fc9f07f1-7aed-4d48-838f-e845c0d6f109 · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-64-245/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07016-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs Ž. D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo Ž. D. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo 2015-11-19 nutarimu Ž. D. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. galutine subendrinta 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda su transporto priemonės „Mercedes Benz A 170 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu už tai, kad ji 2015-08-08, apie 10.00 val. – 21.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko reikiamo tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį, dėl ko buvo apgadinti automobiliai.

Eismo įvykio metu padariusi turtinę žalÄ , nesant nukentėjusiojo įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) numatyta tvarka, iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo. Tuo pažeidė KET 9, 14, 126, 219.1, 222 punktų reikalavimus.Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1241 str. 8 d., bylos teisena Ž. D. atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.Ž. D. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-11-19 nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jos atžvilgiu nutraukti.

Skunde nurodo, kad pažeidimų, už kuriuos yra nubausta, nepadarė. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos kaltę. Teismo nutarimas grindžiamas spėlionėmis, prielaidomis, be to, yra prieÅ¡taringas. Apeliantė nesupranta, kodėl teismas nustatė, kad jos veiksmuose yra ATPK 1241 str. 8 d. sudėtis, tačiau administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukė. Teismo nutarime taip pat nenurodytas konkretus administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas, nepasisakoma dėl įvykį mačiusio liudytojo parodymų, kuris neva pateikė duomenis apie pažeidimÄ padariusį asmenį, taipogi dėl palikto raÅ¡telio.

Teismas neaptarė ir įvykio mechanizmo, t. y. kokiu bÅ«du buvo apgadintas kitas automobilis, kokios markės automobilis apgadintas, kokie konkrečiai apgadinimai padaryti. Skundžiamame nutarime nenurodyta, kokį automobilį ji vairavo, kai padarė administracinius teisės pažeidimus. Tai, kad ji turi automobilį „Mercedes Benz A 170 CDI“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negali bÅ«ti pagrindu jÄ apkaltinti KET pažeidimu. Jos automobilį policijos pareigÅ«nas buvo apžiÅ«rėjęs, tačiau jokių pėdsakų nerado.

Teismas nepakankamai įvertino D. D. parodymus, kuri parodė, kad apeliantė iÅ¡ automobilių stovėjimo vietos priekiu judėjo į priekį, o ne atgaline eiga. Taip judėdama ji negalėjo apgadinti greta stovėjusio automobilio galinio bamperio ir savo automobilio priekinio bamperio. Ž. D. pažymi ir tai, kad aplinkybė, jog ji geranoriÅ¡kai nevyko į policijos įstaigÄ , negali bÅ«ti pagrindu jÄ nubausti. Apeliantė teigia, kad nebuvo įsitikinusi, jog jÄ kviečia policijos pareigÅ«nas.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus virÅ¡ininkas praÅ¡o Ž.

D. skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015-11-19 nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Ž. D. apeliacinis skundas netenkinamas.Skundžiamu nutarimu Ž. D. nubausta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymÄ . Ginčas Å¡ioje byloje yra kilęs dėl apeliantės kaltės įrodytumo, kadangi Ž. D. neigia apgadinusi kitÄ transporto priemonę ir pasiÅ¡alinusi iÅ¡ įvykio vietos, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ATPK 30211 str.).Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ ir pirmosios instancijos teismo nutarimÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra pakankamai argumentuotos, teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.Ž.

D. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , nustatyta remiantis ne vien anoniminio raÅ¡telio turiniu. Nors liudytoja S. L. pateikė raÅ¡telį, kurį rado už savo apgadintos transporto priemonės priekinio valytuvo, kuriame nurodyta, kad „deÅ¡inį galinį buferį nubraukė (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡is įrodymas pats savaime nepatvirtina, jog eismo įvykyje dalyvavo bÅ«tent Ž. D. vairuojamas automobilis, vis dėlto, jis patvirtina kitus byloje surinktus įrodymus, kurie liudija, kad automobilį „Ford Focus C-MAX“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė bÅ«tent apeliantės automobilis. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad tuo metu, kai buvo braižoma eismo įvykio schema, t. y. iÅ¡kart atvykus į eismo įvykio vietÄ , nebuvo žinoma, kokiu bÅ«du buvo padaryti apgadinimai, joje tik konstatuojamas automobilio „Ford Focus C-MAX“ apgadinimo faktas, kadangi kitas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis pasiÅ¡alino. Byloje esančioje eismo įvykio vietos schemoje (b. l.

3) konstatuota, kad yra sugadintas automobilio „Ford Focus C-MAX“ galinis bamperis deÅ¡inėje pusėje. Kartu pažymėtina, kad eismo įvykio vietos schema yra tik vienas iÅ¡ įrodymų byloje, kurioje atvaizduojamos tuo metu žinomos eismo įvykio aplinkybės. Vėliau, paaiÅ¡kėjus eismo įvykio mechanizmui, eismo įvykio vietos schema nebėra pildoma, tačiau bylÄ papildo kiti surinkti įrodymai, susiję su nagrinėjamu įvykiu. Analizuojamu atveju pagal rastÄ nenustatyto asmens paraÅ¡ytÄ raÅ¡telį su nurodytais automobilio valstybiniais numeriais, nustačius transporto priemonės „Mercedes Benz A 170 CDI“ savininkę, buvo apžiÅ«rėta minėta transporto priemonė.

Byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 13-17) liudija, kad apgadinimai, esantys ant Ž. D. automobilio, sutampa su apgadinimais, esančiais ant S. L. vairuotos transporto priemonės. Nors S. L. automobilio apgadinimai yra žymesni nei Ž. D., tačiau visiškai identiški apgadinimai nėra įmanomi. Svarbu tai, jog sutampa apgadinimų aukštis (50-60 cm) bei lokalizacija. Automobilis „Ford Focus C-MAX“ buvo apgadintas šiam stovint priekiu automobilių stovėjimo aikštelėje ir Ž. D. išvažiuojant iš aikštelės atbuline eiga.

Nors apeliantė skunde teigia, kad jos motina D. D. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad iš automobilių aikštelės Ž. D. išvažiavo priekiu, tačiau tai nėra pagrįstas teiginys. Iš byloje esančio posėdžio protokolo matyti, kad liudytoja D. D. tiksliai neprisiminė, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pastatytas jos dukters vairuojamas automobilis, pasakymas „lygtai priekiu“ negali būti vertinamas kaip neabejotinai teisingas. Be to, pažymėtina ir tai, kad D.

D. sėdėjo automobilio gale kartu su Å¡uniuku, apgadinimai itin žymÅ«s nėra, todėl ji, bÅ«dama garbaus amžiaus ir pati nevairuodama transporto priemonės, galėjo sÄ Å¾iningai nesuvokti, kad įvyko eismo įvykis. Be to, jos dėmesį galėjo blaÅ¡kyti ir kartu su ja sėdėjęs Å¡uniukas. Taigi D. D. parodymai nėra informatyvÅ«s, jais negalima nei pagrįsti, nei paneigti apeliantės kaltės. Tuo tarpu aukščiau iÅ¡dėstyti įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir patvirtina, kad automobilį „Ford Focus C-MAX“ apgadino automobilio „Mercedes Benz A 170 CDI“ vairuotoja.

Juo labiau, kad pati Ž. D. neneigia, jog įvykio vietoje buvo, t. y. 2015-08-08 buvo atvykusi į (duomenys neskelbtini), esančiÄ prekybos centro „Hyper Maxima“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę. Apeliantė skunde teigia, kad nebuvo nustatytas pažeidimų padarymo laikas, tačiau toks teiginys yra nepagrįstas. Yra nustatyta tiksli pažeidimų padarymo data bei apytikslis laikas – taip 10.00 val. ir 21.00 val. Itin tiksliai nustatyti pažeidimų padarymo laikÄ analizuojamu atveju nėra objektyvios galimybės, kadangi pažeidėja iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino.

Sutiktina, kad buvo galima bandyti nustatyti tikslesnį laikÄ , iÅ¡siaiÅ¡kinant, kuriuo metu apeliantė su savo motina buvo atvykusios prie parduotuvės „Hyper Maxima“, tačiau tai nekeistų inkriminuotų teisės pažeidimų pobÅ«džio esmės. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas laiko intervalas neapsunkino Ž. D. galimybės gintis nuo inkriminuotų pažeidimų, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas ne konkretus, tačiau apytikslis pažeidimų padarymo laikas nelaikytinas esminiu trÅ«kumu.

Tai, jog skundžiamame nutarime nėra nurodyta kokios markės automobilis buvo apgadintas taip pat neturi įtakos veikos kvalifikavimui. Ž. D. dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo apklausta ir apgadintos transporto priemonės savininkė, taigi apeliantė galėjo Å¡iai užduoti norimus klausimus bei iÅ¡siaiÅ¡kinti norimas aplinkybes.ApibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio požymius, pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi bÅ«ti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, iÅ¡siaiÅ¡kinamas ir pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos motyvo, tikslo turinys.

Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikÅ¡mė, pasireiÅ¡kianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl asmuo nutarė pasiÅ¡alinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.Nagrinėjamu atveju pripažinti, jog kilusi žala yra visiÅ¡kai mažareikÅ¡mė nėra pagrindo (draudimo bendrovė padarytÄ Å¾alÄ Ä¯vertino 207 eurais), tačiau apgadinimai pripažintini ne itin žymiais.

Vis dėlto, suvokti, jog kilo eismo įvykis apeliantei niekas netrukdė. Pažeidimas užfiksuotas vasaros metu – rugpjūčio aÅ¡tuntÄ dienÄ , t. y. Å¡viesiu paros metu, todėl matomumas buvo geras. Taigi eismo įvykį sÄ lygojo kitos aplinkybės – neatidumas, nerÅ«pestingumas. IÅ¡raÅ¡as apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 20-32) liudija, kad Ž. D. nėra drausminga vairuotoja, už vairavimÄ esant neblaiviai, jai yra atimta teisė vairuoti transporto priemones 36 mėnesių laikotarpiui.

Tačiau nepaisant to, apeliantė vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį. Taigi ji turėjo svariÄ priežastį pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal anoniminiame raÅ¡telyje nurodytÄ transporto priemonės, galimai sukėlusios eismo įvykį, valstybinį numerį nustačius Å¡io automobilio savininkę, tyrimÄ atliekantis pareigÅ«nas su pastarÄ ja bandė susisiekti, tačiau atsiliepusi moteris pareigÅ«nui pasirodė neblaivi, pareiÅ¡kė, kad niekur nevažiuos (b. l. 4-5).

Nors vėliau apeliantė aiÅ¡kino, kad nesuprato, jog jai skambino policijos pareigÅ«nas ir tai negali bÅ«ti pagrindas jÄ nubausti, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog eismo įvykio sukėlimas esant neblaiviai Ž. D. nėra inkriminuotas. Ar įvykio metu apeliantė buvo neblaivi, nėra nustatyta, vien pareigÅ«no subjektyvaus vertinimo neužtenka fakto konstatavimui. Tačiau nustatyti tiksliÄ priežastį ar motyvÄ , kodėl buvo pasiÅ¡alinta iÅ¡ įvykio vietos, straipsnio dispozicija nereikalauja. Tai nėra bÅ«tinas sudėties požymis.

Asmens, pasiÅ¡alinančio iÅ¡ eismo įvykio vietos, motyvai gali bÅ«ti administracinės atsakomybės už sukeltÄ eismo įvykį vengimas, vairavimo esant neblaiviam fakto nuslėpimas, nenoras skirti laiko procedÅ«roms, susijusioms su eismo įvykio įforminimu, tiek ir daugelis kitų, kiekvieno asmens subjektyviai suvokiamų, motyvų. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad Ž. D., žinodama KET reikalavimus, suvokdama, kad įvyko eismo įvykis, ir žinodama, kad tokioje situacijoje privalu iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus, Å¡ios pareigos nevykdė, t. y. tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Dėl Å¡ių priežasčių pritartina nutarime padarytai iÅ¡vadai, apeliantės veika teisingai kvalifikuota ne tik pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, bet ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.Apeliantė skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra prieÅ¡taringas, teismas nustatė, kad jos veiksmuose yra ATPK 1241 straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, tačiau administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ dėl Å¡io straipsnio nutraukė. Å iuo aspektu pažymėtina, jog skundžiamame nutarime iÅ¡ tiesų padaryta techninė klaida, nurodant, kad surinkti įrodymai patvirtina ATPK 1241 straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ .

Tačiau toliau tekste iÅ¡aiÅ¡kinta, kodėl teisena dėl minėto straipsnio nutraukiama. Å iems motyvams aukÅ¡tesnės instancijos teismas pritaria, skundžiamo nutarimo rezoliucinė dalis suformuluota teisingai, todėl aukščiau nurodytas netikslumas laikytinas raÅ¡ymo apsirikimu, kuris nekeičia nutarimo esmės. Remiantis iÅ¡dėstytu, pagrindo naikinti ar keisti apylinkės teismo nutarimÄ nenustatyta, todėl apeliantės skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :

Ž. D. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                               Kęstutis Dargužis