fca01b88-d106-42ec-92fc-e24c20ca7671 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja RPranešėja R. Valentinienė Teisėjas V. AlškaBaudžiamoji byla Nr. 1A–12-106/2010Procesinio sprendimo kategorija:1.2.4.8.2, 1.2.10.1, 2.1.7.4, 2.4.6.2.1, 2.4.6.4.2. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS n u o s p r e n d i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. kovo 15 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei, Linai Andrijaityteidalyvaujant nukentėjusiajam R.

K., jo atstovui Mindaugui Kepeniui,iÅ¡teisintiesiems M. G., V. K., R. T.,jų gynėjui advokatui Sergėjui Butai, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo R. K. apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 165 str. 1 d. ir 140 str. 1 d., nesant jų veikoje nusikaltimų požymių.Priteista iÅ¡ R.

K. po 500 Lt M. G., R. T., V. K. proceso iÅ¡laidų.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija nustatė: M. G., V. K. ir R. T. buvo kaltinami tuo, kad jie 2009 m. vasario 8 d., apie 00.30 val. įsibrovė į R. K. gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir rankomis bei kojomis sudavė jam smÅ«gius į galvos ir kÅ«no sritį ir taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Apeliaciniame skunde nukentėjusysis praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, priteisti solidariai iÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų 5000 Lt neturtinės žalos, 1100 Lt turtinės žalos bei teismo iÅ¡laidas.

Nurodo, kad nei vienas iÅ¡ iÅ¡teisintųjų neturėjo jokio teisinio pagrindo neturėdami savininko ar jo įgaliotų asmenų sutikimo patekti į gyvenamÄ jį namÄ , kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ arba jos priklausinius, įskaitant saugomÄ bÅ«sto teritorijÄ (t. y. į gyvenamojo namo kiemÄ ). Todėl pastarieji į gyvenamÄ jį namÄ ir jo saugomÄ teritorijÄ Ä¯sibrovė neteisėtai. Tai, kad nusikalstamos veikos darymo metu M. G. įtarė, kad Å¡iame name yra jo draugė A. Å ., nesuteikė jam jokio teisėto pagrindo įsibrauti į namÄ , nes tik namo savininkų valia buvo spręsti, kÄ Ä¯ namÄ Ä¯sileisti.

Be to, A. Å . nebuvo net teisiamojo M. G. sutuoktinė. Todėl nesutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad M. G., R. T. ir V. K. tik norėjo įsitikinti, kad M. G. gyvenimo draugė ir vaikas yra saugÅ«s bei iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡eimoje kilusį konfliktÄ . Tokia aplinkybė nepanaikina baudžiamosios atsakomybės. IÅ¡teisintieji negalėjo nesuprasti, kad braunasi į svetimÄ gyvenamÄ jį namÄ , įskaitant ir saugomÄ bÅ«sto teritorijÄ . Namas, esantis (duomenys neskelbtini), iÅ¡ visų pusių apsuptas aukÅ¡tos vientisos gyvatvorės ir metalinės tvoros, įvažiavimas į namo kiemÄ užtvertas vartais, taigi namas ir žemės sklypas akivaizdžiai atitvertas ir atskirtas, aiÅ¡kiai nustatant žemės sklypo ribas.

Todėl visi trys teisiamieji, įeidami į namo kiemÄ , suprato, kad, neturėdami jokio leidimo, patenka į svetimÄ saugomÄ bÅ«sto teritorijÄ . Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktikÄ , kad asmens tolesnis buvimas gyvenamojoje patalpoje po to, kai buvo iÅ¡sakyti teisėti ten gyvenusio asmens reikalavimai pasiÅ¡alinti, teismo turi bÅ«ti įvertintas kaip pavojingas kėsinimasis į asmens bÅ«sto neliečiamybę, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė, nuo kurio asmuo turėjo teisę gintis (LAT 2K-124/2006).

Tiek E. K., tiek kiti liudytojai parodė ir patvirtino, kad nukentėjusysis, stumdamas M. G. link laukinių durų, liepė M. G. iÅ¡eiti lauk, t. y. aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė savininko valiÄ , kad M. G. pasiÅ¡alintų. R. T. taip pat aiÅ¡kiai buvo iÅ¡sakytas reikalavimas nedelsiant pasiÅ¡alinti iÅ¡ namo, į jį buvo nukreiptas Å¡aunamasis ginklas, todėl R. T. negalėjo nesuprasti, kad privalo įvykdyti savininko reikalavimÄ nedelsiant pasiÅ¡alinti. M. G. ir R. T., užuot pasiÅ¡alinę iÅ¡ bÅ«sto, toliau naudojo fizinę prievartÄ prieÅ¡ apeliantÄ : iÅ¡sitempė iÅ¡ namų, mušė kieme, nereagavo į reikalavimus pasiÅ¡alinti, nereagavo net į perspėjamuosius Å¡Å«vius.

V. K. be leidimo nakties metu įsibrovęs į saugomo bÅ«sto teritorijÄ ir sulaukęs nurodymo iÅ¡ jos pasiÅ¡alinti, nenutraukė savo nusikalstamų veiksmų, toliau mušė jį, nereagavo į reikalavimus pasiÅ¡alinti, taip pat nereagavo net į perspėjamuosius Å¡Å«vius, todėl akivaizdu, kad tyčia, net kai buvo iÅ¡sakyti teisėti ten gyvenusio asmens reikalavimai pasiÅ¡alinti iÅ¡ saugomos bÅ«sto teritorijos nepasiÅ¡alino.Apeliantas nurodo, kad tiek M. G., tiek R. T. buvo patekę ne tik į saugomÄ bÅ«sto teritorijÄ , bet ir į gyvenamÄ jį namÄ , nes R.

T. buvo priekine kÅ«no dalimi patekęs į laukinių durų tarpdurį. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėto asmens bÅ«sto neliečiamumo pažeidimo sudėtis yra formali, o nusikalstama veika yra baigta nuo neteisėto patekimo į bÅ«stÄ momento, akivaizdu, kad R. T. taip pat padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 165 str. Nesutinka, kad M. K. nebuvo įėjęs nei į saugomÄ bÅ«sto teritorijÄ , nei į gyvenamÄ jį namÄ . Liudytojas L. S. parodė, kad V. K. liko automobilyje, vėliau buvo iÅ¡lipęs, jo manymu, parÅ«kyti.

Tačiau L. S. negalėjo patvirtinti, kad V. K. visÄ laikÄ rÅ«kė prie automobilio ir niekur nebuvo nuėjęs. L. S. teigė, kad kiemo nestebėjo, klausėsi muzikos ir buvo neatidus. Tokiais parodymais negalima remtis, nes jie prieÅ¡tarauja kitų liudytojų A. Å ., R. K., A. Å ., L. K. parodymams. Atkreipia dėmesį, kad iÅ¡teisintųjų veika padaryta nakties metu, bÅ«nant neblaiviems. Be to, įsibrovė į gyvenamÄ jį namÄ , kuriame tuo metu nakvojo mažamečiai vaikai, ir ėmė smurtauti, taip sukeldami pavojų mažamečiams vaikamsDar nurodo, kad apylinkės teismas nevertino liudytojų H.

L. ir V. Ž. parodymų, duotų teisminio nagrinėjimo metu. Apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad namas ir bÅ«sto teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), yra nesaugoma, nors tarp namo savininko ir UAB „G4S" buvo pasiraÅ¡yta ir tuo metu galiojo Techninės apsaugos sutartis Nr. TS11052, pagal kuriÄ UAB „G4S" įsipareigojo ir vykdė gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), techninę apsaugÄ . Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad M. G. atsisakius iÅ¡eiti iÅ¡ gyvenamojo namo, buvo nuspaustas pavojaus mygtukas, į kurį sureagavo UAB „G4S" ir į įvykio vietÄ iÅ¡siuntė apsaugos ekipaÅ¾Ä .

Kadangi ikiteisminis tyrimas dėl Å¡io įvykio nebuvo atliekamas, todėl UAB „G4S" tarnybinio patikrinimo medžiaga buvo reikÅ¡minga tiriant įvykio aplinkybes. UAB „G4S" atstovas A. S. elektroninio susiraÅ¡inėjimo metu patvirtino, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog atvykę apsaugos ekipažo darbuotojai pamatė link taksi automobilio bėgančius tris asmenis, iÅ¡ kurių du įlipo į taksi automobilį, o vienÄ apsaugos darbuotojai sulaikė. Å ie duomenys akivaizdžiai prieÅ¡tarauja teisiamųjų ir liudytojo L.

S. teisminio nagrinėjimo metu duotiems parodymams, todėl yra labai svarbÅ«s bylos nagrinėjimui, siekiant nustatyti tikrÄ sias įvykio aplinkybes ir užkirsti keliÄ liudytojams duoti melagingus parodymus. Tačiau Å¡i UAB „G4S" tarnybinio patikrinimo medžiaga nebuvo tirta, o H. L. ir V. Ž. parodymai nevertinti, tokiu bÅ«du neiÅ¡tirtos visos svarbios bylai aplinkybės. Taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jo bei liudytojų A. Å ., E. K., A. K., L. K. nepatikimi ir neobjektyvÅ«s, nes jie yra jo giminės ir pažįstami.

Tvirtina, kad analizuodamas apeliantui padarytų kÅ«no sužalojimų atsiradimo aplinkybes, teismas rėmėsi prielaidomis, nes apžiÅ«rėjęs specialistas pilvo srityje kraujosruvų nefiksavo, nes tai buvo padaryta praėjus 4 dienoms. Tai, kad M. G. veidas buvo kruvinas tik patvirtina tÄ aplinkybę, kad perkandus jo pirÅ¡tÄ jis veidÄ susikruvino, o jokių kÅ«no sužalojimų, kurie patvirtintų M. G. teiginius apie tai, kad apeliantas jį bÅ«tų mušęs Å¡ioje byloje nustatyta nebuvo. Tai, kad liudytojai V.

Ž. ir H. L. teigė, jog atvažiavę prie namo matė nueinančius tik du asmenis nereiÅ¡kia, kad ne visi trys kaltinamieji buvo įsibrovę į kiemÄ .Atsikirtime į apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintųjų gynėjas nurodo, kad su nukentėjusiojo apeliacinio skundo motyvais nesutinka ir praÅ¡o juos atmesti. Nukentėjusysis ir jo atstovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.IÅ¡teisintieji ir jų gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Dėl kaltinimo pagal BK 165 str. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 12 d., iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal nukentėjusiojo E. K. apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, M. G. ir R. T. pripažino kaltais ir nuteisė pagal BK 165 str. 1 d. už tai, kad jie 2009 m. vasario 8 d. naktį, apie 1 val., veikdami kartu, neteisėtai ir atvirai prieÅ¡ savininko valiÄ Ä¯sibrovė į kito žmogaus – nukentėjusiojo E. K.

– namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tuo neteisėtai pažeisdami asmens bÅ«sto neliečiamumÄ . Minimu nuosprendžiu apeliacinis skundas dėl V. K. iÅ¡teisinimo tuo pačiu kaltinimu pagal BK 165 str. 1 d. atmestas (b. l. 172-175).Tokios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad M. G., R. T. bei V. K. yra įsiteisėjęs Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. nuosprendis, kuris kaip minėta apeliacine tvarka iÅ¡ dalies buvo panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2009-11-12 nuosprendžiu, todėl jų atsakomybės klausimas dėl veikos pagal BK 165 str. 1 d., padarytos 2009 m. vasario 8 d. naktį, apie 1 val., yra iÅ¡spręstas.Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad inkriminuojamas kaltinimas dėl padarytos veikos pagal BK 165 str. 1 d. iÅ¡teisintiesiems yra 2009 m. vasario 7 d. apie 0.30 val.

Tačiau iÅ¡ privataus kaltinimo skundo bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nusikaltimo padarymo laikas yra ne vasario 7 d., o vasario 8 d. Todėl teisėjų kolegija tai laiko technine klaida. Atitinkamai teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad inkriminuojamas kaltinimas iÅ¡teisintiesiems yra dėl tos pačios veikos, kurios padarymu iÅ¡teistinieji M. G. ir R. T. jau yra nuteisti, o V. K. iÅ¡teisintas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas iÅ¡teisintiesiems dėl to paties kaltinimo jau iÅ¡spręstas kitoje minėtoje baudžiamojoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl iÅ¡teisinimo pagal BK 165 str. 1 d. naikintina ir baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 3 str. 1 d. 8 p., 327 str. 1 d. 1 p.).

Dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iÅ¡sprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi bÅ«ti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. jame padarytos iÅ¡vados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi bÅ«ti pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė bÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus.

Apylinkės teismas netinkamai vadovavosi BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis nuostatomis, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė ir nepripažino kai kurių byloje esančių duomenų kaltinančiais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis M. G. ir R. T. dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 d. 2 p.).Teisėjų kolegija nustato, kad M. G. ir R. T. 2009 m. vasario 07 d., apie 00.30 val.

įsibrovė į R. K. gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir rankomis bei kojomis sudavė jam smÅ«gius į galvÄ bei pilvÄ ir taip jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu nustatyta, kad M. G. ir R. T. 2009 m. vasario 8 d. naktį, apie 1 val., veikdami kartu, neteisėtai ir atvirai prieÅ¡ savininko valiÄ Ä¯sibrovė į nukentėjusiojo E. K. namÄ , esantį (duomenys neskelbtini).Nukentėjusysis R. K. parodė, kad jis savo namuose pastÅ«mė M.

G. , kad Å¡is nesiartintų prie A. Å . ir pareikalavo iÅ¡eiti iÅ¡ namo. Tada M. G. trenkė jam į skruostÄ . Jis stÅ«mė M. G. pro duris ir Å¡is jam įkando į pirÅ¡tÄ . Tada su M. G. susigrÅ«mė prieÅ¡kambaryje. IÅ¡ antro aukÅ¡to nulipo brolis ir liepė M. G. eiti lauk. Vėliau M. G. atidarė laukines duris. Tada M. G. ir R. T. paėmė jį už rankų ir iÅ¡tempė į laukÄ . Laiptai buvo slidÅ«s ir jis nugriuvo nuo laiptų į kiemÄ . Jis gulėjo kniÅ«psčias ir visi trys jį spardė kojomis.

Jis buvo užsidengęs veidÄ , tik jautė, kad spardo trise. Spardė į galvÄ , pilvÄ . Po to, pasigirdo Å¡Å«viai ir visi trys kaltinamieji taksi automobiliu iÅ¡važiavo (b. l. 40). Nukentėjusiojo parodymus patvirtino jo žmona A. K.. Ji parodė, kad M. G. jų namo viduje ieÅ¡kojo savo sugyventinės A. Å ., todėl A. K. pradėjo Å¡auktis vyro pagalbos. Pastarasis bandė iÅ¡ pradžių gražiuoju M. G. iÅ¡praÅ¡yti, tačiau pastarasis sudavė smÅ«gį R. K., tačiau nepamena kur pataikė.

R. K. susigrÅ«mė su M. G., grumtynių metu M. G. įkando R. K.. Tada laukines duris atdarė M. G. ir jis kartu su kitais iÅ¡teisintaisiais iÅ¡sitempė jos vyrÄ Ä¯ laukÄ ir kojomis jį spardė (b. l. 42). AnalogiÅ¡kai aplinkybes nurodė ir liudytojai A. Å . (b. l. 42), E. K., L. K. (b. l. 43). Liudytojas L. S. parodė, kad jis vežė taksi automobiliu tris jaunuolius į (duomenys neskelbtini), vėliau į Kurmaičius, o po to vėl į (duomenys neskelbtini). Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), iÅ¡ taksi iÅ¡lipo M.

G. ir dar vienas vaikinas, o V. K. liko automobilyje. Matė prie namo susistumdymÄ ir iÅ¡ namo kiemo buvo mėtomi akmenys, todėl jis automobiliu pavažiavo toliau. Atvažiavo apsaugos darbuotojai ir grįžo vienas iÅ¡ vaikinų. TrečiÄ vaikinÄ paėmė Vytauto gatvėje (b. l. 41-42).Liudytojas V. Ž. parodė, kad jis dirba apsaugos tarnyboje ir 2009-02-07 naktį jis pagal iÅ¡kvietimÄ vyko į (duomenys neskelbtini). Atvykę pamatė stovintį toliau nuo (duomenys neskelbtini) namo taksi automobilį ir einančius link taksi du jaunuolius.

VienÄ iÅ¡ jaunuolių sulaikė, nes jis buvo kruvinas. Mano, kad sulaikė M. G., nes jis nedidelio Å«gio. IÅ¡ namo kiemo pradėjo mėtyti akmenis į jį, todėl jis jaunuolį paleido. Jaunuoliai bėgo link taksi automobilio. Tokias aplinkybes patvirtino ir H. L. (b. l. 77).IÅ¡teisintieji M. G. ir R. T. neneigia kaltinime nurodytu laiku buvę pas R. K., Å¡ios aplinkybės nustatytos ir minėtu Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu. IÅ¡teisintasis M. G. savo kaltės dėl R.

K. muÅ¡imo nepripažino ir parodė, kad taksi automobiliu kartu su R. T. bei V. K. atvažiavo pas R. K. į (duomenys neskelbtini) ieÅ¡koti savo sugyventinės A. Å . ir jų vaiko. Jis kartu su R. T. nuėjo į K. namÄ , o V. K. liko taksi automobilyje. Ä® vidų įėjo jis vienas, R. T. taip pat norėjo eiti kartu, tačiau jo A. K. neįleido ir jis pasiliko lauke. Jis įėjo į prieÅ¡kambarį ir pamatė sėdinčiÄ A. Å . kambaryje ant lovos, o kur tuo metu buvo R. K. nematė. Jam kalbantis su A.

Å ., iÅ¡ nugaros priėjo R. K. ir ranka trenkė į galvÄ bei paėmęs rankomis už kaklo, pradėjo jį smaugti. Tada jis įkando R. K. į pirÅ¡tÄ ir Å¡is jį paleido. Tada R. K. sudavė jam ranka į galvÄ , pilvÄ , prakirto lÅ«pÄ . Nuo smÅ«gių jis apvirto. Atsigavęs jis nubėgo prie durų, jas atsirakino ir iÅ¡bėgo į laukÄ . IÅ¡ paskos bėgo R. K., kuris jį pastÅ«mė ir jis pagriuvo. R. K. užšoko jam ant nugaros ir jį daužė. R. T. bandė R. K. nustumti ir tada pasigirdo Å¡Å«viai.

Jis nubėgo prie taksi automobilio ir iÅ¡važiavo (b. l. 40-41). IÅ¡teisintasis R. T. dėl R. K. muÅ¡imo taip pat neprisipažino bei nurodė analogiÅ¡kai kaip ir M. G.. Jis neigia buvęs R. K. namo viduje, tvirtina likęs namo kieme. Po 5 min. iÅ¡ namo pro duris iÅ¡bėgo kruvinas M. G., o jį iÅ¡sivijo R. K.. M. G. kieme nugriuvo ir R. K. ant jo užgriuvo ir sudavė M. G. į veidÄ . Jis abiem rankom nustÅ«mė R. K. nuo M. G.. Tuo metu R. K. brolis pradėjo Å¡audyti. Jis iÅ¡sigando ir pabėgo. Gatvėje jį sulaikė apsaugos darbuotojas, tačiau jis iÅ¡trÅ«ko ir nubėgo prie taksi automobilio (b. l. 41).

Išteisintasis V. K. taip pat neprisipažino dėl R. K. mušimo. Jis parodė, kad M. G. su R. T. nuėjo į R. K. namus, o jis liko taksi automobilyje. Buvo išlipęs iš taksi ir rūkė. Matė, kaip iš namo išbėgo M. G. ir jį vijosi R. K.. R. K. trenkė M. G. ir abu jie nugriuvo R. T. bandė juos išskirti, bet iš namo išėjo R. K. brolis ir pradėjo šaudyti. Jis įlipo į taksi automobilį ir taksistas pavažiavo toliau, po to į taksi įlipo R. T., o dar vėliau ir M. G..Specialisto išvada Nr. G 228/09(03) patvirtina, kad R.

K. padaryti Å¡ie kÅ«no sužalojimai: poodinė kraujosruva deÅ¡inio smilkinio (užausio) srityje, deÅ¡inės plaÅ¡takos II bei IV pirÅ¡tų krumplių odos nubrozdinimai, ir V pirÅ¡to kastinės žaizdos, odos nubrozdinimai kairio alkÅ«nės sÄ nario užpakaliniame pavirÅ¡iuje, kairio kelio sÄ nario priekiniame pavirÅ¡iuje bei poodinė kraujosruva deÅ¡inio kelio sÄ nario priekiniame pavirÅ¡iuje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir pavirÅ¡iais: deÅ¡inės plaÅ¡takos V pirÅ¡to pavirÅ¡inės žaizdos atsirado kandant dantimis, kiti sužalojimai gavosi nuo sumuÅ¡imo bei atsitrenkimo (b. l. 6).Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo padarytomis iÅ¡vadomis ir byloje esančius įrodymus vertina kitaip.

Nors M. G. teigia, kad pirmas sudavė R. K., tačiau tokias aplinkybės nepatvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Kaip minėta, M. G. į nukentėjusiojo namo vidų pateko neteisėtai – įsibraudamas prieÅ¡ namo savininkų valiÄ . Jis buvo neblaivus ir siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti santykius su savo sugyventine dėl jos iÅ¡sikraustymo. R. K., jo žmona bei M. G. sugyventinė patvirtino, kad nukentėjusysis siekė iÅ¡praÅ¡yti M. G., tačiau jis neklausė, o pradėjo muÅ¡tynes. Vėliau atidarė laukines duris ir R.

T. padėjo nukentėjusįjį iÅ¡temti į laukÄ . Lauke nukentėjusįjį spardė iki E. K. pradėjo Å¡audyti pistoletu. Pažymėtina, kad apsaugos tarnybos darbuotojai į įvykio vietÄ atvyko sureagavę į pavojaus signalÄ ir atvyko prie nukentėjusiojo namų. Apsaugos darbuotojai V. Ž. ir H. L. matė du einančius jaunuolius, kurie įsėdo į taksi. VienÄ iÅ¡ jų, kuris buvo kruvinas, buvo sulaikę, tačiau paleido, nes į juos buvo mėtomi akmenys. Kad grumtynės buvo ir jas matė patvirtino ir taksi automobilio vairuotojas L.

S.. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo atmesti ar abejoti nukentėjusiojo parodymais, kurie iÅ¡ esmės, prieÅ¡ingai negu nurodyta iÅ¡teisinamajame nuosprendyje, yra nuoseklÅ«s, juos patvirtina ir kiti liudytojų parodymai, todėl jais netikėti vien dėl to, kad visi liudytojai yra nukentėjusiojo giminaičiai, nėra pagrindo. IÅ¡tirtų įrodymų visetas įrodo, kad R. K. buvo suduoti smÅ«giai ne tik namo viduje, bet ir lauke. Kad buvo grumtynės neneigia nei M. G., nei R. T.. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje yra pakankamai įrodymų, kad M.

G. ir R. T. tyčia sudavė smÅ«gius R. K. sudavė į galvÄ bei pilvÄ , dėl to jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atitinkamai M. G. ir R. T. veika turi bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmes M. G. ir R. T., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tyčinį jos pobÅ«dį, tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. M. G. nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Taip pat atsižvelgtina ir į M. G. vaidmenį nusikaltimo padaryme - jis buvo konflikto iniciatorius. Abu teisiami pirmÄ kartÄ , charakterizuojami neigiamai, bausti už administracinius teisės pažeidimus, todėl jiems skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant tikslingus draudimus ir apribojimus.Pagal BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Civilinio kodekso 6.263 str. 2 d. yra numatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas už jÄ asmuo.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 str.). Privatus kaltintojas praÅ¡o priteisti 1100 Lt turtinę žalÄ . Nors byloje yra duomenys, kad tikrai padaryta žala privačiai nuosavybei, nes buvo suplėšyti, iÅ¡purvinti nukentėjusiojo drabužiai, grumtynių metu iÅ¡teplioti kambario tapetai ( b. l. 35), tačiau toks žalos dydis nepagrįstas jokiais dokumentais. Todėl atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija žalos dydį mažina iki 500 Lt, konstatuodama, kad tokia suma, atsižvelgiant į gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, turi bÅ«ti pakankama perklijuoti kambaryje tapetus bei iÅ¡valyti suteptus nukentėjusiojo drabužius.

Kad kokie nors nukentėjusiojo drabužiai buvo suplėšyti ir dėl to atsirado žala, nukentėjusysis įrodymų nepateikė. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Ä®statymai nenustato neturtinės žalos nei minimumo, nei maksimumo. Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ konkretų jam padarytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydį nurodo pats nukentėjusysis ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime. Padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Neabejotinai nukentėjusysis patyrė skausmÄ , iÅ¡gÄ stį, dvasinius iÅ¡gyvenimus bei sukrėtimÄ tiek dėl sužalotos sveikatos, tiek ir dėl įsibrovimo į gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Taip pat atsižvelgtina ir į Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu nustatytÄ neturtinę žalÄ , nes Å¡ie padaryti nusikaltimai glaudžiai susiję, faktiÅ¡kai padaryti tuo pačiu metu, tokiomis pat aplinkybėmis. Taip pat atsižvelgtina į kaltininkų vaidmenį nusikaltimo padaryme.Priteistinos nukentėjusiojo atstovavimo iÅ¡laidos (b. l. 36, 177) (BPK 106 str.).Nuosprendis dėl V.

K. iÅ¡teisinimo pagrįstas. Byloje iÅ¡tirti įrodymai nėra pakankami daryti iÅ¡vadÄ , kad V. K. taip pat sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam R. K.. Taksi automobilio vairuotojas L. S. paneigė aplinkybę, kad V. K. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio kartu su M. G. ir R. T.. Jis parodė, kad V. K. liko sėdėti automobilyje, o iÅ¡lipęs buvo tik parÅ«kyti. Duomenų, kad L. S. gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡kas, suinteresuotas bylos baigtimi, Å¡ioje byloje nėra. Ä® įvykio vietÄ atvykę apsaugos tarnybos darbuotojai V.

Ž. ir H. L. taip pat negalėjo patvirtinti, kad iš kiemo išbėgo trys jaunuoliai. Nukentėjusysis nors ir nurodė, kad kieme buvo visi trys išteisintieji, tačiau kas tiksliai spardė nematė, kad jį spardė trise, sprendžia iš suduotų smūgių kiekio. Kiti name buvę liudytojai taip pat negalėjo įvardinti, kas konkrečiai spyrė nukentėjusiajam, be to įvykio metu buvo susijaudinę, lauke buvo tamsu, todėl galėjo netiksliai įsidėmėti užpuolikų skaičių. Taip pat paminėtina, kad įsiteisėjusiu Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu V.

K. dėl įsibrovimo į R. K. gyvenamÄ jį namÄ , iÅ¡teisintas. Todėl teisėjų kolegija privataus kaltintojo kaltinimÄ V. K. dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 140 str. 1 d. laiko kaip prielaidÄ , nepagrįstÄ neginčijamais įrodymais. Todėl visos abejonės vertintinos iÅ¡teisintojo V. K. naudai. Atitinkamai esant tokioms apeliacinio teismo nustatytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad kaltinimas V. K. nepasitvirtino, todėl apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje atmestinas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 8 p., 326 str. 1 d. 2 p., 3, 4 d., 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d. 2 p. nusprendžia:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalį dėl M. G. ir R. T. iÅ¡teisinimo pagal BK 140 str. 1 d panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį. M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d. ir paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant per šį laikotarpį lankytis prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais vieÅ¡ojo maitinimo ir pramogų įstaigose, esančiose Kretingos mieste ir rajone bei Palangos mieste; per nurodytÄ bausmės laikotarpį įpareigoti bÅ«ti namuose – gyvenamojoje vietoje – nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto;

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 1 d., 4 d., Å¡iÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su bausme, paskirta 2009 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, ir galutinę bausmę nustatyti vienerių metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant per šį laikotarpį lankytis prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais vieÅ¡ojo maitinimo ir pramogų įstaigose, esančiose Kretingos mieste ir rajone bei Palangos mieste; per šį vienerių metų ir 2 mėnesių laikotarpį įpareigoti bÅ«ti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, įpareigoti per 3 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose.R.

T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d. ir paskirti aÅ¡tuonių mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant per šį laikotarpį lankytis pardavinėjančiose alkoholinius gėrimus vieÅ¡ojo maitinimo ir pramogų įstaigose, esančiose Kretingos mieste ir rajone bei Palangos mieste; per nurodytÄ bausmės laikotarpį įpareigoti bÅ«ti namuose – gyvenamojoje vietoje – nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto; Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 1 d., 4 d., Å¡iÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su bausme, paskirta 2009 m. lapkričio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, ir galutinę bausmę nustatyti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant per šį laikotarpį lankytis prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo ir pramogų įstaigose,  esančiose Kretingos mieste ir rajone bei Palangos mieste; per šį 10 mėnesių laikotarpį įpareigoti būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, įpareigoti per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose.Nukentėjusiojo R.

K. apeliacinį skundÄ dėl V. K. iÅ¡teisinimo pagal BK 140 str. 1 d. atmesti.SprendimÄ dėl gynybos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ R. K. M. G. ir R. T. panaikinti.Priteisti R. K. 500 Lt turtinę žalÄ solidariai iÅ¡ M. G. ir R. T..Priteisti R. K. neturtinės žalos atlyginimo: 2000 Lt iÅ¡ M. G.,       1000 Lt iÅ¡ R. T..Priteisti R. K. atstovavimo iÅ¡laidų iÅ¡ M. G. ir R. T. po 1000 Lt. Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalį dėl M. G., R. T. ir V. K. iÅ¡teisinimo pagal BK 165 str. 1 d. panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                                           Rasa Valentinienė Kolegijos teisėjai                                                                                            Remigijus Preikšaitis                                                                                                                      Eduardas Maškevičius