2021-02-24 Nr. AB-4286-3-61-3-02905-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-486-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02905-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Valentis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Valentis“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – Vilniaus filialas) 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. VILKS-1715 (toliau – Vilniaus filialo sprendimas); 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Centrinis registratorius) 2018 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. cspr1-194 (toliau – Centrinio registratoriaus sprendimas); 3) įpareigoti Vilniaus filialą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – aikštelę pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vilniaus Geodezijos linija“ 2018 m. balandžio 20 d. parengtą kadastro duomenų bylą ir pareiškėjo nuosavybės teises.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais – kitais statiniais, esančiais 1,0014 ha ploto užstatytame kitos paskirties valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Visi šiame sklype esantys statiniai – pastatas – gamybinis pastatas, pastatas – transformatorinė ir kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora), pastatyti 1995 metais ir priklauso pareiškėjui tuo pačiu teisiniu pagrindu – pagal uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ 2003 m. gegužės 23 d. Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Lizingo sutartis) ir 2006 m. liepos 3 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2-5622 (toliau – Priėmimo-perdavimo aktas).

3. Pareiškėjas teigė, kad tiek nekilnojamojo turto registre įregistruoti, tiek UAB „Vilniaus Geodezijos linija“ 2018 m. balandžio 20 d. parengtose kadastro duomenų bylose (toliau – Kadastro duomenų bylos) užfiksuoti statiniai pastatyti pagal tą patį Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statinių statybos inspekcijos 1996 m. vasario 6 d. leidimą vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad aikštelė, kurią atsisakoma įregistruoti ginčijamu sprendimu, numatyta UAB „Medstatyba“ parengtame ir suderintame techniniame projekte – genplane. Ši aikštelė buvo projektuojama ir pastatyta kaip sterilių tirpalų gamybos įmonės komplekso, kurio pagrindinis objektas yra gamybinis pastatas dalis, o kiti antraeiliai daiktai skirti tinkamai aptarnauti gamybinį pastatą.

4. Pareiškėjas nurodė, kad statytojas UAB „Ilsanta“ įgijo nuosavybės teises į visus projekte numatytus statinius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. pagaminant naują daiktą, ir perleido nuosavybės teises į juos UAB „Swedbank lizingas“ 2003 m. gegužės 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirkimo-pardavimo sutartis) pagrindu. UAB „Swedbank lizingas“ Lizingo sutarties pagrindu tuos pačius statinius perleido pareiškėjo nuosavybėn.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad parengęs aikštelės kadastro duomenų bylą, kurios pagrindu prašė registruoti aikštelę nekilnojamojo turto kadastre, pateikė įrodymus, jog aikštelė pastatyta teisėtai, pagal nustatyta tvarka parengtą projektą ir išduotą statybos leidimą, kartu su kitais žemės sklype esančiais statiniais, kurie šiuo metu priklauso pareiškėjui. Iš skundžiamų sprendimų, kuriais atsisakoma įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises, nėra aiškus pagrindas, kuriuo vadovaudamasis atsakovas atsisako įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre patį nekilnojamąjį daiktą – aikštelę. Vadovaujasi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 10 straipsnio 4 dalies nuostata, kad nekilnojamojo turto registre kaip priklausiniai gali būti registruojami nekilnojamieji daiktai arba tų daiktų dalys, kurie NTKĮ nustatyta tvarka nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems nėra suteiktas unikalus numeris.

6. Teigė, kad nors aikštelė nebuvo atskirai nurodyta lizingo sutartyse, nes nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto kadastre, ji buvo perleista UAB „Swedbank lizingas“ ir pareiškėjui kaip antraeilis daiktas, pagrindinio daikto – gamybinio pastato priklausinys. Pareiškėjas manė, kad atsakovui pateikti dokumentai patvirtina, jog prašoma įregistruoti aikštelė yra pareiškėjo nuomojamame žemės sklype, kuris užstatytas pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais statiniais, ji pastatyta to paties statytojo ir pagal tą patį projektą kaip ir pareiškėjui priklausantis gamybinis pastatas, taip pat pagal statybos leidimą. Aikštelė, kaip nesudėtingas statinys, ją pastačius nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto kadastre, todėl nebuvo atskirai įrašyta į lizingo sutartį. Teigė, kad ir šiuo metu nėra pareigos įregistruoti tokį daiktą, tačiau tuo pačiu ir nėra draudžiama jį registruoti.

7. Nurodė, kad atsakovas atsisako registruoti šį nekilnojamąjį daiktą, nes kvestionuoja pareiškėjo teises į jį. Sandoriai, kuriais pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į pagrindinį pastatą ir kitus žemės sklype esančius šio pastato priklausinius, kurie įregistruoti nekilnojamojo turto registre, yra pareiškėjo nuosavybės teises į aikštelę patvirtinantis dokumentas.

8. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas nurodė, kad nekilnojamieji daiktai – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (toliau – ir Aikštelės) Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras) neįregistruotos. Vilniaus filiale esančioje archyvinėje kadastro ir registro dokumentų byloje kadastro duomenų apie Aikšteles nėra, todėl manė, kad pirmą kartą Aikštelės buvo užfiksuotos – Kadastro duomenų bylose, kurias matininkas A. S. Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – ir Kadastras) tvarkytojui pateikė elektroninėmis ryšio priemonėmis (Registro posistemėje „Matininkas“) (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 63.1 p.).

10. Teigė, kad kartu su Vilniaus filialui pateiktu 2018 m. balandžio 26 d. prašymu (Paslaugų apskaitos sistemoje įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini)) Kadastre įregistruoti Aikšteles, Registre įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į jas, pareiškėjas pateikė 2018 m. balandžio 24 d. Deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių) / jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą (toliau – Deklaracija).

11. Atsakovas vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 13 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad Vilniaus filialas sprendimu pagrįstai atsisakė įregistruoti Aikšteles, kadangi Deklaracija nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių į minėtus statinius atsiradimo, o dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo, kaip statinių statytojo teisių perėmimą, nepateikti.

12. Centrinis registratorius sprendimu paliko Vilniaus filialo sprendimą nepakeistu, nurodydamas, kad sandoriuose, kurių pagrindu pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Žemės sklypas), esančius statinius (gamybinį pastatą, transformatorinę, kiemo statinius (tvorą), prašomos įregistruoti Aikštelės nėra identifikuotos kaip perleidžiami objektai, jokių duomenų apie žemės sklype esančias Aikšteles sandoriuose nėra. Centrinis registratorius nurodė, kad pagal NTRĮ 23 straipsnio reikalavimus, dokumentai turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti duomenys, būtini registracijai atlikti, nes Registro tvarkytojas atitinkamus įrašus Registre daro pagal dokumentuose pateiktus duomenis, o jei tokių duomenų nėra, ar jų nepakanka, duomenys neišsamūs, Registro tvarkytojui įstatymai nesuteikia teisės spręsti dėl nekilnojamųjų daiktų identifikavimo ir daiktinių teisių į juos atsiradimo, kai tokių duomenų nėra dokumente. Centrinis registratorius atkreipė dėmesį į tai, kad Aikštelės pastatytos 1995 m., o tuo metu pareiškėjas neturėjo nuosavybės teisių į pasatus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei nebuvo Žemės sklypo, kuriame yra 1995 m. pastatytos Aikštelės, nuomininkas, todėl negali būti laikomas Aikštelių statytoju ir Deklaracijos pagrindu negali patvirtinti savo nuosavybės teisių į minėtus statinius atsiradimo.

13. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad nėra aišku, kodėl ir kokiu pagrindu Vilniaus filialas atsisakė Kadastre įregistruoti Aikšteles. Teigė, kad ginčijamuose sprendimuose aiškiai nurodyti atsisakymo įrašyti Aikštelių kadastro duomenis į Kadastrą motyvai ir pagrindas, pasisakyta apie pareiškėjo pateiktus dokumentus ir pateikti argumentai, kodėl jie nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių į Aikšteles.

14. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra akivaizdu – tą pripažįsta ir pats pareiškėjas, teigdamas, kad UAB „ILSANTA“ buvo Aikštelių statytojas – kad pareiškėjas nepagamino naujo daikto, tad Deklaracija nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių į Aikštelę, todėl Vilniaus filialas pagrįstai atsisakė Kadastre įrašyti Aikštelių kadastro duomenis Deklaracijos pagrindu.

15. Teigė, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti Vilniaus filialą įregistruoti aikštelę pagal Kadastro duomenų bylą ir pareiškėjo nuosavybės teises yra nekonkretus – nėra aišku, apie kurią aikštelę kalbama. Nurodė, kad kadastro duomenų byla nėra NTRĮ 22 straipsnyje nustatytas dokumentas, patvirtinantis nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, todėl šios kadastro duomenų bylos pagrindu nuosavybės teisės į statinius negali būti registruojamos. Tuo pačiu atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas skunde nenurodė dokumento, patvirtinančio jo nuosavybės teises į Aikšteles, kurio pagrindu prašo įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises, todėl manė, kad šis reikalavimas yra nepagrįstas.

16. Pažymėjo, kad Lizingo sutartyje, 2006 m. liepos 3 d. nekilnojamųjų daiktų priėmimo-perdavimo akte Nr. 2-5622 (toliau – Priėmimo-perdavimo aktas), aiškiai įvardinti pareiškėjui perduoti statiniai, t. y. pateiktas baigtinis objektų sąrašas, į kurį Aikštelės nebuvo įtrauktos, todėl vertindamas minėtus dokumentus, Registro tvarkytojas negalėjo jų vertinti kaip patvirtinančių pareiškėjo nuosavybės teises į Aikšteles, t. y. aiškinti sandorių turinį, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 4.14 straipsnyje nustatytą reglamentavimą ir konstatuoti juridinę reikšmę turinčius faktus. Teigė, kad Registro tvarkytojas neturi duomenų, jog Aikštelės būtų įstatymo numatytu būdu pripažintos pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio gamybinio pastato priklausiniu. Atsakovas vadovavosi NTKĮ 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio ir 23 straipsnio 2, 3 ir 4 punktų nuostatomis ir teigė, kad pagal NTRĮ 5 straipsnio 2 dalį Registro tvarkytojo kompetencija yra užtikrinti, jog duomenys, įrašyti į Registrą atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, o jeigu prašomų įrašyti duomenų nepakanka arba jų iš viso nėra (kaip nagrinėjamu atveju), Registro tvarkytojas turi atsisakyti daryti prašomus įrašus Registre. Teigė, kad Centrinis registratorius sprendime pagrįstai nurodė, jog Registro tvarkytojas atitinkamus įrašus Registre daro pagal dokumente pateiktus duomenis. Registro tvarkytojui įstatymai nesuteikia teisės daryti savarankiškas išvadas dėl dokumento turinio ir savarankiškai spręsti dėl nekilnojamųjų daiktų identifikavimo ir daiktinių teisių į juos atsiradimo, kai tokių duomenų nėra dokumente.

17. Atsakovas vadovavosi NTKĮ 13 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, kad Kadastro tvarkytojas, nustatęs, jog jam nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis pareiškėjo nuosavybės (patikėjimo) teises į Aikšteles, pagrįstai NTKĮ 14 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu atsisakė Kadastre įrašyti Aikštelių kadastro duomenis. Todėl manė, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir nėra jokio teisinio pagrindo jų naikinti bei įpareigoti Vilniaus filialą įregistruoti Aikšteles Kadastro duomenų bylos pagrindu bei pareiškėjo nuosavybės teises į jas.

18. Nurodė, kad pareiškėjo skunde minimame 1996 m. vasario 6 d. išduotame statybos leidime vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokių duomenų apie Aikšteles, jos nebuvo įstatymų nustatyta tvarka įteisintos kaip nekilnojamieji turto objektai, todėl ir negalėjo būti ir nebuvo perleistos sudarytais sandoriais. Teigė, kad skunde pareiškėjo nurodyto UAB „Medstatyba“ parengto techninio projekto Registro tvarkytojas neturi, tačiau jis nėra NTRĮ 22 straipsnyje numatytas pagrindas, patvirtinantis daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus, todėl dėl jo plačiau nepasisakė.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

20. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. VILKS-1715, valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. cspr1-194, kuriais netenkintas pareiškėjo prašymas įrašyti nekilnojamųjų daiktų – kiemo aikštelių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) – kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į jas, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 7–9, 44).

21. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 26 pateikė prašymą Vilniaus filialui (Paslaugų apskaitos sistemoje įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini)) Kadastre įregistruoti Aikšteles, Registre įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į jas. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė Deklaraciją. Vilniaus filialas sprendime vadovavosi NTKĮ 13 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies 2 punkto, 14 straipsnio 1 punkto nuostatomis ir atsisakė įregistruoti Aikšteles, nurodydamas, kad Deklaracija nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių į Aikšteles atsiradimo, o dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo, kaip statinių statytojo teisių perėmimą, pareiškėjas nepateikė. Vilniaus filialas sprendime taip pat nurodė, kad pagal Deklaracijos duomenis, Aikštelės pastatytos 1995 m., o Žemės sklypą, kuriame jos stovi, pareiškėjas nuomos teise naudoja nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d., todėl pareiškėjas negali būti Aikštelių statytojas. Pareiškėjas Vilniaus filialo sprendimą apskundė Centriniam registratoriui, kuris 2018 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. csprl-194 paliko Vilniaus filialo sprendimą nepakeistu. Centrinis registratorius sprendime nurodė, kad sandoriuose, kurių pagrindu pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į Žemės sklype esančius statinius (gamybinį pastatą, transformatorinę, kiemo statinius (tvorą), prašomos įregistruoti Aikštelės nėra identifikuotos kaip perleidžiami objektai, jokių duomenų apie žemės sklype esančias Aikšteles sandoriuose nėra, pagal Deklaracijos duomenis Aikštelės pastatytos 1995 m., tačiau pareiškėjas nebuvo Žemės sklypo nuomininkas, nes Žemės sklypas jam buvo išnuomotas 2003 m. rugpjūčio 1 d.

22. Teismas nurodė, kad atsisakydamas įregistruoti kadastro duomenis Vilniaus filialas vadovavosi NTKĮ 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir 14 straipsnio 1 punktu, taip pat Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi.

23. Teismas pažymėjo, kad NTKĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, o pagal NTKĮ 12 straipsnio nuostatas teisė prašyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai Kadastro tvarkytojui yra paduodamas ne tik prašymas dėl kadastro duomenų įrašymo, bet kartu pateikiami ir minėtame straipsnyje nurodyti dokumentai, kurių pagrindu gali būti įrašomi kadastro duomenys nekilnojamojo turto kadastre, bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai yra nustatyti NTRĮ 22 straipsnyje. NTRĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

24. Teismas nurodė, kad pareiškėjas į atsakovą kreipėsi su prašymu, kuriame prašė įregistruoti kiemo aikšteles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, jog Aikštelės yra 1,0014 ha Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas kartu su prašymu įrašyti kadastro duomenis pateikė Deklaraciją. Iš Kadastro duomenų bylos teismas nustatė, kad Aikštelės pastatytos 1995 m. Lietuvos, Islandijos ir Švedijos UAB „Ilsanta“, UAB „Hanza lizingas“ ir pareiškėjas 2003 m. gegužės 23 d. pasirašė lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Hanza lizingas“ įsigijo gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transformatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šios sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai perkami su tikslu perduoti juos valdyti ir naudotis pareiškėjui remiantis tarp jo ir UAB „Hanza lizingas“ 2003 m. gegužės 23 d. sudaryta lizingo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos, Islandijos ir Švedijos UAB „Ilsanta“, UAB „Hanza lizingas“ ir pareiškėjo 2003 m. gegužės 27 d. Nekilnojamųjų daiktų priėmimo-perdavimo aktu Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas turtą UAB „Hanza lizingas“ perdavė valdytis ir naudoti pareiškėjui. UAB „Hanza lizingas“ ir pareiškėjas 2006 m. liepos 3 d. pasirašė nekilnojamųjų daiktų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame 2003 m. gegužės 23 d. Lizingo sutartimi bei Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Hanza lizingas“ įgytas turtas privačios nuosavybės teise perduotas pareiškėjui. Taigi, teismas priėjo prie išvados, kad nė viename iš šių sandorių nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas kartu su gamybiniu pastatu, transformatorine ir kiemo statiniais (tvora) įgijo nuosavybės teises į kiemo aikšteles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

25. Atsižvelgiant į Kadastrinių duomenų byloje nurodytus Aikštelių statybos metus, teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas ginčo pastatus įgijo Deklaracijos pagrindu, nes, kaip matyti iš Lizingo sutarties priedo Nr. 4 – Susitarimo dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, pareiškėjas įsipareigojo savo vardu sudaryti valstybinės žemės sklypo, kuriame stovi perduodamas turtas, nuomos sutartį. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad pareiškėjas susitarimą dėl valstybinio žemės sklypo nuomos sudarė 2003 m. rugpjūčio 1 d.

26. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė įrodymų, jog įsigydamas nuosavybės teisę į gamybinį pastatą, transformatorinę ir kiemo statinius (tvorą), įgijo nuosavybės teises į kiemo aikšteles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1995 m. Nors pareiškėjas nurodo, kad Aikštelės pastatytos pagal Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statinių statybos inspekcijos 1996 m. vasario 6 d. išduotą leidimą vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini), be to, kad jos yra numatytos UAB „Medstatyba“ parengtame ir suderintame techniniame projekte – genplane, šiuose dokumentuose nėra nurodytos Aikštelės.

27. Pagal NTRĮ 22 straipsnio ir 23 straipsnio 2, 3 ir 4 punktų nuostatas Registro tvarkytojui pateikti dokumentai turi patvirtinti prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą, atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti duomenys, būtini registracijai atlikti, nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris. Registro tvarkytojas pagal NTRĮ 5 straipsnio 2 dalį turi užtikrinti, kad duomenys, įrašyti į Registrą atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, o jeigu prašomų įrašyti duomenų nepakanka arba jų iš viso nėra, Registro tvarkytojas turi atsisakyti daryti prašomus įrašus Registre. Registro tvarkytojui įstatymai nesuteikia teisės daryti savarankiškų išvadų dėl dokumento turinio ir savarankiškai spręsti dėl nekilnojamųjų daiktų identifikavimo ir daiktinių teisių į juos atsiradimo, kai tokių duomenų nėra dokumente.

28. Pareiškėjas nenurodė jokių kitų dokumentų, kuriais remdamasis tiek atsakovas, tiek teismas turi nustatyti, kad pareiškėjas yra šių nekilnojamųjų daiktų savininkas ir turi teisę teikti prašymą dėl šių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą bei pareiškėjo nuosavybės į šiuos statinius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

29. Kadangi pareiškėjo kartu su prašymu dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo pateikti dokumentai negali būti pagrindas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre, todėl teismas pripažino, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturėjo teisės tokio prašymo pateikti.

30. NTKĮ 13 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad, išnagrinėjęs prašymą, Kadastro tvarkytojas gali priimti sprendimą prašymą atmesti, kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 14 straipsnyje. Pagal NTKĮ 14 straipsnio 1 punktą Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti.

31. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad kadastro tvarkytojas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo įrašyti ginčo nekilnojamojo turto kadastro duomenis. Kadastro tvarkytojui pagrįstai netenkinus pareiškėjo prašymo dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo, nebuvo pagrindo registruoti pareiškėjo nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, kurių kadastro duomenys pagal pareiškėjo prašymą nebuvo įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, t. y. tokie nekilnojamieji daiktai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

32. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas priėjo išvadą, kad Vilniaus filialas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo bei daiktinių teisių registravimo, o Centrinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagrįstai jo netenkino. Todėl, kaip nurodė teismas, skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti ir nėra teisinio pagrindo jiems panaikinti. Pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – Aikštelę pagal UAB „Vilniaus Geodezijos linija“ 2018 m. balandžio 20 d. parengtą kadastro duomenų bylą, ir pareiškėjo nuosavybės teises yra išvestinis reikalavimas, todėl, kaip nurodė teismas, nėra pagrindo jį tenkinti netenkinus pagrindinių pareiškėjo reikalavimų.

III. 33. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą: panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. liepos 16 d. sprendimą ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. VILKS-1715 bei įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – aikštelę, pagal UAB „Vilniaus Geodezijos linija“ 2018 m. balandžio 20 d. parengtą nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylą, ir UAB „Valentis“ nuosavybės teises.

34. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad „Vilniaus filialas sprendime vadovavosi NTKĮ 13 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies 2 punkto, 14 straipsnio 1 punkto nuostatomis ir atsisakė įregistruoti Aikšteles, nurodydamas, kad Deklaracija nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisių į Aikšteles atsiradimo, o dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos, kaip statinių statytojos teisių perėmimą, pareiškėja nepateikė. Vilniaus filialas sprendime taip pat nurodė, kad pagal Deklaracijos duomenis, Aikštelės pastatytos 1995 m., o Žemės sklypą, kuriame jos stovi, pareiškėja nuomos teise naudoja nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d., todėl pareiškėja negali būti Aikštelių statytoja.“ Pareiškėjas paaiškina, kad statinio statyba laikoma baigta ne tuomet kai yra atlikti pagrindiniai statybos darbai, bet kai yra sudaromi Statybos įstatymo 28 straipsnyje nurodyti statybos užbaigimo dokumentai, nagrinėjamu atveju – statytojo deklaracija. Kadastro duomenų byloje nurodytas faktinis statybos darbų atlikimo laikas negali būti pagrindu pripažinti kadastro duomenų neatitikimus su kadastro byloje užfiksuotais duomenimis ar deklaracijoje apie statybos užbaigimą užfiksuotais duomenimis, nes tai yra statinio statybos pradžios metai, kurie neturi jokios esminės reikšmės įrašant daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.

35. Jokie įstatymai neriboja statytojo veiksmų dėl deklaracijos užpildymo laikotarpio ir statinio statybos metų, t. y. statytojas yra laisvas pasirinkti, kada jis nori deklaruoti statybos užbaigimą ir įregistruoti statinį nekilnojamojo turto registre, juo labiau ginčo objektu esantį inžinerinį statinį aikštelę, kuri yra nesudėtingas statinys ir kurio registracija nekilnojamojo turto registre ilgą laiką nebuvo vykdoma. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatas statybos užbaigimo data yra laikoma akto ar deklaracijos užregistravimo IS „Infostatyba“ data, o tais atvejais kai deklaracijos registracija nenumatyta (kaip nagrinėjamu atveju) – jos sudarymo data.

36. Nurodo, kad pareiškėjas niekuomet neteigė, jog jis Aikšteles įgijo Deklaracijos pagrindu. Pareiškėjo pozicija, kad nusipirkdamas pastatą, kuris buvo pastatytas pagal tą patį statybos leidimą kaip ir Aikštelės, kurių statybos sandorio sudarymo metu nebuvo užbaigtos, pareiškėjas įgijo statytojo teises į nebaigtas statyti aikšteles, kurios buvo pradėtos statyti kaip jo įsigyto pastato priklausiniai. Pareiškėjo pateikta Deklaracija yra tinkamas ir pakankamas dokumentas, kurio pagrindu ginčo objekto kadastro duomenys turi būti įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą.

37. Teismas nurodė, kad „2006 m. liepos 3 d. nekilnojamųjų daiktų priėmimo-perdavimo akte ir 2003 m. gegužės 23 d. lizingo sutartyje „nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja kartu su gamybiniu pastatu, transformatorine ir kiemo statiniais (tvora) įgijo nuosavybės teises į kiemo aikšteles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).“ Tačiau pareiškėjas pažymi, kad neprašė atsakovo įregistruoti Aikšteles minėtų sandorių pagrindu, pareiškėjos prašymas yra grindžiamas deklaracijos pagrindu, o minėtus sandorius jis tik pateikė kaip įrodymą, kad pareiškėjas teisėtai perėmė buvusio statytojo teises ir pareigas.

38. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nors statybos leidimas išduodamas konkrečiam asmeniui ar asmenims, tačiau vykstant statybų procesui jis gali keistis. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad pasikeitus statytojui (užsakovui), statybos darbai ir statybos užbaigimo procedūros gali būti vykdomi pagal tą patį statybą leidžiantį dokumentą. Nors teisės normos formuluotė „gali būti“ suponuoja tam tikrą išimtį, iš tikrųjų tai yra taisyklė be jokių išimčių, nes jokiame statybos techniniame reglamente nėra nustatyta statybos leidimo perrašymo naujam statytojai procedūra. Tai reiškia, kad asmuo, įsigijęs nuosavybės teise statinį, kuriame nebuvo užbaigti statybos darbai ir kuriems vykdyti buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ar įsigijęs nuosavybės teise pagrindinį pastatą, kurio inžinerinių statinių (aikštelės) statyba nėra užbaigta, užbaigia statybą to paties statybą leidžiančio dokumento pagrindu surašydamas deklaraciją apie statybos užbaigimą.

39. Teismas konstatavo, kad „pareiškėja nei atsakovui, nei teismui nepateikė įrodymų, kad įsigydama nuosavybės teisę į gamybinį pastatą, transformatorinę ir kiemo statinius (tvorą), įgijo nuosavybės teises į kiemo aikšteles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1995 m. Nors pareiškėja nurodo, kad Aikštelės pastatytos pagal Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statinių statybos inspekcijos 1996 m. vasario 6 d. išduotą leidimą vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 90-91), be to, kad jos yra numatytos uždarosios akcinės bendrovės „Medstatyba“ parengtame ir suderintame techniniame projekte – genplane (b. l. 92–95), šiuose dokumentuose nėra nurodytos Aikštelės.“ Ši teismo išvada, pareiškėjos nuomone, visų pirma prieštarauja joje nurodytiems dokumentams, nes bylos lapuose 92–95 yra ne techninis projektas, bet statybos užbaigimo aktas, kuriame jokių sprendinių ir planų nėra. Kitas vertus paminėtas statybos užbaigimo aktas, nors tai ir nėra projektas, nagrinėjamai bylai vis tik yra svarbus tuo aspektu, kad jame yra paminėta jog pastato statyba yra užbaigta pagal „Medstatyba“ techninį projektą, o akto 8 punkte yra atskirai paminėtas techniniame projekte numatytų inžinerinių tinklų ir įrenginių pastatymas, kurių užbaigimo ir priėmimo aktai turėjo būti nurodyti akto prieduose, kurių atsakovas į bylą nepateikti.

40. Pažymi, kad atsakovas taip pat neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti visus su nagrinėjamu ginču susijusius dokumentus ir nepateikė teismui jam kartu su pareiškėjo atstovo skundu pateikto „Medstatyba“ techninio projekto – genplano, kuriame buvo numatyta aikštelių statyba. Toks dokumentas šioje byloje privalėjo būti pateiktas, nes pareiškėjas jį pateikė su savo skundu Centrinei registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai ir rėmėsi to plano sprendiniais savo skunde. Tačiau tarp elektroninės bylos dokumentų tokio dokumento, kaip beje ir pareiškėjo skundo Centrinei registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, nėra. Tačiau šis faktas netrukdė teismui padaryti išvados, kad dokumente, kurio byloje nėra ir su kuriuo teismas net nėra susipažinęs, neva nėra nurodytos Aikštelės.

41. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

42. Teigia, kad UAB „Valentis“ nei apeliaciniame skunde, nei skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nenurodo aikštelės, kurią prašo teritorinį registratorių įpareigoti įregistruoti Registre pagal UAB „Vilniaus Geodezijos linija“ 2018 m. balandžio 20 d. Kadastro duomenų bylą ir UAB „Valentis“ nuosavybės teises, unikalaus numerio. Pareiškėjas teritorinio registratoriaus prašė Registre įregistruoti dvi kiemo aikšteles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl nėra aišku dėl kurios iš šių aikštelių (nes nurodoma vienaskaita) reiškiamas šis reikalavimas.

43. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2018 m. balandžio 20 d. Kadastro duomenų byla, kurioje užfiksuota, kad Aikštelių statybos pabaigos metai yra 1995 – patvirtina faktines aplinkybes, jog Aikštelių statyba 1995 m. buvo užbaigta. Ši byla yra galiojanti, nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl matininko surinkti ir byloje užfiksuoti kadastro duomenys apie Aikštelių statybos pabaigos metus yra teisingi. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas (ir šios aplinkybės pareiškėjas neginčija), pareiškėjas žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame yra Aikštelės, nuomos teise naudoja nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d. (t. y. kai 2003 m. rugpjūčio 1 d. susitarimu dėl valstybinio žemės sklypo nuomos sutarties dalinio pakeitimo, nuomininkas UAB „ILSANTA“ buvo pakeistas į nuomininką UAB „Valentis“), todėl UAB „Valentis“ negali būti Aikštelių, užbaigtų statyti 1995 m., statytojas.

44. Pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad atsižvelgiant į 2018 m. balandžio 20 d. Kadastro duomenų byloje nurodytus Aikštelių statybos metus, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas ginčo statinius įgijo Deklaracijos pagrindu, nes 2018 m. balandžio 24 d. Deklaracija nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių į Aikšteles atsiradimo. Apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjo 2018 m. balandžio 24 d. Deklaracijos surašymo data yra Aikštelių statybos užbaigimo data, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams (2018 m. balandžio 20 d. Kadastro duomenų bylai). Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo Statybos įstatymo 28 straipsnio ir Reglamento nuostatas, yra nepagrįsti byloje esančiais duomenimis.

45. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti ir ginčo dėl šios aplinkybės nėra, kad pareiškėjas susitarimą dėl valstybinio žemės sklypo nuomos sudarė 2003 m. rugpjūčio 1 d. bei nurodo, kad jis niekuomet neteigė, kad Aikšteles įgijo 2018 m. balandžio 24 d. Deklaracijos pagrindu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nusipirkdamas pastatą, kuris, anot pareiškėjo, buvo pastatytas pagal tą patį statybos leidimą, kaip ir Aikštelės, kurios statybos sandorio metu neva nebuvo užbaigtos, pareiškėjas įgijo statytojo teises į nebaigtas statyti Aikšteles.

46. Atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo naujas aplinkybes, t. y. kad pastato įsigijimo metu (pastatus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Valentis“ nuosavybės teise valdo nuo 2006 m. liepos 3 d., 2006 m. liepos 3 d. priėmimo-perdavimo aktu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), juos nuosavybės teise perdavus pareiškėjui, žr. Registro centrinio duomenų banko išrašo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 4.1 p.) Aikštelės buvo nebaigtos statyti, tačiau byloje nėra jokių, šias naujas aplinkybes pagrindžiančių, dokumentų. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, skunde, pateiktame Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pareiškėjas įrodinėjo, kad Aikštelių statytojas buvo UAB „ILSANTA“, kuris perleido nuosavybės teises į visus Žemės sklype buvusius statinius UAB „Swedbank lizingas“ 2003 m. gegužės 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, o UAB „Swedbank lizingas“ tuos pačius statinius perleido pareiškėjui UAB „Valentis“ 2003 m. gegužės 23 d. Lizingo (finansinės nuomos) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, ir kad pareiškėjas nuosavybės teisę į Aikšteles įgijo sandorio metu kaip antraeilius daiktus pagal Civilinio kodekso 4.14 straipsnį. Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde nurodytus naujus argumentus (kad jis įsigijo nebaigtas statyti Aikšteles) paneigia byloje esantys dokumentai ir Vilniaus apygardos administracinio teismo nustatytos aplinkybės, kad Aikštelės buvo užbaigtos statyti 1995 metais. Be to, kadangi šių naujų argumentų pareiškėjas nebuvo nurodęs bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas mano, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjo tik apeliaciniame skunde nurodytų naujų aplinkybių Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neturėtų vertinti.

47. UAB „Valentis“ teritorinio registratoriaus prašė Aikšteles ir jo nuosavybės teises į jas Registre įregistruoti 2018 m. balandžio 24 d. Deklaracijos ir 2018 m. balandžio 20 d. Kadastro duomenų bylos pagrindu, todėl nepagrįstai teigia nesuprantantis Vilniaus apygardos administracinio teismo argumento, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „Valentis“ Aikšteles įsigijo 2018 m. balandžio 24 d. Deklaracijos pagrindu, nes neva jis niekuomet neteigė, kad Aikšteles įsigijo 2018 m. balandžio 24 d. Deklaracijos pagrindu. Tokiais argumentais pareiškėjas tik patvirtina, kad teritorinis registratorius pagrįstai atsisakė Registre įregistruoti Aikšteles ir UAB „Valentis“ nuosavybės teises į jas jam pateiktų dokumentų (2018 m. balandžio 24 d. Deklaracijos ir 2018 m. balandžio 20 d. Kadastro duomenų bylos) pagrindu, nes, kaip apeliaciniame skunde patvirtina pats pareiškėjas, teritoriniam registratoriui pateikta 2018 m. balandžio 24 d. Deklaracija jis neįgijo nuosavybės teisių į Aikšteles, o dokumentuose (2003 m. gegužės 23 d. Lizingo (finansinės nuomos) sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. liepos 3 d. priėmimo-perdavimo akte, reg. (duomenys neskelbtini)), kurių pagrindu, anot pareiškėjo, jis įgijo nuosavybės teises kartu su gamybiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), transformatorine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniais (tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaip į antraeilius daiktus, jokių duomenų apie Aikšteles nėra.

48. Pažymi, kad apeliaciniame skunde pareiškėjo nurodyti argumentai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Pareiškėjas teigia, kad jis Aikšteles įsigijo ne 2018 m. balandžio 24 d. Deklaracijos pagrindu, tačiau mano, kad 2018 m. balandžio 24 d. Deklaracija, nors ir nepatvirtina jo nuosavybės teisių į Aikšteles, yra tinkamas ir pakankamas dokumentas įrašyti Aikštelių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Kadangi pareiškėjo teritoriniam registratoriui pateikta 2018 m. balandžio 24 d. Deklaracija nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių į Aikšteles, Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo kartu su prašymu dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo pateikti dokumentai (2018 m. balandžio 24 d. Deklaracija ir 2018 m. balandžio 20 d. Kadastro duomenų nyla) negali būti pagrindas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Kadastre bei pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturėjo teisės tokio prašymo pateikti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 49. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

50. Pareiškėjas UAB „Valentis“ 2018 m. balandžio 26. pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialui prašymą Nr. 17509949 įrašyti nekilnojamųjų daiktų – kiemo aikštelių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į juos. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė 2018 m. balandžio 24 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą.

51. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2018 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimą Nr. VILKS-1715 „Atsisakyti įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą”, kuriuo, vadovaujantis NTKĮ 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 14 straipsnio 1 punktu ir NTRĮ 13 straipsnio 1 dalimi, atsisakė įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nurodė, kad pateikta 2018 m. balandžio 24 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą (be numerio), kurios pagrindu pareiškėjas prašė įrašyti minėtų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių atsiradimo į minėtus statinius, o dokumentų patvirtinančių, jog teisės aktų nustatyta tvarka perėmė statyto teises, nepateikė. Taip pat pažymėjo, kad UAB „Vilniaus Geodezijos linija” 2018 m. balandžio 20 d. parengtų elektroninių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų duomenimis Aikštelės pastatytos 1995 m., o žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame stovi minėti statiniai, nuomos teise pareiškėjas naudoja nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d., todėl pareiškėjas negali būti minėtų statinių statytojas.

52. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2018 m. liepos 16 d. priėmė sprendimą Nr. cspr 1-194 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“, kuriame, vadovaujantis NTRĮ 31 ir 32 straipsniais, nusprendė VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. VILKS-1715 „Atsisakyti įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą” palikti galioti. Centrinis registrorius nurodė, kad: prašomos įregistruoti kiemo Aikštelės pastatytos 1995 m., tuo metu, kai pareiškėjas neturėjo nuosavybės teisių į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei nebuvo Žemės sklypo, kuriame yra 1995 m. pastatytos Aikštelės, nuomininku, todėl pareiškėjas negali būti laikomas šių aikštelių statytoju ir Deklaracijos pagridnu negali patvirtinti savo nuosavybės teisių į kiemo Aikšteles atsiradimo; 2003 m. gegužės 23 d. lizingo sutartimi bei 2006 m. liepos 3 d. priėmimo perdavimo aktu pareiškėjas įgijo konkrečius šiuose sandoriuose identifikuotus pavadinimais, unikaliais numeriais, kitais duomenimis nekilnojamuosius daiktus – gamybinį pastatą, transformatorinę ir kiemo statinius (tvorą), tačiau kiemo Aikštelės kaip perleidimo objektai šiuose sandoriuose nenurodytos ir neidentifikuotos.

V. 53. Byloje yra ginčijami Registrų centro sprendimai atsisakyti įrašyti nekilnojamųjų daiktų – kiemo aikštelių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) – kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į jas.

54. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „Prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, <...>.“

55. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad išnagrinėjęs prašymą, Kadastro tvarkytojas gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) prašymą tenkinti. Kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 14 straipsnyje, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeičia; 2) prašymą atmesti. Kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 14 straipsnyje, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atsisako patenkinti prašymą, grąžina pateiktus dokumentus ir raštu praneša apie tai prašymą padavusiam asmeniui bei išdėsto atsisakymo motyvus; 3) sprendimo priėmimą atidėti. Kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 14 straipsnyje, ir yra reali tikimybė tas aplinkybes pašalinti per vieną mėnesį, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atideda spendimo priėmimą dėl prašymo patenkinimo. Atidėdamas sprendimą kadastro tvarkytojas nustato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą aplinkybėms, trukdančioms įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, pašalinti.

56. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 punkte numatyta, kad kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, jog asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti.

57. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo turto regisre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

58. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis nustato, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.

59. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą.

60. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Registre, teisingumą ir apsaugą.

61. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs, kad nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012; 2016 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1264-502/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, kt.).

VI. 62. Nagrinėjamu atveju tiek teritorinis registratorius, tiek Centrinio registratoriaus komisija, tiek pirmosios instancijos teismas iš esmės nusprendė, kad pareiškėjo pateikta Deklaracija nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimo į kiemo Aikšteles (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatytas 1995 m., o dokumentų, patvirtinančių, jog teisės aktų nustatyta tvarka perėmė statytojo teises, nepateikė.

63. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad į bylą yra pateikta 2018 m. balandžio 20 d. elektroninių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų byla, kurioje nurodyta, jog kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos pradžios metai ir statybos pabaigos metai yra 1995 m. Vadinasi, Kadastro duomenų byla patvirtina faktines aplinkybes, jog Aikštelių statyba pabaigta 1995 m. UAB „Vilniaus Geodezijos linija“ parengta kadastro duomenų byla yra galiojantis, nenuginčytas dokumentas.

64. 2003 m. gegužės 23 d. tarp UAB „Hanza Lizingas” ir UAB „Valentis” sudarytas susitarimas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos. Minėtu susitarimu šalys sudarė gamybinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje; bendras plotas 2939,30 kv. m; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transfarmatorinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 69,52 kv. m; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių (tvora), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje; bendras plotas; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lizingo sutartį. Taip pat 2003 m. gegužės 23 d. Lietuvos, Islandijos ir Švedijos UAB „Ilsanta“, UAB „Hanza Lizingas“ ir pareiškėjas UAB „Valentis“ pasirašė Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pareiškėjui UAB „Valentis nuosavybės teise perėjo minėti nekilnojamieji objektai: gamybinis pastatas, transformatorinė ir kiemo statiniai (tvora), esantys (duomenys neskelbtini). UAB „Hanza lizingas“ ir pareiškėjas 2006 m. liepos 3 d. pasirašė nekilnojamųjų daiktų priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo 2003 m. gegužės 23 d. Lizingo sutartimi bei Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Hanza lizingas“ įgytas turtas privačios nuosavybės teise perduotas pareiškėjui.

65. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad nei viename iš minėtų sandorių nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas kartu su gamybiniu pastatu, transformatorine ir kiemo statiniais (tvora) įgijo nuosavybės teises į kiemo aikšteles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, atsižvelgiant į tai, kad Aikštelės užbaigtos statyti 1995 m. (žr. nutarties 63 p.), o Žemės sklypo, kuriame yra Aikštelės, nuomos teise pareiškėjas naudojasi nuo 2003 m., pareiškėjas negali būti minėtų Aikštelių statytojas (Statybos įstatymo 3 str. 2 d.). Taigi, nagrinėjamu atveju ir prie pareiškėjo prašymo įregistruoti Aikšteles pridėta Deklaracija nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių atsiradimo į Aikšteles.

66. Pareiškėjas apeliaciniame skunde paaiškina, kad nusipirkdamas pastatą, kuris buvo pastatytas pagal tą patį statybos leidimą kaip ir Aikštelės, kurios statybos sandorio sudarymo metu nebuvo užbaigtos, pareiškėjas įgijo statytojo teises į nebaigtas statyti Aikšteles, kurios buvo pradėtos statyti kaip įsigyto pastato priklausiniai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas argumentus, susijusius su tuo, kad įgijo statytojo teises į nebaigtas statyti aikšteles, pateikia tik apeliacinės instancijos teisme. Remiantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Taigi bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nėra bylos nagrinėjimas iš naujo, tai yra pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas, todėl apeliacinėje instancijoje bylos nagrinėjimo ribos negali būti platesnės negu pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinėje instancijoje negali būti nagrinėjami bylos aspektai, kurie nebuvo šalių keliami ir teismo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme.

67. Pareiškėjas teigia, kad statybos užbaigimo Aktas, nors tai ir nėra projektas (b. l. 92–95), yra svarbus tuo aspektu, jog jame yra paminėta tai, jog pastato statyba yra užbaigta pagal „Medstatyba” techninį projektą, o statybos užbaigimo Akto 8 punkte yra atskirai paminėtas techniniame projekte numatytų inžinerinių tinklų ir įrenginių pastatymas, kurių užbaigimo ir priėmimo aktai turėjo būti nurodyti Akto prieduose, kurių atsakovas į bylą nepateikė. Pareiškėjas, be kita ko, pažymi, kad atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti visus su nagrinėjamu ginču susijusius dokumentus ir nepateikė teismui jam kartu su pareiškėjo atstovo skundu pateikto „Medstatyba“ techninio projekto – genplano, kuriame buvo numatyta Aikštelių statyba. „Medstatyba“ techninis projektas pareiškėjo buvo pateiktas kartu su skundu Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai.

68. Teisėjų kolegija nepritaria pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams (67 p.) ir iš esmės sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktais paaiškinimais, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi (b. l. 27) įpareigojo atsakovą Registrų centro Vilniaus filialą pateiki teismui visą su ginču susijusią medžiagą. Pareiškėjas teritoriniam registratoriui nebuvo teikęs techninio projekto – genplano, todėl teritorinis registratorius jo neturėjo ir negalėjo pateikti teismui. Kaip paaiškina atsakovas, nuo 2019 m. kovo 1 d. pasikeitus Registrų centro struktūrai (panaikinus Registrų centro teritorinius padalinius – filialus), nagrinėjamoje administracinėje byloje atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas buvo pakeistas į valstybės įmonę Registrų centrą. Pareiškėjas Centriniam registratoriui (valstybės įmonei Registrų centrui) pateikė VĮ „Medstatyba“ 1994 m. parengto genplano kopiją. Atsakovas teigia, kad dėl nurodytų objektyvių priežasčių, Vilniaus apygardos administracinio teismo įpareigojimo pateikti dokumentus metu, atsakovas neturėjo galimybės pirmosios instancijos teismui pateikti 1994 m. parengtą VĮ „Medstatyba“ genplaną, todėl teikia jį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui su atsiliepimu į apeliacinį skundą ir prašo prijungti prie bylos.

69. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo argumentus dėl 1994 m. parengto VĮ „Medstatyba“ genplano, vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, prideda prie bylos 1994 m. parengtą VĮ „Medstatyba“ genplaną.

70. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktą 1994 m. parengtą VĮ „Medstatyba“ genplaną, pažymi, jog jame nėra informacijos apie Aikšteles. Be to, pateiktas 1994 m. parengtas VĮ „Medstatyba“ genplanas nėra NTRĮ 22 straipsnyje (žr. nutarties 58 p.) numatytas pagrindas, kuris patvirtinantų daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą.

71. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, priimdami skundžiamus sprendimus, vadovavosi teisės aktuose nustatytais reikalavimais (žr. nutarties 54–60 p.) ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo pateiktuose dokumentuose, siekiant įregistruoti Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis ir nuosavybės teises į juos, nėra duomenų, patvirtinančių nuosavybės teisių atsiradimo į kiemo aikšteles unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1995 m., o dokumentų, patvirtinančių, jog teisės aktų nustatyta tvarka perėmė statytojo teises, nepateikė.

72. Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms bei neaptarinėja kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.). Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Valentis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius