2021-02-24 Nr. AB-3953-3-62-3-03201-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-117-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03201-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Consultationes et solutiones“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Consultationes et solutiones“ skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Consultationes et solutiones“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymą Nr. ĮS-2398 (toliau – ir Įsakymas) bei įpareigoti atlikti veiksmus – atmesti prašymą organizuoti valstybinės žemės sklypo, esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypų, esančių Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir ginčo žemės sklypai) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, kurį numatoma sujungti su besiribojančiais žemės sklypais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Įsakymą, kuriuo nuspręsta leisti organizuoti ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, kurį numatoma sujungti su besiribojančiais žemės sklypais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 19, 21, 24, 69 punktų nuostatas, teismas sprendė, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra baigiama sprendimu dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymu jį tvirtinti ir sprendimas tvirtinti arba atsisakyti tvirtinti projektą sukelia tretiesiems asmenims atitinkamas teisines pasekmes bei gali būti skundžiamas. Įsakymas vertintinas kaip procedūrinio pobūdžio dokumentas, kuris negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

III. Pareiškėjas Bendrovė atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad Įsakymas turi tiesioginės įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams. Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), ribojasi su valstybiniu žemės sklypu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) ir yra žemės sklypų, esančių Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) kaimynystėje. Ginčo valstybinės žemės sklypas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane yra pažymėtas kaip kelias, turintis jungtis su gatve, pavadinimu „(duomenys neskelbtini) g.“, pažymėtas kaip infrastruktūros teritorija, skirta teritorijos svarbiausių gatvių ir kelių koridoriams. Ginčo valstybinės žemės sklypas yra vienintelis teisės aktų reikalavimus atitinkantis privažiavimas prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Pareiškėjas jam priklausančiame žemės sklype ketina statyti gyvenamuosius namus, kuriems yra reikalingas teisės aktus atitinkantis privažiavimas. Be privažiavimo į žemės sklypą nekilnojamojo turto vertė itin sumažės, taip pat asmenys nenorės įsigyti tokio nekilnojamojo turto. Taigi Įsakymu davus leidimą organizuoti valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, yra pažeidžiami pareiškėjo interesai, teisėti lūkesčiai. Be to, Įsakymas prieštarauja bendrojo plano sprendiniams ir dėl to šis Įsakymas iš esmės yra neteisėtas, o neteisėto Įsakymo pagrindu organizuojamas formavimo ir pertvarkymo planas reikštų tolimesnius neteisėtus veiksmus. Neteisėtai leidžiant organizuoti valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, Administracija ateityje leis formuoti ir pertvarkyti šį valstybinės žemės sklypą (priešingu atveju leidimas projektui nebūtų duotas).

Vien teisės akto pavadinimas ar vien tai, jog toks teisės aktas įprastai yra laikomas tarpiniu procedūrinio pobūdžio dokumentu, savaime nereiškia, jog visais atvejais toks teisės aktas nesukuria jokių pasekmių – kiekvienu atveju teismas šį faktą turi vertinti individualiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą priimti pareiškėjo skundą grindė tuo, kad skundžiamas Įsakymas, kuriuo leista organizuoti ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, yra procedūrinio pobūdžio dokumentas, kuris negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, nes žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra baigiama sprendimu dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymu jį tvirtinti ir tik sprendimas tvirtinti arba atsisakyti tvirtinti projektą sukelia tretiesiems asmenims teisines pasekmes.

ABTĮ 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

Išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009 ir kt.). Pažymėtina, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde teismui, be kita ko, nurodė argumentus, susijusius su tuo, kad Įsakymu pažeidžiamos jo teisės turėti teisės aktų reikalavimus atitinkantį privažiavimą prie jam priklausančio žemės sklypo, kuriame jis planuoja statyti vienbučius ir dvibučius namus, nes ginčo valstybiniame žemės plote bendrajame plane numatytas kelias ir šis žemės plotas ribojasi su pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu. Taigi, iš pareiškėjo skunde, taip pat ir atskirajame skunde išdėstytų argumentų matyti, kad pareiškėjas laikosi pozicijos, jog Įsakymas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Įsakymo ir pareiškėjo skundo turinį, šioje skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad skundžiamas Nutarimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. nėra akivaizdu, kad nedaro įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Šiuo atveju aplinkybė, ar pareiškėjo skundžiamas Įsakymas sukelia pareiškėjo nurodomas teisines pasekmes, gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jo teisių pažeidimas. Iš esmės tokios pat pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-229-261/2020, spręsdamas dėl skundo dėl sprendimo dėl formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir organizavimo panaikinimo priimtinumo nagrinėti teisme.

Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šis skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Consultationes et solutiones“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Consultationes et solutiones“ skundo priėmimo klausimą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė