fca70e3b-4b63-4690-bbe7-e939aed785e3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-307/2013                                                                                   Proceso Nr. 1-55-1-00334-2011-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.3 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m.  balandžio 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos RÅ«tos Mickevičienės, teisėjų Albino Bielskio ir SvajÅ«no Knizlerio, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, gynėjui Daniui Svirinavičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K.

V. gynėjo apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. IÅ¡ nuteistojo K. V. priteista 39746,12 Lt Valstybinei ligonių kasai už J. I. gydymÄ bei 25000 Lt nukentėjusiajai A. P. neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

K. V. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 3 d., nuo 14 val. iki 22 val., tiksliau nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kambaryje, konflikto metu su savo Å¡eimos nariu - sugyventine J. I., tyčia sugriebdamas už apykaklės ir parblokÅ¡damas ant grindų, įspyrė jai mažiausiai du kartus į krÅ«tinės lÄ stÄ , mažiausiai vienÄ kartÄ Ä¯ nugaros sritį, mažiausiai vienÄ kartÄ Ä¯ nosies sritį, mažiausiai vienÄ kartÄ Ä¯ kairį skruostikaulį, tuo padarydamas nukentėjusiai J.

I. krÅ«tinės deÅ¡inės pusės VII-XII ir kairės pusės IX-XI Å¡onkaulių lūžimus,   I juosmeninio slankstelio deÅ¡inės skersinės ataugos lūžį, kepenų sumuÅ¡imÄ , kairio inksto plyÅ¡imÄ , nubrozdinimÄ nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas akių vokuose, kairio skruostikaulio, nosies kaulų, deÅ¡inės akiduobės vidinės sienelės lūžius, kraujosruvÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje kaktinės skilties srityje, galvos sumuÅ¡imÄ su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiuoju smegenų pusrutuliu, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, iÅ¡siliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų strigimu ir plaučių židininiu - fibrininiu uždegimu, dėl to nukentėjusioji 2012-01-18, 17 val. 34 min., ligoninėje mirė.

Tokiu bÅ«du K. V. nužudė savo sugyventinę J. I. ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Apeliaciniu skundu nuteistojo K. V. gynėjas praÅ¡o perkvalifikuoti nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti šį baudžiamojo įstatymo straipsnį atitinkančiÄ bausmę, nustatant kuo mažesnį jos dydį. Taip pat praÅ¡o sumažinti nukentėjusiajai A.

P. priteistÄ neturtinę žalÄ . Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepilnai pagrįstÄ ir teisingÄ nuosprendį. Gynėjo teigimu, teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė iÅ¡vadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, bei netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Teisme apklausus jo ginamÄ jį, nukentėjusiÄ jÄ A. P., liudytojus B. R., E. I., V. J., S. Å ., iÅ¡nagrinėjus raÅ¡ytinius įrodymus, paaiÅ¡kėjo, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija nėra tiksli.

Mano, kad nuteistojo veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje nėra įrodytas privalomas nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis - Å¡eimos nario nužudymas. Neįrodyta, kad J. I. kaltinime nurodytu laiku buvo jo ginamojo sugyventinė, abu vedė bendrÄ Å«kį ir gyveno bendrÄ Å¡eimyninį gyvenimÄ . Duodamas parodymus, K. V. paneigė buvęs J. I. sugyventinis, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis su J. I. bÅ«tų kokia nors forma registravę tariamÄ bendrÄ Å¡eimyninį gyvenimÄ ir bendro Å«kio vedimÄ .

Be to, byloje yra duomenys, jog tuo laikotarpiu, kuriuo teismas konstatavo nuteistÄ jį buvus J. I. sugyventiniu, Å¡is buvo oficialiai susituokęs su Z. V., pastarųjų santuoka nenutraukta. Atkreipia dėmesį, jog atskiri liudytojai byloje davė parodymus apie tai, kad iÅ¡ tiesų tam  tikrais laikotarpiais K. V. iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos gyveno atskirai, tiksliau, kad jis su J. I. tuo pačiu adresu gyveno tik epizodiÅ¡kai. Byloje nenustatyta, kad jie vedė bendrÄ Å«kį (Å¡i aplinkybė yra bÅ«tina sÄ lyga pripažįstant sugyventinių režimÄ ), nėra neginčijamų duomenų ir apie tai, kad jie bÅ«tų vedę bendrÄ Å¡eimyninį gyvenimÄ .

Asmenys, kurie tam tikrÄ laikÄ nuomojasi gyvenamÄ jį plotÄ tuo pačiu adresu, ar ta aplinkybė, jog vyriÅ¡kis padeda moteriai ar merginai jos buityje, tikrai negali bÅ«ti pakankamas pagrindas konstatuoti sugyventinių statusÄ . Tolesnė skundo dalis yra skirta aptarti bausmės klausimus. Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. V. bausmę, pakankamai neįvertino eilės svarbių aplinkybių, dėl ko pastarajam bet kuriuo atveju buvo paskirta per griežta bausmė, neatitinkanti Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies normų.

Nurodo, jog nuteistasis yra vedęs Z. V., nors paskutiniuoju metu toje santuokoje ir negyveno, iki sulaikymo turėjo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku, anksčiau neteistas. Nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, iÅ¡gyvena dėl skaudžių veikos pasekmių. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Gynėjo įsitikinimu, teismas, nors ir atsižvelgė į Å¡ias aplinkybes, tačiau jas įvertino nepakankamai.

Be to, praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad K. V. jau ilgÄ laikÄ yra suimtas, laikomas sunkiomis kardomojo kalinimo sÄ lygomis (tardymo izoliatoriuje). Taip pat pabrėžia, kad jo ginamasis neturėjo tiesioginės tyčios nužudyti J. I.. Tokia tyčios forma byloje neįrodyta. PrieÅ¡ingai, apygardos teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog K. V. tokių pasekmių nenorėjo (pripažintas kaltu dėl to, jog sÄ moningai leido joms kilti). Nurodo, jog nors teismas J. I. nužudymÄ pagrįstai pripažino padarytÄ , veikiant netiesiogine tyčia, tačiau Å¡i aplinkybė, skiriant bausmę, liko iÅ¡ esmės neįvertinta.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punktas įsakmiai nurodo, jog skiriant kaltininkui bausmę privalu atsižvelgti ir į kaltės formÄ , ir į jos rūšį, o Å¡io straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog skiriant bausmę taip pat atsižvelgtina ir į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus. Ä® Å¡ias aplinkybes teismas, skirdamas nuteistajam K. V. bausmę, taip pat pakankamai neatsižvelgė, t. y. neįvertino to, jog J. I. buvo nužudyta paprasto buitinio konflikto metu. Net jeigu skundžiamame nuosprendyje nurodyta nusikalstamos veikos kvalifikacija bÅ«tų pripažinta pagrįsta, nuteistajam paskirta bausmė dėl aukščiau nurodytų aplinkybių laikytina per griežta, ji neatitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmės paskirties.

Nesutinka su neturtinės žalos dydžiu, kurį teismas priteisė nukentėjusiajai A. P.. Byloje nenustatyta, kad paskutiniaisiais metais nukentėjusioji su savo pilnamete dukra J. I. artimai bendravo, tarp jų buvo tamprus faktinis ar dvasinis ryÅ¡ys, dėl ko jau vien tik Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ mažinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį. Teismas pripažino, kad paskutiniu metu tarp nukentėjusiosios ir jos dukters J. I. nebuvo tampraus dvasinio ar kitokio pobÅ«džio ryÅ¡io, tačiau, nepaisant pastarųjų aplinkybių, patenkino nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį ir priteisė jai iÅ¡ nuteistojo gana didelės apimties žalos atlyginimÄ (25 000 Lt).

Mano, jog toks žalos atlyginimo dydis yra akivaizdžiai per didelis, jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio reikalavimų, juo labiau, kad teismas, priimdamas tokį sprendimÄ , nenurodė pakankamų motyvų. Nuosprendyje iÅ¡ esmės tik deklaratyviai teigiama, jog dėl J. I. mirties nukentėjusioji patyrė dvasinį diskomfortÄ bei nervinį sukrėtimÄ (nurodomas tik vienas tariamas neturtinės žalos kriterijus, tačiau ir pastarasis nėra konkrečiai motyvuotas bei pagrįstas faktiniais bylos duomenimis).

Pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka nei nuteistojo, nei nukentėjusiosios turtinės padėties (nors nuosprendyje ir deklaruojama, kad nustatant žalos dydį į pastaruosius kriterijus yra atsižvelgta). Tvirtina, jog nuteistasis yra neturtingas žmogus, bÅ«damas suimtas prarado galimybę dirbti ir mažai tikėtina, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje turės galimybę susirasti darbÄ (net jeigu ir pasisektų gauti darbÄ , jis tokio pobÅ«džio įstaigose paprastai bÅ«na mažai apmokamas).

Dėl nurodytų aplinkybių gynėjas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylÄ nuteistojo K. V. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo K. V. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas. Apeliantas nuteistojo K. V. gynėjas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir praÅ¡ydamas jį pakeisti, skunde reiÅ¡kia tris alternatyvius praÅ¡ymus: perkvalifikuoti K.

V. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 3pukto į BK 129 straipsnio 1 dalį ir sumažinti jam paskirtos bausmės dydį pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Atmetus šį praÅ¡ymÄ , praÅ¡o suÅ¡velninti K. V. paskirtÄ bausmę. Taip pat apeliantas praÅ¡o sumažinti iÅ¡ jo ginamojo priteistÄ neturtinės žalos dydį. Visi apelianto praÅ¡ymai atmetami. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ Apeliantas neginčija, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis K.

V. nužudė J. I.. Tačiau nesutinka su K. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Gynėjo teigimu, tarp K. V. ir J. I. nebuvo Å¡eimyninių santykių, todėl praÅ¡o K. V. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir Å¡iuo pagrindu sumažinti jam paskirtÄ bausmės dydį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nuteistojo K. V. nusikalstama veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .

BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už savo artimojo giminaičio ar Å¡eimos nario nužudymÄ . Aptariamojoje byloje konstatuota, jog K. V. nužudė savo Å¡eimos narį. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Remiantis VRM ICDB Sodros duomenimis, K. V. yra vedęs (t. 1, b.l. 191). Tačiau iš skundžiamame nuosprendyje aptartų liudytojų ir paties nuteistojo parodymų matyti, nukentėjusioji J. I. buvo asmuo, su kuriuo nuteistasis K. V. bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, t. y. jie buvo sugyventiniai. Nors K. V. teisiamojo posėdžio metu ir įrodinėjo, kad jis su J. I. šeimyninio gyvenimo nevedė, tačiau paties K. V. parodymai neleidžia tvirtinti buvus tokias aplinkybes. Štai, duodamas pirminius parodymus, K.

V. aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai parodė, kad jis su J. I. buvo sugyventiniai, „ <..> aÅ¡ su ja gyvenu nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio, nors ir su savo žmona esu oficialiai neiÅ¡siskyręs. Pradžioje su J. I. gyvenome pas mano tėvus, soduose, Lapėse, Kauno r. 2011 m. balandžio mėnesį <...> iÅ¡važiavau gyventi į Kauno miestÄ pas savo brolį R. G., <...> o Jolanta gyveno pas savo brolį <...>. Su Jolanta matydavomės rečiau, tačiau 2011 m. rugsėjo mėn. pabaigoje Jolanta iÅ¡sinuomojo kambarį name, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. <...> AÅ¡ pas JolantÄ lankydavausi dažnai, o nuo spalio mėn. vidurio, <...> atsikrausčiau gyventi pas J.

I.. <...> Jolanta tik gerdavo ir miegodavo, visai nesitvarkydavo, dėl to ir kildavo pykčiai. <...> aÅ¡ pradėjau J. I. priekaiÅ¡tauti, kad ji nesitvarko namuose, kad negamina valgyti, kad iÅ¡gėrinėja“ (t. 1, b.l. 155-157). Nukentėjusiosios brolio E. I. teisme nurodytos aplinkybės apie sesers gyvenimÄ su K. V. atitinka nuteistojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas parodė, kad sesuo su nuteistuoju iÅ¡ viso gyveno apie pusę metų, iki nuomojamo kambario Josvainių g., ji su K. V. gyveno Lapėse, Kauno r.

Pagyvenusi su nuteistuoju Lapėse, J. I. laikotarpiu nuo balandžio iki rugpjūčio mėnesio gyveno jo namuose Kaune (K. V. gyveno atskirai), vėliau ji iÅ¡sinuomojo butÄ Josvainių gatvėje, kur gyveno su K. V. iki savo mirties (t. 2, b. l. 77). Pagrindžiant veikos kvalifikavimÄ , reikÅ¡mingais laikytini ir liudytojų V. J. ir S. Å . parodymai. Liudytojai V. J. (t. 2, b. l. 78-79) ir S. Å . (t. 2, b.l. 79-80) teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nuteistasis kartu su nukentėjusiÄ ja jų bute gyveno apie Å¡eÅ¡is mėnesius.

J. I. dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, negamino valgyti ir nesitvarkė, t.y. nesirÅ«pino buitimi, todėl K. V. prieÅ¡ jÄ smurtavo. Liudytojai taip pat parodė, jog norėdami apginti nukentėjusiÄ jÄ , grasino K. V. iÅ¡kviesti policijÄ , tačiau pastarasis jiems atsakydavo, kad tai ne jų reikalas ir Å¡ie nesikiÅ¡tų į jų Å¡eimÄ . Taigi, nėra pagrindo pripažinti pagrįstu pirmosios instancijos teisme nuteistojo iÅ¡sakytÄ argumentÄ , kad Josvainių gatvėje jis negyveno, tik lankė nukentėjusiÄ jÄ , nes tai prieÅ¡tarauja bylos faktinėms aplinkybėms.

Aukščiau iÅ¡dėstyti liudytojų parodymai patvirtina, kad nuteistÄ jį ir nukentėjusiÄ jÄ siejo artimi ryÅ¡iai, t.y. jie gyveno kaip Å¡eima. Dėl Å¡ios priežasties nuteistojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai vertinami kaip gynybiniai, duoti tikslu palengvinti savo teisinę padėtį. Apelianto skunde iÅ¡dėstyti argumentai, dėl K. V. požiÅ«rio į bendrÄ jo ir nukentėjusiosios gyvenimÄ ir ateities planus, taip pat nepaneigia teismo iÅ¡vadų dėl Å¡eimyninio nuteistojo ir nukentėjusiosios gyvenimo.

Atsakant į skundo argumentus dėl kriterijų, pripažįstant gyvenimÄ kartu Å¡eimyniniu, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimus. Nutarime konstatuota, kad nustatant, kokius santykius apima sÄ voka ,,Å¡eimos gyvenimas“, gali bÅ«ti atsižvelgiama į daugelį veiksnių, pavyzdžiui, bendrÄ gyvenimÄ , ryÅ¡ių pastovumÄ , demonstruojamų tarpusavio įsipareigojimų pobÅ«dį ir kt. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar kartu gyvenančių J.

I. ir K. V. santykiai gali bÅ«ti priskiriami Å¡eimyniniams santykiams, ir atitinkamai, ar nukentėjusiosios nužudymÄ galima vertinti kaip Å¡eimos nario nužudymÄ , atsižvelgė į nuteistosios ir nukentėjusiojo bendro gyvenimo trukmę, pastovumÄ , jų tarpusavio santykius. Byloje nustatyta, kad J. I. ir K. V. gyveno kaip sugyventiniai apie pusę metų, vedė bendrÄ Å«kį, t. y. abu dirbo ir nuomojo butÄ , kartu maitinosi. Nuteistasis prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ eilę kartų smurtavo, nes pastaroji nesitvarkė, negamino valgyti, girtavo, dėl analogiÅ¡ko konflikto ir priekaiÅ¡tų įvykio vakarÄ jis nukentėjusiÄ jÄ ir nužudė.

Nuteistasis ir nukentėjusioji gyvendami kartu dažnai bardavosi bei aiÅ¡kindavosi santykius, tačiau tai netrukdė jiems toliau kartu gyventi, o tai, kolegijos nuomone, rodo, kad jie vienas kitam buvo atlaidÅ«s, lojalÅ«s. Taigi, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog K. V. nužudė savo Å¡eimos narį, su kuriuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos. Toks sprendimas neprieÅ¡tarauja susiformavusiai teismų praktikai analogiÅ¡kose bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-49/2010, Nr. 2K-121/2010) Dėl to, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad K.

V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , kvalifikuoti jo nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo. Todėl apelianto praÅ¡ymas - perkvalifikuoti jo ginamojo K. V. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį ir Å¡iuo pagrindu suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę - atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl nuteistajam paskirtos bausmės pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ Gynėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos ir skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės leidžia K.

V. skirti Å¡velnesnę laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Apeliantas praÅ¡o sumažinti K. V. paskirtos bausmės dydį. Kolegija neturi įstatyminio pagrindo tenkinti tokį apelianto praÅ¡ymÄ , todėl atmeta jį kaip nepagrįstÄ . Bausmės skyrimo pagrindai formuluojami BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio (Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. V. bausmę už jo įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , atsižvelgė į paminėtas aplinkybes ir, teisėjų kolegijos nuomone, nustatė nuteistajam tinkamÄ bausmės dydį. Apeliacinės instancijos teismas Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę pagrindo nenustatė. Nuteistojo K. V. įvykdytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), veikta netiesiogine tyčia, nusikaltimas padarytas konflikto metu, sužalojimai padaryti spardant nukentėjusiÄ jÄ .

Nuteistojo padaryto labai sunkaus nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta gyvybė žmogui. K. V. įvykdytas nužudymas yra kvalifikuotas, esant šį nusikaltimÄ kvalifikuojančiam požymiui – nužudytas Å¡eimos narys (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgė skirdamas bausmę.

Skundžiamoje nutartyje teismas apie nustatytas nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes nieko neužsiminė, todėl laikytina, kad tokių nenustatyta. Ä®vertinta ir K. V. charakterizuojanti medžiaga, iÅ¡ kurios matyti, kad nors jis anksčiau ir teistas, teistumas iÅ¡nykęs, jis baustas administracine tvarka, iki sulaikymo dirbo. Gynėjas apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o įvertinti ir tai, kad K. V. jau ilgÄ laikÄ yra suimtas, laikomas sunkiomis kardomojo kalinimo sÄ lygomis. Tačiau Å¡ios aplinkybės nesudaro iÅ¡skirtinio pagrindo, kuriuo remiantis bÅ«tų galima Å¡velninti bausmę.

Apygardos teismas, įvertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, nuteistajam už jo įvykdytÄ kvalifikuotÄ nužudymÄ (BK 129 straipsnio 2 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos, paskyrė 12 (dvylikos) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Å i bausmė yra mažesnė už BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės vidurkį, kuris yra 14 metų.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti pagrindas Å¡velninti jo ginamajam paskirtÄ bausmę, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam K. V. už jo įvykdytÄ kvalifikuotÄ nužudymÄ yra paskirta tinkamo dydžio bausmė ir laikyti Å¡iÄ bausmę aiÅ¡kiai per griežta nėra įstatyminio pagrindo. Todėl apelianto praÅ¡ymas - sumažinti K. V. paskirtos bausmės dydį - atmetamas.

Dėl neturtinės žalos dydžio Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su iÅ¡ K. V. priteistu neturtinės žalos dydžiu ir praÅ¡o jį ženkliai sumažinti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo priteistos žalos dydis atitinka įstatymo reikalavimus ir formuojamÄ teismų praktikÄ , sumažinti ar panaikinti priteistÄ neturtinę žalÄ gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiosios A. P. ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ dalies, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstė tokio sprendimo iÅ¡samius motyvus.

Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes, susijusias su K. V. asmeniu, ir jo galimybę atlyginti civilinį ieÅ¡kinį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose ir dėl to nustatė per didelį neturtinės žalos dydį. Tokie apelianto skundo teiginiai yra nepagrįsti. K. V. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , todėl iÅ¡ jo CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu priteista atlyginti nukentėjusiajai (nužudytosios motinai) padaryta neturtinė žala.

Kaip jau buvo minėta, skundžiamame teismo nuosprendyje yra iÅ¡dėstytos ir įvertintos visos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės neturtinės žalos dydžio nustatymui. Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad nukentėjusioji buvo pareiÅ¡kusi 100 000 litų ieÅ¡kinį patirtai neturtinei žalai atlyginti. Å is ieÅ¡kinys savo dydžiu teismo pripažintas nepagrįstu, nemotyvuotu ir mažintinu. Sumažindamas pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti iki 25 000 Lt, priteisdamas pažymėjo, kad nukentėjusioji palaikė ryšį su motina A.

P., nors kartu jos negyveno, tačiau bendravo ir motina dėl dukters mirties patyrė nervinį sukrėtimÄ bei dvasinį diskomfortÄ . Teismas taip pat pažymėjo, jog atsižvelgia į K. V. interesus, jo materialinę padėtį, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Matyti, kad teismas į apeliaciniame skunde nurodytus kriterijus pilnai atsižvelgė. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad K. V. neturi jokio turto, bÅ«damas suimtas prarado galimybę dirbti, laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje galimai taip pat nedirbs (nebus įdarbintas), sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ , neturi lemiamos reikÅ¡mės. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nenukrypo ir nuo susiformavusios teismų praktikos analogiÅ¡kose bylose.

Å iame kontekste teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į teismų praktikÄ , kad nukentėjusiesiems (tėvams) iÅ¡ kaltininko, kuris padarė kvalifikuotÄ nužudymÄ , priteisiama nuo 16 000 iki 200 000 Lt neturtinė žala (kasacinės nutartys Nr. 504/2008, 2K-187/2009, 2K-272/2009, 2K-289/2009, 2K-339/2010, 2K-188/2010, 2K-376/2010, 2K-410/2011). Taigi aptariamoje byloje teismas, nukentėjusiajai priteisdamas 25 000 Lt neturtinei žalai už dukters nužudymÄ atlyginti, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas bei laikėsi susiklosčiusios teismų praktikos analogiÅ¡kose bylose.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes bei padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo teismo priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti. Nenustačius teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pripažintinas teisėtu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo K.

V. gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                         RÅ«ta Mickevičienė Teisėjai                                                                                               Albinas Bielskis                                                                                                            SvajÅ«nas Knizleris         Â