2021-12-01 Nr. AB-25945-3-62-3-01481-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-771-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01481-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 53

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. Č. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. Č. skundą atsakovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė :

I. Pareiškėja 2021 m. birželio 18 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą, prašė: 1) panaikinti 2021 m. gegužės 3 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė) Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Vertinimo komisija) išvadą Nr. BD-998 (toliau – ir Išvada), kurioje E. Č. 2020 metų tarnybinė veikla įvertinta „gerai“; 2) įpareigoti Ligoninę atlikti E. Č. 2020 m. tarnybinės veiklos vertinimą Vertinimo komisijoje iš naujo.

Pareiškėja nurodė, kad su Išvada nesutinka, nes Vertinimo komisija nepagrįstai ir neteisėtai priėmė sprendimą pabloginti pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą.

Atsakovas Ligoninė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad Vertinimo komisija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjos tarnyba kitose jaunesniojo specialisto su atliekamomis dinaminėmis funkcijomis pareigose truko labai trumpą laiką (daugiau nei 1 mėnesį), pareiškėjos 2020 metų tarnybinę veiklą įvertino „gerai“.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 18 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjos E. Č. skundą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – ir Statutas) 34 straipsnio 1, 3, 6–9, 14, 22–23 dalimis, taip pat Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 16, 33, 35, 36 punktais, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos ginčijama Išvada yra tarpinis aktas jos tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje, kuris pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes priimti galutinį sprendimą teisės aktai įpareigoja ne Vertinimo komisiją, o pareigūną į pareigas skiriantį asmenį. Teismas konstatavo, kad Išvada pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinti „gerai“ negali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad būtent įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimu galutinai nusprendžiama, kaip įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą, neatsižvelgiant į tai, kaip pareigūno tarnybinę veiklą buvo įvertinusi pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija. Vertinimo komisijos protokolas ir Išvada yra tik sudėtinės galutinio įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimo dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo dalys, kurios vertinamos tikrinant minėto galutinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Procesinis skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas, todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad yra pakankamas procesinis pagrindas nagrinėjamą administracinę bylą nutraukti vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, t. y. kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

III. Pareiškėja E. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos Kauno rūmų 2021 m. spalio 18 d. nutartį ir priimti sprendimą tenkinti pareiškėjos skundą – panaikinti Išvadą bei įpareigoti atsakovą naujo atlikti pareiškėjos 2020 metų tarnybinės veiklos vertinimą Vertinimo komisijoje.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, teigia, kad Vertinimo komisijai įvertinus pareiškėjos 2020 metų tarnybinę veiklą „gerai“ ir palikus galioti turimą pareiginės algos koeficientą, jos teisinė padėtis liko nepakitusi, ši padėtis neturi būti įtvirtinama jokiu papildomu administraciniu teisės aktu ar sprendimu, nes nesikeičiant teisinei padėčiai, vadovas nepriima jokio įsakymo dėl to, kad pareiškėjai yra paliekamas galioti turimas pareiginės algos koeficientas. Pasak pareiškėjos, Statutas ir Aprašas įtvirtina imperatyvų vertinimo procedūros užbaigimą pareigūną į pareigas skiriančio asmens sprendimu tik tuo atveju, kai yra formuluojami Statuto 34 straipsnio 15, 17 ar 18 dalyje nurodyti pasiūlymai. Nesant minėtų pasiūlymų ir Vertinimo komisijai nesinaudojant Statuto 34 straipsnio 16 dalyje įtvirtinta galimybe, jokio imperatyvaus galutinio pareigūną į pareigas priimančio asmens sprendimo neprivalo būti. Reikalavimas priimti vertinimo procedūrą užbaigiantį sprendimą ir su juo supažindinti pareigūną yra įtvirtintas tik tada, kai yra įgyvendinama ar atsisakoma įgyvendinti Vertinimo komisijos siūlymus. Vertinimo komisijai pareigūno tarnybinę veiklą įvertinus „gerai“, joks siūlymas neprivalo būti formuluojamas, o teisinės pasekmės kyla ne pareigūną į pareigas priimančio asmens valia, kurios išraiškai reikalingas sprendimas, bet iš imperatyvios Statuto 34 straipsnio 16 dalies nuostatos.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tose administracinėse bylose, kuriose ant Vertinimo komisijos protokolų buvo užrašytos įstaigos vadovo rezoliucijos su atitinkamais sprendimais. Visais atvejais tokie sprendimai gali būti priimami. Tačiau paprastai bendras rezoliucijas įstaigų vadovai rašo ant protokolų, dėl visų Vertinimo komisijos posėdyje pareigūnų atžvilgiu priimtų sprendimų, kurie apima vertinimus tiek „gerai“, tiek „labai gerai“, „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“, o dėl pastarųjų įstaigos vadovo sprendimai jau yra būtini. Esant rezoliucijai, kurioje formuluojamas pareigūną į pareigas priimančio asmens sprendimas, tarpiniai dokumentai, t. y. Vertinimo komisijos išvada ir protokolas negali būti ginčo dalyku, privalo būti skundžiamas būtent įstaigos vadovo sprendimas. Tačiau esant Vertinimo komisijos išvadai su vertinimu „gerai“ ir įstaigos vadovui po to nepriėmus jokio sprendimo, būtų atimama pareigūno teisė kreiptis į teismą ir ginti savo galbūt pažeistas teises.

Pareiškėjos nuomone, įstatymų leidėjas tarnybinės veiklos vertinimą pavedė atlikti konkrečiai apibrėžtam subjektų ratui – vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui ir Vertinimo komisijai. Tarnybinės veiklos vertinimas baigiamas būtent Vertinimo komisijoje, kai ji pareigūno tarnybinę veiklą įvertina „gerai“ ir įstaigos vadovui siūlymų neteikia. Atsižvelgiant į tai, kad Vertinimo komisija pareiškėjos 2020 m. tarnybinę veiklą įvertino „gerai“ ir jokių Statute numatytų siūlymų Ligoninės direktoriui neformulavo, Vertinimo komisijos 2021 m. gegužės 3 d. Išvada turi būti laikoma skundžiamu aktu ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 22 straipsnio 17 dalies redakcija, galiojusi 2007 m. rugsėjo 30 d., įtvirtino, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimai, priimti pagal Vertinimo komisijos pasiūlymus, gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Šiuo metu galiojantys teisės aktai expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nenumato tarnybinės veiklos procedūros metu priimamų aktų apskundimo tvarkos, tačiau šie VTĮ pakeitimai nepakeitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl Vertinimo komisijos išvados neskundžiamumo. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad ši Vertinimo komisijos priimtų sprendimų neskundžiamumo taisyklė turi išimtį, kai Vertinimo komisijos išvadomis tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama „gerai“. Šiais atvejais galutinai dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos yra sprendžiama būtent Vertinimo komisijos Išvadoje ir būtent Išvada sukelia teisines pasekmes valstybės tarnautojui.

Pareiškėja nurodo, kad Ligoninės direktoriaus sprendimas dėl Vertinimo komisijos Išvados nebuvo priimtas. Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės, nei atsakovo atstovas, nei pirmosios instancijos teismas nesiaiškino dėl galimo kito sprendimo, užbaigiančio pareiškėjos 2020 metų tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą, nei Išvada, egzistavimo, nors teismui yra numatytas aktyvus vaidmuo (ABTĮ 12 str., 56 str. 5 d., 80 str.). Teisingai byla gali būti išnagrinėta tik tada, kai yra įgyvendintas tinkamo proceso principas. Tai reiškia, kad teisėjas privalo užtikrinti administracinės bylos eigą, siekdamas išspręsti iškilusius klausimus, patikslinti proceso šalių pareigą įrodinėti bei nurodyti, kokias reikšmingas aplinkybes būtina byloje nustatyti tam, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti teikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus proceso šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti. Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, skundo dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, siekti, kad nebūtų tokių pareiškėjo reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negalėtų sukelti jokių teisinių pasekmių.

Anot pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos administracinėse bylose, kuriose pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra užbaigiama vertinimo komisijos išvada vertinti tarnybinę veiklą „gerai“ ir nesant jokio vėlesnio pareigūną į pareigas skiriančio asmens sprendimo, bei nepagrįstai nutraukė bylą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas Ligoninė prašo jį atmesti, nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja :

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 18 d. nutarties, kuria byla pagal pareiškėjos E. Č. skundą atsakovui Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl Išvados panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukta pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Vertinimo komisijos Išvada yra tarpinis aktas pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje, kuris pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes priimti galutinį sprendimą teisės aktai įpareigoja ne Vertinimo komisiją, bet pareigūną į pareigas skiriantį asmenį.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad jos atveju Vertinimo komisijos Išvada yra galutinis sprendimas jos tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje, nes pareiškėjos 2020 metų tarnybinę veiklą įvertinus „gerai“ nėra priimamas joks papildomas sprendimas, todėl būtent Vertinimo komisijos išvada sukelia teisines pasekmes pareiškėjai ir gali būti skundžiama.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1929-756/2021).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-913-552/2016; kt.). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Šiuo aspektu pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vertinimo komisijos Išvadą pareiškėjos 2020 metų tarnybinę veiklą įvertinti „gerai“.

Vadovaujantis Statuto (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d.) 34 straipsnio, reglamentuojančio pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą, 9 dalimi, tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų pasiūlymų. Statuto 34 straipsnio 16 dalis nustato, kad Vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą gerai, iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia. Šiuo atveju vertinimo komisija pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui gali siūlyti pareigūnui skirti padėką. Statuto 34 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skiriantis asmuo.

Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad Vertinimo komisija Išvadoje pareiškėjos 2020 metų tarnybinę veiklą įvertino „gerai“. Vertinimo komisija neteikė pasiūlymų valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui. Byloje nėra duomenų, kad vadovaudamasis Išvada pareiškėją į pareigas priėmęs asmuo būtų priėmęs kokį nors galutinį sprendimą, nes, kaip minėta pareigūno tarnybinę veiklą įvertinus „gerai“, jo vertinimas baigiamas, iki vertinimo buvusi jo teisinė padėtis nesikeičia ir iki kito jo tarnybinės veiklos vertinimo paliekama gauta pareiginė alga. Taigi galutinai dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos yra pasisakyta būtent Vertinimo komisijos Išvadoje ir būtent ši Išvada sukelia teisines pasekmes pareiškėjai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadų apskundimo teisinės galimybės yra pažymėjęs, kad vertinimo komisijos priimtų sprendimų neskundžiamumo taisyklė turi išimtį, t. y. tuomet, kai vertinimo komisijos išvadomis tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama „gerai“. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis, taip pat Vertinimo taisyklių 20 punktą tais atvejais, kai Vertinimo komisija valstybės tarnautoją įvertina „gerai“, ji neteikia pasiūlymų valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui ir šis asmuo atitinkamų sprendimų nepriima. Vadinasi, šiais atvejais galutinai dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos yra sprendžiama būtent vertinimo komisijos išvadoje ir būtent ši išvada sukelia teisines pasekmes valstybės tarnautojui. Neleidžiant valstybės tarnautojui skųsti teismui vertinimo komisijos išvados, kuria valstybės tarnautojas įvertintas „gerai“, jis neturėtų jokių galimybių pasiekti, kad teismas patikrintų, ar valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros metu nebuvo pažeistos jo teisės. Taip būtų pažeista asmens teisė kreiptis į teismą. Todėl tais atvejais, kai valstybės tarnautojas skundžia teismui vertinimo komisijos išvadą, kuria jo tarnybinė veikla įvertinta „gerai“, negali būti nusprendžiama, jog toks skundas yra nenagrinėtinas teismų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS248-223/2007; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A416-556/2020; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 12, 2007, p. 103–106; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, 2012, p. 630–631). Ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytina ir nagrinėjamoje byloje.

Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog skundžiama Vertinimo komisijos Išvada negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku bei kad ši Išvada nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl nepagrįstai skundžiama 2021 m. spalio 18 d. nutartimi nutraukė bylą. Todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjos skundas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes būtent šioje instancijoje turi būti surinkti įrodymai, įvertinti susiklostę teisiniai santykiai ir pritaikytos ginčui spręsti aktualios teisės normos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos E. Č. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 18 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius