2021-08-18 Nr. AB-16122-3-61-3-00403-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-708-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00403-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Relina“ ir S. V. (dabartinė pavardė – K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Relina“ ir S. V. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Relina“ (toliau – ir Bendrovė) ir S. V. (dabartinė pavardė – K.) (toliau – ir Vadovė, kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. V4-377 „Dėl nuobaudų bankroto administratoriams UAB „Relina“ ir S. V. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas, ginčijamas įsakymas).

2. Pareiškėjai skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Ginčijamu įsakymu pareiškėjams buvo paskirta po nuobaudą (Bendrovei – viešas įspėjimas, Vadovei – įspėjimas) už tai, kad Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (toliau – ir Elgesio kodeksas) 11.4.1 ir 11.4.4 punktus, nes Bendrovė, įdarbinusi darbuotojus, turinčius teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, tačiau neadministruojančius (neadministravusius) Bendrovei paskirtų įmonių bankroto procedūrų, dirbtinai, nesąžiningai bankroto administratorių atrankoje pagerino Bendrovės rodiklius, kurie leido dalyvauti atrankoje ir būti atrinktai. Pareiškėjai su šia pozicija nesutiko, nes jie nepažeidė ir negalėjo pažeisti minėtų Elgesio kodekso nuostatų.

2.2. Teisės aktuose yra aiškiai įtvirtinta, kad bankroto administratoriui nuobauda gali būti paskirta tik už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, t. y. Tarnybos kompetencija yra apribota tik bankroto administratorių veiklos tikrinimu. Tuo tarpu Įsakymu nuobaudos paskirtos už tariamą pažeidimą, kuris nėra susijęs su Bendrovės veikla administruojant konkretų juridinį asmenį. Taigi, Tarnyba neturėjo kompetencijos nagrinėti 2019 m. gruodžio 30 d. išvadoje Nr. D4-1900 „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Relina“ veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvada) nurodyto klausimo. Be to, Tarnyba atlikusi neplaninį patikrinimą konstatavo, kad Bendrovė nesąžiningai konkuravo su kitais bankroto administratoriais, nors teisės aktai nesuteikia Tarnybai teisės tirti nesąžiningos konkurencijos veiksmų, nagrinėti tokius klausimus ir priimti dėl jų sprendimus.

2.3. Drausminis pažeidimas yra materialus, todėl nuobauda gali būti skiriama tik esant nustatytiems neigiamiems padariniams. Tarnyba galėtų nuobaudą skirti tik tuomet, jeigu Bendrovės veiksmuose būtų nustatyta drausminės atsakomybės sudėtis (neteisėti veiksmai, neigiami padariniai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių neigiamų padarinių, kaltė). Šiuo atveju drausminės atsakomybės sudėties nėra. Bendrovė galėtų būti pripažinta atlikusi teisės pažeidimą tik tuo atveju, jeigu ji būtų atlikusi veiksmus, kurie yra tiesiogiai draudžiami teisės aktų. Nė vienas galiojantis teisės aktas, reglamentuojantis administratorių atranką, įskaitant ir Bankroto administratorių atrankos sistemos veikimo priežiūros ir atrankos programos (toliau – ir Sistema) veikimą, nenumato draudimo juridiniams bankroto administratoriams turėti įdarbintų fizinių bankroto administratorių, kuriems nėra priskirtų administruojamų įmonių. Be to, Sistema nenumato jokio ribojimo tokiems juridiniams bankroto administratoriams dalyvauti atrankoje ar algoritmo, kuris neleistų jiems būti atrinktiems konkrečių juridinių asmenų bankroto procesuose. Taigi, galiojanti viešoji teisė netraktuoja Įsakyme ir Išvadoje nurodytų Bendrovės veiksmų kaip neteisėtų ir nesąžiningų, todėl veiksmai, kuriuos atliko Bendrovė, nėra neteisėti ir dėl to jai ir Vadovei negali būti keliama drausminė atsakomybė.

2.4. Bendrovė su rašytiniais paaiškinimais pateikė Tarnybai išsamią lentelę (analizę) dėl Išvadoje minimų 5 įmonių, kurias, pasak Tarnybos, Bendrovė gavo administruoti neteisėtai. Iš šios lentelės matyti, kad atrankų metu beveik trečdalis nemokumo administratorių, kurie turėjo geresnius kriterijus ir rodiklius būti atrinkti Sistemos, nesutiko administruoti įmonių, kurias administruoti buvo atrinkta Bendrovė. Tai reiškia, kad minėti nemokumo administratoriai, nenorėdami administruoti mažų (beturčių) įmonių, bankroto administratorių atrankos programai sudarė sąlygas atrinkti būtent Bendrovę. Taigi, Bendrovė neatliko jokių veiksmų, kuriais jai asmeniškai galėjo būti sukurta palanki situacija būti atrinktai. Bendrovė negalėjo žinoti, kurie nemokumo administratoriai duos, o kurie ne, sutikimą administruoti Įsakyme ir Išvadoje minimas įmones. Taigi, jeigu pati Sistema leidžia atrinkti administratorių, kuris gali dalyvauti atrankoje, pažeidimas objektyviai negali būti konstatuotas.

2.5. Tarnyba nepasisakė dėl Bendrovės argumentų, nurodytų 2019 m. spalio 14 d. ir 2019 m. gruodžio 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose apie tai, kad Tarnybos nurodyti 3 darbuotojai nebuvo įgalioti administruoti Bendrovei paskirtų įmonių bankroto procesų, tačiau šie darbuotojai atliko kitas jiems pavestas darbo funkcijas, padedant Bendrovės įgaliotiems asmenims vykdyti įmonių bankroto procesus. Bendrovė šiuos darbuotojus įdarbino nesiekdama nesąžiningų tikslų, o siekdama bankroto procesų operatyvumo ir darbinių funkcijų įvykdymo. Taip pat Bendrovė nežinojo, kurie nemokumo administratoriai duos, o kurie ne, sutikimą administruoti Tarnybos Išvadoje minimas įmones, todėl neturėjo galimybės prognozuoti savo veiksmų tariamą neteisėtumą. Bendrovės veiksmai objektyviai negalėjo būti nukreipti į nesąžiningų tikslų siekimą ir kitų asmenų teisių pažeidimą, t. y. jie negali būti laikomi kaip atlikti tyčia ar esant neatsargumui. Bendrovė neturėjo jokio pagrindo traktuoti ir suprasti savo veiksmus kaip galimai neteisėtus.

2.6. Ne visi Tarnybos atrinkti patikrinimams nemokumo administratoriai buvo nubausti įspėjimu ar viešu įspėjimu. Tokiu būdu buvo suformuota nevienoda praktika ir politika bei taikomi dvigubi standartai.

3. Pareiškėjai pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Tarnyba praleido senaties terminą skirti nuobaudą Bendrovei. Tarnyba nuobaudą skyrė už tariamai 2019 m. kovo 5 d., 2019 m. kovo 4 d., 2019 m. kovo 8 d., 2019 m. balandžio 2 d. ir 2019 m. balandžio 11 d., kai vyko atrankos į nemokių įmonių UAB „Valgom“, UAB „Veringa“, UAB „Anitara“, UAB „FRAME Baltija“ ir UAB „Motorfly“ bankroto administratorius, atliktus neteisėtus veiksmus. Savo poziciją pareiškėjai grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pagal kurią tais atvejais, kai konkretus įstatymas, numatantis drausminę atsakomybę, neįtvirtina senaties termino nuobaudos skyrimui, yra privalu remtis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir VTĮ) numatytais senaties terminais (žr., pvz., 2014 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-492/2014; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-9-415/2020). Nagrinėjamu atveju, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir Įstatymas) nuobaudų skyrimo terminų neįtvirtina. Bendrovei nuobauda buvo skirta praleidus VTĮ nustatytus nuobaudų skyrimo terminus, t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo tariamų pažeidimų padarymo ir daugiau nei 1 mėnesiui nuo tos dienos, kai Tarnybai tapo žinoma informacija apie tariamai padarytus pažeidimus.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti. Tarnyba atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Elgesio kodeksas taikomas ne tik bankroto administratoriaus veiksmams vykdant konkrečios įmonės bankroto procesą, o visai jo veiklai, susijusiai su gauta licencija verstis bankroto administravimo veikla, taip pat ir veiklai, susijusiai su dalyvavimu atrankose. Tarnyba, atlikdama neplaninį Bendrovės patikrinimą, veikė savo kompetencijos ribose, o pareiškėjų elgesio atitikimo Elgesio kodekso nuostatoms patikrinimas negali būti vertinamas kaip nesąžiningos konkurencijos tyrimas.

4.2. Tarnybos turimais 2019 m. rugsėjo 11 d. duomenimis, Bendrovėje dirbo 8 darbuotojai, turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, iš kurių 3 darbuotojai neadministruoja (neadministravo) jai paskirtų įmonių bankroto procesų. Bendrovei įdarbinus daugiau fizinių bankroto administratorių, atrankos rodiklis buvo ženkliai pagerintas, dėl ko Bendrovė įgijo pranašumą prieš kitus atrankoje dalyvavusius asmenis. Bendrovė, nors ir teisėtai įdarbino darbuotojus, tačiau šie darbuotojai neadministruoja (neadministravo) įmonių bankroto procesų, tokiu būdu pridengiant neteisėtą tikslą – administruoti didesnį bankroto procesų kiekį. Tarnybos vertinimu, tokie pareiškėjų veiksmai laikytini nesąžiningais.

4.3. Atliekamo patikrinimo metu nebuvo nustatoma, ar pažeidimas sukėlė konkrečią žalą atskiriems asmenims (administratoriams) ar kreditoriams. Nagrinėjamu atveju žalos atsiradimas turi būti suprantamas plačiąja prasme. Tam, kad Sistema tinkamai funkcionuotų, be kita ko, būtinas ir pačių bankroto administratorių pasitikėjimas šia Sistema, jos tinkamu veikimu bei objektyvumu.

4.4. Bendrovė nepateikė Tarnybai įrodymų, pagrindžiančių jos argumentus apie tai, kad įdarbinti darbuotojai atliko kitas jiems konkrečiai pavestas darbo funkcijas. Kita vertus, jokie teisės aktai nedraudžia administratoriui juridiniam asmeniui sudaryti darbo sutartis su fiziniais bankroto administratoriais, neketinančiais administruoti bankroto procesų. Tačiau pagal Tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V4-190 patvirtintų Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių (toliau – ir Duomenų teikimo taisyklės) 9 punktą duomenys Tarnybai turi būti teikiami atsižvelgiant į darbo sutarties tikslą bei turinį.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

6. Teismas, nagrinėdamas Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, pirmiausia pasisakė dėl pareiškėjų argumentų dėl nuobaudos paskyrimo pažeidžiant VTĮ nustatytus terminus. Teismas nustatė, kad Įsakymas, kuriuo pareiškėjams paskirtos drausminės nuobaudos, priimtas 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. po to, kai 2019 m. gruodžio 30 d. direktoriui buvo pateikta kompetentingos institucijos (Tarnybos) neplaninio patikrinimo Išvada, surašyta atlikus išsamią Bendrovės veiksmų (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. Bendrovei dalyvaujant bankroto administratorių atrankose) atitikties teisės aktų reikalavimams analizę, išdėstyti Bendrovės ir Vadovės galimai padaryti pažeidimai. Teismas įvertino, kad šiuo atveju turi būti taikomas VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų terminas, per kurį gali būti skiriama drausminė nuobauda, todėl nuobauda Bendrovei buvo paskirta nepraleidus nustatyto termino.

7. Teismas nurodė, kad ginčo santykiams taikytinos Įstatymo, galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d., nuostatos, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Bankroto administratorių atrankos taisyklių (toliau – ir Atrankos taisyklės) nuostatos, kurias aptaręs teismas padarė išvadą, kad juridinio asmens darbuotojų – bankroto administratorių (administruojančių bankroto procesus ir apie kuriuos turi būti teikiami duomenys Tarnybai) skaičius yra reikšmingas vykdant administratorių atranką.

8. Teismas nesutiko su pareiškėjų skundo teiginiu, kad Tarnyba neturėjo kompetencijos nagrinėjamu klausimu atlikti Bendrovės patikrinimo, taip pat tirti, nagrinėti ar skirti nuobaudas dėl nesąžiningos konkurencijos. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių (toliau – ir Priežiūros taisyklės) bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1K-344 patvirtintų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų reglamentavimą bei pažymėjo, kad Elgesio kodeksas taikomas visai bankroto administratoriaus veiklai, susijusiai su gauta licencija verstis bankroto administravimo veikla. Tarnyba priėmė sprendimą atlikti neplaninį Bendrovės patikrinimą dėl galimų Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų pažeidimų ir būtent šiuo aspektu vertino Bendrovės veiklą. Tai, teismo vertinimu, reiškia, kad Tarnyba, nagrinėjamu atveju atlikdama Bendrovės patikrinimą bei pareiškėjams skirdama nuobaudas, veikė savo kompetencijos ribose.

9. Teismas iš Išvados turinio nustatė (ginčo dėl šių aplinkybių nėra), kad Bendrovė, siekdama teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, 2018–2019 m. įdarbinusi 3 darbuotojus administratorius, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. aktyviai dalyvavo bankroto administratorių atrankoje ir buvo atrinkta administruoti 1 vidutinės įmonės ir 78 mažų įmonių bankroto procesus (galutinai teismo paskirta administruoti 1 vidutinės ir 76 mažų įmonių bankroto procesus). Atrankų metu Bendrovės didžiausias individualus leistinas administruoti sąlyginių įmonių skaičius buvo mažesnis, tačiau ji vis tiek dalyvavo atrankose, nors pati Bendrovė pripažino, kad įdarbinti 3 asmenys Bendrovei paskirtų bankroto procesų neadministravo.

10. Teismas įvertino Tarnybos Išvados Lentelėje Nr. 2 pateiktus pavyzdžius apie Bendrovės atitinkamus ribų rodiklius, nustatytus atsižvelgiant į atrinkimo datą bankroto administratorių atrankoje. Eliminavus pirmuoju atveju 1 darbuotoją (atrankose iki 2019 m. kovo 6 d.) arba kitais atvejais 3 darbuotojus (atrankose nuo 2019 m. kovo 6 d.), kurie neadministravo Bendrovei paskirtų įmonių bankroto procesų, Bendrovė, dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje nurodytais laikotarpiais, nebūtų atitikusi nustatyto atrankinio dydžio ir būtų pasikeitęs Bendrovės eiliškumas. Taigi, Bendrovei, įdarbinus daugiau fizinių bankroto administratorių, buvo ženkliai pagerinti faktiškai administruojamų įmonių ir įmonių, kurias administruoti ji yra atrinkta (atrankos rezultatą patvirtinus Sistemoje), pagal teismo nustatytą įmonės atrankinį dydį, įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus, kurie pagal atrankinį dydį visada prilyginami mažai įmonei, išreikštų sąlyginėmis įmonėmis, skaičius (toliau – ir FASĮS) ir leistinas administruoti sąlyginių įmonių skaičius (toliau – ir LASĮS), todėl Bendrovė pasiekė aukščiausią atrankinį dydį. Pareiškėjai šių Išvadoje konstatuotų aplinkybių neginčijo ir jokių nesutikimo motyvų dėl jų skunde nenurodė. Teismas priėjo prie išvados, kad Tarnyba Išvadoje pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė, įdarbindama daugiau fizinių bankroto administratorių, siekė pagerinti atrankos rodiklį ir tokiu būdu įgyti pranašumą prieš kitus administratorius, dalyvavusius atrankoje.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjų teiginius, kad šiuo atveju neegzistuoja drausminės atsakomybės sudėtis, nes Bendrovė neteisėtų veiksmų neatliko, jos veiksmuose nebuvo tyčios bei jos veiksmais nebuvo padaryta žalos, nurodė, kad nagrinėjamu atveju neteisėtas veikimas yra įtvirtintas draudimu imtis veiksmų, dėl kurių įgyjamas prieš tai minėtas pranašumas. Teismas šiuo aspektu taip pat pažymėjo, kad Bendrovė, iš anksto žinodama, jog priimti darbuotojai nevykdys bankroto administravimo funkcijų, o atliks kitas pagalbines administravimo funkcijas (darbus), neturėjo teikti Tarnybai pranešimo dėl tokių bankroto administratorių įrašymo į jos darbuotojų sąrašą, t. y.

Bendrovė neturėjo šių darbuotojų nurodyti kaip savo darbuotojų – bankroto administratorių. Taigi, pareiškėjams atlikus veiksmus, t. y. įdarbinus darbuotojus, neadministruojančius (neadministravusius) įmonių bankroto procesų, kurie, nors ir nelaikytini neteisėtais, tačiau jais iš tikrųjų pridengiamas neteisėtas tikslas ir siekis padidinti savo galimybes atrankoje ir gauti iš to kuo didesnės naudos. Bendrovė, dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje su ženkliai pagerintais atrankos rodikliais, įgijo pranašumą prieš kitus dalyvaujančius bankroto administratorius, todėl minėtas Bendrovės įgytas pranašumas laikytinas nesąžiningu ir netoleruotinu.

Tai kartu reiškia, kad pareiškėjams inkriminuotas pažeidimas buvo padarytas sąmoningai, turint tikslą įgyti pranašumą prieš kitus bankroto administratorius. Teismas nurodė, kad nors Bendrovės patikrinimo metu nebuvo nustatoma, ar konstatuotas pažeidimas sukėlė žalą konkretiems asmenims ar kreditoriams, tačiau šiuo atveju žala gali būti padaryta ne tik jiems. Įstatyme yra nustatyta vieninga bankroto administratorių (išskyrus, kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka) atrankos Sistema, kuomet bankroto administratorių, naudodamasis kompiuterine bankroto administratorių atrankos programa, atrenka ir paskiria teismas.

Tam, kad Sistema tinkamai funkcionuotų, be kitų sąlygų būtinas ir pačių bankroto administratorių pasitikėjimas šia Sistema, jos tinkamu veikimu bei objektyvumu. Pareiškėjai savo veiksmais kaip tik ir pažeidė pagrindinius Sistemos veikimo principus, taigi atitinkamai Bendrovės padaryti pažeidimai padarė žalą Sistemai, jos reputacijai ir pasitikėjimui šia Sistema, nes sukėlė abejonių, jog Sistema, kad ir teisėtais veiksmais, gali būti apeinama. Be to, nors pareiškėjai teigė, kad nesuvokė daromo pažeidimo, tačiau iš Tarnybai teiktų paaiškinimų akivaizdu, jog jie išmano Sistemą.

Pareiškėjai suvokė daromą pažeidimą, todėl egzistuoja drausminės atsakomybės sudėtis.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjų teiginiai, jog Bendrovė, įdarbindama minėtus 3 darbuotojus, teisės aktų nepažeidė, šiai bylai jokios reikšmės iš esmės neturi, nes nagrinėjamu atveju bylos dalykas yra ne šių darbuotojų įdarbinimo Bendrovėje teisėtumas, o Bendrovės neteisėtas siekis (neteisėtas tikslas) įdarbinant šiuo 3 darbuotojus.

13. Teismas, atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį ir tikslą, nustatė, jog pareiškėjų padarytas pažeidimas nėra mažareikšmis. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, teisinį reglamentavimą, atsižvelgdamas į teismų praktiką, kurioje laikomasi pozicijos, kad bankroto administratoriui taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, todėl bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, priėjo prie išvados, kad pareiškėjams nuobaudos paskirtos pagrįstai ir yra proporcingos padarytiems pažeidimams. Teismas taip pat pažymėjo, kad Vadovė, kaip savo srities profesionalė, jai suteiktomis teisėmis turi naudotis sąžiningai, nepažeisti Elgesio kodekso nuostatų. Skundo argumentas, kad Išvadoje nurodyti asmenys buvo įdarbinti teisėtai, nepaneigia padaryto Elgesio kodekse nurodyto sąžiningumo principo pažeidimo ir Vadovės atsakomybės pagal Įstatymo 117 straipsnio 1 dalį nešalina.

14. Teismas nustatė, kad Išvadoje nurodyta, jog Bendrovė ir Vadovė patikrinimo metu bendradarbiavo su Tarnyba, pareiškėjai paskirtų galiojančių nuobaudų neturi, Vadovė deda pastangas siekdama pašalinti nustatytus pažeidimus, o iki patikrinimo Bendrovė atleido darbuotojus, kurie neadministruoja (neadministravo) Bendrovei paskirtų įmonių bankroto procesų. Teismas nenustatė pagrindo kitaip vertinti šias aplinkybes, todėl sprendė, kad Tarnybos direktorius, priimdamas ginčijamą įsakymą, pagrįstai atsižvelgė į šias atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Kitų pareiškėjų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių Išvadoje nenurodyta.

15. Teismas pažymėjo, kad Vadovė, būdama bankroto administratoriaus juridinio asmens vadovė, žinodama, jog įdarbinti asmenys nebus atsakingi už juridinio asmens bankroto administravimą, funkcijų, susijusių su juridinio asmens bankroto administravimu neatliks, juos įdarbino Bendrovėje, apie Bendrovėje įdarbintus asmenis pranešė, kaip apie bankroto administratorius ir juos registravo sąraše. Tarnyba šiuos Vadovės veiksmus pagrįstai įvertino kaip nesąžiningus.

16. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjų teiginių, kad Tarnyba taikė dvigubus standartus, nes už analogiškus pažeidimus kitiems bankroto administratoriams nebuvo skirtos nuobaudos, pažymėjo, kad šis pareiškėjų argumentas esminės reikšmės neturi, nes kiekvieno bankroto administratoriaus veiksmai vertinami individualiai, o LVAT praktikoje pripažįstama, kad nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija. Pareiškėjai iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog Tarnyba, įgyvendindama savo diskrecijos teisę, būtų padariusi kokių nors aiškių aplinkybių vertinimo, teisės taikymo klaidų ar būtų netiksliai nustačiusi faktines aplinkybes atliktame neplaniniame Bendrovės veiklos patikrinime.

17. Teismas, įvertinęs Įsakymo turinį, konstatavo, kad Įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Įsakyme ir Išvadoje (sudėtinėje Įsakymo dalyje) nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, sprendė, kad Tarnybos Įsakymas, kuriuo pareiškėjams paskirtos nuobaudos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti šį Įsakymą, vadovaujantis pareiškėjų išdėstytais ar kitais argumentais, nėra teisinio pagrindo. Teismas pareiškėjų skundą atmetė.

III. 18. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti visiškai.

19. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti skunde teismui, t. y. Tarnyba neturėjo kompetencijos skirti pareiškėjams nuobaudas už Elgesio kodekso reikalavimų pažeidimus, kaip ir tirti nesąžiningos konkurencijos veiksmų; nebuvo drausminės atsakomybės taikymo sąlygų (pažeidimo sudėties); Tarnyba yra atsakinga už sklandų Sistemos veikimą, o ne pareiškėjai; pareiškėjai neatliko jokių teisės aktuose tiesiogiai uždraustų veiksmų (Tarnyba pati pripažino, kad pareiškėjai nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, o tik sąžiningumo principą); pareiškėjai gavo pasiūlymus administruoti tam tikras įmones tik dėl to, kad kiti bankroto administratoriai, turėję geresnius rodiklius, nesutiko administruoti mažų (beturčių) įmonių; teisėtai įdarbinti darbuotojai atliko kitas jiems konkrečiai pavestas darbo funkcijas, jie padėjo administratoriaus įgaliotiems asmenims vykdyti įmonių bankroto procesus (tai patvirtina pateikti pareiginiai nuostatai), Tarnyba nepateikė argumentų ir (ar) įrodymų, kurie paneigtų šią aplinkybę; pareiškėjai darbuotojus įdarbino siekdami bankroto procesų operatyvumo ir darbinių funkcijų įvykdymo, o ne nesąžiningų tikslų (nėra pareiškėjų kaltės); darbuotojai, dėl kurių įdarbinimo, anot Tarnybos, pareiškėjai įgavo pranašumą 2019 metų atrankose, buvo įdarbinti 2018 ir 2019 metais; Tarnyba kitiems administratoriams (pvz., UAB „Restrus“), atlikusiems analogiškus veiksmus, nuobaudų neskyrė – viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus (pareiškėjų nuomone, Tarnyba turėtų pateikti atitinkamus įsakymus ir išvadas); pareiškėjams nuobaudos buvo paskirtos praleidus nustatytą senaties terminą. Papildomai pareiškėjai akcentuoja, kad skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes buvo priimtas netinkamai pritaikius teisės aktų normas.

20. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Tarnyba nurodo palaikanti savo atsiliepimo į pareiškėjų skundą, teikto teismui, argumentus, taip pat teismo poziciją dėl senaties termino taikymo; be to, nurodo, kad pareiškėjų argumentas, jog vienoje iš analogiškų bylų Vilniaus apygardos administracinis teismas sustabdė bylos nagrinėjimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas šioje byloje turėtų būti panaikintas, yra teisiškai nereikšmingas – Tarnybos vertinimu, vienos iš panašių administracinių bylų sustabdymas negali būti pripažintas pagrindu panaikinti sprendimus kitose administracinėse bylose, nes toks sustabdymas neturi jokios įtakos teismo priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V4-377 „Dėl nuobaudų bankroto administratoriams UAB „Relina“ ir S. V. [K.] skyrimo“, kuriuo už finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų pažeidimą pareiškėjams paskirtos nuobaudos – Bendrovei paskirtas viešas įspėjimas, Vadovei – įspėjimas – teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų skunde ir papildomuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, konstatavo, kad Tarnyba pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad pareiškėjai padarė Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų pažeidimą, todėl pareiškėjų skundą atmetė. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais argumentais, kuriuos išdėstė pirmosios instancijos teismui teiktame skunde ir papildomuose paaiškinimuose, ir teigia, kad, jų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisę.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nurodomus argumentus (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

24. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti tikrinamą teismo sprendimą, ir priėmė teisingą sprendimą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjams nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus.

25. Atmetant apeliacinio skundo argumentus dėl aktualios redakcijos VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų terminų tarnybinėms nuobaudoms skirti taikymo, pabrėžtina, kad pareiškėjai neginčija, jog nagrinėjamu atveju tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi paminėtu teisiniu reglamentavimu. Teisėjų kolegija, paminėto teisinio reglamentavimo kontekste pakartotinai įvertinusi su ginčo nuobaudų paskyrimu susijusias faktines aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, pagrindžiantiems išvadą, kad šiuo atveju taikomas 3 metų senaties terminas ir 1 mėnesio terminas, kad šie terminai nėra praleisti ir šių motyvų nekartoja.

26. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjams skundžiamu Įsakymu paskirtos nuobaudos – Bendrovei paskirtas viešas įspėjimas, Vadovei – įspėjimas – už tai, kad ji, įdarbinusi 8 darbuotojus administratorius, iš kurių 3 darbuotojai administratoriai neadministruoja (neadministravo) Bendrovei paskirtų įmonių bankroto procesų, nesąžiningai pasigerino FASĮS ir LASĮS rodiklius, kurie nulėmė geresnę Bendrovės vietą bankroto administratorių atrankoje. Įsakyme konstatuota, kad įgijusi tokį nesąžiningą pranašumą ir dėl jo atrinkta administruoti 79 įmonių bankroto procesus, Bendrovė pažeidė Elgesio kodekso nuostatas, pagal kurias bankroto administratorius, laikydamasis sąžiningumo principo, turi nesiimti veiksmų: kuriais būtų užkirstas kelias kitiems administratoriams dalyvauti įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (Sistema) (11.4.1 p.); kuriais būtų trukdoma sklandžiai bankroto ar restruktūrizavimo procesų eigai, piktnaudžiaujama jam suteiktomis teisėmis (11.4.4 p.). Atitinkamai pripažinta, kad Vadovė, būdama atsakinga už sprendimų priėmimą dėl darbuotojų administratorių priėmimo (atleidimo), taip pat pažeidė minėtas nuostatas.

27. Ginčui aktualios redakcijos Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 41 dalyje (2018 m. spalio 25 d. įstatymo Nr. XIII-1593 redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę paskyręs darbuotoją (arba vadovą, kai jis nėra darbuotojas), turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti. Ginčui aktualios redakcijos Duomenų teikimo taisyklėse nustatyta: juridiniai asmenys, įgiję ir (ar) turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Įstatymo nustatyta tvarka, Tarnybai teikia pranešimą per 5 darbo dienas nuo darbo sutarties sudarymo ar nutraukimo su fiziniu asmeniu, įgijusiu teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Įstatymo nustatyta tvarka, ir (ar) darbuotoją, kuriam, pripažinus jo profesinę kvalifikaciją Įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje ir (ar) 119 straipsnyje nustatyta tvarka, teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas suteikta laikinai arba įsisteigus Lietuvos Respublikoje, nurodydami asmens vardą, pavardę, Sąrašo eilės numerį, darbo sutarties numerį ir datą, priėmimo ir (ar) atleidimo datą (10.2 p.); tokiu pranešimu Tarnybai teikiama informacija apie bankroto administratoriaus – juridinio asmens darbuotojo, turinčio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, kuriam paveda administruoti įmonę, paskyrimą (pakeitimą) nurodydamas šio asmens vardą, pavardę, Sąrašo eilės numerį ir paskyrimo (pakeitimo) datą – per 5 darbo dienas nuo darbuotojo, turinčio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, kuriam paveda administruoti įmonę, paskyrimo ar pakeitimo dienos; Tarnybai pateikti duomenis pagal Duomenų teikimo taisyklių 12 punktą įvedami į Sistemą ir paskelbiami Tarnybos interneto svetainėje (5.2 p.).

28. Pirmiausia pažymėtina, kad LVAT 2021 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą norminėje administracinėje byloje Nr. eI-4-556/2021, kuriuo nusprendė Elgesio kodekso 1 punktą pripažinti neprieštaravusiu konstituciniam teisinės valstybės principui ir VAĮ 3 straipsnio 1 punktui. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad Tarnyba neturi kompetencijos skirti nuobaudų dėl Elgesio kodekso nuostatų pažeidimų, kaip ir tirti nesąžiningos konkurencijos veiksmų, atmetami.

29. Nagrinėjant šią bylą aktuali LVAT praktika, kurioje, išanalizavus aptartą teisinį reguliavimą panašaus pobūdžio bylose, išaiškinta, kad: „<...> šio teisinio reglamentavimo visuma patvirtina, jog Duomenų teikimo taisyklių pagrindu Tarnybai teikiami duomenys turi būti apie fizinius bankroto administratorius, kurie juridinio asmens bus įgalioti administruoti konkrečių įmonių bankroto procesus. <...> Nėra privaloma nutraukti darbo sutartis, o žinant, jog darbuotojai administratoriai nevykdys bankroto administravimo funkcijų, o atliks kitas, palaikančias administravimo funkcijas, užtenka Tarnybai pateikti pranešimą apie pareigų pasikeitimą. <...> [K]ai įdarbinami darbuotojai ir jiems administratorius neskiria (neįgalioja) administruoti jam priskirtų įmonės bankroto procesų, sudaromos prielaidos nepagrįstai iškreipti bankroto administratorių atrankos sistemą, pagerinti rezultatus ir nesąžiningai konkuruoti su kitais fiziniais ir juridiniais bankroto administratoriais, dalyvaujančiais atrankoje. Elgesio kodekso pažeidimui konstatuoti užtenka paties fakto, kad rodikliai atrankoje buvo pagerinti“ (žr., pvz., 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1648-662/2021; 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1615-520/2021).

30. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai nepateikė duomenų apie tai, kad nagrinėjamu atveju Bendrovėje įdarbinti ginčo darbuotojai administratoriai buvo įgalioti ar administravo Bendrovei paskirtų įmonių bankroto procesus. To nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Šiuo aspektu byloje nustatyta, jog pati Bendrovė, teikdama sutikimą-deklaraciją dalyvauti įmonių bankroto administratorių atrankoje, nurodė, kad įmones bus pavesta administruoti D. V., K. B., V. P., tačiau nei vienam iš likusių darbuotojų administratorių. Todėl byloje nenuginčyta ir nepaneigta Tarnybos nustatyta ir pirmosios instancijos teismo patvirtina aplinkybė, kad Bendrovėje įdarbinti ginčo darbuotojai administratoriai ginčo laikotarpiu nebuvo įgalioti administruoti Bendrovei paskirtų įmonių bankroto procesų ir dėl į Sistemą įvestų Bendrovės įdarbintų ginčo darbuotojų administratorių Bendrovės LASĮS ir FASĮS rodikliai pagerėjo, kas lėmė Bendrovės geresnę vietą bankroto administratorių atrankoje. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad Bendrovė ir Vadovė, būdama atsakinga už ginčo darbuotojų administratorių įdarbinimą, nustatytais ir nepaneigtais veiksmais elgėsi nesąžiningai, taip pažeisdamos Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktus. Ši išvada atitinka ir LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1648-662/2021; 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1615-520/2021; 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1596-968/2021).

31. Atsižvelgusi į LVAT praktikoje suformuotą teisės aiškinimo taisyklę, kad (i) Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų pažeidimų konstatavimui užtenka paties fakto, kad rodikliai (FASĮS ir LASĮS) atrankoje buvo pagerinti, o (ii) nagrinėjamu atveju pareiškėjai niekaip nepaneigė, kad dėl Bendrovės ir Vadovės veiksmų, kuriais buvo įdarbinti ginčo darbuotojai administratoriai, minėti rodikliai nebuvo nesąžiningai pagerinti, Bendrovė neįgijo nesąžiningo pranašumo, ir pabrėždama, kad (iii) bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai, todėl bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010), teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad byloje pagrįstai konstatuota, jog, kai buvo įdarbinti ginčo darbuotojai administratoriai ir jiems nebuvo paskirta (jie nebuvo įgalioti) administruoti Bendrovei priskirtų įmonės bankroto procesų, Bendrovė nepagrįstai iškreipė Sistemą, pagerino savo atrankos rezultatus ir tokiais savo veiksmais nesąžiningai konkuravo su kitais fiziniais ir juridiniais bankroto administratoriais, dalyvaujančiais atrankoje.

Nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo nesutikti su Tarnybos ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjai, įdarbindami ir pateikdami informaciją į Sistemą apie darbuotojus administratorius, kurie realiai bankroto procesų neadministruoja (neadministravo), pagerino Bendrovės atrankos rodiklius (FASĮS ir LASĮS) ir elgėsi nesąžiningai. Todėl atmetami pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad jų veiksmai nesudaro sąžiningumo principo pažeidimo, jais neatliko jokių nesąžiningų veiksmų ir jų veiksmuose ir elgesyje nėra pažeidimo sudėties.

Pareiškėjų šiuo atveju laikomos reikšmingos aplinkybės, kad ginčo darbuotojai administratoriai vykdė kitas funkcijas, nesusijusias su įmonių bankroto procesų administravimu, ir jas turėjo įvertinti pirmosios instancijos teismas, visiškai nesusijusios su konstatuotu Elgesio kodekso pažeidimu, todėl nesudaro pagrindo kvestionuoti teismo padarytos išvados dėl konstatuotų Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų pažeidimų.

32. Tai, kad pareiškėjai kitaip vertina nustatytas faktines aplinkybes, dėl ko kitaip aiškina ir ginčą reglamentuojantį teisinį reguliavimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisę. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, su kuriomis tiesiog nesutinka pareiškėjai, taip pat nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą.

33. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad Tarnyba taiko dvigubus standartus, nes, pareiškėjų žiniomis, kitiems bankroto administratoriams, nuobaudų dėl analogiško elgesio neskiria, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad šie argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl Bendrovei ir Vadovei paskirtų nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo, išeina už nagrinėjamos bylos ribų.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

35. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Relina“ ir S. V. (dabartinė pavardė – K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė