2020-01-15 Nr. AB-891-3-63-3-02001-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-8-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02001-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl pažymos, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. D. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. spalio 2 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Klaipėdos padalinio 2019 m. rugpjūčio 26 d. pažymą apie gretimų žemės sklypų savininkus (toliau – ir Pažyma) bei VĮ Registrų centro (toliau – ir atsakovas) 2019 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. S-56326(14.1) (toliau – ir Raštas), kuriuo atsisakyta pateikti naują pažymą, ir įpareigoti VĮ Registrų centrą priimti sprendimą dėl kitos pažymos išdavimo.

Pareiškėjas tvirtino, kad Pažymoje jam pateikti netikslūs duomenys, t. y. nurodyti tik du iš keturių pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui gretimi žemės sklypai ir jų savininkai. Pažymoje nepateikti jokie to argumentai ar motyvai, nenurodytos aktualios teisės normos, todėl toks aktas pažeidžia tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek įstatymo viršenybės, objektyvumo ir kitus principus. Pareiškėjas akcentavo kadastro tvarkytojo pareigą į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti tikslius duomenis ir tvirtino, kad dėl šios priežasties Pažymoje turėjo būti pateikti teisingi duomenys.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. spalio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. D. skundą ir nutarė grąžinti jį pareiškėjui, kartu grąžinant sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad ginčijami administraciniai aktai – VĮ Registrų centro 2019 m. rugpjūčio 26 d. pažyma ir 2019 m. rugsėjo 5 d. raštas Nr. S-56326 (14.1) – neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes juose nėra privalomųjų nurodymų, galinčių sukelti pareiškėjui teisines pasekmes. Pažymoje nurodyti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ir kadastro žemėlapio grafiniai duomenys, o Rašte nurodyta, jog Pažyma parengta teisingai, ir paaiškintas Pažymos parengimo faktinis ir teisinis pagrindas. Pareiškėjo nesutikimas su Pažymoje ir Rašte nurodytais duomenimis nėra procesinė prielaida pradėti administracinį ginčą, nes šie aktai nėra administraciniai aktai dėl to, kad juose yra tik konstatuoti tam tikri faktai. Skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjo norimo turinio pažymą yra išvestinis iš pirmųjų skundo reikalavimų, todėl taip pat nenagrinėtas administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėjas P. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad skundžiama teismo nutartis yra be motyvų, kadangi teismas nepagrįstai nusprendė, jog pirmuoju ir antruoju skundo reikalavimais pareiškėjas prašo pripažinti tam tikrą faktą. Pareiškėjas prašė panaikinti Pažymą ir Raštą, nes atsakovas tokiais neteisėtais veiksmais panaikino jo žemės sklypo dvi gretimybes, nepaaiškindamas to motyvų. Be to, pareiškėjas, apžvelgęs teismų praktiką, mano, jog teismas, esant neaiškiam skundo dalykui / pagrindui, pirmiausiai turėjo pasiūlyti pareiškėjui tikslinti skundą ir, tik jam skundą patikslinus ar atsisakius tai padaryti, galėjo spręsti skundo priimtinumo klausimą. Pareiškėjas taip pat pastebi, kad skundžiamoje nutartyje neišspręstas jo reikalavimas įpareigoti atsakovą pateikti visą medžiagą, susijusią su ginčijamais sprendimais.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismo prašo panaikinti VĮ Registrų centro 2019 m. rugpjūčio 26 d. išduotą pažymą apie gretimų žemės sklypų savininkus (b. l. 9), kurioje nurodoma, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su dviem kitais žemės sklypais, ir VĮ Registrų centro 2019 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. S-56326(14.1) (b. l. 11), kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 27 d. skundą dėl šios Pažymos panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo ginčijami raštai nėra tokie administraciniai aktai, kurių teisėtumas ir pagrįstumas gali būti vertinamas administracinio proceso tvarka, kadangi juose nėra privalomųjų nurodymų, galinčių pareiškėjui sukelti teisines pasekmes, o tik konstatuoti tam tikri faktai.

Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas kelia ginčą ne dėl Pažymoje pateiktų duomenų atitikties Nekilnojamojo turto registre esantiems duomenims, o dėl pačių Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų apie jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą – tikslumo ir teisingumo, t. y. dėl žemės sklypų, su kuriais ribojasi pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, skaičiaus. Šiame kontekste pabrėžtina, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 str.).

Suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str. 1 d.), bet iš teismui pateiktų dokumentų nematyti, kad šiuo atveju pareiškėjas būtų kreipęsis į teritorinį registratorių su prašymu patikslinti, ištaisyti ir / arba papildyti registre esančius duomenis.

Iš skunde pateiktų paaiškinimų manytina, kad pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą tik dėl pažymos apie gretimų žemės sklypų savininkus išdavimo ir tokia pažyma jam buvo išduota. Nors pareiškėjas kelia abejones dėl Pažymos turinio atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, teigdamas, jog šiame akte nenurodyti argumentai ir motyvai, kodėl nurodomi tik du iš keturių gretimų žemės sklypų savininkų, pastebėtina, jog Pažymos turinys tik atspindi Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis ir jiems neturi jokios įtakos, šie duomenys į registrą buvo įrašyti kitų administracinių aktų pagrindu.

Kitaip tariant, panaikinus Pažymą arba įpareigojus atsakovą Pažymoje nurodyti kitokius duomenis apie gretimų žemės sklypų savininkus, Nekilnojamojo turto registre (ir / ar kadastre) esantys duomenys nepasikeistų, tačiau, ateityje priimant sprendimus, susijusius su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, bus remiamasi būtent Nekilnojamojo turto registre ir kadastre esančiais duomenimis. Taigi, pažyma apie gretimų žemės sklypų savininkus pareiškėjui jokių teisių ar pareigų nesukuria, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo reikalavimą panaikinti šį aktą kaip nenagrinėtiną administracinių teismų.

Atsižvelgiant į anksčiau prieitą išvadą, laikytina, kad Raštas, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Pažymos teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjui taip pat nesukuria jokių teisinių pasekmių, todėl reikalavimas šį Raštą panaikinti negali būti priimtas nagrinėti.

Reikalavimas įpareigoti VĮ Registrų centrą priimti sprendimą dėl kitos pažymos išdavimo, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra išvestinis iš pirmųjų dviejų reikalavimų, t. y. susijęs su konstatavimu, kad atsakovas netinkamai įvykdė pirminį pareiškėjo prašymą išduoti pažymą apie gretimų žemės sklypų savininkus, todėl negali būti priimamas nagrinėti kaip savarankiškas materialusis reikalavimas.

Dėl pastebėjimo atskirajame skunde, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo išreikalauti iš atsakovo visą su ginčijamais sprendimais susijusią medžiagą, teisėjų kolegija akcentuoja, jog toks prašymas yra ne materialusis skundo reikalavimas, t. y. reikalavimas, kurio pagrindu gali būti pradėta administracinė byla, o procesinio pobūdžio prašymas, t. y. prašymas teismui atlikti veiksmus, kurie, pareiškėjo nuomone, turi reikšmės bylai teisingai išspręsti. Kadangi nė vienas iš trijų pareiškėjo suformuluotų materialiųjų skundo reikalavimų nebuvo priimtas nagrinėti, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti skundo priėmimo klausimo, nes prieš tai nebuvo nustatęs termino skundo trūkumams pašalinti. Priešingai nei teigia pareiškėjas, teismas nekonstatavo, kad skundo pagrindas ir / ar dalykas neaiškus, o laikė, kad aktų, su kuriais pareiškėjas nesutinka, teisėtumas ir pagrįstumas negali būti vertinamas teisme. Tokios aplinkybės nelaikytinos skundo trūkumu, kurį pareiškėjas būtų galėjęs pašalinti per jam suteiktą laiką, todėl pirmosios instancijos teismo nurodymas pareiškėjui pašalinti nustatytus skundo trūkumus nagrinėjamu atveju būtų buvęs beprasmis.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė