fcbeb838-935d-4ff9-8396-c947bfeb56fb · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-253-954/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04276-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; (S) 2.4.6.4.1 Kauno apygardos teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 20 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, nuteistajam S. V., jo gynėjui advokatui D.

R., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. V. gynėjo advokato D. R. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) ir nuteistas 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, uždrausta naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu konfiskuotas S. V. priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. S. V. nuteistas už tai, kad 2019 m. sausio 29 d., apie 00.10 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, bei neturintiems teisės jos vairuoti, vairavo jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam, Lietuvos Respublikoje įteisintu, alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE-0399 ((0,01...1,00)%±0,017%; (1,01...5.00)% ± 1,7% (2018 m. gruodžio 10 d. patikros sertifikato Nr. 0853773, patikros metodo žymuo BMP 8871101-78:2003, patikros metodo duomenys alkotesterių patikros įrenginys „Alcocal“ Nr. ARWM-0001), kurio veikimo principas pagrįstas tuo, kad matuojama alkoholio koncentracija žmogaus iÅ¡kvėptame ore, o gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentracijÄ kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tÅ«ryje), taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytÄ , Lietuvos Respublikoje naudojamÄ , koeficientÄ - 2100:1 BBR (angliÅ¡kai Blood B.

R., t. y. kraujo kvapo/kvėpavimo koeficientÄ ), nustatytas 2,17, (įvertinus 1,7% paklaidÄ ) – 2,13 promilės girtumas, t. y., nustatyta, kad jo iÅ¡kvėptame ore esančių alkoholio garų koncentracija yra tiesiogiai proporcinga 2,13 promilės kraujyje iÅ¡tirpusio alkoholio koncentracijai, t. y, jis vairavo kelių transporto priemonę, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

2. Marijampolės apylinkės teismas pripažindamas S. V. kaltu nurodė, kad liudytojai M. M. ir T. G. paneigė kaltinamojo nurodytas aplinkybes, jog įvykio naktį buvo kartu su juo ir galimai kažkuris iÅ¡ jų vairavo. Tiek S. V., tiek S. P. parodymai prieÅ¡tarauja objektyvioms byloje nustatytoms aplinkybėms, kadangi per 17 min. esant prastoms eismo sÄ lygoms, kai buvo sniego ir snigo ir maksimalus vairavimo greitis galėjo bÅ«ti iki 70 km/h, nuvažiuoti 18 km iki (duomenys neskelbtini) ir vėl grįžti atgal objektyviai neįmanoma.

Taip pat pagal kaltinamojo telefono jungimosi prie bokÅ¡tų duomenis nustatyta, kad buvo jungiamasi prie bokÅ¡to, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo jungimosi į (duomenys neskelbtini) k. pusę. Kaltinamojo ir jo gynėjo teiginius dėl pareigÅ«no R. B. kompetencijos tikrinti asmens blaivumÄ technine priemone nebuvimÄ (naudojimo tvarkos, instrukcijos žinojimo, įskaitos iÅ¡laikymo), apylinkės teismas vertino deklaratyviais ir nekeliančiais abejonių dėl pareigÅ«no veiksmų teisėtumo. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ medicininės apžiÅ«ros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliÅ«tis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti.

Viena iÅ¡ priemonių Å¡iai aplinkybei nustatyti yra specialių techninių priemonių (alkoholio matuoklių) naudojimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog alkotesteriu „Alkotest 6810“ Nr. ARYE - 0399, patikros sertifikatas Nr. 0853773, S. V. nustatyta 2,13 promilės etilo alkoholio, todėl net nesant kraujo tyrimo rezultatų, vadovaujantis susiformavusia teismų praktika nusikalstama veika atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Taip pat skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad S. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 30 d., t. y. nuo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

3. Nuteistojo S. V. gynėjas advokatas D. R. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį - S. V. iÅ¡teisinti. 3.1. Skunde nurodo, kad į bylÄ pateikti ir iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtina, kad jo ginamasis 2019 m. sausio 29 d. apie 00.10 val. bÅ«damas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta 2,17 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) S. V. kaltė grindžiama tik prielaidomis. Nei vienas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas nenurodė ir nepatvirtino, kad automobilį vairavo S. V..

Jokie kiti duomenys to taip pat nepatvirtina. Kaip S. V. nurodė ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, automobilį vairavo T. G. arba M. M., kuriuos jis sutiko (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Jokių duomenų patvirtinančių T. G. ir M. M. paaiškinimus byloje nėra. Nei T. G., nei M. M. alibi nebuvo patikrinti ir patvirtinti. 3.2. Apeliantas pažymi, kad nuosprendyje teismas nepagrįstai nurodė, kad S. P. ir S. V. parodymai prieštarauja objektyvioms byloje nustatytoms aplinkybėms. Jo ginamasis nurodė, kad netrukus po pokalbio su liudytoja M.

J.-J., kelyje sutiktas asmuo nuvežė jį į (duomenys neskelbtini). Po vidurnakčio S. V. pakeliui į (duomenys neskelbtini) susisiekė su S. P. ir paprašė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). S. P. prie parduotuvės paėmė S. V. ir nuvažiavo prie pastarojo automobilio. Netrukus po to privažiavo ir policijos pareigÅ«nai. Po pokalbio su S. V. liudytoja M. J.-J. paskambino Bendrajam pagalbos centrui ir pranešė apie pastebėtÄ Ä¯vykį (skambutis fiksuotas 2019 m. sausio 29 d. 00:24 val.), o policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ atvyko 2019 m. sausio 29 d. 00:41 val.

Nuo praneÅ¡imo apie įvykį iki policijos pareigÅ«nų atvykimo praėjo 17 minučių. Pasak teismo, per tokį trumpÄ laiko tarpÄ , esant prastoms eismo sÄ lygoms, kai buvo sniego, snigo ir maksimalus vairavimo greitis galėjo bÅ«ti iki 70 km/h, nuvažiuoti 18 km ir vėl grįžti atgal objektyviai neįmanoma. Gynėjo įsitikinimu, teismas minėtÄ situacijÄ Ä¯vertino pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neiÅ¡samiai bei vadovaudamasis niekuo nepagrįstomis prielaidomis, nes. S. V. nurodyta įvykio seka yra objektyviai įmanoma pagal žemėlapius ir vykimo laikus 3.3.

Apelianto įsitikinimu, teismas telefono jungimosi prie bokÅ¡tų duomenis vertino klaidingai, nes iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuo įvykio vietos iki (duomenys neskelbtini), esančių bazinių stočių (celių) yra beveik pusantro kilometro (1,37 km), todėl celės veikia užmiesčio režimu, t. y. jų veikimo spindulys yra iki 20 km, todėl jos apima (duomenys neskelbtini) teritorijÄ , esančiÄ tik už 8 km. 3.4. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nors policijos pareigÅ«nų teigimu S. V. buvo nustatytas 2,17 promilių girtumas, tačiau jis į medicinos priežiÅ«ros įstaigÄ pristatytas nebuvo dėl pareigÅ«nų kaltės, todėl medicininių duomenų, patvirtinančių jo neblaivumÄ , nėra.

Pagal policijos pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimus, S. V. nebuvo pristatytas į medicinos įstaigÄ , nes jiems kilo abejonės ar jis vairavo automobilį. Pažymėtina, kad tokios iÅ¡imties taisyklės nenumato, todėl S. V. privalėjo bÅ«ti pristatytas į medicinos įstaigÄ . Taigi, duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad įvykio metu jo ginamajam buvo nustatytas bÅ«tent 2,17 promilių, o ne mažesnis, užtraukiantis administracinę atsakomybę, girtumas, nėra. 3.5. Skundo autorius teigia, kad policijos pareigÅ«nas, kuris atliko S. V. neblaivumo patikrinimÄ , nebuvo tinkamai apmokytas ir iÅ¡laikęs atitinkamų įskaitų, todėl jo ginamojo neblaivumo tikrinimas privalėjo bÅ«ti pripažintas neteisėtu.

Reikalavimas dėl įskaitų iÅ¡laikymo buvo panaikintas Policijos patrulių veiklos instrukcijose, tačiau liko galioti ir galioja iki Å¡iol alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos apraÅ¡e. Å iuo atveju nustatant S. V. neblaivumÄ buvo pažeista eilė teisės aktų, reglamentuojančių neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles, gautų duomenų įforminimÄ ir kt., dėl ko pagrindinis įrodymas (alkoholio matuokliu užfiksuoti duomenys) buvo gautas ir įformintas nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Ä®vertinus Å¡ių aplinkybių visumÄ , t. y., kad policijos pareigÅ«nas, kuris tikrino S. V. neblaivumÄ , nėra iÅ¡laikęs įskaitos suteikiančios teisę naudotis alkoholio kiekio matavimo prietaisu; nustačius, kad S. V. galimas neblaivumas yra 2,17 promilės, jis nebuvo pristatytas į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros; galimas neblaivumas buvo netinkamai užfiksuotas neblaivumo tikrinimo žurnale; S. V. nebuvo supažindintas su jam nustatytu neblaivumo dydžiu; nebuvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su neblaivumo tikrinimo žurnalo duomenimis, negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad S. V. neblaivumas įvykio metu buvo bÅ«tent 2,17 promilės. 3.6.

Apeliantas nurodo, kad baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam 3 metų terminui yra nepagrįsta, net ir tuo atveju, jeigu jo ginamasis bÅ«tų padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes teismas Å¡ios nuosprendžio dalies visiÅ¡kai nemotyvavo. Apelianto įsitikinimu, formaliai ir nemotyvuotai parinktas maksimalus baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas pažeidžia teisingumo ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principus.

Vidurkio (2 metų), o ne maksimalaus (3 metų) termino baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones paskyrimas atitinka suformuotÄ teismų praktikÄ .

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis S. V. ir jo gynėjas advokatas D. R. prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė gynėjo advokato D. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo S. V. gynėjo advokato D. R. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

5. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo iÅ¡vadomis dėl S. V. kaltės padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), ir nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad 2019 m. sausio 29 d. apie 00.10 val. S. V. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra – įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Ä®rodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ .

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta pagal Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemÄ , o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iÅ¡ anksto nėra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai ir pan.).

Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, jų visetÄ bei padarė pagrįstas iÅ¡vadas, neprieÅ¡taraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl nuteistojo S. V. padarytų veiksmų ir juos teisiÅ¡kai įvertino. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo iÅ¡vados, jog automobilį vairavo bÅ«tent S. V. yra nepagrįstos, tačiau iÅ¡ nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino visų byloje esančių įrodymų visetÄ , detaliai argumentavo, dėl kokių priežasčių vienus įrodymus atmeta, o kitų ne, ir padarė visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad S. V. padarė jam inkriminuojamÄ veikÄ .

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė. 7.1. IÅ¡ nuteistojo S. V. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis neigia 2019 m. sausio 29 d. apie 00.10 val. vairavęs jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) Pirmosios instancijos teisme S. V. parodė, kad 2019 m. sausio 28 d. vakarÄ buvo neblaivus, eidamas į parduotuvę sutiko T.

G. ir M. M. ir dar du nepažįstamus vyrus. Važiavo į (duomenys neskelbtini), kur važinėjo po miestÄ , vartojo alkoholį, po to automobilyje užmigo ir atsibudo tik po to, kai automobilis įvažiavo į griovį. Kas vairavo automobilį neatsimena. T. G. ir M. M. kažkam paskambinę iÅ¡važiavo, pažadėję netrukus grįžti. Jis vienas liko prie automobilio. Prie jo buvo sustojęs automobilis, kurio keleivė M. J.-J. klausė ar nereikia pagalbos. Kadangi jis su ja apsižodžiavo, tai jie nuvažiavo.

Po ko paskambino S. P. ir prašė pagalbos dėl automobilio iÅ¡traukimo iÅ¡ griovio. Po kelių minučių sustojo tamsios spalvos automobilis, kuris jį pavežė iki (duomenys neskelbtini). Neprivažiavus (duomenys neskelbtini) jam paskambino S. P., kuris jį paėmė nuo (duomenys neskelbtini) parduotuvės ir abu nuvažiavo prie automobilio. Jiems privažiavus prie automobilio atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie jam nustatė 2,17 promilių neblaivumÄ (3 t., b. l. 3–5). IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų S. V. parodymų, matyti, kad jis apklausiamas įtariamuoju nurodė kiek kitas įvykio aplinkybes. 2019 m. vasario 5 d. vykusios apklausos metu S. V. neigė vairavęs automobilį, tačiau aplinkybių dėl vykimo į (duomenys neskelbtini) nenurodė.

Taip pat neatsiminė, kad būtų kalbėjęs su pravažiuojančiais asmenimis, po to kai išlipo iš automobilio. S. V. parodė, kad neatsimena kaip pateko į (duomenys neskelbtini). Atsipeikėjo nakties metu būdamas automobilyje ant galinės sėdynės. Išlipęs iš automobilio pamatė, jog tai jam priklausantis automobilis, kuris įvažiavęs į griovį. Skambino draugams, prisiskambinęs S. P. paprašė jo pagalbos ištraukti automobilį iš griovio. Po kiek laiko atvyko S. P., o vėliau ir R.

R.. Taip pat netrukus atvyko ir policijos pareigÅ«nai (2 t., b. l. 11–12). Å ios apklausos metu, S. V. nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su T. G. ir M. M. buvimu automobilyje ir jų iÅ¡vykimu. S. V. nurodytÄ aplinkybę, kad jis iki automobiliui įvažiuojant į griovį, miegojo, paneigia byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys, tai yra 2019 m. kovo 1 d. apžiÅ«ros protokolas (1 t., b. l. 135–138). IÅ¡ minėto apžiÅ«ros protokolo matyti, kad S. V. tiek iki automobiliui įvažiuojant į griovį, tiek po to aktyviai (skambino pats ir priiminėjo skambučius) naudojosi savo mobiliojo ryÅ¡io telefonu, kas paneigia jo parodymus, jog iki automobiliui įvažiuojant į griovį jis miegojo ant galinės automobilio sėdynės. IÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų visumos akivaizdu, jog nuteistojo S. V. pozicija skirtingose proceso stadijose keitėsi, ji nebuvo nuosekli, jo parodymai esminėse nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinėse aplinkybėse nesutapo su kitais bylos duomenimis. 7.2.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, prieÅ¡ingai nei nurodoma gynėjo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo nesutikti ir su skundžiamame nuosprendyje atliktu liudytojo S. P. parodymų vertinimu. Byloje nėra abejonių, kad S. P. po S. V. skambučio dėl pagalbos iÅ¡traukiant automobilį iÅ¡ griovio, nuvyko į įvykio vietÄ . Pagrįstai pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje konstatavo, jog S. V. ir S. P. nurodytos aplinkybės, apie tai, jog S. V. iÅ¡ įvykio vietos, nenustatytas asmuo, tamsiu automobiliu pavežė iki (duomenys neskelbtini), o prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės S. V. atvažiavo paimti S. P., iÅ¡ kur abu nuvyko prie automobilio įvažiavusio į griovį.

Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog S. P. ir S. V. versija yra įmanoma bei prie apeliacinio skundo pridėti Å¡iuos argumentus patvirtinantys žemėlapiai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas vertindamas tiek nuteistojo S. V., tiek ir liudytojo S. P. parodymus, pagrįstai atsižvelgė į įvykio metu buvusias oro sÄ lygas bei atstumÄ , kurį turėjo nuvažiuoti S. P. bei pagrįstai sprendė, jog tokio atstumo per 17 minučių objektyviai įveikti nebuvo galimybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojų M.

J.-J., J. B., R. R. parodymai patvirtina, kad įvykio metu ant kelio buvo daug sniego, kelias buvo užpustytas. Be to, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog S. P. skambučio iÅ¡ S. V. sulaukė nakties metu, todėl jam reikėjo tam tikro laiko pasiruoÅ¡ti ir pasiekti savo automobilį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į buvusias oro ir kelio sÄ lygas bei įvertinus reikiamÄ nuvažiuoti atstumÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog objektyviai S. V. ir S. P. nurodyto atstumo per nustatytÄ laikÄ neįmanoma įveikti. 7.3.

Taip pat teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad įvykio metu automobilį „(duomenys neskelbtini) vairavo būtent S. V.. Nors kaip jau buvo minėta, S. V. viso proceso metu neigė vairavęs automobilį, tačiau jo parodymų nepatvirtina jokie bylos duomenys. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju M. M., kuris anot S. V. galėjo vairuoti jam priklausantį automobilį, parodė, jog 2019 m. sausio 29 d. naktį S. V. automobilio nevairavo, su juo iš vakaro alkoholinių gėrimų negėrė.

Naktį buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie jį rado namuose ir iš jų sužinojo apie įvykį. Taip pat liudytojas parodė, jog T. G. pažįsta, 2019 m. sausio 29 d. jis buvo išvykęs į užsienį (2 t., b. l. 127). Nors pirmosios instancijos teisme ir nebuvo apklaustas liudytojas T. G., nes jis išvykęs į užsienį, tačiau jo parodymai buvo perskaityti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. G. parodė, kad 2019 m. sausio 29 d. naktį S. V. automobilio nevairavo, nes tuo metu grįžo iš Švedijos ir buvo Vilniaus oro uoste (1 t. b. l. 49–51).

Teisėjų kolegijos nuomone, S. V. iÅ¡keltÄ versijÄ apie tai, jog jo automobilį galėjo vairuoti M. M. ar T. G., paneigia ir nuoseklÅ«s liudytojos M. J.-J. parodymai (2 t., b. l. 114–115). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja parodė, kad su vyru naktį važiuodami iÅ¡ Lenkijos, link (duomenys neskelbtini), pravažiavę KliÅ¡ių degalinę, kairėje kelio pusėje pamatė provėžas ir automobilį nuvažiavusį į griovį. Privažiavus prie automobilio, iÅ¡ automobilio kairės pusės iÅ¡lipo S. V..

Ar iÅ¡ vairuotojo vietos, ar iÅ¡ keleivio nurodyti negalėjo. Aplink automobilį kitų vėžių nebuvo, matėsi, kad vėžės Å¡viežios. Jo paklausus ar nereikia pagalbos, ar važiavo vienas. S. V. atsakė, kad važiavo vienas, raÅ¡ydamas žinutes nuslydo nuo kelio. Jis buvo neblaivus, agresyviai nusiteikęs, vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Prašė iÅ¡traukti iÅ¡ griovio, tačiau jie tokios galimybės neturėjo, todėl nuvažiavo. Tik pradėjus važiuoti ji paskambino Bendrajam pagalbos centrui, nes matėsi, jog vyriÅ¡kis alkoholį buvo vartojęs ne pirmÄ dienÄ .

Po pokalbio su S. V., važiuojant link (duomenys neskelbtini), kitų automobilių nesutiko, nesimatė ir važiavimo žymių. Teisėjų kolegija įvertinus liudytojų M. M., T. G. ir M. J.-J. parodymus bei bylos esančius kitus įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvados, kad automobilį „(duomenys neskelbtini) vairavo ne kas kitas, o S. V. yra pagrįstos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir gynėjas, kad liudytojai M. M., T.

G. ir M. J.-J. būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir siektų pakenkti S. V..

8. Pagrįstai skunde gynėjas nurodo, kad S. V. nebuvo pristatytas į gydymo įstaigÄ dėl neblaivumo nustatymo bei, tai kad yra netinkamai užpildytas asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu žurnalas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra pagrindas naikinti skundžiamÄ nuosprendį ir priimti S. V. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. PrieÅ¡ingai nei nurodo, gynėjas apeliaciniame skunde, apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, pagrįstai vadovavosi aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika suformuota baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018. 8.1.

IÅ¡ nuteistojo S. V. parodymų duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis pats iÅ¡ esmės neneigia, jog jam alkotesteriu buvo nustatytas virÅ¡ dviejų promilių neblaivumas. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai J. B. ir R. B., kurie parodė, jog duomenys apie S. V. neblaivumÄ yra įraÅ¡yti į asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu žurnalÄ . Nors žurnale nėra S. V. paraÅ¡o, tačiau jie yra teisingi. Be to, iÅ¡ policijos tarnybinio automobilio vaizdo įraÅ¡o, matyti, kaip ir kokiu bÅ«du buvo nustatytas S. V. neblaivumas (2 t., b. l. 141).

IÅ¡ minėto įraÅ¡o nustatyta, jog policijos tarnybiniame automobilyje policijos pareigÅ«nas R. B. naudodamasis alkotesteriu patikrino S. V. neblaivumÄ ir iÅ¡ karto alkotesteryje užfiksuotus duomenis (2,17 prom) įrašė į asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu žurnalÄ ir supažindino S. V. (jam parodė vizualiai), kokie yra užfiksuoti duomenys alkotesterio ekrane. 8.2. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija), 2.3 punktas neblaivumo tikrinimÄ apibrėžia – policijos, Lietuvos saugios laivybos administracijos pareigÅ«nų, darbdavių ar jų įgaliotų asmenų, pataisos pareigÅ«nų, karo policininkų, kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų veiksmais, kai metrologiÅ¡kai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iÅ¡kvėptame ore esančiÄ etilo alkoholio koncentracijÄ nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, darbuotojas, vairuojantis transporto priemonę, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, darbuotojas, laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo, probacijos tarnybos prižiÅ«rimas asmuo, asmuo, įtariamas padaręs teisės pažeidimÄ kariniame transporte ar karinėje teritorijoje, ar karys yra neblaivus.

Taigi alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad alkotesterio veikimo principas pagrįstas tuo, kad žmogaus iškvėptame ore esančių alkoholio garų koncentracija yra tiesiogiai proporcinga kraujyje ištirpusio alkoholio koncentracijai. Nagrinėjamu atveju S. V. buvo tikrinamas alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE_0399, kurio naudojimas yra įteisintas, ir, pagal bylos duomenis, įrenginiui laiku buvo atlikta metrologinė patikra.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad S. V. 2019 m. sausio 29 d. 00.46 val. buvo nustatytas 2,17 prom. neblaivumas, (įvertinus 1,7% paklaidÄ ) – 2,13 prom. girtumas, tai yra jo iÅ¡kvėptame ore esančių alkoholio garų koncentracija yra tiesiogiai proporcinga 2,13 prom. kraujyje iÅ¡tirpusio alkoholio koncentracijai. Taigi S. V. vairavo kelių transporto priemonę, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 8.3. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad policijos pareigÅ«nas R.

B. nebuvo kompetentingas patikrinti S. V. neblaivumÄ . Pagrįstai skunde pažymima, kad pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. 5-V-23 patvirtinto Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos apraÅ¡o 4 punktÄ policijos pareigÅ«nai, naudojantys matavimo prietaisus, turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytinai susipažinę su prietaisų naudojimo techninėmis instrukcijomis ir iÅ¡laikę atitinkamas įskaitas. IÅ¡ byloje esančių duomenų – iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ R.

B. asmens bylos ir kitų rašytinių duomenų matyti, kad jis buvo supažindintas su alkoholio kiekio matavimo prietaisų Alcotest 7510 ir Alcotest 6810 naudojimo techninėmis instrukcijomis ir jam suteiktos naudojimo įskaitos nuo 2018 m. gruodžio 20 d. (2 t. 151–152, 3 t., b. l. 9–11). Taigi nėra pagrindo pripažinti, jog S. V. neblaivumo tikrinimas yra neteisėtas, nes policijos pareigūnas R. B. buvo supažindintas su alkoholio kiekio matavimo prietaisų Alcotest 7510 ir Alcotest 6810 naudojimo techninėmis instrukcijomis ir jam suteikta naudojimo įskaita nuo 2018 m. gruodžio 20 d.

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog patikrinus skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal nuteistojo S. V. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad minėtame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįstos, jos prieÅ¡tarauja bylos medžiagai bei skundžiamo procesinio sprendimo turiniui ir iÅ¡ esmės iÅ¡reiÅ¡kia tik apelianto nesutikimÄ su teismo padarytomis jam nepalankiomis iÅ¡vadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi duomenys, kuriais apylinkės teismas grindė savo iÅ¡vadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, yra gauti teisėtais bÅ«dais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti įrodymų ir daryti kitokias išvadas nei padarė apylinkės teismas, su jomis visiškai sutinka ir teismo argumentų iš naujo nebekartoja, juolab, kad skundžiamo nuosprendžio turinys apeliantui yra žinomas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė ir jas vertino kitaip, nei tikėjosi nuteistasis, t. y. jam nepalankiai, savaime nereiškia, jog byla išnagrinėta neišsamiai, o nuosprendyje padarytos išvados dėl S. V. kaltės padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d.

įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) numatytÄ nusikaltimÄ yra nepagrįstos. Dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones termino 10. Apeliaciniame skunde gynėjas taip pat kelia S. V. taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones pagrįstumo klausimÄ , nurodydamas, kad apylinkės teismas paskirdamas Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę maksimaliam terminui, savo sprendimo nemotyvavo. 10.1. BK 68 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje, numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisyklės ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-353/2009 ir kt.). 10.2.

Kadangi S. V. nusikaltimÄ padarė vairuodamas automobilį, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo koncentracija kraujyje nustatyta didesnė negu 1,5 promilės (BK 281 straipsnio 7 dalis) ir taip Å¡iurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykle, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad jam tikslinga uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra susijęs su bausmės skyrimu, todėl sprendžiant tokios priemonės skyrimo ar neskyrimo pagrįstumÄ , taikytinos tos pačios nuostatos, kaip ir skiriant bausmę.

BK 68 straipsnio 2 dalis (straipsnio redakcija galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) nustato, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laikÄ , atsižvelgtina į visumÄ aplinkybių, t. y. ne tik į nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, bet taip pat į jos padarymo priežastis ir mechanizmÄ , kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. 8.3.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatydamas paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ nenurodė jokių argumentų, dėl to, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti baudžiamojo poveikio priemonę maksimaliam trejų metų laikotarpiui nėra pagrįstas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad S. V. padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis teisiamas pirmÄ kartÄ , duomenų, kad anksčiau bÅ«tų baustas už panaÅ¡ius Kelių eismo taisyklių pažeidimus byloje nėra, yra dirbantis.

S. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Dėl to, teisėjų kolegija, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisingumo principas, bei teisinga vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra bus įgyvendinti sumažinant S. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones laikÄ iki vidurkio, t. y. 2 metų. Todėl skundžiamas nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas, konstatavus, jog netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, reglamentuojantis uždraudimÄ naudotis specialia teise (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo S. V. gynėjo advokato D. R. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti. Pakeisti nuosprendžio dalį dėl S. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu (straipsnio redakcija galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.), paskirti S. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Darius Kantaravičius Nerijus Meilutis