fc9dd5f8-5f92-42df-bc57-54e0366b3d5b · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-523-505/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00569-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 21; 15.2.3.1; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 17 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Ingai Å agamogienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. L.,atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų, atstovei Ž. Ž.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Marijampolės pataisos namams, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų, 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 33-35).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė bei teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog atvykus į Marijampolės pataisos namus kreipėsi dėl darbo centrinėje katilinėje- kÅ«riku, kadangi anksčiau tokį darbÄ dirbo bei turi iÅ¡silavinimÄ .

Tačiau dėl neapaiÅ¡kinamų priežasčių jo nepaskyrė ten dirbti, o paskyrė į 5 bÅ«rį- siuvimo cechÄ , vėliau buvo paskirtas siuvimo Å¡tampavimo ceche- metalo nuėsdintojo, vielos traukėjo, Å¡alto iÅ¡sodinimo automatų operatoriaus mokiniu. Po to buvo paskirtas liejimo ceche- kokilisto mokiniu, Å¡altkalvio remontininko mokiniu, vėliau buvos paskirtas dirbti Žaliavų ir medžiagų sandėlyje- krovėjo rankomis mokiniu. Siuvėjo darbo pareiÅ¡kėjas neatsisakė. Dėl tokių veiksmų pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ .

Po minėto skundo buvo pasiÅ«lytas kitas darbas ir pažadėta kai atsiras vieta katilinėje priims pareiÅ¡kėjÄ ten dirbti, tačiau iki Å¡iol jis nebuvo paskirtas. Dėl sveikatos problemų teko priverstinai iÅ¡eiti iÅ¡ darbo. Taip pat nurodė, jog vėliau susirado savarankiÅ¡kai kitÄ darbÄ , tačiau dėl neaiÅ¡kių priežasčių į jo vietÄ buvo priimtas kitas asmuo. Gydytojo iÅ¡vada taip pat kelia abejonių, kadangi antrÄ kartÄ darant sveikatos patikrinimÄ jokių ligos požymių nebuvo nustatyta. 2013 m. gegužės mėn. centrinėje katilinėje buvo laisva darbo vieta, tačiau ir tuo metu pareiÅ¡kėjas nebuvo įdarbintas.

Pagrindinis ir svarbiausias Å¡ios valdžios institucijos veiksmas (neveikimas) pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, yra BVK nustatytų įstatyminių normų nesilaikymas. BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta sÄ lyga, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji bÅ«tų įtraukiami į darbÄ atsižvelgiant į jų darbingumÄ ir, kiek galima, į turimÄ specialybę.

Pataisos įstaigos administracija visais įmanomais bÅ«dais vengė įdarbinti pareiÅ¡kėjÄ pagal specialybę, dėl ko buvo įdarbintas kenksmingomis sÄ lygomis. Laikinai paskyrė popieriaus ruoÅ¡inių klijuotojo pareigoms, darbo pagal turimÄ specialybę nesuteikė. Nepaisant to, kad iki Å¡ių dienų vandens Å¡ildymo katilų maÅ¡inistais buvo įdarbinta deÅ¡imtys asmenų, neturinčių bÅ«tino tam darbui iÅ¡silavinimo, pareiÅ¡kėjas buvo mėtomas iÅ¡ vienos darbo vietos į kitÄ , dėl to 2011 metų rugsėjį buvo nustatyta liga, dėl kurios nebegali dirbti pagal turimÄ specialybę.

Bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas pripažino, kad dirbti katilų maÅ¡inistu (kÅ«riku) jis negali, nes nėra atestuotas vidutinio naÅ¡umo garo ir vandens Å¡ildymo katilų maÅ¡inisto darbui įstatymų nustatyta tvarka. Dėl valdžios institucijos veiksmų (neveikimo) patyrė 5000 Lt neturtinę žalÄ (jei bÅ«tų dirbęs ginčo laikotarpį, bÅ«tų uždirbęs po 200 Lt per mėnesį), kuri atsirado patyrus emocinius nepatogumus, psichologinį stresÄ dėl jo, kaip žmogaus teisių pažeidimo, garbės ir orumo žeminimo ir susirgus Å«mia plaučių liga, kuri nėra gydoma, neteko pajamų.Atsakovas Valstybės įmonė prie Marijampolės pataisos namų atsiliepimu į skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 47-49).Atsiliepime į skundÄ nurodė bei teismo posėdžio metu atstovė paaiÅ¡kino, jog pagrindiniai nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbÄ kriterijai yra jų darbingumas ir turima specialybė (profesija).

Darbingumas yra fizinis ar psichinis žmogaus pajėgumas dirbti nustatytos apimties ir trukmės darbÄ tam tikru tempu. Darbingumas nustatomas pagal fizinį pajėgumÄ , sveikatÄ , žmogaus amžių, nuovargio tempÄ ir reikiamo poilsio trukmę. Jeigu keli nuteistieji vienodai atitinka pagrindinius atrankos dėl priėmimo į darbÄ kriterijus, reikalinga vadovautis Å¡iais papildomais kriterijais: nuteistojo turima darbinė patirtis. Ä® darbinės patirties laikotarpį įskaitomas ir darbas, dirbtas laisvės atėmimo vietų įstaigose ar valstybės įmonėse prie pataisos namų; nuteistojo drausmė (turimos galiojančios nuobaudos ar paskatinimo priemonės) ir motyvacija darbui; nuteistojo atžvilgiu vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal vykdomÄ jį dokumentÄ .

Jeigu keliems nuteistiesiems vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal vykdomuosius dokumentus, pirmenybę įsidarbinti turi nuteistasis, privalÄ s mokėti vaikams iÅ¡laikyti periodines iÅ¡mokas. Nuteistųjų paskyrimo į darbÄ papildomi kriterijai: naujai atvykę į Marijampolės pataisos namus (toliau - pataisos namus) nuteistieji, skirstant pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtintai skirstymo komisijai į pataisos namuose esančius bÅ«rius, dalyvaujant valstybės įmonės cechų (tarnybų) vadovams, nuteistajam sutinkant, gali bÅ«ti iÅ¡ karto nukreipiami dirbti; namuose esančius bÅ«rius, dalyvaujant valstybės įmonės  cechų (tarnybų) vadovams, nuteistajam sutinkant, gali bÅ«ti iÅ¡ karto nukreipiami dirbti; pagal bÅ«rių virÅ¡ininkų rekomendacijas; kai cecho, struktÅ«rinio padalinio vadovas pareiÅ¡kia pageidavimÄ dėl nuteistojo paskyrimo į darbÄ ; pagal pačių nuteistųjų pageidavimÄ , administracijai atsižvelgiant į laisvas darbo vietas ir pareigas, neturintys galiojančių drausminių nuobaudų.

Taisyklių 2 punkte (skyriuje) numatytais atvejais nuteistojo priėmimas į darbÄ turi bÅ«ti suderintas su Vidaus tyrimų skyriumi, Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriumi bei Sveiktos priežiÅ«ros tarnyba. Dirbti potencialiai pavojingų įrenginių aptarnavimo operatoriais gali bÅ«ti priimti tik tie nuteistieji, kurie turi atitinkamai specialybei reikalingus dokumentus. Pretendentai dirbti darbÄ , reikalaujantį specialių žinių, turi turėti kvalifikacinius pažymėjimus. Nuteistųjų įdarbinimas nuo 2007 m. pasiekto 40,5% krito iki 18,8% 2013 m.

I pusmečio duomenimis. Ir tai sÄ lygoja bendras ekonominis nuosmukis. A. L. į Valstybės įmonę prie Marijampolės pataisos namų paskirtas dirbti direktoriaus įsakymais sekančiai: Nr. 4-166 nuo 2006-12-13 Siuvimo ir Å¡tampavimo ceche metalo nuėsdintuoju, Å¡alto iÅ¡sodinimo automatų operatoriumi mokiniu, Nr. 4-12 nuo 2007-01-23 kokilistu mokiniu Liejimo ceche, Nr. 4-36 nuo 2007-02-15 Å¡altkalviu remontininku mokiniu Liejimo ceche, Nr. 4-70 nuo 2007-04-02 suteikta Å¡altkalvio remontininko 2 kategorija, Nr. 4-218 nuo 2007-10-17 krovėju rankomis mokiniu Žaliavų ir medžiagų sandėlyje, Nr. 4-1 nuo 2008-01-07 suteikta krovėjo rankomis 2 kategorija, Nr. 4-86 nuo 2008-04-22 Å¡altkalviu remontininku mokiniu Liejimo ceche, Nr. 4-114 nuo 2008-06-02 suteikta Å¡altkalvio remontininko 2 kategorija Liejimo ceche. 2011-06-16 A.

L. buvo atlikta rentgeno nuotrauka ir diagnozuota tuberkulioziniai kalcinatai deÅ¡iniame plautyje (medicininė pažyma Nr.20/07-116). Ä®vertinus rizikos veiksnius A. L. darbo vietoje pagal gydytojo iÅ¡vadÄ nuo 2011-11-09 A. L. dirbti buvo neleista, todėl į darbÄ jis buvo nevedamas. Kaip matyti iÅ¡ darbinės veiklos suvestinės bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2011 m. A. L., įvertinus jo fizinį pajėgumÄ , sveikatÄ , amžių, nuovargio tempÄ ir reikiamo poilsio trukmę, buvo aprÅ«pintas darbu Valstybės įmonėje prie Marijampolės pataisos namų, tačiau jis neturėjo pastovumo darbui, ganėtinai dažnai keitė norÄ Ä¯sigyti naujÄ specialybę.

Buvo dažniau reiklus kitiems, bet ne sau. Kaskart jam keičiant darbo vietÄ Ä¯monė jį savo lėšomis apmokindavo, suteikdavo tam darbui atlikti reikalingÄ kvalifikacijÄ , bet po mokymų jis dėl įvairiausių priežasčių keisdavo darbo sritį. Atkreipė dėmesį į tai, kad centrinėje katilinėje, kur iÅ¡reiÅ¡kė norÄ dirbti pareiÅ¡kėjas, pagal profesijų sÄ raÅ¡Ä dirba tik kÅ«rikai, kurie apmokinti ir atestuoti pagal vidutinio naÅ¡umo garo ir vandens Å¡ildymo katilų maÅ¡inistų mokymo programÄ mokymo įstaigoje turinčioje Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerijos iÅ¡duotÄ licencijÄ mokyti pagal Vidutinio naÅ¡umo garo ir vandens Å¡ildymo katilų maÅ¡inistų mokymo programÄ .

VidutiniÅ¡kai per metus pastoviai dirba 14 žmonių. Dėl įvairių priežasčių (atlikus bausmę, režimo ir darbo drausmės pažeidimus, iÅ¡vykimai etapais ir kiti) kÅ«rikų kaita per metus nuo 2005 metų vidutiniÅ¡kai yra 2,2%. Pagal LR Å«kio ministro 2005-03-24 įsakymu Nr.4-122 patvirtintų „Energetikos objektus ir įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo nuostatų" 34.5 p. reikalavimÄ papildomas atestavimas energetikos darbuotojams skiriamas, jeigu įmonės operatyviniai budėtojai (kÅ«rikai) nedirbo ilgiau kaip 6 mėnesius.

Darbas centrinėje katilinėje su potencialiai pavojingais įrenginiais - garo ir vandens Å¡ildymo katilais „Kalvis - 500" ir „Kaistra 1,2 MGV" reikalauja ypatingų žinių, pastovumo, įgÅ«džių, specialių kvalifikacinių reikalavimų, geros sveikatos bei mokymo įstaigoje iÅ¡duoto galiojančio vidutinio naÅ¡umo garo ir vandens Å¡ildymo katilų maÅ¡inisto pažymėjimo, todėl centrinės katilinės maÅ¡inistų (kÅ«rikų) rotacija yra labai maža. Todėl A. L. negalėjo ir negali dirbti kÅ«riku, kaip neatestuotas asmuo tam darbui, tai paminėta ir nuteistųjų priėmimo į darbÄ ir atleidimo iÅ¡ darbo tvarkoje.

Mokytis, persiatestuoti šiai profesijai pareiškėjas noro nereiškė, nors apie tai buvo informuotas 2006-05-23 Nr.5-654 rašte. Nuteistųjų prašymų ir pareiškimų registracijos žurnaluose nuo 2005 m. iki 2013 m. atsispindi faktai, kad pokalbiai dėl darbo su nuteistuoju A. L. kaskart buvo. 2005-10-05 siūlomo darbo siuvimo ceche atsisakė. 2009-10-14 fiksuotas žurnale asmeninis pokalbis nuteistojo su direktoriumi dėl darbo kūriku. Klausimas paliktas atviru, nes reikiami kūrikai šildymo sezonui buvo apmokyti ir laisvų darbo vietų nebuvo.

Pretenzijų nuteistasis nepareiškė. 2010-05-06 fiksuotas žurnale asmeninis pokalbis nuteistojo su direktoriumi dėl jo parašo nebuvimo vienetinių darbų atlikimo paskyroje - žiniaraštyje, kuriame nepagrįstai atsisakė pasirašyti. Pretenzijų dėl darbo laiko apskaitos neturėjo. Tai patvirtino parašu. 2013-03-21 fiksuotas žurnale asmeninis pokalbis nuteistojo su vyr. technologu R. S.. Nuteistasis supažindintas su įdarbinimu įmonėje ir galimybėmis įsidarbinti. Pretenzijų neišsakė.

Tretysis suinteresuotas asmuo Marijampolės pataisos namai prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 44-46). Atsiliepime į skundÄ nurodė, jog pareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad nuo 2005 metų negaunu pageidaujamo darbo, ir pareiÅ¡kė, jog iki nebus suteikta vieta pageidaujamoje darbo vietoje žala tik didės. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 125 straipsnis numato nuteistajam pareigÄ dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija. Atliekant bausmę pareiÅ¡kėjui nekartÄ buvo sudarytos galimybės dirbti.

BVK 125 straipsnio 1 dalis, numato administracijai pareigÄ atsižvelgti į darbingumÄ , todėl medikų iÅ¡vados yra privalomos. Å io straipsnio 2 ir 3 dalys numato, kad darbÄ parenka administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. PareiÅ¡kėjas buvo ne kartÄ priimtas į laisvas darbo vietas, tačiau nuolat keitė darbus. Pataisos namuose atliekantys bausmę nuteistieji įdarbinami Å«kio aptarnavimo darbuose, kuriuose nuolat dirba per 100 nuteistųjų. Marijampolės pataisos namų ir Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų administracijos net ir kartu spręsdamos nuteistųjų įdarbinimo klausimus neturi galimybės kiekvienam nuteistajam, net ir norinčiam dirbti, pasiÅ«lyti darbÄ .

PareiÅ¡kėjas reikalauja norimo darbo, tačiau pagal medikų pažymoje nurodytÄ sveikatos bÅ«klę, jo dirbti negali, kituose jam pasiÅ«lytuose darbuose mokėsi ir dirbo, todėl galimybė dirbti jam buvo sudaryta. Jei pareiÅ¡kėjas pageidaus, pataisos namuose nuolat keičiasi ir reikalingi patalpų ir teritorijos valytojai bei kai kurie kiti darbininkai. PareiÅ¡kėjas teigė, kad yra diskriminuojamas ir persekiojamas, tačiau atliekant bausmę Marijampolės pataisos namų administracijos skatintas 11 kartų.

Tai skatinimai už darbÄ , elgesį, už mokymÄ si. SiÅ«lymus skatinimams rašė Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų darbuotojai ir kiti atsakingi asmenys, todėl teiginys dėl susidorojimo nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Skunde pateikti reikalavimai grįsti neįvykusiais faktais, kaip atlyginimas už nedirbtÄ laikotarpį, todėl Marijampolės pataisos namų administracijos nuomone atmestini. Marijampolės pataisos namai ir Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o neesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ . Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-26 nutarimÄ Nr. 932, valstybei bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja valstybės institucijos, dėl kurios arba dėl kurių pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

Pagal LR CK VI knygos XXII skyriaus pirmo skirsnio nuostatas pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo ar jo pareigÅ«nų, tarnautojų darbuotojų veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltės. Marijampolės pataisos namų administracijos nuomone, pareiÅ¡kėjas savo skunde neįrodė, jog administracija nesilaikė įstatymų ir teisės aktų reikalavimų.Tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Marijampolės pataisos namams apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta (ABTÄ® 75 str. 1 d.), tačiau jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (b.l.130,131,167)(ABTÄ® 78 str. 3 d.).

Skundas netenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas A. L. Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2006-12-13 įsakymu Nr. 4-166 buvo paskirtas dirbti nuo 2006-12-13 Siuvimo ir štampavimo ceche metalo nuėsdintuoju, šalto išsodinimo automatų operatoriumi- mokiniu; 2007-01-23 įsakymu Nr. 4-12 nuo 2007-01-23 kokilistu mokiniu Liejimo ceche; 2007-02-15 įsakymu Nr. 4-36 nuo 2007-02-15 šaltkalviu remontininku mokiniu Liejimo ceche; 2007-04-02 įsakymu Nr. 4-70 nuo 2007-04-02 suteikta šaltkalvio remontininko 2 kategorija; 2007-10-17 įsakymu Nr. 4-218 nuo 2007-10-17 krovėju rankomis mokiniu Žaliavų ir medžiagų sandėlyje; 2008-01-07 įsakymu Nr. 4-1 nuo 2008-01-07 suteikta krovėjo rankomis 2 kategorija; 2008-04-22 įsakymu Nr. 4-86 nuo 2008-04-22 šaltkalviu remontininku-mokiniu Liejimo ceche; 2008-06-02 įsakymu Nr. 4-114 nuo 2008-06-02 suteikta šaltkalvio remontininko 2 kategorija Liejimo ceche (b.l. 47-49, 105-108).

Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011-10-03 įsakymu Nr.4-119 pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ Å¡altkalvio pareigų ir nuo 2011-10-03 paskirtas operatoriumi bėgÅ«nuotoju- mokiniu Liejimo ceche (b.l.106). 2011-06-16 A. L. buvo diagnozuoti tuberkulioziniai kalcinatai deÅ¡iniame plautyje ir vadovaujantis 2011-11-09 gydytojo iÅ¡vada, įvertinus rizikos veiksnius pareiÅ¡kėjo darbo vietoje (Liejimo ceche), A. L. dirbti buvo neleista ir jis nedirbo (b.l.119,138). PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo priteisti neturtinę žalÄ .

ReikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ atsakovo neteisėtų veiksmų, nuo 2011 m. lapkričio mėnesio nesuteikiant jam norimo darbo (kÅ«riko, Å¡altkalvio), jį ignoruojant bei pažeidžiant jo teises, nors jis turi profesinės patirties, paskatinimų už stropų darbÄ ir nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau – Institucija) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 485 str.).

Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje. Tai reiÅ¡kia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigÅ«nui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Aptariamo straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sÄ voka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kuriÄ terminas „aktas“ reiÅ¡kia ir veiksmÄ , kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad Valstybės įmonė prie Pataisos namų arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.             Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi, pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).Pagal BVK darbas yra nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, viena iÅ¡ jų pataisos priemonių (BVK 111 str.). Å ios pataisos priemonės pagrindinis tikslas – paruoÅ¡i asmenį integracijai į visuomenę.

Aptariamo Kodekso 125 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė Å«kinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – iÅ¡mokyti nuteistÄ jį gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Taigi pareigos dirbti nustatymu turi bÅ«ti siekiama teisėtų įstatymu apibrėžtų tikslų. Pagal BVK 125 straipsnio 1 dalį kiekvienam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam yra nustatyta pareiga dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija.

Ä®statymų leidėjas Å¡ioje teisės normoje nuteistajam nustatė imperatyviÄ pareigÄ dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iÅ¡ kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siÅ«lyti darbÄ (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrÄ elgesio variantÄ ). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 2 dalį nuteistieji invalidai, pensinio amžiaus ir ribotai pakaltinami asmenys į darbÄ gali bÅ«ti įtraukiami tik raÅ¡ytiniu jų sutikimu, kai yra tam neprieÅ¡taraujanti gydytojų iÅ¡vada ir laisvų darbo vietų.

Å ių asmenų darbingumo įvertinimo tvarkÄ nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Pareiga dirbti negalioja laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kurie gali dirbti, jei patys to pageidauja, kalėjimo arba pataisos namų administracijos parinktÄ darbÄ (BVK 167 str. 3 d.). Å io straipsnio 3 dalis numato, kad nuteistiesiems darbÄ parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas.Ginčo laikotarpiu Valstybės įmonėje prie Marijampolės pataisos namų nuteistųjų paskyrimo į darbÄ ir atleidimo iÅ¡ darbo teisinius santykius reglamentavo Marijampolės pataisos namų direktoriaus ir Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2010-12-06 įsakymu Nr.1/07-21913-61 ir Marijampolės pataisos namų direktoriaus ir Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012-05-15 įsakymu Nr.4/07-513-27 patvirtinta Nuteistųjų paskyrimo į darbÄ ir atleidimo iÅ¡ darbo Valstybės įmonėje prie Marijampolės pataisos namų tvarka (toliau- 2010 m.

Tvarka ir 2012 m. Tvarka) (b.l. 64,165,166).Pagal 2012 m. Tvarkos 4 punktÄ pagrindiniai nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbÄ kriterijai yra jų darbingumas ir turima specialybė (profesija). Darbingumas yra fizinis ar psichinis žmogaus pajėgumas dirbti nustatytos apimties ir trukmės darbÄ tam tikru tempu. Darbingumas nustatomas pagal fizinį pajėgumÄ , sveikatÄ , žmogaus amžių, nuovargio tempÄ ir reikiamo poilsio trukmę. Jeigu keli nuteistieji vienodai atitinka pagrindinius atrankos dėl priėmimo į darbÄ kriterijus, reikalinga vadovautis Å¡iais papildomais kriterijais: 4.1 nuteistojo turima darbinė patirtis.

Ä® darbinės patirties laikotarpį įskaitomas ir darbas, dirbtas laisvės atėmimo vietų įstaigose ar valstybės įmonėse prie pataisos namų; 4.2 nuteistojo drausmė (turimos galiojančios nuobaudos ar paskatinimo priemonės) ir motyvacija darbui; 4.3 nuteistojo atžvilgiu vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal vykdomÄ jį dokumentÄ . Jeigu keliems nuteistiesiems vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal vykdomuosius dokumentus, pirmenybę įsidarbinti turi nuteistasis, privalÄ s mokėti vaikams iÅ¡laikyti periodines iÅ¡mokas. 5 punkte numatyti Nuteistųjų paskyrimo į darbÄ papildomi kriterijai: 5.1 naujai atvykę į Marijampolės pataisos namus (toliau - pataisos namus) nuteistieji, skirstant pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtintai skirstymo komisijai į pataisos namuose esančius bÅ«rius, dalyvaujant valstybės įmonės cechų (tarnybų) vadovams, nuteistajam sutinkant, gali bÅ«ti iÅ¡ karto nukreipiami dirbti; 5.2 pagal bÅ«rių virÅ¡ininkų rekomendacijas; 5.3 kai cecho, struktÅ«rinio padalinio vadovas pareiÅ¡kia pageidavimÄ dėl nuteistojo paskyrimo į darbÄ ; 5.4 pagal pačių nuteistųjų pageidavimÄ , administracijai atsižvelgiant į laisvas darbo vietas ir pareigas; neturintys galiojančių drausminių nuobaudų.

Pagal Tvarkos 6 punktÄ Taisyklių 2 punkte (skyriuje) numatytais atvejais nuteistojo priėmimas į darbÄ turi bÅ«ti suderintas su Vidaus tyrimų skyriumi, Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriumi bei Sveiktos priežiÅ«ros tarnyba, o pagal Tvarkos 7 ir 8 punktus dirbti potencialiai pavojingų įrenginių aptarnavimo operatoriais gali bÅ«ti priimti tik tie nuteistieji, kurie turi atitinkamai specialybei reikalingus dokumentus, o pretendentai dirbti darbÄ , reikalaujantį specialių žinių, turi turėti kvalifikacinius pažymėjimus.

PanaÅ¡iai nuteistųjų paskyrimo į darbÄ tvarkÄ reglamentavo ir 2010 m. Tvarka, iÅ¡skyrus tai, kad 2012m. Tvarka konkretizavo pagrindinius nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbÄ kriterijus bei nustatė jų samparatÄ .PareiÅ¡kėjas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad 2001-2004 metais Marijampolės pataisos namuose atlikdamas bausmę dirbo Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų centrinėje katilinėje kÅ«riku, todėl mano, kad ir 2011 m. lapkričio mėnesį ir vėliau pataisos namų, valstybės įmonės administracija galėjo jam siÅ«lyti pagal turimÄ specialybę- kÅ«riko darbÄ , įvertindama, kad jis turi patirties šį darbÄ dirbti.Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011-05-12 įsakymu Nr.3-16 patvirtintos Vandens Å¡ildymo katilo „Kaistra“ (100-1500 kW) su kieto kuro pakura maÅ¡inisto, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.142 1 punktas numato, kad aptarnauti vandens Å¡ildymo katilÄ gali darbuotojas (toliau- kÅ«rikas), ne jausnesnis kaip 18 metų, nustatyta tvarka pasitikrinęs sveikatÄ , apmokytas ir atestuotas, turintis atitinkamÄ pažymėjimÄ , suteikiantį teisę aptarnauti katilus, iÅ¡klausęs įvadinį saugos ir sveikatos, prieÅ¡gaisrinės saugos pirminį darbo vietoje instruktavimus (b.l.141-146).Kaip matyti iÅ¡ A.

L. asmens sveikatos istorijos 2013-11-20 įrašo jis kūriku dirbti gali (b.l.100, 117), tačiau nėra atestuotas ir neturi atitinkamo pažymėjimo, suteikiančio teisę aptanauti katilus, ir tai patvirtina atsakovo pateiktas O. Č. mokymo centro 2013-12-02 atestacijos darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais protokolas Nr.66-1, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas A. L. neatestuotas dirbti vidutinio našumo garo ir vandens šildymo katilų mašinistu sp. 262052211 gr.Nr.66/13 (b.l.153), taigi pareiškėjo skundo argumentas, jog atsakovas pažeidė BVK 125 straipsnio 1 ir 3 dalių ir 2012 m.

Tvarkos 4 punkto reikalavimus siÅ«lyti pareiÅ¡kėjui kÅ«riko darbÄ yra nepagrįsti, nes pareiÅ¡kėjas neatitiko ir neatitinka kÅ«riko profesijai keliamų reikalavimų (ABTÄ® 57 str. 1 d.). Taip pat pareiÅ¡kėjas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad dėl sveikatos bÅ«klės jis buvo priverstas palikti Å¡altkalvio darbo vietÄ Liejimo ceche, todėl siekdamas dirbti jis pats savarankiÅ¡kai susirado darbÄ , t. y. Å¡altkalvio darbo vietÄ Remonto- mechanikos ceche. Jo sveikatos bÅ«klė leidžia dirbti šį darbÄ , visus reikaliamus dokumentus jis 2011 m. gruodžio mėnesį pateikė meistrui V.

V., tačiau nuo 2012 m. į Å¡iÄ darbo vietÄ paskyrė kitÄ asmenį, kuris neturėjo reikiamos profesijos, specialybės.Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011-05-12 įsakymu Nr.3-16 patvirtintos Å altkalvio remontininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.15 1 punktas numato, kad dirbti Å¡altkalviu remontininku (toliau- Å¡altkalvis) leidžiama ne jausnesniam kaip 18 metų asmeniui, nustatyta tvarka pasitikrinusiam sveikatÄ , iÅ¡klausiusiam įvadinį darbuotojų saugos ir sveikatos, prieÅ¡gaisrinės saugos pirminį darbo vietoje instruktavimus (b.l.147-152).Kaip matyti iÅ¡ A.

L. asmens sveikatos istorijos įrašų jis Å¡altkalviu dirbti gali kur nėra kenksmingų darbo sÄ lygų ir didelės rizikos tuberkuliozinio proceso atsinaujimui, todėl pareiÅ¡kėjui pagal jo sveikatos bÅ«klę 2011-12-07 buvo leista dirbti Å¡altkalviu Remonto- mechanikos ceche, o 2008-06-02 įsakymu Nr. 4-114 nuo 2008-06-02 pareiÅ¡kėjui buvo suteikta Å¡altkalvio remontininko 2 kategorija (b.l. 68, 118, 119), taigi pareiÅ¡kėjas atitiko pagrindinius priėmimo į darbÄ kriterijus (darbingumas ir specialybė (profesija)) pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-12-29 įsakymu Nr. V-393 patvirtintų Suimtųjų ir nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbÄ pavyzdinių kriterijų 1 punktÄ , nes 2010 m.

Tvarka jų nenumatė). PareiÅ¡kėjas į Marijampolės pataisos namus dėl jo įdarbinimo nesikreipė, o Marijampolės pataisos namų direktorius, vykdydamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymus dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų 2011, 2013 metų planinių pareigybių ir nuteistų bei suimtų asmenų skaičiaus patvirtinimo, 2011-02-24 įsakymu Nr.4/07-31 ir 2013-01-30 įsakymu Nr.4/07-10 „Dėl nuteistųjų etatų ir apmokėjimo už darbÄ tvarkos“ patvirtino nuteistųjų Å«kinio aptarnavimo etatų ir jiems taikomų koeficientų sÄ raÅ¡us (b.l.110-116).

IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad pataisos įstaigos gamybinė Å«kinė veikla (77 etatai) nesuteikė trečiajam suinteresuotam asmeniui- pataisos įstaigos administracijai teisės įgyvendinti BVK 125 straipsnio 1 dalyje yra numatytÄ teisę kiekvienam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam siÅ«lyti darbÄ .Minėta, kad pareiÅ¡kėjas teigė, jog nuo 2012 m. į Remonto- mechanikos ceche Å¡altkalvio darbo vietÄ paskyrė kitÄ asmenį, kuris neturėjo reikiamos profesijos, specialybės. Bylos nagrinėjimo metu tapo žinoma, kad Energo- mechanikos ceche nuo 2012-08-01 dėl turimos darbinės patirties buvo priimtas nuteistasis R.

K. šaltkalviu remontininku- mokiniu, kuris nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2008-08-01 įmonėje dirbo šaltkalviu remontininku, o nuo 2009-08-03 dirbo šaltkalviu, bei SigitasKazlauskas- šaltkalviu remontininku tepėju-mokiniu, o nuo 2012-11-05- E. M. šaltkalviu remontininku –mokiniu, kurie vėliau dirbo šaltkalviais remontininkais Remonto- mechanikos ceche (b.l.135,136,140,154-159, 172). Atsakovo atstovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad priimant šiuos nuteistuosius į šias darbo vietas buvo atsižvelgta į pagrindinius ir papildomus kriterijus.

Pagrindiniai nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbÄ kriterijai yra jų darbingumas ir turima specialybė (profesija). Darbingumas yra fizinis ar psichinis žmogaus pajėgumas dirbti nustatytos apimties ir trukmės darbÄ tam tikru tempu. Darbingumas nustatomas pagal fizinį pajėgumÄ , sveikatÄ , žmogaus amžių, nuovargio tempÄ ir reikiamo poilsio trukmę. Jeigu keli nuteistieji vienodai atitinka pagrindinius atrankos dėl priėmimo į darbÄ kriterijus, reikalinga vadovautis Å¡iais papildomais kriterijais:

a) nuteistojo turima darbinė patirtis. Ä® darbinės patirties laikotarpį įskaitomas ir darbas, dirbtas laisvės atėmimo vietų įstaigose ar valstybės įmonėse prie pataisos namų (2004-09-01 ir 2009-08-03 direktoriaus įsakymai patvirtina, jog R. K. jau 2004 ir 2009 metais dirbo įmonėje Å¡altkalviu remontininku, taigi turėjo tam reikiamos patirties priimant jį į darbÄ 2012 metais bei nuteistojo atžvilgiu buvo vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal vykdomÄ jį dokumentÄ ). Taip pat priimant į darbÄ minėtus asmenis buvo vadovaujamasi ir papildomais Tvarkoje numatytais kriterijais, kaip antai: pagal bÅ«rių virÅ¡ininkÄ rekomendacijas; kai cecho, struktÅ«rinio padalinio vadovas pareiÅ¡kia pageidavimÄ dėl nuteistojo paskyrimo į darbÄ .

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tačiau atsakovas pareigos įrodyti savo atsikirtimus dėl nuteistojo S. K. įdarbinimo nuo 2012-08-01 Å¡altkalviu remontininku tepėju-mokiniu, o nuteistojo E. M. įdarbinimo nuo 2012-11-05 Å¡altkalviu remontininku –mokiniu, kurie vėliau dirbo Å¡altkalviais remontininkais Remonto- mechanikos ceche, t. y. jų pirmumo teisės dirbti lyginant su nuteistuoju A.

L. (įrodymų dėl E. M. ir S. K. pagrindinių nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbÄ kriterijų (darbingumas ir turima specialybė (profesija)) bei nuteistųjų paskyrimo į darbÄ papildomų kriterijų) teismui nepateikė (papildomų priėmimo į darbÄ kriterijų nepatvirtino ir liudytojų Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų Remonto tarnybos vyriausiojo meistro V. V. bei vyriausiojo technologo R. S. parodymai)(ABTÄ® 57 str. 1 d.).Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo – Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų minėtus veiksmus atitikimo BVK 125 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 2010 m.

Tvarkos (4-8 punktai), 2012 m. Tvarkos (4-9 punktai) nuostatoms prasme bei CK 6.271 straipsnio prasme, pripažįsta, kad atsakovo atstovas, įgyvendindamas įstatymo nustatytÄ teisę siÅ«lyti Å¡altkalvio darbÄ bausmę atliekančiam nuteistajam A. L., nesielgė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Todėl nagrinėjamo ginčo atveju yra bÅ«tinoji sÄ lyga valstybės civilinei atsakomybei atsirasti – valdžios institucijos neteisėti veiksmai.             Minėta, kad neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ar interesams, ir dėl tokio veikimo arba neveikimo atsiranda asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės), o reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės akto normas.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jei nagrinėjant ginÄÄ dėl žalos atlyginimo yra nustatoma visuma vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-345/2013).             CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).              Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , kaip yra nagrinėjamu atveju.

Ä®rodyti neturtinės žalos padarymo faktÄ yra asmens, kuris kreipiasi į teismÄ dėl žalos atlyginimo, pareiga. Teismo funkcija patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, ar asmens, praÅ¡ančio atlyginti neturtinę žalÄ , nurodytos pasekmės yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su jo nurodytos valdžios institucijos neteisėtais veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-70/2014).              PareiÅ¡kėjas skunde ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog dėl valdžios institucijos veiksmų (neveikimo) jis patyrė 5000 Lt dydžio neturtinę žalÄ (jei bÅ«tų dirbęs ginčo laikotarpį, bÅ«tų uždirbęs po 200 Lt kas mėnesį), kuri pasireiÅ¡kė iÅ¡gyvenimais dėl pablogėjusios sveikatos (į pataisos namus atvyko sveikas, o juose susirgo kažkokia liga ir gali bÅ«ti, kad dėl darbo kenksmingomis sÄ lygomis), nepatogumais (dėl neaiÅ¡kių ir nesuprantamų priežasčių neteko darbo), reputacijos pablogėjimu (dėl galimai suklastotos gydytojo iÅ¡vados liko be darbo), neteko pajamų (b.l. 4-9, 33, 34).             Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo A.

L. argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinė žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad atsakovo neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme. PrieÅ¡ingai, jo nurodyti faktai patvirtina, jog galimai bÅ«tent dėl darbo pataisos namuose galimai pablogėjo pareiÅ¡kėjo sveikata, nepatogumų jis nepatyrė, nes dar 2013-03-21 kreipėsi į Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų administracijÄ dėl bÅ«tent kÅ«riko darbo (dėl Å¡altkalvio darbo net nesikreipė į įmonės administracijÄ ) ir dėl jo įdarbinimo galimybių atsakovo įmonėje pretenzijų nuteistųjų praÅ¡ymų ir pareiÅ¡kimų registracijos žurnale nepareiÅ¡kė (b.l.50-52), o pareiÅ¡kėjo reputacijos pablogėjimo apibÅ«dinimas dėl galimai suklastotos gydytojo iÅ¡vados yra nekonkretus (ABTÄ® 57 str.).             Nagrinėjamu atveju nustačius Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų administracijos (atskirų jos pareigÅ«nų, darbuotojų) neteisėtus veiksmus, t. y. vienÄ iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų deliktinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246 str., 6. 271 str.), nėra nustatytos kitos bÅ«tinosios žalos atlyginimo sÄ lgygos, t. y. priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos bei pareiÅ¡kėjo patirta žala, todėl pareiÅ¡kėjo A.

L. reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų, 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str.).Atsakovas Valstybės įmonė prie Marijampolės pataisos namų praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2500 Lt iÅ¡laidų atlyginimo (b.l.170,171). PraÅ¡yme nurodė, jog iÅ¡laidas sudarė teisinės konsultacijos, dokumentų paruoÅ¡imas bei atstovavimas teisme.Kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: iÅ¡laidas, kurias turėjo rengdamas ir raÅ¡tu pateikdamas teismui dokumentus; kitas iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto iÅ¡laidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje iÅ¡laidas už laikÄ , kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ â€“ iÅ¡laidas (ABTÄ® 44 str. 4 d.).

Pagal ABTÄ® 44 straipsnio 6 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo iÅ¡laidas. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (toliau - Rekomendacijos). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012-06-20 nutarimu Nr. 718 nuo 2013-01-01 patvirtino minimaliÄ mėnesinę algÄ (toliau – MMA)- 1000 Lt. MaksimalÅ«s galimi priteisti dydžiai skaičiuotini taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama MMA, atsižvelgiant į tai kada atskiri veiksmai buvo atliekami. Advokato R. M. ir advokato padėjėjos Ž. Ž. teisę atstovauti pareiÅ¡kėjÄ patvirtina atitinkamai R.

M. 2013-11-12 advokato orderis Nr. 074086 bei Ž. Ž. 2014-01-06 advokato padėjėjos orderis Nr. 158117 (b.l. 82, 102). Atsakovas turėtas iÅ¡laidas už advokato suteiktas teisines paslaugas pagrindžia 2013-11-05 vietinio mokėjimo nurodymu (b.l. 171).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas ginčus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, nutartyse ne kartÄ pažymėjo, kad iÅ¡laidos už teisines konsultacijas įskaičiuojamos į iÅ¡laidas už skundo ar atsiliepimo į skundÄ parengimÄ ir atskirai nepriteistinos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-08-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-437/2011; 2010-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-358/2010), todėl nagrinėjamu atveju atsakovo nurodyta teisinė paslauga konsultacija atskirai nevertintina.AtsakovÄ 2014-01-06 (truko 1 h 3 min.) (b.l. 126-128) ir 2014-01-27 (truko- 59 min.) teismo posėdžiuose atstovavo advokato padėjėja Ž.

Ž.. Minėti teismo posėdžiai truko 2 h 2 min. Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Å iuo atveju teismo posėdis truko 2 h 2 min., todėl apvalintina iki dviejų valandų. Teismo posėdžiuose atsakovÄ atstovavo advokato padėjėja, todėl pagal Rekomendacijų 5 punktÄ už advokato padėjėjos teikiamas paslaugas gali bÅ«ti skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio.

Taigi, pagal Rekomendacijų 5; 8.18 ir 9 punktus už advokato padėjėjos atstovavimÄ teismo posėdžiuose gali bÅ«ti priteistina 240 Lt (1000 Lt x 0,15 x 2 x 0,80 = 240 Lt) suma. Taip pat praÅ¡yme nurodė, jog turėtų bÅ«ti priteisiama ir už dokumentų parengimÄ . IÅ¡ administracinės bylos matyti duomenų matyti, kad advokatas parengė teismui raÅ¡tÄ dėl dokumentų pateikimo (b.l. 104) bei 2014-01-15 praÅ¡ymÄ dėl papildomų dokumentų pateikimo (b.l. 135-137). Pagal Rekomendacijų 8.16 punktÄ už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimÄ gali bÅ«ti priteisiama 240 Lt (0,12x1000x2).Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų vienkartinį pobÅ«dį, maksimalias galimas priteisti sumas, bei į tai, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo A.

L. atsakovui Valstybės įmonei prie Marijampolės pataisos namų priteistina 480 Lt iÅ¡laidų suma (240+240 = 480; ABTÄ® 44 str. 2 d. ir 6 d., 45 str. 1 d.). Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44- 45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:                           PareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .                          Priteisti iÅ¡ A.

L. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei Valstybės įmonei prie Marijampolės pataisos namų (kodas 251375310) 480 Lt iÅ¡laidų atlyginimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                           Daina Kukalienė