fcba2ef9-9beb-4598-a71b-40d9dacd0a37 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, jog iki įsakymo priėmimo jis tarnavo Karo prievolės administravimo tarnyboje prie KAM pagal profesinės karo tarnybos sutartisAdministracinė byla Nr. I-2051-789/2013Proceso Nr. 3-61-3-00158-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 8.1.1, 9.7, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos UAB „Santechnikos verslas“ atstovui advokatui Tadui Blažiui ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovui ArÅ«nui Abromavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Santechnikos verslas“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja UAB „Santechnikos verslas“ kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–4), kuriame praÅ¡o:

1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2012-08-07 sprendimÄ Nr. (4.65)-400-135;

2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2012-09-27 sprendimÄ Nr. 69-168;

3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2012-12-20 sprendimÄ Nr. S-221(7-208/2012);

4) atleisti nuo baudų ir delspinigių;

5) sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 100 str. 1 d. 3 p., 113 str. 1 d. 3 p. nuostatos tiek, kiek jos nenustato galimybės atleisti juridinių asmenų nuo priskaičiuotų mokestinių nepriemokų, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 str. 1 d., 46 str. 1 ir 4 d.Skunde pareiÅ¡kėja nurodo, kad Vilniaus AVMI 2012-08-07 pareiÅ¡kėjos atžvilgiu priėmė sprendimÄ Nr. (4.65)-400-135 „Dėl atleidimo nuo baudų ir/ar delspinigių“, kuriuo atmetė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atleisti nuo priskaičiuotų baudų ir delspinigių: 1785,81 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) delspinigių, 302 Lt GPM baudos, 14 423,25 Lt pelno mokesčio (toliau – ir PM) delspinigių, 5368 Lt PM baudos, 21 192,38 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) delspinigių, 5086 Lt PVM baudos, 11 716,20 Lt socialinio mokesčio (toliau – ir SM) delspinigių ir 891 Lt SM baudos.

VMI 2012-09-27 sprendimu Nr. 69-168 patvirtino minėtÄ Vilniaus AVMI sprendimÄ . Mokestinių ginčų komisija 2012-12-20 sprendimu Nr. S-221(7-208/2012) patvirtino minėtÄ VMI sprendimÄ . PareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ atleisti nuo baudų bei delspinigių grindė tuo, kad susiklosčius ekonominei krizei sutriko atsiskaitymai tarp bendrovės ir jos produkcijos pirkėjų. Taip pat nurodė, kad jau patikrinimo metu vyko teisminis ginčas su AB-firma „VITI“ dėl 1 400 000 Lt dydžio skolos priteisimo iÅ¡ pastarosios bendrovės, priteistos sumos pareiÅ¡kėja neatgavo iki Å¡iol.

Informavo, kad darbus atlieka objektuose, finansuojamuose iÅ¡ Europos SÄ jungos lėšų, tokiems darbams sutartyse nurodomas 60–90 dienų mokėjimo atidėjimo terminas, o mokėti mokesčius, darbo užmokestį, tiekti medžiagas į darbų objektus tenka nedelsiant. PareiÅ¡kėja nesutinka su ginčijamuose sprendimuose iÅ¡dėstytais argumentais dėl MAÄ® 141 str. 1 d. 2 p. taikymo. Atsakovė nurodė, kad MAÄ® 141 str. 1 d. 2 p. nustatytas atleidimo nuo baudų bei delspinigių pagrindas pareiÅ¡kėjos atžvilgiu netaikytinas vien dėl tos priežasties, kad ji nepateikė įrodymų, kad nenumatė (bei negalėjo numatyti) ekonominės krizės. Skundžiamuose sprendimuose neneigiamas ekonominės krizės buvimas, tačiau vietos administratorius nepagrįstai sutapatina recesijÄ su krize.

LietuvÄ iÅ¡tiko ne recesija, o ekonominė krizė. Å ios sÄ vokos negali bÅ«ti sutapatinamos. Aplinkybę, jog LietuvÄ iÅ¡tiko ekonominė krizė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs visuotinai žinoma. Vadinasi, jos buvimo pareiÅ¡kėja įrodinėti nebeprivalo. Taip pat nurodo, kad krizės ji nenumatė ir negalėjo numatyti net ir apdairiai bei protingai elgdamasi. UAB „Santechnikos verslas“ atkreipia dėmesį, kad sprendimuose iÅ¡sakomas argumentas, kad jos praÅ¡ymo tenkinimas suteiktų pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus rinkos dalyvius, yra nepagrįstas, kadangi pareiÅ¡kėja yra susidÅ«rusi su dideliais atsiskaitymo su debitoriais sunkumais ir kiekvienas rinkos dalyvis turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių dėl atleidimo nuo baudų / delspinigių.

PareiÅ¡kėjos nuomone, įtvirtinimas galimybės atleisti nuo baudų ir delspinigių sumokėjimo tik fizinius asmenis diskriminuoja juridinius asmenis kaip mokesčių mokėtojus.PareiÅ¡kėja nurodo, kad praÅ¡ymas atleisti nuo priskaičiuotų baudų ir delspinigių, remiantis MAÄ® 100 str., 113 str. pagrindais, turėjo bÅ«ti tenkintas, kadangi atitinkamų mokestinių netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimas yra netikslingas socialiniu bei ekonominiu požiÅ«riu. Mano, kad MAÄ® 100 str. 1 d. 3 p., 113 str. 1 d. 3 p. nuostatos tiek, kiek jos nenustato galimybės atleisti juridinių asmenų nuo priskaičiuotų mokestinių nepriemokų, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 46 str. 1 ir 4 d., kadangi suteikia konkurencinį pranaÅ¡umÄ fiziniams asmenims prieÅ¡ juridinius asmenis.

PareiÅ¡kėja praÅ¡o teismo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar MAÄ® 100 str. 1 d. 3 p., 113 str. 1 d. 3 p. nuostatos tiek, kiek jos nenustato galimybės atleisti juridinius asmenis nuo priskaičiuotų mokestinių nepriemokų, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 46 str. 1 d. ir 4 d.PareiÅ¡kėja teismui pateikė paaiÅ¡kinimus dėl MAÄ® 100 str. 1 d. 3 p. ir 113 str. 1 d. 3 p. nuostatų prieÅ¡taravimo Konstitucijai (b. l. 72–75).

Nurodo, kad minėtose MAÄ® normose įstatymų leidėjas įtvirtino diskriminacinius atleidimo nuo delspinigių principus, nes atleidimo nuo delspinigių galimybė nustatoma iÅ¡imtinai tik fiziniams asmenims. PareiÅ¡kėjos nuomone, įstatymų leidėjas, įstatyme nenustatydamas galimybės atleisti nuo delspinigių juridinius asmenis, padarė neleistinÄ legislatyvinę omisijÄ . PaaiÅ¡kina, kad laikydamasis mokesčių mokėtojų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , lygių galimybių konkuruoti, nediskriminavimo principų įstatymų leidėjas privalėjo nustatyti tokiÄ atleidimo nuo delspinigių tvarkÄ , kuria galėtų pasinaudoti ne tik fiziniai asmenys, tačiau atleidimo nuo delspinigių galimybė pagal įstatymo leidėjo pasirinktus kriterijus turėjo bÅ«ti nustatyta ir juridiniams asmenims.

ReikalavimÄ Ä¯tvirtinti galimybę atleisti nuo delspinigių juridinius asmenis įstatymų leidėjui kelia Konstitucijos 29 str. 1 d., aiÅ¡kinant jÄ kartu su 46 str. 1 ir 4 d.PareiÅ¡kėja atkreipia dėmesį į tai, kad fiziniai asmenys teisės aktų pagrindu negali įgyti teisinio pranaÅ¡umo prieÅ¡ juridinius asmenis. Negalėjimas įgyti teisės juridiniam asmeniui bÅ«ti atleistam nuo delspinigių, kaip ir galimybė atleisti fizinį asmenį nuo delspinigių, yra įstatymų leidėjo valios iÅ¡raiÅ¡ka, t. y. tik pats įstatymų leidėjas nustato kriterijus, pagal kuriuos asmuo įgyja teisę bÅ«ti atleistas nuo delspinigių. 2006-03-30 nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad „tarp juridinių asmenų ir fizinių asmenų, siekiančių pagal įstatymÄ (2004 m. liepos 15 d. redakcija) įsigyti žemės Å«kio paskirties žemės, kuri bÅ«tų naudojama žemės Å«kio veiklai, nėra tokio pobÅ«džio ir tokios apimties skirtumų, kurie pateisintų leidžiamos įsigyti nuosavybės teise žemės Å«kio paskirties žemės plotų maksimalų dydį fiziniams asmenims – 300 ha, kai juridiniams asmenims Å¡is dydis yra nustatytas gerokai didesnis – 2000 ha.

Tokiu teisiniu reguliavimu fiziniai asmenys yra diskriminuojami juridinių asmenų atžvilgiu, yra ribojamos jų galimybės konkuruoti žemės Å«kio rinkoje, neproporcingai suvaržoma jų verslo laisvė“. Å i byla reikÅ¡minga tuo, kad ir pareiÅ¡kėjos nurodomoje situacijoje neegzistuoja jokie skirtumai, kurie pateisintų atitinkamos lygybės nebuvimÄ . Å iuo atveju juridinio ir fizinio asmens, užsiimančio verslu (pavyzdžiui, vykdant individualiÄ veiklÄ ), teisinė padėtis iÅ¡ esmės niekuo nesiskiria.

Mokesčių sumokėjimo, apskaičiavimo, administravimo srityje tarp juridinių ir fizinių asmenų neegzistuoja jokie teisinės padėties skirtumai, kurie lemtų skirtingÄ Å¡ių asmenų traktavimÄ atleidimo nuo delspinigių atveju, todėl MAÄ® įtvirtintas reguliavimas, nesuteikiantis teisės atskirais atvejais atleisti mokesčių mokėtojo – juridinio asmens – nuo jam priskaičiuotų mokestinių delspinigių, yra nepateisinamas nei teisės akto paskirties ir tikslo, nei asmenų teisinės padėties skirtumais.Pažymi, kad tie patys aspektai taikytini ir dėl MAÄ® 113 str. 1 d. 3 p. nuostatų atitikties Konstitucijai.PareiÅ¡kėja nurodo, kad MAÄ® nuostatos sudaro galimybes atleisti nuo delspinigių (ar pripažinti beviltiÅ¡ka mokestinę nepriemokÄ ) asmenis, kurie yra individualiųjų įmonių ar Å«kinių bendrijų savininkai.

Tokiu atveju pareiÅ¡kėja ir jos dalyviai yra diskriminuojami dėl pasirinktos veiklos formos, kadangi individualiųjų įmonių savininkų sunki ekonominė padėtis reiÅ¡kia ir juridinio asmens (individualiosios įmonės, Å«kinės bendrijos) atleidimÄ nuo mokestinių įsipareigojimų, kadangi bÅ«tent Å¡iems juridiniams asmenims tenka prievolė mokėti mokesčius už savo dalyvius, taigi, atitinkamų įmokų vykdymas yra sudėtinė atitinkamos formos juridinio asmens veiklos dalis.PareiÅ¡kėja taip pat palaiko skunde iÅ¡dėstytus argumentus dėl esamo teisinio reguliavimo prieÅ¡taravimo Konstitucijos 46 str. 1 ir 4 d. nuostatoms.

SÄ Å¾iningos konkurencijos apsaugos samprata suponuoja tokį teisinį reguliavimÄ , kai Å«kio subjektai, laisvai veikdami rinkoje, varžosi vieni su kitais lygiais teisiniais pagrindais. Å iuo atveju esant nepateisinamai diskriminuojančiam teisiniam reguliavimui, varžymasis rinkoje vyksta nevienodais teisiniais pagrindais, kadangi varžymosi rinkoje atveju, pažeidus mokestinius įstatymus, fiziniams bei juridiniams asmenims, vykdantiems tÄ pačiÄ veiklÄ esant pritaikytoms mokestinėms sankcijoms, mokesčių mokėtojas, juridinis asmuo, negali bÅ«ti atleistas nuo jam priskaičiuotų delspinigių, reiÅ¡kia ir nevienodų sÄ lygų konkuruojant rinkoje sudarymÄ .Atsakovė nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (b. l. 41–43) paaiškina, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet dar nesumokėtų delspinigių ar jų dalies, jei įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo (MAĮ 100 str. 1 d. 2 p., 141 str. 1 d. 1 p.). Šiuo atveju Vilniaus AVMI 2009-11-06 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-451 patvirtino pažeidimus. Pareiškėja, laiku nesumokėjusi mokesčių, yra kalta dėl padaryto pažeidimo ir nėra pagrindo atleisti nuo patikrinimo metu apskaičiuotų delspinigių mokėjimo MAĮ 141 str. 1 d. 1 p. pagrindu.Mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet dar nesumokėtų delspinigių ar jų dalies, jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo mokesčių mokėtojo valios, kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti.

Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas (MAÄ® 100 str. 1 d. 2 p., 141 str. 1 d. 2 p.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotÄ praktikÄ , Å¡is atleidimo nuo delspinigių pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu, kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir numatyti negalėjo ir dėl Å¡ių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo bÅ«ti paveikti mokesčių mokėtojo valios.

Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas, kurio mokesčio mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti. Nagrinėjamojoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Komercinės veiklos nesėkmės ar ūkinės veiklos partnerių bankrotas teismų praktikoje nepriskiriamos prie aplinkybių, dėl kurių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami mokesčių mokėtojo valios.

Be to, Vilniaus AVMI, nagrinėdama pareiÅ¡kėjos 2010-12-16 praÅ¡ymÄ atleisti nuo delspinigių ir baudų, pažymėjo, kad patikrinimo akte mokesčių įstatymų pažeidimai nustatyti 2005–2008 m., t. y. delspinigiai apskaičiuoti nuo mokesčių to laikotarpio, kai Lietuvos dar nebuvo iÅ¡tikusi ekonominė krizė, todėl nėra pagrindo pareiÅ¡kėjÄ atleisti nuo delspinigių mokėjimo remiantis MAÄ® 141 str. 1 d. 2 p.Mokesčių mokėtojas gali bÅ«ti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet dar nesumokėtų delspinigių ar jų dalies, kai delspinigius iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiÅ«riu, kaip tai suprantama pagal MAÄ® 113 str. 1 d. 3 p. Ä®statymų leidėjas nustatė, kad atleisti nuo delspinigių, kai juos iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiÅ«riu, galima tik aiÅ¡kiai apibrėžtÄ mokėtojų grupę – fizinius asmenis.

VieÅ¡ojo administravimo subjektas gali veikti tik pagal teisės aktų suteiktus įgaliojimus. PareiÅ¡kėja yra juridinis asmuo, todėl VMI neturi teisinio pagrindo vertinti jos argumentų, kad jos veikla nuostolinga, patiria finansinių sunkumų, atsižvelgti į mokesčių mokėtojų lygybės principÄ ir MAÄ® 100 str. 1 d. 3 p. bei 113 str. 1 d. 3 p., kurie taikomi fiziniam asmeniui, ir tuo remdamasi atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių.Mokesčių mokėtojų atleidimÄ nuo baudų reglamentuoja MAÄ® 141 str., kuriame nurodyti atleidimo nuo baudų pagrindai.

Esant nors vienam atleidimo nuo baudų pagrindui, nurodytam MAÄ® 141 str. 1 d., pagal to paties įstatymo 141 str. 2 d. nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai su paskirta bauda susijęs mokestis yra sumokėtas, iÅ¡ieÅ¡kotas ar su paskirta bauda susijusio mokesčio sumokėjimo terminas MAÄ® 88 str. nustatyta tvarka yra atidėtas arba iÅ¡dėstytas. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjos atžvilgiu netaikytini MAÄ® 141 str. 1 d. nustatyti pagrindai, todėl ji neatleista nuo baudų mokėjimo.Atsakovė taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .

Kreipimasis realizuotinas tik tokiu atveju, kai yra pakankamai teisiÅ¡kai pagrįsta abejonė, jog sprendžiant ginÄÄ taikytinas teisės aktas ar jo dalis prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali bÅ«ti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Atleisti nuo nesumokėtų delspinigių galima, kai delspinigius iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiÅ«riu.

Tokia valstybės pozicija vertintina kaip socialinės paramos forma fiziniam asmeniui.Atsakovė daro iÅ¡vadÄ , jog fizinis asmuo, kuris atsiduria už darbo rinkos ribų ir yra atleidžiamas nuo delspinigių mokėjimo, nėra pranaÅ¡esnėje padėtyje nei verslo subjektas, kurio veikla grindžiama verslo rizika ir jo tikslas yra pelno siekimas, todėl nekyla abejonių dėl minėtų MAÄ® nuostatų atitikties Konstitucijai ir nėra teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundu ir praÅ¡o jo netenkinti.

Atsiliepime (b. l.

47) paaiÅ¡kina, kad palaiko VMI atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos UAB „Santechnikos verslas“ atstovas nurodė, kad palaiko skunde ir paaiÅ¡kinime iÅ¡dėstytus argumentus dėl MAÄ® nuostatų prieÅ¡taravimo Konstitucijai, ir prašė sustabdžius administracinės bylos nagrinėjimÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . Atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Santechnikos verslas“ veikla yra nuostolinga. Be to, teigė, kad nežino, jog dalis skolos iÅ¡ AB-firmos „VITI“ iÅ¡ieÅ¡kota bei pervesta pareiÅ¡kėjai.Atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad UAB „Santechnikos verslas“ pateikti balansai neįrodo, kad įmonė bÅ«tų atsidÅ«rusi sudėtingoje finansinėje situacijoje.

Tačiau net ir tokiu atveju MAÄ® yra nustatytos priemonės, kaip tokiÄ situacijÄ spręsti, pavyzdžiui, MAÄ® 88 str. reglamentuota galimybė atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimÄ ar jį iÅ¡dėstyti, jeigu nustatoma, kad nedelsiant jÄ sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė bÅ«klė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau Å¡ios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar iÅ¡dėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę bÅ«klę ir sumokėti mokestinę nepriemokÄ vėliau.Skundas atmestinas.IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus AVMI 2009-11-06 sprendimu Nr. (21.26)-256-451 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino 2009-09-09 patikrinimo akte Nr. (21.26)-05-77 apskaičiuotas sumas (50 855 Lt PVM, 18 004,19 Lt PVM delspinigių, 53 678 Lt PM, 11 551,48 Lt PM delspinigių, 8907 Lt SM, 11 239,68 Lt SM delspinigių, 3023 Lt GPM, 707,99 Lt GPM delspinigių, 5086 Lt PVM baudÄ , 5368 Lt PM baudÄ , 891 Lt SM baudÄ , 302 Lt GPM baudÄ ) (b. l. 162–172).

PareiÅ¡kėja 2009-11-30 pateikė skundÄ VMI, kuri 2010-01-07 sprendimu Nr. 69-5 patvirtino Vilniaus AVMI sprendimÄ (b. l. 158–160). Mokestinių ginčų komisija 2010-03-15 sprendimu Nr. S-85(7-39/2010) patvirtino VMI sprendimÄ (b. l. 153–156).UAB „Santechnikos verslas“ 2010-12-16 Vilniaus AVMI pateikė praÅ¡ymÄ atleisti nuo delspinigių ir baudų. Nurodė, kad pagal 2009-09-09 patikrinimo aktÄ Nr. (21.26)-05-77 jai apskaičiuota 116 443 Lt mokesčių, 58 841,38 Lt delspinigių ir skirta 11 647 Lt baudų.

Kadangi už atliekamus darbus, finansuojamus iÅ¡ Europos SÄ jungos lėšų, apmokėjimÄ gauna po 120 dienų, todėl labai sudėtinga atsiskaityti su valstybe, tiekėjais ir darbuotojais. Bankai paskolų nesuteikia, reikia grÄ Å¾inti esamas paskolas, taip pat pirkti medžiagas, mokėti už paslaugas. PraÅ¡yme taip pat teigiama, kad teismas priteisė iÅ¡ AB-firmos „VITI“ 1 400 000 Lt, bet Å¡i pateikė apeliacinį skundÄ . Kadangi ginčas tęsiasi jau dvejus metus, UAB „Santechnikos verslas“ negali susigrÄ Å¾inti Å¡ios sumos, nuo kurios sumokėtas PVM ir kiti mokesčiai (b. l. 62). 2011-09-22 Vilniaus AVMI priėmė sprendimÄ Nr. (4.65)-400-344, kuriuo neatleido pareiÅ¡kėjos nuo 47 734,10 Lt delspinigių ir 11 647 Lt baudų bei atleido nuo 12 519,77 Lt delspinigių (b. l. 63–67).UAB „Santechnikos verslas“ 2012-07-10 pateikė Vilniaus AVMI praÅ¡ymÄ atleisti nuo delspinigių ir baudų, kuriame nurodė dvi naujas aplinkybes (apskaičiuoti mokesčiai yra sumokėti, be to, UAB „Santechnikos verslas“ negalėjo numatyti tokių aplinkybių kaip krizė, dėl kurių atsiskaitymas tarp įmonių tapo neprognozuojamas) (mokestinės bylos Nr. 6.11-02(7-208/2012) l. 66).

Tačiau Vilniaus AVMI, iÅ¡nagrinėjusi naujas aplinkybes, 2012-08-07 sprendimu Nr. (4.65)-400-135 neatleido pareiÅ¡kėjos nuo baudų ir delspinigių (b. l. 37–40). VMI 2012-09-27 sprendimu Nr. 69-168 patvirtino Vilniaus AVMI 2012-08-07 sprendimÄ Nr. (4.65)-400-135 (b. l. 32–36). Mokestinių ginčų komisija 2012-12-20 sprendimu Nr. S-221(7-208/2012) patvirtino VMI 2012-09-27 sprendimÄ Nr. 69-168 (b. l. 14–20).Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVMI 2012-08-07 sprendimo Nr. (4.65)-400-135, VMI 2012-09-27 sprendimo Nr. 69-168 ir Mokestinių ginčų komisijos 2012-12-20 sprendimo Nr. S-221(7-208/2012) teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamais sprendimais buvo atsisakyta atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo 1785,81 Lt GPM delspinigių, 302 Lt GPM baudos, 14 423,25 Lt PM delspinigių, 5368 Lt PM baudos, 21 192,38 Lt PVM delspinigių, 5086 Lt PVM baudos, 11 716,20 Lt SM delspinigių ir 891 Lt SM baudos. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundo matyti, kad ji sprendimus, kuriais nebuvo atleista nuo delspinigių ir baudų, ginčija argumentuodama tuo, kad jos atžvilgiu turi bÅ«ti taikomi MAÄ® 100 str. 1 d. 2 p., 141 str. 1 d. 2 p. ir MAÄ® 100 str. 1 d. 3 p., 113 str. 1 d. 3 p. įtvirtinti atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindai.

PareiÅ¡kėja nekelia ginčo dėl MAÄ® 141 str. 1 d. 1, 3 ir 4 p. įtvirtintų atleidimo nuo baudų pagrindų taikymo, todėl jų taikymas nėra Å¡io ginčo dalykas ir nebus analizuojamas.LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad įrodinėjimo naÅ¡ta tenka mokesčių mokėtojui, jei jis siekia pasinaudoti atleidimo nuo delspinigių teisine galimybe. O įrodymai gali bÅ«ti bet kokie faktiniai duomenys taip, kaip jie aiÅ¡kinami Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. (LVAT 2011-03-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-319/2011, 2012-06-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1635/2012).MAÄ® 141 str. 1 d. iÅ¡vardyti atleidimo nuo pagal šį įstatymÄ paskirtų baudų mokėjimo pagrindai, pateiktas baigtinis jų sÄ raÅ¡as.

MAÄ® 100 str., nustatantis galimybę atleisti mokesčių mokėtojÄ nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neiÅ¡ieÅ¡kotų) delspinigių ar jų dalies, taip pat nukreipia į Å¡io įstatymo 141 str. 1 d. nuostatas bei nustato papildomÄ atleidimo nuo delspinigių pagrindÄ â€“ kai delspinigius iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiÅ«riu. MAÄ® 100 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali bÅ«ti atleidžiamas nuo delspinigių mokėjimo ir tuo atveju, kai delspinigius iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiÅ«riu, kaip tai suprantama pagal Å¡io įstatymo 113 str. 1 d. 3 p. (Å¡is atleidimo pagrindas gali bÅ«ti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims).PareiÅ¡kėja savo reikalavimus visų pirma grindė MAÄ® 100 str. 2 p. ir 141 str. 1 d. 2 p. Pagal MAÄ® 141 str. 1 d. 2 p. mokesčio mokėtojas nuo paskirtos baudos, o kartu ir delspinigių, gali bÅ«ti atleistas, jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti; tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas.

UAB „Santechnikos verslas“ skunde tvirtina, kad mokesčių įstatymo pažeidimas buvo padarytas dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo jos valios, kurių ji nenumatė ir negalėjo numatyti (Å¡alyje kilusios ekonominės krizės, dėl kurios įmonė susidÅ«rė su atsiskaitymų su debitoriais sunkumais), todėl jos atžvilgiu turi bÅ«ti taikoma MAÄ® 141 str. 1 d. 2 p. nuostata.Taigi siekiant pripažinti, ar nagrinėjamu atveju galima taikyti atleidimo nuo delspinigių pagrindÄ , nustatytÄ MAÄ® 141 str. 1 d. 2 p., svarbu nustatyti, ar aplinkybė, dėl kurios mokesčių mokėtojas pažeidė mokesčių įstatymÄ , atitinka du požymius:

1) ar minėta aplinkybė nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios;

2) ar mokesčių mokėtojas jos nenumatė ir negalėjo numatyti. Pažymėtina, kad delspinigiai ir baudos, nuo kurių pareiÅ¡kėja praÅ¡o atleisti, yra apskaičiuoti nuo mokesčių, kuriuos pareiÅ¡kėja turėjo sumokėti 2005–2008 m. laikotarpiu (patikrinimo akte nurodyta, kad mokestinio patikrinimo metu tikrinti 2005–2008 m. laikotarpio mokesčiai) (mokestinės bylos Nr. 6.11-04(7-39/2010) l. 81–86). Taigi mokesčio įstatymÄ pareiÅ¡kėja pažeidė laikotarpiu, kai Lietuvoje ekonominės krizės nebuvo.Pagal LVAT suformuotÄ praktikÄ MAÄ® 141 str. 1 d. 2 p. įtvirtintas atleidimo nuo delspinigių pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir negalėjo numatyti, ir dėl Å¡ių aplinkybių poveikio atsiradusiems padariniams negalėjo turėti įtakos mokesčių mokėtojo valia.

Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veiklai tik tuomet eliminuoja mokesčio mokėtojo valiÄ , kai prieÅ¡ jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčio mokėtojas negali iÅ¡vengti, jam pasiprieÅ¡inti ar nuo jo apsiginti (LVAT 2005-02-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-141/2005, 2011-03-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-319/2011).LVAT praktikoje valstybėje vyraujanti ekonominė krizė nėra pripažįstama aplinkybe, pateisinančia imperatyvių įstatymų normų nesilaikymÄ ; tai tegali bÅ«ti vienas iÅ¡ pagrindų sankcijos dydžiui (pvz., baudos) už įstatymų pažeidimus mažinti, dėl kurio taikymo bet kuriuo atveju turi bÅ«ti sprendžiama ad hoc; bÅ«tų nepagrįsta teigti, jog ekonominė krizė leidžia nevykdyti mokestinių prievolių biudžetui (LVAT 2010-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-972/2010, 2012-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1251/2012).

Pažymėtina, kad delspinigių ir baudų, nuo kurių prašoma atleisti, dydžio klausimas buvo išspręstas Vilniaus AVMI 2009-11-06 sprendimu Nr. (21.26)-256-451 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, VMI 2010-01-07 sprendimu Nr. 69-5 „Dėl UAB „Santechnikos verslas“ (kodas 2317115) 2009-11-30 skundo“, Mokestinių ginčų komisijos 2010-03-15 sprendimu Nr. S-85(7-39/2010) „Dėl UAB „Santechnikos verslas“ 2010-01-25 skundo“. 2011-09-22 Vilniaus AVMI sprendimu Nr. (4.65)-400-344 „Dėl atleidimo nuo baudų ir/ar delspinigių“, kuriuo pareiškėja buvo atleista nuo dalies delspinigių, taip pat buvo įvertintas paskirtų baudų ir delspinigių dydžio pagrįstumas.

Dėl apskaičiuotų baudų ir delspinigių dydžio ginčo Å¡ioje byloje nėra. Remiantis anksčiau iÅ¡vardytais motyvais darytina iÅ¡vada, kad ekonominė krizė nelaikytina aplinkybe, leidžiančia nevykdyti mokestinių prievolių biudžetui, todėl tai nėra pagrindas atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo priskaičiuotų delspinigių ir baudų. Komercinės veiklos nesėkmės ar Å«kinės veiklos partnerių bankrotas teismų praktikoje nepriskiriamos prie aplinkybių, dėl kurių poveikio atsiradę padariniai negalėjo bÅ«ti veikiami mokesčių mokėtojo valios.

Tai, kad kiti asmenys nevykdo savo prievolių pareiÅ¡kėjai, nepateisina mokesčių mokėtojo pareigų nevykdymo bei neatleidžia nuo delspinigių ir baudų mokėjimo. PareiÅ¡kėja skunde nurodo kitÄ aplinkybę, dėl kurios ji pažeidė mokesčių įstatymÄ â€“ AB-firmos „VITI“ sutartinių įsipareigojimų pareiÅ¡kėjai neįvykdymÄ . PareiÅ¡kėja skunde teigė, kad iki Å¡iol neiÅ¡ieÅ¡kota priteista 1 400 000 Lt skola iÅ¡ AB-firmos „VITI“. Å is pareiÅ¡kėjos teiginys tikrovę atitinka tik iÅ¡ dalies, nes pati pareiÅ¡kėja, 2012-10-17 teikdama skundÄ VMI, prie skundo pridėjo antstolio pažymÄ , kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjos naudai yra iÅ¡ieÅ¡kota ir pervesta 68 922,34 Lt (mokestinės bylos Nr. 6.11-02(7-208/2012) l. 7).

Teismo iniciatyva gautoje 2013-02-01 antstolio pažymoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjos naudai yra iÅ¡ieÅ¡kota ir pervesta 430 414,46 Lt (b. l. 70). Nors teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas nurodė, kad neturi informacijos apie iÅ¡ieÅ¡kotÄ sumÄ , tačiau netikėti antstolio pažyma teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad delspinigiai ir baudos, nuo kurių praÅ¡oma atleisti, iÅ¡ viso sudaro apie 60 765 Lt. Taigi iki Å¡iol iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ AB-firmos „VITI“ pinigų suma gerokai virÅ¡ija Å¡iÄ sumÄ .

Be to, vertinant pareiÅ¡kėjos UAB „Santechnikos verslas“ galimybę nustatyti Å¡ios aplinkybės – AB-firmos „VITI“ sutartinių įsipareigojimų pareiÅ¡kėjai neįvykdymas – atsiradimÄ , yra svarbus suvokimas, kad tai aplinkybei atsirasti egzistuoja verslo rizikai bÅ«dinga tikimybė. Pažymėtina ir tai, kad Å¡i aplinkybė – AB-firmos „VITI“ sutartinių įsipareigojimų pareiÅ¡kėjai neįvykdymas – atleidimo nuo delspinigių ir baudų aspektu jau buvo analizuota ir įvertinta Vilniaus AVMI 2011-09-22 sprendime Nr. (4.65)-400-344, kuriuo pareiÅ¡kėja buvo atleista nuo dalies delspinigių.

Ji Å¡io sprendimo neginčijo, todėl kitaip įvertinti tÄ pačiÄ aplinkybę teismas neturi pagrindo. Atsižvelgtina ir į tai, kad iÅ¡ AB-firmos „VITI“ pareiÅ¡kėjos naudai jau yra iÅ¡ieÅ¡kota dalis skolos, gerokai virÅ¡ijanti priskaičiuotų delspinigių ir baudų sumÄ .PareiÅ¡kėjos skunde nurodomas argumentas, kad darbus atlieka objektuose, kurių finansavimas vykdomas iÅ¡ Europos SÄ jungos lėšų, ir tokiems darbams sutartyse nurodomas 60–90 dienų mokėjimo atidėjimo terminas, atleidimo nuo delspinigių ir baudų aspektu taip pat jau buvo analizuotas Vilniaus AVMI 2011-09-22 sprendime Nr. (4.65)-400-344.

BÅ«tent Å¡i aplinkybė buvo pagrindas atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo dalies delspinigių Vilniaus AVMI 2011-09-22 sprendimu Nr. (4.65)-400-344. PareiÅ¡kėja Å¡io sprendimo neginčijo, todėl teismas pakartotinai Å¡ios aplinkybės įtakos atleidimui nuo baudų ir delspinigių nenagrinės. Nagrinėjamojoje byloje kitų aplinkybių, kurias bÅ«tų galima prilyginti force majeure, cas fortuit ar vis absoluta, nenustatyta. Apibendrinus iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo pareiÅ¡kėjÄ atleisti nuo delspinigių ir baudų pagal MAÄ® 100 str. 1 d. 2 p. ir 141 str. 1 d. 2 p.PareiÅ¡kėja UAB „Santechnikos verslas“ taip pat prašė atleisti jÄ nuo delspinigių pagal MAÄ® 100 str. 1 d. 3 p. ir 113 str. 1 d. 3 p. MAÄ® 100 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali bÅ«ti atleidžiamas nuo delspinigių mokėjimo ir tuo atveju, kai delspinigius iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiÅ«riu, kaip tai suprantama pagal Å¡io įstatymo 113 str. 1 d. 3 p. Å is atleidimo pagrindas gali bÅ«ti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims.

Pagal MAÄ® 113 str. 1 d. 3 p. netikslingumas priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti nepriemokÄ siejamas su sunkia asmens (fizinio asmens) ekonomine ir (ar) socialine padėtimi. Taigi tam, kad bÅ«tų galima svarstyti MAÄ® 100 str. 1 d. 3 p., 113 str. 1 d. 3 p. taikymo Å¡ioje byloje klausimÄ , turi bÅ«ti neginčytinai įrodyta, jog asmens ekonominė ir/ar socialinė padėtis yra sunki. PareiÅ¡kėjos manymu, nors MAÄ® 100 str. 1 d. 3 p. ir 113 str. 1 d. 3 p. nuostatos gali bÅ«ti taikomos tik fiziniams asmenims, tokia aplinkybė kaip netikslingumas ekonominiu ir (ar) socialiniu požiÅ«riu iÅ¡ieÅ¡koti delspinigius turėtų bÅ«ti taikoma ir juridiniams asmenis.

PareiÅ¡kėja skunde ir paaiÅ¡kinimuose praÅ¡o sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar MAÄ® 100 str. 1 d. 3 p., 113 str. 1 d. 3 p. nuostatos tiek, kiek jos nenustato galimybės atleisti juridinių asmenų nuo priskaičiuotų mokestinių nepriemokų, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 46 str. 1 ir 4 d.Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad pagal KonstitucijÄ ir Konstitucinio Teismo įstatymÄ teismas į Konstitucinį TeismÄ gali kreiptis su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Konstitucijai neprieÅ¡tarauja ne bet kuris įstatymas (ar jo dalis) ar kitas teisės aktas, o tik tas įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris turėtų bÅ«ti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje (Konstitucinio Teismo 2007-05-22, 2007-06-27, 2007-07-05 sprendimai, 2007-10-24 nutarimas, 2009-10-29 sprendimas, 2011-09-02, 2011-10-25 nutarimai).

Taigi pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ Å¡ioje byloje atsirastų tik tada, jei teismas nustatytų aplinkybes, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos yra netikslingas ekonominiu ir (ar) socialiniu požiÅ«riu, ir turėtų spręsti, ar MAÄ® 100 str. 1 d. 3 p. ir 113 str. 1 d. 3 p. nuostatos taikytinos Å¡ioje byloje.PareiÅ¡kėja nurodo, kad iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jos delspinigius netikslinga ekonominiu ir socialiniu požiÅ«riu, kadangi finansinė padėtis yra sunki, iÅ¡ieÅ¡kojimas sutrikdys jos finansinę padėtį, pareiÅ¡kėjai grėstų bankroto byla, kurios pasekmė bÅ«tų visų darbuotojų atleidimas.

IÅ¡ byloje surinktos medžiagos matyti, kad UAB „Santechnikos verslas“ veikla 2010–2011 m. buvo nuostolinga, tačiau įmonė turėjo turto daugiau negu už 4 milijonus litų (mokestinės bylos Nr. 6.11-02(7-208/2012) l. 46–51). Byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „Santechnikos verslas“ bÅ«tų bankrutuojanti įmonė ar kiti asmenys, iÅ¡skyrus AB-firmÄ â€žVITI“ (Å¡i aplinkybė įvertinta anksčiau), nevykdytų savo įsipareigojimų pareiÅ¡kėjos atžvilgiu.

Kitų duomenų apie sunkiÄ Ä¯monės finansinę padėtį byloje nėra. Ä®vertinęs byloje ir mokestinėse bylose Nr. 6.11-04(7-39/2010 ir Nr. 6.11-02(7-208/2012) esančius duomenis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pakankamai duomenų daryti iÅ¡vadÄ , kad įmonės finansinė padėtis yra tokia sunki, kad iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jos delspinigius bÅ«tų netikslinga ekonominiu ir socialiniu požiÅ«riu.Kaip teismo posėdyje pažymėjo atsakovės atstovas, jei įmonė yra finansiÅ¡kai sudėtingoje situacijoje, MAÄ® yra nustatytos priemonės, kaip tokiÄ situacijÄ spręsti, pavyzdžiui, MAÄ® 88 str. reglamentuota galimybė atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimÄ ar jį iÅ¡dėstyti, jeigu nustatoma, kad, nedelsiant jÄ sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė bÅ«klė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau Å¡ios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar iÅ¡dėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę bÅ«klę ir sumokėti mokestinę nepriemokÄ vėliau.

Taigi pareiÅ¡kėja turi galimybę savo finansinius sunkumus spręsti kitu bÅ«du – kreiptis į mokesčių administratorių dėl delspinigių ir baudų mokėjimo atidėjimo arba iÅ¡dėstymo.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai neįrodžius ir teismui nenustačius jos sunkios ekonominės ir (ar) socialinės padėties, Å¡ioje byloje nespręstinas klausimas dėl MAÄ® 100 str. 1 d. 3 p., 113 str. 1 d. 3 p. nuostatų, kurių konstitucingumu abejoja pareiÅ¡kėjas, taikymo. Todėl atmestinas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar MAÄ® 100 str. 1 d. 3 p., 113 str. 1 d. 3 p. nuostatos tiek, kiek jos nenustato galimybės atleisti juridinių asmenų nuo priskaičiuotų mokestinių nepriemokų, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 46 str. 1 ir 4 d.Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, iÅ¡dėstytais motyvais ir teisės aktų analize teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ ir panaikinti Vilniaus AVMI 2012-08-07 sprendimÄ Nr. (4.65)-400-135 „Dėl atleidimo nuo baudų ir/ar delspinigių“, VMI 2012-09-27 sprendimÄ Nr. 69-168 „Dėl UAB „Santechnikos verslas“ (kodas 123171157) skundo“, Mokestinių ginčų komisijos 2012-12-20 sprendimÄ Nr. S-221(7-208/2012) „Dėl UAB „Santechnikos verslas“ 2012-10-17 skundo“ bei atleisti UAB „Santechnikos verslas“ nuo 1785,81 Lt GPM delspinigių, 302 Lt GPM baudos, 14 423,25 Lt PM delspinigių, 5368 Lt PM baudos, 21 192,38 Lt PVM delspinigių, 5086 Lt PVM baudos, 11 716,20 Lt SM delspinigių ir 891 Lt SM baudos.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d. ir 129 str., teismasn u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjos UAB „Santechnikos verslas“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                       Rasa Ragulskytė-Markovienė