fca26ffc-6421-40b6-9ca4-bfce1ed42887 · Alytaus apylinkės teismas

?BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-128-543/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24850-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.2.25.4.1; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 13 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Irmutė Kliučinskienė, sekretoriaujant Loretai JanuÅ¡auskienei, Rasai Sabonienei, dalyvaujant prokurorei Redai BerčiÅ«nienei, kaltinamajam B. Å ., jo gynėjai advokatei Linai Gervelienei, nukentėjusiajam N. Å ., nedalyvaujant civilinio atsakovo ADB "Gjensidige" atstovui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje B.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : kaltinamasis B. Å . 2019 m. gegužės 20 d. apie 14.40 val. Alytuje, Pulko – Žalgirio - Birutės gatvių sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Yaris“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punktų reikalavimus – nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje važiuodamas Å¡alutiniu keliu nedavė kelio transporto priemonei, artėjančiai prie sankryžos pagrindiniu keliu, dėl ko atsitrenkė į pagrindiniu keliu važiuojančiÄ transporto priemonę – N. Å . vairuojamo automobilio „Honda Civic“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekines dureles bei galinį kairės pusės sparnÄ .

Po to automobilis „Honda Civic“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuo smÅ«gio, atsitrenkė į Birutės gatvėje stovėjusiÄ transporto priemonę - lengvÄ jį automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dėl to įvyko eismo įvykis, kurio pasėkoje buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo N. Å . sveikata dėl kairio raktikaulio sternalinio galo iÅ¡nirimo, nes dėl kairio raktikaulio sternalinio galo iÅ¡nirimo, sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis B. Å . savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, paaiÅ¡kino, kad važiavo Alytaus mieste, Žalgirio gatve kartu su žmona, privažiavęs sankryÅ¾Ä sustojo, pasižiÅ«rėjęs pirma į kairę pusę, po to į deÅ¡inę ir nieko nepastebėjęs, pradėjo važiuoti. Matė priekyje stovintį automobilį, tačiau jam iÅ¡ kairės pusės automobilių nematė. Mano, kad vaizdÄ galėjo užstoti jo automobilio priekinio stiklo rėmas, todėl ir nepastebėjo nukentėjusiojo automobilio, kuris važiavo pagrindine gatve, o jis, nepastebėjęs ir įvažiavęs į pagrindinę gatvę, atsitrenkė į Å¡io automobilio Å¡onÄ .

SusidÅ«rimas įvyko sankryžoje. Po susidÅ«rimo jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir priėjo prie nukentėjusiojo asmens, kuris tuo momentu jautėsi gerai ir dėl patirtų sužalojimų nieko nesakė. Abu supildė deklaracijÄ , subraižė įvykio schemÄ . Nurodė turintis 52 metų vairavimo staÅ¾Ä ir per visÄ savo vairavimo laikÄ neturėjo jokio eismo įvykio, todėl mano, kad Å¡is autoįvykis buvo dėl jo neatidumo. PaaiÅ¡kino, kad nors ir serga (duomenys neskelbtini) liga, tačiau Å¡i liga neįtakoja jo vairavimo kokybės. Kaltinamasis praÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Laiduotoja praÅ¡o paskirti marčiÄ R. Å ., nurodė jÄ gerbiantis labiau nei savo sÅ«nų, dažnai su ja bendraujantis, gerai sutariantis, ji kiekvienÄ savaitgalį pas juos atvažiuojanti ir esanti jam autoritetas. Su civiliniu ieÅ¡kiniu sutinkantis, jo automobilis buvo draustas, todėl mano, kad žalÄ turėtų atlyginti draudimo bendrovė. Dėl 3500 eurų neturtinės žalos nuomonės nepareiÅ¡kė. Nukentėjusiajam į sÄ skaitÄ pervedė 200 eurų, siekdamas asmeniÅ¡kai prisėdėti prie neigiamų pasekmių sumažinimo nukentėjusiajam.

Nukentėjusysis N. Å ., apklaustas dėl civilinio ieÅ¡kinio, parodė, kad abejoja, ar kaltinamasis dėl savo sveikatos bÅ«klės gali vairuoti automobilį, todėl mano, kad jam turėtų bÅ«ti uždrausta tai daryti. Dėl Å¡io eismo įvykio patyrė sužalojimus, jam iÅ¡niro raktikaulis, kurio medicininėmis priemonėmis negalima atstatyti, dėl to negali pilnai pakelti kairės rankos. Mano, kad Å¡io įvykio pasekmes jaus visÄ gyvenimÄ . IÅ¡ karto po įvykio medikai jam netinkamai diagnozavo sužalojimus, nurodė kad tai - sumuÅ¡imas, iÅ¡tinimas, kuris po kurio laiko turi iÅ¡nykti.

Kadangi iÅ¡tinimas nepraėjo, kreipėsi pas Å¡eimos gydytojÄ . Atlikus rentgenÄ , buvo konstatuotas raktikaulio iÅ¡nirimas, buvo nusiųstas į Alytaus ligoninės skubios pagalbos skyrių, kur jį apžiÅ«rėjęs traumatologas paaiÅ¡kino, kad turi viskas sugyti ir jei sugijus skausmas nepraeis, tai tokiu atveju bus reikalinga operacija. Jei skausmas praeis, gydytojas nerekomendavo operacijos, nes gali bÅ«ti sunkesnės pasekmės nei nauda. Dabar skausmo nejaučia, tik negali pakelti rankos. Kažkiek laiko neÅ¡iojo elastinį įtvarÄ .

Reabilitacija medicinos įstaigoje jam nebuvo paskirta, jis pats savarankiÅ¡kai dėl reabilitacijos taip pat niekur nesikreipė. Nuolat jaučia pasekmes dėl iÅ¡nirusio raktikaulio, nes raktikaulis yra apie 1 cm pasislinkęs į Å¡onÄ ir 1 cm išėjęs į iÅ¡orę, todėl ir estetiÅ¡kai atrodo negražiai. Fizinį darbÄ dirbti gali, bet nežino, ar sportuojant galėtų atlikti visus pratimus. Dėl Å¡io sužalojimo turėjo nedarbingumÄ apie 1-2 mėnesius, dabar jau dirba suvirintoju, gali dirbti šį darbÄ .

Turtinė žala jam yra atlyginta, todėl praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ . Draudimas atlygino turtinę žalÄ dėl sugandintos transporto priemonės ir automobilyje buvusių daiktų, įvertinus jų nusidėvėjimÄ , todėl mano, kad turtinė žala atlyginta pilnoje apimtyje, todėl nuo civilinio ieÅ¡kinio dalyje dėl turtinės žalos priteisimo atsisako, tačiau paraÅ¡o priteisti 350 eurų iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ ir 2600 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu prašė priteisti 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau įvertinus tai, kad draudimo bendrovė atlygino 700 Eur, o kaltinamasis 200 Eur, Å¡iÄ sumÄ praÅ¡o sumažinti iki 2600 Eur.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimÄ nurodė sutinkantis, jei kaltinamasis daugiau nevairuos automobilio. Kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo visiÅ¡kai pripažino, davė parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, prokurorei ir gynėjai neprieÅ¡taraujant, teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir priimant nuosprendį remiamasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais:

Nukentėjusysis N. Å . ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 20 d. apie 14.40 val. įvyko eismo įvykis, Alytuje, Pulko ir Birutės g. sankryžoje. Apie šį įvykį buvo informuota policija. Ä® įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams nurodė, kad greitosios medicinos pagalbos nereikia. Dėl eismo įvykio buvo užpildytos deklaracijos. Po eismo įvykio jautė kairės pusės skausmÄ , galvojo, kad dėl sumuÅ¡imo. Skausmas nepraėjo, todėl 2019 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Alytaus poliklinikÄ .

Chirurgas iÅ¡rašė vaistų nuo skausmo. Skausmas iki 2019 m. birželio 7 d. nepraėjo, todėl tÄ pačiÄ dienÄ kreipėsi į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių, kur jam nustatė krÅ«tinkaulio raktikaulio sÄ nario iÅ¡nirimÄ . Eismo įvykio metu, jam važiuojant pagrindiniu keliu, į dureles įvažiavo "Toyota". Dėl patirto smÅ«gio jo automobilis kitu Å¡onu atsitrenkė į kitÄ transporto priemonę, tai yra "VW Golf". Eismo įvykio schema ir paaiÅ¡kinimai užpildyti eismo įvykio deklaracijoje.

Apie eismo įvykį nurodė, kad važiavo pagrindiniu keliu, Pulko g. link centro, mokomasis automobilis stovėjo Birutės g. sankryžoje, o atvažiavęs automobilis "Toyota Yaris" iÅ¡ Žalgirio g. važiavo iÅ¡ Å¡alutinio kelio ir jo nepraleido, ko pasėkoje atsitrenkė į jo automobilį, o jo automobilis nuo smÅ«gio trenkėsi į sankryžoje stovėjusį mokomÄ jį automobilį. Po eismo įvykio kaltininkas pripažino savo kaltę, užpildė eismo įvykio deklaracijas. Kažkuris iÅ¡ vairuotojų iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

Blaivumas nė vienam nebuvo nustatytas. Mano, kad visi vairuotojai buvo blaivūs, tačiau kaltininkas B. Š. buvo labai susijaudinęs, drebėjo. Reiškia civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek ir neturtinės žalos (1 t., b. l. 46, 47-52, 54-55, 56-57). Liudytojas V. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Jam priskirtas "Volkswagen Golf" automobilis, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 20 d. apie 14.40 val., mokinę L. M. mokė vairavimo, automobilį vairavo L., važinėjo Alytaus m. gatvėmis.

Apie 14.40 val. kartu su mokine važiavo Birutės g. ir artėjo prie Pulko-Žalgirio-Birytės g. sankryžos. Å alutiniu keliu, privažiavus prie sankryžos, sustojo prieÅ¡ jÄ ir praleido pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius. Jiems visiÅ¡kai sustojus, prieÅ¡ juos, Žalgirio g., Å¡alutiniame kelyje, prieÅ¡ pat sankryÅ¾Ä sustojo "Toyota Yaris" automobilis, pilkos spalvos, valstybinių numerių neprisimena. Kur norėjo važiuoti, ar tiesiai, ar sukti, neįsidėmėjo, tačiau mano, kad automobilis posÅ«kio signalo nerodė.

BÅ«tent "Toyota Yaris" automobilis atkreipė jo dėmesį, nes vairuotojas važiavo su moterimi, kuri sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o už vairo sėdėjo maždaug 65 metų ar vyresnis vyriÅ¡kis, kurio elgesys buvo neadekvatus - bÅ«damas už vairo pradėjo muistytis, traukyti pečius, manieros buvo sutrikusios, elgesys buvo panaÅ¡us, lyg asmuo sirgtų nervine liga. Pagalvojo, kad gali nutikti kažkas blogo ir pastebėjo, kad "Toytota Yaris" vairuotojas staigiai pajudėjo iÅ¡ savo vietos, rėžėsi į pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį "Honda Civic", tamsiai violetinės/raudonos spalvos. "Honda Civic" rėžėsi į jo mokinės vairuojamÄ automobilį "Volkswagen Golf".

Viskas vyko labai staigiai, pajuto smÅ«gį į savo automobilį ir tuo metu jų automobilis užvažiavo ant bortelio, Å¡aligatvio. SmÅ«gis buvo į jo automobilio priekinį kairį kampÄ . Pasiteiravus pas L., kuri vairavo mokyklinį automobilį, kaip ji jaučiasi, ji atsakė, kad jai viskas gerai, nei ji, nei jis nesusižalojo. IÅ¡lipus iÅ¡ automobilio ir pasiteiravus pas kitus vairuotojus ar jiems viskas gerai, visi atsakė, kad visi sveiki ir medikų pagalbos nereikia. Suprato, kad vairuotojas alkoholio nevartojęs, nes nuo jo alkoholio kvapas nesklido.

Ä® įvykio vietÄ iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, tačiau sutarus dėl bendros kaltės, vairuotojas pripažino, kad yra kaltas, todėl buvo užpildytos eismo įvykio deklaracijos. Pagrindiniu keliu važiuojantis "Honda Civic" automobilis, kuris važiavo link Alytaus m. centro, instruktoriaus dėmesio neatkreipė, eismo taisyklių nepažeidė, greičio nevirÅ¡ijo. Po įvykio užpildžius deklaracijas automobilį "Volkswagen Golf" bei pagrindiniu kelia važiavusį "Honda Civic" automobilį nuvežė autovežis, o "Toyota Yaris" automobilis nuvažiavo pats.

Nori paminėti, kad mokinei, kuriÄ mokė vairuoti, vairavimo pamokos sekėsi sunkiai, ji sunkiai orientavosi aplinkoje, todėl gali bÅ«ti, kad mergina net nepastebėjo, iÅ¡ kur atvažiavo ir vienas, ir kitas automobilis. Prie apklausos pateikė nuotraukas iÅ¡ įvykio vietos (1 t., b. l. 168-177). Liudytoja A. Å . ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka duoti parodymus apie savo Å¡eimos narį - sutuoktinį B. Å .. 2019 m. gegužės 20 d. popietę, tikslios valandos neprisimena, kartu su savo sutuoktiniu automobiliu "Toyota Yaris", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiavo į centrinį parkÄ , planavo pasivaikščioti.

Ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Bevažiuojant Žalgirio g. sustojo prie Žalgirio-Pulko-Birutės g. sankryÅ¾Ä praleisti pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones. Ji į patį eismÄ nesiorientavo, sutuoktiniu visiÅ¡kai pasitiki ir nesitikėjo, kad bus kažkas panaÅ¡aus. Tiksliai prisimina, kad praleido pagrindiniu keliu, iÅ¡ kairės pusės, važiuojančius automobilius. Po kiek laiko B. pradėjo važiuoti. Ji net nespėjo sureaguoti, tik pamatė iÅ¡ deÅ¡inės atvažiuojantį automobilį, po ko iÅ¡kart sekė smÅ«gis.

Labai iÅ¡sigando, toliau sėdėjo savo vietoje. Jai sužalojimai padaryti nebuvo, tik iÅ¡sigando. B. taip pat nenukentėjo. Prie jos priėjo kažkuris iÅ¡ vairuotojų ir pasiteiravo, ar viskas gerai. Kadangi jai nieko nenutiko, po kurio laiko iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, vairuotojai pildėsi eismo įvykio deklaracijas. Po eismo įvykio nė vienas iÅ¡ vairuotojų nesiskundė, kad bÅ«tų sutrikdyta sveikata, jaustų skausmÄ ar sutrikimÄ . Girdėjo, kad kažkuris pasiteiravo, ar niekam nereikia medikų, tačiau tuo meta niekam medikų pagalbos nereikėjo.

Buvo atvykę policijos pareigūnai, tačiau vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaracijas ir išvažiavo. Jos vyras nuolat, kas 4 val., turi vartoti vaistus, kadangi serga (duomenys neskelbtini) liga. Mano, kad vyro liga įvykusiam eismo įvykiu jokios įtakos neturėjo, nes jo reakcija tikrai gera. B. šia liga serga jau daug metų, taip pat ir vairuoja. Mano, kad vyras tiesiog nepastebėjo jam iš dešinės pusės atvažiuojančio automobilio, dėl ko įvyko susidūrimas. Ji prie nukentėjusio asmens automobilio priėjusi nebuvo ir kokie daiktai buvo sugadinti, nematė.

Jos vyras kaltę dėl eismo įvykio pilnai pripažįsta ir labai gailisi, nuo to laiko nebevairuoja automobilio (1 t., b. l. 179-182). 2019 m. birželio 10 d. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. birželio 7 d. 15.00 val. Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus medikės K. praneÅ¡imas, kad kreipėsi N. Å ., kuris 2019 m. gegužės 20 d. apie 14.40 val. Alytuje, Pulko g., nukentėjo eismo įvykio metu. Nustatytas krÅ«tinkaulinio raktikaulio sÄ nario iÅ¡nirimas.

Suteikus medicininę pagalbÄ iÅ¡leistas į namus (1 t., b. l. 1-7). 2019 m. gegužės 20 d. policijos registro duomenų pažyma, kurioje fiksuota, kad buvo gautas praneÅ¡imas apie tai, kad 2019 m. gegužės 20 d. apie 14.40 val. įvyko eismo įvykis Alytaus m., Pulko g., kur susidÅ«rė trys automobiliai - B. Å . vairavo automobilį „Toyota Yaris", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) N. Å . vairavo automobilį „Honda Civic", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), automobilis "Volkswagen Golf", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo sustojęs prie sankryžos.

Ä®vykio dalyviai supildė eismo įvykio deklaracijÄ (1 t., b. l. 12-15). 2019 m. liepos 3 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G 545/2019 (06), kurioje nurodyta, kad N. Å . kairio raktikaulio sternalinio galo iÅ¡nirimas galėjo bÅ«ti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio raktikaulio sternalinio galo iÅ¡nirimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 113). 2019 m. spalio 25 d. specialisto iÅ¡vada Nr. pG922/2019 (06), kurioje nurodyta, kad sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio raktikaulio sternalinio galo iÅ¡nirimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Pagal pateiktus medicininiu dokumentus sveikatos sutrikdymo mastas nesikeis. Kairio raktikaulio sternalinio galo išnirimas padaryta kieto buko daikto poveikyje. Šis sužalojimas galėjo gautis ir auto įvykio metu. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose užfiksuoti sužalojimai galėjo būti padaryti 2019 m. gegužės 20 d. auto įvykio metu. Sužalojimų padarytų vėliau, po įvykio, pateiktoje medicininėje dokumentacijoje neužfiksuota (1 t., b. l. 140). 2019 m. liepos 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad N. Š. pateikė nuotraukas, kuriose fiksuoti automobilio „Honda Civic", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), apgadinimai (1 t., b. l. 67-72). 2019 m. rugpjūčio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad naudojantis tarnybiniu kompiuteriu atidaromas aplankas "Kompiuteris" paleidžiamas DVD RW įrenginys (D:) Atidarius įrenginį matyti vaizdo įrašas iš automobilio „Honda Civic“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) registratoriaus.

Atidarius vaizdo įraÅ¡Ä matyti, kad automobilis stovi automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, girdimas automobilio variklio garsas, „Honda Civic" automobilis pajuda iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės ir iÅ¡ jos iÅ¡važiuoja. Priartėjęs prie pagrindinio kelio, esančio Ulonų g., Alytuje, automobilis sustoja praleisti pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius, įvažiuoja į Ulonų g. ir degant leidžiamam Å¡viesoforo signalui, sankryžoje pasuka į deÅ¡inę, į Pulko g. ir visÄ laikÄ važiuoja Å¡ia gatve, pagrindiniu keliu, artėjant prie Žalgirio – Birutės – Pulko g. sankryžos, prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta pravažiavus policijos automobiliui, kairėje pusėje, Žalgirio g., matomas prieÅ¡ minėtÄ sankryÅ¾Ä stovintis tamsios spalvos „Toyota Yaris“ automobilis, taip pat matomas prieÅ¡ minėtÄ sankryÅ¾Ä , deÅ¡inėje pusėje, Birutės g., Å¡alutiniame kelyje, atvažiavęs ir sustojęs automobilis „Volkswagen Golf“, kuris pažymėtas mokomajam automobiliui skirtais žymėti ženklais.

Automobilis „Honda Civic“, įvažiavęs į Žalgirio – Birutės – Pulko g. sankryÅ¾Ä , staiga pasuka į deÅ¡inę, pasigirsta didelis smÅ«gio garsas bei automobilio padangų Å¡aižus garsas. Kamera, fiksuojanti vaizdÄ , pakeičia kryptį, matoma, kad automobilis sukasi, pasimato medžių virÅ¡Å«nės, automobilis sustoja (1 t., b. l. 74-80). 2019 m. liepos 31 d. parodymų patikrinimas vietoje protokolas - nukentėjusiam N. Å . pasiÅ«lius parodyti ir paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, apie kurias davė parodymus apklausiamas kaip liudytojas, N. Å . pasiÅ«lo atvykti į Alytaus policijos komisariatÄ ir nuvažiuoti į įvykio vietÄ .

Susitikus policijos komisariate, esančiame Alytus, Jotvingių g. 8, kartu su nukentėjusiuoju N. Å ., tarnybiniu automobiliu "Å koda Octavia", valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) vykstama į įvykio vietÄ Pulko - Birutės - Žalgirio g. sankryÅ¾Ä . Nuvykus į nukentėjusiojo nurodytÄ vietÄ prie Pulko g. 48 pastato, N. Å . paaiÅ¡kino, kad yra prieÅ¡ais Pulko-Birutės-Žalgirio g. sankryÅ¾Ä . Nukentėjusysis N. Å . paaiÅ¡kino ir parodė, kad 2019 m. gegužės 20 d. 14.40 val. važiavo automobiliu "Honda Civic", pagrindiniu keliu, Pulko g. nuo automobilių gamyklos "Astra", Ulonų g. link miesto centro pro Pulko-Birutės-Žalgirio g. sankryÅ¾Ä .

PaaiÅ¡kino, kad važiavo ne didesniu greičiu nei leidžia kelių eismo taisyklės ir laikėsi arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, kadangi jo važiavimo kryptini yra tik viena eismo juosta, taip važiavo iki pat įvykstant susidÅ«rimui, parodė savo važiavimo kryptį, kad važiavo pagrindiniu keliu Pulko g. nuo Ulonų-Santaikos-Pulko g. sankryžos link miesto centro. Nukentėjusysis N. Å . parodė vietÄ , kurioje prieÅ¡ sankryÅ¾Ä pastebėjo stovintį lengvÄ jį automobilį, kuris buvo pažymėtas mokomajam automobiliu skirtais žymėti ženklais.

N. Å . parodė kryptį, iÅ¡ kurios, prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ , pastebėjo atvažiuojantį lengvÄ jį automobilį, ir vietÄ Pulko-Birutės-Žalgirio g. sankryžoje, kurioje pajautė smÅ«gį į savo vairuojamo automobilio "Honda Civic" kairės pusės Å¡onÄ (1 t., b. l. 146-150). Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių neatsargų pažeidimÄ , vairuojant transporto priemonę, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.

Aukščiau aptarti įrodymai gauti įstatymo nustatyta tvarka, jie patikrinti ir iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje ir patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje. B. Å ., vairuodamas automobilį, dėl neatsargumo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 154 punkto reikalavimÄ , nustatantį, kad nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis patvirtino, kad B. Å . įvažiavo į pagrindinį keliÄ iÅ¡ Å¡alutinio kelio, tuo metu pagrindiniu keliu važiuojant nukentėjusiajam, taigi, jis nedavė kelio pagrindine gatve prie sankryžos artėjančiai kitai transporto priemonei ir dėl to įvykio eismo įvykis. Eismo įvykio metu tiek kelio bÅ«klė, tiek oro sÄ lygos netrukdė laiku pastebėti pagrindiniu keliu važiuojantį nukentėjusiojo vairuojamÄ automobilį. Teismui nėra abejonių, kad kaltinamasis B.

Å . turėjo realiÄ galimybę pastebėti pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį ir jį praleisti, iÅ¡vengdamas automobilių susidÅ«rimo. Toks kaltinamojo padarytas KET pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis – N. Å . sveikatos nesunkiu sutrikdymu. Dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio atsirado padariniai t. y. buvo nesunkiai sutrikdyta N. Å . sveikata, todėl kaltinamojo nusikalstama veika visiÅ¡kai atitinka BK 281 straipsnio 1 dalies dizpozicijÄ .

Nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra neatsargus. Teismo nustatytų įvykio aplinkybių analizė duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad B. Å . jam inkriminuotÄ veikÄ padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, t. y. jis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Baudžiamosios atsakomybės klausimo iÅ¡sprendimas Kaltinamasis B. Å . ir jo marti R. Å . pateikė praÅ¡ymÄ atleisti kaltinamÄ jį B.

Å . nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, laiduotoju paskiriant jo marčiÄ R. Å .. Kaltinamasis nurodė, kad šį nusikaltimÄ padarė dėl neatsargumo, dėl tokio savo elgesio labai iÅ¡gyvena, turi didelių sveikatos problemų, yra neįgalus, yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, po autoįvykio dar labiau pablogėjo jo fizinė bei psichinė sveikata, niekada anksčiau nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam dalį neturtinės žalos.

Mano, kad tarp jo ir marčios R. Å . yra labai artimas tarpusavio ryÅ¡ys, jie nuolat bendrauja ir tariasi įvairias klausimais, marti jam didelis autoritetas, abu daug diskutavo dėl padarytos nusikalstamos veikos, ji daro teigiamÄ Ä¯takÄ teisingiems pasirinkimams. Teisiamajame posėdyje siÅ«loma bÅ«ti laiduotoja R. Å . paaiÅ¡kino, kad jos ir uoÅ¡vio ryÅ¡ys yra stiprus, ji nuolat palaiko tarpusavio santykius, mano, kad yra labiausiai artimas, didžiausiÄ Ä¯takÄ ir autoritetÄ turintis Å¡eimos narys. UoÅ¡vis visada svarbiais klausimais domisi jos nuomone, klauso patarimų.

B. Å . nekonfliktiÅ¡kas, pareigingas, turintis stiprų atsakomybės jausmÄ , visada pripažįsta savo klaidas, stengiasi jas iÅ¡taisyti ir ateityje nekartoti. Po padarytos nusikalstamos veikos su uoÅ¡viu daug kalbėjosi dėl neteisėto jo elgesio, mano, kad turi visas galimybes daryti iÅ¡skirtinai teigiamÄ Ä¯takÄ savo uoÅ¡viui. Å iuo metu yra vaiko auginimo atostogose, iki Å¡ių atostogų dirbo (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama iÅ¡imtinai teigiamai. PraÅ¡o atleisti uoÅ¡vį B. Å . nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskirti jÄ laiduotoja be užstato, kadangi Å¡iuo metu nedirba, gauna minimalias iÅ¡mokas, skirtas vaiko auginimui.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Antroji Å¡io straipsnio dalis įtvirtina sÄ lygų visumÄ , tik kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sÄ lygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Remdamasis aukščiau iÅ¡dėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realiÄ galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Kaip matyti iÅ¡ duomenų įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro iÅ¡raÅ¡e apie fizinį asmenį B. Å . traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pirmÄ kartÄ (2 t., b. l. 19). Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ , prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi, suprato savo veikos pavojingumÄ ir pažada daugiau nenusikalsti. Vertinant ar yra pagrindo manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad B.

Š. labai kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 20), psichikos-priklausomybių stebimų pacientų įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 30, 33), yra senatvės pensininkas, nustatytas neįgalumas ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs laikytis įstatymų, yra pilnavertis visuomenės narys, nusikalto dėl nusikalstamo nerūpestingumo, įtakotas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, B.

Å . siekį pasitaisyti ir ateityje nekartoti nusikalstamų veiksmų, rodo ir jo elgesys po nusikaltimo padarymo, nes kaltinamasis dėl sveikatos bÅ«klės nevairuoja ir daugiau nesiekia vairuoti transporto priemones. Atsižvelgdamas į tai, kad padarytas nusikaltimas yra neatsargus, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos praÅ¡ymÄ perduoti kaltinamÄ jį jos atsakomybei pagal laidavimÄ , teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti B. Å . nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukti.

Tam yra visos įstatyme numatytos sÄ lygos, nes kaltinamasis pirmÄ kartÄ padarė neatsargų nusikaltimÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikaltimas yra atsitiktinio pobÅ«džio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis). BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojos R.

Å . asmenines savybes, veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam. Nagrinėjamu atveju siÅ«loma laiduotoja yra kaltinamojo marti. Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo B. Å . bei R. Å . parodymų, jie yra labai artimi, marti turi kaltinamajam didžiausiÄ Ä¯takÄ ir autoritetÄ . Ji neteista (2 t., b. l. 87), nebausta administracine tvarka (2 t., b. l. 88), dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio iÅ¡imtinai teigiamai charakterizuojama (2 t., b. l. 86). Å ios paminėtos aplinkybės rodo, kad R. Å . yra tinkama laiduotoja ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turintis akivaizdžiÄ bei realiÄ galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, todėl B.

Å . gali bÅ«ti perduotas pagal laidavimÄ Å¡io asmens atsakomybėn. Ä®vertinęs kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų Å¡eimyninį ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, teismas nustato vienerių metų laidavimo terminÄ be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas nėra bÅ«tinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo Pagal BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe – uždraudimas naudotis specialia teise. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

KlausimÄ â€“ skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę, teismas svarsto, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formÄ bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimÄ ir kitus reikÅ¡mingus bylos duomenis. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal veikos padarymo metu galiojusias BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis gali bÅ«ti skiriamas nuo vienerių iki trejų metų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai yra padarytas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis B. Å . nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Kaltinamojo gynėja prašė netaikyti jam draudimo naudotis specialia teise, nes kaltinamojo vairavimo stažas virÅ¡ 40 metų, jis yra drausmingas vairuotojas, eismo įvykį sukėlė pirmÄ kartÄ , įtakotas ne ligos, o neatidumo. Vis tik teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytų KET pažeidimų pobÅ«dį, kilusius padarinius, kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimÄ .

Spręsdamas Å¡io baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis medikų pripažintas neįgaliu ir turintis vidutinių specialiųjų poreikių lygį (2 t., b. l. 99), vairuodamas lengvÄ jį automobilį ir siekdamas kirsti vienÄ iÅ¡ judriausių Alytaus miesto gatvių, esant intensyviam eismui, buvo itin neatidus, sukėlė eismo įvykį sankryžoje, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai, nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdyta sveikata. Pažymėtina, kad eismo įvykis įvyko dienos metu, esant geram matomumui, normaliomis oro sÄ lygomis, plačiame ir lygiame kelyje, todėl tai, kad kaltinamasis teigia nepastebėjęs pagrindiniu keliu važiuojančio N. Å . vairuojamo automobilio, rodo nepateisinamÄ kaltinamojo nerÅ«pestingumÄ ir atsainų požiÅ«rį į kitus eismo dalyvius.

Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju, kai kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise paskyrimas, kas, be abejo, sukelia asmeniui tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nėra pernelyg griežta poveikio priemonė, ji neprieÅ¡tarauja teisingumo ir proporcingumo principams, tai prevencinė priemonė, kuri padės įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus, todėl kaltinamajam uždraustina naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dviejų metų terminui.

Civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimas Nukentėjusysis N. Å . byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 459,99 Eur turtinės ir 3500 Eur neturtinės žalos jam atlyginimo priteisimo (1 t., b. l. 141). IeÅ¡kinyje nurodė, jog dėl eismo įvykio patyrė 459,99 Eur turtinę žalÄ . Autoįvykio metu buvo suplėšyta striukė 20 Eur vertės, sulaužyta meÅ¡kerė ir ant jos buvusi ritė 60 Eur vertės, medicininis įtvaras kainavo 29,99 Eur, advokatės paslaugos ikiteisminio tyrimo metu kainavo 350 Eur.

Neturtinę žalÄ patyrė dėl iki Å¡iol jaučiamų skaudžių įvykio pasekmių, nes iÅ¡narintas raktikaulis iki Å¡iol neatstatytas, dėl to įgijo nepilnavertiÅ¡kumo kompleksÄ , nes iÅ¡nirimas vizualiai matomas. Patyrė iÅ¡gÄ stį autoįvykio metu, fizinį skausmÄ ir nepatogumus, nes ilgÄ laikÄ neÅ¡iojo įtvarÄ . Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis N. Å . atsisakė civilinio ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 109, 99 Eur turtinės žalos atlyginimo (BPK 112 straipsnio 3 dalis), todėl dėl Å¡io reikalavimo teismas plačiau nepasisako.

N. Å . palaikė civilinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Parodė, kad jis dėl patirtos traumos gydėsi apie du mėnesius, buvo nedarbingas, apie pusantro mėnesio turėjo neÅ¡ioti įtvarÄ , kuris kėlė nepatogumus, dėl to jautė fizinį skausmÄ , įgijo nepilnavertiÅ¡kumo kompleksÄ , nes iÅ¡niręs raktikaulis neatstatytas iki Å¡ios dienos ir nėra tokios galimybės jį atstatyti, todėl Å¡is iÅ¡nirimas, kuris vizualiai yra matomas, atrodo neestetiÅ¡kai, dėl Å¡ios priežasties vengia bÅ«ti be drabužių, jaučia dvasinį diskonfortÄ .

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys. Pagal BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojoje byloje už padarytÄ Å¾alÄ atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu Å¡ie asmenys pagal įstatymÄ privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ , t. y. civiliniais atsakovais gali bÅ«ti ir įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytÄ Å¾alÄ .

CK 6.254 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė gali bÅ«ti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo bÅ«ti) draudžiama. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du subjektai, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , – žalÄ padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas.

CK 6.254 straipsnyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ . Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ maksimali galima žalos atlyginimo dėl vieno eismo įvykio suma yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas LT/AYB 2326994 patvirtina, kad automobilio „Toyota Yaris“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta draudiko ADB „Gjensidige“ (2 t., b. l. 25). Draudikas atsiliepime į civilinį ieÅ¡kinį nurodė, kad N. Å . jau atlygino 700 eurų dydžio padarytÄ neturtinę žalÄ , mano, kad pagal esamÄ situacijÄ ir suformuotÄ teismų praktikÄ tai teisinga satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ (2 t., b. l. 70-73).

Neturtinė žala turi bÅ«ti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikÅ¡ti tiek fizinio pobÅ«džio (fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobÅ«džio (dvasiniai iÅ¡gyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kokiÄ Ä¯takÄ jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kÅ«rybinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams ir pan.

Kaltininko turtinė padėtis taip pat yra vienas iÅ¡ kriterijų, lemiančių neturtinės žalos dydžio parinkimÄ . Kad ir kokie skaudÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis B. Å . nevykdė KET reikalavimų, Å¡iurkščiai pažeidė KET, nebuvo atidus, Å¡alutiniu keliu artėdamas prie susikirtimo su pagrindiniu keliu, nedavė kelio juo važiuojančiam kitam automobiliui.

Dėl padarytos veikos nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Nustatinėjant neturtinės žalos dydį, svarbu ir tai, jog kaltinamasis B. Å . vairavo blaivus, eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, yra senatvės pensininkas, neįgalus, nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Å iuo atveju nukentėjusiojo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo suma labai didelė, neatitinka teismų praktikos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 500 Eur iki 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės bylos 2K-821/2007 (5000 Lt – krÅ«tinkaulio lūžimas), 2K-68/2008 (40000 Lt - deÅ¡inio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, Å¡launikaulio galvutės iÅ¡nirimas, deÅ¡inio raktikaulio iÅ¡nirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiÅ¡kai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji iÅ¡gyvena ir dėl iÅ¡liekamųjų sužalojimo padarinių), 2K-382/2008 (10000 Lt – krÅ«tininio slankstelio lūžis), 2K-423/2008 (10000 Lt – stuburo slankstelio iÅ¡nirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo; 8000 Lt – kelio girnelės lūžimas; 5000 Lt – žastikaulio lūžimas, operacija žastikaulio osteosintezė plokÅ¡tele ir varžtais), 2K-207/2009 (4000 Lt - muÅ¡tinė žaizda galvoje, galvos, kaklo, dubens sumuÅ¡imai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio Å¡akos lūžis, nubrozdinimai veide), 2K-386/2009 (20000 Lt - muÅ¡tinės žaizdos kaktos deÅ¡inėje pusėje su kraujosruva deÅ¡inės pusės virÅ¡utiniame voke, pakauÅ¡kaulio linijinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu, kairio žastikaulio lūžis), 2K-200/2010 (10000 Lt - deÅ¡inės kojos blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio kulkÅ¡nelių lūžis su raiščio plyÅ¡imu bei pėdos panirimu, koja buvo du kartus operuota, nukentėjusioji po operacijos turėjo gulėti lovoje pakelta koja, dėl sulaužytos kojos negalėjo atlikti elementarių buitinių reikalų, lankyti paskaitų ir mokytis, gydymas tęsiamas iki Å¡iol, planuojama dar viena operacija, tebejaučia diskomfortÄ , ypač vasarÄ , dėl likusių randų), 2K-215/2010 (6726,40 Lt - kompresinis 1 juosmeninio slankstelio lūžimas), 2K-277/2010 (5820 Lt - deÅ¡inės blauzdos kaulų lūžis, nukentėjusysis 4 mėnesius buvo nedarbingas, iki Å¡iol skauda koja, geria vaistus), 2K-97/2012 (3000 Lt - padarytas krÅ«tinės sumuÅ¡imas su kairės pusės 9 Å¡onkaulio lūžimu), 2K-548/2012 (9165 Lt - Å¡onkaulio ir delnakaulio lūžimai), 2K-372-942/2015 (7000 Lt – kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleiÅ¡tuko lūžiai), 2K-288-511/2015 (10 000 Lt - plėštinė deÅ¡inio kelio žaizda su sÄ nario kapsulės bei Å¡eivikaulio Å¡oninių raiščių plyÅ¡imu bei deÅ¡inio Å¡launikaulio iÅ¡orinio gumburo atplyÅ¡imu, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, deÅ¡inės pusės 8 Å¡onkaulio lūžis, deÅ¡inio plaučio plyÅ¡imas su kraujo ir oro susikaupimu deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, muÅ¡tinė žaizda kairio peties srityje, odos nubrozdinimai abiejose krÅ«tinės lÄ stos pusėse).

Sprendžiant dėl nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra pateikta objektyvių duomenų apie negatyvius liekamuosius reiÅ¡kinius nukentėjusiojo sveikatai, jo darbingumui ar psichologinei bÅ«klei. Nors nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra galimybės atstyti iÅ¡nirusio raktikaulio chirurginiu bÅ«du, tačiau jokių realių gydytojų iÅ¡vadų ar rekomendacijų, kuriose atsispindėtų tariamos iÅ¡vados, nepateikė, prieÅ¡ingai, nukentėjusysis nurodė, kad po patirtos traumos lankėsi tik pas gydytojÄ traumatologÄ , savo iniciatyva pas trečiojo lygio specialistus nesikreipė, taip pat ne visÄ gydytojo nustatytÄ laikÄ neÅ¡iojo jam paskirtÄ Ä¯tvarÄ , reabilitacijai naudingų procedÅ«rų neatlikinėjo.

Visgi, teismas neabejoja, kad nukentėjusysis autoįvykio metu patyrė iÅ¡gÄ stį, dėl padaryto kÅ«no sužalojimo patyrė stiprų fizinį skausmÄ , didelius nepatogumus dėl Å¡eÅ¡ias savaites trukusio gydymosi, ypač dėl įtvaro neÅ¡iojimo, dėl to, jog šį laikÄ negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo. Ä®vertinęs įstatymo numatytus kriterijus, anksčiau aptartas bylos aplinkybes, teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininkės skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtÄ skriaudÄ bus pasiekta nustatant nukentėjusiajam N. Å . 1500 Eur neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis B. Å . ir draudikas dalį t. y. 900 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam jau atlyginę, civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui N. Å . iÅ¡ kaltinamojo civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ priteisiant 600 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Dėl atstovavimo iÅ¡laidų Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas N. Å . praÅ¡o jam atlyginti 350 Eur už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ â€“ civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ ir dalyvavimÄ vienoje ikiteisminio tyrimo metu vykdomoje apklausoje, pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitÄ (1 t., b. l. 142).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.). Priimdamas sprendimÄ dėl atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad iÅ¡ esmės dėl faktinių bylos aplinkybių ir kaltinamojo kaltės jokio teisinio ginčo nebuvo, tuo tarpu civilinis ieÅ¡kinys parengtas netinkamai, neinformatyvus, tekstÄ sudaro Å¡eÅ¡i sakiniai, paraÅ¡yti elementaria buitine kalba, nenurodant reikiamų duomenų dėl patirtos neturtinės žalos, jos neargumentuojant ir nepagrindžiant reikiamais įrodymais.

Dėl neiÅ¡samaus ir neinformatyvaus civilinio ieÅ¡kinio teisiamajame posėdyje buvo skelbiama pertrauka bÅ«tent tam, kad Å¡iuos duomenis bÅ«tų galima pateikti. Nukentėjusiojo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl neturtinės žalos tenkinamas mažiau nei 50 procentų. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla nebuvo sudėtinga, kaltinamasis savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, atliekant ikiteisminį tyrimÄ advokatė dalyvavo tik vienoje nukentėjusiojo apklausoje, kuri užtruko 22 minutes, dėl netinkamai paruoÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio byloje buvo skelbiama pertrauka, dėl ko pats kaltinamasis neabejotinai patyrė daugiau iÅ¡laidų savo gynybai, vadovaujantis protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, nukentėjusiojo praÅ¡ymas dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo tenkinamas tik iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo 25 Eur už civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ ir 25 Eur už atstovavimÄ atliekant nukentėjusiojo apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 50 Eur.

Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : B. Å ., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , remiantis baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduoti jÄ pagal laidavimÄ R. Å . atsakomybėn be piniginio užstato, nustatant laidavimo terminÄ vieneriems metams, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, skirti B. Å . baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Å ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. N. Å . civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ ADB „Gjensidige“ 600 (Å¡eÅ¡is Å¡imtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

N. Å . praÅ¡ymÄ dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ B. Å . priteisti 50 (penkiasdeÅ¡imt) Eur proceso iÅ¡laidų už advokato atstovavimÄ . Nuteistajam iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusį teismÄ . Teisėja Irmutė Kliučinskienė