2019-07-03 Nr. AB-13598-3-61-3-02847-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1133-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02847-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS REPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 3R-200(AG-152/05-2017); 2) panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. BR6-1860930 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“; 3) įpareigoti Agentūrą priskaičiuoti žalinimo išmoką už tinkamų paramai gauti plotus, netaikant žalinimo sankcijų. Pareiškėjas patikslindamas skundo reikalavimus dėl papildomos išmokos iš Europos Sąjungos lėšų už palankesnę aplinkos atžvilgiu žemės ūkio veiklą, mokamą už plotą, (toliau – ir Žalinimo išmoka) ir išmokos iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų, pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą mokamą už deklaruotą plotą, (toliau – ir Pagrindinė išmoka) bei dėl priskaičiuotų sankcijų, prašė: 1) priteisti iš Agentūros neteisingai priskaičiuotą sankciją programai Žalinimo išmoka už neteisingą plotų deklaravimą – 2 025,80 Eur; 2) priteisti iš Agentūros neteisingai priskaičiuotą sankciją programai Pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus už pavėluotai pateiktą paraišką ir kitus dokumentus – 51,08 Eur; 3) priteisti iš Agentūros bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde savo reikalavimus grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Nesutiko su Komisijos sprendimo argumentais, kad pievos turi būti nušienautos ne mažiau kaip du kartus per metus. Pareiškėjo teigimu, turint gyvulių, vienam hektarui reikia nušienauti pievas vieną kartą iki rugpjūčio 31 d. Pareiškėjo turimas 2,10 ha plotas buvo nušienautas iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., tačiau dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, nes liepos mėn. iškrito 91,3 mm kritulių, o rugpjūčio mėn. – 168,21 mm. kritulių, šienas buvo išvežtas 2016 m. rugsėjo 10 d. Pareiškėjo nuomone, Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Administravimo taisyklės) nustatyta kada privalu nušienauti, tačiau apie šieno išvežimą iš lauko, konkrečiai nenurodyta. Šieno rulonai buvo sudėti lauko pakraštyje, jie niekam netrukdė, todėl vien dėl neišvežto šieno, pareiškėjo teigimu, negalėjo būti taikoma sankcija. Be to, pareiškėjas apie šias aplinkybes Agentūrą informavo telefonu;

1.2. Komisija taip pat neišanalizavo, kodėl žalinimo išmoka nemokama visiems laukams. Komisija nepagrindė, kokia metodika rėmėsi nurodydama, jog buvo neteisingai deklaruota ploto procentinė išraiška. Administravimo taisyklėse taip pat nėra nurodyta, kad viršijus netinkamą deklaruoti plotą 20 proc., žalinimo išmoka visai nemokama. Pareiškėjo nuomone, žalinimo išmoka turėjo būti išmokėta už 43,50 ha, t. y. 2 025,80 Eur.

2. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas savo poziciją grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. balandžio 25 d. pateikė Agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau – ir 2016 m. Paraiška). Agentūra 2016 m. rugsėjo 5 d. atliko 2016 m. Paraiškos dokumentų patikrą vietoje. Patikrinimo rezultatai buvo patalpinti Agentūros informaciniame portale. Pagal Administravimo taisyklių 65 punktą pareiškėjas laikomas informuotu apie paraiškoje esančias klaidas nuo informacijos portale atsiradimo dienos. Patikros metu buvo nustatyti neatitikimai kontroliniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 10,47 ha plotas (daugiametės ganyklos arba pievos plotas, dalis lauko (8,37 ha) nenušienauta, kitoje lauko dalyje (2,10 ha) – neišvežtas šienas). Atlikus administracinį 2016 m. Paraiškos duomenų tikrinimą, vadovaujantis valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2017 m. sausio 13 d. elektroniniu formatu pateiktais duomenimis buvo nustatyti neteisingo deklaravimo atvejai laukuose KŽS (duomenys neskelbtini) (Nr. 2, deklaruotas plotas – 0,73 ha, nustatytas pažeidimo plotas – 0,03 ha) bei KŽS (duomenys neskelbtini) (Nr. 1, deklaruotas plotas – 6,06 ha, nustatytas pažeidimo plotas – 0,11 ha), t. y. minėti laukai, už kuriuos 2016 m. Paraiškoje prašoma išmokų apima ir paramai netinkamą plotą bl9. Pagal Administravimo taisyklių 88 punktą parama už bl9 plotus nemokama ir laikoma, kad tai neteisingo deklaravimo atvejis. Administracinės patikros metu buvo nustatyta, kad bendras bl9 pažeidimo plotas – 0,14 ha. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo 2016 m. Paraiškoje deklaruotas bendras tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos – 53,97 ha, o nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas 43,36 ha, todėl 2016 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 10,61 ha, t. y. 24,47 proc. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, atsakovas pagrindinę tiesioginę paramos išmoką sumažino 1,5 pažeidimo skirtumu;

2.2. Paraiškos duomenis buvo galima keisti iki 2016 m. birželio 6 d., o pavėluotai iki 2016 m. liepos 1 d. Pagal Administravimo taisyklių 59.1 papunktį, už kiekvieną pavėluotą darbo dieną, tiesioginių išmokų už plotą suma mažinama 1 proc. Pareiškėjas 2016 m. Paraiškos patikslinimą pateikė 2016 m. birželio 22 d., todėl jo atžvilgiu buvo taikyta 3 proc. sankcija;

2.3. Agentūra 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. BR6-1860930 pareiškėjui skyrė galutinę paramos sumą – 6 029,74 Eur bei taikė sankcijas: 0,93 Eur sankciją už pavėluotai pateiktą paraišką ir kitus dokumentus, 944,87 Eur sankciją programai Pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus už neteisingą plotų deklaravimą ir 2 019,28 Eur sankciją programai Žalinimo išmoka už neteisingą plotų deklaravimą;

2.4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pateikdamas 2016 m. Paraišką patvirtino, jog sutinka su Administravimo taisyklėmis ir žino pasekmes dėl šių taisyklių nesilaikymo. Pareiškėjas per 15 dienų, kaip numatyta Administravimo taisyklėse, nepranešė Agentūrai, kad negalės įvykdyti įsipareigojimų. Pareiškėjas Hidrometeorologinę pažymą pateikė tik 2016 m. gruodžio 1 d., t. y. po force majeure (nenugalimos jėgos) dokumentų pateikimo termino ir net po to, kai jam jau buvo išsiųstas Agentūros 2016 m. rugsėjo 22 d. pranešimas su patikros vietoje ataskaita. Atsakovo teigimu, Agentūra pagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktą Hidrometeorologinę pažymą bei taikė sankcijas už nustatytus pažeidimus;

2.5. Dėl argumentų, kad Administravimo taisyklėse nėra įpareigojimo nušienautą žolę išvežti, atsakovas nurodė, kad toks įpareigojimas yra įtvirtintas šių taisyklių 10.1.1 papunktyje. Patikros vietoje metu buvo nustatyta, kad dalis deklaruoto ploto lauke Nr. 1 buvo nenušienauta, o kitoje dalyje šienas neišvežtas;

2.6. Dėl neteisingai deklaruoto ploto procentinės išraiškos atsakovas nurodė, kad neteisingai deklaruotas plotas yra apskaičiuojamas ne nuo deklaruoto ploto, o nuo Paramai tinkamo ploto. Tuo tarpu pareiškėjas paramai tinkamą plotą – 43,36 ha dalina iš 2016 m. Paraiškoje deklaruoto ploto – 53,97 ha ir daugina iš 100 proc. Atsakovas pažymėjo, kad sankcija tiesioginėms išmokoms taikoma vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 1 punktu, o sankcija žalinimo išmokai – Reglamento (ES) Nr. 640/2014 28 straipsnio 1 punktu.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 22 d. sprendime pareiškėjo A. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 64–69).

4. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. balandžio 25 d. pateikė Agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurioje deklaravo 53,97 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, 53,97 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama žalinimo išmoka bei 1,92 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už baltyminius augalus. Agentūra, įvertinusi 2016 m. Paraiškoje pateiktus duomenis, 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. BR6-1860930 pareiškėją informavo, kad jam buvo skirta galutinė paramos suma – 6 029,74 Eur. Tuo pačiu sprendimu pareiškėjas buvo informuotas, kad jam buvo: skirta sankcija programai Pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus už pavėluotai pateiktą paraišką ir / ar kitus dokumentus – 0,93 Eur; skirta sankcija programai Pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus už neteisingą deklaravimą – 944,87 Eur; skirta sankcija programai Žalinimo išmoka už neteisingą plotų deklaravimą – 2 019,28 Eur. Agentūros 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. BR6-1860930 teisėtumą vertino Komisija, kuri 2017 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 3R-200(AG-152/05-2017) panaikino Agentūros 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą dalyje dėl neteisingo deklaravimo atvejų KŽS (duomenys neskelbtini), lauke Nr. 2 (nustatytas pažeidimo plotas – 0,03 ha) bei KŽS (duomenys neskelbtini), lauke Nr. 1 (nustatytas pažeidimo plotas – 0,11 ha) nustatymo ir sankcijos taikymo, bei įpareigojo Agentūrą šioje dalyje iš naujo įvertinti pareiškėjo 2016 m. Paraišką. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo reikalavimus, nurodė, kad pareiškėjas ginčą kelia dėl sankcijos, paskirtos už pavėluotai pateiktą 2016 m. Paraišką bei sankcijos, skirtos už neteisingą plotų deklaravimą pagal programą Žalinimo išmoka.

5. Teismas nurodė, kad patikros, atliktos 2016 m. rugsėjo 5 d., vietoje metu buvo nustatyta, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, dalis – 10,47 ha ploto buvo nenušienauta (nenušienauta ploto dalis – 8,37 ha), kitoje sklypo dalyje šienas nebuvo išvežtas (neišvežta šieno dalis – 2,10 ha), šios konstatuotos aplinkybės buvo fiksuotos Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitoje Nr. 16-1009279647-D4-1. Teismo vertinimu, patikros metu fiksuotos faktinės aplinkybės patvirtino Administravimo taisyklių 8.1 punkto reikalavimų nesilaikymą. Be to, pareiškėjas šių faktinių aplinkybių priešingai neįrodė, tačiau, jo manymu, apie šias aplinkybes (sutrukdžiusias lauką nušienauti ir šieną išvežti) bei jų atsiradimo priežastis (gausūs krituliai) Agentūra buvo informuota, be to, Administravimo taisyklės nereglamentuoja, kada nušienautas šienas turi būti išvežtas iš lauko.

6. Teismas, įvertinęs 2016 m. Paraiškos sąlygas ir Administravimo taisyklių 85 punktą, nurodė, kad ši teisės nuostata įpareigoja per 15 darbo dienų ne tik pranešti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, tačiau ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas įrodymus (Hidrometeorologinę pažymą), pagrindžiančius priežastis, kurios, pareiškėjo teigimu, lėmė Administravimo taisyklių 8.1 punkte nurodyto įpareigojimo neįvykdymą, pateikė po 2016 m. gruodžio 2 d., t. y. po Administravimo taisyklių 8.1 punkte nustatyto termino (vėliausiai iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.), todėl, teismo vertinimu, tiek Agentūra, tiek Komisija turėjo teisinį pagrindą išvadai, kad pareiškėjas praleido informavimo apie force majeure aplinkybių atsiradimą, terminus. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nors ir nurodė, jog apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes jis informavo Agentūrą telefonu, tačiau, kaip nustatė iš 2016 m. rugsėjo 26 d. prašymo, 2016 m. rugsėjo 28 d. skundo turinio, pareiškėjas nėra nurodęs, kad yra kreipęsis į atitinkamą instituciją dėl konkrečių įrodymų dėl iškritusių kritulių gavimo.

7. Teismas, vadovaudamasis patikros metu galiojusia Administravimo taisyklių 87 punkto nuostata, nustatė, kad įrodžius Administravimo taisyklių 8.1 punkto nesilaikymą, Agentūra pagrįstai 2017 m. balandžio 27 d. sprendime Nr. BR6-1860930 konstatavo neteisingo deklaravimo faktą, todėl ir Komisija pagrįstai šią Agentūros 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį įvertino kaip teisingą.

8. Teismo vertinimu, Administravimo taisyklių 10.1.1 papunktyje nustatyta, kad nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) pievose turi būti sutvarkyta, o tai reiškia, kad turi būti išvežta iš lauko. Teismas nurodė, kad šios teisės nuostatos kontekste pareiškėjas buvo neteisus teigdamas, kad Administravimo taisyklėse nebuvo nustatyta, kada nušienautas šienas turi būti išvežtas iš lauko, kadangi šie veiksmai turi būti atlikti ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. (įskaitytinai).

9. Vadovaudamasis Administravimo taisyklių 81 punkto nuostata, teismas pažymėjo, kad priešingai nei nurodo pareiškėjas, neteisingai deklaruoto ploto procentinė išraiška turi būti skaičiuojama nuo paramai skirti tinkamo ploto (t. y. pagal remiamą plotą). Teismo vertinimu, minėta teisės nuostata paneigia pareiškėjo teiginius, kad neteisingai deklaruoto ploto procentinė išraiška turi būti skaičiuojama nuo paraiškoje deklaruoto ploto. Teismas nurodė, kad šio teisinio reglamentavimo išaiškinimas teisingai pateiktas tiek Agentūros, tiek Komisijos sprendimuose, todėl nebuvo pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Komisija nepagrindė, kokia metodika rėmėsi nurodydama, kad buvo neteisingai deklaruota ploto procentinė išraiška.

10. Administravimo taisyklių 86 punkte nustatyta, kad Žalinimo išmoka mažinama ir taikomos sankcijos dėl šios išmokos reikalavimų pažeidimų pagal 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguoto reglamento (ES) Nr. 640/2014 II antraštinės dalies IV skyriaus 3 skirsnį. Šio reglamento 28 straipsnis (IV skyriaus 3 skirsnis) reglamentuoja administracinių nuobaudų, susijusių su žalinimo išmokomis, skyrimą. Teismas pažymėjo, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, Administravimo taisyklėse yra reglamentuota, kuo vadovaujantis sprendžiami su žalinimo išmokomis susijusių sankcijų taikymo klausimai, todėl šiuo aspektu nurodyti argumentai, kad Administravimo taisyklės nereglamentuoja žalinimo išmokų nemokėjimo dėl 20 proc. viršyto netinkamo deklaruoti ploto, buvo teismo vertinti kaip nepagrįsti. Taip pat teismas pažymėjo, kad Agentūra pagrįstai nurodė, jog sankcijos už neteisingą deklaravimą taikomos tiek tiesioginėms išmokoms (Reglamento 640/2014 19 straipsnis), tiek žalinimo išmokoms (Reglamento 640/2014 28 straipsnis).

11. Taigi, teismas, įvertinęs skundžiamų Komisijos 2017 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. 3R-200(AG-152/05-2017) ir Agentūros 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. BR6-1860930 priėmimo metu egzistavusias faktines aplinkybes ir galiojusį teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad tiek Agentūra dėl dalies sankcijų, tiek Komisija, tenkindama pareiškėjo skundą iš dalies, tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir teisingai taikė teisės normas, todėl konstatavo, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimus ir panaikinti skundžiamus sprendimus nėra teisinio pagrindo. Netenkinus skundo, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismo taip pat nebuvo tenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnis).

III. 12. Pareiškėjas A. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priteisti iš Agentūros 2 025,80 Eur Žalinimo išmoką už 2016 m., priteisti Pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus už pavėluotai pateiktą paraišką ir kitus dokumentus – 51,08 Eur ir priteisti iš Agentūros bylinėjimosi išlaidas (b. l. 74–79). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jam nebuvo suteikta galimybė sudalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, todėl negalėjo paaiškinti dėl išmokų neteisingo paskaičiavimo. Pareiškėjas prašo teismo gauti 2017 m. lapkričio 22 d. jo pokalbių telefonu su Vilniaus apygardos administraciniu teismu išrašus, kadangi jam telefonu buvo pranešta, kad teismo posėdis įvyks 2017 m. lapkričio 22 d. 16.30 val., o 2017 m. lapkričio 22 d. 10–11 val. sekretorė informavo, kad nurodytu laiku bus skelbiamas teismo sprendimas, kuris jau parengtas;

12.2. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas procentinį skaičiavimą, remiasi reglamentavimu, kokį nurodė Agentūra, tačiau jo nepagrindžia savo nuomone. Pareiškėjas teigia, kad jo skunde yra nurodytas teisingas ploto procentinės išraiškos skaičiavimas – mažesnis kaip 20 proc., todėl Žalinimo išmoka turėjo būti išmokėta – 2 025,80 Eur už 43,50 ha netaikant jokių sankcijų;

12.3. Pareiškėjas nurodo, kad Agentūra turėjo mokėti išmokas ir už 2,10 ha plotą, nes jame buvęs supresuotas šienas suvežtas į lauko pakraštį. Pareiškėjo teigimu, Administravimo taisyklėse iki 2017 m. buvo nurodyta, kad žolė turi būti „supresuota“ ir tai negali būti suprantama kaip „išvežta“.

12.4. Pirmosios instancijos teismas visai nevertino, kad Komisija sprendime nustatė, jog 0,14 ha plotas buvo su pažeidimais. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pareiškėjas turėjo gyvulių, nors prie skundo yra pateikta pažyma;

12.5. Pareiškėjas tvirtina, kad jis telefonu, nepraleidęs nustatyto termino, pranešė Agentūrai dėl gamtinių sąlygų – lietaus rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, tačiau nežinojo, kad pranešimas turėjo būti pateiktas raštu per 15 dienų.

13. Pareiškėjas pateiktame priede prie apeliacinio skundo nurodo, kad pateikia papildomus dokumentus – Agentūros atliktos patikros ataskaitos 1 ir 2 priedus (b. l. 89–98). Pareiškėjas papildomai paaiškina, kad iš pateiktų priedų matyti, jog laukas, kurio plotas 10,47 ha, kurį Komisija pripažino tinkamu yra tinkamas gauti paramai. Dėl procentinės išraiškos paskaičiavimo nurodo, kad paraiškoje deklaruotas plotas 53,79 ha yra 100 proc., faktinis tinkamas paramai plotas gauti yra 53,97 ha (žr., prieduose), pagal Agentūros patikros ataskaitą – 10,74 ha, taigi žalinimo išmoka priklauso 100 proc. Pareiškėjas teigia, kad Agentūra neteisingai taikė žalinimo sankciją ir neįvertino ūkyje esančių gyvulių. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad „nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas 43,36 ha“ prieštarauja pateiktuose patikros ataskaitos 1 ir 2 prieduose esančiai informacijai, kuriuose nurodyta, kad 10,47 ha ir 2,10 ha yra tinkamas (faktinis) plotas. Pareiškėjas teigia, kad vėlavimo sankcijos neturėjo būti, kadangi jis tikslino ne plotus, bet kodus. Pareiškėjas papildomai pateikia procentinės išraiškos sankcijai taikyti skaičiavimo metodą, kuris, jo teigimu, yra teisingas. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu žalinimo išmokai gauti sankcijų teisiniu reglamentavimu.

14. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti (b. l. 107–113). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Dėl pareiškėjo teiginio, kad patikros metu nustatyti neatitikimai atsirado dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, o jis Agentūrai pateikė šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus (Hidrometeorologinę pažymą), atsakovas nurodo, kad pareiškėjas Pažymą pateikė tik 2016 m. gruodžio 1 d., po teisės aktų nustatyto informavimo ir force majeure dokumentų pateikimo termino (taip pat po Administravimo taisyklių 8.1 papunktyje bei 10 punkte nustatyto įsipareigojimų atlikimo termino pabaigos (2016 m. rugpjūčio 31 d.) bei po to, kai buvo informuotas apie jo valdoje ketinamą atlikti patikrą (informuotas telefonu 2016 m. rugsėjo 5 d. 9 val.) ir po to, kai pareiškėjo valdoje buvo nustatyti pažeidimai (2016 m. rugsėjo 5 d. patikros metu užfiksuota foto nuotraukose) bei po to, kai jam buvo išsiųstas Agentūros 2016 m. rugsėjo 22 d. pranešimas Nr. 28960 su patikros vietoje ataskaita). Šiuo atveju, Agentūros nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai konstatavo, jog pareiškėjas Hidrometeorologinę pažymą pateikė tik 2016 m. gruodžio 1 d., po teisės aktų nustatyto informavimo ir force majeure dokumentų pateikimo termino;

14.2. Administravimo taisyklių 10.1.1 papunktyje nustatyta, kad nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) pievose turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko; supresuota; šienas sudėtas į kūgius; žolė susmulkinta ir tolygiai paskleista) laikantis Taisyklių 8.1 papunktyje nustatytų šienavimo terminų, todėl pareiškėjas privalėjo nušienautą žolę išvežti iš laukų iki Taisyklių 8.1 ir 10.1.1 papunkčiuose nurodyto termino, t. y. 2016 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo teiginys, jog Administravimo taisyklėse nėra įtvirtinto reikalavimo nušienautą žolę išvežti yra visiškai nepagrįstas;

14.3. Pareiškėjas klaidingai skaičiuoja neteisingai deklaruoto ploto procentinę išraišką: paramai tinkamą plotą 43,36 ha dalina iš 2016 m. Paraiškoje deklaruoto ploto – 53,97 ha bei daugina iš 100 proc. Agentūra paaiškina, kad neteisingai deklaruotas plotas yra apskaičiuojamas ne nuo deklaruoto ploto, o nuo paramai tinkamo ploto. Šiuo atveju, pareiškėjo paramai skirti tinkamas plotas yra 43,36 ha. Būtent nuo šio ploto ir skaičiuojama neteisingai deklaruoto ploto procentinė išraiška: neteisingai deklaruotas plotas – 10,61 ha yra dalinamas iš paramai skirti tinkamo ploto – 43,36 ha bei dauginamas iš 100 proc. Tokį skaičiavimo metodą numato 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio 1 punktas. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendime teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog neteisingai deklaruoto ploto procentinė išraiška turi būti skaičiuojama nuo paramai skirti tinkamo ploto;

14.4. Pareiškėjui sankcijos už neteisingą deklaravimą turi būti taikomos ir tiesioginėms išmokoms ir žalinimo išmokai. Sankcija tiesioginėms išmokoms taikoma vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 1 punktu, o sankcija žalinimo išmokai – Reglamento (ES) Nr. 640/2014 28 straipsnio 1 punktu. Atsižvelgiant į tai, atsakovo vertinimu, pareiškėjo teiginys, kad jam neteisėtai taikoma sankcija programai Žalinimo išmoka (neskiriama 2 019,28 Eur parama) už neteisingą plotų deklaravimą yra visiškai nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismas sprendime teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog Agentūra pagrįstai nurodė, jog sankcijos už neteisingą deklaravimą taikomos tiek tiesioginėms išmokoms, tiek žalinimo išmokoms;

14.5. Dėl pareiškėjui taikomos vėlavimo sankcijos, atsakovas paaiškina, kad pareiškėjo prašymas dėl 2016 m. Paraiškos duomenų keitimo pateiktas 2016 m. birželio 22 d., t. y. 12 darbo dienų vėliau, todėl, vadovaujantis Administravimo taisyklių 59.1 papunkčiu, taikoma 12 proc. sankcija pagal programas, kuriose dalyvavo keičiamas laukas, t. y. pagrindinė tiesioginė išmoka mažinama 0,93 Eur (0,13 ha (lauko plotas) x 59,37 Eur/ha (išmokos įkainis) x 12 proc.) (išmokai už pirmuosius hektarus mažinimas nėra taikomas, nes ji nemokama dėl neteisingo deklaravimo sankcijos);

14.6. Papildomai atsakovas nurodo, kad Agentūros 2017 m. balandžio 27 d. sprendime dėl rašymo apsirikimo (klaidos) nurodyta, jog pareiškėjui sankcija tiesioginei išmokai taikoma „vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 2 punktu“ (turi būti „vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 1 punktu“) bei, kad, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 640/2014 28 straipsnio 1 punktu „išmoka už pirmuosius hektarus yra neskiriama“ (turi būti „žalinimo išmoka neskiriama“). Atsakovas pažymi, jog šie rašymo apsirikimai (klaidos) neturi įtakos pareiškėjo 2016 m. Paraiškai taikomų sankcijų dydžiui, nes galutiniai sankcijų dydžiai bei priemonės už kurias taikomos sankcijos yra nurodytos Agentūros 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo lentelės 9 ir 10 eilutėse.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo dėl Komisijos 2017 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. 3R-200(AG-152/05-2017) ir Agentūros 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. BR6-1860930 teisėtumo ir pagrįstumo bei Agentūros įpareigojimo priskaičiuoti žalinimo išmoką už tinkamus paramai gauti plotus ir netaikyti sankcijų, t. y. iš Agentūros prašoma priteisti taikytų sankcijų (programai Žalinimo išmoka už neteisingą plotų ir programai Pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus už pavėluotai pateiktą paraišką ir kitus dokumentus) sumas.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino ir nurodė, kad patikros metu fiksuotos faktinės aplinkybės patvirtino Administravimo taisyklių 8.1 punkto reikalavimų nesilaikymą, todėl Agentūra pagrįstai 2017 m. balandžio 27 d. sprendime Nr. BR6-1860930 konstatavo neteisingo deklaravimo faktą; Administravimo taisyklėse yra nustatyta, kada nušienautas šienas turi būti išvežtas iš lauko (10.1.1. papunktis), reglamentuota, kuo vadovaujantis sprendžiami su žalinimo išmokomis susijusių sankcijų taikymo klausimai. Teismas nurodė, kad neteisingai deklaruoto ploto procentinė išraiška turi būti skaičiuojama nuo paramai skirti tinkamo ploto (t. y. pagal remiamą plotą) bei, kad sankcijos už neteisingą deklaravimą taikomos tiek tiesioginėms išmokoms, tiek žalinimo išmokoms. Tačiau pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl minėtų ginčijamų sprendimų teisėtumo ir mano, kad jam turi būti priteista iš Agentūros žalinimo išmoka už 2016 m. ir pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus už pavėluotai pateiktą paraišką ir kitus dokumentus, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo žalinimo išmoka buvo apskaičiuota pagal netinkamą metodiką ir pateikia įrodymus (priedus ir savo skaičiavimus), o sankcijos negalėjo būti taikomos.

17. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako išreikalauti įrodymus, kai dalyvaujantis byloje asmuo pats jų gauti negali, arba kai įrodymas atsirado jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir keičia ginčo situacijos vertinimą, kai nauji įrodymai yra priemonė paneigti kitos šalies apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus teiginius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1361/2008, 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2198-502/2017, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3571-502/2017). Pasisakant dėl pareiškėjo naujai pateiktų įrodymų, akcentuotina, jog šie priedai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su Komisijos byla (b. l. 19–20 ir b. l. 29–30) ir įvertinti. Atsižvelgus į tai, kad šie įrodymai buvo pirmosios instancijos teismo ištirti ir jie yra dalis dokumentų vertintų Komisijos, pateikti papildomi įrodymai nebus atskirai vertinami.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių apeliaciniame skunde keliamas ginčas.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam nebuvo suteikta galimybė dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, todėl jis negalėjo pateikti savo paaiškinimų žodžiu.

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais proceso šalies dalyvavimas administracinės bylos procese savaime nėra būtina sąlyga administracinei bylai iš esmės išspręsti (teismo sprendimui priimti). Proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.). Į posėdį neatvykus nei proceso šalims, nei jų atstovams, byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 str. 5 d.). Atsižvelgęs į tai, priimdamas procesinį sprendimą palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtą, teismas turi pagrįsti išvadą, kad nėra galimybės išnagrinėti bylos pagal esančią byloje medžiagą. ABTĮ 105 straipsnio 5 punkte įtvirtinta nuostata, leidžiančia palikti skundą nenagrinėtą, turėtų būti naudojamasi kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), kai atsižvelgiant į faktinių bylos aplinkybių visumą, procesinės teismo galimybės skundą išnagrinėti – išnaudotos. Teismas, administraciniame procese būdamas aktyvus ir nustatęs, kad siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą trūksta tam tikrų dokumentų, juos gali išreikalauti ex officio (pagal pareigas) (ABTĮ 56 str. 4 d.). Teismas taip pat gali imtis kitų procesinių veiksmų, pavyzdžiui, pasinaudoti ABTĮ 79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylos nagrinėjimo atidėjimo galimybe, kai į bylos nagrinėjimą neatvyksta proceso šalis ir nusprendžiama, kad be jos negalima nagrinėti bylos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-248/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-228/2014).

21. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui apie pirmosios instancijos teismo posėdį, kuris įvyko 2017 m. lapkričio 2 d., buvo pranešta pasirašytinai teismo šaukimu (b. l. 50). Pažymėtina, kad minėtame teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, atstovo į teismo posėdį neatsiuntė, nors tam neįveikiamų kliūčių nebuvo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 77 straipsnio 3 dalies nuostata, pagrįstai išnagrinėjo bylą pareiškėjui nedalyvaujant ir šiuo atveju pareiškėjo teisė būti išklausytam pažeista nebuvo.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus ūkininkams skyrimo tikslas yra remti ne visus žemės ūkio veikla užsiimančius asmenis, bet tik tuos, kurie veiklą vykdo laikydamiesi taisyklėse ir kituose su paramos skyrimo teisiniu reguliavimu susijusiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių. Siekdamos užtikrinti, kad paramos lėšos nebūtų nepagrįstai skiriamos, paramą skiriančios institucijos pirmiausia privalo patikrinti, ar deklaruoti žemės sklypų plotai atitinka paramos skyrimo sąlygas. Tinkamam lėšų apsaugos administravimui kelianti grėsmę išmokų gavėjų veikla turi būti veiksmingai kontroliuojama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1254-492/2016).

23. Pagal Administravimo taisyklių 81 punktą (aktuali redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 3 d.) tiesioginėms išmokoms už plotą taikomos sankcijos (taip pat išmokai už pirmuosius hektarus bei išmokai jaunajam ūkininkui) pagal 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 640/2014. Šio reglamento 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu plotas, kuris deklaruojamas siekiant gauti išmokas pagal bet kurią su plotais susijusios pagalbos sistemą arba paramos priemonę, viršija pagal 18 straipsnį nustatytą plotą, pagalba apskaičiuojama pagal remiamą plotą, sumažintą dvigubu aptiktu skirtumu, jei tas skirtumas didesnis kaip 3 proc. arba du hektarai, bet ne didesnis kaip 20 proc. remiamo ploto. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, neteisingai deklaruoto ploto (10,61 ha) procentinė išraiška turi būti skaičiuojama nuo paramai skirti tinkamo ploto (43,36 ha), tačiau ne nuo pareiškėjo 2016 m. Paraiškoje nurodyto deklaruoto ploto. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytą procentinės išraiškos skaičiavimo metodiką, pažymi, kad ji yra klaidinga ir neatitinka minėtų teisės aktų nuostatų. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 81 punkto ir Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio nuostatomis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, jog neteisingai deklaruoto ploto procentinė išraiška turi būti skaičiuojama nuo paramai skirti tinkamo ploto.

24. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog pareiškėjas turėjo gyvulių, pažymėtina, kad laikomų sutartinių gyvulių skaičius, neturėjo įtakos 2016 m. Paraiškai taikytų Administravimo taisyklių reikalavimų, skundžiamuose sprendimuose nebuvo konstatuotas pažeidimas dėl sutartinių gyvulių laikymo fakto ir skaičiaus, neturėjo įtakos šių sprendimų priėmimui, todėl ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo vertinama.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė ir dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų susijusių su sankcijų (už neteisingą plotų deklaravimą ir už pavėluotai pateiktą paraišką ir kitus dokumentus) taikymu, nupjautos žolės išvežimu, pranešimo dėl gamtinių sąlygų pateikimo terminų, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą dėl skundžiamų sprendimų atitikimo esminiams teisės aktų reikalavimams bei padarė pagrįstas išvadas dėl jų teisėtumo. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, nenustatė.

26. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

27. Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė