Legislator Case Law & Legislation
fc9a6dc4-e638-4fb9-92b3-6e13ab76bdb6 AI generated

fc9a6dc4-e638-4fb9-92b3-6e13ab76bdb6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number fc9a6dc4-e638-4fb9-92b3-6e13ab76bdb6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-445-453/2015Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00677-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.1.; 2.4.6. LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,teisėjų Lino Žukausko, Valdimaro Bavėjano,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Onai Rojutei,nuteistajam D. P.,gynėjui advokatui M. K.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D.

Legislator headnote

AI generated

fc9a6dc4-e638-4fb9-92b3-6e13ab76bdb6 · Lietuvos apeliacinis teismas: Gynėjo manymu, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, kad D. P. padarė Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apibendrindamas gynėjas nurodė, jog apygardos teismas nuteisdamas D. P., neįsigilino į visÄ bylos medžiagÄ , neįvertino įrodymų visumos, jų sÄ sajų ir loginio ryÅ¡io. D. P. kaltės klausimÄ sprendė besÄ lygiÅ¡kai sutikdamas su kaltinimo pusės iÅ¡kelta versija ir pavirÅ¡utiniÅ¡kais, neargumentuotais motyvais atmetė visus kitus byloje esančius D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-445-453/2015Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00677-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.1.; 2.4.6. LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,teisėjų Lino Žukausko, Valdimaro Bavėjano,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Onai Rojutei,nuteistajam D. P.,gynėjui advokatui M. K.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D.

P. gynėjo advokato M. K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 135 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.D. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisintas, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių.IÅ¡ nuteistojo D. P. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 902,23 Eur gydimo iÅ¡laidoms atlyginti, taip pat priteista valstybei 20,47 Eur proceso iÅ¡laidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: D. P. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. gruodžio 2 d., apie 11.45 val., atvykęs prie sporto klubo „Era“, esančio A. VaiÅ¡vilos g. 30, Plungėje, priėjo prie A. U. bei kerÅ¡ydamas už tai, kad pastarasis jam negrÄ Å¾ina skolos, smogė Å¡iam du kartus peiliu – vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinę, padarydamas kiaurinį durtinį krÅ«tinės lÄ stos sužalojimÄ , tai yra sunkų kÅ«no sužalojimÄ , antrÄ kartÄ Ä¯ kairę rankÄ , padarydamas kairės alkÅ«nės srities durtinę - pjautinę žaizdÄ , tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Nuteistojo D.

P. gynėjas advokatas M. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. nuosprendį ir D. P., nuteistÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį, iÅ¡teisinti, jam nepadarius Å¡ios nusikalstamos veikos.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamas nuosprendis dėl D. P. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus iÅ¡ esmės teikė pirmenybę parodymams, patvirtinantiems kaltinimo pusės pozicijÄ , tuo pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir priėmė neteisingÄ sprendimÄ dėl D.

P. kaltės. D. P. kaltė yra grindžiama tik prielaidomis, tai yra teismas nepaÅ¡alinęs abejonių dėl nuteistojo kaltės, nepagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ draudžiama esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012). Apeliaciniame skunde teigiama, jog apygardos teismas nuteistojo D. P. parodymus, dėl įvykio aplinkybių nepagrįstai vertino kaip jo pasirinktÄ gynybinę versijÄ , kadangi tokia teismo iÅ¡vada yra paneigta byloje esančiais duomenimis.

Atliekant tyrimÄ buvo apklausti liudytojai S. B., Saulius A. B., V. V. K., A. Ž., P. P., tačiau nė vienas iÅ¡ Å¡ių asmenų įvykio tiesiogiai nematė, o apie reikÅ¡mingas bylos nagrinėjimo aplinkybes sužinojo iÅ¡ kitų Å¡altinių - spaudos arba iÅ¡ paties A. U.. Atkreipia dėmesį, kad A. U. nė vienam iÅ¡ minėtų asmenų nepasakojo apie sužalojimo aplinkybes, o tik nurodė, jog buvo sužalotas. Gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas D. P. kaltę grįsdamas vien netiesioginių liudytojų parodymais, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, susijusias su įrodinėjimu.

Be to, teismas nemotyvuodamas savo sprendimo, protokoline nutartimi atmetė nuteistojo praÅ¡ymÄ kviesti jo liudytojus: T. K. ir N. G.. Vieninteliai duomenys, kuriais grindžiama D. P. kaltė yra liudytojo L. Z. parodymai. Gynėjo teigimu, L. Z. ikiteisminio tyrimo metu siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, galimai buvo suinteresuotas duoti tyrimui palankius, tačiau tikrovės neatitinkančius, parodymus. L. Z. tiriamÄ Ä¯vykį stebėjo bÅ«damas automobilyje 30 metrų atstumu nuo D. P. ir A. U., todėl gynėjas abejoja ar jis galėjo matyti visus minėtų asmenų veiksmus.

Gynėjas pažymi, jog liudytojas L. Z. nebuvo apklaustas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o teismas priimdamas nuosprendį, vadovavosi jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau apie pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ atliekamÄ Ä¯tariamojo apklausÄ (nors protokole įvardijama liudytojo apklausa) nei nuteistasis, nei jo gynėjas informuoti nebuvo, todėl jie negalėjo pasinaudoti jiems suteikta teise užduoti klausimus apklausiamam asmeniui, tuo buvo pažeistas Lietuvos Respublikos BPK 7 straipsnyje numatytas rungimosi principas.

Todėl liudytojo L. Z. parodymai negali bÅ«ti laikomi patikimu Å¡altiniu D. P. kaltei pagrįsti. Gynėjo manymu, minėto liudytojo parodymai turėjo bÅ«ti vertinami labai atsargiai, turėjo bÅ«ti atsižvelgta į visus prieÅ¡taravimus ir netikslumus, taip pat turėjo bÅ«ti įvertinti ir liudytojo parodymai apie tai, kad jis nematė D. P. rankose peilio ir, kad D. P. rankose nieko neturėjo.Apeliaciniame skunde tai pat teigiama, jog apygardos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje pateiktÄ 2014 m. liepos 3 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 1311/14 (03) dėl D.

P. sužalojimo, kurioje konstatuota, kad D. P. rankos sužalojimas galėjo būti padarytas tiriamo įvykio metu kovos ar savigynos būdu. O tai patvirtina D. P. parodymus apie tai, jog A. U. puolė jį peiliu, o šis bandydamas gintis, griebė jį už rankos.Apeliaciniame skunde tai pat teigiama, jog 2014-02-14 specialisto išvadoje Nr. PG 353/14 (03), nurodyta, kad A. U. padaryti sužalojimai negalėjo atsirasti jam pačiam duriant sau ar peiliui praslystant, tačiau specialistui nebuvo užduotas klausimas ar sužalojimai A.

U. galėjo bÅ«ti padaryti jam pačiam puolant D. P. ir Å¡iam ginantis. Å iuo atveju D. P. parodymai apie savigynÄ nėra paneigti. Taip pat teismo posėdyje apklaustas ekspertas D. V. nedavė kategoriÅ¡kos iÅ¡vados dėl A. U. susižalojimo, teigdamas, kad tai gali atsakyti tik kompleksinė medicininė – trasologinė ekspertizė, tačiau teismas atmetė gynėjo praÅ¡ymÄ dėl minėtos ekspertizės skyrimo.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nelogiÅ¡ka bÅ«tų manyti, kad nuteistasis sužalojęs A.

U. nusikaltimo įrankį bÅ«tų numetęs Å¡alia nusikaltimo vietos ir nebÅ«tų bandęs jo paslėpti. Gynėjo manymu, tai, kad A. U. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, taip pat pareigÅ«nams ir sugyventinei pasakojo skirtingas sužalojimo aplinkybes, patvirtina, kad jis siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už pasikėsinimÄ sužaloti D. P.. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina A. U. ir jo sugyventinės S. B. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauti duomenys, kur jie kalba apie parodymų derinimÄ ir apie automobilio raktelių slėpimÄ .

Gynėjo manymu, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, kad D. P. padarė Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apibendrindamas gynėjas nurodė, jog apygardos teismas nuteisdamas D. P., neįsigilino į visÄ bylos medžiagÄ , neįvertino įrodymų visumos, jų sÄ sajų ir loginio ryÅ¡io. D. P. kaltės klausimÄ sprendė besÄ lygiÅ¡kai sutikdamas su kaltinimo pusės iÅ¡kelta versija ir pavirÅ¡utiniÅ¡kais, neargumentuotais motyvais atmetė visus kitus byloje esančius D.

P. teisinančius įrodymus.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundus atmesti. Nuteistojo D. P. gynėjo advokato M. K. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylÄ iÅ¡tyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad dėl D. P. veiksmų, tai yra jam smogus A. U. du kartus peiliu – vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinę, padarytas kiaurinis durtinis krÅ«tinės lÄ stos sužalojimas - sunkus kÅ«no sužalojimas, antrÄ kartÄ Ä¯ kairę rankÄ , padaryta kairės alkÅ«nės srities durtinė - pjautinė žaizda - nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 28/14(03) nustatyta, kad A. U. padarytas kiaurinis durtinis krÅ«tinės lÄ stos sužalojimas yra sunkus kÅ«no sužalojimas, padaryta kairės alkÅ«nės srities durtinė - pjautinė žaizda yra nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 14).

Nuteistasis D. P. iÅ¡ esmės viso proceso metu neneigė, jog 2013 m. gruodžio 2 d. buvo įvykio vietoje, tai yra jis neneigė, jog minėtÄ dienÄ kartu su L. Z. vyko susitikti su A. U. ir, kad minėto susitikimo metu tarp jo ir A. U. įvyko konfliktas, kurio metu ir buvo sužalotas A. U.. Taigi, teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog tiriamo įvykio metu įvykio vietoje buvo tik D. P. ir A. U., tai yra kitų asmenų greta jų nebuvo (liudytojas L. Z. buvo tik už 20-30 metrų). Todėl sužalojimus A.

U. galėjo padaryti tik D. P., arba pats save sužaloti galėjo A. U.. Teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus, nuteistojo D. P. versija, kad A. U. save susižalojo pats, užkrisdamas ant peilio, nepasitvirtino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bÅ«tent D. P. įvykio metu sunkiai sužalojo A. U.. Teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kadangi jÄ patvirtina byloje surinkti ir teismo posėdyje iÅ¡tirti įrodymai.Nesutikdamas su apygardos teismo nuosprendžiu, gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas, pripažindamas D.

P. kaltu, nepagrįstai rėmėsi liudytojo L. Z. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, kadangi nei jis, nei jo ginamasis liudytojo apklausoje nedalyvavo ir negalėjo betarpiÅ¡kai jam užduoti klausimų. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , iÅ¡ tiesų teismo posėdyje liudytojo L. Z. neapklausė, o apklausiant L. Z. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ iÅ¡ tiesų nei D. P., nei jo gynėjas nedalyvavo. Nors apygardos teisme liudytojas L.

Z. nebuvo apklaustas, tačiau kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos siekiant jį apklausti, pirmosios instancijos teisme buvo imtasi visų įmanomų procesinių priemonių, kad liudytojas atvyktų - bÅ«tų pristatytas į teismo posėdį ir bÅ«tų apklaustas dalyvaujant nuteistajam ir jo gynėjui, tačiau buvo nustatyta, kad jis yra iÅ¡vykęs į užsienį ir jo gyvenamoji vieta nėra žinoma (t. 4, b.l. 71, 123, 155, 156, 158). Apeliantas teisus skunde teigdamas, kad liudytojo L. Z. neapklausus teisiamojo posėdžio metu, nėra galima jo parodymų pripažinti įrodymais, turinčiais savarankiÅ¡kÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę.

Teisėjų kolegija sutinka, kad liudytojo apklausoje nedalyvaujant nei nuteistajam, nei jo gynėjui, buvo pažeista įstatymo garantuojama įtariamojo ar kaltinamojo teisė pačiam arba per pasirinktÄ gynėjÄ apklausti kaltinimo liudytojus arba praÅ¡yti, kad tie liudytojai bÅ«tų apklausti, ir kad visiems liudytojams bÅ«tų taikomos tokios pačios apklausos sÄ lygos. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad nuosprendį priėmęs teismas aptariamos apklausos metu gautus duomenis apie D. P. atliktus veiksmus tiriamo įvykio metu, privalėjo visiÅ¡kai ignoruoti.

Nors ikiteisminio tyrimo metu L. Z. duoti parodymai savarankiškos įrodomosios vertės neturi, šių parodymų analizė bendrame teisėtai surinktų duomenų kontekste neabejotinai turi reikšmės teismo vidinio įsitikinimo susiformavimui, galutinai įvertinant byloje surinktus įrodymus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir įvertino teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų kontekste liudytojo L. Z. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pagrįstai jais rėmėsi D.

P. priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį. Nėra pagrindo abejoti, jog ikiteisminio tyrimo metu galėjo bÅ«ti apklaustas ne L. Z., kadangi prieÅ¡ atliekant asmens apklausÄ ikiteisminio tyrimo teisėja nustatė apklausiamo asmens tapatybę (t. 3, b.l. 98), o tai, kad apklausiamo asmens apklausos protokole nurodyta pavardė „Zaveckas“, apygardos teismas pagrįstai pripažino raÅ¡ymo apsirikimo klaida. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos liudytojas L. Z. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duodamas parodymus, kurie buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 162) paaiÅ¡kino, jog nors jis nuo A.

U. sėdėjo automobilyje 20-30 metrų atstumu, tačiau jis matė kaip D. P. priėjęs prie A. U. smogė jam vienÄ kartÄ peiliu į Å¡onÄ (t. 3, b.l. 98-99). Tai, kad liudytojas L. Z. nematė, kad D. P. su savimi turėjo peilį, nepaneigia, kad D. P. sužalojo A. U., nes liudytojas L. Z. teigė, jog D. P. peilį tikriausiai turėjo kiÅ¡enėje, nes jis eidamas link A. U. rankas buvo susikišęs į kiÅ¡enes. Taigi, liudytojas L. Z. betarpiÅ¡kai matė visas įvykio aplinkybes ir nuosekliai jas papasakojo apklausos metu.

Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojo parodymais, kadangi juos patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai.Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistojo D. P. kaltė grindžiama ne vien liudytojo L. Z. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ir kitais pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Tai, kad nuteistasis D. P. sunkiai sužalojo A. U., patvirtina savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokolai, iš kurių matyti, jog atliekant slaptus veiksmus su L.

Z., jis ne kartÄ teigė, jog A. U. išėjus iÅ¡ sporto klubo, prie jo priėjo D. P. ir vienÄ kartÄ smogė Å¡iam peiliu į krÅ«tinę (t. 3, b. l. 45-73). Tai, kad nuteistasis D. P. sunkiai sužalojo A. U. taip pat patvirtina parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kur liudytojas L. Z. parodė tiksliÄ vietÄ , kurioje nuteistasis D. P. priėjęs prie A. U. iÅ¡ karto jam smogė peiliu į krÅ«tinę (t. 3, b.l. 82-91). Taip pat tai, kad A. U. buvo sužalotas kito asmens, o ne pats save susižalojo patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. PG 353/14(03), kurioje konstatuota, jog A.

U. patirti durtiniai - pjautiniai krÅ«tinės lÄ stos ir kairio alkÅ«nės sÄ nario srities sužalojimai nebÅ«dingi susižalojimams (t. 1, b.l. 18-19). Nuteistojo teiginius dėl A. U. sužalojimo aplinkybių taip pat paneigia pirmosios instancijos teisme apklaustas vyresnysis teismo medicinos ekspertas D. V., kuris paaiÅ¡kino, jog pagal medicininiuose dokumentuose nustatytus asmens sužalojimus pats asmuo taip susižaloti negalėjo. Kad asmuo bÅ«tų taip sužalotas, tai yra, jog bÅ«tų pradurti drabužiai ir krÅ«tinės lÄ sta, turėjo bÅ«ti stiprus dÅ«ris.

Taip pat ekspertas patvirtino, jog A. U. grumtynių metu pats sau įsidurti negalėjo. Galėtų įsidurti, jeigu užgriÅ«tų ant stačio peilio, tačiau tokiu atveju žaizda bÅ«tų tik durtinė (t. 4, b.l. 161). Taigi, tarpusavyje įvertinus byloje iÅ¡tirtus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad bÅ«tent nuteistasis D. P. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, o ne kaip aiÅ¡kina D. P., kad grumtynių metu A.

U. susižalojo pats. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį pripažino kaltu dėl minėtos veikos padarymo.Tai, kad sužalotasis asmuo – A. U. ikiteisminio tyrimo metu neprašė būti pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat tai, kad atsisakė pasakoti įvykio aplinkybes, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad būtent nuteistasis D. P. sunkiai sužalojo A. U.. Taip pat tai, kad 2014 m. liepos 3 d. Specialisto išvadoje Nr. G 1311/14 (03) nustatyta, kad D. P. rankos sužalojimas galėjo būti padarytas tiriamo įvykio metu kovos ar savigynos būdu (t. 1, b.l. 21-23), nepatvirtina nuteistojo D.

P. nurodytų aplinkybių, jog A. U. pats jį puolė peiliu ir, kad grumtynių metu jie abu susižalojo, kadangi iš byloje pateiktų duomenų nenustatyta, jog D. P. sužalojimas tikrai buvo padarytas tiriamo įvykio metu, be to, taip pat nepateikta duomenų, kad D. P. dėl jo sužalojimo būtų kreipęsis į ikiteisminio tyrimo institucijas ar į gydymo įstaigas. Nuteistojo teiginiai dėl sužalojimo aplinkybių, tai yra dėl to, kad A. U. pats save galėjo sužaloti yra paneigti aukščiau aptartais įrodymais.

Dėl D. P. paskirtos bausmės ir naujai pakeisto baudžiamojo įstatymo taikymo Nuteistasis D. P. bei jo gynėjas advokatas M. K. apeliacinės instancijos teisme papildomai prašė D. P. taikyti naujai įsigaliojusias baudžiamojo kodekso normas dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Toks nuteistojo ir jo gynėjo praÅ¡ymas tenkinamas, kadangi nuo 2015 m. kovo 24 d. galiojanti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija leidžia atidėti bausmės vykdymÄ taip pat asmenims, nuteistiems ir už sunkius nusikaltimus, kuriems paskirta ne didesnė kaip ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam D.

P. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra pagrįsta ir teisėta. Už Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ numatyta tik vienos rūšies – laisvės atėmimo bausmė iki deÅ¡imties metų. Skirdamas bausmę D. P., apygardos teismas įvertino Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes: D. P. vedęs, turi Å¡eimÄ (t. 3, b. l. 148), nesenai gimė dukra (t. 4, b. l. 132), anksčiau neteistas (t. 3, b. l. 178), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ ir pagrįstai D.

P. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam paskirta bausmė tinkamai individualizuota, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, nėra aiÅ¡kiai per griežta, todėl jos Å¡velninti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tuo metu galiojusių bausmių skyrimÄ reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir jas pritaikė teisingai.

Tačiau, po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kuriÄ teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus). Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu D. P. nuteistas už sunkų nusikaltimÄ laisvės atėmimu trejiems metams ir pagal nusikaltimo sunkumo laipsnį bei paskirtos bausmės dydį atitinka Å¡ioje Lietuvos Respublikos BK normoje nustatytas sÄ lygas.Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims.

Nekyla abejonių, kad įstatymas, leidžiantis atidėti bausmės vykdymÄ asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, palengvina tokių asmenų teisinę padėtį, todėl esant ir kitoms įstatymo reikalaujamoms sÄ lygoms, gali bÅ«ti taikomas nuteistajam D. P..Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. IÅ¡ pirmiau nustatytų bylos aplinkybių (D.

P. vedęs, turi Å¡eimÄ (t. 3, b. l. 148), nesenai gimė dukra (t. 4, b. l. 132), anksčiau neteistas (t. 3, b. l. 178)), taip pat įvertinus tai, jog asmuo, kuris dėl D. P. atliktų veiksmų buvo sužalotas byloje atsisakė bÅ«ti pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat nesikreipė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistajam D. P. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymÄ ir paskiriant jam įstatyme numatytas baudžiamojo poveikio priemones, kaip tai numato Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalis, 71 straipsnis ir 721 straipsnis bei įpareigojimÄ , kaip tai numato BK 75 straipsnio 2 dalis ir 3 dalys, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keičiamas.

Nuteistajam D. P. atidėjus Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymÄ , į D. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas visas D. P. laikinajame sulaikyme ir suėmimo iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2014-06-12 iki 2015-05-15.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. nuosprendį.D. P. taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – laisvės atėmimo trejiems metams – vykdymÄ atidėti dvejiems metams.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Paskirti nuteistajam D. P. baudžiamojo poveikio priemonę – per tris mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 15 MGL (564,9 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Uždrausti D. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu prisiartinti prie A. U., bendrauti ir ieÅ¡koti ryÅ¡ių su juo.Ä®pareigoti nuteistÄ jį D. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Ä® Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti D.

P. laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2014-06-12 iki 2015-05-15.Po Å¡io nuosprendžio paskelbimo nuteistÄ jį D. P. iÅ¡ suėmimo paleisti.KitÄ Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                       Aloyzas Kruopys Teisėjai                                                     Linas Žukauskas                                                                  Valdimaras Bavėjanas