. S. iÅ¡vados pateiktos ne tik įvertinus įvykio aplinkybes, bet ir apžiÅ«rėjus tiek nukentėjusįjį R. G. sekančiÄ dienÄ po įvykio (2022 m. kovo 2 d.), tiek grandinę, paimtÄ Ä¯vykio vietoje, buvo padarytos fotonuotraukos. Kaip nustatyta apeliacinės instancijos teisme, P. P. nebuvo pateiktos minėtos fotografijos, nematė kokie sužalojimai buvo padaryti R.

G., jam apskritai nebuvo žinomos jokios aplinkybės, kadangi jam buvo pateikta tik specialisto Ą. S. iÅ¡vados. Pažymėtina, kad Ą. S. iÅ¡vadas patvirtina ir kiti byloje iÅ¡nagrinėti bei teismo nuosprendyje aptarti įrodymai, ji padaryta atlikus iÅ¡samesnį tyrimÄ , prieÅ¡ingai negu P. P. pateikta iÅ¡vada, kadangi specialistas P. P. savo iÅ¡vada tik kritikavo kito specialisto iÅ¡vadÄ , neturėjo galimybės pats asmeniÅ¡kai apžiÅ«rėti nei nukentėjusiojo, nei grandinės. Akivaizdu, kad specialistas Ą.

S. prieÅ¡ pateikdamas savo iÅ¡vadÄ atliko iÅ¡samų aplinkybių tyrimÄ , tuo tarpu P. P. pateikta iÅ¡vada buvo pateikta tik įvertinus baudžiamosios bylos dokumentus, tačiau ir tai ne visus, specialistas neatliko tokio iÅ¡samaus tyrimo, kokį atliko specialistas Ą. S., todėl nesivadovauti Ą. S. pateikta iÅ¡vada Nr. G 389/2022(02) bei papildoma iÅ¡vada Nr. Nr. pG 495/2022 (02), nėra jokio teisinio pagrindo.

27. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nukentėjusysis R. G. daug kartų keitė parodymus dėl tariamo smurto aplinkybių, kad nurodydavo vis skirtingas kÅ«no vietas kur buvo suduoti smÅ«giai bei skirtingÄ smÅ«gių skaičių, tačiau viso to teismas net nevertino ir nuosprendyje apie tai net neužsiminė. Tačiau aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu dėl esminių įvykio ir sužalojimų aplinkybių nekito. Pažymėtina, kad asmuo, kurio atžvilgiu yra naudojamas smurtas, yra iÅ¡gÄ sčio bÅ«senoje, todėl kaip tiksliai jam buvo suduota ar kaip konkrečiai buvo sukeltas fizinis skausmas jis gali ir neprisiminti.

Vien tokie nukentėjusiojo parodymų neatitikimai, kai vietoje žodžių „du kartus smÅ«giavo į krÅ«tinę“ pasakyta „vienÄ kartÄ smÅ«giavo į krÅ«tinę“, arba netinkamai nurodyta kÅ«no vieta, į kuriÄ buvo smÅ«giuota kumščiu, savaime nesuponuoja iÅ¡vados, kad tokie parodymai yra nenuoseklÅ«s ir nepatikimi. Teisingai nustatyta, kad nukentėjusiojo parodymai yra logiÅ¡ki iÅ¡ iÅ¡samÅ«s, atitinkantys faktines aplinkybes ir nėra prieÅ¡taringi. Todėl aplinkybės, kad R.

G. tam tikrus sužalojimus galimai nurodė nevisai tiksliai ar ne tokia tvarka kaip jie buvo patirti, šiuo atveju veikos kvalifikavimui neturi jokios reikšmės, juo labiau, kai kiti byloje esantys duomenys, apylinkės teismo pagrįstai pripažinti įrodymais, patvirtina, kad nuteistasis E. G. smurtavo prieš nukentėjusįjį R. G..

28. Apygardos teismo teisėjų kolegijos nuomone, E. G. veiksmai, kurie nurodyti kaltinime (kumščiu sudavimas į veidÄ , smÅ«giavimas į krÅ«tinę, smÅ«gis kumščiu apvyniotu grandine), atitinka tiesioginės tyčios (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) apibÅ«dinimÄ , t. y. neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , numatė, kad tokiu bÅ«du sukels nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir galimai sužalos, tačiau vis tiek pasirinko taip veikti. Manytina, kad tokie E. G. smurtiniai veiksmai, suvokiant tokių veiksmų pasekmes, ir buvo jo pasirinktas veikimo bÅ«das tikslu savotiÅ¡kai „pamokyti“ brolį R. G., kas ir patvirtina bÅ«tinÄ jÄ nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltės formÄ . Toks nuteistojo E. G. elgesys netoleruotinas ir nepateisinamas.

29. Byloje neginčytinai nustačius, kad E. G. 2022 m. kovo 1 d. apie 14.30 val., sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, tyčia sudavė vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ , du kartus kumščiu į krÅ«tinę ir vienÄ kartÄ kumščiu – apvyniotu grandine – į kairį Å¡onÄ , nugarinę dalį savo artimam giminaičiui - broliui R. G., taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir padarė žaizdelę apatinės lÅ«pos pogleivinėje, poodinę kraujosruvÄ kairėje krÅ«tinės lÄ stos pusės nugarinėje dalyje, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatÄ , jo veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo kvalifikuota teisingai.

30. Skirdamas nuteistajam E. G. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo taisyklių taip pat nepažeidė, įvertino reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir pagrįstai E. G. skyrė bausmę – laisvės atėmimÄ , bausmės dydį pagrįstai parinko sankcijos ribose, t. y. parinko minimaliÄ laisvės atėmimo bausmę (3 mėnesiams), be to, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis bausmės vykdymas yra atidėtas 1 metams 6 mėnesiams su tam tikrais įpareigojimais. Nuteistojo E. G. apeliaciniame skunde bausmės Å¡velninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.

31. Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas E. G. pritaikytas tinkamai, jam paskirtos bausmės rūšis ir dydis individualizuoti teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų.

32. Daroma iÅ¡vada, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo E. G. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendis paliekamas galioti. Dėl advokato iÅ¡laidų priteisimo nukentėjusiajam 33. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo R. G. atstovas advokatas Algimantas Å indeikis prašė priteisti iÅ¡ nuteistojo patirtas advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimas ir pateikimas bei atstovavimas apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose.

Byloje yra pateikti dokumentai, kurie patvirtina, jog už Å¡ių paslaugų atlikimÄ 2022 m. lapkričio 30 d. R. G. buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra 786,50 Eur sumai (3 t., b. l. 155), kuriÄ nukentėjusysis apmokėjo (3 t., b. l. 156), 2023 m. sausio 12 d. R. G. buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra 423,50 Eur sumai (3 t., b. l. 157), kuriÄ nukentėjusysis apmokėjo (3 t., b. l. 158), 2023 m. vasario 17 d. R. G. buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra 423,50 Eur sumai (3 t., b. l. 168), kuriÄ nukentėjusysis apmokėjo (3 t., b. l. 169).

Taigi, už atstovo advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme R. G. savo atstovui sumokėjo viso 1 633,50 Eur.

34. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, jog pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti, galioja ne tik nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

35. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliacinį procesÄ iniciavo nuteistasis ir jos apeliacinis skundas atmetamas, atsižvelgiant į aukščiau aptartÄ kasacinio teismo praktikÄ dėl iÅ¡laidų priteisimo ir jų dydžio nustatymo, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo 10 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio vienam advokatui, praÅ¡omos iÅ¡ nuteistojo E. G. priteisti R.

G. turėtos iÅ¡laidos už suteiktas advokato teisines paslaugas apeliaciniame procese atlygintinos visiÅ¡kai, priteisiant nukentėjusiojo R. G. naudai 1 633,50 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt tris eurus ir penkiasdeÅ¡imt centų). Minėta suma yra teisinga ir proporcinga, nevirÅ¡ijanti Rekomendacijose nustatytų dydžių. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo E. G. apeliacinį skundÄ atmesti.

Priteisti iÅ¡ nuteistojo E. G. nukentėjusiojo R. G. naudai 1 633,50 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt tris eurus ir penkiasdeÅ¡imt centų) turėtų iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Giedrius Endriukaitis Odeta Gruodienė Vaidas Vasiliauskas