fc990baf-98bb-4a7d-b650-13d42f3bfc64 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-620-485/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08154-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 2.4.6.1; 2.5.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui S. K., nuteistojo D.

S. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2017 m. balandžio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtos galutinės 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi (11 mėnesių 9 dienos), prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio vykdymo pradžios. Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimas – iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktos nepakeistos, nuosprendį pradėjus vykdyti –keistinos į suėmimÄ . Patvirtinta tarp kaltinamojo D. S. ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo sudaryta taikos sutartis dėl 519,41 Eur (penkių Å¡imtų devyniolikos Eur 41 ct) turtinės žalos atlyginimo ir procesas dėl civilinio ieÅ¡kinio nutrauktas.

IÅ¡aiÅ¡kinta Å¡alims, kad nevykdant taikos sutarties sÄ lygų, jos bus įvykdytos priverstinai įstatymo nustatyta tvarka pateikus antstoliui. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. D. S. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtÄ , o bÅ«tent: 2018 m. vasario 17 d. apie 13.30 val., namuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su Å¡eimos nariu – kartu su juo gyvenančia sutuoktine M. S. – metu, mažamečio M. K. akivaizdoje, tyčia sudavė nukentėjusiajai M. S. ne mažiau kaip tris smÅ«gius deÅ¡inės rankos kumščiu į galvos sritį, nuo ko ji griuvo ant grindų, tuo padarė nukentėjusiajai M. S. poodines kraujosruvas kaktoje, kairės akies vokuose, kairiame skruoste, kairiame žande, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kairės akies obuolio jungine, kraujosruvÄ apatinėje lÅ«poje, plėštinę žaizdÄ kairės akies virÅ¡utiniame voke, kraujo iÅ¡siliejimÄ po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, galvos smegenų sukrėtimÄ , tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios M. S. sveikatÄ .

2. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendyje konstatuota, kad be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina surinktų įrodymų visuma – nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija, apžiūros protokolas, specialisto išvada, teismui nekilo abejonių, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. S. prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendį ir paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti, kadangi jis vienintelis iÅ¡laiko keturių asmenų Å¡eimÄ , o paskyrus laisvės atėmimo bausmę Å¡eima liks be iÅ¡laikymo. Atkreipė apeliacinės instancijos teismo dėmesį, jog, nuteistajam paskyrus kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, jis nuo 2018 m. vasario 17 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio gyveno atskirai nuo nukentėjusiosios M.

S., tačiau pirmosios instancijos teismas individualizuodamas bausmę, vadovaudamasis prielaida, jog smurto artimoje aplinkoje aukos yra pažeidžiamos, priklausomos nuo kaltininko ir tai daugeliu atvejų lemia pozicijos patirto smurto, kaltininko atžvilgiu keitimÄ sau nepalankia linkme, padarė visiÅ¡kai neteisingÄ iÅ¡vadÄ , nes su nukentėjusiÄ ja apeliantas negyveno tris mėnesius ir jokios įtakos jai padaryti negalėjo. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusiosios duoti parodymai pateikti laisva valia, objektyviai ir jais reikėtų vadovautis parenkant bausmės rūšį.

Apeliantas akcentavo, jog jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, iÅ¡ dalies atlygino turtinę žalÄ ir susitarė dėl likusios dalies atlyginimo, nusikaltimÄ padarė bÅ«damas recidyvistu, o jo gaunamos pajamos yra vienintelis Å¡eimos pragyvenimo Å¡altinis. Pasak nuteistojo, teismas neįvertino ir aplinkybės, jog jis negalės visaverčiai vykdyti žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondui pagal sudarytÄ taikos sutartį, kurioje mokėjimo tvarka aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta, ir Å¡iÄ galimybę panaikino skirdamas bausmę.

Jo nuomone, bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta ir neskiriant apeliantui realios laisvės atėmimo bausmės.

4. Nukentėjusioji M. S. atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundÄ prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti ir pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendį. Nurodė, kad sutuoktinis atsiprašė, pradėjo lankytis pas psichologus, ji jam atleido. Nuteistajam paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, bÅ«tų nubausta visa Å¡eima, kadangi jis vienintelis Å¡eimoje dirbantis asmuo, jo gaunamas darbo užmokestis yra visų pragyvenimo Å¡altinis.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

6. Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis nekvestionuoja teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių, inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau, atitinkamai argumentuodamas, mano, jog teismas galėjo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymÄ atidėti. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

8. Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , įvertino padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumÄ , kaltės formÄ , nusikalstamos veikos stadijÄ , nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančiÄ aplinkybes. Teismo iÅ¡vados dėl bausmės skyrimo pagrįstos iÅ¡samiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukÅ¡tesnės instancijos teismas su jomis visiÅ¡kai sutinka. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad D.

S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų smurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ . Byloje nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), iÅ¡ dalies atlygino padarytÄ Å¾alÄ , susitarė dėl likusios žalos dalies atlyginimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Vertinant asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad D. S. teisiamas jau ne pirmÄ kartÄ . NaujÄ tyčinį nusikaltimÄ padarė lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos laikotarpiu. Be to, nuteistajam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau D. S. teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir buvo pasiųstas atlikti jam skirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Å ie duomenys leido teismui spręsti, kad nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, o yra nulemta susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio.

D. S. savo elgesio nesistengia keisti ir iÅ¡vadų nedaro, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi bÅ«ti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuzijÄ . Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. S. skyrė griežčiausiÄ , t. y., laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį nei sankcijos vidurkis.

Be to, Å¡i bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta 1/3. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, padarytos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , ji nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

10. Bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taigi, teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumÄ bausmės paskirties kontekste. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Kartu pažymėtina tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ir pan. IÅ¡ baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016).

11. Å iuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatose nenumatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ asmeniui, kuris turi neiÅ¡nykusį teistumÄ už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiu atveju tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas tik iÅ¡imtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama, ir, kilus dėl to pagrįstų abejonių, Å¡is institutas neturi bÅ«ti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017). Be to, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ar ne, yra teismo teisė (bet ne pareiga), įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę ir netaikydamas jos vykdymo atidėjimo, atsižvelgė tiek į nusikaltimo padarymo aplinkybes, tiek į nuteistojo asmenybę, neiÅ¡nykusį teistumÄ , jo socialinį pavojingumÄ , polinkį nusikalsti ir konstatavo, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik nuteistajam realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Su tokiomis motyvuotomis teismo iÅ¡vadomis nėra pagrindo nesutikti. Nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo.

Jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus jos atlikimo, Å¡iuo atveju nenustatyta. Kaip ir minėta, D. S. padarė nesunkų smurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ â€“ mažamečio vaiko akivaizdoje smurtavo prieÅ¡ savo sutuoktinę. Pastebėtina, kad sužalojęs M. S., iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, medikų jai neiÅ¡kvietė, nors pastarajai buvo reikalinga jų pagalba, mažametį vaikÄ paliko su sužeista mama. Nors nukentėjusioji jam atleido, praÅ¡o netaikyti realaus laisvės atėmimo, kadangi apeliantas yra vienintelis Å¡eimÄ iÅ¡laikantis asmuo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės nėra pakankamos spręsti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus jos atlikimo.

Tokia iÅ¡vada daroma atsižvelgus į tai, D. S. ne kartÄ teistas. Kaip ir minėta anksčiau, jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris panaikintas padarius naujÄ nusikalstamÄ veikÄ . Dabartinis nusikaltimas padarytas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos metu. Tokie faktai patvirtina D. S. neteisėtų veiksmų dėsningumÄ , jo nesugebėjimÄ paklusti visuomenėje priimtinoms elgesio taisyklėms, ir sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, reikiamų iÅ¡vadų nedaro.

Duomenų apie tai, kad bÅ«tų kreipęsis psichologinės pagalbos, kaip kad nurodoma nukentėjusiosios atsiliepime į apeliacinį skundÄ , teismui nėra pateikta. Apelianto deklaruojamas noras, bÅ«nant laisvėje, pasitaisyti, atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , rÅ«pintis Å¡eima, vertinant visas aptartas aplinkybes, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad šį kartÄ yra pakankamas pagrindas manymui, jog pastarasis padarys teigiamas iÅ¡vadas dėl savo neteisėtų veiksmų ir daugiau nenusikals. Be to, Å¡ios skunde nurodytos aplinkybės negali atsverti ir bÅ«ti prioritetinės, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei įvykdyto nusikaltimo pavojingumu, kurį skirdamas realiÄ laisvės atėmimo bausmę įvertino pirmosios instancijos teismas.

13. Nagrinėjamu atveju, įvertinus D. S. asmenybę, tiek ir jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumÄ , jo buvusius teistumus, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. PrieÅ¡ingai, dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali bÅ«ti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Juo labiau, kad, kaip ir minėta, praeityje D. S. jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, nusikaltimas įvykdytas lygtinio paleidimo laikotarpiu, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio iÅ¡laikyti ilgesį laikotarpį.

Todėl nėra pagrindo manyti, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jį sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Kaip ir konstatavo apylinkės teismas, laikini finansiniai Å¡eimos nepritekliai, lyginant su siekiamu tikslu – nubausti nusikaltimÄ padariusį asmenį, apsaugoti nukentėjusiÄ jÄ nuo galimų tolimesnių nuteistojo smurtinių veiksmų, galinčių sukelti ir neatitaisomas pasekmes, nėra pakankamas pagrindas neskirti D. S. realios laisvės atėmimo bausmės.

14. Ä®vertinus visa, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo D. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė Algirdas Remeika Gytis Večerskas