2022-05-13 Nr. AB-12246-4-52-3-00101-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2587-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00101-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant pareiškėjui M. V.,

pareiškėjo M. V. atstovui advokatui Ričardui Kubiliui,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovei Gabrielei Vasiliauskienei,

vertėjai Nomedai Gritėnaitei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio M. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies dėl laikino apgyvendinimo nustatant judėjimo apribojimus panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. V. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 22S62808 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pareiškėjui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Taip būtų užtikrintas pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje ir sudarytos sąlygos pareiškėjui laisvai judėti.

3. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Pareiškėjas su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir jų nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Išnagrinėjus pareiškėjo prieglobsčio prašymą, priimtas 2022 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. 22S58409, kuriuo pareiškėjui prieglobstis Lietuvos Respublikoje nesuteiktas. Minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjas nebendradarbiavo su kompetentingų valstybės institucijų tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, siekiant nustatyti jo tapatybę ir pilietybę. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nesistengė atskleisti tikrų ir pagrįstų atvykimo į Lietuvos Respubliką motyvų. Nebendradarbiavo su pareigūnais, teikė tikrovės neatitinkančia informaciją. Pareiškėjas jo apklausos metu vengė tiesioginių atsakymų į klausimus, kalbėjo abstrakčiai ir miglotai. Pareiškėjas iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponavo realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas. Pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismas Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, apžvelgė Įstatymo nuostatas (1408 str. 2, 3, 5, 6 d.). Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pripažino, kad pareiškėjui pritaikyta laisvo judėjimo apribojimo priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio prasme, bet Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas turi galimybę judėti gyvenamojoje teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, gauti medicinos paslaugas, socialines paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos jo teisės susiję su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie nepakankamą judėjimą, nesudarė pagrindo pareiškėjui netaikyti judėjimo laisvės apribojimų. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui pritaikytas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė, siekiamiems tikslams.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, asmenų grupėje, neturėdamas jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jam teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dokumentų; dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nepriimtas, procesine tvarka nepatikrintas ir neįvykdytas, jo atvykimo motyvai nėra išaiškinti. Tai įvertinęs, teismas priėjo išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog, paskyrus pareiškėjui prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti pareiškėjo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Bylos medžiaga teismui leido prieiti prie išvados, kad pareiškėjas, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, jog pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, nelaikytini išimtiniais ir sudarančiais pagrindą paskirti pareiškėjui prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad konkrečias apgyvendinimo sąlygas pagal apylinkės teismo parinktą režimą turi užtikrinti apylinkės teismo sprendimą vykdanti institucija.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį ir sutrumpinti pareiškėjo apgyvendinimo terminą ir (arba) netaikyti judėjimo apribojimo. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas patikslino skundo reikalavimą, kad prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį ir netaikyti judėjimo apribojimo. Migracijos departamento atstovė teismo posėdyje sutiko su šiuo apeliacinio skundo patikslinimu.

11. Pareiškėjas nurodo, kad, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir Lietuvos Respublikos Konstitucija patvirtina, jog šiuo atveju pareiškėjui pritaikytas judėjimo laisvės apribojimas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra tapatus sulaikymui. Sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturi reikšti automatiško jų taikymo. Nagrinėjamu atveju nėra Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatytų išimčių, kada sulaikymas galėtų būti pratęsiamas. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į Įstatyme nustatytą terminą ir netaikyti apgyvendinimo laikino apgyvendinimo termino pratęsimo be laisvės laisvai judėti. Laikino apgyvendinimo termino pratęsimas prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui, yra neproporcinga sankcija ir pažeidžia esmines žmogaus teises. Šiuo atveju apgyvendinimo termino pratęsimas, taikant judėjimo suvaržymus, nėra būtinas, o sprendimo vykdymui užtikrinti visiškai pakanka trumpesnio apgyvendinimo termino, netaikant judėjimo apribojimų.

12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

13. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo tas pačias aplinkybes ir argumentus, pagrįstus tuo pačiu teisiniu reglamentavimu, išdėstytus pirmosios instancijos teismui. Atsakydamas į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, Departamentas nurodo, kad:

13.1. Sprendimas priimtas, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nepatikima ir klaidinanti informacija, asmens dokumento neturėjimas, siekiant apsunkinti pareiškėjo tapatybės nustatymą ir grąžinimą į kilmės valstybę). Konstatavus, kad pareiškėjas kelia neteisėto migracijos grėsmę, nes tyčia neteistai kirto Lietuvos Respublikos sieną, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui pritaikytas judėjimo apribojimas yra proporcinga priemonė, siekiamiems tikslams.

13.2. Pareiškėjo argumentai dėl jam taikytino alternatyvios sulaikymui priemonės yra nepagrįsti. Pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl jo sulaikymo. Nors pareiškėjas nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jo tapatybė nėra nustatyta ir patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais duomenimis. Be to, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne nustatyta tvarka, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų, kirtęs sieną. Pareiškėjas iš kilmės valstybės teisėtai atvykęs į Baltarusiją, ten neliko, ir, kaip minėta, neteisėtai pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tai patvirtina, kad pareiškėjas tikėtina slėpsis, bandys pabėgti, jeigu jam nebus taikomas judėjimo apribojimas.

13.3. Sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Kaip nustatyta, pareiškėjas Sprendimu nėra sulaikytas, o tik laikinai apgyvendintas, nesuteikiant laisvės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ši priemonė, kaip teisingai pripažino ir pirmosios instancijos teismas, yra proporcinga ir objektyviai reikalinga.

13.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą, todėl pagrindų teismo sprendimą naikinti nėra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje Tarnybos Pabradės Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant pareiškėjui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu nutarta paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

16. Kadangi Sprendimo, dėl kurio kilęs ginčas, priėmimo metu valstybės lygio ekstremalioji situacija nebuvo atšaukta, aktualus teisinis reglamentavimas, įsigaliojęs nuo 2022 m. sausio 1 d., t. y. 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816). Įstatymo 1407 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad X2 skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

17. Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies arba 77 straipsnio 1 dalies nuostatos.

18. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

19. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

20. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

21. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, [įvertinama, ar]: <...> 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); <...> 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį surašė raštu 2021 m. rugpjūčio 17 d.; galutinis sprendimas pareiškėjo prieglobsčio byloje nėra priimtas, nes Migracijos departamento 2022 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. 22S58409 apskųstas apygardos administraciniam teismui (teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas (2022 m. gegužės 25 d. 8.45 val.).

23. Nurodytos bylos aplinkybės bei teisės nuostatos patvirtina, kad apeliantas šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą (Įstatymo 2 str. 20 d.).

24. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktais ir 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, priėmė Sprendimą, kuriuo įleido pareiškėją į Lietuvos Respubliką ir laikinai apgyvendino, nesuteikiant pareiškėjui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos.

25. Migracijos departamento Sprendime nustatyta, kad pareiškėjas: į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistino vietoje, prieglobsčio pasiprašė, siekdamas išvengti atsakomybės – tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą; su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, tikėtina, kad prieš neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną, atsikratė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento; prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų valstybės institucijų tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, siekiant nustatyti jo tapatybę ir pilietybę; neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nesistengė atskleisti tikrų ir pagrįstų atvykimo motyvų; prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su pareigūnais, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, apklausos metu vengė tiesioginių atsakymų į klausimus, kalbėjo abstrakčiai ir miglotai, papasakojo pramanytą istoriją, kurią sukūrė, siekdamas gauti prieglobstį, kuri nenuosekli, paremta interpretacijomis apie patirtą galimą grėsmę, o kai kuriais aspektais prieštaringa kilmės valstybės informacijai, nepatikima ir klaidinanti; linkęs pažeidinėti įstatymus, nelinkęs bendradarbiauti, nepatikimas, neturintis tikslo gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje; tikėtina, kad atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas galimo išsiuntimo gali pasislėpti ar bandyti savavališkai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes.

26. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, sutiko su Migracijos departamento pozicija, konstatavo, kad pareiškėjui pritaikytas judėjimo apribojimas yra proporcinga priemonė Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo ir apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai atmestini, nes Migracijos departamento sprendimu paskirta priemonė atitinka Įstatymo nustatytus tokioms priemonėms skirti pagrindus, taip pat teismų praktiką dėl jų aiškinimo bei taikymo analogiškose bylose.

28. Migracijos departamento pritaikytas apelianto apgyvendinimas Tarnybos Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, yra proporcinga ir būtina priemonė, kad būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvų nustatymas, galutinio sprendimo užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas.

29. Pagrįsti Migracijos departamento atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad apeliantui nagrinėjamoje situacijoje paskyrus švelnesnę priemonę (užsieniečio apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų), kiltų rizika nepasiekti minėtų Įstatymo tikslų, neatsižvelgiant į ankstesnį apelianto elgesį jo apgyvendinimo vietoje, nes apeliantas gali pasišalinti iš Tarnybos Užsieniečių registracijos centro ir į jį nebegrįžti.

30. Tokios užsieniečio apgyvendinimo priemonės (ribojant pareiškėjo judėjimo laisvę) taikymo poreikis susijęs su byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas neturi asmens tapatybę galinčių patvirtinti asmens dokumentų, nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis užsieniečio tapatybei nustatyti, taip pat atsižvelgiama į individualias šiai situacijai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos sieną iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 5 d., t. y. jau galiojant Lietuvos Respublikoje 2021 m. liepos 2 d. paskelbtai ekstremaliajai situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, neturi jokių ryšių (šeiminių, socialinių, ekonominių) su Lietuva, taip pat neturi lėšų ir pragyvenimo šaltinio.

31. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalį, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti laikinojo apgyvendinimo vietose, būtent nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių egzistavimas.

32. Migracijos departamentas skundžiamą Sprendimą pagrindė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytais rizikos veiksniais (užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja siekiant nustatyti jo asmens tapatybę, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), įgalinančiais daryti išvadą, kad užsienietis, neapribojus jam judėjimo laisvės, gali pasislėpti.

33. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad jis bendradarbiavo su Migracijos departamentu, nes per palyginti ilgą buvimo Lietuvoje laikotarpį pareiškėjas turėjo realią galimybę, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis, įvairiais prieinamais būdais (per artimuosius, draugus, advokatą, kurį, kaip teigia, turėjo kilmės valstybėje, universitetą (duomenys neskelbtini), kur kaip teigia mokėsi, paštu, per kurjerius, informacinių technologijų pagalba, kt.) pateikti jo tapatybę patvirtinančius asmens dokumentų originalus ar dokumentų kopijas su patvirtintu jų autentiškumu, tačiau to nepadarė, nesiėmė jokių veiksmų. Pareiga bendradarbiauti su Migracijos departamentu ir pareiga pateikti dokumentus, galinčius pagrįsti jo pasakojimą, jam buvo išaiškintos apklausos Migracijos departamente 2021 m. lapkričio 12 d. metu. Pareiškėjas apklausose nurodė, kad mokėsi informacinių technologijų (kompiuterių taisymas), todėl informacines technologijas išmano ir jų galimybes galėjo panaudoti bendradarbiavimui su Migracijos departamentu tapatybei nustatyti, tačiau to nepadarė.

34. Teismo posėdyje pareiškėjas teigė, kad neturi telefono, todėl negalėjo gauti dokumentų ir įrodymų. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta, nes į bylą pateiktoje pareiškėjo apklausoje 2021 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas teigė, kad turi telefoną, įsigijo jį čia Lietuvoje: draugas turėjo du, vieną davė pareiškėjui.

35. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja užsieniečio geros valios stoką, nebendradarbiavimą, siekiant patvirtinti jo asmens tapatybę, kaip pagrindą neskirti jam apgyvendinimo Tarnybos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

36. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjui be pagrindo netaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nepagrįstai pratęstas sulaikymo terminas, pabrėžtina, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo ar dėl sulaikymo termino pratęsimo – dėl jo buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti Tarnybos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl sulaikymo nepagrįstumo yra atmetami.

37. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad asmens laisvė yra viena labiausiai saugotinų vertybių ir jos ribojimas galimas tik tais atvejais, kai tai yra būtina ir neišvengiama bei griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apgyvendinimas, apribojant judėjimo laisvę, apeliantui pritaikytas tiksliai pagal įstatymą, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2220-492/2022, 2022 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2493-381/2022 ir kt.).

38. Sprendžiant dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinama taip pat aplinkybė, kad apeliantas nėra pažeidžiamas asmuo (Įstatymo 2 str. 182 d.).

39. Teisėjų kolegija pažymi, jog, atsižvelgus į byloje esančius duomenis, užsieniečiui dabartinėje apgyvendinimo vietoje užtikrinamos minimalios būtinos gyvenimo ir higienos sąlygos, teikiamos įvairios paslaugos. Dėl užsieniečio argumentų apie psichologą, pažymėtina, kad Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti. Taigi jeigu yra būtina, užsienietis gali kreiptis į laikino apgyvendinimo vietos vadovą dėl leidimo laikinai išvykti.

40. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės normas, panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė