fca25f9e-80ff-4d6f-b459-2aba8a4321aa · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2263-345/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26983-2013-3                           Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės F.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1473-631/2014 pagal ieÅ¡kovės D. S. ieÅ¡kinį atsakovei F. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo L. B.. Teisėjų kolegija                                                                                                                                                                        n u s t a t ė:I.Ginčo esmė              IeÅ¡kovė D.

S. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės F. B. priteisti 113 000 Lt skolÄ , 29 323,50 Lt palÅ«kanas, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad 2006 m. liepos 20 d. suteikė atsakovei 113 000 Lt dydžio paskolÄ pervesdama lėšas į trečiojo asmens L. B., buvusio atsakovės sutuoktinio, banko sÄ skaitÄ . Nors atsakovė buvo informuota apie reikalavimÄ grÄ Å¾inti paskolÄ , tačiau savo prievolių nevykdo. Å alys dėl palÅ«kanų dydžio susitarusios nebuvo, todėl jis nustatinėtinas pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalies nuostatas.

             Atsakovė su ieÅ¡kovės reikalavimais nesutiko ir atsikirsdama į juos nurodė, jog tarp Å¡alių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai. ReikalaujamÄ priteisti sumÄ ieÅ¡kovė pervedė trečiajam asmeniui kaip piniginę kompensacijÄ už jam po skyrybų su atsakove tenkančiÄ mažesnę turto dalį. Kadangi atsakovė finansiÅ¡kai nebuvo pajėgi sumokėti nurodytos kompensacijos, ieÅ¡kovė, kaip geriausia jos draugė, suteikė paramÄ , neturėdama tikslo jos susigrÄ Å¾inti.

Taigi ieÅ¡kovė, atlikdama pavedimÄ trečiajam asmeniui, siekė neatlygintinai padėti atsakovei atsiskaityti su juo ir užbaigti jų skyrybų procesÄ .II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 113 000 Lt skolÄ , 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir 5 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

             Teismas, remdamasis Å¡alių pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, jų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, pažymėjo, kad tarp Å¡alių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai: pinigai pervesti trečiajam asmeniui; Å¡alys neaptarė paskolos sutarties sÄ lygų ir nesudarė raÅ¡ytinės sutarties. Duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų padovanojusi, ar, kaip teigia atsakovė, paaukojusi, suteikusi paramÄ atsakovei, taip pat nėra. Liudytojos J. T. parodymai, teismo nuomone, neturi įrodomosios reikÅ¡mės, nes ji visas aplinkybes sužinojo iÅ¡ atsakovės.             Teismas pažymėjo, kad atsakovė turi pareigÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei ginčo sumÄ CK 6.50 straipsnio pagrindu: sumokėjusi skolÄ trečiajam asmeniui už atsakovę ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti jos grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakovės. Atsižvelgęs į tai, teismas reikalavimÄ priteisti palÅ«kanas atmetė.

             Mažindamas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nuo 8 807,54 Lt iki 5 000 Lt teismas įvertino bylos apimtį, teisinių santykių sudėtingumÄ , advokatų skaičių byloje, atsakovės finansinę padėtį ir sveikatos bÅ«klę. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Apeliaciniame skunde atsakovė praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys tenkintas, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, arba nutarus, kad teismas neatskleidė bylos esmės, grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo; kitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1. Tenkindamas ieÅ¡kinio reikalavimus CK 6.50 straipsnio pagrindu teismas ex officio pakeitė ieÅ¡kinio pagrindÄ . Taip buvo pažeistas dispozityvumo principas ir sudarytos prielaidos abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu.              2. Teismas, vertindamas, ar egzistavo CK 6.50 straipsnio taikymo sÄ lygos, turėjo ne tik nustatyti, ar tarp Å¡alių egzistavo sutartinis prievolės įvykdymo pagrindas, bet ir tai, kokiomis sÄ lygomis ieÅ¡kovė įvykdė prievolę už apeliantę – neatlygintinai, ar siekdama vėliau atgauti sumokėtas sumas (kasacinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2013).

Byloje ieÅ¡kovė apklausta nebuvo, todėl laikytina, kad jos ketinimai pervedant trečiajam asmeniui už apeliantę 113 000 Lt, nėra nustatyti. Byloje teismo konstatuota, kad Å¡alis siejo draugystės ryÅ¡iai, jos viena kitai padėdavo spręsti įvairias sudėtingas gyvenimo situacijas. Kadangi apeliantė skyrybų byloje nebuvo pajėgi sumokėti trečiajam asmeniui kompensacijos už dalį turto, ieÅ¡kovė pasiÅ«lė suteikti finansinę pagalbÄ . BÅ«tent ieÅ¡kovės geranoriÅ¡kumas lėmė, kad apeliantė sutiko sumokėti trečiajam asmeniui, kad bÅ«tų užbaigtas itin komplikuotas skyrybų procesas, 113 000 Lt dydžio kompensacijÄ , nors pastaroji pagal trečiajam asmeniui tekusiÄ turto dalį turėjo bÅ«ti iki 10 000 Lt.

Taigi tarp Å¡alių nebuvo susitarimo dėl pinigų grÄ Å¾inimo.              3. Teismas neteisingai vertino liudytojos J. T. parodymus, kuri, prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, parodė, jog tarp jos ir ieÅ¡kovės vyko pokalbis, kurio metu jos tarėsi neatlygintai suteikti apeliantei po 50 000 Lt.                           Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apeliantės jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodomi tokie esminiai atsikirtimai:             1. Teismas sprendimu nepakeitė ieÅ¡kinio reikalavimo ar faktinio pagrindo. Tai, kad ginčas iÅ¡spręstas taikant kitas teisės normas nei nurodyta ieÅ¡kinyje, nereiÅ¡kia, jog buvo peržengtos ieÅ¡kinio ribos. Be to, ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ baigiamojoje kalboje bei 2014 m. kovo 19 d. teiktame paaiÅ¡kinime grindė ir CK 6.50 straipsniu.              2. Nors ieÅ¡kovė teismo posėdyje ir nedalyvavo, tačiau savo pozicijÄ iÅ¡dėstė procesiniuose dokumentuose.

Apeliantės teiginiai dėl Å¡alių valios yra absurdiÅ¡ki, kadangi neįtikėtina, jog ieÅ¡kovė, viena iÅ¡laikanti du vaikus, turėdama sveikatos problemų, įsipareigojimų bankui, bÅ«tų sutikusi padovanoti 113 000 Lt asmeniui, net neesančiam Å¡eimos nariu ar giminaičiu.              3. Teismas tinkamai įvertino liudytojų, kurie yra apeliantės draugai, parodymus. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarė neva žinodama, kad jai nereikės grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei ginčo sumos.

             IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir motyvai              Byla apeliacine tvarka nagrinėjama ne pakartotinai (iÅ¡ naujo), bet tikslu patikrinti apskųsto neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301, 306 straipsniai). Å i kontrolė atliekama apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindų ribose (CPK 320 straipsnis). Å ioje byloje paduotame apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos išėjo už ginčo ribų, netinkamai vertino ir kvalifikavo įrodymus bei faktines aplinkybes.

Kolegijos vertinimu nurodyti argumentai yra nepagrįsti.              Nustatyta, kad pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė teigė, jog 113 000 Lt, kuriuos 2006 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 914 pervedė trečiajam asmeniui mokėjimo paskirtyje nurodant „Pavedimas už FaustÄ B. L. B. pagal 2006 m. liepos 20 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių“, ji apeliantei paskolino. Atitinkamai teisiniu ieÅ¡kinio pagrindu nurodė paskolos teisinius santykius reglamentuojančias CK XLIII skyriaus nuostatas. 2014 m. kovo 19 d. teismui pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, o vėliau ir baigiamojoje kalboje ieÅ¡kovės atstovė, be kita ko, ieÅ¡kinį prašė tenkinti ir CK 6.50 straipsnio pagrindu, t. y. ieÅ¡kovės atliktÄ mokėjimÄ trečiajam asmeniui kvalifikuoti kaip prievolės už apeliantę įvykdymÄ .

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ kvalifikavo bÅ«tent pagal pastarÄ jÄ normÄ .              Kasacinis teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Kai ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstęs ieÅ¡kinio pagrindÄ , neteisingai nurodo materialiosios teisės normÄ , teismas turi pritaikyti iÅ¡dėstytÄ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ atitinkančiÄ normÄ . Å is teismo veiksmas negali bÅ«ti vertinamas kaip ieÅ¡kinio ribų peržengimas, nes nei ieÅ¡kinio dalykas, nei ieÅ¡kinio pagrindas tokiu atveju nekeičiami (žr., pvz., kasacinio teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2009).

Taigi aplinkybė, jog teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , pripažino, kad tarp Å¡alių susiklostė ne paskolos, bet prievolės už trečiÄ jį asmenį įvykdymÄ teisiniai santykiai, negali bÅ«ti vertinama kaip ieÅ¡kinio ribų peržengimas. Dėl to negalima sutikti su apeliante dėl jos nurodomų procesinių teisės normų pažeidimų padarymo.              Kolegija iÅ¡skiria, kad pervesdama trečiajam asmeniui 113 000 Lt ieÅ¡kovė įvykdė už apeliantę jos prievolę pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu patvirtintÄ tarp apeliantės ir trečiojo asmens sudarytÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Å ia sutartimi apeliantė buvo įsipareigojusi trečiajam asmeniui sumokėti 113 000 Lt dydžio kompensacijÄ už iÅ¡ jo perimamÄ 1/12 nekilnojamojo turto dalį. Pagal įstatymÄ , įvykdžiusi prievolę už apeliantę ieÅ¡kovė įgijo teisę susigrÄ Å¾inti tai, kÄ sumokėjo bÅ«tent iÅ¡ apeliantės (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Apeliantė teigia, kad ieÅ¡kovė Å¡ios teisės neįgijo, nes prievolę trečiajam asmeniui ji įvykdė neatlygintinai, t. y. faktiÅ¡kai tokiu bÅ«du paremdama savo gerÄ draugę ir taip jai pagelbėdama.

Vis dėlto byloje surinktų įrodymų visetas neteikia pagrindo tokiai iÅ¡vadai (CPK 185 straipsnis). Pirma, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantės praÅ¡ymu apklaustų liudytojų parodymai įrodomosios reikÅ¡mės neturi, kadangi jie apie ginčo aplinkybes žino tik iÅ¡ apeliantės pasakojimų, taipogi nei vienas iÅ¡ jų, neiÅ¡skiriant ir liudytojos J. T., tiesiogiai nedalyvavo ieÅ¡kovei ir apeliantei pasiekiant susitarimÄ dėl ginčo lėšų pervedimo trečiajam asmeniui.

Antra, pateikti įrodymai dėl ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klės, turtinės padėties implikuoja, jog nėra tikėtina, kad ji bÅ«tų neatlygintinai sutikusi įvykdyti didelę turtinę prievolę už apeliantę. Pareiga įrodyti, kad ieÅ¡kovė prievolę trečiajam asmeniui už apeliantę įvykdė neatlygintinai, t. y. nesiekdama vėliau Å¡iÄ sumÄ atgauti iÅ¡ apeliantės, teko apeliantei (CPK 12, 178 straipsniai). Vis dėlto iÅ¡ pateiktų įrodymų, kolegijos nuomone, tokios iÅ¡vados negalima daryti.

Vien tik Å¡alių tarpusavio santykių pobÅ«dis (artimos draugės) bei fragmentiÅ¡ki ir subjektyvÅ«s liudytojų parodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovės tikrasis motyvas įvykdant prievolę už apeliantę buvo ne neatlygintinis padėjimas jai su sÄ lyga, kad ji vėliau grÄ Å¾ins trečiajam asmeniui pervestas lėšas, bet atgręžtinio reikalavimo atsisakymas. Nustatytų aplinkybių visetas, kolegijos nuomone, kaip tik suponuoja, jog apeliantės keliama ieÅ¡kovės ketinimų versija prieÅ¡tarauja rÅ«pestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams.

Tai, jog apeliantė galimai suklydo dėl tikrosios ieÅ¡kovės valios, neturi teisinės reikÅ¡mės jos prievolės grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 113 000 Lt galiojimui ir vykdytinumui.              Remdamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, byloje surinktus duomenis visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino, savo iÅ¡vadas motyvavo. Dėl nurodytų motyvų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde pateiktais motyvais nėra pagrindo (CPK 328, 330 straipsniai).

             Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:                          Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                     Henrichas Jaglinskis                                                                                                                                   Jadvyga Mardosevič                                                                                                                                   Vilija Mikuckienė                                                                                                                     Â