fc98bf32-6e97-43db-bbc8-9c7179c4e833 · Klaipėdos apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-287-380/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30468-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.2.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 27 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Linai Gricienei, dalyvaujant prokurorui Gintui Pikčiūnui, nuteistajam M.

B. ir jo gynėjui advokatui Kaziui Bitariui, nuteistojo M. K. gynėjai advokatei Kristinai Marčienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros (Palanga) prokuroro Ginto PikčiÅ«no apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo: M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 70 MGL bauda.

Nurodyta, kad M. K. per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti baudÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ . IÅ¡aiÅ¡kinta, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. M. K. skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. M. B. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, 135 straipsnio 1 dalį, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį (už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 135 straipsnio 1 dalį), jam paskirtos bausmės: pagal BK 284 straipsnį 70 MGL bauda; pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 2 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir M. B. paskirta subendrinta laisvės apribojimo 1 metams 6 mėnesiams bausmė. Nurodyta laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Ä® subendrintos laisvės apribojimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas M. B. laikinojo sulaikymo laikas 2019 m. liepos 19 d. (1 diena).

M. B. skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nurodyta M. B. skirtÄ laikinÄ nuosavybės apribojimÄ panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui. Civilinės ieÅ¡kovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys atmestas. Civilinio ieÅ¡kovo T. Z. ieÅ¡kinys atmestas. Nurodyta byloje esančias kompiuterines laikmenas nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 1. Nuosprendyje nurodyta, kad M. K. ir M. B. kaltinami dėl žmogaus sveikatos sunkaus sutrikdymo, viešosios tvarkos pažeidimo.

2. Nuosprendyje nurodyta, kad M. K. kaltinamas tuo, kad 2019 m. liepos 19 d., apie 05.45 val., vieÅ¡oje vietoje, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Palangoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su M. B., aplinkinių žmonių akivaizdoje sumušė nukentėjusįjį T. Z. – M. K. ranka sudavė vienÄ smÅ«gį T. Z. į veidÄ . Po to, pakiÅ¡damas kojÄ ir pastumdamas rankomis, M. K. pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir gulinčiam T.

Z. sudavė ranka ne mažiau kaip 3 kartus į veidÄ . T. Z. atsistojus ir priėjus prie M. K., pastarasis rankomis pastÅ«mė nukentėjusįjį, dėl to T. Z. pargriuvo ant žemės. T. Z. sėdint ant žemės, M. B. 2 kartus spyrė nukentėjusiajam į galvÄ . Tokiais bendrais smurtiniais veiksmais M. K. ir M. B. sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir padarė galvos sumuÅ¡imÄ ir poodines kraujosruvas abiejų paakių srityse, nosies srityje, patino galvos minkÅ¡tieji audiniai kaktoje, lūžo kaktikaulio priekinė sienelė, nustatyti abiejų akiduobių virÅ¡utinių medialinių sienelių skeveldriniai lūžiai su nežymiomis fragmentų dislokacijomis, priekinių etmoidalinių celių sienelių, frontoetmoidalinių kiÅ¡enių sienelių skeveldriniai lūžiai, nosies pertvaros, nosikaulių skeveldriniai lūžiai, nosies aÅ¡ies deformacija į deÅ¡inę, deÅ¡inio paakinio nervo neuralgija bei galvoje susidarė nepataisomas, bjaurojantis nukentėjusiojo kÅ«nÄ randas – padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Tokiu įžūliu elgesiu M. K. ir M. B. demonstravo nepagarbÄ aplinkui buvusiems asmenims ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ ir nukentėjusiajam T. Z. padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

3. Nuosprendyje nurodyta, kad M. B. kaltinamas tuo, kad 2019 m. liepos 19 d., apie 05.45 val., vieÅ¡oje vietoje, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Palangoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su M. K., aplinkinių žmonių akivaizdoje sumušė nukentėjusįjį T. Z. – M. K. ranka sudavė vienÄ smÅ«gį T. Z. į veidÄ . Po to, pakiÅ¡damas kojÄ ir pastumdamas rankomis, M. K. pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir gulinčiam T.

Z. sudavė ranka ne mažiau kaip 3 kartus į veidÄ . T. Z. atsistojus ir priėjus prie M. K., pastarasis rankomis pastÅ«mė nukentėjusįjį, dėl to T. Z. pargriuvo ant žemės. T. Z. sėdint ant žemės, M. B. 2 kartus spyrė nukentėjusiajam į galvÄ . Tokiais bendrais smurtiniais veiksmais M. K. ir M. B. sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir padarė galvos sumuÅ¡imÄ ir poodines kraujosruvas abiejų paakių srityse, nosies srityje, patino galvos minkÅ¡tieji audiniai kaktoje, lūžo kaktikaulio priekinė sienelė, nustatyti abiejų akiduobių virÅ¡utinių medialinių sienelių skeveldriniai lūžiai su nežymiomis fragmentų dislokacijomis, priekinių etmoidalinių celių sienelių, frontoetmoidalinių kiÅ¡enių sienelių skeveldriniai lūžiai, nosies pertvaros, nosikaulių skeveldriniai lūžiai, nosies aÅ¡ies deformacija į deÅ¡inę, deÅ¡inio paakinio nervo neuralgija bei galvoje susidarė nepataisomas, bjaurojantis nukentėjusiojo kÅ«nÄ randas – padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Tokiu įžūliu elgesiu M. K. ir M. B. demonstravo nepagarbÄ aplinkui buvusiems asmenims ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ ir nukentėjusiajam T. Z. padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 4. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros (Palanga) prokuroras G. PikčiÅ«nas praÅ¡o Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. birželio 16 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismui. 4.1.

Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti teismui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio l dalies 4 punkto a papunktis). 4.2. Teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikos aplinkybių (padarymo vietos, laiko, bÅ«do, padarinių ir kt.) ­­â€“ nurodyta tik, kuo M. K. ir M. B. buvo kaltinami. ApraÅ¡omojoje dalyje nurodyta, kad „šalintina aplinkybė dėl bendrininkavimo“, todėl darytina iÅ¡vada, kad teismas nustatė, jog M.

K. ir M. B. padarė atskiras veikas, tačiau jų aplinkybės nenurodytos (liko neaiÅ¡ku, kokias nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis). Asmuo turi žinoti, už kokius bÅ«tent veiksmus yra nuteistas, prieÅ¡ingu atveju pažeidžiama teisė į gynybÄ ir tinkamÄ procesÄ (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Nuosprendyje nenurodant nusikalstamų veikų aplinkybių, neįmanoma nuspręsti dėl atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių buvimo, apribojama ir apeliacijos galimybė kitais pagrindais. 4.3.

Pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nenurodyta, kokius bÅ«tent M. K. veiksmus teismas nustatė ir kokias pasekmes jie sukėlė (pvz., skausmÄ , nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir pan.) – nurodyta tik, kad „prieÅ¡ nukentėjusįjį vartojo smurtÄ â€œ. Kadangi nėra įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių, nėra aiÅ¡ku, ar teismas nustatė M. K. atlikus visus veiksmus, kurie jam buvo inkriminuoti, ar tik dalį jų. 4.4. Nurodo, jog skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodyta, kad „nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), įrodo kaltinamojo M.

B. kaltę pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ â€œ, tačiau vėliau teigia, kad „teisme įrodyta, kad M. B. sudavė vienÄ smÅ«gį koja“. Taip teismas prieÅ¡tarauja pats sau, be to, niekur ir niekaip nepasisakė apie M. B. inkriminuotÄ antrÄ smÅ«gį. 4.5. Pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodyta, jog „iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina aplinkybė, kad M. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio l dalyje“. M. K. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio l dalyje, padarymu, todėl tai nėra „aplinkybė“.

Tikėtina, jog teismas turi omenyje, kad M. K. išteisina dėl minimo nusikaltimo padarymo, tačiau rezoliucinėje nuosprendžio dalyje apie tai nepasisakyta, t. y. joks procesinis sprendimas dėl šio kaltinimo nepriimtas ( kartu nėra nurodytas ne tik išteisinimo pagrindas, bet ir jį nustatantis BPK 303 straipsnio 5 dalies atitinkamas punktas). 4.6. Teigia, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodė, jog „nukentėjusiojo parodymai vertintini kritiškai, nes jie nenuoseklūs“, tačiau ši formuluotė neaiški, nemotyvuota ir parodymai neanalizuojami vertinant tiek tarpusavyje, tiek visų duomenų kontekste – negalima suprasti, ar visi parodymai vertintini kritiškai, ar tik kažkuri jų dalis, kaip būtent nenuoseklumas pasireiškia (nuosprendyje išdėstyti tik teisme nukentėjusiojo duoti parodymai). 4.7.

Nurodo, kad teismas M. B. veiksmus skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje įvertina kaip padarytus „dėl chuliganiÅ¡kų paskatų“, tačiau jis pripažįstamas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio l dalyje, padarymo, t. y. teismas prieÅ¡tarauja pats sau. 4.8. Pažymi, kad teismas, skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodęs, kad M. K. „teistas“, nepasisakė dėl kaltinamajame akte nurodytos sunkinančios aplinkybės, jog veikÄ padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio l dalies 13 punktas).

Teismas įžanginėje nuosprendžio dalyje nenurodė M. K. teistumo po inkriminuojamo nusikaltimo padarymo ir bylos perdavimo teismui (BPK 304 straipsnio l dalies 4 punktas). 4.9. Teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nemotyvuotas bausmės rÅ«Å¡ies (baudos) parinkimas M. K. ir M. B., nemotyvuotas skirtų baudų dydis, nenurodytos paskirtų baudų 1 MGL piniginės reikÅ¡mės. Pažymi, kad M. B. bausmės paskyrimas už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡vis neminimas. 4.10.

Nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje nemotyvuotas laisvės apribojimo bausmės M. B. parinkimas ir jos dydis, bausmė visiÅ¡kai deklaratyvi ir be turinio – nepaskirti nei įpareigojimai ir (ar) draudimai (taip pat nemotyvuojamas ir jų nepaskyrimas). 4.11. Prokurorui nesuprantami skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje teismo vartojamos ir pasikartojančios sÄ vokos skliausteliuose „minėta“ tikslas ir prasmė (nuosprendžio 5, 7 lapai). Prokuroro nuomone, negalima nustatyti, kaip teismas supranta bendrininkavimo institutÄ , kai nuosprendyje abiem nuteistiesiems „šalindamas aplinkybę dėl bendrininkavimo“ nurodo, kad jie jokių bendrų veiksmų „nukentėjusiojo naudai“ neatliko. 4.12.

Prokuroro nuomone, vertinant objektyviuosius teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principo aspektus, yra pagrindas iÅ¡vadai, kad nuosprendžio suraÅ¡ymo trÅ«kumai ir iÅ¡dėstyti teiginiai sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad nuosprendis priimtas esant objektyviojo Å¡aliÅ¡kumo pagrindams, dėl to jis negali bÅ«ti laikomas teisėtu. Prokuroras daro iÅ¡vadÄ , kad suraÅ¡ant skundžiamÄ nuosprendį buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie sudaro objektyviojo Å¡aliÅ¡kumo požymį, ir tokie pažeidimai teismui sukliudė iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisėtÄ procesinį sprendimÄ .

5. Atsiliepimu į prokuroro G. PikčiÅ«no apeliacinį skundÄ nuteistojo M. B. gynėjas advokatas K. Bitaris su apeliaciniu skundu nesutinka, todėl praÅ¡o jį atmesti.

6. Teismo posėdyje prokuroras G. PikčiÅ«nas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistasis M. B. ir jo gynėjas advokatas K. Bitaris bei nuteistojo M. K. gynėja advokatė K. Marčienė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 7. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas. Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. birželio 16 d. nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti teismui, kadangi bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktis).

8. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

9. Taigi bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ ir prireikus iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nustatė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio suraÅ¡ymo metu buvo Å¡aliÅ¡kas, Å¡ių pažeidimų negalima iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl prokuroro skundas tenkinamas ir, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčiu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintinas ir byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teismui.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimÄ , teisė, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Å ios nuostatos perkeltos į BPK 58, 59 straipsnius, kuriuose detalizuotai pateikiamas sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali bÅ«ti laikomas neÅ¡aliÅ¡ku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimÄ .

Aptariamoje teisės normose įtvirtintas neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, tai yra nė vienas teisėjas negali asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Be to, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, tai yra turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ abejonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-738/2004, 2K-340/2008, Nr.2K-414/2010).

Tokios pačios praktikos laikomasi Europos žmogaus teisių teismo sprendimuose: 2000-10-10 sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 42095/98; 2009-10-15 sprendimas byloje Micallef prieÅ¡ MaltÄ , peticijos Nr. 17056/06. NeÅ¡aliÅ¡kumo principo esmė yra ta, kad byla turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėta taip, kad nekiltų jokių tiek tiesioginių, tiek ir netiesioginių abejonių dėl nuosprendį priėmusio teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, nepriklausomai nuo to, koks sprendimas yra priimtas.

11. Å ioje byloje nėra konkrečių duomenų, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta esant Baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teismo Å¡aliÅ¡kumo atvejams, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas pagal subjektyvųjį kriterijų. Tačiau, vertinant objektyviuosius teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principo aspektus, yra pagrindas iÅ¡vadai, kad nustatyti nuosprendžio suraÅ¡ymo trÅ«kumai bei kiti nuosprendyje iÅ¡dėstyti teiginiai sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog nuosprendis priimtas esant objektyviojo Å¡aliÅ¡kumo pagrindams, dėl to jis negali bÅ«ti laikomas teisėtu. Visų pirma pažymėtina, kad savo forma ir turiniu nuosprendis privalo atitikti BPK 303–307 straipsniuose iÅ¡dėstytus ir oficialiems dokumentams keliamus reikalavimus, jis turi bÅ«ti logiÅ¡kas, aiÅ¡kus, iÅ¡samus, įtikinamas ir, kaip nurodyta Å¡ios nutarties 8 punkte, nekelti abejonių dėl jame padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo.

Tuo tarpu patikrinus Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžio turinį bei jo formÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡dėstytų nuostatų nesilaikė, suraÅ¡ydamas nuosprendį padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, dėl to skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis negali bÅ«ti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

12. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Minėta, kad Å¡iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina ir tai, kad vertinant įrodymus svarbu ne tik juos iÅ¡vardyti, bet ir įvertinti kiekvienÄ Â Ä¯rodymÄ Â atskirai ir jų visumÄ , sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos.

Visos nuosprendžio dalys turi bÅ«ti suderintos, nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai bei teismo iÅ¡vados nuosprendyje iÅ¡dėstomi nuosekliai ir turi sudaryti logiÅ¡kÄ visumÄ . Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartÄ yra pabrėžęs teismo priimto sprendimo (baigiamojo teisės akto) ypatingÄ jÄ svarbÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-09-21 nutarime aiÅ¡kindamas Konstitucijos 109 straipsnio ir kitas Konstitucijos nuostatas, inter alia (be kita ko), konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo, tinkamo teisinio proceso, teisinio aiÅ¡kumo, tikrumo, teisės vieÅ¡umo principus, pažymėjo, kad „teisingumo vykdymas suponuoja ir tai, kad teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstytais argumentais.

Tai reiškia, kad oficialiai skelbiant teismo nuosprendį jame turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas“. Taip pat minimame nutarime nurodoma, kad „iš Konstitucijos kylantis baigiamojo teismo akto vientisumo reikalavimas reiškia ir tai, kad tokio akto rezoliucinę dalį visuomet, be jokių išimčių, privalu grįsti aplinkybėmis ir argumentais, expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) išdėstytais aprašomojoje ir (arba) motyvuojamojoje dalyse“. 13.

Aptartas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika teisėjų kolegijai leidžia sutikti su prokuroro argumentais, jog skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybių (padarymo vietos, laiko, bÅ«do, padarinių ir kt.) – nurodyta tik, kuo M. K. ir M. B. buvo kaltinami. Nagrinėjamu atveju kaltinimai apskritai yra teisiÅ¡kai ydingai formuluojami – nuosprendžio nustatomojoje dalyje, nurodant kaltinimÄ , neturi bÅ«ti minimi žodžiai, kuo kaltinamasis yra kaltinamas.

Kaltinimas formuluojamas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios baudžiamosios bylos metu analizuojamos ir iÅ¡nagrinėjus bylÄ patvirtinamos / nepatvirtinamos. IÅ¡ 2020 m. kovo 13 d. kaltinamojo akto matyti, jog M. K. ir M. B. buvo pateikti du atskiri kaltinimai, kuriuose kiekvienas iÅ¡ jų pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį buvo kaltinamas tuo, kad vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , nepataisomai subjaurojo nukentėjusio asmens kÅ«nÄ (padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ ), o toliau minėtuose kaltinimuose detaliai nurodomos konkrečios nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje teismas niekaip to nemotyvuodamas panaikino abiejų minėtų kaltinimų preambules ir suformulavo trečiÄ kaltinimÄ , kuriame nurodė, jog „Kaltinamieji M.

K., M. B. kaltinami dėl žmogaus sveikatos sunkaus sutrikdymo, vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo“. Kadangi skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodyta, kad „šalintina aplinkybė dėl bendrininkavimo“, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas nustatė, kad M. K. ir M. B. padarė atskiras nusikalstamas veikas, tačiau Å¡ių nusikalstamų veikų aplinkybės teismo apskritai nebuvo nurodytos ir aptartos, todėl neįmanoma suprasti, kokias bÅ«tent nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis, o kokias – ne.

Asmuo turi žinoti, už kokius bÅ«tent veiksmus yra nuteistas, prieÅ¡ingu atveju pažeidžiama teisė į gynybÄ ir tinkamÄ procesÄ (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Kaip teisingai nurodė prokuroras, nuosprendyje nenurodant nusikalstamų veikų aplinkybių, neįmanoma spręsti dėl atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių buvimo / nebuvimo, apribojama apeliacijos galimybė kitais pagrindais. Nagrinėjamu atveju susiklostė bÅ«tent tokia teisinė situacija. Skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nenurodyta, kokius bÅ«tent M.

K. veiksmus teismas nustatė ir kokias pasekmes jie sukėlė (pvz., skausmÄ , nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir pan.) – nurodyta tik tai, kad jis „prieÅ¡ nukentėjusįjį vartojo smurtÄ â€œ. Kadangi nėra nurodyta įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių, nėra aiÅ¡ku, ar teismas nustatė M. K. atlikus visus veiksmus, kurie jam buvo inkriminuoti, ar tik dalį jų.

14. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog apylinkės teismas, užuot tinkamai vadovavęsis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis vertindamas byloje surinktus įrodymus, apsiribojo skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje visiÅ¡kai lakoniÅ¡kai nurodydamas, jog „nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), įrodo kaltinamojo M. B. kaltę pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ â€œ, tačiau vėliau prieÅ¡taraudamas Å¡iam savo argumentui jau teigia, kad „teisme įrodyta, kad M.

B. sudavė vienÄ smÅ«gį koja“. Pažymėtina ir tai, jog teismas apskritai niekaip nepasisakė apie M. B. inkriminuotÄ antrÄ smÅ«gį ir su tuo susijusias aplinkybes. Nors skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodyta, jog „iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina aplinkybė, kad M. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio l dalyje“, tačiau prokuroras teisingai akcentavo, jog M. K. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio l dalyje, padarymu, todėl tai nėra ir negali bÅ«ti traktuojama kaip „aplinkybė“, kuri galėtų bÅ«ti tokiu bÅ«du Å¡alinama.

Be to, nors iš skundžiamo nuosprendžio turinio galima spręsti, jog teismas turėjo omenyje, kad M. K. išteisina dėl minėto BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, tačiau rezoliucinėje nuosprendžio dalyje apie tai visiškai nepasisakė – nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas dėl šio kaltinimo, taip pat nebuvo nurodytas ne tik išteisinimo pagrindas, bet ir jį nustatantis BPK 303 straipsnio 5 dalies atitinkamas punktas. Juo labiau teismas ir aprašomojoje dalyje pakankamai nemotyvavo savo sprendimo, kodėl nusprendė išteisinti M.

K. dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Išskyrus tai, jog, teismo nuomone, nukentėjusiojo T. Z. parodymai yra nenuoseklūs, teismas nenurodė iš esmės jokių M. K. išteisinimo motyvų, argumentų, kuriais vadovaudamasis atmetė M. K. kaltinančius įrodymus, apsiribojo įrodymų išvardijimu ir teiginiu, kad „M. B. pilnai prisipažino dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo T. Z.“. Kaip teisingai pažymėjo prokuroras, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodė tik tai, jog „nukentėjusiojo parodymai vertintini kritiškai, nes jie nenuoseklūs“, tačiau ši formuluotė neaiški, nemotyvuota ir parodymai neanalizuojami vertinant tiek tarpusavyje, tiek visų duomenų kontekste – negalima suprasti, ar visi parodymai vertintini kritiškai, ar tik kažkuri jų dalis, kaip būtent nenuoseklumas pasireiškia.

Skundžiamame nuosprendyje apskritai apsiribota tuo, jog buvo išdėstyti tik teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo duoti parodymai, tačiau jokie teismo motyvai dėl jų tariamo nenuoseklumo nebuvo pateikti, o nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apskritai nebuvo analizuoti.

15. Pažymėtina, jog iš 2020 m. kovo 13 d. kaltinamojo akto matyti, kad M. B. buvo inkriminuojami BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatyti nusikaltimai. Tuo tarpu teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje M. B. nusikalstamus veiksmus vertino jau kaip padarytus „dėl chuliganiškų paskatų“. Pažymėtina, jog baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų, yra numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Tuo tarpu teismas vis tiek M. B. pripažino kaltu ir nuteisė dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio l dalyje ir 284 straipsnyje, padarymo, o tai reiškia, kad teismas vėl prieštaravo pats sau.

16. Dėl nurodytų priežasčių nuosprendyje liko netinkamai įvertinti, nemotyvuoti ir prieÅ¡taringi ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Visa tai nagrinėjamu atveju neabejotinai patvirtina teismo netinkamÄ požiÅ«rį į bylos nagrinėjimo ribų nustatymÄ , jo itin abstraktų įrodymų vertinimÄ , nepateikiant iÅ¡samios įrodymų analizės ir pagrįstų teisiniais argumentais iÅ¡vadų. Dėl nurodytų priežasčių apylinkės teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyti nemotyvuoti ir prieÅ¡taringi ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu surinkti duomenys galėjo bÅ«ti netinkamai įvertinti. Nuosprendžio suraÅ¡ymo ydingumas, iÅ¡samiai neiÅ¡dėstant bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų duomenų, nepateikiant jų iÅ¡samios analizės bei argumentuotų iÅ¡vadų, kitų bÅ«tinų nuosprendžio suraÅ¡ymo reikalavimų nesilaikymas sudaro pakankamas prielaidas manyti, kad teismas nagrinėdamas bylÄ galėjo bÅ«ti objektyviai Å¡aliÅ¡kas.

17. Prokuroras teisingai pastebi, jog įžanginėje skundžiamo nuosprendžio dalyje nėra nurodytas M. K. teistumas po inkriminuojamo nusikaltimo padarymo ir bylos perdavimo teismui (iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo) – Plungės apylinkės teismo Kretingos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu M. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (BPK 304 straipsnio l dalies 4 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodęs, kad M.

K. yra „teistas“, visiÅ¡kai nepasisakė dėl kaltinamajame akte nurodytos sunkinančios aplinkybės, jog veikÄ padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio l dalies 13 punktas). Taip pat teismas, skirdamas bausmes M. B. ir M. K. už nusikaltimus, už kuriuos jie yra nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, nurodė tik tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė „neblaivÅ«s“, nors BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra pripažįstama tada, kai veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, jeigu Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Be to, skundžiamame nuosprendyje nebuvo motyvuotas bausmės rÅ«Å¡ies (baudos) parinkimas M. K. ir M. B., nemotyvuotas skirtų baudų dydis, nenurodytos paskirtų baudų 1 MGL piniginės reikÅ¡mės, taip pat ir galutiniai piniginiai baudų dydžiai. Nuteistajam M. B. bausmės paskyrimas už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡vis neminimas.

18. Sutiktina su prokuroro argumentu, jog skundžiamame nuosprendyje nemotyvuotas laisvės apribojimo bausmės M. B. parinkimas ir jos dydis, bausmė visiÅ¡kai deklaratyvi ir be turinio – nepaskirti įpareigojimai ir (ar) draudimai, taip pat nemotyvuojamas ir jų nepaskyrimas. Ne mažiau svarbu tai, kad Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BPK 3081 straipsnio 1 dalimi nutarė skundžiamo Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡taisyti „raÅ¡ymo apsirikimÄ â€œ ir paÅ¡alinti nuosprendžio 8 puslapyje esančiÄ pastraipÄ :

„Pagal BK 48 straipsnio nuostatas, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vienÄ ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Kaltinamajam skirtinas draudimas be gydytojo paskyrimo vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas, įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje“. Apylinkės teismas nurodė, jog minėtas raÅ¡ymo apsirikimas nekeičia nuosprendžio esmės, todėl iÅ¡taisytinas. Tačiau Baudžiamojo proceso įstatymas numato tik vienÄ atvejį, kada teismas neįsiteisėjusiame nuosprendyje gali daryti atitinkamas korekcijas.

Pagal BPK 3081 straipsnio 1 dalį teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiÅ¡kimus iÅ¡taisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje raÅ¡ymo apsirikimus, aiÅ¡kias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių iÅ¡taisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju minėta nutartimi teismas iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio paÅ¡alino laisvės apribojimo bausmės paskirčiai įgyvendinti skirtus draudimÄ be gydytojo paskyrimo vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas ir įpareigojimÄ dalyvauti elgesio pataisos programoje, o tai akivaizdžiai negali bÅ«ti traktuojama kaip nuosprendžio esmės nekeičiantis raÅ¡ymo apsirikimas ar kitas netikslumas, kuriuos turi teisę iÅ¡taisyti neįsiteisėjusį nuosprendį priėmęs teismas.

Paminėtina ir tai, jog nors į subendrintos laisvės apribojimo bausmės laikÄ buvo įskaitytas M. B. laikinojo sulaikymo laikas 2019 m. liepos 19 d. (1 diena), tačiau nebuvo sukonkretinta, jog 1 kardomojo kalinimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalis, 66 straipsnio 2 dalis).

19. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro nuomone, jog nėra aiÅ¡ku, kaip teismas supranta bendrininkavimo institutÄ , nes skundžiamame nuosprendyje abiem nuteistiesiems „šalindamas aplinkybę dėl bendrininkavimo“ nurodė, kad jie jokių bendrų veiksmų „nukentėjusiojo naudai“ neatliko. Taip pat prieÅ¡taringas yra ir teismo teiginys, jog „Nagrinėjant bylÄ teisme M. B. kaltinamasis iÅ¡ esmės kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Nėra jokio pagrindo abejoti, kad Å¡is prisipažinimas yra nenuoÅ¡irdus ir nesavanoriÅ¡kas, nes teisme kaltinamasis M.

B. kaltę pripažino, susitaikė su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, atlygino nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalÄ .“ 20. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir suraÅ¡ant skundžiamÄ nuosprendį buvo padaryta procesinių klaidų, kurių pobÅ«dis sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadas apie galimÄ teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai yra esminiai, Å¡iuo konkrečiu atveju sudaro objektyviojo Å¡aliÅ¡kumo požymį ir tokie pažeidimai teismui sukliudė iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisėtÄ procesinį sprendimÄ .

Atsižvelgusi į tai teisėjų kolegija tenkina prokuroro apeliacinį skundÄ , skundžiamas teismo nuosprendis panaikinamas dėl bylÄ nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumo, o byla perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teismui. Kartu pažymėtina, jog nors nuteistojo M. B. gynėjo K. Bitario pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundÄ bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. B. ir jo gynėjas K. Bitaris bei nuteistojo M. K. gynėja K. Marčienė akcentavo, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems buvo paskirtos teisingos bausmės, tačiau svarbu tai, kad, priėmus sprendimÄ panaikinti skundžiamÄ nuosprendį nurodytu pagrindu, tai savaime nereiÅ¡kia, jog iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme nuteistiesiems bus paskirtos griežtesnės (ar Å¡velnesnės) bausmės, nes Å¡ie klausimai bus sprendžiami bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl proceso iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 21. 2022 m. rugsėjo 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad iÅ¡ M. K. valstybei priteistinos 146,67 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, kurias sudaro advokatės K. Marčienės užmokestis.

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese bÅ«tinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytoje iÅ¡imtyje, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko pagal prokuroro G. PikčiÅ«no apeliacinį skundÄ , kuris Å¡ia nutartimi yra tenkinamas, skundžiamas nuosprendis yra panaikinamas ir baudžiamoji byla perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nuteistasis M. K. Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžio neskundė. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir bÅ«tų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo M. K. nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčiu, n u t a r i a : panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. birželio 16 d. nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų – 146,67 Eur – priteisimo iÅ¡ M. K. atmesti. Teisėjai Eugenijus Antanauskas Savinijus Katauskas Aurelija Sadauskaitė