fc9fb464-b2b5-40df-bdb2-49e16520abdf · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-593/2012Procesinio sprendimo kategorija 106.4LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės MilaÅ¡ienės, Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2566-565/2012 pagal ieÅ¡kovo A.

B. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos apeliaciniam teismui, teisėjams A. D. ir V. M. , Jonavos rajono apylinkės teismui ir teisėjai J. P. dėl žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos apeliaciniam teismui, teisėjams A. D. ir V. M. , Jonavos rajono apylinkės teismui ir teisėjai J.

P. , praÅ¡ydamas pripažinti, kad atsakovai Lietuvos apeliacinis teismas, teisėjas A. D. , teisėjas V. M. , Jonavos rajono apylinkės teismas ir teisėja J. P. pažeidė ieÅ¡kovo teises ir vykdė diskriminacijÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu ir priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės 152 000 Lt žalai atlyginti. II.              Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 12 d. nutartimi pripažino ieÅ¡kovo nurodytus atsakovus: Jonavos rajono apylinkės teismÄ , teisėjÄ J.

P. , Lietuvos apeliacinį teismÄ , teisėjus A. D. ir V. M. netinkamais atsakovais, konstatavęs, kad tinkamu atsakovu byloje dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlyginimo yra valstybė. Teismas pažymėjo, kad tik tuo atveju, jei ieÅ¡kinys yra grindžiamas tyčiniais teisėjo ar teismo pareigÅ«no veiksmais, teisėjas ar kitas teismo pareigÅ«nas turėtų bÅ«ti įtraukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje, nes bylos baigtis galėtų turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos jų teisinei padėčiai (CK 6.272 str. 4 d.).

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad teisėjas ar teismas, kai reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlyginimo visais atvejais yra netinkamas atsakovas. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kinio turinį, sprendė, jog ieÅ¡kinys yra grindžiamas Jonavos rajono apylinkės teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-737/2011, kurioje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas ir ieÅ¡kovui paskirta bauda;

Lietuvos apeliacinio teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2KT-66/2011, kurioje atmestas A. B. pareiÅ¡kimas dėl Kauno apygardos teismo nuÅ¡alinimo ir pareiÅ¡kėjui paskirta bauda, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2KT-66/2011, kurioje teismas atsisakė priimti A. B. skundÄ . Teismas atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovas neįvardija atsakovais nurodytų teisėjų bei teismų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertintini kaip tyčiniai neteisėti veiksmai, dėl kurių valstybė turėtų atgręžtinio reikalavimo teisę.

III.             Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas A. B. praÅ¡o Å¡iÄ teismo nutartį panaikinti ir klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismo nutartis pažeidžia CPK 45, 225 straipsnių reikalavimus, pagal kuriuos teismas tik bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos pakeisti atsakovÄ tinkamu atsakovu, tačiau jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, kad atsakovas bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės, kadangi pagal CPK 225 straipsnį teismui priėmus ieÅ¡kinį nėra suteikta teisė spręsti atsakovo pakeitimo klausimÄ be ieÅ¡kovo ar Å¡alių motyvuoto praÅ¡ymo ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje.

Nutartimi pažeidžiamas CPK 141 straipsnis, kadangi teismas keičia ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ be ieÅ¡kovo sutikimo jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje ir tuo pažeidžia CPK 176-185 straipsnių nuostatas bei ieÅ¡kovo teisę į įrodinėjimÄ ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , nes be ieÅ¡kovo nurodytų atsakovų atsiliepimų į ieÅ¡kinį negalima visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinti visas bylos aplinkybes ir įrodymus. Be to, nutartyje atvirai meluojama, kad neįvardyti tyčiniai neteisėti atsakovų veiksmai.

Nutartyje nukrypta nuo Konstitucinio Teismo suformuotos precedento taikymo praktikos civiliniame procese, kai teismai nagrinėdami bylas privalo vadovautis ne tik Konstitucija, įstatymais bei Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuota praktika, bet ir kitų teismų priimtais sprendimais dėl nustatytų faktų ir aplinkybių. Taip pat nutartyje nėra motyvų, kuriais pagrįstos išvados, jog neįvardinti tyčiniai atsakovų veiksmai ar argumentų, kuriais atmetami pateikti kartu su ieškiniu rašytiniai įrodymai dėl tyčinių neteisėtų teisėjų veiksmų, kas patvirtina absoliučius nutarties negaliojimo pagrindus.

Teismas jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje reikalauja įrodyti tyčinius neteisėtus atsakovų veiksmus ir iÅ¡ anksto vertina įrodymus. Tai patvirtina iÅ¡ankstinį įrodymų ir aplinkybių vertinimÄ nutartyje ir įtakoja Å¡aliÅ¡ko ir priklausomo sprendimo priėmimÄ ateityje, pažeidžiant CPK 259, 260, 263, 270 straipsnių reikalavimus. IV.             Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011 yra nurodęs, kad taikant civilinio proceso nuostatas, teismo priedermė – dalyvauti sprendžiant tinkamos, turinčios atsakyti pagal ieÅ¡kinį, Å¡alies nustatymo klausimÄ .

Tokia teismo priedermė atsiranda jau pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje. Pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį ir 230 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių ginčo pobÅ«dį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalykÄ ir nurodo Å¡alims, kurias aplinkybes byloje bÅ«tina nustatyti, pareikalauja iÅ¡ jų įrodymų, derindamas Å¡alių teisines pozicijas iÅ¡sprendžia procesinę byloje dalyvaujančių asmenų padėtį (CPK 159, 179, 225 str.).

Tokios nuostatos dėl CPK 228, 230 straipsnių aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse (2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos madų kūrėjų asociacija v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-94/2005; 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. A. Z., bylos Nr. 3K-3-612/2005; 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Jutra“ v.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-23/2007; 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos rajono savivaldybė v. Ž. S., bylos Nr. 3K-3-100/2007; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. v. Z. V., bylos Nr. 3K-3-154/2007; 2008 liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Č., J. J. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-380/2008). Å i priedermė iÅ¡lieka ir bylos nagrinėjimo teisme stadijoje. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos Å¡alies pakeitimÄ tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovÄ tinkamu atsakovu.

To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, kad atsakovas bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės. AiÅ¡kindamas ir taikydamas Å¡ias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Å¡ios teisės normos prasmę praÅ¡yti pakeisti netinkamÄ Å¡alį (tiek ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovÄ ) gali bet kuri Å¡alis, taip pat Å¡is pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos Å¡alies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieÅ¡kovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. N. v.

UAB „Lietuva Statoil“, bylos Nr. 3K-3-465/2006). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neturi apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių aiÅ¡kinimu, o vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais, CPK 230 straipsnio 1 dalimi, 243 straipsniu, privalo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims teisę pakeisti netinkamÄ atsakovÄ bei iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos rajono savivaldybė v.

Ž. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-100/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. daugiabučio namo savininkų bendrija ,,Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nordic investicija“ v. Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. 3K-3-120/2009).

Teismas neturi, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs tikrosios ieÅ¡kovo valios dėl Å¡alies procesinės padėties nustatymo, atlikti vienokius ar kitokius veiksmus. Tokiu atveju vykdomas beprasmis procesas – gaiÅ¡inamas teismo bei dalyvaujančių byloje asmenų laikas, eikvojamos lėšos, pažeidžiami proceso koncentracijos, ekonomiÅ¡kumo bei kooperacijos principai (CPK 7, 8 str.), svarbiausia – nepasiekiami CPK 2 straipsnyje įtvirtinti proceso tikslai. Taigi, kaip minėta, teismas turi iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovo teisę pakeisti netinkamÄ atsakovÄ bei iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alies nepakeitimo procesinius padarinius, o ieÅ¡kovui atsisakius įgyvendinti netinkamos Å¡alies pakeitimo teisę, nagrinėja bylÄ pagal pareikÅ¡tus reikalavimus.

Nors CPK 225 straipsnio 5 punktas (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2011 m. spalio 1 d.) nustatė, kad priėmęs ieÅ¡kinį, teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylÄ dalyvaujančiais asmenimis ir dėl netinkamos Å¡alies pakeitimo tinkama, tačiau Å¡i teisės norma nepaneigia CPK 45 straipsnio reikalavimo keičiant bylos Å¡alį paisyti ieÅ¡kovo nuomonės. CPK 225 straipsnio 5 punkto paskirtis sietina su bylos proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais.

Teismo iÅ¡ankstinė netinkamos bylos Å¡alies pakeitimo galimybė siejama su prielaida ir skirta tam, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo vieno posėdžio metu, nevilkinant bylos nagrinėjimo. CPK 225 straipsnio 5 punkto nuostata negali paneigti CPK 45 straipsnyje įtvirtintos ieÅ¡kovo teisės pareikÅ¡ti valiÄ bylos nagrinėjimo metu dėl tinkamos/netinkamos Å¡alies pakeitimo, nes tik jam (ieÅ¡kovui) sutikus netinkamas atsakovas gali bÅ«ti pakeistas tinkamu atsakovu. Taigi teismas priėmęs ieÅ¡kinį ir padaręs prielaidÄ dėl bylos Å¡alies (Å¡alių) netinkamumo, priėmęs nutartį pakeisti Å¡alis, jas iÅ¡kvietęs į teismo posėdį, galutinį sprendimÄ dėl bylos Å¡alių pakeitimo turi priimti bylos nagrinėjimo metu, iÅ¡siaiÅ¡kinęs ieÅ¡kovo valiÄ ir tik gavęs jo sutikimÄ .

Priešingu atveju bus pažeistas dispozityvumo principas (CPK 13 str.). Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 45 straipsnio 3 dalies nuostatas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, todėl skundžiama nutartis panaikinama. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 2 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti. Teisėjai                                                                                            Danutė Milašienė                                                                                            Nijolė Piškinaitė                                                                                            Vigintas Višinskis