fcc38688-1fdd-46bf-bfba-3e4fbb6e9841 · Kauno apygardos teismas

                                                                 Civilinė byla Nr. e2-1074-480/2018                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00933-2017-1                                                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.3.2.6.2; 3.2.4.1; 3.2.6.1                                                                                              (S)     KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovei G.

G. ir jos atstovui advokatui Dominykui Varnui, atsakovui ir atsakovų atstovui advokatui Vidui Adomaičiui, trečiųjų asmenų Kauno teritorinės muitinės atstovui G. R., valstybės įmonės Turto banko atstovams R. I., D. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G. G. ieÅ¡kinį atsakovams A. G., S. A. G. ir A. A. G., byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims notarėms N. U. ir L. P., Kauno teritorinei muitinei, valstybės įmonei Turto bankui dėl sandorių, akto, įgaliojimo bei nuosavybės nuginčijimo, bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo, n u s t a t ė:             IeÅ¡kovė G.

G., papildžiusi ieškinio reikalavimus, prašo:

1) pripažinti atsakovų S. A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytas 2002 m. kovo 13 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1510 bei 2002 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2527 prieštaraujančiomis viešajai tvarkai ir gerai moralei bei negaliojančiomis dėl apsimestinumo dalis, kuriose žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjais yra nurodomi S. A. G. ir A. A. G.;

2) pripažinti apsimestine ir prieštaraujančia viešajai tvarkai ir gerai moralei gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. spalio 7 d. Pripažinimo tinkamu naudoti akto dalį, kurioje statytojais yra nurodomi S. A. G. ir A. A. G.;

3) ieškovei G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1808 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teises;

4) pripažinti S. A. G. ir A. A. G. 2005 m. balandžio 1 d. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ Nr. 1528 A. G., patvirtintÄ notarės N. U., niekiniu ir negaliojančiu dėl jo tariamumo bei prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei; atnaujinti galimai praleistÄ ieÅ¡kinio dėl 2002 m. kovo 13 d. ir 2002 m. gegužės 31 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais senaties terminÄ . IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė ir posėdžių metu paaiÅ¡kino, kad ji ir atsakovas A.

G. (toliau kartu abu – sutuoktiniai) susituokė (duomenys neskelbtini)., santuoka įregistruota Marijampolės raj. CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė trys vaikai: J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) Sutuoktiniai surado, suderėjo kainas ir 2002 m. kovo 13 d. bei 2002 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimis atsakovų S. A. G. ir A. A. G. (toliau abu kartu – atsakovai) vardu įsigijo du žemės sklypus, kuriuos 2005 m. liepos 4 d.

Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintu detaliuoju planu sujungė į vienÄ , dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini). Å iame sklype sutuoktiniai savo jėgomis ir lėšomis pasistatė gyvenamÄ jį namÄ , tačiau 2008 m. spalio 7 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktu A. G. valia namÄ Ä¯registravo jo tėvų – atsakovų vardu. Akte pagal statytojo pažymÄ nurodoma faktiÅ¡ka statybos kaina 1 523 000 Lt (441 091 Eur). Atsakovai niekada patys statybos procese nedalyvavo, jokių lėšų neįdėjo ir pastatytame name niekada negyveno; jis yra suprojektuotas ir skirtas tik sutuoktinių Å¡eimos poreikiams tenkinti. 2005 m. balandžio 1 d. atsakovo tėvai netgi iÅ¡davė savo sÅ«nui, t. y. ieÅ¡kovės sutuoktiniui, įgaliojimÄ tvarkyti visus ginčo turto įgijimo klausimus: sujungti sklypus, projektuoti ir statyti juose statinius, gauti statybos leidimus, derinti projektus, atlikti teisinę registracijÄ , netgi parduoti ginčo turtÄ ir kt. 2006 m. birželio 5 d. sutuoktiniai jau Å¡ventė ginčo name įkurtuves, faktiÅ¡kai persikraustę į jį gyventi.

Atsakovai niekada nereikalavo sutuoktinių ar kurio nors vieno iÅ¡ jų iÅ¡ namo iÅ¡sikraustyti, priimti juos kartu gyventi ar mokėti namo, sklypo nuomos mokestį. Atsakovai yra fiktyvÅ«s ginčo namo ir sklypo savininkai, Å¡is turtas jiems nėra reikalingas, jie neturėjo noro ar lėšų jį įsigyti. VisÄ Å¡Ä¯ turtÄ iÅ¡ savo santuokos metu įgyto turto, disponuojamų pajamų, turimų žinių ir darbo įgijo sutuoktiniai, dėl to minėtas turtas pripažintinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Kol tarp ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio nekilo byloje ginčas dėl jų santuokos nutraukimo, nei vienas atsakovas nedavė pagrindo ieÅ¡kovei manyti, kad ji ir jos sutuoktinis nėra ginčo turto vieninteliai savininkai. Kadangi santuokos nutraukimo byloje sutuoktiniams viso jų turto padalijimo klausimo taikiu bÅ«du nepavyko iÅ¡spręsti, ieÅ¡kovė neturi kitos iÅ¡eities, kaip tik praÅ¡yti sutuoktinių bendrai pastatytÄ namÄ ir įsigytÄ Å¾emės sklypÄ pripažinti jų bendrÄ ja jungtine nuosavybe.Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Nurodo, kad ieÅ¡kovė pateikia aibę argumentų, kad ji ir atsakovas A. G. savo lėšomis ir jėgomis pasistatė gyvenamÄ jį namÄ , esantį žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio Å¡ias aplinkybes, nors kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Atsakovai S. A. G. ir A. A. G. siekė suteikti kuo geresnes gyvenimo sÄ lygas savo sÅ«nui bei anÅ«kams, todėl natÅ«ralu, kad gyvenamasis namas buvo pritaikytas Å¡eimos poreikiams, tačiau vien Å¡i aplinkybė neleidžia daryti iÅ¡vados, kad Å¡is namas buvo pastatytas ieÅ¡kovės ir atsakovo A.

G. lėšomis. Namas pastatytas atsakovų S. A. G. ir A. A. G. lėšomis ir įregistruotas jų nuosavybe. IeÅ¡kinio argumentai, kad atsakovai S. A. G. ir A. A. G. niekada nereikalavo ieÅ¡kovės ir A. G. ar kurio nors vieno iÅ¡ jų iÅ¡sikraustyti iÅ¡ Å¡io namo ar priimti juos gyventi kartu, nepatvirtina, kad turtÄ ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis įgijo santuokos metu ir dėl to Å¡is turtas pripažintinas bendrÄ ja jungtine nuosavybe. IeÅ¡kovė akivaizdžiai piktnaudžiauja subjektinėmis teisėmis ir sÄ moningai daro spaudimÄ atsakovams, siekdama sau iÅ¡siderėti palankesnes santuokos nutraukimo sÄ lygas bylos dalyje dėl turto padalijimo.

Remiantis CK 1.137 str. 3 d., teismas turėtų teisę tokiÄ teisę atsisakyti ginti. Žemės sklypų savininkai atsakovai S. A. G. ir A. A. G. yra nuo 2002 m., o gyvenamojo namo – nuo 2008 m. Per šį laikotarpį atsakovai, kaip savininkai, buvo pavieÅ¡inti įstatymų nustatyta tvarka, jų nuosavybės teisė nebuvo ginčijama. Taigi teiginys kad jie yra fiktyvÅ«s žemės sklypo ir namo savininkai, yra nelogiÅ¡kas ir nepagrįstas. Atsakovai sudarė pirkimo–pardavimo sutartis ir pastatė namÄ savo lėšomis, realizuodami sutarties laisvės principÄ , jų iÅ¡orinė valia atitiko vidinę.

Jokios intencijos pridengti kažkokį kitÄ sandorį atsakovai niekada neturėjo, nes tam nebuvo jokio pagrindo ar bÅ«tinybės. Byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, pagrindžiančių sandorių apsimestinumÄ , kad Å¡ie sandoriai sudaryti pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas ar prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, kas sÄ lygotų jų pripažinimÄ negaliojančiais. Juo labiau, kad nuo jų sudarymo praėjo daugiau nei 15 metų. Apie žemės įsigijimo sandorius ieÅ¡kovė žinojo iÅ¡ karto po jų sudarymo, t. y. 2002 m., todėl reikalavimui dėl Å¡ių sandorių pripažinimo negaliojančiais praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Trečiasis asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį visiÅ¡kai palaiko. Teismui ieÅ¡kinį tenkinus ir paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, Kauno teritorinė muitinė kaip kreditorius spręstų klausimÄ dėl galimybės kreiptis į teismÄ Â dėl netenkinto 249 895,21 Lt (72 374,73 Eur) kreditorinio reikalavimo tenkinimo iÅ¡ sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo ginčo gyvenamojo namo ir žemės sklypo.Trečiasis asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad VÄ® Turto bankas buvo patvirtintas 178 190,75 Lt kreditoriumi atsakovo A.

G. prekybos įmonės bankroto byloje, pardavus asmeninės nuosavybės teise registruotÄ ieÅ¡kovės stomatologinį kabinetÄ , iÅ¡ dalies 11 355,34 Lt suma patenkintas reikalavimas, finansinio reikalavimo likutis sudaro 48 318,87 Eur (166 835,41 Lt). Aplinkybė, jog ginčo metu A. G. prekybos įmonės bankroto procedÅ«ros baigtos ir įmonė iÅ¡registruota, neatima galimybės kreditoriui siekti savo reikalavimų patenkinimo iÅ¡ turto, kuris buvo bankroto bylos nagrinėjimo metu, tačiau dėl nesÄ Å¾iningų bendrų ieÅ¡kovės ir atsakovų veiksmų buvo nuslėptas nuo kreditorių, t. y. ieÅ¡kinyje teigiama, jog sklypas namo statybai buvo nupirktas ir statybos fiktyvių savininkų (A.

G. tėvų) vardu pradėtos dar 2002 m., gyvenamasis namas pripažintas tinkamu naudoti 2008 m. spalio 7 d. (A. G. prekybos įmonės bankroto byla tęsėsi nuo 2007 m. sausio 17 d. iki 2009 m. spalio 1 d.). Atsižvelgiant į ginčo turto vertę (311 200 Eur) A. G. prekybos įmonės kreditorių reikalavimai (120 693,53 Eur) bÅ«tų buvę patenkinti visiÅ¡kai, tačiau siekiant iÅ¡vengti kreditorių pretenzijų, turtas sÄ moningai nuslėptas. Nuslėptų pajamų dėka A. G. Å¡eimos reikmėms statė gyvenamÄ jį namÄ .

Atsakovų atsiliepime nurodytos aplinkybės nepagrįstos įrodymais ir vertintina kaip gynybinė pozicija siekiant nuslėpti turtÄ ir iÅ¡vengti ieÅ¡kovės bei A. G. prekybos įmonės kreditorių kreditorinių pretenzijų. Mano, kad byloje ginčijami sandoriai yra apsimestiniai, o taip pat turi ir tariamo sandorio elementų. IeÅ¡kinys tenkintinas Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir Å¡alių, jų atstovų paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad 2002 m. kovo 13 d. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi B.

S. L., J. J. ir M. S. A. pardavė, o A. A. G. kartu su sutuoktiniu S. A. G. nupirko 998 kv. m ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) už 5 000,00 Lt (1 t., b. l. 102–105). 2002 m. gegužės 1 d. Pirkimo–pardavimo J. V. ir J. V. pardavė, o A. A. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nupirko dalis žemės sklypo, kurio viso plotas 0,081 ha, esančio (duomenys neskelbtini); Å¡alių susitarimu nustatyta parduodamo žemės sklypo kaina 6 000 Lt (1 t., b. l. 110–113). 2005 m. balandžio 1 d.

A. A. G. ir S. A. G. iÅ¡davė A. G. įgaliojimÄ sujungti įsigytus jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius sklypus, projektuoti ir statyti jame statinius, gauti statybos leidimus, derinti projektus, atlikti teisinę registracijÄ , parduoti minėtÄ Å¾emės sklypÄ ir jame esančius pastatus bei kita. Aukščiau minėti A. A. G. ir S. A. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigyti sklypai Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2005 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų sujungimo“ sujungti į vienÄ 0,1808 ha ploto kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos) – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).Gyvenamojo namo su garažu (duomenys neskelbtini). techninis projektas (projekto vadovė G.

S.) suderintas Marijampolės savivaldybės 2002 m. liepos 17 d. Projektų derinimo tarnybos posėdžio protokolu Nr. 118. Marijampolės savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. liepos 4 d. posėdžio protokolas Nr. 225 rodo, kad tarp dokumentų statybos leidimui gauti komisijai buvo pateiktas D. V. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) projekto vadovės R. V. parengtas statinio projektas. Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyrius A.

A. G. ir S. A. G. 2006 m. rugpjūčio 7 d. iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamajam namui, 668,65 kv. m bendro ploto, adresu: (duomenys neskelbtini), statyti. GyvenamÄ jį namÄ 1A1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), komisija, paskirta Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-4, statytojų S. A. G. ir A. A. G., kurio bendras plotas 561,23 kv. m, naudingas plotas 381,83 kv. m, gyvenamas plotas 152,31 kv. m, faktiÅ¡ka statybos kaina (pagal statytojo pažymÄ ) 1 523 000 Lt, 2008 m. spalio 7 d. pripažinimo tinkamu naudoti. Nekilnojamojo turto registre 0,1808 ha ploto žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini), ir jame esantis pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 561,23 kv. m bendro ploto, nuosavybės teise registruoti S. A.

G. ir A. A. G. vardu (ieškovės pateikto ieškinio priedai).Taip pat teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartimi A. G. prekybos įmonei (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) iškelta bankroto byla. Nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo teismas pažymėjo, kad dėl bankroto bylos iškėlimo ieškinį pateikė įmonės savininkas A. G., jame nurodė, kad įmonė nuo 2000 m. veiklos nevykdo, kreditoriniai įsiskolinimai sudaro 641 580,14 Lt, atsiskaitymo terminai jau seniai praleisti, nei įmonė, nei jos savininkas turto, kurį pardavus būtų galima atsiskaityti su kreditoriais, neturi. 2009 m. spalio 1 d. sprendimu teismas pripažino A.

G. prekybos įmonę veiklÄ pasibaigusia likvidavus dėl bankroto. Likvidavus įmonę liko nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai už 416 735,62 Lt (civ. byla Nr. B2-116-390/2009).Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla UAB (duomenys neskelbtini) (j. a. k. (duomenys neskelbtini)). Nutartyje dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teismas nurodė, kad iÅ¡analizavus pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, UAB (duomenys neskelbtini) yra akivaizdžiai nemoki. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo A.

G., o vieninteliu akcininku – T. G.. 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimu UAB (duomenys neskelbtini) pripažinta veiklÄ pasibaigusia, likvidavus jÄ dėl bankroto (civ. byla Nr. B2-97-657/2014). Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡kelta bankroto byla; 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu bendrovės veikla laikoma pasibaigusia (civ. byla Nr. B2-948-527/2011). Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir akcininku iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo S. S..

Apsimestinio sandorio negaliojimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio normų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų.

Sandoris neturi valios trÅ«kumų ir Å¡iuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine iÅ¡raiÅ¡kos forma, atitinka jų vidinę valiÄ . Å iuo atveju esminė aplinkybė yra Å¡alių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2006; kt.). Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis), t. y. galioja tas sandoris, kurio padarinių siekė jo Å¡alys.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė G.

G. ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus reikalavimus grindžia 2002 m. kovo 13 d. bei 2002 m. gegužės 1 d. pirkimo–pardavimo sutarčių, 2008 m. spalio 7 d. pripažinimo tinkamo naudoti akto neatitikimu tikriesiems Å¡ių teisinių santykių subjektams. IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje laikosi nuoseklios pozicijos, jog atsakovai S. A. G. ir A. A. G. (ieÅ¡kovės sutuoktinio atsakovo A. G. tėvai) yra statytiniai, kurių dalyvavimas ginčo žemės sklypų įgijime, gyvenamojo mano pastatyme buvo reikalingas pridengiant tikruosius pirkėjus, statytojus – ieÅ¡kovę bei atsakovÄ A.

G. (sutuoktinius, tarp kurių Å¡iuo metu teisme vyksta ginčas dėl santuokos nutraukimo). Statytinių vardu buvo nupirkti žemės sklypai, tvarkomi namo statybos dokumentai, kad nepasisekus ieÅ¡kovės sutuoktinio A. G. vykdomo verslo reikalams, bÅ«tų iÅ¡saugotas Å¡eimos turtas. Tikrajam pirkėjui ir statytojui ieÅ¡kovės sutuoktiniui A. G. atsakovai S. A. ir A. A. G. 2005 m. balandžio 1 d. iÅ¡davė įgaliojimÄ tvarkyti visus ginčo turto klausimus. IeÅ¡kovė praÅ¡o ginčo turto pirkėjais, statytojais pripažinti ieÅ¡kovę bei jos sutuoktinį A.

G. bei šį turtÄ pripažinti jų bendrÄ ja jungtine nuosavybe.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine forma, neatitinka Å¡alių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrÄ jÄ sandorio Å¡alį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009).

Pareiga įrodyti aplinkybę, kad faktiÅ¡kai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio Å¡alis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiÅ¡kintis tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota Å¡alių valia neatitinka, o prieÅ¡ingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011).

Be to, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai tos pačios Å¡alys vienu metu arba per trumpÄ laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, Å¡ie sandoriai aiÅ¡kintini ne izoliuotai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiÅ¡kinimo principu, nes tik taip gali bÅ«ti atskleista tikroji Å¡alių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).Teismas pažymi, kad byloje nagrinėjami ginčo Å¡alių veiksmai, aplinkybės dėl 2008 m. spalio 7 d. pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodytų statytojų S. A. ir A.

A. G. pripažinimo apsimestiniais, tačiau nėra pareikÅ¡ta reikalavimo dėl Å¡io individualaus administracinio akto, kaip baigiamojo statybos dokumento, panaikinimo, todėl toks ginčas neturės tiesioginės įtakos Marijampolės apskrities virÅ¡ininko teisių perėmėjui, o jam spręsti taikomos apsimestinumÄ reglamentuojančios CK normos (CK 1.87 straipsnis), bet ne statybos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Statybos įstatymo (nuo 2007 m. gegužės 19 d. gal. red.) 24 straipsnis, STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (nuo 2008 m. balandžio 2 d. gal. red.) 15 ir 16 punktai, Å¡io reglamento 3 priedas).

IeÅ¡kovė akcentuoja aplinkybę, jog atsakovai S. A. ir A. A. G. buvo finansiÅ¡kai nepajėgÅ«s įsigyti du žemės sklypus, kurie vėliau buvo sujungti į vienÄ , ir pasistatyti jame gyvenamÄ jį namÄ (toliau – ginčo nekilnojamasis turtas, ginčo turtas). Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu gautas pajamas tokias galimybes turėjo tik ieÅ¡kovės Å¡eima, jos sutuoktinis A. G.. Pasak atsakovų atstovo, A. G. tėvai yra pasiturintys, kurie turėjo galimybę pasistatyti ginčo namÄ ir įsigyti ginčo žemės sklypus.

Teigia, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad A. G. finansinė padėtis bÅ«tų gera, žinant sekusius net kelis įmonių bankrotus.Kasacinis teismas ne kartÄ yra akcentavęs, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).IÅ¡ ginčijamų 2002 m. nekilnojamojo turto (žemės) pirkimo–pardavimo sutarčių matyti, jog vieno sandorio kaina sudarė 5000,00 Lt (1 448,10 Eur) sumÄ , kito – 6000,00 Lt (1 737,72 Eur) sumÄ . 2008 m. spalio 7 d.

Pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta, kad ginčo gyvenamojo namo faktiÅ¡ka statybos kaina (pagal statytojo pažymÄ ) yra 1 523 000,00 Lt (441 091,28 Eur). Pagal ieÅ¡kovės užsakymu UAB „Marleksa“ atliktÄ ginčo nekilnojamojo turto vertinimÄ , turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu vertinimo dienÄ (2017 m. birželio 2 d.), yra 311 200 Eur, iÅ¡ jų: žemės sklypo – 29 200 Eur, gyvenamojo namo – 282 000 Eur (1 t., b. l. 33–101). IeÅ¡kovės aiÅ¡kinimu, ji nežino, kokiÄ pinigų sumÄ buvo sukaupęs sutuoktinis A.

G., tačiau iÅ¡ jo sukauptų pinigų buvo įsigyti žemės sklypai, pastatytas namas, o iÅ¡ jos gaunamų pajamų stomatologijos kabinete buvo iÅ¡laikomi vaikai. Kaip matyti iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2018 m. sausio 22 d. pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ (6 t., b. l. 174–175), A. G., dirbusio UAB (duomenys neskelbtini), draudžiamosios pajamos buvo: 2001 m. – 1 527,92 Lt, 2001 m. – 2 638,44 Lt, 2002 m. – 2 630,80 Lt, 2003 m. – 2 674,12 Lt, 2004 m.

– 2 951,36 Lt, 2005 m. – 2 105,14 Lt, 2006 m. – 1 506,00 Lt, 2007 m. - 4 030,00 Lt, 2008 m. – 8 120,00 Lt. IÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2018-01-25 pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ matyti (6 t., b. l. 158–167), kad ieÅ¡kovė G. G. turėjo draudžiamųjų pajamų, gavo motinystės iÅ¡mokų 2000 m. – 6 863,39 Lt, 2001 m. gavo 1 476,29 Lt vaiko priežiÅ«ros iÅ¡mokų, 2002 m. – 2005 m. draudžiamųjų pajamų neturėjo, tačiau bÅ«dama G.

G. stomatologijos kabineto savininkė atitinkamais laikotarpiais mokėjo socialinio draudimo įmokas, 2006 m. jos draudžiamosios pajamos buvo 1 184,00 Lt, 2007 m. draudžiamosios pajamos (įskaitant motinystės ir vaiko priežiūros išmokas) buvo 18 459,91 Lt, 2008 m. jos draudžiamųjų pajamų suma buvo 29 743,33 Lt. Pagal VMI G. G. pateiktas metines pajamų mokesčio deklaracijas, už 2007 m. ji gavo 16 632,41 Lt apmokestinamųjų pajamų (išskaičiuota mokesčio suma – 3 397 Lt) ir 3 840,00 Lt neapmokestinamųjų pajamų; už 2008 m.

– 30 131,45 Lt apmokestinamųjų pajamų (iÅ¡skaičiuota mokesčio suma – 5 978 Lt) ir 3 500,00 Lt neapmokestinamųjų pajamų (6 t., b. l. 168–171). Teismas, iÅ¡tyręs ieÅ¡kovės „Swedbank“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o ginčui aktualiu laikotarpiu (2004–2005 m.) apyvartÄ , pastebi, kad sÄ skaita bÅ«davo papildoma pačios G. G., o iÅ¡ jos atliekami mokėjimai namų Å«kio reikmėms, apmokėti komunalines paslaugas (pvz.: pirkiniai prekybos centre MAXIMA, UAB „Omnitel“ už ryÅ¡io paslaugas, UAB „SÅ«duvos vandenys“, „Litesko“ Marijampolės filialas ir kt.) (5 t., b. l. 5–9, 51–59).

Analizuoti duomenys patvirtina, kad ieškovė bei jos sutuoktinis atsakovas A. G. iš darbinės veiklos gaudavo tik minimalias oficialias pajamas. Akivaizdu, kad šeima, auginanti vaikus (dukra J., gim. (duomenys neskelbtini), S., gim. (duomenys neskelbtini), ir I., gim. (duomenys neskelbtini)), iš tokių pajamų apskritai negalėjo sukaupti lėšų ginčo turtui įsigyti. Byloje yra pateiktos ir atsakovų S. A. G. ir A. A. G. metinės pajamų deklaracijos (5 t., b. l. 132–138), pagal kurias S. A. G. deklaravo 2003 m. turėjęs 30 050,00 Lt (8 703,08 Eur) pajamų, 2005 m.

– 29 615,00 Lt (8 577, 09 Eur), 2006 m. – 45 225,00 Lt (13 098,06 Eur); A. A. G. yra deklaravusi, kad 2003 m. yra gavusi 29 155,00 Lt (8 443,87 Eur) pajamų, 2004 m. – 21 500,00 Lt (6 226,83 Eur), 2005 m. – 12 040,50 Lt (3 793,46 Eur). Deklaracijose nurodytas neapmokestinamÄ sias pajamas A. A. G. nurodė gavusi iÅ¡ Å«kininko Å«kyje vykdomos veiklos (iÅ¡ deklaracijose nurodyto pajamų rÅ«Å¡ies kodo pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM virÅ¡ininko 2006 m. spalio 31 d. įsakymÄ Nr. VA-80).

A. G. ir atsakovų atstovo paaiÅ¡kinimai apie atsakovo turėtas santaupas, pajamas iÅ¡ lapių auginimo esminiai skiriasi nuo S. A. ir A. A. G. byloje faktiniais duomenimis pagrįstų pajamų. Neabejotina, kad Å«kininkaujant gaunamos pajamos reikalauja atitinkamų sÄ naudų. Vien ta aplinkybė, jog atsakovai S. A. ir A. A. G. deklaravo gavę pirmiau nurodyto dydžio pajamas, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog visos Å¡ios lėšos galėjo bÅ«ti skirtos ginčo turtui įsigyti. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų, nes tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei teigiant, kad jos sutuoktinio tėvai neturėjo lėšų nupirkti du žemės sklypus, juos sujungti ir jame pastatyti didžiulį namÄ , atsikirsdami į ieÅ¡kovės argumentus, atsakovams (jų atstovui) nepakako vien tik nurodyti, kad jie turėjo santaupų, augino lapes ir turėjo pajamų iÅ¡ Å¡io verslo; jie turėjo įrodyti savo finansines galimybes Å¡iam turtui įsigyti, tačiau to nepadarė (CPK 12, 178 straipsniai). Nors ieÅ¡kovė duodama paaiÅ¡kinimus teisme (2017 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as) negalėjo tiksliai nurodyti, kokiÄ pinigų sumÄ turėjo sutaupęs jos sutuoktinis ir kiek kainavo namo statybos, o atsakovų atstovas 2018 m. kovo 5 d. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovo tėvams statyba kainavo 400 000–500 000 Lt, kai pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta 1 523 000 Lt, todėl net ir nesant tikslių duomenų apie statybos kainÄ bei atsižvelgdamas Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodytÄ ginčo nekilnojamojo turto vertę (311 200 Eur) 2017 m. balandžio 2 d., įvertinęs Å¡alių į bylÄ pateiktus nors ir nevisiÅ¡kai iÅ¡samius duomenis apie jų gautas pajamas ginčui aktualiu laikotarpiu, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog yra labiau tikėtina, kad pagal jų turėtas oficialias pajamas nei ieÅ¡kovė bei jos sutuoktinis A.

G., nei atsakovo A. G. tėvai S. A. G. ir A. A. G. nebuvo finansiÅ¡kai pajėgÅ«s įsigyti ginčo nekilnojamojo turto objektus. Nesant byloje tiesioginių įrodymų apie kurios nors iÅ¡ dviejų Å¡eimų (ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio atsakovo A. G. bei atsakovų S. A. ir A. A. G.) finansines galimybes įsigyti ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ , ieÅ¡kovė faktÄ , kad Å¡is turtas buvo įgytas jos su A. G., įrodinėja kitais netiesioginiais įrodymais.IeÅ¡kovė G. G. byloje laikosi nuoseklios pozicijos, kad ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ ji įgijo santuokoje su A.

G., nors sutuoktinio valia jis buvo registruotas jo tėvų vardu, tačiau kitoje jau išnagrinėtoje civilinė byloje (A. G. prekybos įmonės bankroto byloje) jos pozicija buvo visiškai kitokia: 2008 m. vasario 4 d. pateiktame atskirajame skunde ji akcentavo, kad bankrutuojančiu verslu vertėsi išimtinai vienas iš sutuoktinių – A. G., verslui nebuvo naudojamas bendras šeimos turtas, o iš jo gaunama nauda nebuvo naudojama šeimos poreikiams. Kita vertus, akivaizdu, jog bylos nagrinėjimo metu atskirsdami į ieškinio argumentus dėl tikėtinai gautų pajamų, turėtų santaupų, atsakovai nebuvo suinteresuoti objektyviu ir visišku šios aplinkybės nustatymu.

Tokiu atveju teismas nevertina ieÅ¡kovės elgesio atsakovų atstovo taip akcentuojamo CK 6.137 straipsnio 3 dalies prasme, nes ir patys atsakovai piktnaudžiauja subjektine teise.Atsakovė A. A. G. yra pasiraÅ¡iusi abi byloje ginčijamas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, abu atsakovai – S. A. G. ir A. A. G. – pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ ir įgaliojimÄ , tačiau jų dalyvavimo tiek įsigyjant žemės sklypus, tiek statant gyvenamÄ jį namÄ nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai.

IeÅ¡kovės pozicijÄ dėl žemės sklypų įsigijimo ir namo statybos pagrindžia byloje apklaustų liudytojų parodymai, kiti raÅ¡ytiniai įrodymai. Nors teismas ir sutinka su atsakovų atstovo pastebėjimu, kad kaip liudytojai buvo apklausti dalis ieÅ¡kovei artimų asmenų: jos tėvas V. J. S., brolis T. S. ir jo sutuoktinė V. S., kurie turi suinteresuotumÄ bylos baigtimi, o T. S. dar naudojosi ir užraÅ¡ais, tačiau Å¡ių liudytojų parodymai visiÅ¡kai sutampa su kitų byloje apklaustų liudytojų parodymais, todėl jais nesivadovauti teismas neturi pagrindo.Kaip liudytojas apklaustas T.

S. (2018 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 09:41:53 val.) ieÅ¡kovės ir atsakovo A. G. Å¡eimÄ apibÅ«dino kaip gerai gyvenančiÄ , pasistačiusiÄ prabangų namÄ . Nurodė, kad A. veiklus žmogus, kuris uždirbdavo sau, savo Å¡eimai ir turėjo lėšų iÅ¡ savo verslo – autotransporto, pervežimų. Apie 2001–2002 m. ieÅ¡kovė su atsakovu ieÅ¡kojo sklypo, derino projektÄ ir po to vyko statybos. Jis (t. y. liudytojas) žinojo, jog ginčo sklypas pirktas atsakovo tėvų vardu, ir tai padaryta dėl to, kad bankroto atveju turtas nebÅ«tų perduotas valstybės reikmėms.

Pastatytas namas rodo, kad pinigų nestigo. Arvydas nėra minėjęs, kad namÄ stato iÅ¡ savo tėvų lėšų. Liudytojas J. J. (2018 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 10:41:39 val.) parodė, kad J. V. pusdykiai pardavė G. sklypÄ su ta intencija, kad nupirktame sklype A. G. statys namÄ ir samdys jį kaip darbų vadovÄ , tačiau nupirkus sklypÄ , A. V. „pastÅ«mė į Å¡onÄ â€œ. Nebuvo jokių kalbų nei su G. (t. y. ieÅ¡kove), nei su A. (t. y. atsakovu), kad namÄ stato tėvams.

A. mama slaugytoja, tėtis vairuotojas, papildomų verslų neturėjo. Liudytojas pats turėjo įmonę, žino, kad A. įmonės padėtis buvo geriausia gal apie 2000 m. – tada klestėjo automobilių vežimo pelningas verslas. Liudytojas V. J. S. (2018 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 11:56:32 val.) parodė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas pirko du gretimus sklypus, kuriuos apžiÅ«rėti važiavo jis su A.. Tada, kai ieÅ¡kovė (liudytojo dukra) ir atsakovas nutarė, kad patys statys namÄ , atidavė turėtus blokus.

Kad A. panaudojo ieÅ¡kovės tėvų įsigytus blokus, patvirtino ir liudytojas J. J.. V. J. S. paaiÅ¡kino, kad A. turėjo individualiÄ Ä¯monę, kuri davė pakankamÄ pelnÄ , toliau buvo (duomenys neskelbtini). Liudytojas taip pat turėjo panaÅ¡iÄ Ä¯monę ir žinojo, kad atsakovui verslas sekasi. Apie 1995 m. iÅ¡ prekybos automobiliais per savaitę jo (liudytojo) įmonė uždirbdavo daugiau kaip 10 tÅ«kst. Lt. pelno. Tėvai negalėjo to namo statyti. Kai ieÅ¡kovė ir atsakovas pirko butÄ , tam skolinosi pinigų iÅ¡ kitų, bet ne iÅ¡ tėvų (5 t., b. l. 175).

A. tėvas dirbo kolÅ«kyje vairuotoju, mama slaugytoja, todėl ir santaupų jie negalėjo turėti, pensija jų negali bÅ«ti didelė. Liudytoja V. S. (2018 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 11:56:32 val.) parodė, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eimÄ pažįsta apie 20 m., kad A. visada turėjo savo verslus. A. ir G. Å¡eima pasistatė jų finansines galimybes atitinkantį didelį namÄ su pirtimi, baseinu. Tokį namÄ pasistatyti A. tėvai neturėjo finansinių galimybių.Liudytoja K.

G. (2018 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 09:52:47 val.) parodė, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eimÄ pažįsta seniai; abu jie, kaip ir liudytoja, yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Apie Å¡iÄ Å¡eimÄ darnai girdėdavo, žinojo, kas kÄ veikia. Bendravo su jais kaip su užsakovais, sulaukusi skambučio suprojektuoti ir pagaminti namo baldus (2006 m.). Užsakymas buvo finansiÅ¡kai naudingas. Liudytojai – interjero dizainerei įspÅ«dį padarė pats namas, jo aplinka. Pirmame aukÅ¡te erdvi svetainė, virtuvė, iÅ¡ holo buvo galima patekti į baseinÄ ir pirties zonÄ , antrame aukÅ¡te sudėtos bambuko grindys, sienos dekoruotos iÅ¡skirtine dekoro danga su aukso dulkėmis.

Tokiam namui įrengti buvo skirta solidi pinigų suma, medžiagos pasirinktos brangios. Liudytojos manymu, Å¡is namas pastatytas iÅ¡ transporto verslo. Liudytoja buvo nuvykusi ir pas kaimynus, tačiau iÅ¡ jų užsakymo nesulaukė, o jų paaiÅ¡kinimas, kad yra ne G., neturi generuojančios įmonės, rodo, kad kalba ėjo apie turtingus žmones. Baldai buvo užsakyti (duomenys neskelbtini) vardu, sumos nepamena; greičiausiai atsiskaitė (duomenys neskelbtini) darydama pavedimÄ , galėjo bÅ«ti ir čekis.Kaip liudytoja apklausta ginčo namo projektuotoja G.

S. parodė (2018 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 10:30:38 val.), kad G. su A. nupirko sklypÄ iÅ¡ jos pažįstamo J. V.. Liudytoja bendravo su A. ir G. projektuodama jiems namÄ . Už projektavimo darbus apmokėjo A.. Sutartį ir aktÄ pasirašė A. ir G. G.. Dokumentuose tik tų vadinamų savininkų pavardės, tačiau anų G. (t. y. A. G. tėvų) ji nematė. A. tėvai niekur nedalyvavo. Liudytoja taip pat patvirtino, kad 2002 m. liepos 17 d. Marijampolės savivaldybės posėdyje S. A. ir A.

A. G. nedalyvavo, nes užsakovai į tokius posėdžius nekviečiami, juos tik iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ projekto (dokumentas t. 1, psl. 12).Kaip liudytoja apklausta A. L. parodė (2018 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 11-15-40 val.), kad ji prieÅ¡ 12–10 m. padėjo sutvarkyti ginčo namo aplinkÄ . Namas didelis, labai gražiai įrengtas. Sklypas taip pat didelis. Namo teritorijos apželdinimo darbus dirbo kartu su G., S. maÅ¡ina jie važiavo pirkti medelių. Jos supratimu, namo savininkai yra G. ir A..

Liudytojas S. J. parodė (2018 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 11:31:17 val.), kad prieÅ¡ 12–11 metų jis apie metus atliko vidaus statybos apdailos darbus tame name. Darbus paprašė atlikti A. uoÅ¡vis V. S., tačiau statomÄ namÄ aprodė A., jis pristatydavo medžiagas, su juo derino darbus, kokia spalva ir kÄ dažyti, visÄ laikÄ su juo atsiskaitydavo A.. Ä® namÄ dažnai atvažiuodavo ir G.. Tuo metu, kai jis dirbo name, jame dirbo ir kiti žmonės, kita firma įrenginėjo namo vidaus baseinÄ .Liudytojas A.

Å . (2018 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 13:03:21 val.) atkreipė dėmesį į tai, jog jo pokalbiai su parapijiečiais turi konfidencialumÄ . Name esančia pirtimi jis naudojosi ne kartÄ . Gali bÅ«ti, kad po pirties su A. buvo pokalbių apie statybas. IÅ¡ A. girdėjo, kad tas namas priklauso jo tėvams, tačiau ar juridiÅ¡kai, ar faktiÅ¡kai – į tai nesigilino. Dabar name gyvena A. vienas, o anksčiau gyveno kartu su G. ir vaikais.Liudytojas E. M. parodė (2018 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 13:27:30 val.), kad jis dirbo pas S. įmonėje, kuris jį darbo metu siųsdavo padėti dukrai, žentui statant namÄ .

Jis A. nurodymu vežė daugelį medžiagų iÅ¡ įvairių Lietuvos vietų, Marijampolės įmonių. Vežė ir G. G. pirktus įvairius krÅ«mus, sodinukus. A. buvo jam davęs grynųjų blokeliams pirkti, kuriuos parvežė iÅ¡ Tauragės. Taip už viskÄ atsiskaitinėjo pats A. G.. Liudytojas taip pat patvirtino, kad jis ėmė prekes namo statyboms be apmokėjimo iÅ¡ parduotuvės (duomenys neskelbtini) Marijampolėje; užtekdavo pasakyti, kad (duomenys neskelbtini), ir duodavo prekes.Teismas pažymi, jog ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad visus ginčo sklypų įgijimo ir statybų juose klausimus sprendė ji su sutuoktiniu atsakovu A.

G., bet ne atsakovo A. G. tėvai, byloje nėra paneigtos. Be jau minėtų ginčijamų raÅ¡ytinių sandorių ir akto, į bylÄ nepateikta jokių kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių sprendžiamam klausimui reikÅ¡mingas aplinkybes, kuriomis rėmėsi atsakovai S. A. ir A. A. G., kad jie, norėdami padėti sÅ«nui A. (t. y. vienam iÅ¡ 5 sÅ«nų) su gyvenamuoju bÅ«stu, pirko du žemės sklypus, juos sujungė ir jame pastatė namÄ . Neabejotina, kad geri tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai, tėvų noras ir rÅ«pestis padėti savo vaikams (net ir suaugusiems) yra pateisinami, teigiamai vertinami geros moralės požiÅ«riu, tačiau nagrinėjamu atveju tarp moralinės nuostatos ir teisinės aplinkybių pagrindimo pareigos nederėtų dėti lygybės ženklo.

Nurodytų aplinkybių įrodinėjimo (pagrindimo) pareiga teko atsakovams, kadangi jie Å¡ias aplinkybes įvardijo kaip savo atsikirtimų į ieÅ¡kinį pagrindÄ . Teismas neturi pagrindo palankiai vertinti atsakovo A. G. paaiÅ¡kinimų, kad ginčo statyboms pinigų jam duodavo tėvai, o kiek tėvai jų (pinigų) turėjo, jam nesakė. Viena vertus, teismas pažymi, kad logiÅ¡ko ir atsakingo elgesio standartui prieÅ¡tarautų toks modelis, kuomet atsakovas, nežinodamas tėvų finansinių galimybių (turimų santaupų, aiÅ¡kių perspektyvų gauti pajamas), perimtų visÄ rÅ«pestį jų didžiulio namo statyba.

Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo sklypų įsigijimo metu (2002 m.) S. A. G. tuo metu buvo 71 m., A. A. G. – 65 m., jie turėjo gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), ir gyveno sÅ«nui R. G. priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini). Tokio amžiaus vidutiniam Lietuvos piliečiui pradėti statybas derėtų vertinti labai atsargiai. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad patys S. A. ir A. A. G. bÅ«tų asmeniÅ¡kai atlikę kokius nors mokėjimus, susijusius su ginčo turto įsigijimu, kad lėšos (grynaisiais pinigais) buvo perduodamos A.

G. mokėjimams atlikti, kad statyboms pinigų skolino ir A. G. brolis (CPK 12 ir 178 straipsniai). Ankstesnėje sprendimo dalyje teismas konstatavo tiek ieÅ¡kovės bei jos sutuoktinio, tiek atsakovų S. A. ir A. A. G. nenustatytÄ finansinį pajėgumÄ Ä¯sigyti žemės sklypus ginčijamasis sandoriais bei juos sujungus pasistatyti namÄ . Teismo įsitikinimu, Å¡ios aplinkybės, vertinant ginčijamų sandorių apsimestinumo požymius (tikrųjų pirkėjų prasme), nagrinėjamos bylos kontekste nėra vienintelės. Žemės sklypų įsigijimo kaina, kurios sumokėjimo aplinkybių nepaaiÅ¡kino ir nepagrindė atsakovai S. A. ir A.

A. G. (jų atstovas), vertinantys save tikraisiais pirkėjais, nėra didelė, palyginus su pastatyto namo verte (apie jo pastatymÄ teismas pasisakys vėliau). Žemės sklypų įsigijimu buvo realizuotas ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio siekis turėti žemės sklypÄ namo statybai. Teismas pažymi, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovės ir atsakovo A. G. reiÅ¡kiamų pozicijų skirtumai yra nulemti jų prieÅ¡ingo suinteresuotumo bylos baigtimi, Å¡eiminio gyvenimo ypatumais (kitame teisme vyksta iÅ¡tuokos, turto padalijimo byla).

Todėl nagrinėjamu atveju lemiamos įtakos neturi subjektyvaus pobūdžio A. G. teiginiai, neigiant aplinkybes dėl ginčo žemės sklypų įsigijo poreikio, jų paieškos ir pan. Suprantama atsakovų abejonė dėl kai kurių liudytojų galimo subjektyvumo, tačiau ta aplinkybė, kad visų dešimties byloje apklaustų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems ir kitiems faktiniams bylos duomenims, nesudaro kliūčių vadovautis visų byloje apklaustų liudytojų parodymais.

Liudytojų V. J. S., T. S., J. J., G. S. parodymais nustatyta, kad žemės sklypo (-ų) ieÅ¡kojo ir juos įsigijo ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis, o tai leidžia vertinti, kad S. A. ir A. A. G. ginčo sandoriuose dalyvavo kaip statytiniai. Ä®sigijus ginčo žemės sklypus, buvo rengiami dokumentai sklypų sujungimui ir namo statybai.2002 m. gegužės 10 d. projektavimo darbų sutartyje tarp G. S. projektavimo įmonės ir užsakovų S. A. G. ir A. A. G., tų pačių Å¡alių pasiraÅ¡ytame 2002 m. liepos 22 d. atliktų darbų akte, 2002 m. liepos 22 d. kasos pajamų orderyje apie 1000 Lt gavimÄ pagal projektavimo darbų sutartį, 2005 m. liepos 1 d. kasos pajamų orderyje 400 Lt suma už techninio projekto detalų planÄ supaprastinta tvarka (t. 3, psl. 4 – 6), prie nurodytų S. A.

G. ir A. A. G. pavardžių yra paraÅ¡ai (iÅ¡skyrus 2002 m. liepos 22 d. orderį), kurie vizualiai juos vertinant su notariÅ¡kai patvirtintame įgaliojime esančiais Å¡ių asmenų paraÅ¡ais nėra identiÅ¡ki, o teisme kaip liudytoja apklausta G. S. patvirtino, kad sutartį ir aktÄ pasirašė A. ir G. G., už darbus apmokėjo A..Marijampolės savivaldybės Ūkio departamento ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus 2002 m. rugsėjo 16 d. iÅ¡duotame statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jį atsiėmė A.

G. (3 t., b. l. 301–302), tačiau yra ieÅ¡kovės paraÅ¡as, kuri teisme paaiÅ¡kino, kad leidimÄ jį gavo be jokio įgaliojimo.Analizuojama byloje aplinkybių seka kaip labiausiai tikėtinÄ leidžia vertinti situacijÄ , kad 2005 m. balandžio 1 d. atsakovų S. A. ir A. A. G. iÅ¡duotas įgaliojimas sÅ«nui A. G. (1 t., b. l. 13–14) yra tariamas, nes jis buvo iÅ¡duotas dengiant tikrÄ jį ginčo turto savininkÄ (A. G., kuriam turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise) bei siekiant užtikrinti jo dalyvavimÄ sklypų sujungimo ir namo statybos teisiniuose santykiuose (CK 1. 86 straipsnis).Visi deÅ¡imt teisme apklaustų liudytojų iÅ¡ esmės vieningai nurodė, kad ieÅ¡kovė su sutuoktiniu A.

G. gyveno pasiturinčiai, statėsi sau namÄ . Liudytojų žiniomis, lėšos namo statybai buvo gautos daugiausia iÅ¡ atsakovo A. G. automobilių verslo (A. G. prekybos įmonės, UAB (duomenys neskelbtini) ; kaip nustatyta byloje – abi Å¡ios įmonės po kurio laiko bankrutavo), o taip pat ieÅ¡kovės stomatologijos kabineto pajamų. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų spręsti apie atsakovų S. A. ir A. A. G. dalyvavimÄ Ä¯sigyjant ir statant ginčo turtÄ , rÅ«pinantis juo, mokant mokesčius.Teismo vertinimu, aplinkybę, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas A.

G. yra tikrieji namo statytojai, patvirtina ir byloje neginčijamais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyti faktai. 2005 m. gegužės 6 d. UAB „SÅ«duvos vandenys“ iÅ¡raÅ¡yta ir tos pačios dienos kvitu A. G. apmokėta 17,70 Lt sÄ skaita už technines sÄ lygas (1 t., b. l. 19, 19). Priedas prie 2005 m. birželio 2 d. sutarties Nr. 05/06/02/01 yra įgaliojimas, iÅ¡duotas UAB (duomenys neskelbtini), pasiraÅ¡ytas įmonės vadovo A. G., įgaliotiems asmenims A. G., E. M. (taip įgaliojime) ir V. A., turintiems teisę N. S. komercinės firmos (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini) imti prekes be iÅ¡ankstinio apmokėjimo pagal Pirkėjo paraiÅ¡kas (t. 1, psl. 20).

Kaip jau minėta, kaip liudytojas apklaustas E. M. parodė, kad jis ėmė prekes namo statytoms be apmokėjimo iÅ¡ parduotuvės (duomenys neskelbtini) Marijampolėje. 2005 m. spalio 13 d. VÄ® Registrų centras yra iÅ¡rašęs praneÅ¡imÄ UAB (duomenys neskelbtini) apmokėti 50,83 Lt už nekilnojamojo turto objekto kadastrinius matavimus, tačiau tokio objekto pagal registro numerius UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo (3 t., b. l. 14, 15). 2005 m. lapkričio 28 d. sutartis dėl sistemos BEAM įrengimo sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 7–8), o 2006 m. vasario 12 d. sudaryta sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl baseino įrangos pateikimo ir sumontavimo (3 t., b. l. 9), tačiau Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje yra konstatuota, kad ginčo pastate yra centrinė dulkių siurbimo sistema, baseinas <...>. 2005 m.

UAB „Kauno hidrogeologija“ parengtame gręžtinio Å¡ulinio projekte kaip užsakovai nurodyti A. G. ir S. G., tačiau suderinęs šį projektÄ yra A. G. (3 t., b. l. 93). 2007 m. liepos 27 d. Paslėptų darbų patikrinimo aktÄ Nr. 6, 2006 m. rugpjūčio 10 d. Statinio nužymėjimo vietoje aktÄ Nr. 1, 2006 m. rugpjūčio 21 d. Tranšėjų ir iÅ¡kasų po pamatais aktÄ Nr. 2, 2006 m. rugsėjo 17 d. Pamatų (atraminių konstrukcijų) priėmimo naudoti ir tinkamumo tolesniems statybos darbams aktÄ Nr. 3, 2006 m. rugsėjo 20 d.

Paslėptų darbų patikrinimo aktÄ Nr. 4, 2007 m. liepos 13 d. Paslėptų darbų patikrinimo aktÄ Nr. 5, 2007 m. rugsėjo 26 d. paslėptų darbų patikrinimo aktÄ Nr. 7 yra pasirašęs statytojo (užsakovo) atstovas A. G. (nenurodant, kad jis veikia pagal įgaliojimÄ ) (1 t., b. l. 93–100). 2006 m. balandžio 8 d. du baldų užsakymus (13 300 Lt ir 10 000 Lt sumos) su UAB (duomenys neskelbtini) yra pasirašęs A. G., adresu: (duomenys neskelbtini) 6 (t.1, psl. 25-26). 2006 m. lapkričio 29 d. preliminarų susitarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl DSL paslaugos ir telefono linijos įrengimo (duomenys neskelbtini) su TEO LT, AB pasirašė A.

G. (3 t., b. l. 34–36). 2007 m. gegužės 29 d. vieÅ¡ojo fiksuoto telefono ryÅ¡io paslaugų užsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat yra pasirašęs A. G.(3 t., b. l. 37–38). Taip pat byloje yra jau po ginčo namo pripažinimo tinkamu naudoti 2009 m. gegužės 26 d. sudaryta kietų buitinių atliekų iÅ¡vežimo sutartis tarp UAB „Marijampolės Å¡vara“ ir A. G. iÅ¡vežti atliekas užsakovo nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 39–40). 2012 m. liepos 11 d.

A. G. sudarė sutartį su UAB „SÅ«duvos vandenys“ dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo adresu: (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 41–42). IeÅ¡kovės „Swedbank“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o už 2009 m. apyvarta rodo, kad iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos ieÅ¡kovė mokėjo mokesčius AB „Rytų skirstomieji tinklai“ už patiektÄ elektros energijÄ adresu: (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 10–19).Ä® bylÄ yra pateikta ir kitų dokumentų, kuriuose užsakovais ar mokėtojais yra nurodyti S. G., A.

G., tačiau kadangi juose nurodytų parašų (ne)tikrumo nepatvirtina kiti įrodymai (pvz., liudytojų parodymai) ar juose iš viso nėra parašų, teismas jų plačiau neanalizuoja ir nevertina. Neabejotina, kad ieškovė apie 2002 m. sudarytus ginčo žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorius žinojo nuo jų sudarymo momento. Tačiau nei vienas iš atsakovų savo elgesiu ar (ne)veikimu, kol kitoje civilinėje byloje nekilo ieškovės ir atsakovo A. G. ginčas dėl jų santuokos nutraukimo, turto padalijimo (Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų civ. byla dėl santuokos nutraukimo Nr. e2-505-399/2018 iškelta 2017 m. birželio 9 d., „Liteko duomenys“, CPK 179 str. 3 d.), nedavė pagrindo ieškovei manyti, kad ji ir atsakovas A.

G. nėra ginčo nekilnojamojo turto tikrieji savininkai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės teisių pažeidimas negalėjo atsirasti sandorių sudarymo metu, o sužinojusi apie savo teisių pažeidimÄ , į teismÄ ji kreipėsi nepraleidusi ieÅ¡kinio senaties termino (CK 6.127 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos iÅ¡tyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; kt.). Tai reiÅ¡kia, kad nereikalaujama visiÅ¡ko teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.Teismas, apibendrindamas tai, kad iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas įgalina daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog ginčijamos 2002 m. kovo 13 d.

žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis bei 2002 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestiniai sandoriai, o taip pat ir ginčijamas 2008 m. spalio 7 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra apsimestinis aktas, sudaryti per statytinius S. A. G. ir A. A. G., siekiant pridengti tikruosius pirkėjus bei statytojus – G. G. ir A. G. (CK 1.87 straipsnis). Todėl teismas CK 1.87 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu tenkina ieškovės reikalavimus ir pripažįsta negaliojančiomis 2002 m. kovo 13 d.

žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, 2002 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2008 m. spalio 7 d. Pripažinimo tinkamu naudoti akto dalis dėl sutarčių Å¡alių (pirkėjų), akto suraÅ¡ymo dalyvių (statytojų) ir nustato, kad pirkėjai pagal Å¡iuos sandorius, statytojai pagal aktÄ yra G. G. ir A. G..Teismas CK 1.86 straipsnio pagrindu tenkina ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir pripažįsta negaliojančiu S. A. G. ir A. A. G. 2005 m. balandžio 1 d. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) A.

G..IÅ¡ tos bylos duomenų ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų civ. byla Nr. e2-505-399/2018) nenustatytas G. G. ir A. G. vedybų (ikivedybinės ar povedybinės) sutarties sudarymo faktas. Teismas pažymi, jog įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiÅ¡kia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ , bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iÅ¡ jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovas A. G., prašydamas atmesti ieškinį, nenurodė savarankiškų argumentų dėl ginčo turto nuosavybės režimo nustatymo. Todėl, įvertinęs aplinkybę, kad ginčijami sandoriais sudaryti, namas pripažintas tinkamu naudoti G. G. ir A. G. santuokos metu, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti, jog ginčijamas nekilnojamasis turtas ieškovei ir atsakovui A. G. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Kadangi ieškinys yra tenkinamas, sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei atlyginimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė iš viso patyrė 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 50 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 1 550 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Teismas šias išlaidas pripažįsta būtinomis, pagrįstomis ir protingomis, teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto jų maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.2, 8.17 ir 8.19 p.), todėl jas priteisia lygiomis dalimis iš atsakovų (po 533,33 Eur iš kiekvieno atsakovo).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovė G. G. 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi buvo atleista nuo 3 259,00 Eur žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį mokėjimo, o jos ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, pagal paminėtÄ teisinį reguliavimÄ iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistina 3 259,00 Eur žyminio mokesčio (po 1 086,33 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo).

Iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama 18,89 Eur (po 6,30 Eur iš kiekvieno atsakovo) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 3 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265 ir 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: Ieškovės G. G. ieškinį patenkinti.Pripažinti 2002 m. kovo 13 d. nekilnojamojo turto – žemės sklypo, 998 kv. metrų ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1510) ir 2002 m. gegužės 31 d. nekilnojamojo turto – žemės sklypo, 0,081 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 2527) apsimestiniais sandoriais ir gyvenamojo namo 1A1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2008 m. spalio 7 d.

Pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ apsimestiniu aktu. Pripažinti negaliojančiomis 2002 m. kovo 13 d. nekilnojamojo turto – žemės sklypo, 998 kv. metrų ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 1510) ir 2002 m. gegužės 31 d. nekilnojamojo turto – žemės sklypo, 0,081 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 2527) dalis dėl sandorių Å¡alies – pirkėjų (įgijėjų) ir nustatyti, kad turto pirkėjai (įgijėjai) yra G.

G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) Pripažinti negaliojančia gyvenamojo namo 1A1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2008 m. spalio 7 d. Pripažinimo tinkamu naudoti akto dalį dėl statytojų ir nustatyti, kad namo statytojai yra G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)Pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, 0,1808 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas 1A1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė G.

G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė.Priteisti iÅ¡ atsakovų A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1 600,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (po 533,33 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo) ieÅ¡kovei G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)Priteisti iÅ¡ atsakovų A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 3 259,00 Eur žyminio mokesčio (po 1 086,33 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo) ir 18,89 Eur (po 6,30 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant priteistas sumas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                        Albina Rimdeikaitė