fcbe3849-be89-4d2a-b7da-77bb58a170a8 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-666-653/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38273-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; (S) 2.3.2.8; 2.3.2.10. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jelenos Å iÅ¡kinos, (pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Ignoto, Alvydo Barkausko, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo R. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R.

S. ieÅ¡kinį atsakovei I. B. ir pagal atsakovės I. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui R. S. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų iÅ¡sprendimo, tretieji asmenys – AB Swedbank, kooperatinė bendrovė Akademinė Kredito unija, A. K., K. G., G. R., iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas prašė nutraukti jo ir atsakovės santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pavardes po santuokos nutraukimo palikti nepakeistas; ieÅ¡kovo prievoles kreditoriams AB „Swedbank“ pagal 2012 m. birželio 25 d. asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), A.

K. pagal 2012 m. liepos 16 d. iÅ¡duotÄ neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį, K. G. pagal 2007 m. lapkričio 13 d. iÅ¡duotÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, G. R. pagal 2007 m. spalio 5 d., 2007 m. spalio 30 d. paskolos sutartis, pripažinti ieÅ¡kovo asmeninėmis prievolėmis; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai 260 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ pagal Povedybinės sutarties 3.5. punktÄ ; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-12 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-843-726/2014, nustatytÄ ieÅ¡kovo bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiu vaiku D.

S.; priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pažymi, jog Povedybinės sutarties 3.5. punkte yra nurodoma, kad ieÅ¡kovas turėtų mokėti atsakovei 20 proc. piniginę kompensacijÄ , kuri skaičiuotina nuo ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. IeÅ¡kinio pateikimo metu ieÅ¡kovas asmeninės nuosavybės teise nurodė turintis UAB „B.“ 10 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė yra 1000 Eur (Å¡io turto 20 proc. sudaro 200 Eur) ir automobilio stovėjimo vietÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 300 Eur (Å¡io turto 20 proc. sudaro – 60 Eur), kurie gali bÅ«ti laikomi Povedybinės sutarties 3.5. punkto objektu.

Todėl ieÅ¡kovo mokėtina atsakovei pagal Povedybinės sutarties 3.5. punktÄ piniginė kompensacija sudaro 260 Eur.

2. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo R. S. kaltės; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai 3000 Eur dydžio neturtinę žalÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai 16 480 Eur piniginę kompensacijÄ pagal povedybinę sutartį; padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-843-726/2014 iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui D. S. iki 600 Eur periodinių iÅ¡mokų, mokamų kas mėnesį priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovo nurodyta 260 Eur dydžio piniginės kompensacijos suma ir patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai 16 480 Eur piniginę kompensacijÄ pagal povedybinę sutartį. PraÅ¡ydama priteisti kompensacijÄ pagal povedybinę sutartį atsakovė nurodė, kad Povedybinėje sutartyje sÄ voka „asmeninė nuosavybė“ vartojama apibrėžiant ieÅ¡kovo turtÄ , įgytÄ iki santuokos sudarymo (1.4 punktas), iki povedybinės sutarties sudarymo ir po jos įsigaliojimo (3.1 punktas).

Tai atitinka CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , pagal kurį sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Povedybinės sutarties reguliavimo sritį apsprendžia vedybų sutarties turinys, o ne sutarties sudarymo data. Å alys povedybinės sutarties 3.5 punkte numatė vienintelę iÅ¡imtį, t.y. kad piniginė kompensacija atsakovei nemokama nuo povedybinės sutarties 1.2.1 punkte nurodyto turto – UAB „V.“ akcijų.

Kitų iÅ¡imčių povedybinėje sutartyje Å¡alys nenumatė, kas reiÅ¡kia, jog Å¡alys nesusitarė, jog atsakovei piniginė kompensacija yra mokama tik nuo tam tikro ieÅ¡kovui asmenine nuosavybės teise priklausančio turto ar tik nuo tam tikru momentu ieÅ¡kovo asmenine nuosavybės teise įgyto turto, pvz., po santuokos sudarymo ar po povedybinės sutarties sudarymo. Atsakovės teigimu, pagal povedybinės sutarties 3.5 punktÄ Å¡alys susitarė ne dėl atsakovės teisės į dalį ieÅ¡kovui priklausančio turto, bet į 20 procentų piniginę kompensacijÄ nuo ieÅ¡kovui priklausančio turto vertės ir nėra svarbu, kokia forma ieÅ¡kovas asmenine nuosavybės teise turi turtÄ (kaip nekilnojamÄ jį turtÄ , ar pinigines lėšas, akcijas ir pan.), nes atsakovė turi teisę į piniginę kompensacijÄ nuo Å¡io turto vertės. Todėl, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant tiek Å¡alių ketinimus dėl povedybinės sutarties sudarymo, tiek Å¡alių derybas dėl povedybinės sutarties sudarymo, tiek visÄ sutarties turinį, yra akivaizdu, kad povedybinė sutartis buvo nukreipta į ateityje Å¡alių galimÄ turtÄ , ir niekaip neapėmė Å¡alių iki santuokos sudarymo įgyto turto ir dėl Å¡io turto teisinio režimo Å¡alys nesitarė ir jis nepatenka į 3.5 punkto taikymo apimtį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: dėl abiejų sutuoktinių kaltės nutraukė santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo paliko ieÅ¡kovui R. S. santuokinę pavardę ,,S.“, o atsakovei I. B. – „B.“; priteisė atsakovei I. B. iÅ¡ ieÅ¡kovo R.

S. 13 060  Eur piniginę kompensacijÄ ; pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-843-726/2014 dalį dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), dydžio ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo R. S. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui D. S., gim. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 450 Eur dydžio iÅ¡mokomis nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos (2017 m. lapkričio 17 d.) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-843-726/2014 dalį dėl ieÅ¡kovo R.

S. bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkos; pripažino prievoles kreditoriams AB „Swedbank“ pagal 2012 m. birželio 25 d. asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. pagal 2012 m. liepos 16 d. iÅ¡duotÄ neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį 20 000 Eur sumai, K. G. pagal 2007 m. lapkričio 13 d. iÅ¡duotÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 200 000 Lt sumai, G. R. pagal 2007 m. spalio 5 d., 2007 m. spalio 30 d. paskolos sutartis asmeninėmis ieÅ¡kovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis; kitÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Teismas nustatė, kad Å¡iuo metu Å¡alių sÅ«nui yra beveik 9 metai, tuo tarpu 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo sÅ«nui po 347,54 Eur iÅ¡laikymÄ , vaikas buvo 3,5 metų amžiaus. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad skirtingo amžiaus vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui yra skirtingi, t. y. Å¡ie poreikiai su amžiumi objektyviai padidėja. Didesnių iÅ¡laidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui.

Be to, padidėjo ir įvairių paslaugų, mokesčių, maisto produktų, aprangos kainos. Nuo pirminio iÅ¡laikymo nustatymo 2014 m. gegužės 12 d. iki kreipimosi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui padidinimo 2017 m. lapkričio 21 d. praėjo 3,5 metai, o iki Å¡io teismo sprendimo priėmimo 2019 m. rugsėjo 25 d. praėjo daugiau nei 5 metai, todėl nepilnamečio vaiko D. S. poreikių padidėjimÄ lėmė ir natÅ«ralios priežastys. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, į nepilnamečio vaiko amžių (9 metai), įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ â€“ įrodymus apie vaiko poreikius, ieÅ¡kovo ir atsakovės turtinę padėtį, gaunamas pajamas, iÅ¡laikytinių skaičių, kitas aplinkybes, atsakovės reikalavimÄ padidinti iÅ¡laikymÄ vaikui tenkino iÅ¡ dalies.

5. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl Povedybinės sutarties 3.5 punkto nuostatos aiÅ¡kinimo ir taikymo. Teismas nustatė, kad Povedybinės sutarties 3.5 punktu Å¡alys susitarė, jog santuokos nutraukimo atveju, R. S. sumoka I. B. 20 (dvideÅ¡imt) procentų viso R. S. asmenine nuosavybės teise priklausančio turto vertės kompensacijÄ , iÅ¡skyrus 1.2.1 punkte nurodytÄ turtÄ . Povedybinės sutarties 1.2.1 p. įvardintos UAB „V.“ 50 vienetų akcijų, kurias Å¡alys Å¡ia sutartimi pasidalino. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovei mokėtina piniginė kompensacija pagal Å¡alių sudarytos povedybinės sutarties 3.5. punktÄ turi bÅ«ti skaičiuojama nuo ieÅ¡kovo turto, įgyto po Å¡ios sutarties įsigaliojimo momento ir kuris egzistuoja priimant sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo, t. y. nuo UAB „B.“ 10 vnt. akcijų ir automobilių stovėjimo vietos, adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovės teigimu, ji turi teisę į 20 procentų kompensacijÄ , kuri skaičiuojama nuo viso ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto vertės santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo teisme momentu, t. y. nuo buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir buto, adresu (duomenys neskelbtini), su parkingu ir dalimi žemės sklypo.

6. Teismas sprendė, kad kompensacija atsakovei skaičiuotina nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo momentu ieÅ¡kovui priklausančio asmeninės nuosavybės teise turto vertės. Todėl konstatavo, jog nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, kad ieÅ¡kovas, nagrinėjant bylÄ dėl santuokos nutraukimo, pardavė santuokoje jo asmeninės nuosavybės teise įgytÄ butÄ , (duomenys neskelbtini), su dalimi žemės sklypo ir parkingÄ . Povedybinėje sutartyje Å¡alys, susitardamos dėl kompensacijos dydžio ir jos apskaičiavimo, nenustatė sÄ lygų ar iÅ¡lygų, pagal kurias santuokos nutraukimo atveju kompensacija bÅ«tų skaičiuojama atsižvelgiant į tai, ar turtas įgytas kredito pagrindu ar ne.

Å alys povedybinės sutarties 3.5 punkte aiÅ¡kiai susitarė, kaip yra apskaičiuojama atsakovei mokėtina kompensacija, t. y. nuo viso ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto vertės, todėl turto vertei nustatyti neturi įtakos kredito suteikimas buto įsigijimui. Ä®sipareigojimų mastas, susijęs su nuosavybės teise, yra svarbus sudarant turto balansÄ , kai byloje yra dalinamas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe įgytas turtas (CK 3.118 straipsnis). Tačiau ginčo Å¡alims pasiraÅ¡ius povedybinę sutartį ir taip atsisakius bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinio režimo bei pasirinkus visiÅ¡ko atskirtumo turto teisinį režimÄ , turtas nėra dalinamas ir kompensacija skaičiuotina nuo turto vertės. Kadangi ieÅ¡kovui nuosavybės teise santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo metu priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo parduotas už 65 000 Eur, bei parkingas, kurio vertė yra 300 Eur, taigi iÅ¡ viso buto, (duomenys neskelbtini) su žemės sklypo dalimi ir parkingo vertė - 65 300 Eur.

Vadovaujantis Povedybinės sutarties 3.5 punktu, atsakovei mokėtina 20 procentų dydžio kompensacija nuo Å¡io turto rinkos vertės sudaro 13 060 Eur. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. IeÅ¡kovas R. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o: iÅ¡ dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ : 7.1. priteisti atsakovei I. B. iÅ¡ ieÅ¡kovo R. S. 200 Eur piniginę kompensacijÄ pagal Povedybinės sutarties 3.5 punkto nuostatÄ ; 7.2. atsakovės I. B. reikalavimÄ dėl nepilnamečiam vaikui D.

S., gim. (duomenys neskelbtini), periodinio iÅ¡laikymo, priteistino iÅ¡ ieÅ¡kovo R. S. dydžio padidinimo atmesti visiÅ¡kai; 7.3. perskaičiuoti atsakovei I. B. priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovo R. S. bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmos instancijos teisme; 7.4. likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-25 sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir nepanaikintÄ ; 7.5. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

8. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas 13 060 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ atsakovės naudai pagal (duomenys neskelbtini) povedybinės sutarties 3.5 punktÄ , netinkamai ir neteisingai taikė sutarčių sudarymo ir aiÅ¡kinimo taisyklių principus, bei netinkamai ir neteisingai nustatė Å¡alių valios dėl Å¡ios Povedybinės sutarties nuostatos taikymo turinį, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje, neteisingai paskaičiuodamas atsakovei priteistinos piniginės kompensacijos dydį.

9. IeÅ¡kovas dar iki 2017-06-30 kreipimosi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo dienos, 2017 m. balandžio mėn. buvo įdėjęs skelbimÄ Ä¯ portalÄ www.aruodas.lt dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), su žemės sklypo dalimi, pardavimo (toliau tekste – Butas), po poros mėnesių sudarė tarpininkavimo sutartį su UAB “DNB BÅ«stas” dėl Å¡io Buto pardavimo. ButÄ IeÅ¡kovas pardavė tik 2017 m. lapkričio mėn. 28 d. Å is IeÅ¡kovo sudarytas sandoris yra absoliučiai sÄ Å¾iningas, t.y. pardavęs, ne dovanojęs ar kitaip neatlygintinai perleidęs, butÄ , IeÅ¡kovas atsiskaitė su hipotekiniu kreditoriumi, t.y. buvo padengtas pirma eile einantis skolinis įsipareigojimas.

Todėl, nesant IeÅ¡kovo pareigos kaupti jo asmeninės nuosavybės teise jam priklausantį turtÄ , atsižvelgiant į pačio sandorio esmę, t.y. buvo padengtas hipotekinis įsipareigojimas, pagrįstai tiektina, kad tai liudija, kad IeÅ¡kovas, realizavęs ButÄ , negali bÅ«ti laikomas ir toliau skolingu Atsakovei, priteisiant jai piniginę kompensacijÄ , nuo turto, kurio IeÅ¡kovas neturi (nuo 2017-11-28 parduoto Buto).

10. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas piniginę kompensacijÄ atsakovei turėtų sumokėti nuo jam priklausančio turto, bet ne priklausiusio praeityje. Tai yra sÄ Å¾iningas buvusių sutuoktinių susitarimas, atskyrus tarpusavio turto teisinį režimÄ , ir nusprendus, kad po Povedybinės sutarties visas turtas bus įgyjamas tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės kiekvieno iÅ¡ jų asmeninės nuosavybės teise. IeÅ¡kovas, nutraukiant santuokÄ , sutiko sumokėti atsakovei 20 proc. piniginę kompensacijÄ nuo turto, kurį bus įgijęs po Povedybinės sutarties sudarymo ir turės asmeninės nuosavybės teise, kai santuoka bus nutraukiama.

Todėl, pirmosios instancijos teismas negalėjo ignoruoti fakto, kad tuo momentu, kai Å¡alių santuoka yra nutraukiama, t.y. priimant teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovas neturi tokios apimties turto, nuo kurio pirmosios instancijos teismas paskaičiavo ir priteisė atsakovei piniginę kompensacijÄ , kas nulėmė, kad tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui be jokio teisinio pagrindo, atsirado skola atsakovei. Dėl nurodyto, pirmos instancijos teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl momento, kuriam esant turėtų bÅ«ti skaičiuojama ieÅ¡kovui priklausančio turto apimtis, neteisingai taikė CK 3.66 str. 1 d., todėl nepagrįstai į Å¡io turto apimtį įtraukė ButÄ , kaip ieÅ¡kovui vis dar priklausantį turtÄ , ir nuo jo nepagrįstai skaičiavo piniginę kompensacijÄ ir jÄ priteisė atsakovei.

11. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad yra teisinis pagrindas pakeisti nepilnamečiam vaikui – D. S. – iÅ¡laikymo dydį, t.y. jį padidinti, ir padarė antrÄ iÅ¡vadÄ , kad periodinio iÅ¡laikymo, kurį Å¡iuo metu teikia ieÅ¡kovas 347,54 Eur (indeksuojant 374 Eur suma), neužtikrina bÅ«tiniausių vaiko poreikių, todėl, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė nuo 2017-11-17 periodinį iÅ¡laikymÄ , kurio dydis 450 Eur. Nei Å¡alių turtinė padėtis, nei vaiko poreikiai taikos sutarties tvirtinimo metu nebuvo analizuojami, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo konstatuoti, kad vaikui esant Å¡iuo metu 9 metų amžiaus, lyginant su 3,5 metų amžiumi, reiÅ¡kia, kad Å¡alių susitarto iÅ¡laikymo dydžio akivaizdžiai nepakanka vaiko poreikių patenkinimui.

12. Pirmosios instancijos teismas nevertino kritiÅ¡kai atsakovės nurodomų iÅ¡laidų, kurios priskiriamos prie vaiko iÅ¡laikymo bÅ«tinųjų iÅ¡laidų, t.y. auklės poreikio (220 Eur per mėnesį) - tai daugiau užtikrina atsakovės poreikius, nei vaiko, kadangi vaikas tuo metu gali bÅ«ti su ieÅ¡kovu; privačių medicinos paslaugų naudojimosi poreikius - vaikas neturi tokių sveikatos ligų ir sutrikimų, kurių gydymas bÅ«tų neprieinamas, ar nepakankamas valstybinėse gydymo įstaigose, atsakovė pati nusprendžia kreiptis į privačias gydymo įstaigas, tokiu bÅ«du neprotingai didindama vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, ir tuo vėliau motyvuodama padidėjusius vaiko poreikius; vaikas nelanko nei haloterapijos, nei SPA procedÅ«rų, nei jogos užsiėmimų, nėra keičiami kas mėnesį akinukai, nesilanko kas mėnesį pas stomatologÄ , nesilanko pas kinezeterapeutÄ , nelanko didesnės dalies bÅ«relių, todėl ieÅ¡kovas mano, kad teismas privalėjo atsakovės nurodomas iÅ¡laidas vertinti kritiÅ¡kai.

Vien vaiko amžiaus padidėjimas nėra pakankamas veiksnys teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad tai automatiÅ¡kai reiÅ¡kia, kad vaiko poreikiai iÅ¡augo, kai 2014 m. vaiko poreikiai nebuvo tiriami ir analizuojami.

13. IeÅ¡kovo turtinė padėtis 2019 m., lyginant su 2014 m., yra pakitusi, t.y. ieÅ¡kovo turtinė padėtis yra ženkliai blogesnė, nei buvusi 2014 m. Teismas taip pat neatsižvelgė į faktÄ , kad atsakovės turtinė padėtis, lyginant su 2014 m., yra pagerėjusi. Atsakovės pajamos 2014 m. sudarė apie 3000 Lt, Å¡iuo metu – apie 2000 Eur. Taigi, atsakovės finansinė padėtis ir galimybės prisidėti prie vaiko poreikių, yra didesnės, kas leido pirmos instancijos teismui nuspręsti, kad jei dėl objektyvių priežasčių – vaiko amžius 9 metai – yra reikalingas didesnis iÅ¡laikymas D., jį padengti turi geresnes finansines galimybes bÅ«tent atsakovė, bet ne ieÅ¡kovas.

14. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino IeÅ¡kovo turimus finansinius įsipareigojimus, iÅ¡laikytinių skaičių, todėl nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad IeÅ¡kovas yra pajėgus teikti dar didesnį nei 374 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ D. per mėnesį: ieÅ¡kovui (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus L. S., prie kurio iÅ¡laikymo IeÅ¡kovas privalo prisidėti; IeÅ¡kovas taip pat turi pilnametį sÅ«nų M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris Å¡iuo metu studijuoja Kauno kolegijos dieniniame skyriuje Verslo fakultete Ä®staigų ir įmonių administravimo studijų programa, Å¡iam vaikui taip pat yra reikalinga parama, kuriÄ IeÅ¡kovas taip pat privalo teikti.

Taigi, ieÅ¡kovas turėdamas tris iÅ¡laikytinius, negali vien Dovydo poreikių tenkinimo naudai, neproporcingai sumažinti kitų dviejų vaikų poreikių patenkinimo galimybes, kadangi tai sukels akivaizdų kitų vaikų prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo pažeidimÄ . IeÅ¡kovas taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų (Å¡ioje byloje tretieji asmenys), taip pat turi skolinių įsipareigojimų AB Swedbank bankui: a) 2896,20 Eur už panaudotÄ Visa Gold kortelės kredito limitÄ (sÄ sk.nr. (duomenys neskelbtini)), b) 7964,55 Eur už panaudotÄ asmeninę kredito linijÄ (sÄ sk. nr. (duomenys neskelbtini)) ir c) 25284,25 Eur už bÅ«sto paskolÄ .

Å iuo metu AB Swedbank bankui iÅ¡ viso mokama kas mėnesį suma sudaro apie 450 Eur sumÄ . IeÅ¡kovas serga (duomenys neskelbtini), kurio gydymas kas mėnesį ieÅ¡kovui kainuoja apie 120 Eur (100 Eur kraujo matavimo sensoriai, 10 Eur priemoka už insulinÄ ir 10 Eur – už gliukozės tabletes).

15. Atsakovė pirmos instancijos teisme pagal jos atliktus mokėjimus už teisines paslaugas pagal pateiktas sÄ skaitas, yra iÅ¡ viso sumokėjusi 6211,77 Eur sumÄ , o ne kaip nurodyta 6491,77 Eur. IeÅ¡kovas taip pat pažymi, kad atsakovė už teisines paslaugas 2017-12-11 sumokėjo 330 Eur, 2018-07-30 sumokėjo 400 Eur, 2018-07-31 sumokėjo 2561,77 Eur (960 Eur ir 240 Eur sumos iÅ¡minusuojamos iÅ¡ Å¡io pavedimo, kadangi tai iÅ¡laidos, kurias atsakovė patyrė kitose civilinėse bylose, kas matyti pagal advokatės pateiktų sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) turinį), 2018-09-09 sumokėjo 1000 Eur, 2018-11-19 sumokėjo 520 Eur, 2019-09-04 sumokėjo 1400 Eur, t.y. iÅ¡ viso 6211,77 Eur.

16. Atsakovė I. B. prašė apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ nepakeistÄ ; atsisakyti priimti ieÅ¡kovo R. S. su apeliaciniu skundu pateiktÄ papildomÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ ; prijungti prie bylos atsakovės I. B. pateikiamus papildomus raÅ¡ytinius įrodymus – 2019-10-03 ir 2019-10-24 ieÅ¡kovo žinutes atsakovei; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

17. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė prašė teismo priteisti piniginę kompensacijÄ nuo to nekilnojamojo turto, kurį ieÅ¡kovas turėjo iÅ¡kėlus santuokos nutraukimo bylÄ , tačiau ieÅ¡kovas šį turtÄ teisminio proceso metu perleido. IeÅ¡kovo motyvai dėl turto apimties, nuo kurios skaičiuojama piniginė kompensacija, patvirtina, kad ieÅ¡kovas elgiasi nesÄ Å¾iningai ir siekia (siekė) sumažinti turto apimtį, kad Povedybinė sutartis bÅ«tų neįgyvendinama.

18. Povedybinės sutarties nuostata „santuokos nutraukimo atveju“ neapibrėžia momento, o nustato sÄ lygÄ , kuriai esant atsakovė turi teisę į kompensacijÄ . Santuokos nutraukimo procesas pradedamas iÅ¡kėlus bylÄ dėl santuokos nutraukimo, todėl kompensacija turi bÅ«ti skaičiuojama nuo turto, kuris ieÅ¡kovui priklauso santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo momentu. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas, t.y. kad kompensacija turi bÅ«ti skaičiuojama nuo turto, kuris ieÅ¡kovui priklauso sprendimo priėmimo metu, sukurtų situacijÄ , kad Å¡i sutarties nuostata taptų neįgyvendinama ar tiesiogiai priklausytų iÅ¡imtinai nuo ieÅ¡kovo valios.

19. Pagal Povedybinės sutarties 3.5 punktÄ , Å¡alys susitarė skaičiuoti kompensacijÄ nuo turto vertės ir susitardamos dėl kompensacijos dydžio ir jos apskaičiavimo, nenustatė sÄ lygų ar iÅ¡lygų, pagal kurias santuokos nutraukimo atveju kompensacija bÅ«tų skaičiuojama atsižvelgiant į tai, ar turtas įgytas kredito pagrindu ar ne. Turto vertei nustatyti neturi įtakos kredito suteikimas buto įsigijimui. Ä®sipareigojimų mastas, susijęs su nuosavybės teise, yra svarbus sudarant turto balansÄ , kai byloje yra dalinamas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe įgytas turtas (CK 3.118 straipsnis).

20. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Povedybinės sutarties 3.5 punktas prieÅ¡tarauja Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principui. Atsakovė pagal Povedybinės sutarties 1.2.1 punktÄ atsisakė santuokoje įgytų ½ dalies UAB „V.“ akcijų ir dėl to atsakovė prarado galimybę įgyvendinti turtines akcininkės teises (pvz. gauti pelno dalį, dividendus); taip pat atsakovė pagal Povedybinės sutarties 3.5 punktÄ atsisakė piniginės kompensacijos nuo UAB „V.“ akcijų vertės. Taigi, atsakovė Povedybine sutartimi sukÅ«rė bÅ«simÄ gerovę ieÅ¡kovui.

21. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-843-726/2014 patvirtinto tarp Å¡alių taikos sutartį, tai teismas nutartyje nevertino vaiko poreikių ir Å¡alių turtinės padėties. Tačiau iki patvirtinant tarp Å¡alių taikos sutartį, ginčo Å¡alys byloje Nr. 2-843-726/2014 apsikeitė procesiniais dokumentais, ieÅ¡kiniu ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu, atsakovė byloje įrodinėjo vaiko poreikius ir Å¡alių turtinę padėtį, ieÅ¡kovas teikė savo atsikirtimus, vertino vaiko poreikių specifikÄ .

Teismas nenustatė, kad Å¡alių taikos sutartis prieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Be to, Å¡ioje byloje atsakovė buvo pateikusi teismui civilinėje byloje Nr. 2-843-726/2014 teiktÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame yra detalizuoti vaiko poreikiai ir tai sudarė galimybes bylÄ nagrinėjusiam teismui bei ginčo Å¡alims palyginti vaiko poreikių pokytį per 5 metus nuo 2014 metų iki teismo sprendimo priėmimo.

22. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo motyvais apie ieÅ¡kovo sunkiÄ turtinę padėtį. Pagal byloje pateiktÄ ieÅ¡kovo sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2017-08-21, suvestinę, santuokos nutraukimo nagrinėjimo teisme metu (iki 2017-08-21) ieÅ¡kovas į savo sÄ skaitÄ vidutiniÅ¡kai kas mėnesį pats įneÅ¡davo po 2625,42 Eur papildomų pajamų, kurių Å¡altinio byloje nenurodė ir kuris nėra susijęs su darbo užmokesčiu.

Be to, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nuosavybės teise turi butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad jam nuosavybės teise priklausančio buto nenuomoja, jame neatlygintinai gyvena jo draugas. Pagal atsakovės 2019-06-04 teismui pateiktÄ sertifikuotos nekilnojamojo turto brokerės 2019-06-03 pažymÄ â€žApie nekilnojamojo turto nuomos kainÄ â€œ, nustatyta, kad ieÅ¡kovui priklausančio buto mėnesio vidutinė rinkos nuomos kaina Å¡iuo metu yra 280 Eur ir ieÅ¡kovas savo sprendimu atsisako gauti tokio dydžio pajamas bei taip pagerinti savo turtinę padėtį ar prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo.

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas turi daug nebÅ«tinų iÅ¡laidų, pvz. iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o matyti, jog ieÅ¡kovas teikia finansinę paramÄ vienuole prisistatančiam asmeniui R. V., jai kas mėnesį pervesdamas vidutiniÅ¡kai po 500 – 1100 Eur, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-03-30 Å¡iai moteriai ieÅ¡kovas sumokėjo net 12 472,92 Eur. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieÅ¡kovas pripažino, kad vis dar teikia finansinę paramÄ Å¡iai moteriai.

Å ios aplinkybės paneigia apeliacinio skundo motyvus, kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis yra pablogėjusi. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

24. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

25. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimas, kuriuo buvo tenkinti iÅ¡ dalies ieÅ¡kovo R. S. ieÅ¡kinys ir atsakovės I. B. patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo. IeÅ¡kovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir nesutinka su sprendimo dalimis dėl kompensacijos priteisimo pagal Povedybinę sutartį, priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Dėl raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ir papildomų įrodymų prijungimo 26.

Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Šis klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinama veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

27. IeÅ¡kovas su apeliaciniu skundu pateikė papildomÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ pažymÄ apie sÅ«naus M. S. mokymÄ si Kauno kolegijos dieninio skyriaus Verslo fakultete. Å iuo įrodymu ieÅ¡kovas ginčija teismo sprendimo dalį dėl periodinio iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, įrodinėdamas, kad turi pilnametį sÅ«nų M. S., kuriam ieÅ¡kovas teikia paramÄ .

28. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ teismui taip pat pateikia du papildomus raÅ¡ytinius įrodymus – ieÅ¡kovo atsakovei po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-24 sprendimo priėmimo raÅ¡ytas žinutes, kuriomis ieÅ¡kovas pripažįsta, kad negali bendrauti su vaiku dėl savo užmarÅ¡umo ir kelionių. Nurodo, kad Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia ieÅ¡kovo apeliacinio skundo motyvus dėl auklės poreikio iÅ¡laidų, kuriais ieÅ¡kovas ginčija, kad vaikui auklė nereikalinga, nes vaikas gali bÅ«ti su ieÅ¡kovu. Kadangi tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo po ieÅ¡kovo apeliacinio skundo pateikimo, įrodymai atsirado po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo, atsakovė praÅ¡o juos priimti į bylÄ , nes jie paneigia deklaratyvius ieÅ¡kovo apeliacinio skundo motyvus ir parodo faktinį ieÅ¡kovo elgesį ir požiÅ«rį į vaiko iÅ¡laidas.

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos pobÅ«dį, į prioritetinį teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo principÄ , naujai pateiktus Å¡alių raÅ¡ytinius įrodymus prie nagrinėjamos bylos prijungia. Dėl kompensacijos priteisimo 30. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė atsakovei 13 060 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ pagal 2015-04-09 povedybinės sutarties 3.5 p. IeÅ¡kovo teigimu, teismas neįvertino Å¡alių Povedybinės sutarties nuostatų, reglamentuojančių turto visiÅ¡ko atskirumo teisinį režimÄ , netinkamai ir neteisingai taikė sutarčių sudarymo ir aiÅ¡kinimo taisyklių principus, bei netinkamai ir neteisingai nustatė Å¡alių valios dėl Å¡ios Povedybinės sutarties nuostatos taikymo turinį, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje, neteisingai paskaičiuodamas atsakovei priteistinos piniginės kompensacijos dydį.

31. Ä®statymas vedybų sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimÄ , nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 straipsnis). Vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas. Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 straipsnio 2 dalis).

32. Nustatyta, jog po santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė Povedybinę sutartį, kuria susitarė, jog visi nekilnojamieji daiktai, nekilnojamųjų daiktų dalys (pastatai, žemės sklypai, butai ir kita), pajamos ir kilnojamasis turtas (automobiliai, akcijos, lėšos bankų sÄ skaitose, indėliai ir kita), kurie bus įgyti po sutarties pasiraÅ¡ymo Å¡alių santuokos metu, bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, t. y. turtui bus taikomas visiÅ¡ko atskirumo teisinis režimas (Povedybinės sutarties 2.2 punktas).

Povedybinės sutarties 3.1 punktu Å¡alys susitarė, kad santuokos nutraukimo atveju turtas nedalinamas. Povedybinės sutarties 3.5 punktu Å¡alys susitarė, jog santuokos nutraukimo atveju, R. S. sumoka I. B. 20 (dvideÅ¡imt) procentų viso R. S. asmenine nuosavybės teise priklausančio turto vertės kompensacijÄ , iÅ¡skyrus 1.2.1 punkte nurodytÄ turtÄ . Povedybinės sutarties 1.2.1 p. įvardintos UAB „V.“ 50 vienetų akcijų, kurias Å¡alys Å¡ia sutartimi pasidalino.

33. Taigi, Å¡iuo atveju, nutraukiant santuokÄ , Å¡alių turto padalinimo klausimo nekyla, dėl to ir visi apelianto argumentai, susiję su sisteminiu teisės normų aiÅ¡kinimu, nustatant dalintino turto vertę ir balansÄ , Å¡iuo atveju atmestini, kaip nesusiję su sprendžiamo klausimo esme.

34. Å alys sutartyje susitarė dėl kompensacijos dydžio nustatymo santuokos nutraukimo atveju. Kadangi Å¡alys povedybinę sutartį sudaro siekiant maksimalaus teisinio tikrumo ir apibrėžtumo, kad, nusprendus nutraukti santuokÄ , bÅ«tų iÅ¡vengta teisminių ginčų ir visi turtiniai klausimai bÅ«tų iÅ¡spręsti ne teismo sprendimu, o povedybine sutartimi, todėl nėra pagrindo spręsti, jog Å¡iuo atveju Å¡alių tikrieji ketinimai, susitariant dėl santuokos nutraukimo sÄ lygos, kaip kompensacijos nustatymo momento, buvo susiję su teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo, o ne su Å¡alių apsisprendimu nutraukti santuokÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog santuokos nutraukimo procesas pradedamas iÅ¡kėlus bylÄ dėl santuokos nutraukimo, taigi, pradėjus santuokos nutraukimo procesÄ , Å¡alys jau turėjo aiÅ¡kiai žinoti kokios konkrečios turtinės pasekmės joms kyla iÅ¡ povedybinės sutarties. PrieÅ¡ingu atveju atsakovės turtinių teisių apimtis pagal sutartį bÅ«tų visiÅ¡kai neapibrėžta, priklausytų nuo ieÅ¡kovo valios ir teisminio proceso dėl santuokos nutraukimo trukmės. Pažymėtina, kad ir 2016-06-30 ieÅ¡kinyje apeliantas aiÅ¡kiai suprato ir nurodė nuo kokio asmeninio turto skaičiuojama kompensacija, tik, jo nuomone, įvertinus paimtÄ kreditÄ , kompensacija neturėtų bÅ«ti mokama.

Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju kompensacija turi bÅ«ti skaičiuojama nuo turto, kuris ieÅ¡kovui priklausė santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo momentu.

35. Vedybų sutarčiai galioja sutarties laisvės principas; teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Å alių vedybų sutartyje numatyta sÄ lyga, jog kompensacijos dydį sudaro viso R. S. asmenine nuosavybės teise priklausančio turto vertę, yra pakankamai aiÅ¡ki, nereikalauja papildomo aiÅ¡kinimo, o apelianto argumentais iÅ¡ esmės siekiama Å¡iÄ sÄ lygÄ pakeisti. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini), su parkingu ir dalimi žemės sklypo) vertės, kuriÄ ir pats apeliantas buvo nurodęs 2017-12-28 atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį (su iÅ¡lyga, jog turi bÅ«ti atimta bankui grÄ Å¾intina paskola).

Povedybine sutartimi Å¡alys aptarė savo prievoles kreditoriams, tačiau nesusitarė, jog iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančio turto vertės turi bÅ«ti atimtas kreditas ar kitos iÅ¡laidos. Pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog Å¡alys savo valia pasirinko turto sutartinį teisinį režimÄ , todėl Å¡ioje byloje turtas nėra dalintinas ir nustatant kompensacijos dydį į atsakovo skolines prievoles neatsižvelgiama.

36. Byloje nebuvo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl ieÅ¡kovo bylos nagrinėjimo metu sudaryto turto pardavimo sandorio nuginčijimo, todėl apelianto argumentai dėl tokio sandorio sÄ Å¾iningumo nėra susiję su ginčo esme. Tai, kad ieÅ¡kovas turėjo asmeninių kreditorių, su kuriais atsiskaitė po turto pardavimo, nedaro jokios įtakos atsakovės teisėms ir pareigoms, tame tarpe jos teisei gauti Povedybinėje sutartyje numatytÄ kompensacijÄ . Apeliantas teisus, jog pagal sutartį jis neturėjo pareigos kaupti jo asmeninės nuosavybės teise jam priklausantį turtÄ , tačiau, ieÅ¡kovui nusprendus savo valia po santuokos nutraukimo proceso pradžios perleisti turtÄ , jo prievolė sumokėti kompensacijÄ atsakovei pagal Povedybinės sutarties 3.1 punktÄ neiÅ¡nyko ir turi bÅ«ti vykdoma.

37. Sprendžiant dėl sutarties sÄ lygos sÄ Å¾iningumo, pažymėtina, kad ieÅ¡kovas Povedybinės sutarties sÄ lygų neginčijo, sudarant sutartį abi Å¡alys teisiÅ¡kai buvo lygios, be to, vien tai, kad tokios sutarties sÄ lygos galėtų bÅ«ti palankesnės vienai iÅ¡ Å¡alių neįrodo sutarties sÄ lygų neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai motyvavo iÅ¡vadas, kuriais atmetė ieÅ¡kovo argumentus dėl sutarties ginčo sÄ lygos aiÅ¡kinimo, tikrųjų Å¡alių ketinimų ir sÄ lygų sÄ Å¾iningumo.

Teisėjų kolegija pritaria Å¡iems motyvams, todėl jų nekartoja. Dėl iÅ¡laikymo padidinimo 38. Apeliantas pagrįstai teigia, jog teismui 2014-05-12 tvirtinant Å¡alių taikos sutartį, kuria Å¡alys susitarė dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio, nebuvo nustatomos faktinės aplinkybės apie konkrečiÄ Å¡alių turtinę padėtį ir konkrečius vaiko poreikius – Å¡iuo atveju ginčas nebuvo sprendžiamas iÅ¡ esmės, todėl teismas tik tikrino ar sutarties sÄ lygos neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar vieÅ¡ajai tvarkia.

Tačiau toks ginčo iÅ¡sprendimo bÅ«das nereiÅ¡kia, jog ateityje iÅ¡laikymo dydis negalėtų bÅ«tų pakeistas, pasikeitus vaiko poreikiams, esant kitoms svarbioms aplinkybėms. Apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių logiÅ¡kus teismo motyvus, jog praėjus 3,5 metams iki kreipimosi į teismÄ dienos su ieÅ¡kiniu dėl iÅ¡laikymo vaikui padidinimo, o iki teismo sprendimo priėmimo – daugiau nei 5 metams, akivaizdu, jog vaiko poreikiai mokslui, laisvalaikiu, ugdymui ir pan. su amžiumi objektyviai padidėjo, be to, padidėjo ir įvairių paslaugų, mokesčių, maisto produktų kainos, nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimÄ lėmė ir natÅ«ralios priežastys.

Å alių sÅ«nus pradėjo lankyti mokyklÄ , mokamus bÅ«relius, sÅ«nui atsirado sveikatos priežiÅ«ros poreikių. Apeliantas Å¡ių aplinkybių nepaneigė, nepateikė jo manymu pagrįsto vaiko padidėjusius poreikius atitinkančio iÅ¡laikymo detalaus apskaičiavimo.

39. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertino atsakovės nurodomas iÅ¡laidas ir nepripažino, jog visos jos nurodytos iÅ¡laidos yra bÅ«tinos ir pagrįstos, dėl to prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus tenkino iÅ¡ dalies. Pažymėtina, kad Å¡ios kategorijos bylose galimybės tiksliai apskaičiuoti visas vaiko poreikių tenkinimui bÅ«tinas iÅ¡laidas yra ribotos, nes vaikas nuolat auga, jo poreikiai nuolat keičiasi dėl įvairių priežasčių. Todėl tikslus matematinis iÅ¡laidų paskaičiavimas daugeliu atveju yra neįmanomas. Taigi, ir Å¡iuo atveju yra neiÅ¡vengiamas prielaidų numatymas, dėl ko bÅ«tina vadovautis protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, prioritetiniais vaiko interesais. Papildomai pažymėtina, kad auklės poreikis negali bÅ«ti vertinamos kaip atsakovės poreikiai, kaip teigė apeliantas, – byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, jog atsakovas visada gali bÅ«ti su vaiku ir juo pasirÅ«pinti.

40. Atmestinas apelianto argumentas, jog jo turtinė padėtis, lyginant su 2014 metais, pablogėjo ir dėl to prie didesnių vaiko poreikių tenkinimo didesne dalimi turi prisidėti atsakovė.

41. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas raÅ¡ytinius įrodymus, konstatavo, jog ieÅ¡kovas ėjo vadovo pareigas keliose įmonėse, yra įregistravęs individualiÄ veiklÄ , t.y. ieÅ¡kovas turi patirties vadovavimo ir verslo srityje, turi nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡ kurio gali gauti pajamų, bet kurio nenuomoja; tam tikrais laikotarpiais ieÅ¡kovas gaudavo dividendų, tantjemų; ieÅ¡kovas įneÅ¡Ä Ä¯ sÄ skaitÄ ir iÅ¡siima grynuosius, dėl ko objektyviai nustatyti ieÅ¡kovo turtinę padėtį vien iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų nėra galimybės, todėl, įvertinęs įrodymų visumÄ , teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog abiejų Å¡alių turtinė padėtis yra panaÅ¡i.

Apeliantas Å¡ių iÅ¡vadų nepaneigė, todėl jo nurodytas abiejų Å¡alių gaunamo darbo užmokesčio palyginimas, neįrodo bylai reikÅ¡mingų aplinkybių. Vien tai, kad apeliantas galimai turi sveikatos problemų, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog jis yra nedarbingas bei bÅ«tent dėl jo nurodytos ligos negali gauti papildomų pajamų iÅ¡ komercinės veiklos. Pažymėtina ir tai, kad Å¡alys 2016-01-26 pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje ieÅ¡kovas įsipareigojo mokėti sÅ«nui padidintÄ iki 600 Eur iÅ¡laikymÄ .

Å i sutartis nebuvo teismo patvirtinta, todėl jos pagrindu ieÅ¡kovui neatsirado pareigos teikti minėtÄ iÅ¡laikymÄ , tačiau tokios sutarties sudarymo faktas papildomai patvirtina, jog ieÅ¡kovo, iÅ¡reiÅ¡kusio valiÄ teikti padidintÄ iÅ¡laikymÄ , finansinė padėtis nėra iÅ¡ esmės pablogėjusi.

42. PrieÅ¡ingai nei teigi apeliantas, pirmosios instancijos tesimas įvertino aplinkybę, jog ieÅ¡kovas turi du iÅ¡laikytinius, o atsakovė – vienÄ . Kaip buvo minėta, vien ieÅ¡kovo gaunamo darbo užmokesčio dydis neįrodo, jog jis, net ir turint finansinius įsipareigojimus, neturi galimybės prisidėti prie padidėjusių vaiko poreikių tenkinimo. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė faktinę aplinkybę, jog jis turi pilnametį sÅ«nų M. S., kuris studijuoja Kauno kolegijos dieniniame skyriuje Verslo fakultete Ä®staigų ir įmonių administravimo studijų programa, ir Å¡iam vaikui taip pat yra reikalinga parama, kuriÄ IeÅ¡kovas taip pat privalo teikti.

Tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantas tokiÄ paramÄ realiai teikia ir kokio dydžio parama yra teikiama, apeliantas nepateikė. Dėl to nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog apeliantas turi tris iÅ¡laikytinius, be to, nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovo turtinė padėtis yra tiek pablogėjusi, jog iÅ¡laikymo padidinimas 76 Eur sumai (450-374 indeksuota suma) sukels akivaizdų kito vaiko prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo pažeidimÄ .

Atsižvelgus į tai, kad vaikas gyvena su motina, dėl ko objektyviai jai tenka didesnė su vaiko auklėjimu, jo poreikių tenkinimu susijusia naÅ¡ta, tokiu atveju apelianto teiginys, jog padidėjusias iÅ¡laidas vaiko poreikių tenkinimui turi padengti atsakovė, prieÅ¡tarauja abiejų tėvų pareigai iÅ¡laikyti vaikÄ , proporcingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

43. Dėl iÅ¡dėstyto darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .

44. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieÅ¡kovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų. Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų 45. Prie 2019-09-05 praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atsakovė pateikė mokėjimų nurodymus ne 8891,77 Eur sumai, kaip nurodė atsiliepime į apeliacinį skundÄ , o 7411,77 Eur sumai (330+400+3761,77+1000+520+1400). Taigi, iÅ¡ pateiktų sÄ skaitų ir atliktų mokėjimų, juos palyginus, nėra pagrindo pripažinti, jog visa Å¡i patirtų iÅ¡laidų suma yra susijusi su nagrinėjama byla.

Atsakovė nenurodė pagrįstų argumentų, paneigiančių apelianto nurodytas aplinkybes, jog 960 Eur ir 240 Eur sumos iÅ¡minusuojamos, kadangi tai iÅ¡laidos, kurias atsakovė patyrė kitose civilinėse bylose pagal advokatės pateiktų sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) turinį. Kadangi priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nežymiai skiriasi nuo apelianto nurodytos sumos, todėl Å¡ioje dalyje teismo sprendimas tikslinamas ir vietoje 2780,64 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai priteistina 2610 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (6725*61proc.-1492,6).

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų 46. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 840 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kadangi Å¡ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruoÅ¡imÄ ir dalyvavimÄ teismo posėdžiuose dydžių, todėl bei atsižvelgiant ir į bylos apimtį bei sudėtingumÄ , Å¡ių iÅ¡laidų mažinti pagrindo nėra (CPK 98 str.).

Vadovaudamasis CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ . Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų: vietoje 2780,64 Eur iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistos atsakovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nurodyti 2610 Eur sumÄ ir Å¡iÄ dalį iÅ¡dėstyti taip: priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2610 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iš apelianto R. S. atsakovės I. B. naudai 840 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjai Jelena Šiškina Andrius Ignotas Alvydas Barkauskas