fcbc3b90-790e-4669-99fa-2242b9d7f53e · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1618-259/2020 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02449-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.17. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios vieÅ¡osios įstaigos „Kėdainių kraÅ¡tas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Talismanas LT“, ieÅ¡kinį atsakovams I. M. ir A. Å . dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame suformulavo reikalavimus priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 10 878,76 Eur, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b. l. 1-8).

Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 22 d. nutartimi iÅ¡kėlė ieÅ¡kovei VÅ¡Ä® „Kėdainių kraÅ¡tas“ bankroto bylÄ , kurioje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma yra 10 878,76 Eur, kurių nėra galimybės patenkinti, nes įmonė neturi turto. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovų, dėl kurių kaltės ieÅ¡kovė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. IeÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad atsakovai, bÅ«dami įstaigos steigėjai lygiomis dalimis – dalininkai po 50 procentų – laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir tuo padarė žalÄ .

IeÅ¡kovės manymu, atsakovai turėjo kreiptis į teismÄ nuo pirmųjų požymių, kai įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais, t. y. 2013 m. kovo 5 d., kai buvo pateiktas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas antstoliui Aleksandrui Ščiukinui ir kai didėjo skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI). Atsakovai pažeidė savo pareigas veikti tinkamai įstaigos atžvilgiu, piktnaudžiavo ir nevykdė savo pareigų, neiÅ¡saugojo įstaigos turto, dokumentų ir dėl to padarė žalÄ pačiai įstaigai ir tuo pačiu jos kreditoriams.

Atsakovai, kaip įstaigos steigėjai ir už jÄ atsakingi asmenys, nesiėmė jokių veiksmų, dėl kurių skolos bÅ«tų mažėjusios ar iÅ¡nykusios, todėl, ieÅ¡kovės manymu, tikslinga juos laikyti solidariai atsakingais. IeÅ¡kinyje teigiama, kad atsakovai žinojo esamÄ situacijÄ , tačiau jų neveikimas tinkamai ir sÄ Å¾iningai, padarė tokiÄ situacijÄ , kad įmonė nebeturėjo turto jai iÅ¡kėlus bankroto bylÄ ir nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 4 straipsnis ir 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai nustatė pareigÄ bendrovės vadovams ir savininkams pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nuo to momento, kai įmonė tapo nemoki.

Atsakovai turėjo būti susipažinę su įmonės finansiniais dokumentais, nes tai įpareigoja jų funkcijos.

2. Atsakovas A. Å . atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b. l. 46-53). Nurodė, kad ieÅ¡kinio suma ieÅ¡kovė laiko visų kreditorinių reikalavimų sumÄ , t. y. ieÅ¡kinio sumÄ kildina iÅ¡ juridinio asmens skolos, o ne iÅ¡ atsakovo juridiniam asmeniui padarytos žalos teisinių santykių. Atsakovas kaip ieÅ¡kovės dalininkas nepažeidė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nes tokios pareigos jis net ir neturėjo. Ä®BÄ® 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pareiga ir atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas tenka akcininkui tik jeigu akcininkas de jure arba de facto vykdė įmonės valdymo funkcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015).

Visgi šiuo atveju atsakovas nei de jure, nei de facto nevykdė įmonės vadovo funkcijų. Ieškovė to ir neįrodinėja, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakytina. Atkreipė dėmesį, kad 2011 m. rugpjūčio 3 d. BVŠĮ „Kėdainių kraštas“ įstatuose ir 2011 m. rugpjūčio 3 d. steigimo sutartyje yra nustatyta, jog pagal savo prievoles įstaiga atsako nuosavybės teise jai priklausančiu turtu; dalininkai atsako tik savo įnešto kapitalo dalimi; įstaiga neatsako pagal dalininkų prievoles, o dalininkai neatsako pagal įstaigos prievoles.

Todėl atsakovas gali bÅ«ti laikomas atsakingu tik jam priklausančia BVÅ Ä® „Kėdainių kraÅ¡tas“ kapitalo dalimi, o ne visu savo turtu už minėtos įstaigos prievoles. Juridinio asmens dalyvis neturi fiduciarinių pareigų bendrovei. Dalyvio ir valdymo organo nario civilinė atsakomybė individuali. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė neskiria vadovo ir dalininko (akcininko) statusų, jiems tenkančių teisių ir pareigų skirtumų, nes ieÅ¡kinio reikalavimas yra nukreiptas į atsakovÄ , kaip dalininkÄ , ir I.

M., kaip dalininkę ir vadovę. Pažymėtina, kad atsakovei I. M. einant vadovės pareigas BVšĮ „Kėdainių kraštas“, nebuvo nei karto pateikta finansinės atskaitomybės dokumentų, nors už tai yra atsakinga jos vadovė, be to vadovė nebuvo nei karto sušaukusi visuotinio dalininkų susirinkimo, kuriame turėjo būti tvirtinama metinė finansinė atskaitomybė. Atsakovas neturėjo pareigos kontroliuoti įstaigos veiklos, dalyvauti jos valdyme, o tuo pačiu inicijuoti bankroto bylos.

Atsakovas kaip akcininkas nežinojo, kad įstaiga pasiekė nemokumo stadijÄ , todėl negalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Be to, ieÅ¡kovei, kaip įrodinėjančiai, kad neva atsakovai laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tenka įmonės nemokumo momento nustatymo ir įrodymo pareiga. Ä®monės nemokumo momento nustatymas yra esminis civilinės atsakomybės sÄ lygų kontekste ir jis nustatomas pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, o ne tuomet, kai įmonė tiesiog nevykdo savo įsipareigojimų.

Aplinkybė, kad 2013 m. kovo mėn. antstoliui buvo pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas VÅ¡Ä® „Kėdainių kraÅ¡tas“ atžvilgiu, nėra niekaip susijusi su įstaigos nemokumo momento atsiradimu. Pažymėtina, kad visais bankrutuojančios įstaigos dokumentais, o tame tarpe ir buhalterinės apskaitos dokumentais, Å¡iai dienai disponuoja bankroto administratorius, taigi jis turi tiek pareigÄ , tiek visas galimybes nustatyti ir įrodinėti faktinį nemokumo momentÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.

Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 17 d. sprendimu, visiÅ¡kai tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir priteisė ieÅ¡kovei BVÅ¡Ä® „Kėdainių kraÅ¡tas“ solidariai iÅ¡ atsakovų I. M. ir A. Å . 10 878,76 Eur sumÄ ir iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 175,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat priteisė iÅ¡ atsakovų I. M. ir A. Å . lygiomis dalimis valstybei po 163,00 Eur žyminio mokesčio, ir po 8,33 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., b. l. 110-117).

4. Teismas nustatė, kad atsakovai I. M. ir A. Å . 2011 m. rugpjūčio 3 d. pasirašė steigimo sutartį dėl vieÅ¡osios įstaigos „Kėdainių kraÅ¡tas“ įsteigimo Pagal steigimo sutarties 9.1 punktÄ steigėjų įnaÅ¡ai yra paskirstomi lygiomis dalimis, po 50 proc. ir sudaro po 3 000 Lt. 2011 m. rugsėjo 7 d. buvo įregistruoti įstaigos įstatai Juridinių asmenų registre ir I. M. buvo paskirta įstaigos vadovu, nustatant vienasmenį vadovo atstovavimÄ Ä¯staigai. Ä®siteisėjusia Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartimi VÅ¡Ä® „Kėdainių kraÅ¡tas“ buvo pripažinta nemokia ir jai buvo iÅ¡kelta bankroto byla Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 2 punkto pagrindu, įstaigos bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Talismanas LT“.

Bankroto byla buvo iÅ¡kelta pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) pareiÅ¡kimÄ . Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios VÅ¡Ä® „Kėdainių kraÅ¡tas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , pagal kurį antros eilės kreditoriai – VMI su 65,46 Eur reikalavimu, VSDFV Kauno skyrius su 2 956,48 Eur reikalavimu, trečios eilės kreditoriai – UAB „Linale“ su 6 945,30 Eur reikalavimu, UAB „SNORAS distressed assets“ su 911,52 Eur reikalavimu.

Bendra reikalavimų suma pagal Å¡iÄ nutartį sudaro 10 878,76 Eur.

5. Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad įmonės nemokumas – įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai:

1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymÄ ir stabilizuoti padėtį;

2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams;

3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

6. Teismas, vertindamas atsakovo A. Å . argumentus, kad ieÅ¡kovė, veikdama per bankroto administratorių, Å¡ioje byloje turi pareigÄ nustatyti tiksliÄ Ä¯staigos nemokumo datÄ , nustatė, kad atsakovė I. M. iÅ¡kėlus ieÅ¡kovei bankroto bylÄ neperdavė bankroto administratoriui ieÅ¡kovės turto bei dokumentų. Dėl Å¡ios priežasties nėra galimybės nustatyti tikslios ieÅ¡kovės nemokumo datos, tačiau žinoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 5 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį dokumentÄ dėl 5 029,68 Eur skolos ir 1 915,62 Eur palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo UAB „Linale“ naudai iÅ¡ skolininko VÅ¡Ä® „Kėdainių kraÅ¡tas“ ir vykdomasis raÅ¡tas buvo pateiktas vykdyti antstoliui Aleksandrui Ščiukinui.

Teismas įvertinęs raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius kreditorinių reikalavimų dydį, aplinkybes, susijusias su įsiskolinimų susidarymu, darė iÅ¡vadÄ , kad įstaigos vadovės neteisėti veiksmai, konstatuoti Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1343-343/2019, dėl kurių Å¡ioje byloje negalima nustatyti tikslios įmonės nemokumo pradžios datos, negali užkirsti kelio teismui spręsti klausimÄ dėl atsakovų atsakomybės pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

Todėl atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad nenustačius tikslios nemokumo pradžios datos, neįmanoma nustatyti žalos dydžio.

7. Teismas pažymėjo, kad nemokumo pradžios momentas ir žalos dydis Å¡ioje byloje turi bÅ«ti nustatomas pagal byloje esančius dokumentus, proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus ir kitus surinktus įrodymus. Ä®vertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas pagrįstai įstaigos nemokumo pradžia laiko datÄ , ne vėlesnę nei 2013 metų gegužės mėn., remiantis antstolio Aleksandro Ščiukino 2019 m. balandžio 9 d. patvarkymu Nr. S-19-110-11706, kadangi iÅ¡duodant vykdomÄ jį dokumentÄ , įstaigos skola iÅ¡ieÅ¡kotojui UAB „Linale“ virÅ¡ijo įstaigos steigėjų įnaÅ¡ais suformuotÄ kapitalÄ , įstaigos skola kreditoriams sistemiÅ¡kai augo dėl prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo. Dėl tų pačių priežasčių ieÅ¡kovas pagrįstai žalos dydį sieja su kreditorių reikalavimų bankroto byloje suma – 10 878,76 Eur.

8. Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje (2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. IX-1200 redakcija) nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalyje (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija) nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Pagal teismų praktikÄ , juridinio asmens vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam, be kitų atsakomybės rÅ«Å¡ių, gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad bÅ«tų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Bendrovės vadovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019).

9. Teismas pažymėjo, kad vieÅ¡osios įstaigos vadovo teisės, pareigos, funkcijos, kompetencija yra reglamentuojama 2004 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. IX-1977 nuostatomis. Ä®statymo 9 straipsnio 4 dalyje (2007 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. X-1048 redakcija) nustatyta, kad: vieÅ¡osios įstaigos vadovas organizuoja vieÅ¡osios įstaigos veiklÄ ir veikia vieÅ¡osios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su vieÅ¡osios įstaigos darbuotojais; vieÅ¡osios įstaigos vadovas atsako už finansinės atskaitomybės sudarymÄ , visuotinio dalininkų susirinkimo suÅ¡aukimÄ , duomenų ir dokumentų pateikimÄ juridinių asmenų registrui, praneÅ¡imÄ dalininkams apie įvykius, turinčius esminės reikÅ¡mės vieÅ¡osios įstaigos veiklai, vieÅ¡osios įstaigos dalininkų registravimÄ , informacijos apie vieÅ¡osios įstaigos veiklÄ pateikimÄ visuomenei, vieÅ¡os informacijos paskelbimÄ , kitus veiksmus, kurie yra vadovui numatyti teisės aktuose bei vieÅ¡osios įstaigos įstatuose.

Ä®statymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡osios įstaigos vadovas turi parengti ir pateikti eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui praėjusių finansinių metų vieÅ¡osios įstaigos veiklos ataskaitÄ . Å i ataskaita yra vieÅ¡a. Bet kurio fizinio ar juridinio asmens reikalavimu vieÅ¡oji įstaiga turi sudaryti sÄ lygas jos buveinėje ar kitais įstatuose nurodytais bÅ«dais su Å¡ia ataskaita susipažinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019 iÅ¡aiÅ¡kino, kad vieÅ¡osios įstaigos vadovas, kaip subjektas, pagal pareigas organizuojantis įstaigos veiklÄ , geriausiai žino arba turi žinoti, kokia yra įstaigos finansinė padėtis, inter alia (be kita ko), kokios jos galimybės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, todėl jam pirmiausia ir kyla pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įstaigai iÅ¡kėlimo, jai nebegalint nustatytais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams.

10. Teismas nustatė, kad atsakovė I. M. nuo pat įstaigos įsteigimo nebuvo nei karto pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, jai vadovaujant nei karto nebuvo suÅ¡auktas dalininkų susirinkimas, ji nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įstaigai, kadangi bankroto byla iÅ¡kelta pagal VSDFV Kauno skyriaus pareiÅ¡kimÄ , be to, bankroto administratoriui nebuvo perduota jokio įstaigos turto, o kreditorinių reikalavimų suma bankroto byloje siekia 10 878,76 Eur. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , teismų praktikÄ pagal byloje esančius įrodymus darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė I.

M. pagal einamas įstaigos vadovės pareigas ir jai suteiktÄ vienasmenio atstovavimo įstaigai teisę, disponavo visa informacija apie įmonės finansinę padėtį, žinojo jos turto sudėtį, įmonės skolininkus ir kreditorius, atsiskaitymo pagal įmonės sudarytas sutartis terminus. Todėl jai buvus įstaigos vadove nuo pat jos įsteigimo, nesikreipus į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir tokiu bÅ«du pažeidus Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pareigÄ , tenka pareiga atlyginti įstaigai padarytÄ Å¾alÄ už nesikreipimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

11. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sisteminė Ä®BÄ® 5 ir 8 straipsnių nuostatų analizė sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad juridinio asmens savininkas, kaip ir vadovas, turi pareigÄ Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalies nustatytomis sÄ lygomis pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iÅ¡kėlimo. VieÅ¡osios įstaigos dalininkai Ä®BÄ® 2 straipsnio 9 dalies prasme yra tokios įstaigos savininkai, vadinasi, yra subjektai, bendriausia prasme turintys pareigÄ pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos vieÅ¡ajai įstaigai iÅ¡kėlimo.

Ä®staigos vadovo pareiga pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos įstaigai iÅ¡kėlimo ir Å¡ios pareigos prioritetiÅ¡kumas neeliminuoja įstaigos dalininko (dalininkų) pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įstaigai iÅ¡kėlimo, jeigu, esant įstatymo nustatytoms sÄ lygoms, vadovas nesiima tokių veiksmų, kai jam tampa žinoma apie įstaigos nemokumÄ .

12. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnis (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-606 redakcija) reglamentuoja visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijÄ . Å is vieÅ¡osios įstaigos organas pagal pareigas, inter alia, tvirtina įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinį (Ä®statymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ä®statymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekvienais metais per keturis mėnesius nuo vieÅ¡osios įstaigos finansinių metų pabaigos turi įvykti eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas.

VieÅ¡osios įstaigos vadovas privalo eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui pateikti vieÅ¡osios įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir praėjusių finansinių metų vieÅ¡osios įstaigos veiklos ataskaitÄ . Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 7, 8 dalis, įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinys – finansinių ataskaitų rinkinys, kuriame pateikiami apibendrinti įstaigos finansinių metų duomenys apie įstaigos finansinę bÅ«klę, veiklos rezultatus, pinigų srautus.

13. Teismas spręsdamas dėl atsakovo A. Å . nedalyvavimo ieÅ¡kovės valdyme priežasčių atkreipė dėmesį, kad teismo posėdyje atsakovo atstovė negalėjo teismui atsakyti į klausimÄ , ar atsakovas kreipėsi į vadovę dėl informacijos suteikimo, ar reikalavo suÅ¡aukti susirinkimus. Teismas konstatavo, kad į Å¡iÄ bylÄ nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog atsakovas kaip ieÅ¡kovės savininkas bÅ«tų kreipęsis į vadovę dėl informacijos suteikimo, ar reikalavęs suÅ¡aukti susirinkimus, ar atlikęs kitus aktyvius veiksmus gauti informacijÄ apie įstaigos finansinę padėtį, nors abu atsakovai I. M. ir A. Å . buvo pažįstami. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes teismas sprendė, kad Å¡ioje byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, kliudžiusių atsakovui A. Å . aktyviai domėtis įstaigos veikla ir jos finansine padėtimi.

14. Teismas pažymėjo, kad vieÅ¡osios įstaigos dalininko teisinis statusas, inter alia, apima neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo suÅ¡aukimo iniciatyvos teisę. Dalininko nesidomėjimas įstaigos veikla daugiau nei 7 metus, neturint jokios informacijos apie įstaigos veiklÄ , jos finansinę padėtį, atsakovui nepateikus teismui jokių įrodymų, kad jis kreipėsi informacijos, negali bÅ«ti laikomas teisėtu atsakovo, kaip įstaigos dalininko, pareigų vykdymu. Todėl teismas vertino, kad atsakovas kaip dalininkas turėjo teisės aktuose įtvirtintas priemones susipažinti su įstaigos finansine bÅ«kle ir, nustačiusios įstaigos nemokumo požymius, teismui pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jeigu to nepadarė įstaigos vadovė.

Todėl teismas sprendė, kad Å¡ioje byloje konstatuotinas neteisėtas atsakovo kaip įstaigos dalininko neveikimas, nevykdant pareigos domėtis Å¡ios įstaigos veikla, ir su tuo susijęs pareigos pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo esant Å¡ios įmonės nemokumo bÅ«senai nevykdymas.

15. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo atsiliepimo argumentus, kad Å¡iuo atveju negalima solidarioji atsakovų atsakomybė. Pagal teismų praktikÄ , jeigu nustatoma, kad pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo pažeidė juridinio asmens vadovas ir savininkas, jie už padarytÄ Å¾alÄ kreditoriams atsako kaip solidarieji skolininkai CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu – kai prievolė susijusi su kelių asmenų padarytos žalos atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

Teismas pažymėjo kad atsakovas A. Å . turėjo pareigÄ domėtis įstaigos veikla, o nustatęs įstaigos nemokumo požymius, turėjo pareigÄ teismui pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jeigu to nepadarė įstaigos vadovė atsakovė I. M.. Å iuo atveju įstaigos dalyvio (A. Å .) ir įstaigos vadovės (I. M.) civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra toks pat - pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo pažeidimas. Atsakovai Å¡ioje byloje neįrodė, jog kreditoriams padaryta žala nėra bendra, todėl teismas sprendė, kad abu atsakovai laikytini solidariai atsakingais už kilusiÄ Å¾alÄ .

16. Teismas pažymėjo, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 17. Apeliaciniame skunde atsakovas A. Å . praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t., b. l. 1-5).

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad galima spręsti dėl juridinio asmens vadovo bei dalyvio atsakomybės dėl nesavalaikio bankroto bylos inicijavimo ir nustatyti neva juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , net nenustačius juridinio asmens nemokumo momento, o žalos dydį tapatinti su visa juridinio asmens kreditorinių įsipareigojimų suma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. Bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje konstatuota, jog tam, kad bÅ«tų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi bÅ«ti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems nustatyta Å¡i pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylÄ atsiradimo momentas.

Taigi pirmiausia bylose, kuriose sprendžiama dėl žalos priteisimo iÅ¡ vadovo ar kitų subjektų, kuriems nustatyta pareiga inicijuoti bankroto bylÄ , turėtų bÅ«ti įrodinėjamas ir nustatinėjamas nemokumo ir pareigos inicijuoti bankroto bylÄ atsiradimo momentas. Tuo tarpu Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė pareigos inicijuoti bankroto bylÄ tikslaus momento. 17.2. Juridinio asmens nemokumo momentas turi bÅ«ti vertinamas remiantis tiek įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, tiek pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais Å«kines operacijas, tiek įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymÄ ir t.t.

Å ioje byloje nėra nei vieno pirminio, antrinio apskaitos dokumento, sutarties ar bet kokio įstaigos dokumento, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima spręsti dėl nemokumo momento. Ä®staigos finansinė atskaitomybė vieÅ¡ajam registrui nebuvo teikta nuo pat jos įsteigimo, visgi Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas laikė 2013 m. balandžio 9 d. antstolio Aleksandro Ščiukino patvarkymÄ , kuriame konstatuotas vykdomojo dokumento iÅ¡davimo laikotarpis, nors Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje aiÅ¡kiai apibrėžiama, kada įmonė yra laikoma nemokia. 17.3.

Skundžiamame sprendime teismas akcentuoja įstaigos vadovės neteisėtus veiksmus neperduodant bankroto administratoriui įstaigos turto ir dokumentų, dėl ko nėra galimybės nustatyti įstaigos nemokumo momento, tačiau Å¡ios aplinkybės tinkamai neįvertina bei nekvalifikuoja ieÅ¡kinio reikalavimų kontekste. BÅ«tent Å¡i aplinkybė bei vadovės pažeidimo pobÅ«dis suponuoja visiÅ¡kai kitÄ bankrutuojančios įstaigos interesų gynimo instituto taikymÄ . Atvejais, kai yra paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai yra savarankiÅ¡kas pagrindas pripažinti bankrotÄ tyčiniu (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Todėl minėta aplinkybė skiria žalos iÅ¡ vadovo ir/ar dalyvio atlyginimo institutÄ nuo tyčinio bankroto instituto. Teismas, neturėdamas galimybės nustatyti nemokumo ir pareigos inicijuoti bankroto bylÄ atsiradimo momento, negalėjo spręsti nei dėl tokios pareigos pažeidimo, nei dėl pareigos inicijuoti bankroto bylÄ momento, nei tapatinti žalos dydį su kreditorinių reikalavimų suma. Teismas privalėjo teisingai kvalifikuoti ginÄÄ ir nustatyti, kad jokia civilinė atsakomybė, kai nėra galimybės nustatyti nevykdytos pareigos inicijuoti bankroto bylÄ fakto, nėra galima, kol nėra nustatyto tyčinio bankroto fakto (pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ ).

Tik nustačius tyčinio bankroto faktÄ pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ (kai nėra galimybės nustatyti nemokumo priežasčių ir jo atsiradimo momento), bankrutuojančiam juridiniam asmeniui atsiranda teisė kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo ir tik tokiu atveju atsiranda pagrindas žalos sumÄ kildinti iÅ¡ visos kreditorinių reikalavimų sumos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3456-378/2018). 17.4. Sprendžiant dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, pažymėtina, kad kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog atsakomybės už pavėluotÄ kreipimÄ si dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala yra iÅ¡vestinė iÅ¡ įmonės patirtos žalos.

Konstatavus laiko momentÄ , nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, Å¡is neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio turėtų bÅ«ti pradėti skaičiuoti ieÅ¡kovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei Å¡i bendra iÅ¡augusi įmonės skolų suma liks nepadengta.

Taigi, delsimu inicijuoti bankroto bylÄ padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi bÅ«ti teisiniu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-219/2018). 17.5.

Nagrinėjamu atveju, nesant jokių duomenų nuo kada atsirado atsakovo pareiga inicijuoti bankroto bylÄ , kaip didėjo kreditorinių reikalavimų prieaugis, nėra net teorinės galimybės nustatyti žalos dydį. Net vadovaujantis teismo nustatytu nemokumo momento data - 2013 m. gegužės mėn., žalos dydis negali bÅ«ti visa kreditorinių reikalavimų suma. Jeigu pirmosios instancijos teismas laiko, kad įstaiga nemokia tapo po pirmo vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo momento, tai pastarasis kreditorinis reikalavimas negali bÅ«ti laikomas žalos suma, o tik tolimesnis kreditorinių reikalavimų prieaugis.

Taigi, net vadovaujantis pirmosios instancijos teismo logika dėl nemokumo momento, žalos sumÄ gali sudaryti tik visi po 2013 m. gegužės mėn. atsiradę kreditoriniai reikalavimai, kurių suma sudaro 3 933,46 Eur. 17.6. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo, kaip įstaigos dalyvio, pareigos inicijuoti įstaigos bankroto bylÄ nustatė, kad atsakovas turėjo lygiavertę pareigÄ Ä¯staigos vadovui inicijuoti bankroto bylÄ . Å iÄ pareigÄ teismas kildina iÅ¡ to, kad nepaisant to, jog įstaigos vadovas nevykdo savo pareigos rengti finansinės atskaitomybės dokumentus, Å¡aukti visuotinius susirinkimus ir kt., vieÅ¡osios įstaigos dalyvis turi teisę ir pareigÄ domėtis įstaigos veikla, negali pasirinkti pasyvaus dalininko vaidmens.

Tokias iÅ¡vadas teismas grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-105684/2019 iÅ¡vadomis, nors Å¡ios bylos aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo Å¡ios bylos faktinių aplinkybių. Teismo sprendime nurodytoje nutartyje, kurioje suformuota teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika vadovaujasi teismas, buvo sprendžiamas įstaigos dalyvių pareigos inicijuoti bankroto bylÄ klausimas, kai įstaigos vadovas nemokumo laikotarpiu buvo inicijavęs net tris visuotinius dalininkų susirinkimus.

Negana to, viename jų buvo svarstomas įstaigos veiklos pobÅ«džio pakeitimas, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog dalyviai aktyviai dalyvavo įstaigos veikloje bei žinojo įstaigos finansinę padėtį, todėl logiÅ¡ka, jog tokiu atveju dalyviui tenka lygiavertė įmonės vadovui pareiga inicijuoti bankroto bylÄ . Tokia praktika nesudaro precedento Å¡iai bylai, nes Å¡ioje byloje nagrinėjami įstaigos vadovo bei dalininko civilinės atsakomybės klausimai, kai vienas iÅ¡ dalininkų (Atsakovas) faktiÅ¡kai atliko tik investuotojo funkcijÄ (dėl ko tapo dalininku), o kitas dalininkas ir tuo pačiu vadovas organizavo ir vykdė visÄ Ä¯staigos veiklÄ , tačiau nuo įstaigos įsteigimo nei karto neÅ¡aukė nei visuotinio dalininkų susirinkimo, nei rengė finansinės atskaitomybės dokumentus. 17.7.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vis neindividualizavo konkrečios situacijos ir nevertino faktinio atsakovo vaidmens įstaigos veikloje, realios galimybės susipažinti su įstaigos veikla, dokumentais ir pan. Kaip buvo paaiÅ¡kinta teismui posėdžio metu, į atsakovÄ kreipėsi atsakovė I. M., praÅ¡ydama investuoti į jos idėjÄ - leisti vietos laikraÅ¡tį. Atsakovas įvertinęs gražiÄ ir visuomenei reikÅ¡mingÄ idėjÄ sutiko investuoti į atsakovės idėjÄ ir davė pusę įnaÅ¡o įstaigos steigimui.

Dėl Å¡ios priežasties atsakovas buvo vienas iÅ¡ dalininkų ir pasirašė įstaigos steigimo dokumentus. Atsakovas, sutikdamas finansiÅ¡kai prisidėti prie įstaigos veiklos, niekada nesvarstė dalyvauti įstaigos veikloje. Taigi, prieÅ¡ingai nei nustatė teismas, jis ne tyčia pasirinko pasyvaus dalininko vaidmenį, siekdamas iÅ¡vengti bet kokios atsakomybės, tačiau niekada veiklos dalyviu ar organizatoriumi ir nesiekė bÅ«ti. Atsakovo valia buvo palaikyti visuomeniÅ¡kÄ ir Kėdainių gyventojams aktualiÄ idėjÄ â€“ laikraščio leidybÄ .

VisÄ idėjÄ Ä¯gyvendino atsakovė, kuri yra lygiavertė atsakovui steigėja ir įstaigos vadovė. Ji vienintelė organizavo įstaigos veiklÄ bei žinojo faktinę įstaigos finansinę padėtį. BÅ«tent ji atsakė už visuotinio dalininkų susirinkimo suÅ¡aukimÄ (Ä®statų 45.3. str.), kuris nei karto nebuvo suÅ¡auktas. Vadovės pareigos suÅ¡aukti visuotinį dalininkų susirinkimÄ neįvykdymas lėmė tai, jog atsakovui, kaip dalininkui, nebuvo žinoma BVÅ¡Ä® „Kėdainių kraÅ¡tas“ finansinė padėtis.

Be to, vadovė nepaisė ir pareigos praneÅ¡ti apie finansinės padėties pablogėjimÄ , kuris turėjo esminės reikÅ¡mės įstaigos veiklai (Ä®statų 45.5. punktas). Taigi atsakovas, kaip dalininkas, Å¡iuo atveju nežinojo, kad BVÅ¡Ä® „Kėdainių kraÅ¡tas“ pasiekė nemokumo stadijÄ , todėl negalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Be to, dalininko pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsiranda tik tada kai dalininkas sužino apie nemokumo atsiradimo momentÄ ir tai, kad pareigos inicijuoti bankroto bylÄ nevykdo vadovas.

Dėl skirtingų teisių ir pareigų santykio, akivaizdu, kad dalyviui pareiga inicijuoti bankroto bylÄ kyla vėliau nei vadovui. Byloje teismas iÅ¡vis nevertino dalyviui tenkančios pareigos atsiradimo momento, todėl negalėjo spręsti dėl atsakovo pareigų pažeidimo - neteisėtų veiksmų, o tuo labiau taikyti civilinę atsakomybę. 17.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovų atsakomybė dėl pareigos inicijuoti bankroto procesÄ nevykdymo yra solidari, nes dėl skirtingų bendrovės vadovo ir dalyvio (akcininko) funkcijų jų atsakomybė, kylanti neinicijavus bankroto bylos iÅ¡kėlimo, paprastai negali bÅ«ti solidari.

Kiekvienas jų privalo individualiai atsakyti už savo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , jų atsakomybė turi bÅ«ti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno jų civilinių sÄ lygų visetÄ pagal faktines bylos aplinkybes dėl skirtingo pareigos inicijuoti kreipimÄ si dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Nagrinėjamu atveju pats pirmosios instancijos teismas byloje netyrė ir nesiaiÅ¡kino nei atsakovo pareigos pažeidimo momento, nei žalos atsiradimo fakto, dydžio, nei solidariosios atsakomybės pagrindų, todėl nėra aiÅ¡ku, kaip atsakovas turėjo apsiginti nuo aplinkybių, kurių teismas iÅ¡vis nevertino. 17.9.

Atsakovo, kaip dalininko, atsakomybė yra negalima skundžiamame sprendime nurodytais pagrindais, t. .y. dėl nesavalaikio bankroto bylos inicijavimo, nes byloje nėra nustatytas tai įstaigos nemokumo momentas, nei atsakovo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ momentas, nei identifikuotas žalos faktas bei dydis. Atsakovo, kaip dalininko, civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį bÅ«tina įrodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas. Atsižvelgiant į tai, kad įstaigos vadovė neperdavė jokių įstaigos dokumentų bankroto administratoriui, Å¡ioje byloje nėra net teorinės galimybės nustatyti esminių vadovo ir/ar dalyvio civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginÄÄ ir iÅ¡ esmės taikė tyčinio bankroto instituto principus, nes nustatė vadovės neteisėtus veiksmus neperduodant įstaigos dokumentų bei turto bankroto administratoriui, siejo kreditorinių reikalavimų sumÄ su žalos dydžiu. Ä®vertinant tai, kad Å¡ioje byloje nėra jokių VÅ¡Ä® „Kėdainių kraÅ¡tas“ buhalterinės apskaitos dokumentų nei pirminių, nei antrinių ar bet kokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti įstaigos nemokumo momentÄ , kreditorinių reikalavimų prieaugį (žalos dydį), atsakovo, kaip dalyvio, civilinė atsakomybė net teoriÅ¡kai nėra galima.

18. IeÅ¡kovė BVÅ¡Ä® „Kėdainių kraÅ¡tas“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Talismanas LT“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti atsakovo apeliacinį skundÄ ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (2 t., b. l. 11-13). Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 18.1. Apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir argumentais naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialines teisės normas.

Atsakovas savo apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, kad ginčijame 2020 m. liepos 17 d. sprendime konstatuota, jog galima taikyti atsakomybę ir pritaikyti žalÄ , net nenustačius nemokumo momento. Å is atsakovo argumentas yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes Kauno apylinkės teismo ginčijamame sprendime nurodyta ir nustatyta, kad ieÅ¡kovė VÅ¡Ä® „Kėdainių kraÅ¡tas“ tapo nemokia ne vėliau kaip 2013 metų gegužės mėnesį. Teismas savo sprendime nurodė, kad jeigu negalima nustatyti tikslios nemokumo atsiradimo datos, tai negalėtų bÅ«ti kliÅ«tis spręsti klausimÄ dėl atsakovų atsakomybės ir aiÅ¡kiai nustatė žinomÄ nemokumo momentÄ .

Pažymėtina, kad nustačius vėliausiai galimÄ nemokumo datÄ - 2013 metų gegužės mėnesį, atsakovų atsakomybės klausimui spręsti pakako duomenų, nes į bylÄ nėra pateikta jokių kitų įrodymų dėl kitos nemokumo datos nustatymo, todėl laikytina, kad teismas teisingai nustatė nemokumo momentÄ . 18.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai I. M., A. Å . neperdavė bankroto administratoriui jokių finansinės apskaitos dokumentų, pati vieÅ¡oji įstaiga nėra įvykdžiusi pareigos pateikti VÄ® „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės dokumentų.

Tokiu atveju, kai dokumentai yra neperduodami, neiÅ¡saugomi, paslepiami, kai neteikiama finansinė atskaitomybė galima konstatuoti, kad tai padaryti turėję asmenys veikė nesÄ Å¾iningai ir tokie nesÄ Å¾iningi asmenys negali gintis tuo, kad nėra dokumentų. Abu atsakovai buvo vieÅ¡osios įstaigos dalininkai, turėjo po 50 procentų dalių ir, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, dalininkai privalėjo vykdyti jų kaip įstaigos dalininkų pareigas. Pats atsakovas A. Å . pripažino, kad jis vieÅ¡osios įstaigos veikla, nereikalavo suÅ¡aukti dalininkų susirinkimų, todėl prisiėmė rizikÄ , kad nebus įvykdyti įstatymo reikalavimai dėl finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir Å¡ių dokumentų nebuvimas rodo, kad Å¡is atsakovas veikė nesÄ Å¾iningai, o tuo pačiu ir neteisėtai.

A. Å . neinicijavo administracijos vadovo pakeitimo, nėra per 7 metus pareikalavęs, kad bÅ«tų suÅ¡auktas dalininkų susirinkimas. Pažymėtina, kad bÅ«tent A. Å . ir I. M. nusprendė bendrai administracijos vadovu paskirti I. M., kuri netinkamai vykdė vieÅ¡osios įstaigos vadovės pareigas. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad I. M. slėpė nuo jo informacijÄ ar jam kitaip buvo trukdoma gauti Å¡iÄ informacijÄ . 18.3. Å ioje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl VÅ¡Ä® „Kėdainių kraÅ¡tas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Be to, tyčinio bankroto nustatymo faktas nėra siejamas su reikalavimu atlyginti žalÄ , padarytÄ kreditoriams dėl nesavalaikio kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 18.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iÅ¡ atsakovų padaryta žala atitinka ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų dydį, nes bankroto byla buvo inicijuota tada, kai nebuvo likę jokio ieÅ¡kovės turto kreditorių reikalavimams padengti. Abiejų atsakovų atsakomybė yra solidari, nes abu atsakovai, kaip lygus dalininkai neatliko jiems priklausančios pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Å iuo atveju galima solidari atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams, jog jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe iÅ¡vengti atsakomybės prisidengdami ribota turtine atsakomybe tais atvejais, kai jų nesÄ Å¾iningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimÄ Ä¯vykdyti prievoles kreditoriui. Nustačius, kad juridinio asmens dalyvis atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

20. Byloje sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl bankrutavusios įstaigos dalyvių ir vadovės civilinės teisinės atsakomybės sÄ lygų nustatymo, atsakomybės taikymo, ieÅ¡kovei įrodinėjant, jog Å¡ie asmenys, įstaigai esant nemokiai, nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. IeÅ¡kovė teigė, kad dėl asmenų nevykdomos pareigos įstaigai, atsakovai padarė įstaigai ir jos kreditoriams žalÄ , kuri siejama su įstaigos bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

21. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovai I. M. ir A. Å . 2011 m. rugpjūčio 3 d. pasirašė steigimo sutartį dėl vieÅ¡osios įstaigos „Kėdainių kraÅ¡tas“ įsteigimo (toliau nutartyje ir Steigimo sutartis) (1 t. b. l. 20-23). Pagal Steigimo sutarties 9.1 punktÄ steigėjų įnaÅ¡ai yra paskirstomi lygiomis dalimis, po 50 proc. ir sudaro po 3 000 Lt (b. l. 22-23). 2011 m. rugsėjo 7 d. buvo įregistruoti įstaigos įstatai Juridinių asmenų registre ir I.

M. buvo paskirta įstaigos vadove (1 t. b. l. 24-25). Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1343-343/2019 (1 t. b. l. 10-11, 12) VÅ¡Ä® „Kėdainių kraÅ¡tas“ buvo pripažinta nemokia ir jai buvo iÅ¡kelta bankroto byla Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 2 punkto pagrindu, įstaigos bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Talismanas LT“. Bankroto byla buvo iÅ¡kelta pagal kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiÅ¡kimÄ . Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi (b. l.

9) patvirtino bankrutuojančios VÅ¡Ä® „Kėdainių kraÅ¡tas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , pagal kurį antros eilės kreditoriai – VMI su 65,46 Eur reikalavimu, VSDFV Kauno skyrius su 2 956,48 Eur reikalavimu, trečios eilės kreditoriai – UAB „Linale“ su 6 945,30 Eur reikalavimu, UAB „SNORAS distressed assets“ su 911,52 Eur reikalavimu. Bendra įmonės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma yra 10 878,76 Eur.

22. Bankrutavusios įmonės bankroto administratorė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu įmonės dalyviams ir vadovei, jame suformulavo reikalavimus priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 10 878,76 Eur, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kinį grindė tuo faktiniu pagrindu, jog įmonei esant nemokiai, įmonės vadovė ir jos dalininkas nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos jai iÅ¡kėlimo.

Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 17 d. sprendimu visiÅ¡kai tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir priteisė ieÅ¡kovei BVÅ¡Ä® „Kėdainių kraÅ¡tas“ solidariai iÅ¡ atsakovų I. M. ir A. Å . 10 878,76 Eur sumÄ ir iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 175,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat priteisė iÅ¡ atsakovų I. M. ir A. Å . lygiomis dalimis valstybei po 163,00 Eur žyminio mokesčio, ir po 8,33 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., b. l. 110-117). Apeliaciniu skundu atsakovas A.

Å . skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimÄ (2 t., b. l. 1-5), skundas grindžiamais Å¡iais argumentais: teismas sprendė dėl atsakovų teisinės atsakomybės nenustatęs įmonės nemokumo momento; žalos dydis nepagrįstai siejamas su visa juridinio asmens kreditorinių įsipareigojimų suma; žalos dydis galėtų bÅ«ti grindžiamas nebent naujai atsiradusių kreditorinių reikalavimų suma, kai nebuvo vykdoma pareiga kreiptis į teismÄ (skundo 17.1-17.5 punktai); atsakovas, kaip įmonės dalininkas, nedalyvavo įmonės kasdienėje veikloje, nežinojo įstaigos finansinės padėties, įstaigos vadovė nerengė ir neteikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, nevykdė pareigos praneÅ¡ti apie finansinės padėties pablogėjimÄ ; dalininkas nežinojo apie nemokumo atsiradimo momentÄ ir tai, kad pareigos inicijuoti bankroto bylÄ nevykdo vadovas; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovų atsakomybė dėl pareigos inicijuoti bankroto procesÄ nevykdymo yra solidari (skundo 17.6-17.8).

Dėl įmonės nemokumo ir pareigos kreiptis į teismÄ momento nustatymo 23. Ginčo atsiradimo metu galiojusio Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalyje buvo įtvirtinta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Taigi, įstatymų leidėjas asmenų civilinės teisinės atsakomybės atskaitos taÅ¡kÄ susiejo su juridinio asmens nemokumo atsiradimo momentu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įmonė nemoki tapo 2013 metų kovo mėnesio pradžioje, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 5 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį dokumentÄ dėl 5029,68 Eur skolos ir 1915,62 Eur palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo kreditorės UAB „Linale“ naudai iÅ¡ skolininkės VÅ¡Ä® „Kėdainių kraÅ¡tas“ (1 t. b. l. 15-16).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vieÅ¡osios įstaigos „Kėdainių kraÅ¡tas“ steigėjų I. M. ir A. Å . 2011 m. rugpjūčio 3 d. steigimo sutartyje numatyti (Steigimo sutarties 9.1 punktas) įnaÅ¡ai sudarė 6 000 Lt sumÄ (b. l. 22-23). Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ spręsti, kad 2013 metų kovo mėnesio pradžioje, po vykdomojo dokumento iÅ¡davimo įmonės kreditorės UAB „Linale“ galiojantis ir nepadengtas reikalavimas virÅ¡ijo bendrovės „Kėdainių kraÅ¡tas“ turimÄ kapitalÄ ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog įmonė tuo metu tapo nemoki galiojusio Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalies pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal byloje surinktų įrodymų visumÄ , įstaigos nemokumo pradžia laikytina data, ne vėlesnė nei 2013 metų gegužės mėnuo. Teisėjų kolegija nurodomais motyvais atmeta apelianto skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl prievolės kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nenustatęs VÅ¡Ä® „Kėdainių kraÅ¡tas“ nemokumo atsiradimo momento.

24. Byloje nustatyta, jog įmonės steigėjai ir jos vadovė I. M. neperdavė bankroto administratoriui vieÅ¡osios įstaigos „Kėdainių kraÅ¡tas“ turto bei Å«kinės finansinės veiklos dokumentų. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo pareigÄ (CPK 178 straipsnis) Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo pozicijÄ . Nagrinėjamu atveju atsakovai nepaneigė ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, kad bendrovė tapo nemoki 2013 metų kovo mėnesio pradžioje ir teiginio, kad nuo Å¡io momento atsakovams atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos VÅ¡Ä® „Kėdainių kraÅ¡tas“ iÅ¡kėlimo.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, jog įstaigos turto ir finansinių dokumentų bankroto administratoriui neperdavimo faktas gali bÅ«ti svarbus tik bendrovės tyčinio bankroto požymiams konstatuoti. Bendrovės valdymo organams neperdavus įstaigos finansinių dokumentų, atsakovai nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad VÅ¡Ä® „Kėdainių kraÅ¡tas“ buvo moki 2013 metų kovo mėnesio pradžioje ir vėliau ir kad atsakovams nekilo įstatyme įtvirtinta imperatyvi pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įstaigai iÅ¡kėlimo.

Å ios nutarties 23 ir 24 punktuose nurodomais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė įmonės nemokumo atsiradimo laikÄ ir atsakovų pareigos atsiradimo kreiptis dėl bankroto procedÅ«rų momentÄ . Dėl bendrovei ir jos kreditoriams padarytos ir priteistinos žalos dydžio.

25. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1343-343/2019 (b. l. 10-11, 12) VÅ¡Ä® „Kėdainių kraÅ¡tas“ buvo pripažinta nemokia ir jai buvo iÅ¡kelta bankroto byla Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 2 punkto pagrindu, įstaigos bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Talismanas LT“. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi (b. l.

9) patvirtino bankrutuojančios VÅ¡Ä® „Kėdainių kraÅ¡tas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , pagal kurį įstaigos kreditorių bendra patvirtintų reikalavimų suma yra 10 878,76 Eur (VMI su 65,46 Eur, VSDFV Kauno skyrius 2 956,48 Eur, UAB „Linale“ 6 945,30 Eur, UAB „SNORAS distressed assets“ 911,52 Eur). Å ioje nutartyje jau minėta, kad įstaiga nuo 2013 metų kovo mėnesio pradžios jau buvo nemoki. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių procesinių dokumentų turinio nustatyta, kad VÅ¡Ä® „Kėdainių kraÅ¡tas“ finansinė atskaitomybė nebuvo rengta ir vieÅ¡ajam registrui nebuvo teikta nuo pat jos įsteigimo.

Kadangi įstaigos valdymo organai ir dalyviai bankroto administratoriui nepateikė įstaigos finansinės ūkinės veiklos dokumentų, įstaigos bankroto administratorius neturėjo galimybės nustatyti įstaigos turėto turto, jo struktūros, įstaigos debitorių. Įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog patvirtinta įstaigos „Kėdainių kraštas“ bankroto byloje kreditorinių reikalavimų 10 878,76 Eur suma laikytina bendrovės valdymo organų neteisėtais veiksmais padaryta žala bendrovei ir jos kreditoriams.

Teismas pagrįstai sprendė, kad žala padaryta įstaigos vadovei ir jos dalininkui laiku nesikreipus į teismÄ dėl bankroto bylos nemokiai įstaigai iÅ¡kėlimo. Nesant vieÅ¡osios įstaigos turto, nenustačius jos debitorių, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡i 10 878,76 Eur suma bankroto procedÅ«rų metu nebus iÅ¡mokėta kreditoriams. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovų neteisėtais, kaltais veiksmais BVÅ¡Ä® „Kėdainių kraÅ¡tas“ ir jos kreditoriams yra padaryta 10 878,76 Eur žala, kuri priteista iÅ¡ kaltų asmenų pagrįstai.

Dėl atsakovų civilinės teisinės atsakomybės sÄ lygų 26. Galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d. Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vardu nepateiktas teismui pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Kad bÅ«tų galima taikyti juridinio asmens vadovui ar jo dalyviui civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ nurodytų sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės I. M. civilinės teisinės atsakomybės sÄ lygų, pagrįstai konstatavo, jog ji pagal einamas įstaigos vadovės pareigas ir jai suteiktÄ vienasmenio atstovavimo įstaigai teisę, disponavo visa informacija apie įmonės finansinę padėtį, žinojo įstaigos „Kėdainių kraÅ¡tas“ turto sudėtį, įmonės skolininkus ir kreditorius, atsiskaitymo pagal įmonės sudarytas sutartis terminus, todėl, jai buvus įstaigos vadove nuo pat jos įsteigimo ir nesikreipus į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir tokiu bÅ«du pažeidus Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pareigÄ , tenka pareiga atlyginti įstaigai padarytÄ Å¾alÄ už nesikreipimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246-6.249 straipsniai).

27. Sprendžiant dėl įstaigos dalininko A. Å . atsakomybės sÄ lygų nustatymo, teisėjų kolegija pažymi, kad vieÅ¡osios įstaigos dalininkai Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 9 dalies prasme yra tokios įstaigos savininkai, vadinasi, yra subjektai, turintys pareigÄ pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos vieÅ¡ajai įstaigai iÅ¡kėlimo, Å¡iai esant nemokiai. Komentuotame įstatyme įtvirtinta įstaigos vadovo pareiga pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos įstaigai iÅ¡kėlimo ir Å¡ios pareigos prioritetiÅ¡kumas neeliminuoja taip pat ir įstaigos dalininko (bendrasavininko) pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įstaigai iÅ¡kėlimo, jeigu, esant įstatymo nustatytoms sÄ lygoms, paskirtasis dalininkų vadovas nesiima tokių veiksmų.

Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnis reglamentuoja visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijÄ . Å is vieÅ¡osios įstaigos organas pagal pareigas be kita ko tvirtina įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinį (Ä®statymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ä®statymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekvienais metais per keturis mėnesius nuo vieÅ¡osios įstaigos finansinių metų pabaigos turi įvykti eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas. VieÅ¡osios įstaigos vadovas privalo eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui pateikti vieÅ¡osios įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir praėjusių finansinių metų vieÅ¡osios įstaigos veiklos ataskaitÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 7, 8 dalis, įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinys – finansinių ataskaitų rinkinys, kuriame pateikiami apibendrinti įstaigos finansinių metų duomenys apie įstaigos finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus.

28. Apeliantas Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje savo kaltę dėl žalos atlyginimo neigia tais argumentais, jog jis nežinojo apie turimos VÅ¡Ä® blogÄ finansinę bÅ«klę, todėl jam nekilo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teisėjų kolegija nustatė, kad VÅ¡Ä® „Kėdainių kraÅ¡tas“ bendrasavininkas A. Å . nepateikė įrodymų, jog neturėjo teisės ir galimybės ar jam buvo trukdoma susipažinti su vieÅ¡osios įstaigos dokumentais ir gauti vieÅ¡osios įstaigos duomenis apie jos veiklÄ ir esamÄ finansinę bÅ«klę (Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Ä®staigos dalininko teisinis statusas, suteikia jam teisę ir galimybę suÅ¡aukti visuotinį eilinį ar neeilinį dalininkų susirinkimÄ , pareikalauti iÅ¡ paskirtojo įstaigos vadovo vykdyti įstatyme ir įstatuose numatytÄ pareigÄ rengti ir teikti dalininkų susirinkimui įmonės veiklos ataskaitas, atsiskaityti už atliktÄ darbÄ . Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo A. Å . atsakomybės sÄ lygų, pagrįstai konstatavo, kad, nagrinėjamu atveju dalininko nesidomėjimas įstaigos veikla daugiau nei 7 metus, nedėjus pastangų gauti informacijÄ apie įstaigos veiklÄ , jos finansinę padėtį, atsakovui nepateikus teismui jokių įrodymų, kad jam buvo trukdoma gauti duomenis apie turimÄ VÅ¡Ä®, negali bÅ«ti laikomas teisėtu atsakovo, kaip įstaigos dalininko pareigų vykdymu.

Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas A. Å ., kaip įstaigos „Kėdainių kraÅ¡tas“ dalininkas turėjo galimybę ir pareigÄ teismui pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jeigu to nepadarė įstaigos vadovė. Tokiu bÅ«du pažeidus Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jam tenka pareiga kaip įstaigos bendrasavininkiui atlyginti įstaigai padarytÄ Å¾alÄ už neteisėtÄ neveikimÄ (CK 2.50 straipsnio 3 dalis, 6.246-6.249 straipsniai).

Dėl solidarios atsakovų atsakomybės 29. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad nagrinėjamu atveju negalima solidarioji atsakovų atsakomybė. Pagal teismų praktikÄ , jeigu nustatoma, kad pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo pažeidė juridinio asmens vadovas ir savininkas, jie už padarytÄ Å¾alÄ kreditoriams atsako kaip solidarieji skolininkai CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu – kai prievolė susijusi su kelių asmenų padarytos žalos atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

Å ioje byloje juridinio asmens dalyvio ir jo valdymo organo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra toks pat – pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo pažeidimas. Byloje bÅ«tent atsakovai turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, jog žala nėra bendra, tačiau Å¡ios pareigos jie nevykdė. Todėl abu atsakovai laikytini solidariai atsakingais už kilusiÄ Å¾alÄ (CPK 178 straipsnis, CK 6.6 straipsnis, 6.246-249 straipsniai). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 30. Nustatyta, kad už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė sumokėjo 300 Eur sumÄ advokato paslaugoms apmokėti (2 t. b. l. 14, 15).

Apeliacinį skundÄ atmetus, ieÅ¡kovės turėtos iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ apelianto (CPK 93, 98 straipsniai).

31. Nustatyta, kad A. Å . yra sumokėjęs 245 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ . Ä®statymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog už apeliacinius skundus bylose, kilusiose iÅ¡ bankroto teisinių santykių, tretieji asmenys yra atleisti nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Todėl A. Å . grÄ Å¾inamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybė turėjo 3,82 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Å is suma nesudaro minimalios priteistinos poįstatyminiais aktais nustatytos sumos, todėl Å¡alims nepaskirstoma. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti bankrutavusiai vieÅ¡ajai įstaigai „Kėdainių kraÅ¡tas“ (įstaigos kodas 302663972), iÅ¡ A.

Å . (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. GrÄ Å¾inti A. Å . (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 245 Eur sumokėto žyminio mokesčio sumÄ pagal 2020 m. rugpjūčio 17 d. mokėjimo nurodymÄ (žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos). Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Dalė Burdulienė Raimondas Buzelis Arvydas Žibas