Legislator Case Law & Legislation
fcb98c4d-8cd6-4c1c-87ed-20ea825e994d AI generated

Court dismisses appeal in divorce by mutual consent, upholding first-instance judgment on custody and property terms.

Case Number fcb98c4d-8cd6-4c1c-87ed-20ea825e994d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the appellant's appeal, ruling to leave the first-instance judgment regarding the divorce by mutual consent unchanged. The parties had agreed on all terms, including child custody and property division, with no disputes raised during the proceedings. The appellate court found no grounds to overturn the lower court's decision, noting that the agreed custody arrangement did not violate mandatory laws or the child's rights given the child's young age.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Art. 325-331; Civil Procedure Code Art. 326(1)(1): When parties agree on divorce terms and the first instance court finds no violation of mandatory laws, the appellate court must dismiss the appeal and leave the judgment unchanged.

Keywords

AI generated
divorce mutual consent appellate review standard child custody agreement property division terms dismissal of appeal

Cited Legislation

AI generated
Civil Procedure Code Art. 325-331
Civil Procedure Code Art. 326(1)(1)
Civil Procedure Code Art. 88
Civil Procedure Code Art. 93(2), (3)

Cited Case Law

AI generated
3K-3-474/2000
3K-3-474/2000), o atidavus vaikÄ tėvui, nukentėtų vaiko psichologinė savijauta, tai pakenktų jo vystimuisi.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nuora?as tikras

     Civilinė byla Nr. 2A-223-302/2010

                                                                           Procesinio

sprendimo kategorijos

                                                                                  75.4.1;

77.4.2; 121.21

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. sausio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės  ir Tatjanos Žukauskienės, sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,

dalyvaujant pareiškėjai B. M. , jos atstovei adv. Svetlanai Radionovai, pareiškėjui

M. M. , jo atstovui adv. Stasiui Sandai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų B.

M. ir M. M. pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

Pareiškėjai

B. M. ir M. M. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, praÅ¡ydami nutraukti santuokÄ , sudarytÄ tarp pareiÅ¡kėjų, įregistruotÄ 2005-07-16 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo pareiÅ¡kėjams palikti santuokoje turėtas pavardes.

Nurodė, kad jų santuoka 2005-07-16 buvo įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1939. Santuokoje 2007-09-15 šalims gimė sūnus D. M. . Santuoka yra faktiškai iširusi, nes jie negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. Santuokos iširimo priežastis – jų abiejų skirtingi charakteriai ir interesai abu pareiškėjai nurodė skirtingus charakterius bei interesus. Pareiškėjai taip pat prašė patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptarė visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Tarp jų nėra ginčo dėl vaiko motinos teisės matytis su vaiku, su juo bendrauti bei jį auklėti.  Taip pat nurodė, kad įsipareigojimus kreditoriui UAB „Šiaulių banko lizingas“ vykdys M. M. , dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ patenkino visiÅ¡kai. Nutraukė M. M. ir B.

M. (ikisantuokinė pavardė Varno) santuokÄ , sudarytÄ 2005-07-16 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 1939, turinčių vienÄ vaikÄ , abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Patvirtino pareiÅ¡kėjų sudarytÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tokiomis sÄ lygomis: 1. IÅ¡laikymas M. M. ir B. M. iÅ¡ kito sutuoktinio nenustatomas, abu turi pragyvenimo Å¡altinius. 2. Nepilnamečio vaiko D. M. , gim. 2007-09-15, gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu M. M. , jo gyvenamojoje vietoje. 3. B.

M. savo nepilnamečio vaiko D. M. , gim. 2007-09-15, išlaikymui moka periodinėmis išmokomis po 130 Lt kas mėnesį nuo 2008-12-05 iki vaiko pilnametystės, t.y. 2025-09-15. Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriamas M. M. . 4. B.

M. turi teisę be apribojimų bendrauti su vaiku D. M. tiek vaiko gyvenamojoje vietoje, tiek ir savo gyvenamojoje vietoje, taip pat turi teisę be apribojimų dalyvauti jo auklėjime. M. M. dalyvavimas

bendravime su vaiku D. M. yra bÅ«tinas. IÅ¡vežti D. M. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos į kitÄ vietovę leidžiama tik

esant jo tėvo M. M. sutikimui. 5. M. M. ir

B. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nėra. 6. Ä®sipareigojimus UAB „Šiaulių banko lizingas“ pagal sutartį Nr. P-624-141667 (įsiskolinimas 2008-09-01 sudarė 2 239,77 Lt) nutraukus santuokÄ vykdo M. M. . 7. Nutraukus santuokÄ M. M. palikti pavardę M., o B.

M. palikti santuokinę pavardę M.

Teismas, nustatęs, kad abu pareiÅ¡kėjai yra apsisprendę kartu nebegyventi, taikytis ir iÅ¡saugoti santuokos nenori, konstatavo, kad jų santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtintina, nes ji neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, mažametis vaikas turi geras

gyvenimo sÄ lygas, juo rÅ«pinasi abu jo tėvai bei seneliai - pareiÅ¡kėjo M. M. tėvai, duomenų apie tai, kad nustačius D.

M. gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu bÅ«tų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ar interesai, teismas byloje nenustatė. Teismas konstatavo, jog pareiÅ¡kėjų kreditoriui UAB „Šiaulių banko lizingas“ yra žinoma apie iÅ¡keltÄ bylÄ , jis dėl santuokos nutraukimo sÄ lygų neprieÅ¡tarauja. PareiÅ¡kėjų praÅ¡ymu nutraukus santuokÄ jiems paliko santuokines pavardes – pareiÅ¡kėjai – M., o pareiÅ¡kėjui – M.

Pareiškėja

B. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių negali bÅ«ti laikoma teisėta. Apeliantė nurodo, kad santuokos nutraukimo metu pareiÅ¡kėja turėjo psichikos sutrikimų, sirgo depresija, vartojo vaistus, sutuoktinis jos atžvilgiu naudojo psichologinį spaudimÄ ir primygtinai reikalavo pasiraÅ¡yti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. PareiÅ¡kėja dėl sutrikusios sveikatos negalėjo tinkamai suvokti pasiraÅ¡ytos sutarties pasekmių, nurodo, kad sutarties sÄ lygos neatitinka tikrųjų jos ketinimų, taip pat faktinių santuokos nutraukimo aplinkybių. FaktiÅ¡kai dėl santuokos nutraukimo kaltas pareiÅ¡kėjas, jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, negerbė jos, nerėmė moraliai, dėl jo veiksmų pablogėjo pareiÅ¡kėjos sveikatos bÅ«klė. Apeliantė nurodo, kad pareiÅ¡kėjas trukdo jai dalyvauti vaiko auklėjime, tokiu bÅ«du pažeisdamas vienÄ pagrindinių vaiko teisių ir poreikių – neprarasti ryÅ¡io su tėvais, nepaisant to, su kuriuo jis lieka gyventi. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių taip pat pažeistas pagrindinis vaikų teisių apsaugos principas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad mažametį vaikÄ ir jo motinÄ sieja ypač stiprÅ«s emociniai ryÅ¡iai, mažamečiam vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa, dėl to motina, esant kitoms vienodoms tėvų sÄ lygoms, turi pirmenybės teisę vaikÄ auklėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2000), o atidavus vaikÄ tėvui, nukentėtų vaiko psichologinė savijauta, tai pakenktų jo vystimuisi.

Teismas nepagrįstai nustatė, kad M. M. dalyvauja pareiškėjos bendravime su vaiku, toks nustatytas apribojimas pažeidžia jos ir vaiko teises, nes ji turi teisę tiesiogiai ir betarpiškai bendrauti su vaiku.

Apeliantė nesutinka su teismo patvirtintos sutarties sÄ lyga, jog iÅ¡vežti D.

M. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos į kitÄ vietovę leidžiama tik esant jo tėvo sutikimui. Å ia sutartimi pažeistas tėvų lygiateisiÅ¡kumo principas, nes pareiÅ¡kėjui yra suteikta daugiau teisių auklėjant vaikÄ nei apeliantei.

Pareiškėjas

M. M. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai ir santuokos nutraukimo aplinkybės neatitinka tikrovės. PareiÅ¡kėja dalyvavo teismo posėdyje nutraukiant santuokÄ , ji savo pareiÅ¡kimÄ palaikė ir patvirtino visas sÄ lygas, iÅ¡dėstytas santuokos nutraukimo sutartyje. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja tinkamai vaiku nesirÅ«pino, jo nemaitino, ji nesugeba su vaiku bendrauti dėl sveikatos bÅ«klės.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad pareiškėjų M. M. ir B. M. santuoka 2005-07-16 buvo įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje,

įraÅ¡o Nr. 1939 (b.l. 5). PareiÅ¡kėjai turi santuokoje gimusį vaikÄ D. M. , gim. 2007-09-15 (b.l. 6). PareiÅ¡kėjai paprašė teismo

nutraukti jų santuokÄ bendru sutarimu ir patvirtinti jų sudarytÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas nutraukė Å¡alių santuokÄ ir patvirtino sutartį, nenustatęs, kad ji prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų. Teismas priimdamas tokį sprendimÄ tinkamai aiÅ¡kino ir taikė tiek materialines teisės normas, tiek procesinės teisės normas, reguliuojančias santuokos nutraukimÄ bendru sutuoktinių sutarimu.

Sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis). Sutardami, kad santuoka iÅ¡iro, sutuoktiniai gali kreiptis į teismÄ dėl jos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su praÅ¡ymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai privalo pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (Civilinio kodekso 3.51, 3.52 straipsniai). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito iÅ¡laikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises ir pareigas (Civilinio kodekso

3.53 straipsnio 3 dalis). Teismas įvertino praÅ¡ymo nutraukti santuokÄ pagrįstumÄ ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumÄ (Civilinio kodekso 3.53 straipsnio 4 dalis). Teismas ne tik patikrino, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal Civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalį turi bÅ«ti aptarti, bet ir įvertino, ar sutarties sÄ lygos neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, ar iÅ¡ esmės nepažeidžia sutuoktinių

nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Abu pareiškėjai tiek pareiškime,

tiek nagrinėjant bylÄ teisme nurodė, kad yra apsisprendę kartu nebegyventi, taikytis ir iÅ¡saugoti santuokos nenori. Teismas pagrįstai sprendė, kad jų santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi. Apeliaciniame skunde pareiÅ¡kėja taip pat neginčija, jog jų santuoka gali bÅ«ti iÅ¡saugota ir praÅ¡o santuokÄ nenutraukti dėl pareiÅ¡kėjo kaltės, o nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad nenorinti gyventi santuokoje su M. M. , norinti nutraukti santuokÄ , nepraÅ¡anti naikinti sprendimÄ santuokos nutraukimo dalyje, ji tik norinti, kad vaikas gyventų su ja. Tokie apeliantės argumentai patvirtina teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ apie pareiÅ¡kėjų santuokos iÅ¡irimÄ ir teismo priimtÄ sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ Å¡ioje dalyje. Â

Pagrindinė teismo funkcija nagrinėjant tokias bylas yra patikrinti sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinį. Sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sÄ lygų kontrolė nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumÄ . Teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad pareiÅ¡kėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų. Tiek patys pareiÅ¡kėjai teisme paaiÅ¡kino, o taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba pateikė iÅ¡vadÄ apie tai, jog mažametis vaikas gyvendamas su pareiÅ¡kėju turi geras gyvenimo sÄ lygas, juo rÅ«pinasi abu jo tėvai bei seneliai -

pareiÅ¡kėjo M. M. tėvai. Duomenų apie tai, kad nustačius D. M. , gim. 2007-09-15, gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu bÅ«tų

pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ar interesai, byloje nenustatyta. Teismas turėjo pagrindÄ atsižvelgti ir į tai, jog vaikas nuo gimimo gyvena jo tėvo gyvenamojoje vietoje, todėl Å¡i vieta jam yra įprasta gyvenamoji aplinka ir ji labiausiai atitiko mažo vaiko interesus. Ä®vertinusi sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiÅ¡kėjų sudarytos sutarties sÄ lygos prieÅ¡tarautų imperatyvioms teisės normoms, vieÅ¡ajam interesui ar iÅ¡ esmės pažeistų vieno kurio iÅ¡ sutuoktinių teises ar teisėtus interesus (Civilinio kodekso 3.53 straipsnio 4 d.). PareiÅ¡kėja apeliaciniame skunde nurodo, kad ji santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pasirašė turėdama psichikos sutrikimÄ ir vartodama vaistus, bÅ«dama įbauginta sutuoktinio, todėl sutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku neatitinka jos valios. Nors pareiÅ¡kėja sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l.

3) pasirašė 2008-10-31, t.y. kitÄ dienÄ , kai baigė gydymÄ ligoninėje, kÄ patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateikta VieÅ¡osios įstaigos Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro 2009-06-03 iÅ¡duota pažyma Nr. R107-4847, tačiau 2008-12-05 ji dalyvavo teismo posėdyje, nagrinėjant sutuoktinių praÅ¡ymÄ nutraukti santuokÄ bendru jų susitarimu ir patvirtino savo apsisprendimÄ nutraukti santuokÄ ir patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tai ji teismui patvirtino davusi priesaikÄ (b.l. 28).

PareiÅ¡kėja neteikia kitų įrodymų, iÅ¡skyrus argumentus apeliaciniame skunde, kad dėl gydimosi ir vaistų vartojimo ji tinkamai negalėjo suvokti savo veiksmų esmės, dėl ko pasirašė sutartį, kuri neatitiktų jos valios. IÅ¡ pateiktų įrodymų - jau minėtos Psichikos sveikatos centro pažymos, 2009-04-03 iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininių dokumentų bei invalidumo pažymėjimo nuorašų tokių iÅ¡vadų daryti negalima. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartis, iÅ¡skyrus vaiko gyvenamosios vietos nustatymÄ ir iÅ¡laikymÄ jam priteisimÄ , pareiÅ¡kėjos valiÄ atitinka, nes ji su sutarties dalimi sutinka.

Net jeigu bÅ«tų pagrindas spręsti, kad pareiÅ¡kėja pasiraÅ¡ydama santuokos nutraukimo pasekmių sutartį esant apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybėms, tai pareiÅ¡kėjai bÅ«nant tokios psichinės bÅ«klės teismas negalėjo patikėti vienerių metų vaiko, t.y. negalėjo nustatyti vaiko gyvenamosios vietos su pareiÅ¡kėja. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iÅ¡ tėvų, kuris dėl psichikos ligos negali valdyti savo veiksmų prieÅ¡tarautų  vaiko globos tikslams – užtikrinti vaiko auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti.

Vaiko globos uždaviniai -  rÅ«pintis, auklėti, jam atstovauti ir ginti jo teises ir teisėtus interesus, sudaryti vaikui gyvenimo sÄ lygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatÄ ir iÅ¡sivystymÄ , rengti vaikÄ savarankiÅ¡kam gyvenimui Å¡eimoje ir visuomenėje.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamu sprendimu nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, vaiko gyvenamoji vieta gali bÅ«ti pakeista vieno iÅ¡ tėvų praÅ¡ymu, taip pat gali bÅ«ti nustatyta ir kita bendravimo su vaiku tvarka. PareiÅ¡kėja gali praÅ¡yti pakeisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nustatyti jÄ su pareiÅ¡kėja, jeigu ji įrodys, kad pareiÅ¡kimo padavimo metu ir vėliau ji pati sugebės geriau pasirÅ«pinti mažamečiu vaiku, gyvenant su pareiÅ¡kėja vaikui bus sudarytos geresnės sÄ lygos, negu pas jos buvusį sutuoktinį. IÅ¡ pareiÅ¡kėjų bei jų atstovų kalbų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad pareiÅ¡kėja yra teisme padavusi ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir jis yra nagrinėjamas, ji turi advokatÄ , kuris turėtų teikti jai reikiamÄ teisinę konsultacijÄ .

Apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota nuostata civilinėje byloje 3K-3-474/2000 2000 m. balandžio 26 d. nutartyje, kad motina turi pirmenybės teisę auklėti vaikÄ , kai nustatomos vienodos tėvų sÄ lygos, nagrinėjamoje byloje netaikoma, nes Å¡ioje byloje yra kitos aplinkybės. Nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ pirmos instancijos teisme nebuvo ginčo tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos

nustatymo, todėl teismas Å¡ių sÄ lygų nesprendė, o tik patikrino ar sutarties sÄ lygos, neprieÅ¡tarauja

imperatyviosioms įstatymų normoms ir viešajai tvarkai, atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktiniai gali susitarti dėl vaiko gyvenamosios vietos ir toks susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajai tvarkai.

Taip pat kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad sutarties sÄ lyga dėl vaiko iÅ¡vežimo iÅ¡ jo gyvenamosios vietos į kitÄ vietovę leidžiama tik sutikus vaiko tėvui, bei tėvas dalyvauja pareiÅ¡kėjos bendravime su vaiku, pažeidžia pareiÅ¡kėjos ir vaiko teises tiesiogiai ir betarpiÅ¡kai bendrauti. Atsižvelgiant į vaiko amžių (sutarties tvirtinimo metu jam buvo tik vieneri metai), tokios sÄ lygos nepažeidžia nei motinos, nei vaiko teisių tiesiogiai ir betarpiÅ¡kai bendrauti su vaiku, o asmens, prie kurio vaikas yra įpratęs nuolat bÅ«ti ir jį matyti, buvimas pareiÅ¡kėjos bendravime su vaiku neužkerta jai kelio tiesiogiai ir betarpiÅ¡kai bendrauti su vaiku, o vaiko savijautai sudaro sÄ lygas jaustis saugiau, matant abu tėvus, tuo labiau, kad vaikas nekalbantis ir jo norus gali geriau suprasti pastoviai prie jo bÅ«nantis asmuo ir pareiÅ¡kėjai tokiu bÅ«du tik padėti bendravime. Vėlgi tokia sprendimu patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka gali bÅ«ti keičiama vieno iÅ¡ pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimu, keičiantis vaiko ir tėvų interesams ir poreikiams bendravime. Tokiu bÅ«du Å¡ios sÄ lygos neprieÅ¡tarauja nei imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nei viešėjam interesui.

Apeliaciniame skunde neginčijama sutarties sÄ lygos dėl pareiÅ¡kėjų turtinių teisių ir pasekmių, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimÄ nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundÄ iÅ¡ apeliantės priteistinos 8,50 Lt iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio, 93 straipsnio 2, 3 d.)

Â

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais kolegija n u t a r ė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ B. M. 8,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetÄ .

Kolegijos pirmininkė                          Romualda Janovičienė

Kolegijos teisėjai                Danutė Kutrienė Â

                                                                                                Tatjana

Žukauskienė  Â