fcb1bc77-6829-428d-a5a2-cb69149e3cf2 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1370-279/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02014-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.15; 1.15.2.3.2; 1.21.; 3.21.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 2 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė ČekanauskienėraÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. B. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus.Teismasn u s t a t ė:pareiÅ¡kėjas E. B.

į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) nustatyta tvarka. Teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 2-3). PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2-3) praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Å iaulių TI), priteisti 5000,00 eurų neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Å iaulių TI kamerose, atlyginimÄ .

Pareiškėjas skunde nurodė, jog Šiaulių TI buvo laikomas laikotarpiu apytiksliai nuo 2013 m. balandžio 6 d. iki 2013 m. rugpjūčio 29 d. Paaiškino, kad Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 17, 86, 65, 64 ir kt., kurių plotas apie 11 kv. m, ir šiose kamerose buvo laikomas kartu su 4-12 asmenų. Kamerose buvo 10-12 dviaukščių lovų, kurių išmatavimai yra 110x200 cm. Kamerų langai buvo nešvarūs, stiklai purvini, todėl neskaidrūs, jų nuvalyti nebuvo galimybių, nes iš vidaus ir išorės yra įrengtos grotos.

Kadangi nebuvo užtikrintas pakankamas apÅ¡vietimas kamerose (apytikslis lango iÅ¡matavimas - 110x90 cm), jose buvo tamsu, gulint žemutinėje dviaukÅ¡tės lovos dalyje skaityti ir raÅ¡yti buvo neįmanoma. Pažymėjo, kad asmens laikymas tokiomis sÄ lygomis prieÅ¡tarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatoms. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui, laikomam Å iaulių TI, nebuvo suteiktas Lietuvos Respublikos teisės aktais numatytas minimalus plotas, todėl buvo pažeistos jo, kaip kalinamojo asmens, teisės. Tokiais veiksmais buvo pažeminta pareiÅ¡kėjo garbė ir orumas.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad kompetentingų institucijų atlikti patikrinimai patvirtino, jog kalinimo sÄ lygos yra netinkamos, sÄ lygojančios nežmoniÅ¡kÄ elgesį bei kankinimÄ . Dėl nurodytų laikymo sÄ lygų Å iaulių TI pareiÅ¡kėjas patyrė fizinius nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , priteisiant pinigais.Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta ABTÄ® nustatyta tvarka.

Å iaulių TI atsiliepimu prašė bylÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant (b. l. 16).Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių TI, atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 11-16) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime atsakovė paaiÅ¡kino, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv. m (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 76:2010), kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotÄ , todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Nurodė, jog iÅ¡ Å iaulių TI Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2015-08-06 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl E. B.“ matyti, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI nuo 2013-05-02 iki 2013-08-30 buvo laikomas kameroje Nr. 17 su 2-10 asmenų ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 9,24 kv. m iki 1,85 kv. m, kameroje Nr. 86 – su 3-8 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 5,93 kv. m iki 2,22 kv. m, kameroje Nr. 45 – su 6-7 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 3,08 kv. m iki 2,64 kv. m.

Pažymėjo, kad Å iaulių TI kasdieniai vardiniai kamerose kalinamųjų suimtųjų (nuteistųjų) sÄ raÅ¡ai nedaromi, todėl pateikti tikslius kartu su pareiÅ¡kėju kamerose laikomų asmenų sÄ raÅ¡us nėra galimybės. Akcentavo, jog įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sÄ lygomis, todėl Å iaulių TI dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m ploto. Tačiau tokia situacija priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo, įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo virÅ¡ijimÄ , be to, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo.

Esant tokiai situacijai, administracija stengiasi, kad suimtieji (nuteistieji), kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat atkreipė dėmesį, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parÄ nėra pastovus (dalis asmenų kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje).

Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui paros eigoje, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ . Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. per parÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys taip pat nebÅ«na gyvenamojoje kameroje.Remdamasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2, 13 punktais, Higienos normos HN 76:2010 2 punktu, atsakovė pažymėjo, jog taikytinos tik tos paminėtų teisės aktų nuostatos, kurios nesusijusios su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Å iaulių TI kamerose langai yra skaidraus stiklo. Kadangi Å iaulių TI pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl neįmanoma padidinti langų angų, nėra galimybės įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ .

Papildomai nurodė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko kameras, neturi problemų dėl pelėsio ir drėgmės kamerose.Paaiškino, kad Šiaulių TI režiminio korpuso gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios patalpos yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai);

šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, kuris nuo likusio kameros ploto yra atskirtas 1,5 m aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.Vadovaujantis Higienos normos HN 76:2010 58 punktu, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.

Kamerose laikomi asmenys turi rÅ«pintis Å¡vara ir tvarka patalpoje. Kamerų bÅ«klė priklauso pirmiausia nuo pačių juose laikomų asmenų elgesio: nesuinteresuoti palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ ar tausoti įstaigos patalpas asmenys niokoja įstaigos turtÄ , blogina patalpų bÅ«klę. Kamerų langų valymu rÅ«pinasi patys suimtieji. Be to, suimtiesiems (nuteistiesiems) papraÅ¡ius, iÅ¡duodamas valymo inventoriaus komplektas, pasinaudojus juo, jis gražinamas atsakingiems pareigÅ«nams.Atsakovės teigimu, nors pareiÅ¡kėjas tvirtino, kad jis buvo laikomas antisanitarinėmis sÄ lygomis, Å¡ių teiginių jis niekaip nedetalizavo.

PareiÅ¡kėjas nurodė neteisėtus atsakovės veiksmus, tačiau nenurodė jokių požymių, kuriais jam pasireiÅ¡kė neturtinė žala, pareiÅ¡kėjas savo pozicijÄ grindė tik skunde nurodytomis frazėmis, kurios yra Å¡abloninės kaip ir kitų pareiÅ¡kėjų. Tai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė stresÄ ir nepatogumus, kai buvo patalpintas į Å iaulių TI kameras yra natÅ«ralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai daugiau ar mažiau sukelia diskomfortÄ ar stresÄ . PareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamÄ neturtinę žalÄ , skundÄ grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamos žalos dydis ir kaip jis paskaičiuotas.

Prašė, sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ , atsižvelgti į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, bei, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių. Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Byloje nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo E. B. keliamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI, atlyginimo.Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatos.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Vienas jų yra tai, kad vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1003/2010; kt.).Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-08-19 nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-882-1500/2013).

Neteisėta veika CK 6.271 straipsnio prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu, todėl byloje aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje bendrÄ sias asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, teisinės padėties nuostatas, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai, o 3 dalyje, įtvirtinančioje fundamentalias žmogaus teisių apsaugos nuostatas, numatyta, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013).

Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nuosekliai pabrėžia, kad laisvės apribojimo metu asmenys iÅ¡ esmės nenustoja naudotis fundamentaliomis teisėmis ir laisvėmis, kurias užtikrina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (žr. EŽTT sprendimÄ byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ , sprendimÄ byloje Van der Ven prieÅ¡ Nyderlandų Karalystę). Konvencijos 3 straipsnis nustato valstybės institucijoms pozityviÄ pareigÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu. Taigi, iÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013).

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Dėl pareiÅ¡kėjui tekusio kameros ploto normosPareiÅ¡kėjas E. B. kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindÄ nurodė, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas buvo nepakankamas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje taip pat yra įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .Kiek tai susiję su reikalavimu pagrįsti, kad buvo laikomasi Ä®sakyme numatyto reguliavimo, pastebėtina, jog, remiantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr.

EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Atitinkamai, Å¡iuo atveju įrodinėjimo naÅ¡ta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovui.EŽTT taip pat formuoja praktikÄ , jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ).Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Pastebėtina, jog EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr. EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99, 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).

Kita vertus, remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Ploto, tenkančio vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje, norma nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.).

Šio įsakymo 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Teismas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124, daro iÅ¡vadÄ , kad Å iaulių TI kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto.IÅ¡ byloje pateiktos Å iaulių TI Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2015-08-06 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Pažyma dėl E. B.“ nustatyta, kad nuo 2013-05-02 iki 2013-08-30 (toliau – ir ginčo laikotarpis), iÅ¡ viso 62 paras, pareiÅ¡kėjas periodiÅ¡kai buvo laikomas Å iaulių TI kamerose Nr. 17, 86 ir 45. Pažymos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI nuo 2013-05-02 iki 2013-05-17, buvo laikomas kameroje Nr. 17, kurios plotas 18,47 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 2 iki 10 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 9,23 kv. m iki 1,84 kv. m kameros ploto), nuo 2013-07-15 iki 2013-08-29 – kameroje Nr. 86, kurios plotas 17,78 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 3 iki 8 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 5,92 kv. m iki 2,22 kv. m kameros ploto) ir tÄ pačiÄ dienÄ buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 45 ir joje buvo laikomas iki 2013-08-30, kurios plotas 18,47 k. m (kameroje buvo patalpinta nuo 6 iki 7 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 3,07 kv. m iki 2,63 kv. m kameros ploto) (b. l. 18-19).

Teismas, iÅ¡analizavęs byloje nustatytus duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotus ir jose laikytų asmenų skaičių, nustatė, kad iÅ¡ aptariamo laikotarpio 33,5 paros pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis nei 3,6 kv. m: kameroje Nr. 17 pareiÅ¡kėjui tekęs kameros plotas teisės aktais nustatytos kameros ploto normos neatitiko 1 parÄ , kameroje Nr. 86 – 31,5 paros, kameroje Nr. 45 – 1 parÄ . Likusį laikÄ (28,5 paros) pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI kamerose Nr. 17 (14 parų), Nr. 86 (14,5 paros) buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos.

Pateiktoje pažymoje atsakovas taip pat nurodė kartu su pareiÅ¡kėju laikytų asmenų skaičių, buvusį nuo 7 val. 30 min. ir 19 val. 30 min. Vadovaujantis minėtosios pažymos duomenimis, iÅ¡ viso pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas 62 paras, iÅ¡ kurių 33,5 parų (nepertraukiamai 18 parų) ploto norma buvo mažesnė nei 3,6 kv. m.Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo laikotarpiu Å iaulių TI pareiÅ¡kėjas 33,5 paros buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų nustatytÄ minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, normÄ .

PareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl judėjimo galimybių sumažėjimo yra glaudžiai susiję su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertinami kaip Å¡io pažeidimo dalis.Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, konstatuojama, kad nurodytas pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, o Å iaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.Dėl kamerų apÅ¡vietimo PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog neturtinę žalÄ jam sukėlė tai, kad Å iaulių TI dėl netinkamo apÅ¡vietimo bei neÅ¡varių langų kamerose buvo tamsu ir gulint žemutinėje dviaukÅ¡tės lovos dalyje, skaityti ir raÅ¡yti buvo neįmanoma.Pagal Higienos normos HN 76:2010 6 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Gyvenamosios kalinimo patalpos apÅ¡vietimo reikalavimus nustato Higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktai. Pagal Å¡iuose punktuose įtvirtintas nuostatas, gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Tuo tarpu gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Pagal Taisyklių 14.1 ir 14.3 punktų nuostatas, kameroje turi bÅ«ti dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ .Å iaulių TI Ūkio skyriaus 2015-08-1 pažymoje Nr. 62/08/789 „Apie laikymo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje“ (toliau – ir Pažyma) (b. l. 24-27) nurodoma, kad Å iaulių TI pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma, t. y. neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos, įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas.

Taip pat Pažymoje nurodoma, kad Å iaulių TI kamerose yra skaidraus stiklo langai, gyvenamosiose patalpose įrengtas dirbtinis apÅ¡vietimas: kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į jų plotÄ , yra du Å¡viestuvai, kuriuose įstatytos 2-4 dienos Å¡viesos lempos (lium 36W/840 613) ir dirbtinė naktinė Å¡viesa (kaitrinė lemputė 25W). IÅ¡ atsakovės teiktų duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI laikotarpiu nebuvo atlikta Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų, ar kameros Nr. 17, 86 ir 45, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, atitinka Higienos normos 76:2010 reikalavimus.

Byloje yra pateikti Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, kurie leidžia spręsti, kad Å¡i institucija ne kartÄ atliko Å iaulių TI gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų bÅ«klės atitikties nustatytoms higienos normoms vertinimÄ , todėl atsižvelgiant į 2013-07-09 patikrinimo akto Nr. EP-224 (b. l. 28-35) ir 2013-09-05 patikrinimo akto Nr. EP-301 (b. l. 36-39) rezultatus, daroma iÅ¡vada, jog Å iaulių visuomenės sveikatos centras pažeidimų, susijusių su apÅ¡vietimo reikalavimais kamerose tiek ginčui aktualiu laikotarpiu, tiek vėlesniu laikotarpiu nenustatė.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas jo laikymo Å iaulių TI metu nė karto neiÅ¡sakė nusiskundimų Å¡ios įstaigos administracijai dėl apÅ¡vietimo sÄ lygų kamerose (b. l. 23). PareiÅ¡kėjo skunde nurodytas apytikslis kameros lango iÅ¡matavimas (110x90 cm) nagrinėjamu atveju nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, kadangi langų dydis ir nuo to priklausantis natÅ«ralus apÅ¡vietimas yra susiję su pastato rekonstrukcijos darbais. Remiantis Higienos normos 76:2010 2 punkto bei Taisyklių 2 punkto nuostatomis, veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ios higienos normų ir Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nesant kitų įrodymų dėl netinkamo apšvietimo kamerose Nr. 17, 86 ir 45, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, konstatuoti Šiaulių TI neteisėtų veiksmų nėra pagrindo. Higienos normos HN 76:2010 54 punktas nustato, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.

Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu inventoriumi (Higienos normos HN 76:2010 58 punktas). Pažymėtina, kad pagal Higienos normos HN 76:2010 59 punktÄ , ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį bÅ«tina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymÄ (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Atsakovės pateiktoje Pažymoje apie laikymo sÄ lygas nurodyta, kad Å iaulių TI administracijos paskyrimu tvarkyti gyvenamÄ sias patalpas skiriami Å¡iose patalpose laikomi suimtieji ir nuteistieji, kurie turi nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, kuriose patys gyvena, t. y. valyti patalpų pavirÅ¡ius, grindis, tualetus, langus ir t.t.

Valymo inventorius bei priemonės į kameras iÅ¡duodami pagal suimtųjų (nuteistųjų) praÅ¡ymus, o po valymo užbaigimo grÄ Å¾inamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ . Be to, atsakovės pateikto Å iaulių TI 2012-2013 m. patalpų pagrindinio valymo grafiko 1 eilutėje numatyta, kad kiekvieno mėnesio pirmÄ penktadienį kamerose esantys suimtieji ir nuteistieji, prižiÅ«rimi pareigÅ«nų, privalo valyti kamerų sienas, lubas, grindis, langus, palanges, įrenginius, baldus ir kitus pavirÅ¡ius, Å¡iam tikslui naudojant dezinfekcines medžiagas (b. l. 61). 2013-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-224 nurodoma, jog apgyvendinimo kameras valosi patys suimtieji.

Valymo inventorius iÅ¡duodamas pagal asmenų praÅ¡ymus. Suimtiesiems apgyvendinimo kamerų valymui yra skiriami Å¡epečiai, skudurai, plastmasiniai dubenys ir kalcinuota soda. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ginčo laikotarpiu Å iaulių TI kamerose buvo užtikrintos apÅ¡vietimo ir Å¡varos sÄ lygos.Dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su kamerų langų angose įrengtų grotų sukeltais nepatogumais juos valant, pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas jo laikymo Å iaulių TI metu nė karto neiÅ¡sakė nusiskundimų Å¡ios įstaigos administracijai dėl nepatogumų (b. l. 23).

Be to, Å iaulių TI kamerų įrengimas, kuomet langų angose yra įrengiamos grotos, atitinka Taisyklių 14.1 punkto nuostatas, pagal kurias kameros lango angoje turi bÅ«ti įstatomos metalinės grotos, lango stiklas gali bÅ«ti aptraukiamas metaliniu tinklu ar apsaugine plėvele.Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , sprendžia, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ Å iaulių TI kamerose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.

Tokios praktikos laikosi ir EŽTT savo sprendimuose (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Taigi, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Atsižvelgus į byloje nustatytas kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis intensyvumÄ (pažeidimas ilgiausiai truko iÅ¡ eilės 18 parų), į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kuriuos teismas vertina kaip virÅ¡ijančius neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, žeminančius žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukeliančius dvasines kančias, bei vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, t. y. neturtinę žalÄ , kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu.

Tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jo nurodytÄ neturtinės žalos atlyginimÄ . Nagrinėjant bylÄ , nenustatyta, kad dėl teisės į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pažeidimo bÅ«tų padaryta žalos pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatai, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Å iaulių TI direktorių dėl netinkamų laikymo sÄ lygų (b. l. 23), taip pat teismas vertina ir tai, kad į teismÄ dėl galimai pažeistų savo teisių asmuo kreipėsi tik po dvideÅ¡imt dviejų mėnesių, kai iÅ¡vyko iÅ¡ Å iaulių TI (b. l. 4).

PareiÅ¡kėjas jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta, kad Å iaulių TI pareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekę pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.Taigi, teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , jo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , kuomet Å iaulių TI kalinamiems asmenims už vienÄ kalinimo netinkamomis sÄ lygomis dienÄ yra priteisiamas vidutiniÅ¡kai nuo 6 iki 9 eurų neturtinės žalos atlyginimas (2015-02-11 nutartis byloje Nr. A-550-575/2015, 2015-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1530-858/2015, 2015-06-12 nutartis byloje Nr. A-2045-520/2015 ir kt.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 201,00 euras.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 201,00 eurÄ neturtinei žalai atlyginti.Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a: Priteisti E. B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 201,00 eurų (du Å¡imtus vienÄ eurÄ 00 euro centų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                           Nijolė Čekanauskienė