Legislator Case Law & Legislation
fcb38734-0bc6-40cc-8723-bf73d471f39d AI generated

Court partially allowed appeal, ordering commutation of probation sentence with prior detention instead of merging with new fine.

Case Number fcb38734-0bc6-40cc-8723-bf73d471f39d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal partially upheld the defendant's appeal against a sentence merging a new fine with a suspended probation term. The defendant argued that the lower court failed to properly account for previously served detention time when combining punishments under the Criminal Procedure Code. The court agreed that the fine should be commuted with the 45 days of detention rather than merged with the probation, resulting in a final sentence of detention plus the fine.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalis; 328 straipsnio 1, 2 punktai: When combining punishments under Article 63, if part of the previous sentence was served as detention, the new fine must be commuted with that detention rather than merged with a suspended sentence.

Keywords

AI generated
commutation of punishment detention commutation suspended sentence Criminal Procedure Code merging punishments recidivism probation term

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1, 2 punktai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalis

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-453-175/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66116-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.7 Kauno apygardos teismas N u o S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Editos Dambrauskienės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Daivai Aliulienei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistojo D.

M. gynėjui advokatui Gintarui Česnulevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 40 MGL (1506,40 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į Å¡iÄ bausmę visiÅ¡kai įskaityta Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams su 40 MGL (1506,40 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktais, paskirti įpareigojimai:

1) būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi;

2) pradėti dirbti, registruotis darbo biržoje arba mokytis, nustatant 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių Å¡ių įpareigojimų vykdymo terminÄ .Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti E. B. ir D. B., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : D. M. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su E. B. ir D. B., 2015 m., nuo lapkričio 26 d., 17.00 val. iki gruodžio 1 d., 12.00 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) garažų kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“, nupjovęs garažo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J.

Č., pakabinamÄ durų spynÄ , per duris įsibrovė į garaÅ¾Ä ir pagrobė svetimÄ turtÄ , priklausantį J. Č.: keturis lengvo lydinio automobilio ratlankius su padangomis, bendros 200 Eur vertės, keturis skardinius ratlankius su padangomis, bendros 200 Eur vertės, žoliapjovę, 80 Eur vertės, benzopjÅ«klÄ â€žHusqwarna“, 380 Eur vertės, medienos pjovimo stakles, 45 Eur vertės, bulvių tarkavimo maÅ¡inėlę, 15 Eur vertės, žvejybinę kuprinę su žvejybiniais reikmenimis, bendros 150 Eur vertės, automobilio variklio blokÄ , 40 Eur vertės, automobilio starterį, 20 Eur vertės, automobilio generatorių, 20 Eur vertės, automobilio stabdymo blokÄ , 80 Eur vertės, t. y. padarė svetimo turto vagystę įsibrovęs į patalpÄ , padarydamas nukentėjusiajam J.

Č. bendrÄ 1230 Eur turtinę žalÄ .Varėnos rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų pakanka, kad bÅ«tų galima daryti motyvuotas iÅ¡vadas dėl D. M. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Spręsdamas dėl bausmės rūšies ir dydžio, teismas konstatavo, kad bausmės tikslai D. M. atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti paskiriant baudÄ , kuri bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme.Apeliaciniame skunde nuteistasis D.

M. praÅ¡o panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje, jį iÅ¡teisinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.Skunde nuteistasis tvirtina, kad Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas. Pasak D. M., teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį iÅ¡ esmės grindė vien tik kaltinamojo E. B. parodymais. Nei vienas iÅ¡ teismo nuosprendyje paminėtų įrodymų, iÅ¡skyrus kaltinamojo E. B. parodymus, jokiu bÅ«du nepatvirtina, kad apeliantas bÅ«tų dalyvavęs nusikalstamos veikos padaryme, o bÅ«tent, kad bÅ«tų apvogęs J.

Č. garaÅ¾Ä . Nuteistasis pabrėžia, kad dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme neigė nuo pat pradžių, nepripažįsta ir Å¡iuo metu. Mano, kad E. B. yra nepagrįstai apkalbėtas, o teismas, remdamasis vien tik Å¡io parodymais, nepagrįstai jiems suteikė prioritetÄ prieÅ¡ kitus įrodymus ir taip pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Esant tokiai situacijai, kai kaltinimas grindžiamas vien tik vieno iÅ¡ kaltinamųjų parodymais, teismas privalėjo itin atidžiai vertinti kitų kaltinamųjų bei liudytojų parodymus, tikrinti, kurie iÅ¡ jų yra patikimi, patvirtinti kita bylos medžiaga, o kurie atmestini ar vertintini kritiÅ¡kai.Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė surinktus įrodymus, nepilnai ir nepakankamai kruopščiai iÅ¡nagrinėjo įvykio situacijÄ bei jos aplinkybes, dėl to padarė neteisingas iÅ¡vadas ir tai lėmė, kad apelianto atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir netinkamai iÅ¡nagrinėta byla.

Teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje. Teismas nepagrįstai apelianto ir D. B. parodymus vertino netinkamai, nepagrįstai spręsdamas, jog parodymai vertintini kaip gynybinės pozicijos siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokias išvadas teismas padarė nepaisant to, kad kaltinamojo E. B. parodymai yra prieštaringi ir sunkiai paaiškinami, juose nėra logikos.Skunde nurodoma, kad visiškai nepagrįsta yra teismo išvada, kad nukentėjusiajam J.

Č. yra padaryta 1230 Eur turtinė žala. Tokia išvada nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis ir gali būti traktuojama tik kaip prielaida. Taip pat prielaidomis laikytinos teismo išvados, kad kaltinamieji yra pažįstami, yra bendravę, buvo susitikę prieš įvykį, todėl galėjo susitarti dėl nusikalstamos veikos padarymo, kad variklio blokas yra sunkus, jis sveria apie 80 kg, todėl vienas E. B. jo pakelti negalėjo, taigi akivaizdu, kad B. ir M. dalyvavo vagystėje. Visiškai nepagrįstos ir netirtos aplinkybės, kad daiktai buvo kraunami į apelianto automobilį, kurio nei markė, nei modelis, nei valstybinis numeris nebuvo nurodyti.

Dėl turtinės žalos J. Č. byloje yra duomenys, jog E. B. nukentėjusiajam sumokėjo mažesnę sumÄ â€“ 850 Eur – ir nukentėjusysis nurodė, kad visa žala jam yra atlyginta. Nepagrįsta yra ir teismo iÅ¡vada, kad E. B. tikslo apkalbėti D. B. ir D. M. neturi, kadangi teismo posėdžio metu kaltinamojo E. B. gynėja nurodė, kad E. B. yra suinteresuotas, jog D. B. ir D. M. bÅ«tų pripažinti kaltais, nes tada jis įgytų teisę iÅ¡ jų iÅ¡ieÅ¡koti dalį nukentėjusiajam sumokėtų pinigų.Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra nuteistas už vagystę, įvykdytÄ veikiant bendrininkų grupėje su D.

B. bei E. B.. Tačiau bendrininkavimas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį jam nebuvo inkriminuotas, todėl teismas neturėjo teisės priimti apkaltinamojo nuosprendžio dėl kaltinimo, kuris nebuvo pareikÅ¡tas kaltinamajame akte. Neteisingai nuosprendyje nurodyta ir tai, kad D. M. laikytinas recidyvistu, kadangi Å¡ioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika, padaryta nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d., o kitoje byloje apkaltinamasis nuosprendis priimtas tik 2016 m. kovo 7 d., t. y. po keturių mėnesių.Pasak nuteistojo, teismas pažeidė ir bausmių bendrinimÄ reglamentuojančias normas.

Priėmęs apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas paskirtÄ bausmę subendrino su 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Taip teismas pažeidė vienÄ pamatinių baudžiamajame įstatyme numatytų principų, draudžiančių už tÄ pačiÄ veikÄ bausti du kartus. Atkreipiamas dėmesys, kad 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė 2016 m. spalio 21 d. nutartimi buvo pakeista 45 parų areÅ¡to bausme, kuriÄ nuteistasis atliko nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. gruodžio 24 d.

Todėl Varėnos rajono apylinkės teismas negalėjo bausmės, paskirtos Å¡ioje byloje, subendrinti su 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme bei paskirti papildomus įpareigojimus. Nuosprendis yra priimtas pažeidžiant materialines bei procesines teisės normas, todėl yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti panaikintas.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo D. M. gynėjas advokatas G. Česnulevičius apeliacinį skundÄ palaikė, prašė tenkinti.

Prokurorė nuteistojo D. M. apeliacinį skundÄ dėl iÅ¡teisinimo prašė atmesti, sutiko dėl nepagrįsto nuteistojo pripažinimo recidyvistu ir prašė Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡ nuosprendžio paÅ¡alinti, taip pat iÅ¡taisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta raÅ¡ymo klaidÄ dalyje dėl bausmių bendrinimo.Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Apeliaciniame skunde nuteistasis D. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis dėl jo kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

Pasak nuteistojo, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl to padarė neteisingas iÅ¡vadas ir priėmė jo atžvilgiu nepagrįstÄ nuosprendį. Taip pat apeliantas nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl bendrininkavimo, pripažinimo recidyvistu ir bausmių bendrinimo. Dėl įrodymų vertinimo. Ä®rodymų vertinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismo pateiktas įrodymų vertinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. turi bÅ«ti paremtas konkrečiais faktiniais duomenimis, Å¡ių duomenų palyginimu tarpusavyje, o iÅ¡vados apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ daromos įvertinus tiek kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, tiek jų visumÄ . Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas asmens kaltumo klausimÄ , teismas privalo motyvuotai įvertinti įrodymų patikimumÄ ir pakankamumÄ bei pagrįsti atitinkamÄ sprendimÄ .

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Skundžiamo nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių buvo laikomasi, pirmosios instancijos teismas vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados atitinka faktines bylos aplinkybes. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , nenustatyta. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo D. M. apeliacinį skundÄ ir dar kartÄ Ä¯vertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad D.

M. kaltę dėl vagystės iÅ¡ nukentėjusiojo J. Č. garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio garažų kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Nuteistasis D. M. skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas jį pripažino kaltu remdamasis iÅ¡imtinai tik kito nuteistojo E. B. parodymais, tačiau su tokiu vertinimu nesutiktina. IÅ¡ nuosprendžio turinio matyti, kad savo iÅ¡vadas dėl D. M. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ teismas grindė ne tik E. B. parodymais, bet ir kitais įrodymais, kurie Å¡iuo atveju nuosprendyje aptarti ir įvertinti.

E. B. parodymai, prieÅ¡ingai, negu tvirtina apeliantas, pagrįstai laikyti objektyviais ir patikimais. Å is asmuo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę dėl vagystės pripažino, davė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus apie veikos faktines aplinkybes, kartu dalyvavusius asmenis, taip pat nurodė aplinkybes, susijusias su pavogto turto realizavimu. Ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡dėstytos pozicijos laikėsi ir nagrinėjant bylÄ teisme. Nors D. M. neigia dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, E. B. paaiÅ¡kinimus, kad vagystėje iÅ¡ nukentėjusiojo J.

Č. garažo dalyvavo ir apeliantas, patvirtina kiti netiesioginiai įrodymai – liudytojų parodymai, raÅ¡ytiniai duomenys – kurie pagal teismų praktikÄ turi tokiÄ pačiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę, kaip ir tiesioginiai įrodymai. Nagrinėjamu atveju E. B. paaiÅ¡kinimus apie tai, kad vagystėje dalyvavo ir D. M., patvirtina nukentėjusiojo J. Č. parodymai, kad E. B. prisipažino įvykdęs vagystę ne vienas, tačiau kartu dalyvavusių asmenų neįvardino, taip pat metalo laužo supirktuvėje dirbusių asmenų parodymai, kad ratlankius į supirktuvę priduoti atvežė bÅ«tent D.

M., kuris buvo ne vienas. Å ias aplinkybes patvirtina ir raÅ¡ytiniai duomenys (metalo laužo priėmimo aktų kopijos).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , pagrįstai D. M. kaltės neigimÄ vertino kritiÅ¡kai, kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir nurodė iÅ¡samius tokio vertinimo motyvus. Nuteistasis D. M., nors ir nesutikdamas su tokiu vertinimu, apeliaciniame skunde objektyvių aplinkybių ar įrodymų, kurie paneigtų nuosprendyje padarytas iÅ¡vadas, nenurodė.

Apylinkės teismas, vertindamas apelianto paaiÅ¡kinimus, duotus skirtingu proceso metu ir lygindamas juos su kitais įrodymais, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad D. M. nebuvo nuoseklus ir Å¡i aplinkybė, kartu įvertinant tai, kad E. B. parodymų nenuoseklumas nenustatytas, jo parodymus patvirtina netiesioginiai įrodymai, sudarė pakankamÄ pagrindÄ nelaikyti jo paaiÅ¡kinimų objektyviais ir patikimais. Atmetami, kaip nepagrįsti D. M. skundo teiginiai, kad E. B. parodymai negali bÅ«ti laikomi patikimu jo kaltės įrodymu, kadangi E. B. yra suinteresuotas, jog apeliantas bÅ«tų nuteistas, nes tokiu atveju galėtų reikalauti dalies nukentėjusiajam sumokėtų pinigų.

Tokie apelianto samprotavimai yra nelogiÅ¡ki ir neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Kaip minėta, E. B. savo kaltę pripažino, jo parodymai nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, aplinkybių, rodančių, kad tarp E. B. ir D. M. bÅ«tų susiklostę konfliktiÅ¡ki santykiai, nenustatyta, taip pat nenustatytas E. B. tikslas apklabėti D. M. dėl dalyvavimo nusikalstamoje veikoje. Ta aplinkybė, kad E. B. atlygino žalÄ nukentėjusiajam, nelemia E. B. parodymų nepatikimumo, kadangi, kaip jau minėta, jo nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Atsižvelgiant į paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai atskleidė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo esmę, Å¡io nusikaltimo sudėties požymius, iÅ¡tyrė ir nuosprendyje aptarė byloje surinktus įrodymus, juos įvertino tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų ir padarė teisingas bei motyvuotas iÅ¡vadas dėl D. M. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis iÅ¡ esmės yra paremtas tik jo paties subjektyviu vertinimu, kurio jokie objektyvÅ«s duomenys nepatvirtina.

Nuteistasis D. M., kritikuodamas apylinkės teismo padarytas iÅ¡vadas, remiasi atskirais, iÅ¡ bylos konteksto iÅ¡skirtais teiginiais ir aplinkybėmis, tačiau pažymima, kad įrodymų vertinimÄ reglamentuojančios BPK normos įpareigoja vertinti byloje surinktų įrodymų visumÄ , o ne atskirus įrodymus. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, esminių BPK pažeidimų nepadarė, todėl nuosprendis dėl D. M. pripažinimo kaltu yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvus.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Å¡iuos reikalavimus įvykdė. Dėl bendrininkavimo. Nuteistasis D. M. nesutinka su teismo nuosprendyje nustatyta aplinkybe, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bendrininkų grupėje. Tokį nesutikimÄ apeliantas grindžia tuo, kad bendrininkavimas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį kaltinamajame akte jam nebuvo inkriminuotas. Kolegija apelianto skundo argumentus dėl bendrininkavimo laiko nepagrįstais.Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai.

IÅ¡ Å¡ios normos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas BK 25 straipsnio 2 dalyje pateikia pačiÄ bendrininkų grupės sampratÄ , kuri, kaip teorinė konstrukcija, asmeniui atskirai nėra inkriminuojama. Teorijoje ir teismų praktikoje iÅ¡skiriamas paprastas ir sudėtingasis bendrininkavimas, kurį atriboja skirtingas bendrininkų vaidmuo ir indėlis į bendrai daromÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį BK straipsnį, kuriame nustatyta bendrai daroma nusikalstama veika, iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Jeigu nusikalstamÄ veikÄ padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iÅ¡ jų laikomas vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ ir teismų praktikÄ , nustačius asmenų susitarimÄ veikti bendrai, jų suvokimÄ , kad kėsinasi į tÄ patį objektÄ bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat nustačius, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, yra laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip nusikalstamos veikos vykdymo bendrininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214/2011).Nagrinėjamoje byloje nusikalstamoje veikoje dalyvavusių bendrininkų vaidmuo nebuvo iÅ¡skirtas, visi bendrininkai betarpiÅ¡kai dalyvavo vykdydami objektyviÄ jÄ bendros nusikalstamos veikos sudėties pusę, todėl laikytina, kad D.

M. ir kiti du šioje byloje nuteisti asmenys veikė kaip vykdytojai. Šioje situacijoje D. M. veiksmai formaliai galėtų būti vertinami pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, tačiau, atsižvelgiant į BK 26 straipsnio turinį, matyti, kad nusikaltimo vykdytojo veika kvalifikuojama be nuorodos į BK 24 straipsnį. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai D. M. įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, papildomai pagal BK 24 straipsnio 3 dalį nebuvo kvalifikuota, kadangi toks kvalifikavimas būtų perteklinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-634/2007).

Dėl pripažinimo recidyvistu. Apeliaciniame skunde keliamas BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo klausimas. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme jį pripažino nepagrįstai ir nepagrįstai Å¡iÄ aplinkybę laikė atsakomybė sunkinančia. Apygardos teismo teisėjų kolegija su Å¡iais skundo argumentais sutinka.Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

Toks asmuo yra recidyvistas. Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad D. M., bÅ«damas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , kai teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vienÄ tyčinį nusikaltimÄ , todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir tai pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad D. M. taip pat nuteistas Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu už nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.

Å is nuosprendis priimtas anksčiau, negu skundžiamas Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendis, tačiau sprendžiant dėl BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo svarbu nustatyti aplinkybę, kad asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nusikalstama veika, už kurios padarymÄ D. M. nuteistas Å¡ioje byloje, padaryta 2015 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, taigi, Å¡io tyčinio nusikaltimo darymo metu D.

M. dar nebuvo teistas. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad D. M. yra recidyvistas ir tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į paminėta, Å¡i apylinkės teismo nustatyta aplinkybė iÅ¡ nuosprendžio Å¡alintina. Tačiau, kolegijos vertinimu, atsakomybę sunkinančios aplinkybės Å¡alinimas iÅ¡ nuosprendžio Å¡iuo konkrečiu atveju esminės įtakos nuteistajam D. M. paskirtai bausmei neturi. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumÄ , paskyrė Å¡velniausios rūšies sankcijoje numatytÄ bausmę – baudÄ , kurios dydį nustatė žymiai mažesnį, negu vidurkis.

Paskirta bausmė Å¡ioje byloje nelaikytina aiÅ¡kiai per Å¡velni ar neproporcinga padaryto nusikaltimo ir nuteistojo asmenybės vertinimui, atitinka BK 41 straipsnio2 dalyje numatytus bausmės tikslus, tiek nubaudimo, tiek prevencinius. Dėl bausmių bendrinimo. AukÅ¡tesnysis teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo, sprendžia, kad apeliantas iÅ¡ dalies yra teisus nurodydamas, jog apylinkės teismas nepagrįstai Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrino su 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskirta 2016 m. kovo 7 d.

Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirtÄ 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę subendrino su Å¡iuo nuosprendžiu paskirta 40 MGL bauda ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ 1 metams 3 mėnesiams su 40 MGL bauda. Taip pat, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktais, paskyrė atitinkamus įpareigojimus. BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad pagal Å¡io straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo padarė kitÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ .

Taigi, apylinkės teismas Å¡ioje byloje BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis bendrindamas bausmes vadovavosi teisingai. Tačiau nepagrįstai Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę bendrino su laisvės apribojimo bausme ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ su bauda.Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė 2016 m. spalio 21 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista 45 paromis areÅ¡to.

AreÅ¡to bausmę D. M. atliko nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. gruodžio 24 d. (2 t., b. l. 169). BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad bendrinant bausmes pagal Å¡iÄ dalį į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitoma bausmė, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Tokiu atveju teismas Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę – baudÄ turėjo subendrinti su 45 parų areÅ¡to bausme ir į paskirtÄ bausmę – baudÄ Ä¯skaityti D. M. jau atliktÄ areÅ¡to bausmę. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi, 328 straipsnio 1, 2 punktais, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo D.

M. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė subendrinta su Å¡iuo nuosprendžiu paskirta 40 MGL bauda ir D. M. paskirta subendrinta bausmė – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimas ir 40 MGL (1506,40 Eur) bauda. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktais paskirti įpareigojimai:

1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi;

2) pradėti dirbti, registruotis darbo biržoje arba mokytis ir nustatytas 1 metų 3 mėnesių Å¡ių įpareigojimų vykdymo terminas.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, nuteistajam D. M. paskirtÄ 40 MGL baudÄ subendrinti su Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartimi paskirta 45 parų areÅ¡to bausme, bausmes visiÅ¡kai sudedant ir nustatyti galutinę bausmę – 45 paras areÅ¡to su 40 MGL bauda. Ä® bausmę įskaityti 45 parų areÅ¡to bausmę, visiÅ¡kai atliktÄ pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį.

IÅ¡ nuosprendžio paÅ¡alinti teismo nustatytÄ aplinkybę, kad D. M., bÅ«damas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , kai teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vienÄ tyčinį nusikaltimÄ , todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir tai pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe.Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                              RamÅ«nas Antanavičius              Edita Dambrauskienė              Algerdas UrbÅ¡ys