2013-05-23 Nr. AB-2004-3-61-3-01751-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-731/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01751-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Torpol Baltija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Torpol Baltija“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Torpol Baltija“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2012 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. 12 NKV-26 „Dėl UAB „Torpol Baltija“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas).

Skunde (t. I, b. l. 1-12) paaiškino, kad Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas, Įstatymas) 13 straipsnio 1 ir 4 dalimis nutarė pareiškėjui už šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 7 straipsnio 4 punkto ir 7 straipsnio 15 punkto nuostatų pažeidimą skirti 7 000 Lt baudą. Tarnyba tokį sprendimą priėmė išnagrinėjusi UAB „Torpol Baltija“ klientų pareiškimus, kuriuose buvo nurodoma, jog jų įsigyta UAB „Torpol Baltija“ produkcija neatitiko lūkesčių ir prašoma nutraukti produkcijos pirkimo-pardavimo sutartis.

Nurodė, jog Tarnybos sprendimas bausti pareiškėją Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, numatančio, jog komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipia, arba gali iš esmės iškreipti vartotojų grupės vidutinio nario ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę, pagrindu priimtas vadovaujantis tik UAB „Torpol Baltija“ klientų, dalyvavusių posėdyje, pasisakymais, kad prezentacijose dalyvavo senyvo amžiaus žmonės. Pažymėjo, jog UAB „Torpol Baltija“ platinamą produkciją perka įvairaus amžiaus, išsilavinimo žmonės, turintys tam tikrų negalavimų, susijusių su sveikata, kurie nepriklauso nuo amžiaus.

Bendrovė nepažeidė profesinio atidumo standarto, kadangi klientams yra išaiškintos visos sąlygos, duodamos produktų naudojimo instrukcijos, suteikiamas terminas sutarčiai nutraukti. UAB „Torpol Baltija“ prezentacijų laikas derinamas prie įvairių žmonių ir skirtingo darbo laiko. Nurodė, kad pareiškėjas platina Lietuvoje bendrovės PUW Torpol Sp. Z. o. o. gaminius pagal 2011 m. birželio 20 d. sudarytą prekybos sutartį dėl PUW Torpol Sp. Z. o. o. gaminių distribucijos. Parduodami gaminiai yra su PUW Torpol Sp. Z. o. o. prekiniu ženklu.

PUW Torpol Sp. Z. o. o., kaip medicininės paskirties gaminių pardavėjas bei gamintojas yra įtrauktas į Lenkijos Respublikos Gydomųjų produktų, medicinos gaminių ir biocidų registrą. Pareiškėjo platinami gaminiai yra įregistruoti Pasaulinėje medicinos prietaisų nomenklatūroje. Remiantis gamintojo pateikta EC atitikties deklaracija PUW Torpol Sp. Z. o. o. gaminiai, t. y. antklodės, pagalvės, čiužiniai bei šildantys raiščiai yra priskirti pirmajai klasei pagal 2004 m. balandžio 30 d. sveikatos ministro įsakymą dėl įvairių paskirčių medicinos gaminių klasifikacijos.

Gaminiai yra paženklinti CE ženklinimu. Pažymėjo, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Akreditavimo tarnyba), 2011 m. gruodžio 22 d. atlikusi patikrinimą, kurio metu buvo siekiama nustatyti, ar pareiškėjo platinamų medicinos prietaisų ženklinimas atitinka Lietuvos medicinos normos MN 4:2009 reikalavimus, nustatė medicinos prietaisų ženklinimo neatitikimus, tačiau neatitikimai buvo pašalinti ir apie tai buvo informuotas gamintojas. Gamintojas 2012 m. vasario 6 d. informavo Akreditavimo tarnybą, kad gaminama produkcija turi visą būtiną ženklinimą ir naudojimo instrukcijas pagal Europos Tarybos direktyvos 93/42/EEC „Dėl medicinos prietaisų“ keliamus reikalavimus bei yra paženklinti CE ženklu.

Aplinkybę, jog pareiškėjo platinami gaminiai yra paženklinti CE ženklu 2013 m. kovo 19 d. konstatavo antstolis D. K.. PUW Torpol Sp. Z. o. o. 2011 m. balandžio 1 d. pateikė atitikties deklaraciją, kuria patvirtino, jog vilnoniai reabilitaciniai čiužiniai, šildantys raiščiai/juostos atitinka sveikatos ministro nustatytus reikalavimus. Nesutikdamas su pažeidimo kvalifikavimu pagal Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 15 punktą nurodė, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartis, pareiškėjas pateikia sutarties priedą Nr. 3 „Čiužinuko Biostat aprašymą“.

Šis aprašymas yra neatskiriama sutarties dalis, jame nurodyta informacija apie gaminius yra patikrinta klinikiniais tyrimais, atliktais nepriklausomų įstaigų.

Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (t. II, b. l. 1-7) paaiškino, kad skundžiamame Nutarime pagrįstai pažymėta, jog vartotojų grupė, į kurią nukreipta UAB „Torpol Baltija“ produkcija, yra vartotojai, turintys sveikatos problemų, dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės. Šią aplinkybę patvirtina asmenų, kurie kreipėsi į tarnybą dėl pareiškėjo vykdomos veiklos, amžius, taip pat šių asmenų pateikti paaiškinimai. Pažymėjo, jog dėl minėtų ypatybių tokie vartotojai lengviau pasiduoda komercinės veiklos ir siūlomo produkto įtakai. Sveikatos problemų turinčių vartotojų grupė informacijai apie galimus ligų gydymo būdus bei naujoves šioje srityje itin jautrūs. Nurodė, jog renginių organizavimas yra standartinė UAB „Torpol Baltija“ prekybos forma, tačiau vartotojams pateiktuose kvietimuose nėra informacijos apie tai, kad renginyje bus vykdoma prekyba, tokiu būdu pažeidžiant profesinio atidumo standartą.

Bylos pagal vartotojų skundus nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjo vykdomos prezentacijos metu sutartys su susidomėjusiais asmenimis buvo pasirašomos nedelsiant, todėl vartotojai neturėjo galimybės atidžiai susipažinti su sutarčių turiniu ir sąlygomis. UAB „Torpol Baltija“ deklaruoja vartotojams, kad bendrovės produktai gydo net ir tas ligas, kurios nėra pagydomos, taip pat psichologines ligas taip klaidindamas vartotojus. Bendrovės pateiktose Karolio Marcinkovskio (Karola Marcinkowskiego) Medicinos akademijos Poznanėje Reabilitacijos katedros ir klinikos įvertinimo išvadose reabilitaciniai čiužinukai su biomagnetais nepriskirti gydomajai terapijai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad bendrovės atstovai nuolat įtikinėjo, jog įsigijus biomagnetinius čiužinius, vartotojams išnyks sveikatos problemos, nebereikės vartoti vaistų. Atsižvelgiant į tai, kad informacija apie produktų savybes teikiama vartotojams, turintiems tam tikrų problemų su sveikata ir tai, kad parduodami produktai siejami su reabilitaciniu poveikiu, bendrovės atstovai gali pateikti nekompetentingą vertinimą, tokiu būdu galimai pakenkiant vartotojų sveikatai, juos dezinformuojant. UAB „Torpol Baltija“ nurodytas 7 dienų prekės grąžinimo terminas gali būti nepakankamas siekiant objektyviai įvertinti ar vartotojo sveikatai prekė nepakenks.

Bendrovės platinami gaminiai yra medicininės paskirties, todėl jų šalutinis poveikis gali pasireikšti vėliau nei per nustatytą terminą. Akreditavimo tarnyba 2012 m. sausio 16 d. raštu Nr. D2-324-(5.71.) nurodė, jog UAB „Torpol Baltija“ platinami medicinos prietaisai – reabilitaciniai čiužinukai ir įtvarai su biomagnetais neatitinka medicinos normos MN 4:2009 reikalavimų. Pažymėjo, jog Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 4 punkto nuostatų pažeidimas nustatytas dėl bendrovės tvirtinimo, kad ji turi teisę teikti vartotojams kredito tarpininko bei vartojimo kredito davėjo paslaugas, kadangi tokios teisės UAB „Torpol Baltija“ neturi.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Torpol Baltija“ skundą atmetė (t. IV, b. l. 28-35).

Teismas nurodė, kad UAB „Torpol Baltija“ pagrįstai pripažinta pažeidusi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus. Nustatė, kad pagrindiniai vartotojai, kurie su prašymais kreipėsi į Tarnybą buvo nuo 60 iki 77 metų amžiaus, tarp kurių buvo net ir asmuo pripažintas neveiksniu bei asmuo, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra (tyrimo metu buvo nustatyta, kad prezentacijose pagrinde dalyvaudavo vyresnio amžiaus asmenys); dalyvauti prezentacijose asmenys buvo paskatinti kvietimuose nurodant, kad prezentacijos metu bus dalinamos dovanos bei bus kalbama sveikatos temomis; prezentacijos vykdavo dienos metu; prezentacijos metu vartotojų buvo klausinėjama apie jų sveikatos problemas ir tuo pačiu akcentuojamas visapusiškai teigiamas siūlomos pirkti produkcijos poveikis sveikatai; buvo teigiama, kad produkcija (čiužiniai) rekomenduojama įvairioms ligoms gydyti, nes naudojant čiužinį nereikės vartoti vaistų; prezentacija vykdavo apie 30-45 min., po kurios iš karto buvo siekiama su vartotojais pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartis; tuo atveju, jei būsimiems pirkėjams nepakakdavo lėšų, buvo siūloma iš karto sudaryti pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis; prezentacijos metu trūko informacijos apie prekių šalutinį poveikį bei buvo neaiškiai nurodyta prekių grąžinimo tvarka.

Pažymėjo, kad atitinkamo amžiaus vartotojų (turinčių sveikatos problemų) dėmesį nukreipiant į būdus, kaip pagerinti sveikatą – siūlant įsigyti čiužinį, t. y. pabrėžiant, kad čiužinys išgydys nuo visų ligų ir net nebereikės vaistų, vartotojas negalėjo ir fiziškai nebūtų galėjęs visais atvejais tinkamai pastebėti, įsisavinti ir suvokti pareiškėjo paslaugų pasiūlymuose pateikiamos informacijos visumos. Tikėtina, kad pats prezentacijos temos aktualumas (sveikatos pagerinimas) ir turėjo įtakos atitinkamo amžiaus vartotojų dalyvavimui renginiuose, nors kvietime į renginį ir nebuvo konkrečiai nurodyta, kad bus siūloma įsigyti prekes, t. y. toks neaiškus informacijos pateikimas nagrinėjamu atveju sąlygojo vartotojų ekonominio elgesio iškreipimą siūlomo produkto atžvilgiu.

Bendrovės skleidžiamoje informacijoje ir platinamoje medžiagoje vartotojui buvo sukuriamas įspūdis, jog jis gauna išskirtinai geriausią produktą, kurį tiesiog privalo įsigyti. Be to, informacija, kad siūlomas pirkti čiužinys pagydo nuo visų ligų, užgožė pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes. Vartotojai buvo skatinami priimti sprendimą pirkti prekę iš karto po prekės pristatymo o tai, šiuo atveju, atsižvelgiant į pirkėjų amžių yra pabrėžtinai per trumpas laikotarpis įsisavinti sutarties turiniui, aiškiai išreiškiant valią dėl sutarties sudarymo/nesudarymo, kai prekės įsigijimo metu dar yra visiškai neaišku, ar nupirkta prekė atitiks pirkėjų lūkesčius.

Todėl toks skubotas vertimas pasirašyti pirkimo – pardavimo laikytinas kaip dar viena sąlyga skatinanti vartotoją priimti neapgalvotą sprendimą dėl sandorio. Toks pareiškėjo produkcijos pardavimų skatinimo būdas (teigiant, kad parduodami čiužiniai išgydo visas ligas ir tik vėliau, iš pateikto ligų sąrašo paaiškėja, kad nuo vartotojams aktualių ligų čiužiniai nepadeda; sutartys sudarinėjamos skubotai; sutarties sąlygos pateiktos neaiškiai, nors kaip nurodo vartotojai, sutarties sudarymo sąlygos visai nebuvo akcentuotos) sąlygojo vidutinio vartotojo ekonominio elgesio iškreipimą siūlomo produkto atžvilgiu ir tuo pačiu buvo nesilaikyta profesinio atidumo reikalavimų.

Teismas pastebėjo, jog vertinant pareiškėjo produkcijos naudingumą sveikatos atžvilgiu buvo atlikti klinikiniai tyrimai, tačiau tyrimai buvo atliekami stebint kaip produkcijos teigiamas savybes įsisavina pacientai sergantys tokiomis ligomis, kaip: kaklo, pečių standėjimas, strėnų gėla, artritas. Ši informacija yra nurodyta ir čiužinuko Biostat aprašyme. Karolio Marcinkovskio Reabilitacijos katedros klinikos išvada patvirtina, kad pareiškėjo siūloma pirkti produkcija tinkama naudoti traumoms po galūnių sumušimo ar sulaužymo, reumatizmo, reumatinių negalavimų, sausgyslių sąnarių uždegimui, stuburo negalavimams.

Klinikiniuose įvertinimuose pažymėta, jog atliekant tyrimus buvo stebimi pacientai turėję traumas. Beveik visose byloje pateiktose klinikų išvadose buvo akcentuota, kad pareiškėjos gaminiai yra daugiau skirti sergant judėjimo organų ligomis, taip pat profilaktiniams ir reabilitaciniams tikslams. Nepaisant to, prezentacijose buvo akcentuojamas produkcijos teigiamas poveikis sergant ir tokiomis ligomis kaip: kepenų, prostatos, inkstų, glaukoma, galvos skausmai, diabetas, katarakta, menstruaciniai skausmai, baimės jausmas, šlapimo nelaikymas, vėžys (kai kurios atmainos), tulžies pūslės sutrikimai, kasos veiklos sutrikimai, šizofrenija.

Pareiškėjo produkcijos poveikis sergant šiomis ligomis tiriamas nebuvo, todėl vien tik teikiama informacija apie gaminius nepateikiant įrodymų laikytina, kaip pardavėjo suinteresuotumu kuo patraukliau pateikti prekę, o prezentacijos metu teiginiai, kurie leido suprasti, kad produkcija gydo nuo ligų, dėl kurių nėra įrodymų, negali būti vertinami kaip teisingais Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 15 punkto, įtvirtinančio prezumpciją, kad komercinė veikla yra klaidinanti, jeigu ji pasireiškia kaip komercinis pasiūlymas nurodant kainą, tačiau neinformuojant, kad komercinės veiklos subjektas turi pagrįstų priežasčių manyti, kad jis negalės pateikti arba nurodyti kitą komercinės veiklos subjektą, kuris galėtų pateikti tų pačių ar lygiaverčių produktų už tą pačią kainą tokiu laikotarpiu ir kiekiu, kurie atitiktų protingumo kriterijus atsižvelgiant į produktą, jo reklamos mastą ir siūlomą kainą, prasme.

Teismas nurodė, jog pareiškėjo kaltė pažeidus Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 4 punktą, kuriame įtvirtinta prezumpcija, kad komercinė veikla yra klaidinanti, jeigu ji pasireiškia kaip apgaulingas tvirtinimas, kad komercinės veiklos subjektui (įskaitant jo vykdomą komercinę veiklą) yra suteikta licencija (leidimas), arba apgaulingas tvirtinimas, kad produktas yra patvirtintas (atlikta produkto atitikties nustatytiems reikalavimams (teisės aktams, standartams ir pan.) procedūra), pasireiškė tuo, kad UAB „Torpol Baltija“ teikė vartotojams vartojimo kredito tarpininko bei vartojimo kredito davėjo paslaugas neturėdamas tokios teisės. Įvertinęs pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdį, teismas sprendė, jog pareiškėjui skirta 7 000 Lt bauda yra teisėta ir pagrįsta ir mažinti jos nėra pagrindo.

III. Pareiškėjas UAB „Torpol Baltija“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas (t. IV, b. l. 38-52) iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais, kaip ir pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:

1. Teismas neištyrė, ar Tarnybai pateikti vartotojų skundai buvo pagrįsti įrodymais.

2. Visi į Tarnybą kreipęsi asmenys, su kuriais pareiškėjas atsisakė nutraukti pirkimo-pardavimo sutartis, patys pažeidė sutarties sąlygas – praleido prašymo nutraukti sutartį padavimo terminą, nesilaikė prekių naudojimo instrukcijų, siekė grąžinti panaudotas prekes.

3. Prezentacijos metu teikiamos dovanos yra mažos vertės, todėl vien faktas, kad jos bus teikiamos negalėjo turėti didelės įtakos apsisprendimui dalyvauti renginyje.

4. Teismas neteisingai vertino pareiškėjo teikiamą informaciją apie prekę – nei renginių metu, nei sutartyse ir gaminių naudojimo instrukcijose nebuvo nurodoma, kad pareiškėjo platinami gaminiai gydo.

5. Pirkėjams, priešingai nei nurodoma teismo sprendime, buvo suteikta pakankamai laiko įsisavinti, suvokti pareiškėjo pasiūlymuose pateiktos informacijos visumą, kadangi sutartyse buvo numatytas 7 dienų prekių grąžinimo terminas.

6. Teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas neteikė informacijos apie tai, kad jo organizuojamų renginių metu bus siūloma įsigyti prekes. Kvietimuose į UAB „Torpol Baltija“ organizuojamus renginius buvo nurodoma, kad po renginio bus suteikta galimybė įsigyti prekių. Pagal statistiką renginių metu sudaromų pirkimo-pardavimo sutarčių skaičius neviršija 7 proc., todėl nepagrįstas yra teismo teiginys, jog yra iškreipiamas vartotojų ekonominis elgesys siūlomų produktų atžvilgiu.

7. Teismas neatsižvelgė į visas pareiškėjo pateiktas klinikinių tyrimų ataskaitas. Teismo sprendime nurodytas ilgas ligų sąrašas yra ne prezentacijos tekstas, o atsakymas konkrečiam asmeniui, paremtas viešai prieinama informacija apie bendrąsias magnetinės terapijos taikymo sritis.

Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės pakartoja savo atsiliepimo pirmosios instancijos teismui argumentus (t. V, b. l. 162-170). Pažymi, jog veiksmai, kurie neatitinka profesinio atidumo reikalavimų, nebūtinai turi sukelti atitinkamas pasekmes, užtenka nustatyti galimos įtakos vartotojų elgesiui galimybę. Nurodo, jog Nutarimas buvo priimtas ne dėl ginčo tarp individualaus vartotojo ir bendrovės, o dėl pareiškėjo komercinės veiklos neatitikimo Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2012 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 12 NKV-26, kuriuo komercinės veiklos subjektui UAB „Torpol Baltija“ paskirta 7 000 Lt ekonominė sankcija už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 7 straipsnio 4 ir 15 punkto pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nesąžiningos komercinės veiklos draudimas. Komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu egzistuoja šių sąlygų visuma: 1) komercinė veikla neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir 2) iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, arba iš esmės iškreipia, arba gali iš esmės iškreipti vartotojų grupės vidutinio nario ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę (Įstatymo 3 str. 2 d.). Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi profesinis atidumas tai – specialiųjų įgūdžių ir rūpestingumo standartas, kurio pagrįstai galima tikėtis iš komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sąžiningą praktiką rinkoje ir (arba) bendrą sąžiningumo principą šio subjekto veiklos srityje, o sąvoka „iš esmės iškreipti vartotojų ekonominį elgesį“ šio įstatymo kontekste reiškia – vykdant komercinę veiklą vartotojų atžvilgiu stebimai susilpninti vartotojo gebėjimą priimti informacija paremtą sprendimą ir taip paskatinti vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs (2 str. 3 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo atlikto Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo tyrimo dalyką sudarė UAB „Torpol Baltija“ komercinė veikla, pagrįsta tiesioginio pardavimo metodika. Siekdamas suburti potencialius klientus pareiškėjas taikė atsitiktinai dalinamų kvietimų į renginius (o faktiškai – į savo prekių prezentacijas) pavadinimais „Mūsų sveikata – mūsų turtas“ ar „Sveikas ir patogus gyvenimo būdas“ strategiją. Įspūdis, kad šie ne prekybai skirtose vietose (kavinėse, restoranuose, mokyklų aktų salėse, viešbučiuose, mokymų centruose) organizuojami įvykiai yra specialūs, skirti ribotam dalyvių skaičiui, buvo sukuriamas papildomais akcentais, jog įėjimas yra mokamas (išimtis taikoma tik turintiems minėtus kvietimus), kvietimas galioja 4 asmenims, atvykusieji bus registruojami. Kaip esminė spausdinto teksto žinia pabrėžta galimybė gauti smulkių dovanų (pvz.: vilnos skalbimo priemonių, anatominių batų įdėklų, maisto papildų „Magnis + B6 complex“), pasinaudoti nemokamomis paslaugomis (kraujo spaudimo matavimas), dalyvauti loterijoje (laimėti poilsinį kelialapį). Aplinkybę, kad UAB „Torpol Baltija“ rengiamos prezentacijos buvo orientuotos į tikslinę auditoriją, t. y. asmenis, kenčiančius nuo kraujotakos sistemos, nervų sistemos, judamojo atramos aparato ligų, kurios yra aktualesnės vyresnio amžiaus žmonėms, patvirtinta ir numatomų aptarti susirgimų sąrašas bei renginių laikas (dažniausiai darbo valandomis).

Tai reiškia, jog pirmine informacija vartotojai buvo sąmoningai klaidinami dėl to, jog pareiškėjas planuoja šviečiamojo pobūdžio renginį, bet ne gamintojo PUW Torpol Sp. Z. o. o. produkcijos pristatymą ir pardavimą, kas nėra įprasta mažmeninės prekybos praktikoje. Tarnybos surinktų ir įvertintų įrodymų visumos pakanka teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad vartotojai, neturėdami išankstinio intereso gauti konkrečią informaciją ar nusipirkti tam tikrą UAB „Torpol Baltija“ platinamą medicininį gaminį, prezentacijų metu buvo raginami nedelsiant įsigyti peršamas prekes (iš karto sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis, o vėliau įvertinti pirkinį). Todėl psichologinio spaudimo priemonių, specialių paskatinimų (dovanų, nuolaidų) naudojimą impulsyviam pirkimui sužadinti atsakovas, atsižvelgęs į visus pareiškėjo komercinės veiklos ypatumus ir aplinkybes, pagrįstai priskyrė veiksmams, kurie ne tik sudarė prielaidas iš esmės iškreipti labiau pažeidžiamos vartotojų grupės ekonominį elgesį, bet ir realiai jį iškreipė. Taigi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimas šiuo atveju lėmė neigiamų pasekmių atsiradimą.

Pagal Įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, nesąžininga komercinė veikla dažniausiai pasireiškia kaip klaidinanti arba agresyvi. Preziumuojama, kad komercinė veikla yra klaidinanti, jeigu ji pasireiškia kaip apgaulingas tvirtinimas, kad komercinės veiklos subjektui (įskaitant jo vykdomą komercinę veiklą) yra suteikta licencija (leidimas) <...> (Įstatymo 7 str. 4 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 22 straipsnio 1 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies nuostatomis verstis vartojimo kreditų teikimo veikla bei vartojimo kredito tarpininko veikla leidžiama asmenims, atitinkamai įrašytiems į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą ar viešąjį vartojimo kredito tarpininkų sąrašą.

Ištyrus ir įvertinus bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas verslo tikslais teikė vartojimo kreditus, be to, nebūdamas vartojimo kredito davėju teikė ir siūlė vartojimo kredito sutartis vartojimo kredito gavėjams (t. VI, b. l. 109-158), nors neturėjo teisės šioms nelicencinėms finansinėms paslaugoms. Taip pat UAB „Torpol Baltija“ veiksmai teisingai pripažinti klaidinančia komercine veikla Įstatymo 7 straipsnio 15 punkto pagrindu, t. y. apgaulingas tvirtinimas, kad produktas gali gydyti ligas, funkcinius ar vystymosi sutrikimus. Pažymėtina, jog medicinos prietaisas (instrumentas, aparatas, medžiaga ar kitas reikmuo) gali būti naudojamas žmogaus traumai ar negaliai gydyti, palengvinti ar kompensuoti, tačiau tai nereiškia, jog platintojas gali pateikti vartotojams individualiai pritaikytus melagingus teiginius apie tokių produktų (pvz.: reabilitaciniai čiužiniai ir įtvarai su biomagnetais) gydomąjį bei fizinę būklę gerinantį poveikį. Kitaip tariant, pardavėjui leidžiama skleisti tik tą informaciją apie medicinos prietaisus ir jų savybes, kurią nurodo gamintojas, ir kuri yra moksliškai pagrįsta, aprobuota kompetentingų institucijų. Atsakovas, pagal pirkėjų skundus analizuodamas UAB „Torpol Baltija“ komercinę veiklą, surinko pakankamai faktinių duomenų, jog prezentacijose vartotojai buvo prašomi įvardyti savo ligas, o po to, priklausomai nuo jų pobūdžio, įtikinami gydomąja čiužinių su biomagnetais nauda, t. y. kad vienam čiužinys padės sureguliuoti kraujospūdį, kitam išgydys nemigą, stuburo, sąnarių, klubų skausmus, nervų uždegimą, prostatą ar pašalins kitą negalavimą. Šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad už nesąžiningą komercinę veiklą pareiškėjui paskirta padarytiems pažeidimams proporcinga bauda.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, jų kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio ir 86 straipsnio 2 dalies nuostatas atitinkantį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Torpol Baltija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė