2019-03-27 Nr. AB-7716-3-64-3-00809-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-618-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00809-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 17-IL-86-00213-e „Dėl leidimo laikyti ginklus panaikinimo“.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Atkreipė dėmesį, kad minėtoje įstatymo normoje nurodyta, kad šiuo atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Sprendimas priimtas, motyvuojant Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atlikto 2017 m. balandžio 17 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 86-IS-25 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriuje atliekamų licencijavimo funkcijų įvertinimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, kad ginklai pareiškėjui grąžinti nepilnai įvertinus visas aplinkybes dėl jo keliamos grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenes saugumui.

Kokios aplinkybės, atsakovui priimant 2015 m. birželio 30 d. sprendimą grąžinti ginklus, buvo nepilnai įvertintos, skundžiamame sprendime nenurodyta. Po pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-24639-15, kuris buvo nutrauktas pareiškėją atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2015 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą grąžinti ginklus. Skundžiamas sprendimas priimtas praėjus beveik dvejiems metams nuo 2015 m. birželio 23 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtinimo dienos.

Dėl kokių aplinkybių, turimų duomenų, naikinamas 2015 m. birželio 30 d. sprendimas, skundžiamame sprendime nenurodyta. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas įpareigoja sprendimą priimantį subjektą motyvuotai išdėstyti šiuo metu egzistuojančias visas aplinkybes ir priežastis, pateikiant papildomus duomenis ir argumentus, dėl kurių, atsakovo nuomone, pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu sprendimas priimamas.

Per dvejų metų laikotarpį, praėjusį nuo nutraukto ikiteisminio tyrimo, pareiškėjas nėra padaręs jokio administracinio nusižengimo, turi darbą, yra charakterizuojamas teigiamai. Pareiškėjas yra medžiotojas, ginklas reikalingas laisvalaikio praleidimui – medžioklei. Skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, nesuprantamas, neteisingas ir neproporcingas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

3. Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. gegužės 7 d. priimtas sprendimas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus paėmimo Nr. 15-IL-86-003200-e, nes pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-24639-15 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino). Ikiteisminis tyrimas pradėtas, nes pareiškėjas kelyje Ryga–Kaliningradas, ties Bubių gyvenviete, kilus konfliktui, išlipo iš automobilio ir tyčia ne mažiau kaip tris kartus ranka sudavė sutuoktinei R.

V. į veidą. S. V. konflikto metu buvo neblaivus. 2015 m. birželio 30 d. buvo priimtas sprendimas grąžinti ginklus Nr. 15-IL-86-00469-e, nutraukus ikiteisminį tyrimą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2015 m. birželio 5 d. nutarimu, kaltininką S. V. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius (nutarimas patvirtintas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi) ir ginklai pareiškėjui buvo grąžinti.

Išvadoje nustatyta, kad buvo nesiimta priemonių, jog būtų neišduoti arba panaikinti leidimai laikyti (nešiotis) ginklus asmenims (tarp jų ir pareiškėjui), kai buvo turima duomenų, kad tokie asmenys kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Ginklai buvo grąžinti neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatų taikymą. Ištaisant Išvadoje nustatytus trūkumus 2017 m. balandžio 21 d. priimtas sprendimas Nr. 17-IL-86-00213-e panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001286.

Pats paminėtas faktas, t. y. tyčiniai smurtiniai veiksmai prieš savo artimą žmogų šviesios paros metu (apie 16 val.), viešoje vietoje (kelyje Ryga–Kaliningradas, ties Bubių gyvenviete), automobilyje sėdint dviem mažamečiams vaikams, yra pavojingas savaime. Tokie agresyvūs, moralės požiūriu nepriimtini veiksmai akivaizdžiai kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Siekiant užkirsti kelią, kad ateityje nebūtų sukelta dar sunkesnių pasekmių, leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas yra būtinas.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostata leidžia smurtą artimoje aplinkoje vertinti kaip pakankamą įrodymą, pagrindžiantį smurtautojo pavojingumą aplinkiniams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014). Todėl, turint duomenų apie smurtinio pobūdžio asmens veiksmus artimoje aplinkoje (pareiškėjas smurtavo prieš savo žmoną), siekiant užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnis taip pat įpareigoja imtis prevencijos priemonių tokiam smurtui ateityje užkirsti, t. y. neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikinti turimus leidimus.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. 17-IL-86-00213-e „Dėl leidimo laikyti ginklą panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu (ginčui aktuali teisės akto redakcija galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.), 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir pažymėjo, jog Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai. Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (ginčui aktuali teisės akto redakcija galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 3 dalimi.

8. Teismas nurodė, kad Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas skundžiamu sprendimu nustatė, jog pareiškėjas nuo 2014 m. gegužės 12 d. turi leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo laikas baigiasi 2019 m. gegužės 12 d. 2015 m. gegužės 7 d. priimtas sprendimas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus paėmimo Nr. 15-IL-86-003200-e, nes pareiškėjui dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pareikšti įtarimai ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-24639-15 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, kad pareiškėjas kelyje Ryga–Kaliningradas, ties Bubių gyvenviete, kilus konfliktui, išlipo iš automobilio ir ne mažiau kaip tris kartus ranka sudavė sutuoktinei R. V. į veidą. Pareiškėjas konflikto metu buvo girtas. Pareiškėjas su R. V. susitaikė, todėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras 2015 m. birželio 5 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, pareiškėją atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą. 2015 m. birželio 23 d. nutarimą patvirtino Šiaulių apylinkės teismas. 2015 m. birželio 30 d.

S. V. dėl ginklų grąžinimo prašymu kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Tą pačią dieną Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo priimtas sprendimas grąžinti ginklus Nr. 15-IL-86-00469-e ir ginklai jam buvo grąžinti. Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl ginklų grąžinimo, kai ginklai buvo paimti dėl smurto artimoje aplinkoje. Išvadoje nurodyta, kad ginklai pareiškėjui grąžinti nepilnai įvertinus visas aplinkybes dėl jo keliamos grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartyje nurodyta, kad apklaustas įtariamasis S. V. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2015 m. balandžio 30 d. po darbo dalyvavo miško sodinimo sezono užbaigimo šventėje, vartojo alkoholį. Sutuoktinė atvažiavo parsivežti jo iš šventės. Prisimena, kad įsėdo į automobilį, kuriame buvo sutuoktinė ir du mažamečiai vaikai. Tolesnių įvykių neprisimena, kaip fakto, jog būtų susipykęs su sutuoktine. Mano, kad galėjo smurtauti prieš sutuoktinę, jei ji taip sako. Gailisi, kad padarė nusikaltimą.

Be įtariamojo S. V. prisipažinimo jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, grindžiama ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, užfiksuotais nukentėjusiosios R. V. protokole – pareiškime ir apklausos protokoluose, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, specialisto išvadoje Nr. G 724/15(04), įtariamojo blaivumo teste. Byloje surinkti duomenys įrodo, kad pareiškėjas padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o veika kvalifikuota teisingai. S. V. Valstybinei ligonių kasai atlygino išlaidas už sutuoktinei suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji pretenzijų įtariamajam neturėjo ir jam atleido, su juo susitaikė, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, todėl prokuroro nutarimas patvirtintas.

9. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pasisakant dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą reikšmės tokio pobūdžio bylose, pažymima, kad tai yra oficialus Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuris (jame padarytos išvados) jo teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojamas administracinėje byloje ir yra laikytinas tinkamu pareiškėjo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtinančiu dokumentu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo prasme. Šiuo aspektu teismas pabrėžė, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl nagrinėjamu atveju ginčijamo atsakovo sprendimo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pareiškėjui pagrįstumas turi būti vertinamas nepriklausomai nuo asmens (pareiškėjo) kaltės ir pasekmių vertinimo ikiteisminio tyrimo metu. Pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 17 d nutartį administracinėje byloje Nr. A-1091-575/2017).

10. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną R. V., dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl šį faktą vertinant ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkto, pagal kurį tokia aplinkybė yra pakankamas ir savarankiškas pagrindas taikyti pareiškėjui smurto artimoje aplinkoje prevencinę priemonę – neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikinti turimus leidimus, taikymo požiūriu, atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti ginčijamą sprendimą.

11. Teismas priėjo išvadą, kad įstatymų leidėjas nenustato konkretaus termino, per kurį turi būti priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, tačiau jo priėmimo momentas yra siejamas su objektyvių įrodymų (medžiagos) apie aplinkybes, dėl kurių jis gali būti panaikinamas, surinkimu. Nagrinėjamu atveju nors atsakovas objektyvius įrodymus turėjo 2015 m. birželio 30 d. priimdamas sprendimą „Dėl ginklų ir šaudmenų grąžinimo“, o sprendimą Nr. 17-IL-86-0013-e „Dėl leidimo laikyti ginklą panaikinimo“ priėmė 2017 m. balandžio 21 d., tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo teismui pripažinti sprendimą neteisėtu. Kadangi ginčijamas sprendimas atitinka materialiosios teisės normų reikalavimus, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti sprendimo. Darydamas tokias išvadas, teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką bylose dėl institucijų, atsakingų už ginklų ir šaudmenų kontrolę, priimtų sprendimų, kuriais apribojamos asmens teisės į ginklų įsigijimą ir turėjimą (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-993-261/2015).

12. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktų duomenų visumą, priėjo išvadą, jog atsakovas, įvertinęs surinktus faktinius duomenis, pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl, vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo reikalavimus. Ginčijamas sprendimas atitinka esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą administracinį aktą.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei netinkamai taikė (aiškino) teisės normas.

13.2. Pareiškėjas pergyvena dėl to, jog dėl jo neteisėtų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, neigiamai vertina savo veiksmus, dėl jų gailisi, tačiau nebuvo pagrindo atsakovui priimti tokio pobūdžio sprendimą. Administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina pareiškėjo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Atsakingo valdymo principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir terminuojančio konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi, viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-385/2014; 2017 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-322-552/2017).

13.3. Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, jog atsakovas 2015 m. birželio 30 d. pareiškėjui grąžino šaunamuosius ginklus (ir leidimus). Ginčijamas atsakovo sprendimas priimtas praėjus faktiškai dvejiems metams, t. y. pareiškėjui grąžinus bei turint ir naudojantis ginklais pakankamai ilgą laikotarpį. Per šį laikotarpį nepadarė absoliučiai jokių teisės pažeidimų. Dirba, yra charakterizuojamas teigiamai. Tarnybinio patikrinimo atlikimas papildomai jokių duomenų apie pareiškėją nepateikė (nenustatė). Atsakovas tokiais veiksmais pažeidė ir pareiškėjo teisėtų lūkesčių principą. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pareiškėjo keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui vertino (nustatė) tik iš vieno įvykio, t. y. 2015 metais padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurios ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Jokių duomenų, jog pareiškėjas būtų linkęs smurtauti, byloje nebuvo nustatyta (įrodyta). Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto norma taikyta neteisingai, nes realiai neegzistuoja didelė tikimybė, jog gali būti pasikėsinta į minėta norma saugomus teisinius gėrius, ir šiuo atveju visuomenės interesas nebūtų pažeistas.

14. Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovas nurodo, kad pats paminėtas faktas, t. y. tyčiniai smurtiniai veiksmai prieš savo artimą žmogų, šviesios paros metu (apie 16 val.), viešoje vietoje (kelyje Ryga - Kaliningradas, ties Bubių gyvenviete), automobilyje sėdint dviem mažamečiams vaikams, yra pavojingas savaime. Tokie agresyvūs, moralės požiūriu nepriimtini veiksmai, akivaizdžiai kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Siekiant užkirsti kelią, kad ateityje nebūtų sukeltų dar sunkesnių pasekmių, leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas yra būtinas. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostata leidžia smurtą artimoje aplinkoje vertinti kaip pakankamą įrodymą, pagrindžiantį smurtautojo pavojingumą aplinkiniams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014). Todėl, turint duomenų apie smurtinio pobūdžio asmens veiksmus artimoje aplinkoje (pareiškėjas smurtavo prieš savo žmoną), siekiant užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnis taip pat įpareigoja imtis prevencijos priemonių tokiam smurtui ateityje užkirsti, t. y. neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikinti turimus leidimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. 17-IL-86-00213-e „Dėl leidimo laikyti ginklą panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Nustatyta, kad atsakovo skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 17 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 86-IS-25 8 punktu, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisariato 2011 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 5-V-172 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. V-362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 92.3 punktu (leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas, atsiradus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, nurodytoms sąlygoms).

18. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktų duomenų visumą, priėjo išvadą, jog atsakovas, įvertinęs surinktus faktinius duomenis, pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl, vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo reikalavimus.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, nes, jo vertinimu, teismas pareiškėjo keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui vertino (nustatė) tik iš vieno įvykio, t. y. 2015 metais padarytos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurios ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Jokių duomenų, jog pareiškėjas būtų linkęs smurtauti, byloje nebuvo nustatyta (įrodyta). Pareiškėjo teigimu, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto norma taikyta neteisingai, nes realiai neegzistuoja didelė tikimybė, jog gali būti pasikėsinta į minėta norma saugomus teisinius gėrius; pareiškėjas dirba, yra charakterizuojamas teigiamai, tarnybinio patikrinimo atlikimo metu papildomai jokių duomenų apie pareiškėją nenustatyta.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

22. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 str. 1 d.). Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) numatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) nurodyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus.

23. Įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016; 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017).

24. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktas nustato, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi šių prevencijos priemonių: neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus.

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas priėmė skundžiamą sprendimą, atsižvelgęs į aplinkybę, jog 2015 m. birželio 5 d. buvo nutrauktas 2015 m. balandžio 30 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-24639-15, kurioje pareiškėjas buvo įtariamas 2015 m. balandžio 30 d. apie 16.00 val., kelyje Ryga–Kaliningradas, ties Bubių gyvenviete, Šiaulių r., kilus konfliktui, išlipęs iš automobilio ir tyčia ne mažiau kaip tris kartus ranka sudavęs sutuoktinei R. V. į veidą, taip sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. birželio 23 d. nutartimi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2015 m. birželio 5 d. nutarimą, kuriuo pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas, patvirtino.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pasisakant dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą reikšmės tokio pobūdžio bylose, pažymima, kad tai yra oficialus Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuris (jame padarytos išvados) jo teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojamas administracinėje byloje ir yra laikytinas tinkamu, pareiškėjo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtinančiu dokumentu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1347/2014; 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-328/2014).

27. Teisėjų kolegijos vertimu aplinkybė, kad pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl šį faktą vertinant ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkto, pagal kurį tokia aplinkybė yra pakankamas ir savarankiškas pagrindas taikyti pareiškėjui smurto artimoje aplinkoje prevencinę priemonę – neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikinti turimus leidimus, taikymo požiūriu, atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti ginčijamą sprendimą.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pareiškėjo veiksmai patvirtina išvadą, kad tokio pobūdžio situacija kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, o pats paminėtas faktas charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardytiems teisiniams gėriams.

30. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgusi į prieš tai nurodytą pareiškėjo padarytą veiką, jos pobūdį bei padarymo laiką, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas teisingai pripažino, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir pagrįstai panaikino jo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovo ginčijamas sprendimas nepažeidžia asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, todėl pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, dėl to jo naikinti nėra pagrindo.

31. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Dainius Raižys

Virginija Volskienė