fcbc809f-c162-4ba1-84e7-7680b3dc293e · Vilniaus apygardos teismas

   Administracinė byla Nr. ATP-2/2014          Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-08528-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 39.2; 79.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R I M A S 2014 m. sausio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,teisėjų Artūro Pažarskio, Lauretos Ulbienės,sekretoriaujant Agnei Čižienei,dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovui - Administracinės veiklos skyriaus vadovui Viktorui Benkui,apeliantui J.

U.,apelianto atstovui Vaidui Sviderskiui,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal nubaustojo J. U. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties, kuria netenkintas J. U. skundas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau tekste - VPK) Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus     2013 m. birželio 25 d. nutarimas, kuriuo J. U. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK)      127 str. 2 d. ir nubaustas 100,00 Lt (vieno Å¡imto litų) bauda, n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto G. B. 2013 m. birželio 25 d. nutarimu J. U. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. už tai, kad jis 2013 m. birželio 21 d., 22.27 val., prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo, Vilniuje vairuodamas automobilį „FIAT FREEMONT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) elgėsi neatsargiai, važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį ir apgadino abu automobilius.

Savo veiksmais J. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 9 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.Nesutikdamas su minėtu nutarimu, J. U. pateikė skundÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi skundÄ atmetė motyvuodamas tuo, kad savo veiksmais J. U. pažeidė KET 9 p., numatančio bendro pobÅ«džio reikalavimÄ laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, bei sukėlė eismo įvykį, kuriuo kitam asmeniui buvo padaryta turtinė žala, kilusias pasekmes ir padarytÄ veikÄ sieja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Atsakomybė J. U. kyla ne dėl nukentėjusiojo buvimo eismo įvykio vietoje, tačiau dėl jo veiksmų, kuriais buvo pažeisti KET reikalavimai ir sukeltas eismo įvykis. Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. įtvirtintas kalto asmens administracinės atsakomybės už eismo įvykį principas, o KET 234 p. numato tik iÅ¡lygÄ nekviesti policijos į eismo įvykio vietÄ , dėl kurios kaltam dėl eismo įvykio asmeniui nėra taikoma administracinė atsakomybė, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jis nepadarė prieÅ¡ingų teisei veiksmų.

Ä®statymų leidėjas numatė sÄ lygas, kurioms esant, į eismo įvykio vietÄ galima nekviesti policijos ir nėra įforminamas administracinės teisės pažeidimas, tačiau nukentėjusiojo asmens buvimas eismo įvykio vietoje nebÅ«tinai lemia administracinės atsakomybės netaikymÄ (ne visais atvejais Å¡alys sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, žalos, ar nukentėjęs asmuo tiesiog nesutinka pildyti deklaracijos). Vilniaus apylinkės teismas susiklosčiusiÄ situacijÄ skundžiamoje nutartyje palygino su baudžiamÄ ja teise, nurodydamas, jog vertinant analogijos su baudžiamosios teisės normomis kontekste, joje taip pat yra numatyti atvejai, kai asmens patraukimÄ baudžiamojon atsakomybėn lemia trečiojo asmens (nukentėjusiojo) veiksmai, pavyzdžiui atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kurio taikymas neįmanomas be nukentėjusiojo valios - ir tai nėra laikoma asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ pažeidimu, nors analogiÅ¡kose situacijose vieni asmenys, nukentėjusiajam sutinkant taikytis, gali bÅ«ti atleidžiami nuo atsakomybės, o kiti – ne, jeigu nėra nukentėjusiojo sutikimo.

Ä®statymo leidėjo numatytos iÅ¡lygos, kai esant nustatytoms sÄ lygoms, asmeniui netaikomi padariniai, sudarantys atsakomybės turinį, nereiÅ¡kia, kad pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principas. Apeliaciniu skundu J. U. atstovas advokatas Vaidotas Sviderskis praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį ir bylÄ jo atstovaujamojo atžvilgiu nutraukti.Apeliaciniame skunde nurodo, kad J. U. 2013 m. birželio 21 d., (duomenys neskelbtini)-ojo namo, vidiniame kieme, apie 21.30 val., atbuline eiga vairuodamas automobilį „FIAT FREEMONT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudė Å¡alia aikÅ¡telėje stovintį automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko vairuojamo automobilio galiniu bamperiu nedaug įlenktas „Volkswagen Golf“ galinis bamperis.

Nukentusiojo asmens automobilio savininkui padaryta labai nežymi žala. Kadangi „Volkswagen Golf“ vairuotojo nebuvo įvykio vietoje, o apie valandÄ laiko trukusios Å¡io nukentėjusio automobilio savininko paieÅ¡kos buvo nesėkmingos. Nubaustasis apie 22.25 val. paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie šį eismo įvykį policijai. Apie 23.10 val., atvyko policijos ekipažas. PareigÅ«nai apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , patikrino J. U. pateiktus dokumentus (automobilio techninį pasÄ , vairuotojo pažymėjimÄ , draudimo dokumentus), užfiksavo įvykio vietos aplinkybes ir surašė administracinės teisės pažeidimo protokolÄ , kuriame, be kita ko, nurodyta, kad jis pažeidė KET 9 p. reikalavimus ir taip padarė administracinį teisės pažeidimÄ , už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Apelianto manymu, automobilio „Volkswagen Golf“ savininkui ar kitam teisėtam šio automobilio valdytojui buvus įvykio vietoje, dėl eismo įvykio aplinkybių ginčo nebūtų buvę, kadangi J. U. savo kaltės dėl autoįvykio neneigė, kitos įvykio aplinkybės taip pat buvo akivaizdžios. Taigi, nebūtų buvę jokių kliūčių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 str.

1. d. 2 p., taikyti KET 232 p. numatytÄ eismo įvykio deklaracijos suraÅ¡ymo procedÅ«rÄ , dėl ko J. U. administracinė atsakomybė nebÅ«tų taikoma. Pirmosios instancijos teismas, nors ir pritaikė baudžiamosios teisės normų analogijÄ , tačiau galimybės Å¡alims susitaikyti nesudarė ir administracinės teisės pažeidimo bylos nenutraukė. Atsižvelgiant į pačios administracinės nuobaudos paskirtį, Å¡iuo konkrečiu atveju, administracinės nuobaudos skyrimo tikslai nepasiekti, nes padaręs eismo įvykį, J.

U. pasielgė pilietiÅ¡kai, gerbė įstatymus, pripažinęs savo kaltę iÅ¡ eismo įvykio vietos nepasiÅ¡alino, dėjo visas pastangas, kad nukentėjusio automobilio savininkas bÅ«tų surastas, neturėjo tiesioginės tyčios iÅ¡vengti atsakomybės, tačiau vis tiek buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais administracinė atsakomybė jam neturėtų bÅ«ti taikoma. Apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinės atsakomybės atsiradimÄ J.

U. vienareikÅ¡miÅ¡kai įtakojo trečiojo asmens veiksmai, tai yra jo nebuvimas eismo įvykio vietoje. Nukentėjusiajam automobiliui buvo padaryta nežymi turtinė žala (beje, taip pat pagrįsta tik prielaida, kadangi jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra), dėl ko jo savininkui ar valdytojui buvus eismo įvykio vietoje, Å¡alys bÅ«tų užpildžiusios eismo įvykio deklaracijÄ , kaip tai numato KET, ir J. U. administracinės atsakomybės bÅ«tų iÅ¡vengęs. Apelianto įsitikinimu, Å¡iuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas yra prieÅ¡taringas ir taisytinas, nes analogiÅ¡kose situacijose vienais atvejais asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK, o kitais, vadovaujantis KET bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, užpildžius eismo įvykio deklaracijÄ , asmeniui administracinė atsakomybė nekyla.

Tokio reglamentavimo rezultatas - nevienoda teisinė aplinka, dėl kurios atsiranda teisinis netikrumas ir fiziniams asmenims užtikrinama nevienoda apsauga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad vien tik formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija, todėl už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, ir tarp siekiamo tikslo bei pasirinktų priemonių tam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt.

Konstitucinio teismo nutarimai). Å iuo konkrečiu atveju, administracinės atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. taikymas J. U., nepavykus iÅ¡ karto rasti nukentėjusiojo automobilio savininko ir, vadovaujantis KET 234 p. iÅ¡sikvietus policijÄ , akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. suponuojamai pareigai teisingumÄ vykdyti, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo imperatyvus bei su jais susijusiam konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kita ko, reiÅ¡kia, kad teisės normos sudaro harmoningÄ ir suderintÄ sistemÄ , ir teisės normos tapačioje situacijoje turi bÅ«ti taikomos tapačiai.

TeisiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, kai eismo įvykis (konkrečiai susidÅ«rimas su stovinčia transporto priemone namo kieme) sukelia skirtingas teisines pasekmes dėl nuo kalto asmens nepriklausančių aplinkybių, konkrečiai - nukentėjusiojo asmens buvimo netoliese, ar ne. Tuo atveju, jei pastarasis asmuo yra prie nukentėjusio automobilio arba greitu laiku surandamas - administracinė atsakomybė nekyla, nes KET Å¡iuo atveju numato, tik galimybę užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ , o tuo atveju, jeigu jo suradimas užima bent kiek daugiau laiko ar jo rasti nepavyksta - ta pati situacija kvalifikuojama ir vertinama kaip administracinis teisės pažeidimas.

Apelianto vertinimu, toks reglamentavimas pažeidžia įstatymų virÅ¡enybės principÄ , pagal kurį turi bÅ«ti užtikrinamas teisėtumo vieningumas (įstatymai turi bÅ«ti vienodai suprantami, vykdomi ir taikomi visoje Å¡alies teritorijoje), be to įstatymas turi bÅ«ti taikomas visuotinai (t. y. visiems teisės subjektams, taip pat aukščiausioms valdžios institucijoms ir pareigÅ«nams). Taip pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, nustatantis, kad „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams visi asmenys lygÅ«s“.

Be to, teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Apeliaciniame skunde pastebima, jog pripažinus skundžiamÄ nutartį pagrįsta, nusistovėjusi praktika, kai eismo dalyviams susitarus dėl žalos padarymo kaltas asmuo administracinėn atsakomybėn netraukiamas, bÅ«tų ydinga ir taisytina, nes tokia praktika turi bÅ«ti nuosekliai taikoma ir Å¡iuo konkrečiu atveju: arba visi autoįvykiai yra pažeidimai, arba ir autoįvykis, kuriame nedalyvavo nukentėjusio turto valdytojas - ne administracinis teisės pažeidimas.

Dėl to privalu iÅ¡aiÅ¡kinti konkrečias skunde minimas teisės aktų nuostatas (Lietuvos Respublikos saugaus eismo įstatymo 30 str. 1 d. 2 p., KET 232 ir 234 p.) ir jų atitikimÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 109 str., tam kad bÅ«tų paÅ¡alintas nenuoseklumas ir teisinis netikrumas, atsiradęs dėl skirtingo Å¡ių teisės aktų nuostatų tapačiais atvejais taikymo, tai yra vienais atvejais pažeidėjui taikomos administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., o kitais tapačiais atvejais - netaikomos, apsiribojant eismo įvykio deklaracijos užpildymu.

Ä®statymuose ir KET nustatyta pareiga kviesti policijÄ savaime neturėtų reikÅ¡ti, kad asmeniui turi bÅ«ti taikoma administracinė atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog baudžiamosios teisės normos taip pat numato atvejus, kai asmens patraukimÄ baudžiamojon atsakomybėn lemia trečiojo asmens (nukentėjusiojo veiksmai), pavyzdžiui atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kurio taikymas neįmanomas be nukentėjusiojo valios - ir tai nėra laikoma asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ pažeidimu, nors analogiÅ¡kose situacijose vieni asmenys, nukentėjusiajam sutinkant taikytis, gali bÅ«ti atleidžiami nuo atsakomybės, o kiti – ne, jeigu nėra nukentėjusiojo sutikimo.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, nurodydamas minėtas baudžiamosios teisės normas ir taikydamas jų analogijÄ J. U. atveju, nesuteikė galimybės jam ir nukentėjusiojo automobilio savininkui susitaikyti (tai yra susitarti dėl eismo įvykio aplinkybių), nors manytina, jeigu jau tokia analogija taikyta, tokia galimybė taip pat turėjo bÅ«ti suteikta. Å iuo atveju, skundžiamoje nutartyje teismas ne tik kad taikė baudžiamosios teisės analogijÄ , bet ir konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo veika buvo padaryta neatsargia kaltės forma ir, kad ji atitinka tiek objektyviuosius tiek subjektyviuosius ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo požymius.

Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo nurodyta analogija, Å¡iuo konkrečiu atveju, yra visos aukščiau nurodytos sÄ lygos, kad J. U. bÅ«tų atleistas nuo atsakomybės. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus įgaliotas asmuo praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad J.

U. pažeidė KET 9 p., nes 2013 m. birželio 21 d., apie 22.27 val., prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo, Vilniuje, apgadino kitam asmeniui, t. y. R. P. priklausantį turtÄ - transporto priemonę „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Todėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė J. U. 2013 m. birželio 25 d. buvo pritaikyta teisėtai. Eismo įvykio deklaracija gali bÅ«ti užpildoma tik eismo įvykio vietoje, eismo dalyviams sutarus dėl eismo įvykio aplinkybių, be policijos iÅ¡kvietimo.

Tokias sÄ lygas įtvirtina KET 3 p. 3 d., 232 p. Kai susiklosto situacija, jog nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, privaloma nedelsiant praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai (KET 234 p.). J. U. byloje nėra duomenų, kad nukentėjęs asmuo į įvykio vietÄ atvyko, kol nubaustasis buvo joje. Vėlesnis (po praneÅ¡imo policijai ir įvykio vietos palikimo) eismo dalyvių eismo įvykio deklaracijos užpildymas butų neteisėtas, nes vadovaujantis KET 3 p. 3 d., 232 p., Å¡is veiksmas gali bÅ«ti atliktas tik eismo įvykio vietoje, sutarus dėl eismo įvykio aplinkybių be policijos iÅ¡kvietimo.

PrieÅ¡ingu atveju (leidus vairuotojams susitaikyti), policija atliktų veiksmus, kurių nacionalinis teisinis reglamentavimas nenumato. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas V. K. parodė, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas jo draugės tėvui priklausantis automobilis, kuriuo jis (liudytojas) naudojasi. Kai pastatė automobilį namo kieme, jis nebuvo apgadintas. Grįžęs namo, iÅ¡ karto nepastebėjo apgadinimų, bet vėliau rado kelių policijos lapelį apie autoįvykį. Vėliau kreipėsi į draudimÄ , gavo draudimo iÅ¡mokÄ .

Ä®vykio metu nebuvo namuose, bet jeigu bÅ«tų buvęs, bÅ«tų sutikęs užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ .Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme J. U. paaiÅ¡kino, kad įvyko techninis autoįvykis, nenukentėjo žmonės, bet jam nepavyko surasti automobilio, kurį apgadino, valdytojo. Jeigu bÅ«tų suradęs kito automobilio savininkÄ namuose, jie bÅ«tų galėję užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ ir tuo viskas bÅ«tų pasibaigę. TokiÄ galimybę numato ir Saugaus eismo įstatymas ir KET.

Administracinė atsakomybė nebÅ«tų kilusi. Mano, kad įvykus techniniam autoįvykiui, policija turėjo užfiksuoti įvykį bei padarytÄ Å¾alÄ , surasti nukentėjusįjį asmenį bei sudaryti jam (apeliantui) galimybę su nukentėjusiuoju užpildyti deklaracijÄ . Tačiau, nagrinėjamu atveju, iÅ¡kvietus policijÄ , buvo užfiksuotas eismo įvykis ir jam (apeliantui) suraÅ¡ytas protokolas. Po įvykio jis kreipėsi į draudimo įmonę ir padaryta nukentėjusiajam žala buvo atlyginta.Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme institucijos atstovas Viktoras Benkus paaiÅ¡kino, jog nesiima komentuoti galiojančių įstatymų, bet visais atvejais už administracinį teisės pažeidimÄ yra traukiama administracinėn atsakomybėn. Å iuo atveju, KET numato iÅ¡lygÄ , kada administracinė teisena nepradedama.

J. U. kreipimasis į kelių policijÄ buvo užregistruotas ROIK registre, nuo ko prasidėjo ir teisena. Atvykę į įvykio vietÄ , pareigÅ«nai veikė pagal instrukcijas, įformino įvykį, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , kuriuo J. U. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. KET aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, „Jei įvykio dalyviai sutaria“. Å ioje situacijoje eismo įvykio dalyvis buvo vienas, sutarti jis neturėjo su kuo. Mano, kad apeliantas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn teisėtai.

Pagal KET 234 str. pažeidėjas privalo praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai, įstatymas iÅ¡lygų nenumato. BÅ«na tokių atvejų, kad pareigÅ«nai vyksta į įvykio vietÄ tik aiÅ¡kintis aplinkybių, bÅ«na ir ginčo atvejų, kai pareigÅ«nai veikia kaip reguliatorius, iÅ¡aiÅ¡kina kaip kas buvo ir, galiausiai, asmenys atsipraÅ¡o, kad pareigÅ«nus iÅ¡kvietė bei užpildo deklaracijas. Tuomet protokolas neraÅ¡omas. Laikoma, kad policija neiÅ¡kviesta, nors įvykis jau bÅ«na registruotas ROIK registre, bet bÅ«na padaromos nuolaidos.

Nemano, kad tokiais atvejais pareigÅ«nai elgiasi teisingai, nes yra pasakyta, kad jeigu pareigÅ«nai atvyksta į įvykio vietÄ , jie turi forminti pažeidimÄ . Gali bÅ«ti tokia situacija, kuomet pažeidimas nepasitvirtina, t. y. jo iÅ¡ viso nebuvo, pavyzdžiui, eidamas pro Å¡alį, asmuo praneÅ¡a policijai apie autoįvykį, o kol į vietÄ atvyksta policijos pareigÅ«nai, eismo įvykio dalyviai jau bÅ«na susitarę ir užpildę deklaracijas. Nagrinėjamu atveju, buvo paskirtas pažeidimo bylos nagrinėjimas ir bauda paskirta vėliau.

Po protokolo suraÅ¡ymo, jau nebebuvo galimybės pildyti deklaracijos, nes pažeidimo byla jau buvo užvesta ir jos nutraukti nebuvo pagrindo. Kai asmenys susitaria tarpusavyje, administracinis pažeidimas vis tiek yra, bet atsakomybė neatsiranda. Kai vairuotojas užkliudo kitÄ automobilį ir yra kito automobilio vairuotojas, jis padaro pažeidimÄ , bet atsakomybė neatsiranda, jeigu jiems pavyksta susitarti ir užpildomos deklaracijos. Jei vairuotojas užkliudo kitÄ automobilį, kurio vairuotojo nepavyksta rasti, tuomet jis padaro pažeidimÄ ir jam kyla administracinė atsakomybė.

Policijos pareigÅ«nai veikė pagal galiojančias instrukcijas ir tvarkas. Policijos patrulių veiklos instrukcijoje yra 61.12 p., numatantis, kad patruliai privalo teikti pagalbÄ , bet policija yra jėgos struktÅ«ra. Tos pačios instrukcijos 63.6 p. paraÅ¡yta, kad pareigÅ«nai turi iÅ¡aiÅ¡kinti eismo įvykio aplinkybes, nustatyti kaltininkÄ ir suraÅ¡yti jam administracinio teisės pažeidimo protokolÄ . Nustatęs pažeidimÄ , pareigÅ«nas visada privalo suraÅ¡yti protokolÄ . Nagrinėjamu atveju, eismo įvykio metu buvo nustatytos visos aplinkybės, su kuriomis J.

U. sutiko ir tik po to kilo klausimas, buvo atsakomybė ar ne. Žalos atlyginimas yra tik lengvinanti atsakomybę aplinkybė, priimant procesinį sprendimÄ byloje. Bet koks pažeidimas yra pagrindas pradėti administracinę teisenÄ . Matant pažeidimÄ , policija privalo reaguoti. Jeigu pareigÅ«nai iÅ¡kviesti, jie turėtų suraÅ¡yti protokolÄ bet kokiu atveju. Å iuo konkrečiu atveju, jeigu iki pareigÅ«nų atvykimo bÅ«tų atsiradęs kito automobilio vairuotojas ir bÅ«tų užpildyta deklaracija, pareigÅ«nai vis tiek privalėtų suraÅ¡yti protokolÄ , jei jau jie buvo iÅ¡kviesti.

Iki policijos iÅ¡kvietimo yra apsisprendimo teisė, jei nesusitariama ir iÅ¡kviečiama policija, užsiveda mechanizmas. Jei po deklaracijos supildymo, apeliantas bÅ«tų pranešęs policijai, kad įvyko eismo įvykis ir yra užpildytos deklaracijos, tuomet administracinė atsakomybė neatsirastų, nes bÅ«tų pasinaudota KET numatytomis galimybėmis. J. U. apeliacinis skundas tenkintinas.Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ Å¡io straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

įtvirtinta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno Å¡imto litų iki dviejų Å¡imtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio iki dviejų tÅ«kstančių litų.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 p. numato, jog eismo įvykis - tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. To paties įstatymo      30 str. 1 d. nustato, kad įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo:

1) nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietÄ KET nustatyta tvarka;

2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį praneÅ¡ti policijai, iÅ¡skyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Pagal Å¡iuo metu galiojančių KET nuostatas (232 ir 234 p.) kviesti policijos pareigÅ«nus į eismo įvykio vietÄ privaloma, kai:

a) eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužaloti žmonės, b) su kitu eismo įvykio dalyviu nesutariama dėl eismo įvykio aplinkybių, c) dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra. Visais kitais atvejais, jeigu eismo įvykio vietoje sutariama dėl eismo įvykio aplinkybių, kartu su kitu eismo įvykio dalyviu, yra užpildoma eismo įvykio deklaracija ir kreipiamasi tiesiai į draudikus. IÅ¡ KET 232 p. nuostatos matyti, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietÄ , su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemÄ , apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasiraÅ¡yti.

Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali bÅ«ti apraÅ¡omos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant Å¡varaus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių paraÅ¡ais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ .

Akcentuotina, kad nei minėtas KET punktas, nei Lietuvos Respublikos ATPK nenumato, kad į eismo įvykio vietÄ iÅ¡kviesti policininkai privalo suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ . TÄ patvirtina ir apeliacinės instancijos teisme apklausto institucijos atstovo parodymai. Minėta policijos patrulių, atvykusių į eismo įvykio vietÄ , pareiga numatyta Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymo dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo 63.6 p., kur nurodyta, jog atvykę į eismo įvykio vietÄ policijos patruliai turi iÅ¡siaiÅ¡kinti eismo įvykio aplinkybes, nustatyti įvykio kaltininkÄ (-us) ir suraÅ¡yti jam (jiems) administracinio teisės pažeidimo protokolÄ (-us).

Pažymėtina ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymas nebÅ«tinai turi reikÅ¡ti asmens nubaudimÄ . Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. numatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d., taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymo dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo 61.7. p. taip pat numatyta, kad policijos patruliai, vykdantys eismo priežiÅ«rÄ , privalo nustatyta tvarka įforminti eismo įvykių, KET bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetencijÄ taikyti administracinio poveikio priemones, o vadovaujantis 61.12. p. - teikti pagalbÄ eismo dalyviams.Nagrinėjamu atveju, nekyla abejonės, kad buvo padarytas Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas ir policijos patruliai pagrįstai surašė J.

U. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ . Vis dėlto situacijos, kai eismo įvykis, konkrečiai - susidÅ«rimas su stovinčia transporto priemone namo kieme - sukelia skirtingas teisines pasekmes Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ padariusiam asmeniui dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, t. y. nukentėjusiojo asmens buvimo netoliese, ar nebuvimo, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintÄ nediskriminavimo ir asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principÄ , suteikia atskirai asmenų kategorijai iÅ¡skirtinį statusÄ , neatitinka pažeidimo pavojingumo, administracinės nuobaudos taikymo tikslų.Akcentuotina, kad net baudžiamasis įstatymas, esant tam tikroms įstatyme numatytoms sÄ lygoms, numato asmenims galimybę susitaikyti ir baudžiamoji atsakomybė asmeniui tokiu atveju netaikoma, nors ikiteisminis tyrimas ir yra jau pradėtas ar byla perduota nagrinėti teisme.

Galiojantis KET 232 p. taip pat numato galimybę eismo įvykio dalyviams susitaikyti, užpildant eismo įvykio deklaracijÄ . Tokiu atveju, administracinė atsakomybė kaltam asmeniui neatsiranda, o jos netaikymÄ nulemia nukentėjusio asmens sutikimas pildyti deklaracijÄ . Tuo tarpu situacija, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, aiÅ¡kiai nereglamentuota, KET 234 p. nurodant tik, kad tokiu atveju turi bÅ«ti kviečiama policija. Kadangi į eismo įvykio vietÄ atvykę pareigÅ«nai vadovaujasi Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo ir suraÅ¡o administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , po ko asmuo paprastai yra nubaudžiamas administracine tvarka, galimybė susitaikyti su nukentėjusiuoju iÅ¡ tokio asmens atimama, nes nukentėjusio asmens nuomonės dėl galimybės susitaikyti niekas neklausia.

Tokiu atveju, administracinės atsakomybės taikymÄ kalto asmens atžvilgiu, pastarajam net visiÅ¡kai pripažįstant savo kaltę ir sutinkant su policijos pareigÅ«nų nubraižyta įvykio schema, nulemia vien tik nukentėjusiojo asmens nebuvimas eismo įvykio vietoje ir kalto asmens pilietinės pareigos paklusti galiojančių teisės aktų nustatytai tvarkai sÄ Å¾iningas vykdymas. Akcentuotina, kad J. U. pripažino savo kaltę, dėl padaryto pažeidimo gailėjosi, padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti pažeidimo aplinkybes, žala nukentėjusiajam atlyginta, be to administracinį teisės pažeidimÄ jis padarė netyčia, o dėl neatsargumo, kas mažina veikos pavojingumÄ .

Tačiau nagrinėjamu atveju, nei policijos pareigÅ«nai, nei pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino nukentėjusio asmens pozicijos dėl galimybės susitaikyti, nes V. K. byloje apklaustas nebuvo. Pažymėtina, kad apklausiamas apeliacinės instancijos teisme jis nurodė, jog bÅ«tų sutikęs pildyti eismo įvykio deklaracijÄ . Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, tiek Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius, tiek pirmosios instancijos teismas nenustatė visų reikÅ¡mingų aplinkybių, t. y. nukentėjusio asmens nuomonės, dėl to nepagrįstai jo atžvilgiu taikė administracinę atsakomybę ir administracinio pažeidimo bylos nenutraukė.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, netinkamai aiÅ¡kino įstatymÄ ir priėmė nepagrįstÄ bei neteisingÄ sprendimÄ , dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis naikintina, o administracinio teisės pažeidimo byla J. U. atžvilgiu nutrauktina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 2 p., n u t a r i a: J. U. apeliacinį skundÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. birželio 25 d. nutarimÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį, administracinio teisės pažeidimo bylÄ (dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo) J.

U. atžvilgiu nutraukti.Nutarimas neskundžiamas. Kolegijos pirmininkė                                                                              Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Teisėjai                                                                                           Artūras Pažarskis                                                                                                         Laureta Ulbienė