fcc2f735-d0db-4a92-b748-3e51b321ea84 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo teisėja                                                  Civilinė byla Nr. 2A-720-755/2015Jolanta Gasparavičienė                                                Proceso Nr. 2-14-3-00661-2014-0                                                    Procesinio sprendimo kategorija:

                                                    3.3.1.21., 3.3.1.22.PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 28 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės ir Birutės Valiulienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovų D.

A. ir R. A. apeliacinį skundÄ dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16-913/2015 pagal ieÅ¡kovės UAB „Anykščių Å¡iluma“ ieÅ¡kinį atsakovams D. A. ir R. A. dėl mokesčių už suvartotÄ Å¡iluminę energijÄ priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Anykščių komunalinis Å«kis“, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė UAB „Anykščių Å¡iluma“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams D. A. ir R.

A., prašė iÅ¡ jų solidariai priteisti įsiskolinimÄ už pateiktÄ Å¡iluminę energijÄ , delspinigius bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, jog UAB „Anykščių Å¡iluma“ tiekė Å¡iluminę energijÄ atsakovų butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Anykščiuose. Atsakovams nuo centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos tiekimo tinklų atsijungus, už gaunamÄ Å¡iluminę energijÄ bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, atsakovai nemokėjo. 2007-11-20 buvo priimtas Å ilumos Å«kio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-1329, kurio 25 str. nurodo, kad „Daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančiÄ dalį Å¡ilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nesvarbu, kokiu bÅ«du Å¡ildomos jam priklausančios patalpos“. 2009-08-06 atsakovams buvo siųstas registruotas laiÅ¡kas, su pasiÅ«lymu sudaryti naujÄ sutartį dėl Å ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, o 2009-09-17 raÅ¡tu Nr. 639 buvo iÅ¡aiÅ¡kintos sÄ lygos dėl bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymo, tačiau atsakovai už Å¡iluminę energijÄ , sunaudotÄ bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, atsisakė mokėti.

Nors 2010-02-02 atsakovams buvo iÅ¡aiÅ¡kinta bÅ«tinybė ir sÄ lygos mokėti už bendrojo naudojimo patalpoms suvartotÄ Å¡iluminę energijÄ , tačiau atsakovai ir toliau nemokėjo už suvartotÄ Å¡iluminę energijÄ ir sutarties nesudarė. Sutartis nebuvo sudaryta, bet pasiÅ«lymas sudaryti sutartį buvo laikomas įteiktu, todėl už suvartotÄ Å¡iluminę energijÄ bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti atsakovams buvo pradėtas skaičiuoti mokestis pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.384 straipsnio l dalies nuostatas.

Nuo 2009-10-01 iki 2014-06-01 atsakovų skola už suvartotÄ Å¡iluminę energijÄ bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti sudaro 828,46 Eur (2860,51 Lt) ir, vadovaujantis įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, – 164,66 Eur (568,54 Lt) delspinigių. Net ir teisėtai įgyvendintas atsijungimas nuo namo centralizuotos Å¡ildymo sistemos pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes neturi įtakos iÅ¡ įstatymo kylančios bendraturčio pareigos proporcingai apmokėti atitinkamas su bendruoju turtu susijusias iÅ¡laidas.Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Anykščių rajono apylinkės teismas 2015-05-18 sprendimu ieÅ¡kinį patenkinto iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovės UAB „Anykščių Å¡iluma” naudai solidariai iÅ¡ D. ir R. A. 828,46 Eur skolos už suvartotÄ Å¡iluminę energijÄ , po 12,45 Eur žyminio mokesčio, o likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas 2009-08-06 raÅ¡tu Nr. SD-483-501, papildomai ieÅ¡kovo siųstu 2009-09-17 d. raÅ¡tu Nr. SD-639, informavo atsakovus apie tai, jog bus taikomi mokesčiai už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ jiems nesudarius sutarties, taigi bus pajungtas ir bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymas.

Teismas nustatė, kad iÅ¡ teisės aktų turinio matyti, jog bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymo iÅ¡laidos yra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais, remdamasis kasacinio teismo praktika, teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymas yra skirtas ne namui iÅ¡saugoti, iÅ¡laikyti, o asmeniniams bendraturčių poreikiams tenkinti, padarė iÅ¡vadÄ , kad bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymo iÅ¡laidos yra skirtos turtui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti.

Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas laikėsi teisės aktų reikalavimų, siekdamas užtikrinti higienos normas, statinio laiptinės šildymo sistemos nedemontavo, teismas ieškovo veiksmų neteisėtumo nenustatė. Atsiradusios išlaidos kildinamos iš įstatymo, yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais bei galimos be savininko sutikimo CK 4.83 str. 4 d. prasme, todėl atsakovų argumentus dėl bendrojo naudojimo patalpų šildymo pajungimo neteisėtumo atmetė.

Teismas nesirėmė atsakovų pateiktu 2015-03-31 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei fotonuotraukomis, nes jame pateikti duomenys nėra susiję su nagrinėjama civiline byla (CPK 180 str.). Nurodė, kad pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai jas apmokėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendro šildymo sistemos. Teismas nurodė, kad nors atsakovai jiems pateiktos šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo bendro naudojimo patalpoms šildyti su ieškovu nesudarė, tačiau, nenustačius ieškovo veiksmų neteisėtumo, sutartis laikoma sudaryta pagal Ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. 4-289 „Dėl Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinių sÄ lygų patvirtinimo“ standartines sÄ lygas nuo pastato Å¡ilumos įrenginių prijungimo prie Å¡ilumos perdavimo tinklų datos, jeigu iki tol Å¡alys nesudarė Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sÄ lygas. Pripažintinas neteisingu ir teisiÅ¡kai nepagrįstu atsakovų argumentas, kad ieÅ¡kovas, apskaičiuodamas skolÄ už patiektÄ Å¡ilumÄ , mokestį už bendrojo naudojimo patalpas skaičiavo tik atsakovų atžvilgiu.

Teismas pripažino, kad byloje esantys Å¡ilumos energijos skaitiklio patikros sertifikatai, Å¡ilumos energijos skaitiklio kontrolės protokolas patvirtina, kad patikros įrenginiai patikimi ir jų duomenų pagrįstumu abejoti nėra pagrindo. Priimdamas sprendimÄ dėl įsiskolinimo sumos priteisimo, teismas rėmėsi ieÅ¡kovo pateiktais paskaičiavimais, o paskaičiavimais, pateiktais atsakovų, nurodė, kad nėra teisinio pagrindo remtis. Teismas pripažino, kad 1995-01-26 įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ kaip teisinis pagrindas negali bÅ«ti taikomas, nes UAB „Anykščių Å¡iluma“ neturi valstybės ar savivaldybės įmonės teisinio statuso, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas skaičiuoti delspinigius atsakovų įsiskolinimo atžvilgiu, negali bÅ«ti tenkinimas, nepagrįstas, ir sprendė, kad ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas.

Apeliaciniu skundu atsakovai skundžia Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-05-18 sprendimÄ , praÅ¡o teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės UAB „Anykščių Å¡iluma“ ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat atsakovai praÅ¡o atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantai skundu nurodo, kad 2009 m. rugpjūčio pradžioje, tuo metu, kai daugiabučio namo, kuriame jie gyveno, bendrojo naudojimo patalpa - laiptinė - jau buvo neÅ¡ildoma daugiau nei deÅ¡imt metų, o atsakovas 2009 m. rugpjūčio mėnesį atsiuntė sutartį pasiraÅ¡ymui,bet nenurodė, jog ketina ir kada atnaujinti Å¡ilumos energijos tiekimÄ daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje. 2009-11-05 ieÅ¡kovo darbuotojai, neturėdami namo gyventojų sutikimo, savavaliÅ¡kai atnaujino (duomenys neskelbtini) namo laiptinės Å¡ildymÄ . 2009-11-09 raÅ¡tu namo gyventojai kreipėsi į Å¡ilumos tiekėjÄ su praÅ¡ymu demontuoti be sutikimo prijungtus namo laiptinė Å¡ildymo prietaisus.

Apeliantai nurodo, kad namas pastatytas 1987 m., namo projektas nėra iÅ¡likęs, todėl jam negali bÅ«ti taikomos 2005 m. nustatytos projektavimo sÄ lygos. Laiptinės Å¡ildymo sistema buvo atjungta ir nefunkcionavo iki 2009-11-05, kai Å¡ilumos teikėjas jÄ savavaliÅ¡kai prijungė. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad Anykščiuose laiptines Å¡ildyti pradėta tik tuose namuose, kur yra autonomiÅ¡kai Å¡ildomų butų, kitų namų laiptinės neÅ¡ildomos ir gyventojai neverčiami papildomai daugiau mokėti už Å¡ilumÄ .

Be teisėto pagrindo atnaujinusi laiptinės Å¡ildymÄ , ieÅ¡kovė pradėjo siųsti sÄ skaitas, kuriose buvo reikalaujama apmokėti už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , o kitiems namo gyventojams sÄ skaitose buvo nurodoma mokėti tik už gyvenamųjų patalpų Å¡ildymÄ .Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kurių 240.11 p. rėmėsi ieÅ¡kovė, įrodinėdama laiptinės Å¡ildymo atnaujinimo teisėtumÄ , nesuteikia teisės nei ieÅ¡kovei, nei namo administratoriui teisių be butų savininkų sutikimo patiems, savo iniciatyva, atstatyti Å¡ildymo projektinę galiÄ , nes tam yra numatyta procedÅ«ra, kurios privalu laikytis.

Å ilumos tiekėjas savavaliÅ¡kai, kaip teigė ieÅ¡kovės atstovas, savo iniciatyva nusprendė teikti paslaugÄ kurios namo gyventojams nereikia, t.y. Å¡ildyti laiptinę. Teikdama Å¡iluminę energijÄ laiptinei be gyventojų sutikimo, UAB „Anykščių Å¡iluma“ pažeidė butų savininkų teises savo nuožiÅ«ra valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės objektÄ bei juo disponuoti. Pažymi, kad Å ilumos Å«kio įstatymo 13 str. 3 d. numato, kad Å¡ildymo sezono laikotarpiu Å¡ilumneÅ¡is privalo bÅ«ti tiekiamas daugiabučio namo butams ir kitoms patalpoms Å¡ildyti.

Butai ir kitos patalpos privalo bÅ«ti Å¡ildomi, jeigu tam neprieÅ¡tarauja dauguma to namo butų savininkų, neturinčių įsiskolinimų Å¡ilumos tiekėjui. 2009-11-09 visų namo gyventojų buvo pasiraÅ¡ytas praÅ¡ymas UAB „Anykščių Å¡iluma“, kad nebÅ«tų vėl Å¡ildoma namo laiptinė. Teismo nurodytuose ieÅ¡kovės 2009-08-06 ir 2009-09-17 raÅ¡tuose nėra duomenų, kad bus pajungtas laiptinės Å¡ildymas. Å ilumos Å«kio įstatymo 25 str. bei rekomenduojamas metodas Nr. 5 suteikė teisę ieÅ¡kovei skaičiuoti mokesčius pagal metodÄ ir tada, kai bendrojo naudojimo patalpos - laiptinės neÅ¡ildomos.Teigia, kad ginčas kilo ne dėl pareigos mokėti už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 25 str., taikant MetodÄ Nr. 5, bet dėl laiptinės Å¡ildymo atnaujinimo be teisėto pagrindo, taip padidinant name suvartojamÄ Å¡ilumos kiekį ir ieÅ¡kovui gaunant didesnį pelnÄ .

Nesuprantamas teismo argumentas nesiremti atsakovų pateiktu 2015-03-31 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei fotonuotraukomis, nes teismai turi teisę neanalizuoti tik tų argumentų, kurie visiÅ¡kai nesusiję su byla arba yra draudžiami, tačiau kiekvienu atveju atsisakymas argumentuoti turi bÅ«ti motyvuotas. Teismas nevertino ir nepasisakė, kodėl minėti įrodymai neturi sprendžiamosios reikÅ¡mės. Apeliantai teigia, kad pateikti įrodymai įrodo, kad laiptinės Å¡ildyti pradėtos tik tuose namuose, kuriuose yra autonomiÅ¡kai Å¡ildomų butų, kitų namų laiptinės yra neÅ¡ildomos ir gyventojai neverčiami papildomai mokėti už Å¡ilumÄ ir paneigia ieÅ¡kovės bei teismo teiginius, kad ieÅ¡kovė vykdė Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 240.11 punkto reikalavimus, kituose namuose galioja bendraturčių susitarimai Å¡ildyti arba neÅ¡ildyti laiptines ir Å¡ilumos tiekėjas savo iniciatyva neatstato Å¡ilumos įrenginių projektinės galios.Kadangi laiptinės Å¡ildymas buvo atnaujintas tik ieÅ¡kovo iniciatyva, paslauga teikiama priverstinai, todėl apeliantai nesutinka mokėti už paslaugÄ .

Pagrindinis nesutikimo motyvas, jog ieÅ¡kovė turėjo teisę skaičiuoti mokestį už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ pagal rekomenduojamÄ metodÄ ir be radiatoriaus laiptinėje pajungimo. Apeliantai pažymi, kad 2014 m. lapkričio 20 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymo Nr. IX-1565 25 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo Å¡io įstatymo 25 straipsnis buvo papildytas 2 dalimi, nustatančia, jog daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , kai Å¡ilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas.

Todėl, jeigu ieÅ¡kovė 2009-11-05 bÅ«tų savavaliÅ¡kai neatnaujinusi laiptinės Å¡ildymo, nuo 2015-01-01 butų savininkams nebebÅ«tų taikomas apmokėjimas už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ . IeÅ¡kovė atsisako tenkinti gyventojų praÅ¡ymÄ neÅ¡ildyti laiptinės ir neskaičiuoti mokesčių, nurodydama, kad Å ilumos Å«kio įstatymo 29 str. 1 dalyje numatyta, kad buto (butų) ir kitų patalpų Å¡ildymo bÅ«das keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatÄ (inžinerines sistemas), ir dėl bendrųjų patalpų Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo siÅ«lo kreiptis į namo valdytojÄ (administratorių) įstatymo nustatyta tvarka.

Taigi ieÅ¡kovė interpretuoja įstatymÄ , nes laiptinės neÅ¡ildymas nėra Å¡ildymo bÅ«do pakeitimas, gyventojai gali susitarti, jog laiptinės neÅ¡ildys, kÄ techniÅ¡kai nesudėtinga padaryti. Apeliantai pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija civ. byloje Nr. 3K-7-515/2009, yra pasisakiusi, kad sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikÅ¡tas reikalavimas dėl aptariamų įstatyminių pareigų vykdymo, svarbu atriboti, kurios iÅ¡laidos skirtos bendrajam turtui iÅ¡laikyti, iÅ¡saugoti, atnaujinti, jo bÅ«tiniems pagerinimams atlikti, o kurios - bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti.

Apeliantai, nurodo, kad sprendžiant jų pareigÄ mokėti už Å¡ildymÄ , konstatuotina, kad laiptinės Å¡ildymas nepatenka į CK 4.76 str. taikymo sritį, kadangi tai nėra susiję su Å¡ių patalpų geros bÅ«klės palaikymu. Teigia, kad laiptinės ir kitų bendrųjų patalpų Å¡ildymas iÅ¡imtinai susijęs su visų bendraturčių asmeninių interesų ir poreikių tenkinimu. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-03 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006.

Be to, nurodo, kad iÅ¡ teismo iÅ¡vadų nėra aiÅ¡ku ar iÅ¡ daiktinių, ar iÅ¡ prievolinių teisių kildinama jų pareiga mokėti už be teisėto pagrindo atnaujintÄ laiptinės Å¡ildymÄ . Teismas pasisakė, jog tai yra paslaugų vartojimo santykiai, kuriuos reglamentuoja prievolių teisės normos, tačiau Vartotojų teisių gynimo įstatymo 3 straipsnyje numatyta nuostata, kad vartotojas turi teisę savo nuožiÅ«ra pirkti prekes ir gauti paslaugas, o Å¡io įstatymo 19 straipsnyje iÅ¡reikÅ¡ta kategoriÅ¡ka nuostata, kad draudžiama be vartotojo sutikimo teikti paslaugas vartotojui.

CK 6.368 straipsnyje nustatytas draudimas pardavėjui tiekti daiktus vartotojui be pastarojo sutikimo, jeigu už juos reikalaujama mokėti. Å io straipsnio 2 d. numato, kad jeigu buvo pateikti daiktai be vartotojo sutikimo, vartotojas gali jais naudotis savo nuožiÅ«ra neatlygintinai. CK 6.188 str. 4 d. nurodyta, kad vartojimo sutartyse individualiai neaptartomis laikomos sÄ lygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tolios sÄ lygos nustatytos iÅ¡ anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje.

Kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai. Visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai (CK 6.193 str. 4 d.).Pažymi, kad teismas atsisakė priimti jų prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl pažeistų teisių gynimo, taip pat atsisakė trečiaisiais asmenimis įtraukti namo bendraturčius, o įtraukė namo administratorių, kuris negina daugiabučio namo savininkų interesų, taip pat atsisakė apklausti liudytojus, o įrodžius, kad ieÅ¡kovė bendro naudojimo patalpų Å¡ildymui skiria ne 20 proc., kaip numatyta metodikoje, bet 23 procentus, leido ieÅ¡kovei pakeisti skaičiavimus ir tai pripažino kaip ieÅ¡kovės padarytÄ techninę klaidÄ , t.y. gynė iÅ¡imtinai verslininko-Å¡ilumos tiekėjo interesus.

Dėl to apeliantai mano, jog teismas jau iÅ¡ anksto turėjo nuomonę dėl bÅ«simo sprendimo. 2015-01-20 ieÅ¡kovė teismui pateikė pažymÄ Nr. SD-46 su priedais - mokėjimų paskaičiavimais už (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ ir gyvenamųjų patalpų Å¡ildymÄ . Pažymoje paaiÅ¡kino, kaip skaičiuojami mokesčiai. IÅ¡ pateiktų dokumentų buvo akivaizdžiai matyti, jog nuo 2009 m. lapkričio iki 2012 m. kovo mėnesių bendro naudojimo patalpų Å¡ildymui skaičiuojama 23 proc. suvartotos Å¡ilumos energijos, kai Metode Nr. 5 numatyta, jog turi bÅ«ti apskaičiuojama 20 proc.

Dėl to, nurodo, kad 2015-03-10 teismui atsakovai pateikė suvartotos Å¡ilumos kiekio paskirstymo namo (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui suvestinę, parengtÄ pagal 2015-01-20 ieÅ¡kovės teismui pateiktÄ pažymÄ Nr. SD-46, kuri patvirtina, patvirtina minėtÄ teiginį bei faktÄ , jog nuo 2009 m. lapkričio iki 2012 m. kovo mėnesių Å¡ilumos kiekis bendro naudojimo patalpų Å¡ildymui buvo paskirstomas tik atsakovams, o kitiems namo gyventojams bendro naudojimo patalpų Å¡ildymas nebuvo skaičiuojamas.

PrieÅ¡ingu atveju, teismui pateiktose suvestinėse nebÅ«tų skaičių, akivaizdžiai neatitinkančių Metodo Nr. 5 nuostatų. Apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai sudarė galimybę ieÅ¡kovei pakeisti skaičiavimus ir priėmė ieÅ¡kovės atstovų paaiÅ¡kinimus, jog lentelėje buvo padaryta techninė klaida, tokiu bÅ«du padarydamas Å¡alių procesinių teisių pažeidimÄ .Apibendrindami apeliantai teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai vertino tik vienos proceso Å¡alies - ieÅ¡kovės pateiktus argumentus, o jų, atsakovų, pateikti įrodymai paneigia ieÅ¡kinio reikalavimų dydį ir jų pagrįstumÄ .

IeÅ¡kovė, bÅ«dama verslininku, santykiuose su jos paslaugas perkančiais vartotojais privalėjo veikti skaidriai ir profesionaliai, užtikrinti, kad vartotojams bÅ«tų pateikiama visa bÅ«tina informacija, susijusi su teikiamomis paslaugomis ir jų kaina (CK 6.719 str.). Teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-179,183, 185 straipsniai), Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, vartotojų teisių gynimo principus, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ kuris turėtų bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas- ieÅ¡kinys atmestas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Anykščių Å¡iluma“ praÅ¡o atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti ir Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-05-18 sprendimÄ palikti galioti.

Taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovų priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad faktiÅ¡kai UAB „Anykščių Å¡iluma“ atstatė atsakovų namo laiptinės Å¡ildymo sistemÄ , vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.4-258 (Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2008 m.gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 4-617 redakcija) patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 240.11 p., kadangi savininkai Å¡ių reikalavimų nevykdė. UAB „Anykščių Å¡iluma“ tik atstatė namo Å¡ilumos įrenginių projektinę galiÄ , kad nebÅ«tų pažeidžiamos higieninės normos.

Be to, atsakovams 2000 m. nuo centralizuotai tiekiamos Å¡iluminės energijos atsijungus, jie iÅ¡liko Å¡ilumos vartotojais CK 6.384 str. pagrindu. Namo laiptinėje radiatorius buvo nuo namo pastatymo dienos, įsigydami butÄ , atsakovai žinojo, kad namas Å¡ildomas centralizuotai, todėl netaikytina nuostata, kad draudžiama teikti paslaugas vartotojui be vartotojo sutikimo. Net ir neÅ¡ildant laiptinės, atsijungusiems butų savininkams neiÅ¡nyksta pareiga apmokėti už bendrojo naudojimo patalpas. Atsakovai neginčija aplinkybės, kad jie yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, bendraturčiai.

Ta aplinkybė, jog namo laiptinėse yra atjungti Å¡ildymo įrenginiai, nepagrindžia fakto, kad kitose daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose nesusidaro Å¡ilumos energijos nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012). Jeigu UAB „Anykščių Å¡iluma“ bÅ«tų neprijungusi pagal projektÄ buvusio namo laiptinės radiatoriaus, atsakovai už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ vis tiek privalėtų mokėti. Atsakovams nuosavybės teise priklausantis butas atjungtas nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo ir Å¡ildomas iÅ¡ kito energijos Å¡altinio, o kitų butų savininkai centralizuota Å¡ildymo sistema naudojasi ir moka už sunaudotÄ Å¡ilumos energijÄ .

Å iluma į butus tiekiama per namo inžinerinius tinklus - Å¡ilumos energijos tiekimo vamzdynÄ ir apÅ¡ildo visas namo patalpas - butus, kurie prijungti prie Å¡ildymo sistemos, ir bendrojo naudojimo patalpas, namo gyventojams priklausančias bendrÄ ja daline nuosavybe, todėl pareiga iÅ¡laikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti iÅ¡laidas bendrojo naudojimo daiktui iÅ¡laikyti bei prižiÅ«rėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendro Å¡ildymo sistemos.

Pažymi, kad 2007 m. lapkričio 20 d. Å ilumos Å«kio įstatymo (įsigaliojo nuo 2008 m. sausio 1 d.) 25 str. taip pat nustatyta, kad daugiabučio namo ir kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančiÄ dalį Å¡ilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nesvarbu kokiu bÅ«du Å¡ildomos jam priklausančios patalpos. Taigi, sutartis dėl Å¡ilumos energijos tiekimo, tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms daugiabučiame name Å¡ildyti, sudaryta konkliudentiniais veiksmais.

Atsakovai bendraturčiai,tad turi mokėti ir mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , o Å¡i bendraturčio pareiga nesiejama su aplinkybe ar jų pačių patalpos yra Å¡ildomos iÅ¡ centralizuotų tinklų, ar nuo jų atjungtos. Byloje nėra ginčijama, kad namo bendrojo naudojimo patalpos yra Å¡ildomos per prijungtÄ centralizuotÄ Å¡ilumos perdavimo tinklÄ . Nurodo, kad ankstesniuose mokėjimų praneÅ¡imuose nebuvo reikalaujam atskirai nurodyti, kiek yra mokama už bendrojo naudojimo patalpas gyventojams savo butų neatjungusiems nuo bendrojo Å¡ildymo sistemų.

Å is reikalavimas atsirado tik Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 6 priede nurodyto mokėjimo reikalavimo pavyzdinėje formoje. Atsakovų teiginys, kad 2014-11-20 buvo priimtas Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymo Nr. IX-1565 25 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo Å¡io įstatymo 25 straipsnis buvo papildytas 2 dalimi, nustatančia, jog daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , kai Å¡ilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas, įsiteisėjo nuo 2015 m. sausio 1 d. ir ieÅ¡kinio laikotarpiu netaikytinas.Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Apeliantai prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 str. nurodytas iÅ¡imtis. Apeliantai praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka nemotyvavo. Apeliantai turėjo galimybę pateikti visus norimus įrodymus ir nurodyti esmines aplinkybes iki bylos nagrinėjimo dienos, teisėjų kolegija taip pat nenustatė kitų aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.), todėl apeliantų praÅ¡ymas netenkinamas.Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimÄ civilinėje V.

R. v. N. Å . ir kt., bylos Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo. Apeliacinio proceso ribas – aspektus, kuriais tikrinamas apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nustato apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindai (CPK 320 straipsnis). Vykdydamas apeliacijos funkcijÄ , apeliacinės instancijos teismas ne tik pasisako dėl to, kaip turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos teisės normos, bet ir pakartotinai apeliacinio proceso ribose nustatinėja bylai reikÅ¡mingus faktus.

Apygardos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Byloje kilo ginčas dėl bendraturčio prievolės mokėti už dalį daugiabučiam namui patiektos ir apskaitytos Å¡ilumos energijos, tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, kai Å¡iam asmeniui priklausantis nuosavybės teise butas yra atjungtas nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo.

Apeliaciniu skundu atsakovai nesutinka su teismo sprendimu dėl to, kad jų manymu, ieÅ¡kovė atnaujino Å¡ildymÄ namo bendro naudojimo patalpose neteisėtai – be namo butų savininkų sutikimo ir tuo pažeidė jų kaip vartotojų teises. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstyti motyvai dėl bendro naudojimo patalpų Å¡ildymo sistemos prijungimo teisėtumo, nagrinėjamu atveju patvirtina, kad atsakovų sutikimas atnaujinti Å¡ilumos tiekimÄ Ä¯ namo laiptinę nebuvo reikalingas. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.83 str. straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais:

1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl Å¡ių iÅ¡laidų. Pastaruoju atveju bÅ«tina dar viena sÄ lyga – iÅ¡laidos turi bÅ«ti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2009-11-27 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 yra pažymėjusi, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytos iÅ¡imtys galimos, kai iÅ¡laidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais.Byloje pateiktais duomenimis ieÅ¡kovė įrodė, kad iÅ¡laidos, susijusios su bendro naudojimo patalpų – laiptinės Å¡ildymu yra susijusios privalomaisiais statinio naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais ir nėra susijusios su asmeninių namo gyventojų poreikių tenkinimu, kas reiÅ¡kia, kad dėl Å¡ių iÅ¡laidų atsakovų sutikimas nereikalingas.

PrieÅ¡ingų duomenų atsakovai nepateikė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatyminiai reikalavimai nustatyti Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, kurio 18 lentelėje minimali leistina temperatÅ«ra laiptinėse Å¡ildymo metu turi bÅ«ti +16 laipsnių. Taigi, pareiga mokėti už laiptinės Å¡ildymÄ atsakovams kyla iÅ¡ įstatymo, ji susijusi su tinkamu statinių naudojimu ir priežiÅ«ra.

Be to, iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovų gyvenamojo namo laiptinėje visada buvo įrengtas Å¡ildymo prietaisas. Tai, kad laiptinė nebuvo Å¡ildoma iki jos Å¡ildymo atnaujinimo 2009 m., nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė neteisėtai, be namo gyventojų sutikimo pajungė bendro naudojimo patalų - laiptinės Å¡ildymÄ . Atsakovai jokių duomenų apie tai, kad laiptinės Å¡ildymo sistema iki Å¡ildymo atnaujinimo buvo atjungta teisėtai ar buvo leista jÄ demontuoti nepateikė. Iki laiptinės Å¡ildymo atnaujinimo jau buvę įrengti namo laiptinės Å¡ildymo įrenginiai tik patvirtina buvus tokius gyvenamojo namo projektinius reikalavimus.

Aplinkybė kada pastatytas pats gyvenamasis namas ginčo atveju nereikÅ¡minga , nes minėtas STR nenumato, jog jis bÅ«tų privalomas tik po tam tikro laiko pastatytiems statiniams. Kolegijos vertinimu , apeliantai nepagrįstai tvirtina, jog Taisyklių 240.11 p. draudžia ieÅ¡kovui ir namo administratoriui patiems savo iniciatyva atstatyti Å¡ildymo projektinę galiÄ . Å i Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių norma tiesiogiai nenustato kokia tvarka turėtų bÅ«ti galia atstatyta, jeigu to nepadaro patalpų savininkai (administratorius).

Be to, netgi jeigu ir konstatuoti, kad Taisyklių 242 p. procedÅ«rų nesilaikyta, kolegijos vertinumu, tai bÅ«tų formalus pažeidimas, kuris nepaneigtų bÅ«tinumo projektinę galiÄ atstatyti,taigi Å¡ildymÄ pajungti. Greta to pastebima, jog pagal Taisyklių 245.14 p. pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos prižiÅ«rėtojas privalo užtikrinti tolygų visų pastato butų ir kitų patalpų Å¡ildymÄ palaikant juose teisės akte (Taisyklių 1 priedo 27 punktas) nustatytÄ patalpų temperatÅ«rÄ ir tiekiamo į butus ir kitas patalpas karÅ¡to vandens teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 28, 45 punktai) nustatytÄ temperatÅ«rÄ .

Pirmo priedo 27 p. daro nuorodÄ Ä¯ Lietuvos higienos normÄ HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir vieÅ¡ojo naudojimo pastatų mikroklimatas“. Pagal Å¡ios normos 1.11. bendrojo naudojimo patalpos laiptinės rekomenduojama patalpos temperatÅ«ros vertė Å¡ildymo sezonui yra 16–18 laipsnių. Nuo 2010-01-01 Å¡iÄ normÄ pakeitusi Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nustatė Buto pagalbinių ir gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo patalpų temperatÅ«rų ribinės vertes Å¡altuoju metų laikotarpiu ir jos yra 14-16 laipsnių.

Pagal Å¡ios normos 2 p. Å¡i higienos norma taikoma naudojant pastatus ir privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems, kapitaliÅ¡kai remontuojantiems pastatus, kuriuose įrengiamos gyvenamosios ir visuomeninės paskirties patalpos, taip pat Å¡ilumos tiekėjams, pastatų Å¡ildymo sistemų prižiÅ«rėtojams (eksploatuotojams) ir kontroliuojančioms institucijoms. Tokių normų privalomumÄ nustato ir Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 16 str. skelbiantis, kad privalomuosius higienos normatyvus bei taisykles, reglamentuojančias fizinių ir juridinių asmenų veiklÄ , nustato Visuomenės sveikatos saugos reglamentas (higienos norma).Pagal Lietuvos klimato sÄ lygas akivaizdu, jog Å¡altuoju metų laiku daugiabučio namo laiptinėje nebus bent + 16 laipsnių Å¡ilumos, jeigu Å¡ios patalpos nebÅ«tų niekaip – nei tiesiogiai, nei per konstrukcines atitvaras Å¡ildomos, todėl siekiant užtikrinti temperatÅ«ros ribinės ribos reikalavimo laikymÄ sį ieÅ¡kovas turėjo įstatyminį pagrindÄ atnaujinti laiptinės Å¡ildymÄ , energijÄ tiekiant to kaÅ¡tai Å¡ilumÄ tiekiančiam turi bÅ«ti atlyginti.IÅ¡laidos bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti negali bÅ«ti laikomos iÅ¡laidomis bendraturčių asmeninių interesų ir poreikių tenkinimui nuo kurių atsakovai turi teisę atsisakyti, kadangi pareiga mokėti už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ yra įtvirtinta Å ilumos Å«kio įstatymo 25 str. 1 d., numatančioje, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančiÄ dalį Å¡ilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nesvarbu, kokiu bÅ«du Å¡ildomos jam priklausančios patalpos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas Å¡iluminės energijos ir karÅ¡to vandens vartojimo daugiabučiuose namuose ypatumus teisės taikymo požiÅ«riu, taip pat nurodė, kad daugiabučiame name gyvenantys asmenys turi dvejopÄ padėtį Å¡ilumos energijos vartojimo požiÅ«riu. Be Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už iÅ¡laidas, skirtas bendram turtui iÅ¡laikyti, aspektas. Kaip vartotojas gyventojas – abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams.

Kartu jis yra Å¡ilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namÄ Å¡ilumos energija yra naudojama patalpoms Å¡ildyti, „gyvatukui“. Visa energija, tiekiama į namÄ , turi bÅ«ti apskaitos prietaisais apskaitoma ir pagal įstatymÄ paskirstoma. Dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų. Kita dalis, kuriÄ sudaro neapmokėtoji kaip vartotojų dalis, turi bÅ«ti apmokėta tiekėjui kaip namo savininkų bendraturčių. Å i dalis turi bÅ«ti tarp jų paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 str.nuostatas kiekvienas iÅ¡ bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti.

Namo gyventojai gauna Å¡ilumÄ kaip vartotojai ir kaip savininkai, todėl už jÄ ir sumoka ir kaip vartotojai (pagal individualaus vartojimo prietaisų rodmenis), ir kaip savininkai (likusiÄ dalį, fiksuotÄ tiekėjo apskaitos prietaisu, paskirstytÄ tarp jų kaip bendraturčių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004).Taigi, byloje surinkti duomenys ir kasacinio teismo praktika, nagrinėjamu atveju patvirtina, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę atnaujinti teisėtai įrengtÄ ir įstatymų nustatyta tvarka neatjungtÄ bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ atsakovų gyvenamajame name be atsakovų sutikimo.

Nors nuo 2014-12-02 įsigaliojo Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymo 25 straipsnio 2 dalis, nustatanti, jog daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , kai Å¡ilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas, tačiau byloje nustatyta, kad bendro naudojimo patalpų Å¡ildymas tiektas laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2014-06-01, todėl minėta įstatymo nuostata netaikytina.

Darant prielaidÄ , kad ieÅ¡kovė neturėjo teisės atnaujinti atsakovų namo bendro naudojimo patalpų, Å¡iuo atveju laiptinės, Å¡ildymo, pareiga atsakovams mokėti už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ iÅ¡liktų, o ieÅ¡kovė vis tiek turėtų teisę reikalauti sumokėti už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ . Å iluma į namo butus tiekiama Å¡ilumos energijos vamzdynu, taigi, Å¡ilumos vamzdynu tekantys Å¡ilumos energijos srautai apÅ¡ildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukÅ¡to grindų iki virÅ¡utinio aukÅ¡to lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines.

Teismo vertinimu, aplinkybė, kad laiptinė nebuvo Å¡ildoma – atjungti laiptinės Å¡ildymo įrenginiai, reikÅ¡tų, kad namo bendraturčiai, taupydami tiekiamÄ Å¡ildyti energijÄ ir mažindami mokesčius už bendrų patalpų Å¡ildymÄ , nutarė, jog namo konstrukcijų apsaugai nuo žalingo aplinkos poveikio Å¡altojo sezono metu ir laiptinės Å¡ildymui pakanka Å¡ilumos energijos tiek, kiek jos teikia Å¡ilumos energijos vamzdynu Å¡ildomos namo konstrukcijos, tačiau nereikÅ¡tų, kad laiptinė apskritai neÅ¡ildoma ir dėl to namo bendraturčiai nepatiria Å¡ilumos energijos iÅ¡laidų.

Å ilumos energija yra apskaitoma pagal įvadinius namo Å¡ilumos apskaitos prietaisus, pagal kuriuos nustatoma, kokį Å¡ilumos kiekį suvartojo konkretÅ«s vartotojai, kokia tenka bendroms patalpoms Å¡ildyti. Neabejotina, kad apeliantai yra namo bendrųjų konstrukcijų bendraturčiai ir atsakingi už namo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės vieneto, tinkamÄ priežiÅ«rÄ ir iÅ¡saugojimÄ . Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu jie turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butÄ atjungė nuo centralizuotai tiekiamo Å¡ildymo.

Butų savininkai susieti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos ir apeliantai, kaip kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako ieÅ¡kovei už namo bendroms reikmėms tiekiamÄ ir bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui sunaudotÄ energijÄ . Byloje nėra duomenų, kad dėl Å¡ios pareigos, su kitais bendraturčiais apeliantai susitarė kitaip.Apeliantų nuoroda,jog jie iÅ¡ sprendimo turinio nesupranta ar ginčas teismo spręstas pagal daiktines ar prievolines iÅ¡ dalies pagrįsta, nes teismas iÅ¡vadas grindė tiek CK 4, tiek 6 knygų nuostatomis, bet ,kolegijos vertinimu, jis iÅ¡ esmės padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl Å¡ilumos tiekimo reikalingumo ir atitinkamai bendraturčių pareigos Å¡ias iÅ¡laidas atlyginti, todėl nėra teisinio pagrindo dėl Å¡ios priežasties sprendimÄ naikinti ar keisti ( CPK 328 str.).

Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 str. 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti ir pan. (CK 4.83 str. 3 dalis). Pagal CK 4.76 str. nuostatÄ kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigÄ apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Nustatyta, kad atsakovai gyvena daugiabučiame name, kuriam ieÅ¡kovė tiekia Å¡ilumos energijÄ . Atsakovams nuosavybės teise priklausantis butas 2000-10-24 metais atjungtas nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo ir Å¡ildomas iÅ¡ kito energijos Å¡altinio. Å iluma į butus tiekiama per namo inžinerinius tinklus – Å¡ilumos energijos tiekimo vamzdynÄ â€“ ir apÅ¡ildo visas namo patalpas – butus, kurie prijungti prie Å¡ildymo sistemos, ir bendrojo naudojimo patalpas, namo gyventojams priklausančias bendrÄ ja daline nuosavybe.

Å ilumos Å«kio įstatymo 12 str. 2 d. numato, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui. To paties įstatymo 25 str. 1 d. numato, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančiÄ dalį Å¡ilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nesvarbu, kokiu bÅ«du Å¡ildomos jam priklausančios patalpos.

Todėl, vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės normomis, pareiga iÅ¡laikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti iÅ¡laidas bendrojo naudojimo daiktui iÅ¡laikyti bei prižiÅ«rėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendro Å¡ildymo sistemos.Apeliantai nepagrįstai teigia, kad kitiems namo gyventojams bendro naudojimo patalpų Å¡ildymas nebuvo skaičiuojamas, nes atsakovai to neįrodė objektyviais duomenimis. Tuo tarpu ieÅ¡kovės į bylÄ pateikti duomenys – mokėjimų paskaičiavimai už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ ir gyvenamųjų patalpų Å¡ildymÄ , patvirtina, kad visiems namo gyventojams buvo paskaičiuotos mokėtinos sumos už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ ( t.1, b.l. 133-39; 148-158), o UAB „Anykščių Å¡iluma“ 2015-01-20 pažyma Nr. SD-46 bei kiti įrodymai byloje patvirtina, jog paskaičiavimai už bendro naudojimo patalpas atlikti vadovaujanti Å ilumos bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, kuris patvirtintas 2005-07-22 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-41 (t.1, b.l. 133), kas paneigia apeliantų argumentus dėl bendrų patalpų Å¡ildymo neskaičiavimo kitiems butų savininkams.

Skundo nuoroda, kad teismas nesvarstė ginčo atsižvelgdamas į vartotojų teisių teisinį reglamentÄ vimÄ ( Vartotojų teisių gynimo įstatymo 3,19 str., CK 6.368,6.188 str.4 d.) , kolegijos vertinimu, nepagrįsta, nes, sprendžiant ginÄÄ CK ketvirtosios knygos normų pagrindu, vartotojų teises reglamentuojantis reguliavimas neaktualus.Teismas pagrįstai nesirėmė apeliantų į bylÄ pateiktu antstolės N. B. 2015-03-31 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nes juo konstatuotos faktinės aplinkybės apie kitų namų laiptinėse esančius ir neveikiančius Å¡ildymo prietaisus reikÅ¡mės ginčui dėl atsakovų skolos už konkrečios laiptinės Å¡ildymÄ neturi (t.1, b.l. 174).

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinys, prieÅ¡ingai ne teigia apeliantai, nepatvirtina kad Å¡ildoma tuose namuose, kuriuose yra autonomiÅ¡kai Å¡ildomų butų. Apelianto nuomone teismas Å¡ioje byloje buvo Å¡aliÅ¡kas, nes leido ieÅ¡kovui tikslinti skaičiavimus, atsisakė priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį, bendraturčių neįtraukė trečiaisiais asmenimis, atsisakė apklausti liudytojus. Kolegijos vertinimu, toks teiginys nepagrįstas. Nenustatyta, kad Å¡ių veiksmų atlikimas ar atsisakymas juos atlikti bÅ«tų sutrukdęs atskleisti ginčo ( bylos) esmę, o kuo konkrečiai teismo veiksmais buvo pažeistas neÅ¡aliÅ¡kumo principas ar kaip tai sutrukdė iÅ¡spręsti ginÄÄ skunde nenurodyta.Tai, jog teismas netenkino apeliantų praÅ¡ymų savaime nerodo teismo Å¡aliÅ¡kumo, nes teismo pareiga yra rÅ«pintis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos iÅ¡nagrinėjimu, Å¡alinti iÅ¡ proceso tai kas su juo nesusiję ( CPK 159 str.).

Atsisakymas priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį neskundžiamas, bet toks atsisakymas nėra procesinė kliÅ«tis inicijuoti savarankiÅ¡kÄ teisminį procesÄ . IÅ¡ Liteko duomenų bazės matyti, jog tokio su ginčo esme galimai susijusio proceso Anykščių rajono apylinkės teisme apeliantai iki Å¡iol neinicijavo.IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau duomenų apie patirtas iÅ¡laidas nepateikė, todėl Å¡is praÅ¡ymas laikomas nepagrįstu ir negali bÅ«ti tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                            Eigirdas Činka                                                                                                                      Birutė Jonaitienė                                                                                                                      Birutė Valiulienė