fcbaff88-0aad-44cb-9bac-d3ca3c23397d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-8763-1134/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04402-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.4; 2.6.11.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.1.7.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė, sekretoriaujant Neringai Pratapaitei, vertėjaujant Giedriui Račkauskui, dalyvaujant ieškovo R. P. atstovui advokatui Viktorui Dovidaičiui, atsakovo Č. K. atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui, liudytojams Ž.

K. ir G. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. P. ieÅ¡kinį atsakovui Č. K. dėl piniginių lėšų grÄ Å¾inimo ir baudos pagal sutartį priteisimo. Teismas n u s t a t ė: II. Å alių nurodytos aplinkybės ir argumentai 1. IeÅ¡kovas R. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Č. K. 10 000 Eur sumokėtÄ avansÄ , 10 000 Eur baudÄ už sutarties nevykdymÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2022 m. sausio 5 d. ieÅ¡kovas R. P. (toliau - ir ieÅ¡kovas, bÅ«simasis pirkėjas) sudarė su atsakovu Č. K. (toliau – ir atsakovas, bÅ«simasis pardavėjas) preliminariÄ jÄ Å¾emės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis).. Sutarties 1 punkte Å¡alys susitarė, kad bÅ«simas pardavėjas įsipareigoja parduoti, o bÅ«simas pirkėjas įsipareigoja nupirkti Å¡iame Sutarties punkte nurodyto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (kartu su jame esančiais vandenimis, medžių ir krÅ«mų želdiniais, daugiamečiais sodiniais, laikinaisiais statiniais, jei tokių bÅ«tų) dalį (kurios plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 4 arai ir nedidesnis kaip 12 arų, ir kuris priklauso nuo galimybės pasirinkti atkuriamÄ plotÄ (duomenys neskelbtini) žemės sklype) (toliau vadinamÄ â€žÅ½emės sklypo dalimi“), esančiÄ Vilniaus miesto savivaldybėje, ir sudaryti pagrindinę turto „(Žemės sklypo dalies“) pirkimo – pardavimo sutartį, toliau vadinamÄ â€žPagrindine sutartimi“, per 10 dienų nuo nuosavybės teisių į Žemės sklypo dalį įregistravimo BÅ«simo pardavėjo vardu nekilnojamojo turto registre (VÄ® Registrų centre) dienos.

Sutarties 3 punkte numatyta, kad Žemės sklypo dalies kaina yra 32 000 Eur ir nepriklauso nuo pasirinkto pagal Sutartį Žemės sklypo dalies ploto su sÄ lyga, kad bÅ«simasis pardavėjas tinkamai įvykdė įsipareigojimÄ pasirinkti maksimaliai jam leistinÄ atkuriamojo ploto (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo dalį. Pagal Sutarties 5 punktÄ , bÅ«simas pirkėjas bÅ«simajam pardavėjui prieÅ¡ Å¡ios Sutarties pasiraÅ¡ymÄ sumokėjo 10 000 Eur grynais pinigais. Å alys susitarė, jog likusi Žemės sklypo dalies kainos dalis, t. y. 22 000 Eur bÅ«simam pardavėjui sumokami pagrindinės sutarties sudarymo dienÄ , pavedant pinigus į Sutartyje nurodytÄ sÄ skaitÄ .

Å alių atsakomybė numatyta Sutarties 13 punkte, pagal kurį Å¡alys susitarė, jog bÅ«simasis pardavėjas atsisakęs parduoti Sutartyje nurodytÄ turtÄ , įsipareigoja nedelsiant grÄ Å¾inti bÅ«simajam pirkėjui gautus 10 000 Eur ir papildomai per tris dienas nuo sutartinių įsipareigojimų pagal Å¡iÄ Sutartį neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo sumokėti bÅ«simajam pirkėjui 10 000 Eur dydžio baudÄ , kurie užskaitomi kaip bÅ«simojo pirkėjo minimalių nuostolių, atsiradusių dėl Å¡ios Sutarties nevykdymo, atlyginimas.

Atsakovas 2022 m. sausio 24 d. per Vilniaus miesto 36-Ä jį notarų biurÄ iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui pareiÅ¡kimÄ Notarinio registro Nr. 1248 apie 2022 m. sausio 5 d. sudarytos Sutarties nutraukimÄ . PareiÅ¡kime atsakovas iÅ¡dėstė tokio turinio pareiÅ¡kimÄ - „R. P., praneÅ¡u Jums, kad nutraukiu su Jumis 2022 m. sausio 5 d. sudarytÄ sutartį, kuria įsipareigojau parduoti, o JÅ«s įsipareigojote nupirkti dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), į kuriÄ man nuosavybės teise bus atkurtos ateityje.

MinėtÄ dalį žemės sklypo esu įsipareigojęs perleisti p. J. K. anksčiau sudaryta analogiÅ¡ka sutartimi. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, noriu Jums grÄ Å¾inti JÅ«sų man sumokėtus 10 000 Eur “. Tačiau atsakovas ieÅ¡kovui negrÄ Å¾ino 10 000 Eur sumokėto avanso.

3. Kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovas, iÅ¡ atsakovo 2022 m. sausio 24 d. per Vilniaus miesto 36-Ä jį notarų biurÄ iÅ¡siųsto ieÅ¡kovui pareiÅ¡kimo apie 2022 m. sausio 5 d. tarp Å¡alių sudarytos Sutarties nutraukimÄ matyti, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas dalį Žemės sklypo yra įsipareigojęs perleisti J. K. anksčiau sudaryta analogiÅ¡ka sutartimi. Kadangi atsakovas neįvykdė Å¡ios Sutarties, ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo ne tik grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui jo prieÅ¡ Å¡ios Sutarties pasiraÅ¡ymÄ atsakovui sumokėtus 10 000 Eur, bet ir sumokėti Sutartyje numatytÄ 10 000 Eur dydžio baudÄ .

Pagal Å¡iÄ Sutartį 10 000 Eur dydžio bauda numatyta kaip bÅ«simojo pirkėjo minimalių nuostolių, atsiradusių dėl Å¡ios Sutarties nevykdymo, atlyginimas. Kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo nesÄ Å¾iningų veiksmų, pripažintina, kad tarp ieÅ¡kovo patiriamų nuostolių ir preliminariosios sutarties su atsakovu neįvykdymo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys turi bÅ«ti tenkinamas pilna apimti.

4. Atsakovas Č. K. atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl piniginių lėšų grÄ Å¾inimo ir baudos pagal sutartį priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Dėl 10 000 Eur avanso grÄ Å¾inimo atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovo sumokėta 10 000 Eur suma atsakovui jau yra jam grÄ Å¾inta, todėl ieÅ¡kovo keliamas reikalavimas priteisti jam sumokėtÄ 10 000 Eur dydžio avansÄ yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas ir negali bÅ«ti keliamas, kadangi pinigai jau yra sumokėti.

6. Dėl 10 000 Eur dydžio baudos priteisimo atsakovas pažymėjo, kad praÅ¡oma priteisti 10 000 Eur bauda yra pernelyg didelė ir neadekvati, kadangi remiantis esama situacija, avansinė įmoka jau yra grÄ Å¾inta, dėl jos ginčo nėra, atsakovas gražiuoju nuo pat pradžių bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti tarpusavio santykius. 2022-01-09 atsakovo sutuoktinė, atstovaudama vyro interesus dalyvavo žemėtvarkoje sklypų pasirinkimo procedÅ«roje, kur ir suprato, kad neturi daugiau pasirinktinos žemės ir tÄ Å¾odžiu pasakė į susirinkimÄ atvykusiam ieÅ¡kovo atstovui, o pareiÅ¡kimas dėl sutarties nutraukimÄ suraÅ¡ytas ir pateiktas 2022-01-24, t. y. praėjus mažiau nei 20 dienų.

Taigi, atsakovo vertinimu, per 19 dienų nėra aiÅ¡ku, kokius konkrečiai nuostolius patyrė ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas nepateikė jokių rodymų, kokius konkrečiai nuostolius patyrė ieÅ¡kovas, kaip jie pasireiÅ¡kė, kas juos sudaro ir kokia konkrečiai suma. PrieÅ¡ingu atveju laikoma, kad nepatyrus jokių nuostolių, praÅ¡yti priteisti 10 000 Eur dydžio baudÄ nuostolių padengimui, yra neteisėta ir neteisinga atsakovo atžvelgiu. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į sunkiÄ savo sveikatos bÅ«klę.

Jis turi invalidumÄ , yra pensininkas, pats negali atsakyti už savo veiksmus ir jų kontroliuoti, todėl jis yra suteikęs žmonai G. K. 2012-07-02 įgaliojimÄ veikti jo vardu. Žmona už jį dalyvavo ir žemės sklypo atkÅ«rimo procese. Taip pat pats atsakovas sutarties neruošė, jis tik pasirašė jau paruoÅ¡tÄ dokumentÄ . Jis neturi nei teisinio iÅ¡silavinimo, nei kitų reikiamų įgÅ«džių asmeniui siekiančiam sudaryti tokios svarbos sutartį. Jei jis bÅ«tų supratęs baudos dydžio esmę ir jos paskirtį, jis nebÅ«tų sudaręs sutarties tokiomis sÄ lygomis.

Pensinio amžiaus žmogus, turintis dar papildomai ir invalidumÄ bei ribotÄ darbingumÄ , negali priimti tokios atsakomybės mokėti 10 000 Eur baudÄ , kadangi tokių pinigų iÅ¡mokėti jis finansiÅ¡kai nėra pajėgus.

7. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį taip pat pažymėjo, kad jis visÄ laikÄ manė, kad turi kelias nuosavybės atkÅ«rimo teises, kadangi taip jam nurodė pats ieÅ¡kovas R. P.. IeÅ¡kovas buvo informuotas apie tai, kad atsakovas buvo sudaręs analogiÅ¡kÄ sutartį su kitu asmeniu dėl atkuriamo turto perleidimo. Tačiau pats ieÅ¡kovas, nežinia iÅ¡ kur gavęs Å¡iÄ informacijÄ dar iki skundžiamos sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, nurodė atsakovui, kad viskas yra gerai ir jis tÄ , kÄ perleido ankstesne sutartimi trečiam asmeniui J.

K. yra teisėta ir nekliudo sudaryti naujo sandorio, kadangi atsakovui priklauso dar kitos teisės į atkuriamÄ turtÄ . Tačiau, kai atsakovas (jo įgaliotinė žmona) nuvyko į turto rinkimus, sužinojo, kad jam nepriklauso daug teisių, kaip minėjo ieÅ¡kovas, o priklauso tik tas vienas jau perleistas žemės sklypas. Todėl atsakovas net nesuprato, kad dukart perleidžia tÄ patį turtÄ . Atsakovas ieÅ¡kovÄ pirmÄ kartÄ pamatė 2022 01 05 dienÄ ryte, kuomet į atsakovo namus atvažiavo nepažįstamas asmuo ir pasiÅ«lė pirkti/parduoti žemę.

Jis jau turėjo visus atsakovo asmens duomenis bei papildomÄ informacijÄ apie nuosavybės teisių atkÅ«rimo eiles, stadijÄ ir pan. Tuomet ieÅ¡kovas po poros valandų dar kartÄ atvažiavo su dar vienu asmeniu ir pateikė pasiraÅ¡ymui sutartį, dėl kurios yra pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys. Taigi atsakovas sutarties nevykdė ir negalėjo vykdyti dėl paties ieÅ¡kovo suklaidinimo. Žinoma, jis galėjo bÅ«ti atidesnis, tačiau jokių nuostolių ieÅ¡kovui nesukėlė, atlygino sumokėtÄ avansÄ , tvarkingai paaiÅ¡kino esamÄ situacijÄ raÅ¡tu, todėl jo veiksmuose nėra neteisėtumo.

Pats ieÅ¡kovas įkalbėjo atsakovÄ sudaryti sutartį, pasinaudodamas tuo, kad jis yra neįgalus, turi nedarbingumÄ , nesuvokia sutarties pasiraÅ¡ymo momentų bei nemoka skaityti lietuviÅ¡kai. Pats ieÅ¡kovas parengė sutartį ir pateikė jÄ atsakovui pasiraÅ¡yti. Tokie ieÅ¡kovo veiksmai yra laikomi neteisėtais, kadangi pats atsakovas buvo apgautas.

8. Teisme gautas ieÅ¡kovo dublikas, kuriame palaikė ieÅ¡kinyje pateiktus reikalavimus ir iÅ¡dėstytus argumentus. Be minėtų argumentų, nurodytų ieÅ¡kinyje, ieÅ¡kovas papildomai nurodė, kad jokios reikÅ¡mės nagrinėjamam ginčui neturi atsakovo teikiama informacija apie tai kokiomis aplinkybėmis jis susipažino su ieÅ¡kovu ir kokiomis aplinkybėmis atsakovas pasirašė Sutartį. Be to, atsakovas nepateikė jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. IeÅ¡kovo teigimu, kartu su atsiliepimu pateikti dokumentai, patvirtinantys atsakovo neįgalumÄ , nepagrindžia atsakovo teiginio, jog jis pats negali atsakyti už savo veiksmus ir jų kontroliuoti, nes nei viename iÅ¡ pateiktų dokumentų nėra duomenų, kurie leistų padaryti tokiÄ iÅ¡vadÄ .

Dokumentuose užfiksuoti medicininiai duomenys rodo atsakovo neįgalumo lygį, funkcinius sutrikimus, kad jis negali dirbti tam tikro darbo, bet ne tai, kad jis yra riboto veiksnumo asmuo, kuris negali atsakyti už savo veiksmus ir jų kontroliuoti. Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovo paaiškinimais apie tai, kad jis, sudarydamas Sutartį buvo suklaidintas ir nežinojo, jog yra pasirašyta analogiška sutartis dėl tos pačios dalies žemės sklypo su trečiuoju asmeniu, kadangi šis teiginys nėra pagrįstas.

Apie Å¡iÄ aplinkybę taip pat nėra nei vieno žodžio Sutartyje, o paties atsakovo veiksmai po Sutarties pasiraÅ¡ymo rodo, jog atsakovas puikiai suvokė Sutarties pasiraÅ¡ymo ir jos nutraukimo pasekmes, nes pareiÅ¡kimÄ dėl Sutarties nutraukimo, kurį taip pat pasirašė jis pats, atsakovas pateikė ne bet kokiÄ leistina raÅ¡ytine formÄ (pvz. – elektroniniu laiÅ¡ku, paprastu registruotu paÅ¡tu) (Sutarties 20 p.), bet per notarÄ .

9. IeÅ¡kovas dublike taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas neginčija, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas, dalį Žemės sklypo buvo įsipareigojęs perleisti J. K. anksčiau sudaryta analogiÅ¡ka sutartimi. Tai, kad atsakovas jau anksčiau buvo sudaręs analogiÅ¡kÄ preliminariÄ jÄ Å½emės sklypo pardavimo sutartį, rodo, jog Sutarties sudarymas atsakovui buvo žinomas ir aiÅ¡kiai suvokiamas veiksmas, nes „analogiÅ¡ka“ sutartis jo buvo sudaroma jau ne pirmÄ kartÄ .

Preliminariosios sutarties esmė ir prigimtis reiÅ¡kia, kad jos Å¡alims derantis dėl sutarties sudarymo, galioja principas, jog Å¡alys turi teisę laisvai derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas susitarimas, tačiau ikisutartiniuose santykiuose Å¡alys privalo elgtis sÄ Å¾iningai, be kita ko, pradėti derybas ir derėtis sÄ Å¾iningai. Kadangi atsakovas neįvykdė Sutarties, ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo ne tik grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui jo prieÅ¡ Å¡ios Sutarties pasiraÅ¡ymÄ atsakovui sumokėtus 10000 Eur, bet ir sumokėti Sutartyje numatytÄ 10 000 EUR dydžio baudÄ .

Pagal Å¡iÄ Sutartį 10000 Eur dydžio bauda numatyta kaip ieÅ¡kovo minimalių nuostolių, atsiradusių dėl Å¡ios Sutarties nevykdymo, atlyginimas. Kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo nesÄ Å¾iningų veiksmų, pripažintina, kad tarp ieÅ¡kovo patiriamų nuostolių ir preliminariosios sutarties su atsakovu neįvykdymo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

10. Atsakovas triplike palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Papildomai nurodė, kad Å¡iuo atveju kaip yra svarbios faktinės aplinkybės, kuriomis tarp Å¡alių buvo sudaryta Preliminarioji sutartis, kadangi atsakovas buvo suklaidintas dėl Sutarties sudarymo ir jeigu bÅ«tų žinojęs, kad jis turi teisę pasirinkti tik vienÄ vienintelį žemės sklypÄ , o ne kaip buvo patikintas kitų asmenų (ieÅ¡kovo ir jo pažįstamų), jog turi teisę pasirinkti kelis sklypus, tai žinodamas šį faktÄ , jis nebÅ«tų sudaręs Sutarties su ieÅ¡kovu, kadangi jau prieÅ¡ tai buvo sudaręs PreliminariÄ jÄ sutartį su kitu asmeniu.

Atsakovas beveik nesupranta lietuvių kalbos, todėl Sutarties teksto tinkamai nesuprato ir galimos baudos mokėjimo sÄ lygos bei pasirašė Sutartį, net neįsigilinęs į visas jos sÄ lygas. IeÅ¡kovas nevertė Sutarties sÄ lygų į atsakovui suprantama rusų kalbÄ . Todėl dėl elementaraus teisinio iÅ¡sprÅ«simo nebuvimo, atsakovas suklydo sudarydamas dar vienÄ PreliminariÄ jÄ sutartį su ieÅ¡kovu, nes pagrįstai tikėjosi, kad galės atkurti ir vėliau parduoti kelis žemės sklypus, o ne vienÄ vienintelį.

Atsakovas sudarė minėtÄ PreliminariÄ jÄ sutartį su ieÅ¡kovu dėl suklydimo, todėl Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas.

11. Atsakovas triplike taip pat pažymėjo, kad jis neprieÅ¡tarauja atlyginti nuostolius ieÅ¡kovui, bet tik tuos, kurie yra pagrįsti, realiai patirti, įrodyti ir adekvatÅ«s. IeÅ¡kovas Å¡iuo atveju nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė vienokio ar kitokio dydžio nuostolius. Be to, atsakovui tokio dydžio bauda bÅ«tų pernelyg sunki finansinė naÅ¡ta, kadangi atsakovo turtinė padėtis nėra tokia gera, kad jis iÅ¡galėtų sumokėti ieÅ¡kovui tokio dydžio baudÄ . Kadangi atsakovas visÄ laikÄ buvo sÄ Å¾iningas, o ginčo Sutartį pasirašė suklaidintas paties ieÅ¡kovo, Å¡iuo atveju baudos dydis turi bÅ«ti ženkliai sumažintas.

12. IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsisako ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 10 000 Eur sumokėto avanso priteisimo, o kitoje dalyje palaikė ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 10 000 Eur baudÄ už Sutarties nevykdymÄ .

13. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovo ieškinį atmesti.

14. Liudytoja Ž. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad visÄ laikÄ Å¾inojo, kad atsakovas turi net kelias teises atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , todėl atsakovui pasiraÅ¡ant ginčo PreliminariÄ jÄ sutartį su ieÅ¡kovu, nebuvo jokio pagrindo manyti, kad atsakovas minėta Sutartimi antrÄ kartÄ Ä¯sipareigoja parduoti tÄ pačiÄ Å½emės sklypo dalį. Atsakovo bÅ«klė Å¡iuo metu yra labai sunki. Sutartį pasirašė atsakovas, tačiau dėl Sutarties sudarymo su ieÅ¡kovu tarėsi jo sutuoktinė.

15. Liudytoja G. K. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji su ieÅ¡kovu tarėsi dėl Sutarties sudarymo. Sutartį pasirašė pats atsakovas. Sutarties ji įdėmiai neperskaitė, nes pasitikėjo ieÅ¡kovu. Ji visÄ laikÄ Å¾inojo, kad atsakovas turi net kelias teises atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , todėl atsakovui pasiraÅ¡ant ginčo PreliminariÄ jÄ sutartį su ieÅ¡kovu, nebuvo jokio pagrindo manyti, kad atsakovas minėta Sutartimi antrÄ kartÄ Ä¯sipareigoja parduoti tÄ pačiÄ Å½emės sklypo dalį.

Atstovaudama vyro interesus ji dalyvavo žemėtvarkoje sklypų pasirinkimo procedÅ«roje, kur supratusi, kad neturi daugiau pasirinktinos žemės, žodžiu tÄ pačiÄ dienÄ pasakė į susirinkimÄ atvykusiam ir ieÅ¡kovo atstovui. Teismas konstatuoja: IeÅ¡kovo atsisakymas nuo ieÅ¡kinio dalies (dėl 10 000 Eur avanso priteisimo) priimamas ir civilinė byla ieÅ¡kovo atsisakytų reikalavimų dalyje nutraukiama. Likusioje dalyje ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies III. Teismo nustatytos reikÅ¡mingos ginčui iÅ¡spręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl ieÅ¡kovo atsisakymo nuo dalies ieÅ¡kinio 16.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl dalies ieÅ¡kinio atsisakymo. IeÅ¡kovo atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovas atsisako ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 10 000 Eur avanso priteisimo iÅ¡ atsakovo, kadangi po ieÅ¡kinio pateikimo teismui atsakovas 2022-03-07 mokėjimo nurodymu grÄ Å¾ino/sumokėjo ieÅ¡kovui 10 000 Eur sumÄ , t. y. įvykdė ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo pagal 2022 m. sausio 5 d. PreliminariÄ jÄ sutartį sumokėtÄ 10 000 Eur avansÄ .

Ieškovo atstovas, kuris yra profesionalus teisininkas – advokatas, patvirtino, kad ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo ir šios bylos dalies nutraukimo teisinės pasekmės ieškovui yra žinomos.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 13 straipsnyje įtvirtintu byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo (autonomijos) principu, šalys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, gali laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Viena iš tokių procesinių teisių yra ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Ieškovas teise atsisakyti ieškinio gali pasinaudoti bet kurioje proceso stadijoje, netgi ir tuo metu, kai galutinis teismo procesinis sprendimas byloje priimtas, bet dar neįsiteisėjęs (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).

18. Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo atsisakymas nuo dalies ieÅ¡kinio reikalavimų neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui, todėl ieÅ¡kovo atsisakymas nuo ieÅ¡kinio dalies ( dėl 10 000 Eur avanso priteisimo) priimamas ir civilinė byla ieÅ¡kovo atsisakytų reikalavimų dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Dėl 10 000 Eur baudos už 2022 m. sausio 5 d. Preliminarios sutarties nevykdymÄ 19. IÅ¡ Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad 2022 m. sausio 5 d. ieÅ¡kovas R. P. (toliau - ir ieÅ¡kovas, bÅ«simasis pirkėjas) sudarė su atsakovu Č. K. (toliau – ir atsakovas, bÅ«simasis pardavėjas) preliminariÄ jÄ Å¾emės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis).

20. Sutarties 1 punktu Å¡alys susitarė, kad bÅ«simas pardavėjas įsipareigoja parduoti, o bÅ«simas pirkėjas įsipareigoja nupirkti Å¡iame Sutarties punkte nurodyto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (kartu su jame esančiais vandenimis, medžių ir krÅ«mų želdiniais, daugiamečiais sodiniais, laikinaisiais statiniais, jei tokių bÅ«tų) dalį (kurios plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 4 arai ir nedidesnis kaip 12 arų, ir kuris priklauso nuo galimybės pasirinkti atkuriamÄ plotÄ (duomenys neskelbtini) žemės sklype) (toliau vadinamÄ â€žÅ½emės sklypo dalimi“), esančiÄ Vilniaus miesto savivaldybėje, ir sudaryti pagrindinę turto „(Žemės sklypo dalies“) pirkimo – pardavimo sutartį, toliau vadinamÄ â€žPagrindine sutartimi“, per 10 dienų nuo nuosavybės teisių į Žemės sklypo dalį įregistravimo BÅ«simo pardavėjo vardu nekilnojamojo turto registre (VÄ® Registrų centre) dienos.

21. Sutarties 3 punkte numatyta, kad Žemės sklypo dalies kaina yra 32 000 Eur ir nepriklauso nuo pasirinkto pagal Sutartį Žemės sklypo dalies ploto su sÄ lyga, kad bÅ«simasis pardavėjas tinkamai įvykdė įsipareigojimÄ pasirinkti maksimaliai jam leistinÄ atkuriamojo ploto (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo dalį. Pagal Sutarties 5 punktÄ , bÅ«simas pirkėjas bÅ«simajam pardavėjui prieÅ¡ Å¡ios Sutarties pasiraÅ¡ymÄ sumokėjo 10 000 Eur grynais pinigais. Å alys susitarė, jog likusi Žemės sklypo dalies kainos dalis, t. y. 22 000 Eur bÅ«simam pardavėjui sumokama pagrindinės sutarties sudarymo dienÄ , pavedant pinigus į Sutartyje nurodytÄ sÄ skaitÄ .

22. Sutarties 13 punktu Å¡alys taip pat susitarė, jog bÅ«simasis pardavėjas atsisakęs parduoti Sutartyje nurodytÄ turtÄ , įsipareigoja nedelsiant grÄ Å¾inti bÅ«simajam pirkėjui gautus 10 000 Eur ir papildomai per tris dienas nuo sutartinių įsipareigojimų pagal Å¡iÄ Sutartį neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo sumokėti bÅ«simajam pirkėjui 10 000 Eur dydžio baudÄ , kurie užskaitomi kaip bÅ«simojo pirkėjo minimalių nuostolių, atsiradusių dėl Å¡ios Sutarties nevykdymo, atlyginimas.

23. Atsakovas 2022 m. sausio 24 d. per Vilniaus miesto 36-Ä jį notarų biurÄ iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui pareiÅ¡kimÄ Notarinio registro Nr. 1248 apie 2022 m. sausio 5 d. sudarytos Sutarties nutraukimÄ . PareiÅ¡kime atsakovas iÅ¡dėstė tokio turinio pareiÅ¡kimÄ - „R. P., praneÅ¡u Jums, kad nutraukiu su Jumis 2022 m. sausio 5 d. sudarytÄ sutartį, kuria įsipareigojau parduoti, o JÅ«s įsipareigojote nupirkti dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), į kuriÄ man nuosavybės teise bus atkurtos ateityje. MinėtÄ dalį žemės sklypo esu įsipareigojęs perleisti p. J. K. anksčiau sudaryta analogiÅ¡ka sutartimi. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, noriu Jums grÄ Å¾inti JÅ«sų man sumokėtus 10 000 Eur“.

24. Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo preliminariosios sutarties šaliai, dėl kurios kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto (žemės sklypo) pirkimo–pardavimo sutartis.

25. Sutarties sudarymas paprastai prasideda derybomis, kurių metu Å¡alys siekia suderinti tiek savo reikalavimus viena kitai, tiek galimas bÅ«simos sutarties sÄ lygas. Å alims pradėjus derybas, tarp jų susiklostę santykiai vadinami ikisutartiniais. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad Å¡alys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradėjusios Å¡alys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (CK 6.163 str. 2 d.) Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios Å¡alys turi abipusę pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai (CK 1.5 straipsnis).

CK 6.163 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad Å¡alis, kuri derybų metu elgiasi nesÄ Å¾iningai, privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius. Gana toli pažengę Å¡alių ikisutartiniai santykiai gali bÅ«ti užfiksuojami raÅ¡ytinę formÄ privalančioje turėti preliminariojoje sutartyje, kuri yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai (CK 6.165 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010).

26. CK 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas reiÅ¡kia asmens universaliÄ teisę savo pasirinkimu ir laisva valia pradėti derybas, sudaryti preliminariÄ jÄ sutartį dėl pagrindinės sutarties, sudaryti vienos ar kelių rÅ«Å¡ių sutarčių elementų turinčiÄ sutartį, nurodyti sÄ lygines sandorio sÄ lygas ir pan. Tai reiÅ¡kia, kad sutarties laisvės principas leidžia asmeniui savo valia spręsti ir sudaryti CK normomis reglamentuotas ir Å¡iomis normomis tiesiogiai nereglamentuotas, tačiau imperatyviosioms teisės normoms neprieÅ¡taraujančias sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2009).

27. PreliminariÄ ja sutartimi laikomas Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariajai sutarčiai, be kita ko, yra bÅ«dinga tai, kad tokios sutarties Å¡alys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natÅ«ra – Å¡alims per preliminariojoje sutartyje nustatytÄ terminÄ nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

28. Vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai jokių neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Be to, preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta ir netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis).

Kitaip tariant, preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ne tik nuostolių, bet ir netesybų kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai:

1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį;

2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi bÅ«ti nepagrįstas. Svarbu tai, kad nurodytos sÄ lygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties Å¡alies atsakomybei atsirasti nepakanka vien nustatyti, jog kita Å¡alis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Kai viena preliminariosios sutarties Å¡alis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties Å¡alies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties Å¡alis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sÄ lyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021).

30. Taigi, civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu Å¡alis ne tik pažeidė preliminariÄ jÄ sutartį, kaip tokio pobÅ«džio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį (vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį), bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo.

31. Byloje nėra ginčo, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad būtent atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį.

32. Dėl sutarties negalėjimo vykdyti iÅ¡ atsakovo pusės atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo informuotas apie tai, kad atsakovas buvo sudaręs analogiÅ¡kÄ sutartį su kitu asmeniu dėl atkuriamo turto perleidimo. Tačiau pats ieÅ¡kovas, nežinia iÅ¡ kur gavęs Å¡iÄ informacijÄ dar iki skundžiamos sutarties pasiraÅ¡ymo dienos nurodė atsakovui, kad viskas yra gerai ir jis tÄ , kÄ perleido ankstesne sutartimi trečiam asmeniui J. K. yra teisėta ir nekliudo sudaryti naujo sandorio, kadangi tai atsakovui priklauso dar kitos teisės į atkuriamÄ turtÄ .

Tačiau teismas tokius atsakovo teiginius vertina kritiÅ¡kai, kadangi jokių Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų atsakovas į bylÄ nepateikė (CPK 178 straipsnis). Byloje apklaustos liudytojos taip pat Å¡ių atsakovo argumentų nepatvirtino. PrieÅ¡ingai, jos nurodė, kad visÄ laikÄ Å¾inojo, kad atsakovas turi net kelias teises atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , todėl atsakovui sudarant ginčo PreliminariÄ jÄ sutartį su ieÅ¡kovu, nebuvo jokio pagrindo manyti, kad atsakovas minėta Sutartimi antrÄ kartÄ Ä¯sipareigoja parduoti tÄ pačiÄ Å½emės sklypo dalį.

33. Å iame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Preliminariosios sutarties 8 punkte bÅ«simas pardavėjas ( t. y. atsakovas) pareiÅ¡kė ir garantavo, kad minėta Žemės sklypo dalis pagrindinės sutarties sudarymo metu nebus teisminio ginčo objektu, Žemės sklypo dalis niekam nebus perleista ir neįkeista, neareÅ¡tuota, taip pat nebus kitų apribojimų valdyti Å¡iÄ Å½emės sklypo dalį, naudotis ja ir įsipareigojo niekam kitam neparduoti, nepadovanoti, neįkeisti, nemainyti, neiÅ¡nuomuoti, nesuteikti panaudos teisės ar kitaip apriboti savo teisių į nurodytÄ Å½emės sklypo dalį, taip pat nevesti derybų su trečiais asmenimis dėl nurodytos Žemės sklypo dalies pardavimo ir/ar kitos žemės nei Žemės sklypo dalis pasirinkimo.

34. Taigi visuma byloje esančių duomenų suponuoja iÅ¡vadÄ , kurios atsakovas bylos nagrinėjimo metu ir neginčijo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta bÅ«tent dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas dalį Žemės sklypo jau buvo įsipareigojęs perleisti J. K. anksčiau sudaryta analogiÅ¡ka sutartimi. Kaip minėta, Sutarties 13 punktu Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, jog bÅ«simasis pardavėjas ( t. y. atsakovas) atsisakęs parduoti Sutartyje nurodytÄ turtÄ , įsipareigoja nedelsiant grÄ Å¾inti bÅ«simajam pirkėjui gautus 10 000 Eur ir papildomai per tris dienas nuo sutartinių įsipareigojimų pagal Å¡iÄ Sutartį neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo sumokėti bÅ«simajam pirkėjui 10 000 Eur dydžio baudÄ , kurie užskaitomi kaip bÅ«simojo pirkėjo minimalių nuostolių, atsiradusių dėl Å¡ios Sutarties nevykdymo, atlyginimas.

Sudarydamas 2022 m. sausio 5 d. PreliminariÄ jÄ sutartį atsakovas sutiko su tuo, kad turės mokėti netesybas (baudÄ ), kompensuojančias ieÅ¡kovui praradimus (minimalius nuostolius) dėl nevykdomos ar netinkamai vykdomos prievolės. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Dėl nurodytų aplinkybių ieÅ¡kovas įgijo teisę į minimalių nuostolių atlyginimÄ , t. y. atsakovas turi pareigÄ sumokėti ieÅ¡kovui netesybas (CK 6.38 straipsnis) kaip sutarties Å¡alys susitarė 2022-01-05 Preliminarios sutarties 13 punkte.

35. Nagrinėjamu atveju Å¡alys preliminariosios sutarties 13 ir 14 punktuose susitarė dėl netesybų ir nustatė jų dydį, kurį sutartį pažeidusi Å¡alis privalo sumokėti kitai. Preliminariosios sutarties sÄ lygos nustatė abiem Å¡alims analogiÅ¡kas pasekmes, jei bus nustatyta, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl kažkurios iÅ¡ jų kaltės (t. y. kiekviena iÅ¡ Å¡alių įsipareigojo mokėti po 10000 Eur baudÄ dėl nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį). Å ioje byloje ieÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 10000 Eur sumÄ , lygiÄ nustatytoms sutartyje netesyboms.

36. Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

37. Remiantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariÄ jÄ sutartį sudariusi Å¡alis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius. Remiantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Lietuvos apeliacinis teismas, aiÅ¡kindamas nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , yra pažymėjęs, jog preliminariojoje sutartyje Å¡alys gali nustatyti netesybas už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ . Å alis, nevykdanti ar netinkamai vykdanti savo sutartinius įsipareigojimus, turi kitai Å¡aliai sumokėti sulygtas netesybas. Netesybų prigimtis yra dvejopa: pirma, jos yra prievolės užtikrinimo bÅ«das, nes skatina, skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę, antra, netesybos yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.258 straipsnis).

Taigi, netesybos, neįvykdžius prievolės, padeda kompensuoti kreditoriaus interesÄ ir jam nereikia įrodyti savo patirtų nuostolių dydžio. Å iuo atžvilgiu netesybos gali bÅ«ti laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi preliminariajai sutarčiai taikytinos tokios pat taisyklės kaip ir sudarant pagrindinę sutartį, todėl preliminariÄ jÄ sutartį galima užtikrinti tais sutarčių užtikrinimo bÅ«dais, kurių nedraudžia įstatymas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 2A-462/2008).

38. Jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-409/2010). Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebÅ«tų sudaryta pagrindo Å¡aliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

39. Ä®statyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiÅ¡kiai per didelės arba kai prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis). SÄ vokos „aiÅ¡kiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali bÅ«ti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sÄ raÅ¡as nebaigtinis:

į Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį ir sutarties tikslus, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, ar Å¡alys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus, sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , CK 6.251straipsnyje, reglamentuojančiame visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį, Å¡alių tarpusavio santykius.

Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-187-378/2021).

40. Taigi, nors sutartiniams santykiams taikytinas sutarties laisvės ir privalomumo principas, tačiau ginÄÄ nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija ir tais atvejais, kai netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė yra iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali bÅ«ti mažinamos tiek esant skolininko praÅ¡ymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-578/2012; kt.).

41. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-35-823/2021).

42. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, atsakovas atsikirtimus dėl ieÅ¡kovo reikalavimo mokėti netesybas grindė tuo, kad 2022-01-09 atsakovo sutuoktinė, atstovaudama vyro interesus dalyvavo žemėtvarkoje sklypų pasirinkimo procedÅ«roje, kur ir suprato, kad neturi daugiau pasirinktinos žemės ir tÄ Å¾odžiu tÄ pačiÄ dienÄ pasakė į susirinkimÄ atvykusiam ieÅ¡kovo atstovui, o pareiÅ¡kimas dėl sutarties nutraukimÄ suraÅ¡ytas ir pateiktas 2022-01-24, t. y. praėjus mažiau nei 20 dienų.

Taigi, atsakovo vertinimu, per 19 dienų nėra aiÅ¡ku, kokius konkrečiai nuostolius patyrė ieÅ¡kovas. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į sunkiÄ savo sveikatos bÅ«klę. Jis turi invalidumÄ , yra pensininkas, pats negali atsakyti už savo veiksmus ir jų kontroliuoti, todėl jis yra suteikęs žmonai G. K. 2012-07-02 įgaliojimÄ veikti jo vardu. Žmona už jį dalyvavo ir žemės sklypo atkÅ«rimo procese. Taip pat pats atsakovas sutarties neruošė, jis tik pasirašė jau paruoÅ¡tÄ dokumentÄ .

Jis neturi nei teisinio iÅ¡silavinimo, nei kitų reikiamų įgÅ«džių asmeniui siekiančiam sudaryti tokios svarbos sutartį. Atsakovas taip pat beveik nesupranta lietuvių kalbos, todėl sutarties teksto tinkamai nesuprato ir pasirašė sutartį net neįsigilinęs į visas jos sÄ lygas. IeÅ¡kovas nevertė sutarties sÄ lygų į atsakovui suprantama rusų kalbÄ . Todėl dėl elementaraus teisinio iÅ¡sprÅ«simo nebuvimo, atsakovas suklydo sudarydamas dar vienÄ PreliminariÄ jÄ sutartį su ieÅ¡kovu.

Jei jis bÅ«tų supratęs baudos dydžio esmę ir jos paskirtį, jis nebÅ«tų sudaręs sutarties tokiomis sÄ lygomis. Atsakovo atstovas tokios pozicijos laikėsi iÅ¡ esmės ir teikdamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu. Tuo tarpu ieÅ¡kovas Å¡ių atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių nenuginčijo ir nepaneigė.

43. Ä®vertinęs Sutarties sudarymo aplinkybes, atsakovo elgesį sutartiniuose santykiuose (t. y. 2022-01-09 atsakovo sutuoktinė, atstovaudama vyro interesus dalyvavo žemėtvarkoje sklypų pasirinkimo procedÅ«roje, kur supratusi, kad neturi daugiau pasirinktinos žemės, žodžiu tÄ pačiÄ dienÄ pasakė į susirinkimÄ atvykusiam ieÅ¡kovo atstovui, o pareiÅ¡kimas dėl sutarties nutraukimÄ suraÅ¡ytas ir pateiktas 2022-01-24, t. y. praėjus 19 dienų nuo Preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymo), įsipareigoto sudaryti Žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sandorio vertę ( 32 000 Eur), aplinkybę, kad Sutartį rengė ieÅ¡kovas, bei aplinkybę, kad ieÅ¡kovas neįrodinėjo galimų nuostolių, kaip jie pasireiÅ¡kė, kas juos sudaro ir kokia konkrečiai suma, t. y. nepagrindė teiginių dėl to, kad Sutartyje nustatytas baudos dydis yra tinkamas ir nepažeidžiantis Å¡alių interesų pusiausvyros, teismas konstatuoja, kad Sutartyje nustatytas netesybų dydis (10 000 Eur), neatitinka protingumo ir proporcingumo kriterijų ir yra aiÅ¡kiai per didelis.

Kaip minėta, netesybos atlieka kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , siekiant atlyginti nukentėjusiajai Å¡aliai nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai Å¡aliai (ieÅ¡kovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies (atsakovo) sÄ skaita.

44. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, ir įvertinęs Å¡alių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, bei vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus atitiktų netesybų sumažinimas iki 2500 Eur sumos, ir bÅ«tent tokio dydžio netesybos priteistinos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo (CPK 185 straipsnis).

45. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 46. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

47. IeÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro už ieÅ¡kinį sumokėtas 450 Eur žyminis mokestis ir 1200 Eur iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ . Atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 400 Eur iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ .

48. IeÅ¡kovui atsisakius dalies ieÅ¡kinio reikalavimų, dėl to, kad atsakovas įvykdė ieÅ¡kovo reikalavimus po kreipimosi į teismÄ dienos, o kitoje dalyje ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys patenkintas 62,5 proc., todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 1031,25 Eur (1650 Eur x 62,5 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 150 Eur (400 Eur x 37,5 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atlikus įskaitymÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo iÅ¡ viso priteistina 881,25 Eur (1031,25 Eur – 150 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

49. Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5 Eur), todėl iÅ¡ Å¡alių nepriteistinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsniu, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: priimti ieÅ¡kovo R.

P. pareiÅ¡kimÄ dėl dalies ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymo, pareikÅ¡tų atsakovui Č. K., dėl 10 000 Eur avanso priteisimo ir civilinę bylÄ Nr. e2-8763-1134/2022 ieÅ¡kovo atsisakytų reikalavimų dalyje nutraukti. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį dėl baudos priteisimo tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovui R. P., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovo Č. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2500 Eur (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų) baudÄ ir 881,25 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vieno euro ir 25 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Marina Vladimircevienė