Court allows fact-finding to prove grandparent's Lithuanian origin for simplified citizenship acquisition.
Legislator summary
AI generatedThe court granted the plaintiff's request to establish the legal fact that her grandparent was of Lithuanian origin. The plaintiff argued this fact was necessary to qualify for simplified citizenship under the Citizenship Law, while the Migration Department demanded additional documents regarding name changes and criminal records. The court found the evidence credible, including affidavits and witness testimonies, and determined no circumstances invalidated the grandparent's identity or connection to Lithuania.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos Pilietybės įstatymas 39 str. 6 d.; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 444 str. – The court may establish a fact of legal significance required for a specific administrative procedure when the evidence is credible and no circumstances call it into question.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
?CivilinÄ byla Nr VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS (S) S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 31 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja Kristina Lysionok, sekretoriaujant Anetai Jankovskai, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjos atstovei advokatei Aistei Žemaitienei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos L. V. pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo â Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Teismas n u s t a t Ä: pareiÅ¡kÄja kreipÄsi į Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, praÅ¡ydama nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad jos senelÄ R. U. (R. U., J. U., J. U., J. U., J. V.), gimusi (duomenys neskelbtini) JungtinÄse Valstijose, buvo lietuvių kilmÄs. PareiÅ¡kime pareiÅ¡kÄja nurodÄ, jog siekia įgyti Lietuvos Respublikos pilietybÄ supaprastinta tvarka, kuria pasinaudoti galima tik įrodžius, jog esi lietuvių kilmÄs. BÅ«tent Å¡iai sÄ lygai iÅ¡pildyti yra priversta kreiptis į teismÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo.
PareiÅ¡kÄjos atstovÄ teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kimÄ palaikÄ. PaaiÅ¡kino, kad 2017 m. balandžio 5 d. per Lietuvos Respublikos Migracijos DepartamentÄ prie Vidaus reikalų ministerijos Lietuvos Respublikos Prezidentui pareiÅ¡kÄja pateikÄ praÅ¡ymÄ suteikti jai Lietuvos Respublikos pilietybÄ supaprastinta tvarka. Prie praÅ¡ymo PareiÅ¡kÄja pateikÄ praÅ¡yme nurodytus faktus liudijanÄius dokumentus, taip pat, kaip reikalaujama Lietuvos Respublikos PilietybÄs įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje, pateikÄ savo įsipareigojimÄ atsisakyti kitos jos Å¡iuo metu turimos - JAV - pilietybÄs, kai jai bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybÄ. 2018 m. birželio 27 d.
Lietuvos Respublikos Migracijos Departamentas pareiÅ¡kÄjai adresavo raÅ¡tÄ âDÄl Lietuvos Respublikos pilietybÄs suteikimo supaprastinta tvarkaâ, kuriame nurodÄ, jog papildomai turi pateikti savo prosenelio anketinių duomenų keitimÄ iÅ¡ âJ. U.â į âJ. U.â, senelÄs anketinių duomenų keitimÄ iÅ¡ âR. U.â į âJ. U.â patvirtinanÄius dokumentusâ, bei kompetentingos JAV institucijos iÅ¡duotÄ pažymÄ , kad pareiÅ¡kÄja nebuvo bausta laisvÄs atÄmimo bausme už tyÄinį nusikaltimÄ , kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu, nesvarbu, teistumas iÅ¡nykÄs ar ne.
PareiÅ¡kÄja, savo neteistumui pagrįsti pateikÄ FTB neteistumo pažymÄ , įrodyti, kad âJ. U.â JAV buvo âJ. U.â, o âR. U.â - âJ. U.â, pateikÄ plaÄiai JAV naudojamÄ Ä¯rodinÄjimo priemonÄ â afidavitus. 2019 m. sausio 8 d. sprendimu PilietybÄs reikalų komisija pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymo suteikti jai pilietybÄ supaprastinta tvarka netenkino dÄl dviejų priežasÄių: pirma, jog pareiÅ¡kÄja nepateikÄ dokumentų, patvirtinanÄių asmens vardo ir pavardÄs keitimÄ iÅ¡ âR.
U.â į âJ. U.â; antra, jog pareiÅ¡kÄjos pateiktuose dokumentuose niekur konkreÄiai nÄra įraÅ¡yta jos senelÄs tautybÄ - âlietuvÄâ. DÄl minÄtų aplinkybių pareiÅ¡kÄja yra priversta kreiptis į teismÄ . AtstovÄ paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kÄjos prosenelis J. U. gimÄ (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, BundziÅ¡kių kaime, J. U. ir M. U. (mergautinÄ - BrundzaitÄs) Å¡eimoje. Jis pakrikÅ¡tytas Skriaudžių Romos katalikų bažnyÄioje (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kÄjos prosenelis J.
U. emigravo į JAV ir amerikietiÅ¡kuose dokumentuose jo vardas ir pavardÄ pagal paplitusį įprotį JAV âsuamerikietintiâ - J. U. JAV santuokos liudijime įvardijamas kaip âJ. U.â (vardas - amerikietiÅ¡kojo vardo âJosephâ, atitinkanÄio lietuviÅ¡kÄ vardÄ âJuozapasâ, paplitÄs trumpinys, pavardÄ - lietuviÅ¡kosios âUleviÄiusâ paprastesnÄ raÅ¡ymo versija atsižvelgiant į tai, kad angliÅ¡kajame alfabete nÄra raidÄs âÄâ), taip pat vietomis įvardijamas ir kaip âJ.
U.â (vardas - amerikietiÅ¡kas vardas âJosephâ atitinka lietuviÅ¡kÄ vardÄ âJuozapasâ, pavardÄ - lietuviÅ¡kosios âUleviÄiusâ paprastesnÄ raÅ¡ymo versija atsižvelgiant į tai, kad angliÅ¡kajame alfabete nÄra raidÄs âÄâ, taip pat be lietuviÅ¡kos galÅ«nÄs), kartais ir - âJ. U.â (amerikietiÅ¡kas vardas âJosephâ atitinka lietuviÅ¡kÄ vardÄ âJuozapasâ, âUlavageâ angliÅ¡kai tariama kaip ,,/UleviÄ/). PabrÄžÄ, kad vardas ir pavardÄ oficialiai nekeisti, taÄiau âsuanglintiâ, âsuamerikietintiâ ir tai yra visiems imigrantams į JAV žinoma praktika, apraÅ¡oma ir oficialiuose straipsniuose, jų tarpe ir oficialioje JAV Vidaus reikalų departamento svetainÄje internete.
AtstovÄ atkreipÄ dÄmesį, jog tai, kad J. U. JAV taip pat žinotas kaip âJ. U.â, âJ. U.â, âJ. U.â, įrodoma ir JAV paplitusia įrodymų forma â afidavitais. Prie PraÅ¡ymo pareiÅ¡kÄja pridÄjo A. P. (J. U. įdukros), Valerie J Villamil (J. U. anÅ«kÄs) afidavitus dÄl J. U. vardo ir pavardÄs skirtingo raÅ¡ymo. PažymÄjo, kad JAV, prieÅ¡ingai nei Lietuvoje, dÄl skirtingos teisinÄs sistemos nÄra juridinio fakto nustatymo procedÅ«ros, ir valstybinÄms institucijoms tinkama faktų įrodinÄjimo priemonÄ yra afidavitai (âpareiÅ¡kimaiâ, âraÅ¡ytiniai parodymaiâ).
Afidavituose patvirtinama, kad âJ. U.â yra tas pats žmogus, kuris JAV žinotas ir kaip âJ. U.â, ir kaip âJ. U.â, ir kaip â J. U.â. AtstovÄ toliau paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kÄjos prosenelis J. U. 1922 m. spalio 2 d. Pensilvanijoje, JAV, vedÄ 34 m. A. S. (lietuviÅ¡kai atitinkamai - âO. S.â), tai buvo antroji pastarosios santuoka. (duomenys neskelbtini) J. U. ir O. U. gimÄ duktÄ - pareiÅ¡kÄjos moÄiutÄ - R. U., krikÅ¡to dokumentuose - Ulevich (lietuviÅ¡kai atitinkamai bÅ«tų - âR.
U.â), angliÅ¡kas vardo tarimas - /rid?ein/, arba, neformaliai âJeanâ, tariama /d?i:n/ arba /d?ein/). PareiÅ¡kÄjos senelÄ Regina pakrikÅ¡tyta M. K. (Mt. Carmel) Å ventojo Kryžiaus bažnyÄioje, Pensilvanijos valstijoje, (duomenys neskelbtini) Kaip nurodoma krikÅ¡to dokumentuose, pagal Romos katalikų bažnyÄios paproÄius jÄ pakrikÅ¡tijo kunigas V. B., krikÅ¡to tÄvai buvo J. J. ir M. F.. AtstovÄ atkreipÄ dÄmesį, kad JAV nei į vienÄ asmens dokumentÄ nÄra įraÅ¡oma asmens tautybÄ, todÄl tiesiog neįmanoma pristatyti tokio dokumento, kurio reikalauja Migracijos Departamentas bei PilietybÄs reikalų komisija.
NurodÄ, jog JAV gyventojų suraÅ¡ymo biuras, suraÅ¡ydamas gyventojus, fiksuoja tik jų rasÄ ir etninÄ grupÄ. RasÄ Å¡iuo atveju reiÅ¡kia âbaltasisâ, Juodaodisâ arba âafroamerikietisâ, âazijietisâ, âindÄnasâ, âvietinis Aliaskos gyventojasâ, âvietinis havajietisâ, âkitų Ramiojo salų vandenyno gyventojasâ ar kitos rasÄs atstovas. Tuo tarpu âetninÄ grupÄâ reiÅ¡kia viso labo tai, ar žmogus yra Lotynų Amerikos kilmÄs, ar ne - ji padalyta tik į dvi grupes ir jokie daugiau papildomi duomenys apie žmogaus tautybÄ nefiksuojami.
TodÄl nÄra ir nebuvo jokios įmanomos galimybÄs Lietuvos valstybinÄms institucijoms pristatyti dokumentÄ , kuriame bÅ«tų buvusi nurodyta senelÄs tautybÄ - âlietuvÄâ. Mano, jog tai, kad pareiÅ¡kÄjos senelÄ buvo lietuvÄ, liudija Å¡ie duomenys ir dokumentai:
1) jos tÄvas buvo J. U., gimÄs Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) (BundziÅ¡kių kaime), J. U. ir M. U. (mergautinÄ - BrundzaitÄs) Å¡eimoje;
2) jos mama buvo Anna (Ona) U. (UleviÄienÄ), gimusi Lietuvoje, SinkeviÄių Å¡eimoje (jos gimimo vieta ir tÄvai nurodomi santuokos dokumentuose; Keturioliktajame Jungtinių valstijų gyventojų suraÅ¡yme, suraÅ¡ant Maunt Karmelio miestelio gyventojus, kuris vykdytas 1920 m. sausio 13 d. nurodoma, kad pat A. S./ S. (dar pirmojo vyro P. S. pavarde) gimimo vieta yra âLietuvaâ, kad jos gimtoji kalba yra âlietuvių kalbaâ, kad jos tÄvo gimtoji vieta yra âLietuvaâ, kad jos tÄvo gimtoji kalba buvo âlietuvių kalbaâ, kad jos motinos gimimo vieta yra âLietuvaâ, o gimtoji kalba buvusi âlietuvių kalbaâ.
3) R. U./U. tÄvai ir ji pati gyveno Maunt Kaimelio miestelyje, Pensilvanijoje. Istorijos tyrÄjams yra žinoma ir, kaip nurodoma LietuviÅ¡ko paveldo už Lietuvos ribų enciklopedijoje www.gabaleliailietuvos.lt, bÅ«tent Pensilvanijos valstija JAV buvo seniausia užjÅ«rio lietuvių bendruomenÄ, nes lietuviai Äia masiÅ¡kai kÄlÄsi dar nuo 1865 metais, kai Å¡ioje valstijoje atrasta anglis. Gyventojų suraÅ¡ymo dokumentuose nurodoma, jog J. U. taip pat į PensilvanijÄ atvyko dirbti kaip angliakasys. Pensilvanijos regiono Å¡irdis - Senandoriaus miestas, pravardžiuotas âAmerikos Vilniumiâ, nes net Å¡iandien Å¡iame mieste 12 procentų gyventojų sudaro lietuviai.
Ä® vakarus nuo Senandoriaus miesto svarbiausias lietuvybÄs centras yra bÅ«tent Maunt Kaimelio miestelis, kuriame ir gimÄ pareiÅ¡kÄjos moÄiutÄ. Å iame miestelyje veikÄ 1892 metais paÅ¡ventinta lietuvių Å v. Kryžiaus bažnyÄia (uždaryta 1992 metais), kurioje pareiÅ¡kÄjos moÄiutÄ ir pakrikÅ¡tyta), krikÅ¡to tÄvai bei krikÅ¡to sakramentÄ suteikÄs kunigas krikÅ¡to dokumentuose taip pat nurodomi vietos lietuviai.
4) Kaip nurodyta ir paÄios pareiÅ¡kÄjos pateiktuose Migracijos Departamentui raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, jos senelÄ Regina laikÄ save lietuve ir buvo auginama kaip lietuvÄ, kadangi abu jos tÄvai buvo lietuviai: ji ne tik buvo pakrikÅ¡tyta lietuviÅ¡koje bažnyÄioje, bet ir kalbÄjo lietuviÅ¡kai, Å¡ios kalbos mokÄ ir pareiÅ¡kÄjÄ . IÅ¡laikyti savo kalbÄ ir kultÅ«rÄ pareiÅ¡kÄjos senelei buvo labai svarbu ir giminÄs susibÅ«rimuose - Regina su savo giminaiÄiais lietuviais visuomet kalbÄdavosi lietuviÅ¡kai, ji net iÅ¡mokÄ savo vyrÄ kalbÄti lietuviÅ¡kai, kad jis galÄtų bendrauti su jos motina, Anna (Ona), kuri angliÅ¡kai visai nemokÄjo.
SenelÄ labai norÄjo savo lietuviÅ¡kuoju palikimu pasidalinti su pareiÅ¡kÄja, tad iÅ¡mokÄ pareiÅ¡kÄjÄ lietuviÅ¡kų patiekalų receptų. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame pažymÄjo, jog pareiÅ¡kÄja nepateikÄ jokių dokumentų, kuriuose bÅ«tų tiesiogiai nurodyta, kad jos tÄvai ar seneliai ar vienas iÅ¡ jų buvo (yra) lietuviai, todÄl PilietybÄs reikalų komisija konstatavo, kad nÄra pakankamai dokumentų, patvirtinanÄių pareiÅ¡kÄjos lietuvių kilmÄ, Å¡ie duomenys gali bÅ«ti nustatomi teismo tvarka.
PareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymÄ nurodÄ sprÄsti teismo nuožiÅ«ra. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Lietuvos Respublikos pilietybÄs įstatymo (toliau â Ä®statymas) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lietuvių kilmÄs asmenys, niekada neturÄjÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄs, turi teisÄ supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybÄ, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybÄje â Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybÄje â jie nuolat gyvena. Ä®statymo 2 straipsnio 6 punkte nustatyta lietuvių kilmÄs asmens sÄ voka â tai asmuo, kurio tÄvai ar seneliai arba vienas iÅ¡ tÄvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu.
Ä®statymo 39 straipsnis nustato Lietuvos Respublikos pilietybÄs įgijimo supaprastinta tvarka sÄ lygas. MinÄto straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardinti dokumentai, kuriuos asmuo privalo pateikti, siekdamas įgyti Lietuvos Respublikos pilietybÄ. Vienas iÅ¡ tokių dokumentų â lietuvių kilmÄ patvirtinantis dokumentas. Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad lietuvių kilmÄ patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tÄvai ar seneliai arba vienas iÅ¡ tÄvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens raÅ¡ytinis pareiÅ¡kimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu.
Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kÄja siekia įgyti Lietuvos Respublikos pilietybÄ supaprastinto tvarka, taÄiau neturi ir negali gauti dokumentų, kuriuose bÅ«tų tiesiogiai nurodyta, kad jos senelÄ buvo lietuvÄ. Tokio dokumento turÄjimas bylotų apie paÄios pareiÅ¡kÄjos lietuvių kilmÄ ir sudarytų jai galimybÄ siekti Lietuvos Respublikos pilietybÄs įstatymo 39 straipsnyje numatyta tvarka. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kÄjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinanÄių reikiamų dokumentų.
BÅ«tent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiÅ¡kÄja neturi galimybÄs gauti jos senelÄs tautybÄ patvirtinanÄių dokumentų. IÅ¡ byloje esanÄių dokumentų matyti, jog siekdama realizuoti teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos pilietybÄs suteikimÄ supaprastinta tvarka pareiÅ¡kÄja dÄl to jau kreipÄsi į Migracijos DepartamentÄ prie Vidaus reikalų ministerijos, PilietybÄs reikalų komisijÄ , JAV atitinkamas institucijas, taÄiau Migracijos Departamentas bei PilietybÄs reikalų komisija pareiÅ¡kÄjai nurodÄ, esÄ ji nepateikÄ dokumento, kuriame bÅ«tų nurodyta, kad jos senelÄ buvo lietuvÄ, o JAV dokumentuose tautybÄ nenurodoma, todÄl pareiÅ¡kÄja pagrįstai kreipÄsi į teismÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo.
IÅ¡ byloje esanÄių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog pareiÅ¡kÄja L. V., gimusi (duomenys neskelbtini)., yra JAV pilietÄ, gimusi ir gyvenanti JAV. PareiÅ¡kÄjos tÄvas â Ronald L. V. ir jo mama, o pareiÅ¡kÄjos senelÄ â J. U., taip pat gimÄ JAV. Tuo tarpu pareiÅ¡kÄjos senelÄs â J. U. (U.) tÄvai â J. U. ir A. S. abu buvo lietuvių emigrantai. MinÄtas aplinkybes patvirtina minÄtų asmenų duomenys įraÅ¡yti į jų santuokos liudijimÄ (nurodyta, jog abiejų sutuoktinių gimimo vieta â Lietuva, tÄvai Lietuviai), į R.
U. â pareiÅ¡kÄjos moÄiutÄs â gimimo liudijimÄ (dokumente nurodyta, jog tÄvai: J. U. ir A. S. gimÄ Lietuvoje). Ä® bylÄ pateikta Lietuvos ValstybÄs istorijos archyvo pažyma apie gimimÄ , kurioje nurodyta, jog gimimo metrikų knygoje įraÅ¡yta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikÅ¡tytas J. ir M. iki santuokos B. U. sÅ«nus vardu Juozapas, gimÄs (duomenys neskelbtini). BundziÅ¡kių kaime. Apie tai, kad minÄtoje Lietuvos archyve esanÄioje gimimo metrikų knygoje minimas J. U. ir J. U. yra vienas ir tas pats asmuo byloja pastarojo santuokos liudijime nurodyti duomenys apie jaunojo tÄvus, o konkreÄiai tai, jog jaunojo tÄvas â J.
U., (J. U.), motina â M. U., mergautinÄ motinos pavardÄ â M. B.. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai byloja apie tai, jog emigravÄ Ä¯ JAV pareiÅ¡kÄjos proseneliai laikÄ save lietuviais ir tai deklaravo pateikdami duomenis visuotiniame gyventojų suraÅ¡yme, savo dukrÄ (pareiÅ¡kÄjos moÄiutÄ) nusprendÄ krikÅ¡tyti lietuviÅ¡koje bažnyÄioje. PareiÅ¡kÄjos moÄiutÄ â pagal gimimo liudijimÄ â R. U., krikÅ¡to pažymÄjimÄ â R. U., santuokos liudijimÄ â J.
U., o po santuokos â J. V. niekuomet nekeitÄ savo vardo ir pavardÄs tikslingai (apart pavardÄs pasikeitimo po santuokos sudarymo), o vardo ir pavardÄs neatitikimai įvairiuose dokumentuose tikÄtinai atsirado dÄl vietinių asmenvardžių raÅ¡ymo ypatumų. Apie tai, jog tai buvo vienas ir tas pats asmuo liudija byloje esantys liudytojų A. P., P. M. ir V. J V. notariÅ¡kai patvirtinti paaiÅ¡kinimai, kurie įvertinus susiklosÄiusiÄ faktinÄ situacijÄ bei liudytojų gyvenimo vietÄ ir amžių, laikytini tinkamai liudytojų paaiÅ¡kinimai, kuriais abejoti teismas neturi jokio pagrindo (CPK 192 straipsnio 8 dalis).
PažymÄtina, jog byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiÅ¡kÄjos ir liudytojų paaiÅ¡kinimus dÄl jos senelÄs tapatybÄs ir ryÅ¡io su Lietuva. Ä®rodymų vertinimo prasme tai reiÅ¡kia, kad teismas neturi jokio pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Ä®vertinus tai, kad R. U. gimÄ dviejų lietuvių, gimusių Lietuvoje, bet emigravusių į JAV, Å¡eimoje, į tai, kad ji krikÅ¡tyta lietuvių bažnyÄioje Maunt Karmelyje, Pensilvanijoje, kalbÄjo lietuviÅ¡kai, laikÄ save lietuve, mokÄ lietuvių kalbos kitus asmenis, jų tarpe ir pareiÅ¡kÄjÄ , kuri save taip pat laiko lietuve, pareiÅ¡kimas dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo tenkintinas.
Vadovaudamasis CPK 443, 444 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo tenkinti. Nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄjos L. V., gimusios (duomenys neskelbtini) JungtinÄse Valstijose, senelÄ R. U. (asmens dokumentuose taip pat įvardijama kaip R. U., J. U., J. U., J. U., J. V.), gimusi (duomenys neskelbtini) JungtinÄse Valstijose, buvo lietuvÄ. Å is juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas nustatomas dÄl galimybÄs pasinaudoti įstatymo nustatyta Lietuvos Respublikos pilietybÄs įgijimo supaprastinta tvarka.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priÄmimo dienos apeliacinius skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ . TeisÄja Kristina Lysionok