2020-11-11 Nr. AB-21239-3-62-3-01342-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4923-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01342-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1.; 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. U. ir uždarosios akcinės bendrovės „Laurama“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai R. U. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lauruma“ (toliau – ir pareiškėjai) su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydami priteisti pareiškėjui R. U. 400 Eur turtinės ir 400 Eur neturtinės žalos, o pareiškėjui UAB „Laurama“ – 7 100 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl Kybartų pataisos namų (toliau – Kybartų PN) (teisių perėmėjas – Marijampolės pataisos namai (toliau – ir Marijampolės PN)) neteisėtų veiksmų, atlyginimui.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad 2016 m. gegužės 17 d. apgaulės būdu iš R. U. sąskaitos buvo įgyta 400 Eur, iš uždarosios akcinės bendrovės „Laurama“ – 7 100 Eur. Dėl to Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atliko ikiteisminį tyrimą. Buvo nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarytos iš Kybartų PN, naudojant mobilaus ryšio priemones. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuroras 2018 m. gegužės 11 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje įtariamųjų R. K., M. V., A. T., L. P., R. P., D. V., R. A., M. D., Ž. P. atžvilgiu, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo.

3. Pareiškėjai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, akcentavo, kad nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės.

4. Pareiškėjai pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 priedo 6 punktą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti telefonus (jų dalis ir priedus), o pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 90 ir 113 punktus pataisos įstaigos direktorius įpareigotas užtikrinti, kad įstaigoje nurodytas draudimas būtų realiai įgyvendintas. Pareiškėjai teigė, kad Kybartų PN neužtikrino, kad mobilaus ryšio priemonės nepakliūtų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims ir kad nuteistieji asmenys negalėtų laisvai naudotis šiomis priemonėmis, todėl pareiškėjai patyrė žalą dėl valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo).

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Marijampolės PN nurodė, kad pareiškėjai savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo atlyginti žalą.

7. Marijampolės PN akcentavo, kad Kybartų PN ėmėsi tinkamų ir pakankamų priemonių užtikrinant, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nepatektų mobilieji telefonai ir būtų tinkamai vykdoma valstybės pozityvioji pareiga apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų nuteistų asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, veiksmų. Kadangi nuteistieji pataisos namuose bausmę atlieka bendrabučio tipo pastate didelėmis asmenų grupėmis, todėl pataisos namų administracijai užtikrinti nuteistųjų nuolatinę priežiūrą yra neįmanoma. Atsakovo atstovo įsitikinimu, Kybartų PN pagal savo kompetenciją atliko visus veiksmus, kad užkardytų neteisėtus nuteistųjų veiksmus, o pareiškėjai reikalaudami, jog Kybartų PN užtikrintų, kad nė vienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis nedarytų teisės pažeidimų, reikalauja iš Kybartų PN to, kas neįmanoma. Kybartų PN negali atsakyti už galimai nusikalstamą veiką padariusius asmenis, kurie ikiteisminio tyrimo metu nėra nustatyti. Kybartų PN tinkamai, atsakingai vykdė teisės aktais numatytas pareigas, ėmėsi visų įmanomų priemonių priklausančių nuo žmogaus valios, pastangų ir galimybių, tam kad būtų užkirstas kelias draudžiamiems daiktams patekti į Kybartų PN. Kadangi jokių tiesioginių pareigūnų veikų sudariusių nuteistiesiems galimybę vykdyti mobiliojo ryšio telefonu nusikalstamas veikas užfiksuota nebuvo, todėl pataisos namai padaryti žalos pareiškėjams negalėjo. Pareiškėjams turtinė ir neturinė žala atsiradusi dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarymo turi būti priteista tik iš tų asmenų, kurie šią veiką tyčia padarė, šiuo atveju iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų.

8. Marijampolės PN pažymėjo, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-23278-16 ir nenustatė, kad nusikalstama veika buvo padaryta asmenų, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka Kybartų PN. Kadangi nusikalstamą veiką padarę asmenys nėra nustatyti, todėl ir Kybartų PN negali atsakyti už šiuos asmenis.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad negali pasisakyti dėl kito juridinio asmens galimai neteisėtų veiksmų teisėtumo ar jų nebuvimo.

10. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu, nustatęs, kad iš ikiteisminio tyrimo metu nustatytų duomenų negalima teigti, kad nusikalstama veika buvo atlikta telefonu, kuris buvo rastas Kybartų PN, pareiškėjų skundą atmetė.

11. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi panaikino Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. 13. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies – pareiškėjui R. U. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisė 160 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 150 Eur neturtinės žalos atlyginimui, o pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Laurama“ iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 2 700 Eur turtinės žalos (pirmosios instancijos teismo rezoliucinėje dalyje nurodytas žodis „neturtinės“ laikytinas rašymo apsirikimu) atlyginimui.

14. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjai kildina iš Kybartų PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, neužkardžius nuteistiesiems draudžiamo turėti daikto – mobilaus telefono patekimo į pataisos įstaigos teritoriją, dėl kurio panaudojimo jiems buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, atlyginimo priteisimo.

15. Atsižvelgęs į bylos medžiagą, teismas nustatė, kad:

15.1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23278-16 dėl to, kad apgaulės būdu iš R. U. sąskaitos įgyta 400 Eur, o iš UAB „Laurama“ sąskaitos – 7 100 eurų. 2018 m. gegužės 11 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2018 m. gegužės 11 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) ikiteisminis tyrimas dalyje buvo nutrauktas (nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų asmenų kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo) bei tos pačios dienos nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu atlikti visi veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas.

15.2. Nutarime nurodyta, kad nusikalstamą veiką galimai padaręs asmuo naudojosi UAB „Tele2“ išankstinio apmokėjimo paslaugos abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris veikė bazinės stoties 333B, esančios (duomenys neskelbtini), Kybartuose, aprėptyje. Susipažinus su abonento (duomenys neskelbtini) išklotine nustatyta, kad abonentas veikė 2016 m. gegužės 16–18 dienomis ir jungėsi prie UAB „Tele2“ bazinės stoties 333B, todėl tikėtina, kad įtariamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN. Abonentas naudojosi telefono aparatais IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26–27). Be to, Nutarime nurodyta, jog Kybartų PN pateiktoje 2016 m. rugsėjo 2 d. pažymoje buvo nurodyta, kad kratų ir apžiūrų metu nebuvo paimtas telefonas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), o 2016 m. rugsėjo 2 d. pažymoje nurodyta, kad 2016 m. birželio 6 d. gyvenamosios zonos 122 kambaryje buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30). Nutarime taip pat nurodyta, jog Kybartų PN išimtų telefonų apžiūros metu nustatyta, kad ant telefonų yra priklijuoti lipdukai su telefonų IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30). 2017 m. gegužės 22 d. tarnybiniame pranešime pažymėta, jog su nukentėjusiuoju R. U. nusikaltimą darantis asmuo bendravo naudodamas abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris veikė Kybartuose. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2020 m. kovo 6 d. raštas Nr. IBPS-S-142290-20 patvirtina, kad Kybartų PN buvo rastas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6700“, IMEI (duomenys neskelbtini) (rastas 2016 m. birželio 6 d. Kybartų PN 122 kambaryje po lova, o duomenys apie telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyti dėl techninės spausdinimo klaidos. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad telefono aparatas, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas darant nusikalstamą veiką kartu su SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nusikalstamą veiką darantis asmuo naudodamasis šiuo telefono aparatu skambino nukentėjusiajam R. U..

16. Atsižvelgęs į bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad įrodymai neabejotinai patvirtina, jog telefono aparatas, kuriuo naudojantis buvo padaryta nusikalstama veika, kurios metu apgaulės būdu iš pareiškėjų įgytas turtas, buvo rastas Kybartų PN, todėl yra pakankamas pagrindas spręsti, jog nusikalstama veika buvo padaryta Kybartų PN.

17. Teismas, įvertinęs 2016–2017 metų Kybartų PN apsaugos ir priežiūros skyriaus veiklos pagrindinių statistinių rodiklių lenteles, kuriose yra išvardintos visos priemonės bei veiksmai, taip pat atliktos kratos ir kratų duomenys, kurių buvo imtasi užkardant draudžiamų daiktų patekimą į Kybartų PN. Pateikti į bylą duomenys patvirtina, kad Kybartų PN ėmėsi priemonių užkardyti galimybėms mobiliesiems telefonams patekti į pataisos namus. Tačiau, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, šie veiksmai nebuvo pakankami, kad mobilieji telefonai nepatektų į Kybartų PN teritoriją, t. y. laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems ir jie jais negalėtų naudotis bei daryti nusikalstamas veikas. Teismas akcentavo, jog valstybei nesiėmus visų pagrįstų priemonių užkirsti kelią nurodytam pavojui, kad atitinkamos visuomenės narių (potencialių nukentėjusiųjų) teisės būtų veiksmingai apsaugotos, valstybė privalo prisiimti ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes.

18. Teismas, nustatydamas pareiškėjams priteistinos žalos dydį, vadovavosi CK 6.253 straipsnio nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo R. U., kuris yra ir UAB „Laurama“ direktorius, veikiantis UAB „Laurama“ vardu, neatsakingas elgesys taip pat lėmė žalos atsiradimą. Pasirašydamas su banku elektroninių paslaugų sutartį, pareiškėjas žinojo (turėjo žinoti) apie tai, kad prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenys yra slapti ir jų negalima atskleisti niekam, tačiau šių įsipareigojimų pareiškėjas nesilaikė. Todėl šioje administracinėje byloje atsakovo atžvilgiu taikytina dalinė atsakomybė.

19. Pasisakydamas dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas, įvertinęs pareiškėjų veiksmų pobūdį, turėjusį įtaką žalos atsiradimui, atsakovo atstovo veiksmus, byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgęs į teismų praktiką panašiose faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis bylose, konstatavo, jog pareiškėjams iš atsakovo priteistinos turtinės žalos dydis mažintinas ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, pareiškėjui R. U. priteistina 160 Eur turtinės žalos atlyginimo, o pareiškėjui UAB „Laurama“ priteistina 2 700 Eur turtinės žalos atlyginimo.

20. Teismas, vertindamas pareiškėjo R. U. argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad jis į bylą nepateikė rodymų, pagrindžiančių jo patirtą neturtinę žalą. Tačiau teismas, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, konstatavo, jog nėra pagrindo netikėti, kad pareiškėjas R. U. patyrė negatyvius išgyvenimus dėl telefoninio skambučio iš Marijampolės PN. Todėl, įvertinęs bylos aplinkybes ir į tai, kad žalos atsiradimui turėjo įtaką ir paties pareiškėjo veiksmai, į situacijos, kurios metu buvo įvykdytas nusikaltimas emocinį foną (staigi, stresinė situacija), į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui R. U. iš atsakovo priteisė 150 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

III. 21. Atsakovo atstovas Marijampolės PN apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą.

22. Marijampolės PN nurodo, kad, siekiant užtikrinti, jog pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nepatektų draudžiami turėti daiktai, tarp jų ir mobilieji telefonai bei jų priedai, buvo imtasi ir yra vykdoma tokia kontrolė: per nuteistųjų vykstančius pasimatymus, siunčiamus siuntinius, banderoles su spauda, laiškus, pataisos namuose įrengtas bagažo kontrolės rentgeno prietaisas, kurio pagalba yra tikrinami į ilgalaikius pasimatymus atvykstančių asmenų turimi daiktai, visi iš laisvės nuteistiesiems siunčiami laiškai, siuntiniai, banderolės su spauda ir kt. Taip pat pastoviai vykdoma į pataisos namus įeinančių ir iš pataisos namų išeinančių asmenų, pareigūnų kontrolė, kurie visada patikrinami metalo detektoriaus pagalba, esant reikalui atliekamos asmens apžiūros kratos, jų turimi daiktai patikrinami bagažo rentgeno kontrolės prietaisu, dėl galimybės, jog mobiliojo ryšio telefonas į pataisos namus patenka per laiškus, siuntinius, nuteistųjų pasimatymus su giminaičiais yra neįmanoma, nors bandymų tokiu būdu perduoti nuteistiesiems uždraustus daiktus) buvo.

23. Atsakovo atstovo vertinimu, Marijampolės PN negali atsakyti už nusikalstamą veiką padariusius asmenis, kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti, vien remiantis viešai suformuota nuomone, jog nusikalstamas veikas – sukčiavimus, vykdo tik pataisos įstaigose atliekantys bausmę asmenys.

24. Marijampolės PN teigimu, buvo imtasi visų įmanomų būdų, kad būtų užkardytos galimybės į pataisos namus patekti draudžiamiems daiktams. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad nusikalstama veika padaryta asmenų, esančių Kybartų PN teritorijoje, todėl teigti, kad Kybartų PN pareigūnų veiksmai pasireiškė neveikimu, kad pareigūnai elgėsi neatidžiai ar nerūpestingai, nesiėmė visų reikiamų priemonių, negalima. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjų reikalavimo atlyginti žalą, kurios atsiradimas siejamas su neteisėta Kybartų PN, kurios teisių ir pareigų perėmėjas yra Marijampolės PN, veika (neveikimu), pagrįstumo.

26. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog nesiėmus visų pagrįstų priemonių, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji pataisos įstaigoje negalėtų naudotis mobiliaisiais telefonais bei daryti nusikalstamas veikas, valstybė privalo atlyginti atsiradusią žalą, taip pat kad patys pareiškėjai neatsakingais veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo, pareiškėjų skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui R. U. 160 Eur turtinei žalai ir 150 Eur neturtinei žalai atlyginti, o pareiškėjui UAB „Laurama“ – 2700 Eur turtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN.

27. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad buvo imtasi visų įmanomų būdų, jog būtų užkardytos galimybės į pataisos namus patekti draudžiamiems daiktams. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad nusikalstama veika padaryta asmenų, esančių Kybartų PN teritorijoje, taip kad pareigūnai elgėsi neatidžiai ar nerūpestingai, nesiėmė visų reikiamų priemonių, todėl teigti, kad žala atsirado dėl Kybartų PN pareigūnų neveikimo, negalima.

28. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Kybartų PN pareigūnų veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

30. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl žalos padarymo fakto. Pareiškėjai padarytą žalą kildina iš Kybartų PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. neužtikrinus, kad mobilus telefonas, kuriuo naudojantis ir buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala, nepatektų į pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims.

31. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 1 priedo 6 punktą, kaip draudžiami laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims turėti daiktai ir reikmenys nurodyti telefonai (jų dalys ir priedai). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 113 punkte nustatyta, jog pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad daiktai ir reikmenys, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, jiems nepatektų.

32. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovo atstovas ėmėsi priemonių, jog mobilieji telefonai, kuriuos draudžiama nuteistiesiems turėti, nepatektų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims (2016 m. ir 2017 m. Apsaugos ir priežiūros skyriaus veiklos pagrindinių statistinių rodiklių lentelės). Tačiau šie veiksmai nebuvo pakankami, kad mobilieji telefonai nepatektų į Kybartų pataisos namų teritoriją, t. y. laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems ir jie jais negalėtų naudotis bei daryti nusikalstamas veikas.

33. Atsakydama į atsakovo atstovo argumentą, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, jog nusikalstama veika padaryta asmenų, esančių Kybartų PN teritorijoje, teisėjų kolegija pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog byloje nustatytos aplinkybės (žr. šios nutarties 15.2 p.) yra pakankamas pagrindas spręsti, jog nusikalstama veika buvo padaryta Kybartų PN.

34. Pagal CK 6.247 str. pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė teisinė atsakomybė.

35. Nagrinėjamu atveju Kybartų PN neteisėtas neveikimas, dėl ko nebuvo užtikrinta, jog nuteistieji neturėtų mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių, buvo neabejotina žalingų pasekmių pareiškėjams atsiradimo sąlyga. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybei nesiėmus visų pagrįstų priemonių užkirsti kelią nurodytam pavojui, kad atitinkamos visuomenės narių (potencialių nukentėjusiųjų) teisės būtų veiksmingai apsaugotos, valstybė privalo prisiimti ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-375-856/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-864-662/2019).

36. Priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos (neveikimo) ir atsiradusios žalos pobūdis lemia, jog Lietuvos valstybės atsakomybė tokio pobūdžio bylose yra dalinė: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013 pažymėjo, jog byloje vis dėlto nustačius pataisos namų pareigūnų neteisėtą neveikimą, taikytina atsakovo Lietuvos valstybės dalinė, o ne solidarioji atsakomybė (CK 6.271 straipsnio 1, 4 dalys), nes akivaizdu, kad įstaigos pareigūnų neteisėtas neveikimas (jei bus nustatytas) tik netiesiogiai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui, priešingai nei S. N. nusikalstami veiksmai, kuriais tiesiogiai buvo padaryta žala ieškovėms ... >. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad atsakovo atstovas imasi priemonių mobiliųjų telefonų patekimui į pataisos namus užkardyti (tačiau šios priemonės buvo nepakankamos), taip pat į tai, kad žalos atsiradimui turėjo įtakos pačių pareiškėjų veiksmai.

37. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius