fca83606-a1aa-4065-b2e8-9f2389613c2c · Kauno apygardos teismas

1Sk-88/2010Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.                                                                                                      KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 26 d.Kaunas             Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo gynėjui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo M.

B. gynėjo skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atmestas PravieniÅ¡kių 3-ųjų pataisos namų administracijos teikimas dėl M. B. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundÄ ir susipažinusi su pateikta medžiaga, n u s t a t ė :M. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008-06-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau tekste LR BK) 260 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 ir 2 dalis, 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, prie šios bausmės iš dalies pridėta neatlikta bausmė, paskirta 2005-04-11 teismo nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė- laisvės atėmimas 7 metams. Lietuvos Apeliacinio teismo 2009-12-21 nuosprendžiu pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį išteisintas, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie šios bausmės pridėta bausmė pagal 2005-04-11 nuosprendį, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams.

Bausmės pradžia: 2004-09-25, bausmės pabaiga: 2011-03-25. Bausmę atlieka PravieniÅ¡kių 3-siuose pataisos namuose.2010-01-26 KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teisme gautas PravieniÅ¡kių 3-ųjų pataisos namų administracijos teikimas dėl M. B. lygtinio paleidimo. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2010-02-03 nutartimi atmetė PravieniÅ¡kių 3-ųjų pataisos namų administracijos teikimÄ dėl M. B. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2010-02-03 nutartyje nurodyta, jog pagal įstatymÄ lygtiniam paleidimui nepakanka, kad bÅ«tų atlikta atitinkama bausmės dalis, o paleidimas atlikus tam tikrÄ bausmės dalį, teismui nėra privalomas.

Sprendžiant dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ , aplinkybės, kad M. B. atliko atitinkamÄ bausmės dalį, nepakanka iÅ¡vadai, kad asmuo nėra pavojingas visuomenei. Bausmės atlikimo metu M. B. už remonto darbus skatintas vienÄ kartÄ , tačiau tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai – jis laikosi nuteistųjų ,,subkultÅ«ros“ tradicijų, atsisakė siÅ«lomo darbo, nors yra gautas vykdomasis raÅ¡tas dėl pinigų iÅ¡ieÅ¡kojimo, ne visada mandagiai elgiasi su pataisos namų administracijos atstovais.

Visa tai rodo, kad M. B. nedaro iÅ¡vadų dėl savo elgesio, nesistengia taisytis. Taip pat, teismas atsižvelgė ir į nuosprendžiu nustatytas aplinkybes – jis teistas ir bausmę atlieka už trijų nesunkių bei vieno sunkaus nusikaltimo padarymÄ . LR BK 41 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad viena iÅ¡ bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, todėl sprendžiant ar asmuo gali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia ir į Å¡iÄ nuostatÄ .Nuteistojo M.

B. gynėjas advokatas skundžia KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2010-02-03 nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir tenkinti PravieniÅ¡kių 3-ųjų pataisos namų teikimÄ dėl lygtinio paleidimo. Nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį, pilnai nepasisakė ir neįvertino visų byloje esančių dokumentų, M. B. duotų paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nutartį. Nuteistasis jau yra atlikęs 2/3 bausmės, bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, galiojančių nuobaudų neturi, yra iÅ¡klausęs socialinio Å¡vietimo programos organizuojamus užsiėmimus.

Socialiniai ryÅ¡iai su artimaisiais nenutrÅ«kę, atlikdamas bausmę įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , įstojo į Vilniaus pedagoginį universitetÄ , tačiau teismas Å¡ių aplinkybių nevertino. Be to, teismas nepasisakė dėl psichologinės iÅ¡vados, kur nurodyta, jog tikėtina, kad M. B. integracija į visuomenę nebus apsunkinta. Jeigu bus lytinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos, M. B. įsidarbins UAB (duomenys neskelbtini) baldų surinkėju-montuotoju, turės galimybę savo darbu įrodyti, kad pasiekta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str.

Taip pat, teismas nevertino įrodymų, kad jo motinai L. B. nustatytas 30 proc. darbingumo lygis dėl sunkios ligos, todėl jai labai reikalinga sÅ«naus pagalba.Teismo posėdžio metu gynėjas advokatas prašė skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti.              Nuteistojo M. B. gynėjo advokato E.P.Staniukaičio skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002m. birželio 27d. įstatymu Nr. IX-994, 157 str. 1 d. nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimus, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.IÅ¡ įstatymo normos seka, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigų gali bÅ«ti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma Å¡iuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiÅ«rimus.Å i atleidimo nuo bausmės rÅ«Å¡is gali bÅ«ti taikoma esant Å¡ioms pagrindinėms sÄ lygoms:1) nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytÄ minimaliÄ bausmės dalį;

2) nuteistÄ jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ .             Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR Bausmių Vykdymo Kodekso 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į pavojingumÄ ir pobÅ«dį nusikalstamos veikos, už kuriÄ atlieka bausmę.

Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumÄ , jų tarpe ir padarytos veikos bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Be to, taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, o ne pareiga.Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo elgesį per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį, nuteistojo asmenybę. Taip pat, įvertino pavojingumÄ ir pobÅ«dį nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę. Apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad pagal įstatymÄ lygtiniam paleidimui nepakanka, kad bÅ«tų atlikta bausmės dalis, o paleidimas atlikus tam tikrÄ dalį bausmės nėra privalomas. LR bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d. numatyta sÄ lyga, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti tik tokie asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimus.

Tokia iÅ¡vada yra bÅ«tina, sprendžiant ar asmuo gali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos. Sprendžiant dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos namų, aplinkybės, kad nuteistasis atliko atitinkamÄ dalį bausmės nepakanka iÅ¡vadai, kad asmuo nėra pavojingas visuomenei. Teismas nustatė, kad atlikdamas bausmę nuteistasis už remonto darbus skatintas vienÄ kartÄ , tačiau net tris kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, atsisakė jam siÅ«lyto darbo, nors yra gautas vykdomasis raÅ¡tas dėl pinigų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Pagrįstai teismas vertino ir į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už trijų nesunkių bei vieno sunkaus nusikaltimo padarymÄ .

Atsižvelgta į LR BK 41 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatÄ , kad viena iÅ¡ bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį. LR BK 41 straipsnyje iÅ¡dėstyta nuostata kas yra bausmė ir jos paskirtis. Å ioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui ir bausmės paskirtis yra:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas pagrįstai nurodė bei įvertino vienÄ iÅ¡ bausmės tikslų, tai yra - nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį.Nuteistojo gynėjo advokato skunde nurodyta, jog teismas nevertino psichologinės tarnybos iÅ¡vados, kad M. B. bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, galiojančių nuobaudų neturi, yra iÅ¡klausęs socialinio Å¡vietimo programos organizuojamus užsiėmimus, socialiniai ryÅ¡iai su artimaisiais nenutrÅ«kę, atlikdamas bausmę įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , įstojo į Vilniaus pedagoginį universitetÄ , jo sunkiai sergančiai motinai reikalinga sÅ«naus pagalba.

PravieniÅ¡kių 3-ųjų pataisos namų psichologinės grupės iÅ¡vadoje nurodyta, jog tikėtina, kad M. B. integracija į visuomenę nebus apsunkinta, gynėjas teismui pateikė nuteistojo Brandos atestato kopijÄ , pažymos apie M. B. priėmimÄ Ä¯ Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinių mokslų fakultetÄ kopijÄ , nuteistojo motinos L. B. darbingumo lygio pažymos kopijÄ , iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ ligos istorijos kopijÄ . Tačiau tai nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimÄ , nes kaip minėta anksčiau, vertinamos visos aplinkybės, o ne vien tik atskiros.

Be to, Å¡ios gynėjo advokato nurodytos aplinkybės nepagrindžia gero nuteistojo elgesio, jos tik patvirtina nuteistojo motyvacijÄ mokytis, tikėtinÄ neapsunkintÄ integracijÄ Ä¯ visuomenę, kad nuteistojo motina turi sveikatos problemų, vien to nepakanka daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistÄ jį įmanoma toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ . Akcentuotinas yra paties nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, kuris pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai ir pateikiama nuomonė, kad nuteistasis savo elgesiu neįrodė, kad jį įmanoma toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės.Teisėjų kolegija negali nesutikti su apylinkės teismo argumentais, nes jie yra teisingi.

Konstatuojama, kad KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, pataisos namų teikimas dėl M. B. lygtinio paleidimo iÅ¡nagrinėtas tinkamai ir atmestas pagrįstai. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog nuteistasis Å¡iuo metu dar negali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos. Todėl nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo advokato skundÄ ir naikinti nutartį.Gynėjo skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Nuteistojo M.

B. gynėjo advokato Edgaro Pauliaus Staniukaičio skundÄ atmesti ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3d. nutartį.Nutartis neskundžiama. Kolegijos pirmininkė teisėja                                                       D.Å iugždinytėKolegijos teisėjai                                                                     G.Večerskas                                                                                                V.Vitunskas                                                                                                                                                                                                                                                                                            Â