2023-08-30 Nr. AB-15589-4-52-3-00130-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2300-463/2023

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00130-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui I. K. (I. K.) ir jo atstovui advokatui K. M.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.,

vertėjai Olgai Vostrenkovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. K. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui I. K. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. lapkričio 11 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Centras nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus autobusų stotyje Užsienietis buvo patikrintas kaip įtarimą sukėlęs asmuo. Per patikrinimą Užsienietis pripažino, kad jis neteisėtai kirto Baltarusijos Respublikos-Lietuvos Respublikos sieną, ir pateikė galiojantį (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, tačiau jis neturėjo dokumentų, patvirtinančių jo teisę būti Lietuvos Respublikoje. Užsienietis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė nagrinėti šį prašymą skubos tvarka, bet nusprendė neįleisti Užsieniečio į Lietuvos teritoriją. Migracijos departamentas pateikė nuomonę, jog Užsieniečio atvykimo į Lietuvą tikslas nėra gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas teigti, kad Užsienietis gali pasislėpti ir taip sukliudyti išnagrinėti ir priimti sprendimą jo prieglobsčio byloje; atsižvelgiant į tai, pasiūlyta skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri nors iš dalies apribotų jo laisvą judėjimą. Centras pritarė tokiam Migracijos departamento siūlymui ir teigė, kad Užsieniečiui negali būti skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nes priešingu atveju atsirastų tikimybė, jog Užsienietis neteisėtai išvyks į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu tenkino Centro teikimą, t. y. nusprendė apgyvendinti Užsienietį VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant jam teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, alternatyvią sulaikymui priemonę taikyti iki 2023 m. lapkričio 11 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

4. Teismas nustatė, kad VSAT gavo informacijos apie tai, jog 2023 m. rugpjūčio 10 d. apie 3.30 val. ties valstybės sienos ženklu Nr. 0530 nenustatytas asmuo neteisėtai kirto valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos ir juda į Lietuvos Respublikos gilumą. Tikrinant minėtą informaciją, Vilniaus autobusų stotyje apie 9.45 val. patikrintas Užsienietis, kuris prisipažino neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną. Iš VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo matyti, kad Užsienietis buvo sulaikytas 2023 m. rugpjūčio 11 d. 14.30 val. Byloje yra Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas priimti Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį. Šiame sprendime nurodyta, kad prašymas pateiktas 2023 m. rugpjūčio 10 d. pasienio kontrolės punkte. Migracijos departamento sprendime taip pat nurodyta, kad prašymas bus nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, nes asmuo prašyme pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis.

5. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517, kuriuo buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos, nuostatas. Teismas pažymėjo, jog Centras teikime nurodė, kad šiuo atveju egzistuoja aplinkybės, nurodytos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 ir 12 punktuose, t. y. nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.) bei bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.). Tačiau, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, pastaroji aplinkybė nevertintina sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

6. Teismas, vertindamas, ar šiuo atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyta aplinkybė, akcentavo, jog Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 11 d. rašte nurodyta, kad Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną Šalčininkų miesto apylinkėse, tačiau prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik tuomet, kai buvo sulaikytas Vilniaus miesto autobusų stotyje; yra pagrindas manyti, kad Užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas nebuvo kreiptis dėl prieglobsčio ir Užsienietis gali pasislėpti, o tokiu atveju Migracijos departamentas neturėtų galimybės atlikti jo apklausą ir nustatyti visas reikšmingas faktines aplinkybes dėl tinkamo prašymo išnagrinėjimo.

7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis neįrodinėjo ir neįrodė, jog jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, ir kad jis, naktį kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, nesikreipė dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, o nuvyko apie 50 km į autobusų stotį Vilniuje, iš kur pareigūnų buvo pristatytas į Vilniaus pasienio rinktinę ir tik tada pateikė prieglobsčio prašymą, padarė išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės šalį. Be to, teismas, įvertinęs Migracijos departamento pateiktus duomenis, jog Užsienietis prašyme suteikti prieglobstį pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi sprendžiant, ar jam gali būti suteiktas prieglobstis, konstatavo, kad Užsienietis nagrinėjant jo prašymą nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo (Užsieniečio) sulaikymo pagrindas.

8. Teismas pažymėjo, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta ir byloje nėra duomenų, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Dėl šių priežasčių teismas sutiko su Centro pozicija dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Teismo vertinimu, kadangi galutinis sprendimas dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį dar nėra priimtas, Centras pagrįstai prašo skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Ši priemonė skirtina 3 mėnesiams nuo Užsieniečio sulaikymo dienos, bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas ir įgyvendintas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje (Įstatymo 14018 str. 1 d.).

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir Centro teikimą tenkinti iš dalies, t. y. pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Užsienietis, akcentuodamas savo teisinį statusą (prieglobsčio prašytojas), teigia, kad teismas, spręsdamas dėl jo sulaikymo, netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, nes neegzistuoja nė viena iš kumuliatyvių sąlygų sulaikymui taikyti: teismo sprendime nėra pagrįsta, kodėl informacija apie Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvus negalėtų būti gauta jo nesulaikius; byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nebendradarbiauja su VSAT ar Migracijos departamentu (neteikia reikalingos ir aktualios informacijos); Užsieniečio vardas, pavardė ir gimimo metai yra žinomi. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog nebuvo pagrindo taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant jam teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

11. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Užsieniečio apeliacinį skundą.

12. Centras iš esmės pakartoja teikime išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir teigia, kad Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus, pavyzdžiui, siekiant priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Užsieniečio prašoma pritaikyti švelnesnė judėjimo laisvės apribojimo priemonė nepasiektų jos taikymo tikslų ir nėra aplinkybių, suponuojančių tokios priemonės taikymo galimybę. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog, pritaikius prašomą švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis gali bandyti pabėgti, pasislėpti arba kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo. Dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį dar nėra priimtas sprendimas, ir tokiam prašymui išnagrinėti (prašymo motyvams išsiaiškinti) yra būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje. Be to, Centras pažymi, kad Užsienietis prašymą suteikti prieglobstį grindžia tuo, kad jis atliko karo tarnybą (duomenys neskelbtini), jis bijo būti išsiųstas į karą, o, atsisakęs vykti, jis būtų pasodintas į kalėjimą. Iš Užsieniečio atsakymų per pirminę apklausą darytina išvada, jog jis nėra patyręs tokios grėsmės, kuri suponuoja pagrindą suteikti prieglobstį, o Užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai nėra susiję su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, t. y. apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant jam teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 3 mėnesiams, teisėtumas ir pagrįstumas.

14. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą, nes nustatyta šio straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyta aplinkybė, sudaranti pagrindą manyti, kad Užsienietis gali bandyti pasislėpti. Užsienietis laikosi pozicijos, kad jam turėjo būti paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.).

16. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra išvardyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Pagal 113 straipsnio 5 dalies 10 punktą, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, turi būti įvertinta tai, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

17. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, kt. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

18. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą, šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).

19. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašas: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

20. Nagrinėjamu atveju VSAT pareigūnai 2023 m. rugpjūčio 10 d., tikrindami pranešimą apie Lietuvos valstybės sieną naktį neteisėtai kirtusį asmenį, Vilniaus autobusų stotyje patikrino Užsienietį. Užsienietis prisipažino, jog jis neteisėtai kirto valstybės sieną.

21. Užsienietis 2023 m. rugpjūčio 10 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. 23S128955 priėmė šį prašymą nagrinėti iš esmės skubos tvarka, nes Užsienietis prašyme pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar jam gali būti suteiktas prieglobstis. Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. 10K-9429 išdėstė savo nuomonę, kad Užsieniečio tikslas nebuvo pateikti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir, turėdamas galimybę, jis gali pasislėpti, dėl ko Migracijos departamentas neturėtų galimybės atlikti jo apklausas, nustatyti visas reikšmingas aplinkybes ir tinkamai išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį; rašte siūloma netaikyti Užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės be judėjimo laisvės ribojimų.

22. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus sprendimu Nr. MD-1497, priimtu 2023 m. rugpjūčio 11 d. 14.30 val., Užsienietis buvo sulaikytas Centre ne ilgiau nei 48 valandoms.

23. Užsienietis (jo atstovas) pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose paaiškino, kad jis bandė patekti į Lietuvos Respubliką tris kartus ir tik trečiasis kartas buvo sėkmingas. Pirmuosius du kartus pasienio pareigūnai nepaisė Užsieniečio išreikšto pageidavimo pateikti prašymą suteikti prieglobstį ir grąžino jį į Baltarusijos Respubliką (vieną kartą Užsienietis buvo sulaikytas ir apklausiamas pusantros paros), todėl trečiąjį kartą Užsienietis atvyko į Vilnių, siekdamas paduoti tokį prašymą tiesiogiai Migracijos departamentui. Užsienietis buvo autobusų stotyje, nes jis į Vilnių atvyko autobusu.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, bet jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (naktį kirto valstybės sieną) ir buvo sulaikytas autobusų stotyje (tai, kad Užsienietis nebuvo sulaikytas jau prie Lenkijos Respublikos sienos, nepaneigia grėsmės, jog jis ketino neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares), tik būdamas sulaikytas jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį, tačiau šis prašymas nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, taip pat papildomai atsižvelgdama į tai, kad Užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečio argumentai, kad jis, būdamas sulaikytas ankstesniais atvejais, siekė paduoti prašymą suteikti prieglobstį, tačiau Lietuvos Respublikos pasienio pareigūnai nesudarė jam galimybės paduoti tokį prašymą, yra pagrįsti tik abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmestini.

25. Aptartos aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog šiuo atveju alternatyvios sulaikymui priemonės, maksimaliai apribojančios Užsieniečio laisvę judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, taikymas yra objektyviai reikalingas ir proporcingas, o, pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, galbūt nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai, nes Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, turėdamas judėjimo laisvę, jis sieks pabėgti, slapstytis ir išvykti iš Lietuvos Respublikos. Apeliaciniame skunde išdėstyti abstraktaus pobūdžio argumentai nesudaro prielaidų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes.

26. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai tenkino Centro teikimą. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio I. K. (I. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys