2022-05-25 Nr. AB-13885-3-64-3-00060-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-211-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00060-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės S. V..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, ŠRATC) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės S. V. (toliau – ir atsakovė) 42,00 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad atsakovė bylai aktualiu laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto Šiaulių miesto savivaldybėje savininkė, todėl atsakovei kyla pareiga mokėti pastoviąją vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dalį. Atsakovei priklausančiose gyvenamosios paskirties patalpose nėra gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų, todėl kintamoji vietinės rinkliavos dalis jai neskaičiuojama. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras yra Šiaulių miesto ir kitų savivaldybių įsteigta įstaiga, kuri yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Vietinė rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-289 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie pakeisti ir papildyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. T-453 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatų pakeitimo“ pakeitimu (toliau – ir Nuostatai).

3. Atsakovė atsiliepimo nepateikė.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą patenkino ir priteisė iš atsakovės S. V. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 42,00 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų teismas atmetė.

5. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 3 straipsnio, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Nuostatų 4.1 ir 12.1 punktų nuostatas, konstatavo, kad atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra 42,00 Eur, todėl teismas iš jos priteisė šią įsiskolinimo sumą pareiškėjui. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.1. straipsnį rinkliavos mokėjimas yra atsakovės prievolė, kuri turi būti vykdoma tinkamai (LR CK 6.38 str.) ir kurią vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.).

6. Teismas, spręsdamas dėl 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą surašant ir paduodant skundą, bei atstovaujant teisme, pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) suformuotoje praktikoje yra pažymėjęs, kad atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgė į tai, jog pareiškėjo įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kurioje yra specializuota skolų išieškojimų grupė. Teismas pažymėjo, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, yra šabloniškas, kuriam surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas; nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

8. Be to, teismas pažymėjo, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362.

III. 9. Pareiškėjas VšĮ ŠRATC apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas, ir priteisti pareiškėjo patirtas 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažeidžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos jurisprudencijos vienodumą, nuoseklumą ir tęstinumą tokio pobūdžio bylose. Pareiškėjas pažymi, jog nuosekliai formuodamas teismų praktiką administracinėse bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, LVAT, vis dėl to, laikosi pozicijos, kad minimali bylinėjimosi išlaidų suma yra protinga ir proporcinga, todėl priteisiama.

11. Pareiškėjas nurodo, jog byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas būtų nesąžiningai naudojęsis savo teisėmis arba tai, jog atstovavimo išlaidos būtų neproporcingos ar perteklinės. Nors, kaip nurodo teismas, teikiamuose prašymuose dėl vietinės rinkliavos priteisimo nėra formuluojama nauja teisinė problema, tačiau tai nepaneigia įstaigos teisės, siekiant tinkamai užtikrinti jai pavestos funkcijos – vietinės rinkliavos administravimo, įgyvendinimą, už protingą ir proporcingą reiškiamam teisiniam reikalavimui kainą, pasitelkti teisininkus profesionalus, kokių pati įstaiga savo struktūroje neturi.

12. Pareiškėjas pažymi, kad teismo sprendime minimo pareiškėjo struktūrinio padalinio darbuotojai turi savo priskirtas funkcijas ir jos apima atitinkamas su skolų administravimu susijusias funkcijas, įskaitant ir informacijos apie įsiskolinimus ir skolininkus rinkimą bei perdavimą procesinius dokumentus ruošiančiai advokatų kontorai ir teisminė veikla nėra jų specializacija. Paneigus pareiškėjo teisę net į minimaliais kaštais užtikrinamą tinkamą ir profesionalų jo, kaip pareiškėjo interesų atstovavimą, būtų paneigta teisės į teisingą teismą užtikrinimo esmė, kuri būtų prieštaringa iki šiol formuotai praktikai su atliekų rinkliavos įsiskolinimo priteisimu susijusiose bylose. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas susijęs ir su tam tikru kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu, todėl bylinėjimosi išlaidų visiškas nekompensavimas reikštų tik formalų teisingumą, iš esmės nesukeliantį jokių neigiamų pasekmių ir atsakomybės už pažeidėjo netinkamą ir priešingą visuomenei elgesį.

13. Pareiškėjas teigia, kad akivaizdu, jog, net ir įvertinus visas aplinkybes šioje konkrečioje byloje ir nustačius, kad advokato pagalbos poreikis yra minimalus, vadovaujantis LVAT nuosekliai formuojama praktika analogiškose bylose, vis tik, atsižvelgdamas į bylinėjimosi išlaidų esmę ir prasmę, į šalių lygiateisiškumo, teisingumo ir protingumo principus, teismas galėjo priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti, tačiau ne visiškai tokio prašymo netenkinti, nes analogiško pobūdžio ir sudėtingumo byloje priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos dydis yra suformuotas ir svyruoja 15 Eur dydžio sumoje. Net tokių minimalių bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas, suponuoja šalių lygiateisiškumo principo pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis tiek, kiek šiuo sprendimu patenkinus pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą ir priteisus iš atsakovės S. V. 42,00 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, panaikinant sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas ir priteisti pareiškėjo patirtas 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

16. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas teisės normas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, pasisako tik jo prašymo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas aspektu.

17. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos samdant advokatus turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai (ABTĮ 52 str. 3 d.), ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

19. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimai (2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2432), kuriuose įtvirtina supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra. ABTĮ 1311 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko). Pagal ABTĮ 1312 straipsnio 1 dalį, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. ABTĮ 1314 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Šios išlaidos (jų dalis) kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis pareiškėjo prašymu gali būti priteisiamos, kai reikalavimas (jo dalis) tenkinamas išnagrinėjus šio įstatymo 1316 straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą.

20. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas su prašymu priteisti iš atsakovės nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus kreipėsi 2021 m. sausio 13 d., teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, sprendžia, kad pareiškėjas, siekdamas prisiteisti iš atsakovės nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą, galėjo pasinaudoti ABTĮ įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra, t. y. teismo įsakymo institutu, o pagal šią tvarką pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Nepaisant paminėtos galimybės, pareiškėjas į teismą su prašymu kreipėsi bendra tvarka.

21. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ įtvirtinus supaprastintą kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūrą, tokiais atvejais, kaip nagrinėjamas šioje administracinėje byloje, iš esmės nebeliko prasmės naudotis advokato pagalba rengiant prašymą teismui. Šiuo atveju pakanka užpildyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 (2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1R-13 redakcija) nustatytą formą bei pateikti ją administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra neaktuali pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta LVAT praktika, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant teismams prašymus priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, gali būti mažinamos, tačiau ne visiškai nepriteisiamos, o pareiškėjo skundo argumentai, susiję su struktūrinio padalinio veikla, jame dirbančių darbuotojų išsilavinimu ir vykdomomis funkcijomis yra atmestini kaip nepagrįsti.

22. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad LVAT analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo bylinėjimosi išlaidas priteisia arba jos gali būti mažinamos, tačiau šiuos argumentus paneigia aktualiausia ir naujausia LVAT praktika šios kategorijos bylose, kuriose bylinėjimosi išlaidos, kaip ir nagrinėjamu atveju, nepriteisiamos (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-674-492/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-170-756/2022, 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-94-415/2022).

23. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir šiuo atveju buvo perteklinės. Keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė