fcabbdd5-21d0-41b2-a2c2-992ee242edd5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-1310-433/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21043-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.4.9; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Vilnius, Laisvės pr. 79A                                                                           2018 m. vasario mėn. 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,sekretoriaujant Anai Usačiovai,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui R.

B.,atsakovo atstovui M. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo ADB „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , trečiajam asmeniui UAB “Fima” dėl žalos atlyginimo,nustatė:ieÅ¡kinyje nurodoma, kad 2015-02-04 ieÅ¡kovas ADB „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas – UAB DK „PZU Lietuva“) draudėjui UAB „Požeminių linijų statyba“ iÅ¡davė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimÄ PZULT Nr. 1863142, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2015-02-08 iki 2016-02-07 buvo apdrausta draudėjo veiklos civilinė atsakomybė. 2015-07-27 UAB „Požeminių linijų statyba“ pagal 2015-07-10 Subrangos sutartį Nr. SB15/083, sudaryta su UAB „Fima“, kelyje A1 (Vilnius – Kaunas - Klaipėda) vykdė KIŽ-3 atramos statymo darbus.

Ant atramos žemėje buvo sumontuoti du kintamos informacijos ženklai. Pakėlus atramÄ su pritvirtintais informaciniais ženklais ir bandant pritvirtinti prie pamato, paaiÅ¡kėjo, kad jos pritvirtinti negalima. Leidžiant atramÄ ant žemės, kai atramos padas pasiekė žemę, sulūžo krano kablio stropo fiksavimo mechanizmas ir kėlimo diržas nuslydo nuo kablio, todėl atrama virto žemyn ir apgadino du informacinius kelio ženklus. UAB „Požeminių linijų statyba“ 2015-12-15 raÅ¡tu „Dėl informacijos į Nr. 04-11b-121323, 2015-12-09“ pripažino kaltę dėl nurodyto įvykio ir sutiko atsiradusius nuostolius iÅ¡skaityti iÅ¡ UAB „Fima“ prievolės atsiskaityti už statybos rangos darbus (prievolių įskaitymo faktÄ patvirtina 2015-12-10 raÅ¡tas Nr. 1.2-3915 „Dėl prievolių įskaitymo“).

Ä®vykio aplinkybes ir kaltininkÄ patvirtina: 2016-01-25 praneÅ¡imas apie įvykį, 2016-01-25 turto apžiÅ«ros aktas, 2015-08-11 paaiÅ¡kinimas dėl įvykio aplinkybių Nr. 15-56, 2015-12-03 raÅ¡tas „Dėl nuostolių atlyginimo“ Nr. 1.2-3827, 2015-12-15 raÅ¡tas „Dėl informacijos į Nr. 04-11b-121323, 2015-12-09“. Žalos dydį patvirtina: nuostolio ir draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimas byloje Nr. 2015/130233, kainų ir prekių lentelė bei sÄ lygos, 2015-12-04 sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. FT D01/362, pasiÅ«lymo Priedas 71a/2015, 2015-11-23 instaliacinių darbų užduoties lapas Nr.

1. Å iuo atveju dėl UAB „Fima“ padarytos žalos atsakinga draudėja UAB „Požeminių linijų statyba“. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 1, 2 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas už žalÄ asmuo. Pagal CK 6.246 str. 1 d. nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

UAB „Požeminių linijų statyba“ atliko neteisėtus veiksmus – vykdydamas statybos rangos darbus apgadino du informacinius kelio ženklus, dėl ko padaryta žala UAB „Fima“, t. y. pažeidė bendrÄ pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad byloje dėl žalos atlyginimo asmuo turi įrodyti žalos faktÄ ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Å ios teisinės aplinkybės iÅ¡tiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. 2015-12-10 raÅ¡tu Nr. 1.2-3915 „Dėl prievolių įskaitymo“ UAB „Požeminių linijų statyba“ sutiko 10 260,19 Eur nuostolius iÅ¡skaityti iÅ¡ UAB „Fima“ prievolės atsiskaityti už statybos rangos darbus. IeÅ¡kovui ADB „Gjensidige“, apdraudusiam UAB „Požeminių linijų statyba“ bendrÄ jÄ civilinę atsakomybę, kilo pareiga iÅ¡mokėti UAB „Fima“ dėl draudėjo kaltės patirtų nuostolių dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

Kadangi UAB „Fima“ nuostolius įskaitymu padengė draudėjas UAB „Požeminių linijų statyba“, draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo draudėjui. Kartu atsakovas ERGO Insurance SE įvykio metu buvo apdraudęs įmonės UAB „Fima“ turtÄ ir bendrÄ jÄ civilinę atsakomybę (draudimo liudijimas Nr. 710-430-000669). Atsakovas 2015-07-27 įvykį pripažino draudiminiu ir UAB „Fima“ iÅ¡mokėjo 1 555,32 Eur (iÅ¡ 4 445,32 Eur pagal DMS įmonės pasiÅ«lymÄ atėmus 2 890 Eur iÅ¡skaitÄ Nors 2015-07-29 ERGO Insurance SE defektiniame akte patvirtinta, kad apgadintos dvi informacinės diodinės Å¡vieslentės, tačiau atsakovas draudimo iÅ¡mokÄ skaičiavo pagal vienos Å¡vieslentės apgadinimus.

Atsakovas ERGO Insurance SE sumokėjo nepagrįstai per maÅ¾Ä draudimo iÅ¡mokÄ , todėl ieÅ¡kovas įvertinęs abiejų Å¡vieslenčių apgadinimÄ , paskaičiavo papildomÄ 8 485,32 Eur draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui UAB „Požeminių linijų statyba“. 8 485,32 Eur sumÄ patvirtina:

1) nuostolio ir draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimas byloje Nr. 2015/130233, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovas vertindamas vienai Å¡vieslentei padarytÄ Å¾alÄ (o ne dviem) nesumokėjo 4 295,32 Eur: pagal DMS pasiÅ«lymo PriedÄ 71a/2015, dviejų metalinių korpusų kaina – 5 990 Eur (2 295 Eur*2), dviejų Å¡vieslenčių elektronikos perrinkimo bei testavimo darbai – 1 840 Eur (920 Eur*2), dviejų Å¡vieslenčių transportavimo, draudimo bei pristatymo iÅ¡laidos – 750 Eur; dviejų Å¡vieslenčių pateikimas iki fabriko – 350 Eur (175 Eur*2 pagal 2015-10-13 komercinį pasiÅ«lymÄ ), atimama likutinė vertė – 189,36 Eur// viso – 8 740,64 Eur, iÅ¡ kurių atimama 2 890 Eur iÅ¡skaita pagal ERGO Insurance SE draudimo sutartį ir atsakovo iÅ¡mokėta 1 555,32 Eur draudimo iÅ¡moka – nesumokėta suma – 4 295,32 Eur;

2) vertinant tai, jog pagal pasiÅ«lymÄ siÅ«lomas įrangos garantinis laikotarpis už pataisytÄ Ä¯rangÄ yra vieneri metai, o UAB „Fima“ reikalauja bent 2 metų garantinio termino (nes vadovaujantis DMS pasiÅ«lymo „Kainos, sÄ lygos ir prekės“ dokumentais numatytas 30 mėnesių Å¡vieslenčių garantinis laikotarpis), ieÅ¡kovas žalos dydį skaičiavo ne pagal pasiÅ«lymÄ taisyti sugadintas Å¡vieslentes, o pagal Å¡vieslenčių įsigijimo kainas (2015-12-14 sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. FT D01/362): dviejų Å¡vieslenčių įsigijimo kaina – 10 480 Eur (5 240 Eur*2), dviejų Å¡vieslenčių transportavimo iÅ¡laidos – 750 Eur; dviejų Å¡vieslenčių permontavimo darbai 375 Eur (pagal 2015-11-23 instaliacinių darbų užduoties lapÄ Nr. 1), atimama likutinė vertė – 189,36 Eur// viso – 11 415,64 Eur.

IÅ¡ galutinės 11 415,64 Eur sumos atimama atsakovo paskaičiuota dviejų Å¡vieslenčių taisymo kaina (5 850,64 Eur), 1 000 Eur iÅ¡skaita pagal ADB „Gjensidige“ draudimo sutartį – nesumokėta suma – 4 190 Eur. Visa atsakovo nesumokėta draudimo iÅ¡moka – 8 485,32 Eur (4 295,32 Eur + 4 190 Eur). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, patvirtinančias atsakovo civilinę atsakomybę, vadovaujantis CK 6.1015 str. 1 d., ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ (atlyginęs žalÄ ) įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimÄ 8 485,32 Eur sumai.

Atsakovui buvo teikta pretenzija dėl žalos atlyginimo. Padarytos žalos atsakovas neatlygino. CK 6.210 str. 2 d. nustatyta, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Priteisti ieÅ¡kovui ADB „Gjensidige“ iÅ¡ atsakovo ERGO Insurance SE 8 485,32 Eur. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 8 485,32 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: 191,00 Eur žyminį mokestį, 657,98 Eur iÅ¡laidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti bei 23,86 Eur už vertimus.Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad nesutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, kadangi jis yra nepagrįstas, todėl neteisėtas.

Atsakovas su UAB „Fima“ sudarė draudimo sutartį Nr. 710-430-000669, kuria buvo apdraustos pagal montavimo darbų draudimo sutarties sÄ lygas, nuo sutartyje iÅ¡vardintų rizikų, pagal montavimo darbų draudimo taisykles (EAR 012, galioja nuo 2014-08-01). 2015-07-29 UAB „Fima“ pranešė atsakovui, kad 2015-07-27 vykdant montavimo darbus magistralinio kelio A1, 100 (Å¡imtajame) kilometre įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sugadinta projektinė montuojama įranga – kintamos informacijos kelio ženklai.

Nelaimingas atsitikimas įvyko keliant metalinę atramÄ su ant jos sumontuotais kintamos informacijos ženklais, atrama nukrito ant kelio užtvaro tokiu bÅ«du sugadinant ant atramos sumontuotus kelio ženklus. 2015 metų rugpjūčio mėnesį atsakovas kreipėsi į UAB „Fima“ atstovus su praÅ¡ymu pateikti kintamų kelio ženklų defektinius aktus dėl galimų gedimų bei tinkamumo naudojimui. Å ios įmonės atstovai patikino, kad neturi atestuotų Å¡ių sistemų specialistų. Remiantis UAB „Fima“ atsakymu, informaciniai kelio ženklai pakartotinai buvo paimti patikrai kartu su techniniais dokumentais bei informacija.

Patikros metu, įranga buvo papildomai apžiÅ«rėta, kintamos informacijos ženklai buvo atidaryti bei patikrinti, įvertinus visÄ pateiktÄ techninę informacijÄ , jokių elektronikos sutrikimų bei sugadinimų ekspertai nerado, visos elektronikos dalys bei laidai buvo nepaveikti (įrangos defektavimo pažyma su patikros iÅ¡vadomis buvo pateikta UAB „Fima“ atstovams). ApžiÅ«ros metu buvo nustatytas vieno korpuso pažeidimas, dėl kurio remonto atsakovas kreipėsi į Å¡ių kelio ženklų gamintojÄ .

Draudimo iÅ¡moka buvo apskaičiuota remiantis gamintojo pateiktais dokumentais. Buvo nustatyta, kad dėžės remonto kaina yra 2 995,00 Eur, elektronikos perrinkimo bei testavimo darbų kaina 920,00 Eur, transportavimo, draudimo bei pristatymo kaina 4 560,00 Eur, pateikimo iki fabriko kaina 175,00 Eur. Likutinė vertė – 94,68 Eur. Bendra suma yra 4 445,32 Eur. Todėl remiantis draudimo sutarties sÄ lygomis, draudimo liudijime buvo numatyta 2 890,00 Eur draudimo iÅ¡skaita, todėl UAB „Fima“ buvo iÅ¡mokėta 1 555,32 Eur dydžio draudimo iÅ¡moka.

Atsakovas nesutinka su praÅ¡oma prisiteisti ieÅ¡kinio suma. Kadangi ji yra nepagrįsta. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį. IeÅ¡kovas neatsižvelgė į draudimo sutarties sÄ lygas, iÅ¡skaitÄ , be to, draudimo iÅ¡moka turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta tik už vienÄ Å¾enklÄ , todėl ieÅ¡kinys yra nepagrįstas. Nuostolių atsiradimo rizikÄ pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugÄ â€“ įsipareigodamas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯vykus draudžiamajam įvykiui (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis).

Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visÄ Ä¯manomÄ , bet ribotÄ draudimo rizikÄ â€“ suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje. Sudarius draudimo sutartį atsiranda ne draudiko „atsakomybė“, o sutartinė pareiga suteikti draudimo apsaugÄ . Draudiko teisė tam tikros rÅ«Å¡ies draudimo sutartyje, kurios sudėtinė dalis yra draudimo taisyklės, nustatyti nedraudžiamuosius įvykius kyla iÅ¡ įstatyme įtvirtintos draudimo sutarties sampratos.

CK 6.987 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ , jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. CK 6.994 straipsnio 1 dalyje nustatyta draudiko teisė įvertinti dėl konkretaus objekto draudimo rizikÄ reiÅ¡kia ir tai, kad prisiimdamas tokiÄ rizikÄ draudikas apsibrėžia draudimo ribas, nustatydamas atvejus, kurie laikomi nedraudžiamaisiais įvykiais. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .Trečiasis asmuo UAB „Fima“ pateiktame atsiliepime nurodo, kad pagal 2015-07-10 subrangos sutartį Nr. SB15/083, sudarytÄ su UAB „Požeminių linijų statyba“, kelyje A1 (Vilnius – Kaunas – Klaipėda) UAB „Požeminių linijų statyba“ vykdė kelio informacinių ženklų (toliau – KIŽ) atramos statymo ir montavimo darbus.

KIŽ susideda iÅ¡ metalinio stulpo (atramos) ir dviejų tarpusavyje sujungtų Å¡vieslenčių. Keliant atramÄ su Å¡vieslentėmis, konstrukcija atsikabino ir krisdama ant žemės buvo apgadinta. Pažymi, kad įvykio metu nukrito bÅ«tent dvi Å¡vieslentės, sumontuotos ant vienos atramos. Tai patvirtina pateiktos nuotraukos, 2015-07-29 defektinis aktas, pasiraÅ¡ytas UAB „Fima“ ir atsakovo atstovų ir 2016-01-25 turto apžiÅ«ros aktas, pasiraÅ¡ytas UAB „Fima“ ir ieÅ¡kovo atstovų. Dėl apgadintos įrangos buvo kreiptasi į UAB „Požeminių linijų statyba“, kuri pripažino savo kaltę ir sutiko atlyginti apgadintos įrangos vertę.

Taip pat apie įvykį buvo praneÅ¡ta ir UAB „Fima“ draudimo bendrovei, atsakovui – ERGO Insurance SE. Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad įranga buvo apžiÅ«rėta ir dėl defektų Å¡alinimo darbų atsakovas kreipėsi į įrangos gamintojÄ . Gamintojas pasiÅ«lė remontuoti sugadintÄ Ä¯rangÄ , tačiau pateiktas pasiÅ«lymas UAB „Fima“ buvo nepriimtinas dėl to, kad gamintojas sumontuotoms Å¡vieslentėms negalėjo suteikti garantijos takiam pat laikotarpiui, kuris galiojo naujai įsigytai įrangai.

Dėl Å¡ios priežasties UAB „Fima“ užsakė dvi naujas Å¡vieslentes, kurių kaina bei pristatymo kaÅ¡tai buvo iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ UAB „Požeminių linijų statyba“ mokėtinų sumų.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti. IÅ¡ esmės pakartojo ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus. Atsakovo atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais motyvais.IeÅ¡kinys atmestinas.Å alių paaiÅ¡kinimais ir raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Fima“ ir UAB „Požeminių linijų statyba“ 2015 m. liepos 10 d. pasirašė Subrangos sutartį Nr. SB15/083, pagal kuriÄ UAB „Požeminių linijų statyba“ įsipareigojo magistraliniame kelyje A1 „Vilnius – Kaunas – Klaipėda“ atlikti greičio valdymo ir perspėjimo sistemos įrengimÄ .

Atliekant atramos statymo darbus, 2015 m. liepos 27 d., ant atramos žemėje buvo sumontuoti du kintamos informacijos ženklai. Pakėlus atramÄ su pritvirtintais informaciniais ženklais ir bandant pritvirtinti prie pamato, paaiÅ¡kėjo, kad jos pritvirtinti negalima, nes nesutampa pamato varžtų ir atramos kiauryminių vietos. Leidžiant atramÄ ant žemės, kai atramos padas pasiekė žemę, sulūžo krano kablio stropo fiksavimo mechanizmas ir kėlimo diržas nuslydo nuo kablio, todėl atrama virto žemyn ir apgadino du informacinius kelio ženklus.

Trečiasis asmuo UAB „Fima“ su atsakovu ERGO Insurance SE, veikiančiu per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , 2015-07-17 sudarė montavimo darbų draudimo sutartį, kÄ patvirtina Draudimo liudijimas Nr. 710-430-000669. Draudimo sutarties galiojimo terminas: nuo 2015-07-18 iki 2015-08-28, draudimo objektas – Greičio valdymo ir perspėjimo sistemos įrengimo darbai pagal 2014 m. spalio mėn. 10 d. Sutartį Nr. S-636. IeÅ¡kovas ADB „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas – UAB DK „PZU Lietuva“) su UAB „Požeminių linijų statyba“ 2015-02-08 sudarė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kÄ patvirtina draudimo liudijimas PZULT Nr. 1863142.

Draudimo sutarties galiojimo terminas nuo 2015-02-08 iki 2016-02-07. Ieškovas ADB „Gjensidige“ 2016-03-29 ir 2016-05-19 mokėjimo nurodymais pervedė UAB „Požeminių linijų statyba“ atitinkamai 4 190,00 Eur ir 4 295,32 Eur dydžio draudimo išmokas. Atsakovo teigimu, trečiasis asmuo UAB „Fima“ 2015-07-29 pranešė jam, kad 2015-07-27 vykdant montavimo darbus magistralinio kelio A1, 100 (šimtajame) kilometre įvyko nelaimingas atsitikimas, todėl jis 2015 metų rugpjūčio mėnesį kreipėsi į UAB „Fima“ su prašymu pateikti kintamų kelio ženklų defektinius aktus dėl galimų gedimų bei tinkamumo naudojimui.

Trečiajam asmeniui UAB „Fima“ nurodžius, kad jis neturi atestuotų Å¡ių sistemų specialistų, atsakovas informacinius kelio ženklus pakartotinai paėmė patikrai, kurios metu jokių elektronikos sutrikimų ar sugadinimų nerado, konstatavo, kad visos elektronikos dalys bei laidai buvo nepaveikti, o apžiÅ«ros metu nustatė tik vieno korpuso pažeidimus. Atsakovas įvykį pripažino draudiminiu ir, remdamasis draudimo sutarties sÄ lygomis, trečiajam asmeniui UAB „Fima“ iÅ¡mokėjo 1 555,32 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .Taigi, byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl 2015-07-27 įvykusio nelaimingo atsitikimo kaltininko bei atlygintinos žalos dydžio.

IeÅ¡kovo teigimu atsakovas ERGO Insurance SE sumokėjo nepagrįstai per maÅ¾Ä draudimo iÅ¡mokÄ , todėl ieÅ¡kovas įvertinęs abiejų Å¡vieslenčių apgadinimÄ , paskaičiavo papildomÄ 8 485,32 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ iÅ¡mokėjo draudėjui UAB „Požeminių linijų statyba“. Atsakovo teigimu – už minimÄ Ä¯vykį yra atsakingas UAB „Požeminių linijų statyba“, kurio atsakomybė ir buvo apdrausta pas ieÅ¡kovÄ .Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.

Teismo vertinimu, Å¡ioje teisės normoje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, galima daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , jog 2015-07-27 nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sugadinti informaciniai kelio ženklai, įvyko vien dėl UAB „Požeminių linijų statyba“ kaltės, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ UAB „Požeminių linijų statyba“ pagal su juo sudarytÄ Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakovo, teigiant kad jis yra atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ asmuo (CK 6.1015 straipsnis).Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.).

Esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ Ä¯vertinęs įrodymų visumÄ . Dėl to teismas konstatuoja juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų byloje nustatytinų faktų buvimÄ tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Ä®rodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti iÅ¡vadÄ , kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.).

PrieÅ¡ingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.). Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad CK nuostatose įtvirtinta bendro pobÅ«džio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , inter alia (tarp kitko, be kita ko) pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nesilaikymÄ , numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas.

IÅ¡ įvykio vietos nuotraukų, 2015-07-29 defektinio akto, kurį pasirašė trečiojo asmens UAB „Fima“ ir atsakovo ERGO Insurance SE atstovai, 2016-01-25 turto apžiÅ«ros akto, kurį pasirašė trečiojo asmens UAB „Fima“ ir ieÅ¡kovo ADB „Gjensidige“ atstovai, taip pat kitų pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, matyti, kad už 2015 m. liepos 27 d. atliekamus darbus ir jų metu padarytÄ Å¾alÄ atsakingu nurodytas ir paraÅ¡u patvirtino UAB „Požeminių linijų statyba“.

Å ioje vietoje pabrėžtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamo ginčo atveju patirtÄ Å¾alÄ , neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 199 straipsnis).

Kadangi skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai jÄ paneigti privalo atsakovas, nes pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

Tai reiÅ¡kia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimÄ . Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

Teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktų įrodymų visetÄ , tame tarpe ir tai, kad UAB „Požeminių linijų statyba“ patvirtino, kad jis yra kaltas dėl informacinių kelio ženklų sugadinimÄ ir byloje nėra pateikta įrodymų, leidžiančių padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ (CPK 177 straipsnis, 185 straipsnis), sprendžia, kad dėl 2015 m. liepos 27 d. įvykusio įvykio atsakingas yra bÅ«tent UAB „Požeminių linijų statyba“. Pagal byloje esančius tokius įrodymus: 2016-01-25 praneÅ¡imÄ apie įvykį; 2016-01-25 turto apžiÅ«ros aktÄ ; 2015-08-11 paaiÅ¡kinimÄ dėl įvykio aplinkybių Nr. 15-56; 2015-12-03 raÅ¡tÄ â€žDėl nuostolių atlyginimo“ Nr. 1.2-3827; 2015-12-15 raÅ¡tÄ Dėl informacijos į Nr. 04-11b-121323, 2015-12-09; nuostolio ir draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimÄ byloje Nr. 2015/130233; kainų ir prekių lentelę bei sÄ lygas; 2015-12-04 sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. FT D01/362; pasiÅ«lymÄ Priedas 71a/2015; 2015-11-23 instaliacinių darbų užduoties lapÄ Nr. 1, o taip pat ir 2016-03-29 bei 2016-05-19 mokėjimo nurodymus – matyti, kad už dviejų kintamos informacijos ženklų sugadinimÄ kaltas ir Å¡iÄ atsakomybę prisiėmęs asmuo yra UAB „Požeminių linijų statyba“, kuriam pagal 2015-02-08 Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį ieÅ¡kovas ir sumokėjo 8 485,32 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

Taigi, nagrinėjamu atveju pagrindo teigti, kad dėl nurodytos draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo yra atsakingas atsakovas ERGO Insurance SE, nėra. Juolab, kad remiantis tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Fima“ 2015-07-17 sudaryta montavimo darbų draudimo sutartimi, atsakovas iÅ¡mokėjo 1 555,32 Eur draudimo iÅ¡mokÄ trečiajam asmeniui UAB „Fima“, o pastarasis, atlikęs iÅ¡kaitas iÅ¡ mokėtinų sumų UAB „Požeminių linijų statyba“ pagal tarp jų sudarytÄ subrangos sutartį, su UAB „Požeminių linijų statyba“ sutikimu, su juo pilnai atsiskaitė ir dėl to ginčo nėra.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai), todėl ieÅ¡kinys – atmestinas.Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys atmestas, ieÅ¡kovui jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Teismo turėtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu nevirÅ¡ija 3,00 Eur, todėl iÅ¡ Å¡alių nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“).Kiti Å¡alių iÅ¡dėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismasnusprendžia:ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                             Edvardas Juozėnas