2017-10-11 Nr. AB-18407-3-61-3-05012-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1483-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05012-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. N. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), (toliau – ir atsakovas), 30 000 Eur neturtinei žalai, patirtai nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., atlyginti.

2. Pažymėjo, kad kamerose ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų, dėl to pareiškėjas buvo priverstas kęsti dideles dvasines ir moralines kančias, buvo pažeista ne tik jo psichologinė, bet ir fizinė sveikata. Pasak pareiškėjo, jis buvo priverstas nuolat lankytis pas psichologus, gerti raminamuosius, nes sutriko miegas, o nuo to laiko, kai išėjo į laisvę, jis paniškai bijo atvirų erdvių, viešų vietų, iki šiol jaučia, kad dėl Lukiškių TI-K veiksmų patyrė sunkią psichologinę traumą, kurios padariniai atsilieps visą likusį gyvenimą. Be to, pasak pareiškėjo, dėl nuolatinio oro trūkumo buvo pažeisti jo kvėpavimo takai. Nurodė, kad suteikta patalynė neatitiko higienos standartų – buvo nešvari, turėjo bloga kvapą (dažniausiai rūkalų). Po šios patalynės naudojimo dažnai išberdavo odą. Pabrėžė, jog bendrąsias asmens kalinimo sąlygas gali pabloginti tinkamos miegui vietos neįrengimas. Nurodė, kad kalinimo sąlygos neatitiko higienos ir sanitarinių teisės aktų reikalavimų, kameros nebuvo tinkamai įrengtos, pareiškėjas buvo laikomas kartu su rūkančiais, pakartotinai teistais asmenimis.

3. Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Daliai pareiškėjo reikalavimų atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą, nurodė, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis į teismą, todėl byla turėtų būti nutraukta.

5. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui E. N. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 6 600 Eur neturtinės žalos.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, tačiau jo skundas tuomet buvo grindžiamas iš esmės kitais argumentais. Pareiškėjas skundėsi teisės į skambučius ribojimu bei apipelijusiomis kameros Nr. 170 sienomis laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. Taigi, teismas sprendė, kad pagrindo nutraukti bylą nėra.

8. Vadovaudamasis atsakovo pozicija bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, teismas pareiškėjo reikalavimams, kildinamiems iš laikotarpio nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2012 m. spalio 15 d., taikė ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo nagrinėjo tik dėl laikotarpio nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2015 m. balandžio 30 d.

9. Teismas rėmėsi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytu reikalavimu, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Šiuo aspektu teismas nustatė, kad nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K praleido 926 paras, šiuo laikotarpiu tinkamas plotas Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrintas iš viso 769 su puse paros, taigi pažeidimą faktą teismas laikė nustatytu.

10. Išanalizavęs bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas nenustatė, kad būtų pažeisti maitinimo, asmenų skirstymo po kameras reikalavimai nebuvo pažeisti.

11. Teismas akcentavo, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Šiuo atveju Lukiškių TI-K nepaneigė minėtų pareiškėjo nurodomų pažeidimų, taigi teismas darė išvadą, kad kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko HN 76:2010 14, 22, 26, 63 punktų ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimų. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K nepateikė duomenų apie sanitarinių mazgų įrengimą kamerose, o daugelyje Lukiškių TI-K pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų pateikti duomenis yra neaktualūs ginčo situacijai – visiškai neatitinka laikotarpiai, kameros, tiriami pažeidimai.

12. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą perpildytose, HN 76:2010 nuostatų neatitinkančiose kamerose pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę, nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau teismas sprendė, kad nors kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgęs į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, jo trukmę, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas pareiškėjo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino ir pareiškėjui priteisė 6 600 Eur atlyginti patirtą neturtinę žalą.

III. 13. Pareiškėjas E. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo tenkinti apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui didesnę piniginę kompensaciją.

14. Nurodo iš esmės tapačias teisines ir faktines aplinkybes, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis, kuriomis buvo taikytas ieškinio senaties terminas bei pernelyg maža suma įvertintas patirtos neturtinės žalos dydis. Nurodo, kad anksčiau vykęs procesas administraciniame teisme sutrukdė pareiškėjui pateikti skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laiku. Akcentuoja, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra neadekvatus pareiškėjo patirties išgyvenimams.

15. Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Nurodo iš esmės tokius pat argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui E. N., jo teigimu, padarytos jį laikant Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., atlyginimo.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su ieškinio senaties taikymu bei priteistos kompensacijos pinigais suma.

19. Teisėjų kolegija, nenustačiusi kitų aspektų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas galėtų būti laikomas nepagrįstu ir neteisėtu, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, toliau pasisako dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

20. Visų pirma, pažymėtina, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieškinio senaties klausimų, o EŽTT yra pažymėjęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje šalyje (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Scordino prieš Italiją).

21. Lietuvos Respublikoje neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtų valstybės veiksmų reglamentuoja CK 6.271 bei 6.250 straipsniai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

22. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Kaip nustato CK 1.126 straipsnio 2 dalis, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį.

23. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-339/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kirstinė“ ir kt. v. UAB „Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybės sienos apsaugos tarnyba v. AB firma „VITI“, bylos Nr. 3K-3-633/2013; 2015 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Kvadera“ v. UAB „Luvel transportas“, Nr. 3K-3-363-469/2015).

24. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2015 m. spalio 16 d. (b. l. 1), atsakovas byloje reikalavo taikyti ieškinio senatį (b. l. 17).

25. Iš byloje pateiktų duomenų bei paties pareiškėjo teiginių matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2012 m. kovo 14 d. ir laikytas iki 2015 m. balandžio 30 d. (b. l. 17–23).

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apie skunde nurodomus savo teisių pažeidimus pareiškėjas turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Pabrėžtina, jog pareiškėjas iš esmės nepateikė pagrįstų argumentų, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, atitinkamai – leidžiančių kitaip skaičiuoti senaties termino pradžią. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose pasisakoma, kad paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).

27. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškinęs ir taikęs ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, pagrįstai taikė ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, padarytą, kaip teigiama, nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2012 m. spalio 15 d.

28. Kita vertus, teisėjų kolegija pabrėžia, jog CK 1.131 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pastebėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013).

29. Teisės normose, reglamentuojančiuose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinimas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Įvertinusi administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo savo iniciatyva atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

31. Pareiškėjas tvirtina, kad laiku kreiptis į teismą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K sutrukdė ankstesnė byla Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kadangi teismas nurodytoje byloje netinkamai traktavo pareiškėjo skundo reikalavimus.

32. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“, pareiškėjas 2015 m. liepos 1 d. su skundu, kurį 2015 m. rugpjūčio 12 d. patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti neturtinę žalą, kurią kildino iš aplinkybių, kad: 1) buvo pažeista jo teisė paskambinti sutuoktinei 2014 m. gruodžio 5 d. ir 2014 m. gruodžio 6 d.; 2) Lukiškių TI-K pareigūnai per dažnai naudojosi teise jį perkelti į kitas kameras; 3) jam nepagrįstai, remiantis melagingais Lukiškių TI-K pareigūnų tarnybiniais pranešimais, buvo paskirtos nuobaudos ir 4) kamera Nr. 170, kurioje jis buvo laikomas nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d., neatitiko higienos normos reikalavimų (administracinė byla Nr. I-9940-790/2015).

33. Pažymėtina, kad asmuo, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ, redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) kreipdamasis su skundu į teismą, pats pasirenka skundo dalyką ir pagrindą (ABTĮ 23 str. 2 d.). Pareiškėjas turi teisę tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį (ABTĮ 52 str.).

34. Teisėjų kolegija iš administracinės bylos Nr. I-9940-790/2015 duomenų nustatė, kad pareiškėjas tikslino skundo reikalavimus ir pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo būtent pagal pareiškėjo suformuotą skundo dalyką ir pagrindą. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė pagrindo tvirtinti, jog dėl neaiškių administracinės bylos Nr. I-9940-790/2015 ribų pareiškėjui galėjo būti užkirstas kelias skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K kreiptis į teismą laiku.

35. Dėl pareiškėjo argumentų, jog priteista piniginė kompensacija yra pernelyg maža, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Akcentuotina, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis laikotarpis, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista žymiai, pažeidimo tąsa, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio taip pat atsižvelgtina ir į bendruosius teisės principus.

36. Nagrinėjamu atsižvelgdama į neteisėtų veiksmų trukmę ir intensyvumą bei kitų pirmosios instancijos teismo detaliai aptartų aplinkybių visumą, pabrėždama, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 6 600 Eur suma. Pareiškėjo prašomos sumos (30 000 Eur) priteisimas pagal pirmiau aptartas šios individualios bylos aplinkybes būtų aiškiai neproporcinga, neatitinkanti pažeidimo masto ir intensyvumo, teisingumo ir protingumo kriterijų kompensacija.

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo E. N. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius