Legislator Case Law & Legislation
fcc5879f-8568-4d93-8148-935c30dbeecd AI generated

Court allows fact-finding to prove grandparent's Lithuanian origin for simplified citizenship acquisition.

Case Number fcc5879f-8568-4d93-8148-935c30dbeecd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Allowed / Granted

Legislator summary

AI generated

The court granted the plaintiff's request to establish the legal fact that her grandparent was of Lithuanian origin. The plaintiff argued this fact was necessary to qualify for simplified citizenship under the Citizenship Law, while the Migration Department demanded additional documents regarding name changes and criminal records. The court found the evidence credible, including affidavits and witness testimonies, and determined no circumstances invalidated the grandparent's identity or connection to Lithuania.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymas 39 str. 6 d.; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 444 str. – The court may establish a fact of legal significance required for a specific administrative procedure when the evidence is credible and no circumstances call it into question.

Keywords

AI generated
simplified citizenship acquisition fact-finding procedure grandparent origin proof credibility of evidence Lithuanian citizenship law

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymas 39 str. 6 d.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 str.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS (S) S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 31 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, sekretoriaujant Anetai Jankovskai, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokatei Aistei Žemaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. V. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos senelė R. U. (R. U., J. U., J. U., J. U., J. V.), gimusi (duomenys neskelbtini) Jungtinėse Valstijose, buvo lietuvių kilmės. PareiÅ¡kime pareiÅ¡kėja nurodė, jog siekia įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka, kuria pasinaudoti galima tik įrodžius, jog esi lietuvių kilmės. BÅ«tent Å¡iai sÄ lygai iÅ¡pildyti yra priversta kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

PareiÅ¡kėjos atstovė teismo posėdžio metu pareiÅ¡kimÄ palaikė. PaaiÅ¡kino, kad 2017 m. balandžio 5 d. per Lietuvos Respublikos Migracijos DepartamentÄ prie Vidaus reikalų ministerijos Lietuvos Respublikos Prezidentui pareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ suteikti jai Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka. Prie praÅ¡ymo PareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡yme nurodytus faktus liudijančius dokumentus, taip pat, kaip reikalaujama Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje, pateikė savo įsipareigojimÄ atsisakyti kitos jos Å¡iuo metu turimos - JAV - pilietybės, kai jai bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė. 2018 m. birželio 27 d.

Lietuvos Respublikos Migracijos Departamentas pareiÅ¡kėjai adresavo raÅ¡tÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka“, kuriame nurodė, jog papildomai turi pateikti savo prosenelio anketinių duomenų keitimÄ iÅ¡ „J. U.“ į „J. U.“, senelės anketinių duomenų keitimÄ iÅ¡ „R. U.“ į „J. U.“ patvirtinančius dokumentus“, bei kompetentingos JAV institucijos iÅ¡duotÄ pažymÄ , kad pareiÅ¡kėja nebuvo bausta laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimÄ , kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu, nesvarbu, teistumas iÅ¡nykęs ar ne.

PareiÅ¡kėja, savo neteistumui pagrįsti pateikė FTB neteistumo pažymÄ , įrodyti, kad „J. U.“ JAV buvo „J. U.“, o „R. U.“ - „J. U.“, pateikė plačiai JAV naudojamÄ Ä¯rodinėjimo priemonę – afidavitus. 2019 m. sausio 8 d. sprendimu Pilietybės reikalų komisija pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo suteikti jai pilietybę supaprastinta tvarka netenkino dėl dviejų priežasčių: pirma, jog pareiÅ¡kėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių asmens vardo ir pavardės keitimÄ iÅ¡ „R.

U.“ į „J. U.“; antra, jog pareiÅ¡kėjos pateiktuose dokumentuose niekur konkrečiai nėra įraÅ¡yta jos senelės tautybė - „lietuvė“. Dėl minėtų aplinkybių pareiÅ¡kėja yra priversta kreiptis į teismÄ . Atstovė paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjos prosenelis J. U. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, BundziÅ¡kių kaime, J. U. ir M. U. (mergautinė - Brundzaitės) Å¡eimoje. Jis pakrikÅ¡tytas Skriaudžių Romos katalikų bažnyčioje (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kėjos prosenelis J.

U. emigravo į JAV ir amerikietiÅ¡kuose dokumentuose jo vardas ir pavardė pagal paplitusį įprotį JAV „suamerikietinti” - J. U. JAV santuokos liudijime įvardijamas kaip „J. U.“ (vardas - amerikietiÅ¡kojo vardo „Joseph“, atitinkančio lietuviÅ¡kÄ vardÄ â€žJuozapas“, paplitęs trumpinys, pavardė - lietuviÅ¡kosios „Ulevičius“ paprastesnė raÅ¡ymo versija atsižvelgiant į tai, kad angliÅ¡kajame alfabete nėra raidės „č“), taip pat vietomis įvardijamas ir kaip „J.

U.“ (vardas - amerikietiÅ¡kas vardas „Joseph“ atitinka lietuviÅ¡kÄ vardÄ â€žJuozapas“, pavardė - lietuviÅ¡kosios „Ulevičius“ paprastesnė raÅ¡ymo versija atsižvelgiant į tai, kad angliÅ¡kajame alfabete nėra raidės „č“, taip pat be lietuviÅ¡kos galÅ«nės), kartais ir - „J. U.“ (amerikietiÅ¡kas vardas „Joseph“ atitinka lietuviÅ¡kÄ vardÄ â€žJuozapas“, „Ulavage“ angliÅ¡kai tariama kaip ,,/Ulevič/). Pabrėžė, kad vardas ir pavardė oficialiai nekeisti, tačiau „suanglinti“, „suamerikietinti“ ir tai yra visiems imigrantams į JAV žinoma praktika, apraÅ¡oma ir oficialiuose straipsniuose, jų tarpe ir oficialioje JAV Vidaus reikalų departamento svetainėje internete.

Atstovė atkreipė dėmesį, jog tai, kad J. U. JAV taip pat žinotas kaip „J. U.“, „J. U.“, „J. U.“, įrodoma ir JAV paplitusia įrodymų forma – afidavitais. Prie Prašymo pareiškėja pridėjo A. P. (J. U. įdukros), Valerie J Villamil (J. U. anūkės) afidavitus dėl J. U. vardo ir pavardės skirtingo rašymo. Pažymėjo, kad JAV, priešingai nei Lietuvoje, dėl skirtingos teisinės sistemos nėra juridinio fakto nustatymo procedūros, ir valstybinėms institucijoms tinkama faktų įrodinėjimo priemonė yra afidavitai („pareiškimai“, „rašytiniai parodymai“).

Afidavituose patvirtinama, kad „J. U.“ yra tas pats žmogus, kuris JAV žinotas ir kaip „J. U.“, ir kaip „J. U.“, ir kaip „ J. U.“. Atstovė toliau paaiškino, jog pareiškėjos prosenelis J. U. 1922 m. spalio 2 d. Pensilvanijoje, JAV, vedė 34 m. A. S. (lietuviškai atitinkamai - „O. S.“), tai buvo antroji pastarosios santuoka. (duomenys neskelbtini) J. U. ir O. U. gimė duktė - pareiškėjos močiutė - R. U., krikšto dokumentuose - Ulevich (lietuviškai atitinkamai būtų - „R.

U.“), angliÅ¡kas vardo tarimas - /rid?ein/, arba, neformaliai „Jean”, tariama /d?i:n/ arba /d?ein/). PareiÅ¡kėjos senelė Regina pakrikÅ¡tyta M. K. (Mt. Carmel) Å ventojo Kryžiaus bažnyčioje, Pensilvanijos valstijoje, (duomenys neskelbtini) Kaip nurodoma krikÅ¡to dokumentuose, pagal Romos katalikų bažnyčios papročius jÄ pakrikÅ¡tijo kunigas V. B., krikÅ¡to tėvai buvo J. J. ir M. F.. Atstovė atkreipė dėmesį, kad JAV nei į vienÄ asmens dokumentÄ nėra įraÅ¡oma asmens tautybė, todėl tiesiog neįmanoma pristatyti tokio dokumento, kurio reikalauja Migracijos Departamentas bei Pilietybės reikalų komisija.

Nurodė, jog JAV gyventojų surašymo biuras, surašydamas gyventojus, fiksuoja tik jų rasę ir etninę grupę. Rasė šiuo atveju reiškia „baltasis“, Juodaodis“ arba „afroamerikietis“, „azijietis“, „indėnas“, „vietinis Aliaskos gyventojas“, „vietinis havajietis“, „kitų Ramiojo salų vandenyno gyventojas“ ar kitos rasės atstovas. Tuo tarpu „etninė grupė“ reiškia viso labo tai, ar žmogus yra Lotynų Amerikos kilmės, ar ne - ji padalyta tik į dvi grupes ir jokie daugiau papildomi duomenys apie žmogaus tautybę nefiksuojami.

Todėl nėra ir nebuvo jokios įmanomos galimybės Lietuvos valstybinėms institucijoms pristatyti dokumentÄ , kuriame bÅ«tų buvusi nurodyta senelės tautybė - „lietuvė“. Mano, jog tai, kad pareiÅ¡kėjos senelė buvo lietuvė, liudija Å¡ie duomenys ir dokumentai:

1) jos tėvas buvo J. U., gimęs Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) (Bundziškių kaime), J. U. ir M. U. (mergautinė - Brundzaitės) šeimoje;

2) jos mama buvo Anna (Ona) U. (Ulevičienė), gimusi Lietuvoje, Sinkevičių šeimoje (jos gimimo vieta ir tėvai nurodomi santuokos dokumentuose; Keturioliktajame Jungtinių valstijų gyventojų surašyme, surašant Maunt Karmelio miestelio gyventojus, kuris vykdytas 1920 m. sausio 13 d. nurodoma, kad pat A. S./ S. (dar pirmojo vyro P. S. pavarde) gimimo vieta yra „Lietuva“, kad jos gimtoji kalba yra „lietuvių kalba“, kad jos tėvo gimtoji vieta yra „Lietuva“, kad jos tėvo gimtoji kalba buvo „lietuvių kalba“, kad jos motinos gimimo vieta yra „Lietuva“, o gimtoji kalba buvusi „lietuvių kalba“.

3) R. U./U. tėvai ir ji pati gyveno Maunt Kaimelio miestelyje, Pensilvanijoje. Istorijos tyrėjams yra žinoma ir, kaip nurodoma LietuviÅ¡ko paveldo už Lietuvos ribų enciklopedijoje www.gabaleliailietuvos.lt, bÅ«tent Pensilvanijos valstija JAV buvo seniausia užjÅ«rio lietuvių bendruomenė, nes lietuviai čia masiÅ¡kai kėlėsi dar nuo 1865 metais, kai Å¡ioje valstijoje atrasta anglis. Gyventojų suraÅ¡ymo dokumentuose nurodoma, jog J. U. taip pat į PensilvanijÄ atvyko dirbti kaip angliakasys. Pensilvanijos regiono Å¡irdis - Senandoriaus miestas, pravardžiuotas „Amerikos Vilniumi“, nes net Å¡iandien Å¡iame mieste 12 procentų gyventojų sudaro lietuviai.

Ä® vakarus nuo Senandoriaus miesto svarbiausias lietuvybės centras yra bÅ«tent Maunt Kaimelio miestelis, kuriame ir gimė pareiÅ¡kėjos močiutė. Å iame miestelyje veikė 1892 metais paÅ¡ventinta lietuvių Å v. Kryžiaus bažnyčia (uždaryta 1992 metais), kurioje pareiÅ¡kėjos močiutė ir pakrikÅ¡tyta), krikÅ¡to tėvai bei krikÅ¡to sakramentÄ suteikęs kunigas krikÅ¡to dokumentuose taip pat nurodomi vietos lietuviai.

4) Kaip nurodyta ir pačios pareiÅ¡kėjos pateiktuose Migracijos Departamentui raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, jos senelė Regina laikė save lietuve ir buvo auginama kaip lietuvė, kadangi abu jos tėvai buvo lietuviai: ji ne tik buvo pakrikÅ¡tyta lietuviÅ¡koje bažnyčioje, bet ir kalbėjo lietuviÅ¡kai, Å¡ios kalbos mokė ir pareiÅ¡kėjÄ . IÅ¡laikyti savo kalbÄ ir kultÅ«rÄ pareiÅ¡kėjos senelei buvo labai svarbu ir giminės susibÅ«rimuose - Regina su savo giminaičiais lietuviais visuomet kalbėdavosi lietuviÅ¡kai, ji net iÅ¡mokė savo vyrÄ kalbėti lietuviÅ¡kai, kad jis galėtų bendrauti su jos motina, Anna (Ona), kuri angliÅ¡kai visai nemokėjo.

Senelė labai norėjo savo lietuviÅ¡kuoju palikimu pasidalinti su pareiÅ¡kėja, tad iÅ¡mokė pareiÅ¡kėjÄ lietuviÅ¡kų patiekalų receptų. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame pažymėjo, jog pareiÅ¡kėja nepateikė jokių dokumentų, kuriuose bÅ«tų tiesiogiai nurodyta, kad jos tėvai ar seneliai ar vienas iÅ¡ jų buvo (yra) lietuviai, todėl Pilietybės reikalų komisija konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjos lietuvių kilmę, Å¡ie duomenys gali bÅ«ti nustatomi teismo tvarka.

PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ nurodė spręsti teismo nuožiÅ«ra. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Ä®statymas) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi teisę supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Ä®statymo 2 straipsnio 6 punkte nustatyta lietuvių kilmės asmens sÄ voka – tai asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iÅ¡ tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu.

Ä®statymo 39 straipsnis nustato Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo supaprastinta tvarka sÄ lygas. Minėto straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardinti dokumentai, kuriuos asmuo privalo pateikti, siekdamas įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę. Vienas iÅ¡ tokių dokumentų – lietuvių kilmę patvirtinantis dokumentas. Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iÅ¡ tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens raÅ¡ytinis pareiÅ¡kimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu.

Byloje nustatyta, jog pareiškėja siekia įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinto tvarka, tačiau neturi ir negali gauti dokumentų, kuriuose būtų tiesiogiai nurodyta, kad jos senelė buvo lietuvė. Tokio dokumento turėjimas bylotų apie pačios pareiškėjos lietuvių kilmę ir sudarytų jai galimybę siekti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 39 straipsnyje numatyta tvarka. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų.

BÅ«tent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiÅ¡kėja neturi galimybės gauti jos senelės tautybę patvirtinančių dokumentų. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, jog siekdama realizuoti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimÄ supaprastinta tvarka pareiÅ¡kėja dėl to jau kreipėsi į Migracijos DepartamentÄ prie Vidaus reikalų ministerijos, Pilietybės reikalų komisijÄ , JAV atitinkamas institucijas, tačiau Migracijos Departamentas bei Pilietybės reikalų komisija pareiÅ¡kėjai nurodė, esÄ ji nepateikė dokumento, kuriame bÅ«tų nurodyta, kad jos senelė buvo lietuvė, o JAV dokumentuose tautybė nenurodoma, todėl pareiÅ¡kėja pagrįstai kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mė turinčio fakto nustatymo.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog pareiÅ¡kėja L. V., gimusi (duomenys neskelbtini)., yra JAV pilietė, gimusi ir gyvenanti JAV. PareiÅ¡kėjos tėvas – Ronald L. V. ir jo mama, o pareiÅ¡kėjos senelė – J. U., taip pat gimė JAV. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjos senelės – J. U. (U.) tėvai – J. U. ir A. S. abu buvo lietuvių emigrantai. Minėtas aplinkybes patvirtina minėtų asmenų duomenys įraÅ¡yti į jų santuokos liudijimÄ (nurodyta, jog abiejų sutuoktinių gimimo vieta – Lietuva, tėvai Lietuviai), į R.

U. – pareiÅ¡kėjos močiutės – gimimo liudijimÄ (dokumente nurodyta, jog tėvai: J. U. ir A. S. gimę Lietuvoje). Ä® bylÄ pateikta Lietuvos Valstybės istorijos archyvo pažyma apie gimimÄ , kurioje nurodyta, jog gimimo metrikų knygoje įraÅ¡yta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikÅ¡tytas J. ir M. iki santuokos B. U. sÅ«nus vardu Juozapas, gimęs (duomenys neskelbtini). BundziÅ¡kių kaime. Apie tai, kad minėtoje Lietuvos archyve esančioje gimimo metrikų knygoje minimas J. U. ir J. U. yra vienas ir tas pats asmuo byloja pastarojo santuokos liudijime nurodyti duomenys apie jaunojo tėvus, o konkrečiai tai, jog jaunojo tėvas – J.

U., (J. U.), motina – M. U., mergautinė motinos pavardė – M. B.. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai byloja apie tai, jog emigravę į JAV pareiÅ¡kėjos proseneliai laikė save lietuviais ir tai deklaravo pateikdami duomenis visuotiniame gyventojų suraÅ¡yme, savo dukrÄ (pareiÅ¡kėjos močiutę) nusprendę krikÅ¡tyti lietuviÅ¡koje bažnyčioje. PareiÅ¡kėjos močiutė – pagal gimimo liudijimÄ â€“ R. U., krikÅ¡to pažymėjimÄ â€“ R. U., santuokos liudijimÄ â€“ J.

U., o po santuokos – J. V. niekuomet nekeitė savo vardo ir pavardės tikslingai (apart pavardės pasikeitimo po santuokos sudarymo), o vardo ir pavardės neatitikimai įvairiuose dokumentuose tikėtinai atsirado dėl vietinių asmenvardžių raÅ¡ymo ypatumų. Apie tai, jog tai buvo vienas ir tas pats asmuo liudija byloje esantys liudytojų A. P., P. M. ir V. J V. notariÅ¡kai patvirtinti paaiÅ¡kinimai, kurie įvertinus susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ bei liudytojų gyvenimo vietÄ ir amžių, laikytini tinkamai liudytojų paaiÅ¡kinimai, kuriais abejoti teismas neturi jokio pagrindo (CPK 192 straipsnio 8 dalis).

Pažymėtina, jog byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiÅ¡kėjos ir liudytojų paaiÅ¡kinimus dėl jos senelės tapatybės ir ryÅ¡io su Lietuva. Ä®rodymų vertinimo prasme tai reiÅ¡kia, kad teismas neturi jokio pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Ä®vertinus tai, kad R. U. gimė dviejų lietuvių, gimusių Lietuvoje, bet emigravusių į JAV, Å¡eimoje, į tai, kad ji krikÅ¡tyta lietuvių bažnyčioje Maunt Karmelyje, Pensilvanijoje, kalbėjo lietuviÅ¡kai, laikė save lietuve, mokė lietuvių kalbos kitus asmenis, jų tarpe ir pareiÅ¡kėjÄ , kuri save taip pat laiko lietuve, pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkintinas.

Vadovaudamasis CPK 443, 444 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos L. V., gimusios (duomenys neskelbtini) Jungtinėse Valstijose, senelė R. U. (asmens dokumentuose taip pat įvardijama kaip R. U., J. U., J. U., J. U., J. V.), gimusi (duomenys neskelbtini) Jungtinėse Valstijose, buvo lietuvė. Å is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas dėl galimybės pasinaudoti įstatymo nustatyta Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo supaprastinta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacinius skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Kristina Lysionok