fc966d48-252b-4c7b-982e-21f25eb8351e · Vilniaus apygardos teismas

?Pranešėja ABaudžiamoji byla Nr. 1A-463-365/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28111-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.8.;2.4.6.1.;2.4.6.4.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai, nuteistojo A.

K. gynėjui advokatui Viktorui Dovydaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Valdemaro Baranausko (toliau – ir prokuroras) ir nuteistojo A. K. gynėjo advokato Viktoro Dovydaičio apeliacinius skundus (toliau – ir nuteistojo gynėjas) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , Å¡iÄ Ä¯mokÄ sumokant per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis VK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas A. K. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. liepos 16 d. 13.40 val. iki 2020 m. liepos 17 d. 14.31 val. Bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkintas visiškai ir priteista iš A. K. 285,37 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir trisdešimt septynis euro centus) turtinei žalai atlyginti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš A. K. 442,32 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt du eurus ir trisdešimt du euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo G. P. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ A. K. 1000 Eur (vienas tÅ«kstantis eurų) neturtinei žalai atlyginti, 60 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) turtinei žalai atlyginti. Taip pat priteista iÅ¡ A. K. 100 Eur (vienas Å¡imtas eurų) G. P. naudai advokato iÅ¡laidoms atlyginti. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

1. A. K. nuteistas už tai, kad jis nesunkiai sutrikdė asmens sveikatÄ , o bÅ«tent: jis 2020 m. liepos 15 d. apie 20.50 val. bÅ«damas automobilių saugojimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto su nukentėjusiuoju G. P. metu, tyčia, ne mažiau kaip 7 kartus sudavė G. P. abiejų rankų kumščiais į veido sritį, taip padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį apatinio žandikaulio kairės pusės lūžiu aÅ¡tunto danties projekcijoje. Å iais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktÄ Ä¯rodymų visumÄ , teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darė iÅ¡vadÄ , kad A. K. kaltė, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai įrodyta. Teismas, kaltinamajam A. K. neigiant kaltę ir iÅ¡kėlus versijÄ , jog jam iÅ¡kilo bÅ«tinosios ginties situacija, darė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra jokių faktų ir aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad nukentėjusysis G.

P. atliko kokius nors smurtinius veiksmus prieÅ¡ kaltinamÄ jį A. K. ir vertino, kad BK 28 straipsnio taikymo kontekste nėra pagrindo spręsti, kad Å¡io įvykio metu kilo bÅ«tinosios ginties situacija, kurios metu A. K. turėjo teisę gintis nuo nukentėjusiojo neteisėtų smurtinių veiksmų savo sveikatÄ . Kaltinamojo (nuteistojo) parodymus, apylinkės teismas vertintino kaip gynybinę versijÄ , kartu atmesdamas ir liudytojo M. M. parodymus, pripažindamas juos nepatikimais dėl to, kad liudytojas laikytinas suinteresuotu bylos baigtimi, ne yra kaltinamojo draugas ir skolingas nukentėjusiajam G.

P.. Pabrėžė, jog liudytojo M. M. bei kaltinamojo parodymai neatitinka ir kitų byloje surinktų įrodymų. Nurodė, jog A. K. ir liudytojo M. M. parodymai dėl bÅ«tinosios ginties situacijos yra prieÅ¡taringi, o kaltinamojo (nuteistojo) versija paneigta nukentėjusiojo G. P. bei liudytojų K. R., A. D. parodymais, tarp jų ir nukentėjusiojo viso proceso metu duotais parodymais, kuriuos teismas vertino kaip nuoseklius. SkundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas nesivadovavo kaltinamojo užimta pozicija, kad nukentėjusysis pirmas jam sudavė smÅ«gį į tarpkojį, pažymėdamas, jog tokiÄ versijÄ patvirtina tik subjektyvÅ«s kaltinamojo draugo M.

M. parodymai, kuriuos paneigia liudytojų K. R., A. D., nukentėjusiojo G. P. parodymai, akcentuojant, jog nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir objektyvÅ«s įrodymai – specialisto iÅ¡vada, policijos registro iÅ¡raÅ¡ai, kiti medicininiai dokumentai bei tolesni kaltinamojo ir nukentėjusiojo veiksmai iÅ¡kart po konflikto. Pažymėjo, jog nukentėjusysis iÅ¡ karto po Å¡io įvykio nuvažiavo į ligoninę, kur jam buvo nustatyti kÅ«no sužalojimai ir suteikta medicininė pagalba, kitÄ dienÄ protokolu-pareiÅ¡kimu kreipėsi į policijÄ dėl A.

K. veiksmų. Tuo tarpu kaltinamasis dėl, jo teigimu, patirtų sužalojimų niekur nesikreipė. Dėl to darė iÅ¡vadÄ , kad byloje, be liudytojo M. M. parodymų, nėra objektyvių kaltinamojo pozicijÄ patvirtinančių įrodymų. 2.1. Skirdamas bausmę teismas, atsižvelgęs į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant A. K. laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės, numatytos už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , vidurkis, bei baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas). 2.2.

Nagrinėdamas civilinius ieškinius pirmosios instancijos teismas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš A. K. 285,37 Eur turtinei žalai atlyginti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš A. K. 442,32 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo G. P. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir jam iš A. K. priteisė 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 60 Eur turtinei žalai atlyginti ir 100 Eur advokato išlaidoms atlyginti.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio ir: - priteisti civilinei ieÅ¡kovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 5 (penkių) procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ 285,37 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos įvykdymo; - priteisti civiliniam ieÅ¡kovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 5 (penkių) procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ 442,32 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos įvykdymo.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 3.1. Prokuroras, cituodamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109, 113, 115 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimÄ , kai civilinis ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas baudžiamoje byloje, teismų praktikÄ dėl pagrindo priteisti procesines palÅ«kanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, sprendžiant baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje nagrinėjimÄ bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad: 3.1.1. Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus plenarinė sesija, įgyvendindama kasacinio teismo funkcijÄ formuoti vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, pasisakydama dėl CK 6.37 straipsnio 2 dalies taikymo baudžiamosiose bylose, 2019 m. birželio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ , esant atitinkamam civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palÅ«kanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje.

Kartu pažymėjo, procesinių palÅ«kanų priteisimo nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme taisyklė negali bÅ«ti visa apimtimi įgyvendinta baudžiamojoje byloje ir nurodė, kad teismai, priimdami apkaltinamÄ jį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ , esant atitinkamam civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, priteisia CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palÅ«kanas nuo momento, kuris negali bÅ«ti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. 3.1.2.

Nagrinėjamoje byloje buvo pareikÅ¡tas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl nukentėjusiojo G. P. gydymo iÅ¡laidų – 285,37 Eur atlyginimo, kartu su praÅ¡ymu priteisti 5 (penkis) procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai, visiÅ¡kai nepasisakė dėl civilinės ieÅ¡kovės (Vilniaus teritorinės ligonių kasos) pareikÅ¡to reikalavimo priteisti 5 (penkis) procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko įvykdymo bei Å¡io klausimo neiÅ¡sprendė.

Tokio savo sprendimo nepriteisti praÅ¡omų metinių palÅ«kanų, teismas visiÅ¡kai neargumentavo ir nemotyvavo. Taigi, netinkamai taikė BPK 113, 115 straipsnių nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. 3.1.3. Taip pat nagrinėjamoje byloje buvo pareikÅ¡tas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieÅ¡kinys dėl nukentėjusiojo G. P. nedarbingumo – 442,32 Eur atlyginimo. Nors civilinis ieÅ¡kovas ir neprašė priteisti 5 (penkis) procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko įvykdymo, tačiau pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo, nuosprendyje turėjo pasisakyti dėl 5 (penkių) procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko įvykdymo.

Taigi, ir Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BPK 113, 115 straipsnių nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. 3.2. Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus prokuroras, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių reikalavimus, kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , mano, kad apkaltinamÄ jį nuosprendį A. K. atžvilgiu priėmęs apylinkės teismas ir visiÅ¡kai patenkinęs Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, be 285,37 Eur turtinės žalos dėl nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidų atlyginimo, esant civilinės ieÅ¡kovės reikalavimui skaičiuoti ir procesines palÅ«kanas, taip pat patenkinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, be 442,32 Eur turtinės žalos dėl nukentėjusiojo nedarbingumo atlyginimo, nors ir nesant civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui skaičiuoti ir procesines palÅ«kanas, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, turėjo priteisti ir 5 (penkių) procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos įvykdymo.

4. Nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Viktoras Dovydaitis apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2021 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo A. K. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o nukentėjusiojo, Vilniaus teritorinės ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtais. Nuteistojo gynėjas mano, jog pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį nesivadovaudamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, netyrė ir objektyviai nevertino byloje esančių duomenų, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu, neargumentavo priimamų procesinių sprendimų ir suformavo ydingÄ praktikÄ , kurioje visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo nenaudai.

Teismas savo išvadas grindė įrodymais, kuriuos įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas. 4.1. Apeliaciniame skunde dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad: 4.1.1. Teismo nuosprendyje daromos išvados grindžiamos išimtinai vieninteliu šaltiniu – nukentėjusiojo parodymais, kuriuos teismas nepagrįstai laiko patikimais ir nuosekliais. Pabrėžiama, jog nuo pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu G. P. aiškino, kad jis su A. K. turėjo asmeniniu reikalų, todėl 2020 m. liepos 15 d. konfliktas įvyko dėl asmeninių nesutarimų, kuriuos G.

P. atsisakė nurodyti. Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu G. P. paaiÅ¡kino, kad aiÅ¡kintis santykių į automobilių saugojimo aikÅ¡telę, G. P. atvyko, neva tai dėl to, kad A. K. turėjo sumokėti jam už tai, kad G. P. 2020 m. gegužės mėnesį prisiėmė atsakomybę už neva tai A. K. padaryta autoįvykį, už kurį M. M. įmonė turėjo gauti draudimo iÅ¡mokÄ . Nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina nei vienas byloje surinktas duomuo, G. P. negalėjo tiksliai nurodyti kokio dydžio „skolÄ â€œ turėjo jam atiduoti A.

K., kodėl A. K. reikėjo perkelti atsakomybę už autoavarijÄ nukentėjusiajam. Å ias aplinkybes, paneigė ir nuteistasis, ir liudytojas M. M., o pirmosios instancijos teismas patikėjo absurdiÅ¡kais ir akivaizdžiai iÅ¡galvotais nukentėjusiojo parodymais. 4.1.2. Specialisto iÅ¡vadoje ir medicininiuose dokumentuose nurodytos kitokios G. P. sužalojimo aplinkybės, kurias jis buvo nurodęs medicinos darbuotojams. 2020 m. liepos 16 d. VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos G. P. medicininėje kortelėje 1:13 val. užfiksuota, kad jis nurodė, jog buvo sumuÅ¡tas ne jam pažįstamo A.

K., bet „iš matymo pažįstamų asmenų“. Analogiškas įrašas yra ir kitame tos pačios medicininės įstaigos dokumente tik padarytas 2020 m. liepos 20 d. Be to, nei specialisto išvada nei medicinos dokumentai nepatvirtina fakto, jog G. P. sužalojimai buvo padaryti 10 smūgių suduotais kumščiais pasėkoje. T. T. to „nepastebėjo“. 4.1.3. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad „Nei vienas proceso dalyvis neparodė, kad nukentėjusysis G. P. būtų sužalotas iki konflikto su A.

K.“. Tačiau, pasak gynėjo, byloje nėra jokių duomenų, kÄ G. P. veikė laikotarpiu nuo konflikto aikÅ¡telėje pabaigos iki jis atvyko į medicinos įstaigÄ . Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad praėjus neilgam laiko tarpui po konflikto aikÅ¡telėje pabaigos G. P. kvietė A. K. atvykti į kitÄ aikÅ¡telę, esančiÄ toje pačioje gatvėje prie degalinės „Cirkle K“ pasiaiÅ¡kinti santykių ir Å¡ių santykių aiÅ¡kinimuisi jis buvo pasitelkęs savo draugus. 4.1.4. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai ignoravo ir nevertino baudžiamosios bylos medžiagoje esančių kitų duomenų, kuriuos patvirtino liudytojas M.

M. ir nuteistasis. M. M. aiÅ¡kino, kad G. P. kartais padėdavo jam tvarkyti įvairius reikalus, susijusius su M. M. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma naudotų automobilių prekyba. Maždaug 2020 m. gegužės mėnesį G. P. pareiÅ¡kė M. M., kad jis jam skolingas 900 eurų. Paklausus, už kÄ jis jam skolingas, G. P. jam atsakė, jog už jo pastangas ir suteiktÄ pagalbÄ . M. M. jam atsakė, kad tokios sumos nemokės, nes nesupranta, kaip ir kada tokia skola susidarė. Po Å¡io pokalbio G.

P. M. M. pradėjo skambinti vos ne kiekvienÄ dienÄ ir reikalauti Å¡ios piniginės sumos perdavimo. 2020 m. liepos 14 d. G. P. jam paskambino ir pasakė, kad daugiau jis negali laukti ir iki 2020 m. liepos 14 d. 24.00 val. jis turi perduoti jam visus 900 eurus, jeigu jis to nepadarys, jis pagrasino „įjungti skaitliukÄ â€œ (kaip jis suprato su kiekviena diena jis reikalaus vis didesnės sumos) ir su juo bus susidorota kitokiu bÅ«du (bus sugadintas jo ar įmonei priklausantis turtas arba bus panaudotas fizinis smurtas). IÅ¡sigandęs tokių grasinimų jis paskambino savo draugui A.

K. ir paprašė, kad jis nuvežtų G. P. 100 eurų. A. K. tÄ pačiÄ dienÄ apie 19.00 val. nuvežė pinigus G. P.. A. K. nurodė, kad perduodant pinigus G. P. jam pasakė, kad visÄ sumÄ jie turi grÄ Å¾inti jam iki Å¡ios dienos 24.00 val., o prieÅ¡ingu atveju jis pagrasino susidoroti su juo ir M. M.. 2020 m. liepos 15 d. naktį automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje direktoriumi dirba A. K., ir kurioje tuo metu buvo laikomi UAB „(duomenys neskelbtii)“ automobiliai VOLVO ir MERCEDES BENZ, buvo padegtas butelis su degiuoju skysčiu, taip vadinamas „molotovo kokteilis“.

Å is butelis buvo padegtas Å¡alia dviejų UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių. Dėl Å¡ių G. P. grasinimų ir veiksmų, leidžiančių juos vertinti kaip nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos respublikos BK 181 straipsnyje, Vilniaus miesto AVPK Å¡iuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas. 4.1.5. Gynyba nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog M. M. yra suinteresuotas duoti parodymus prieÅ¡ G. P.. Vertina, jog bÅ«tent G. P. yra suinteresuotas neigti apraÅ¡ytus įvykius, siekdamas iÅ¡vengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės už turto prievartavimÄ , todėl teismas neturėjo jokio pagrindo nukentėjusiojo G.

P. parodymų laikyti patikimais ir nuosekliais. 4.1.6. Pabrėžia, jog liudytojai K. R. ir A. D., paaiÅ¡kino, kad matė konfliktÄ Ä¯vykusį tarp A. K. ir G. P., matė kaip G. P. mosikavo golfo lazda prieÅ¡ A. K., vijosi A. K., A. K. Å¡aukė, kad bÅ«tų kviečiama policija. Nei Å¡ie liudytojai nei M. M. nematė, kad A. K. bÅ«tų sudavęs kokius nors smÅ«gius G. P.. Jie matė, kad iÅ¡ karto po to, kai iÅ¡važiavo iÅ¡ aikÅ¡telės G. P., A. K. skaudėjo akis, jos buvo paraudusios, nuteistasis valė akis vandeniu.

Pažymi, jog pamatyti deÅ¡imt neva tai suduotų nukentėjusiajam smÅ«gių minėti liudytojai turėjo visas galimybes, taÅ¡iau nei vienas iÅ¡ jų to nematė. 4.1.7. Teismas nepagrįstai pripažino G. P. ikiteisminiam tyrimui pateiktÄ neaiÅ¡ku kieno nukopijuotÄ susiraÅ¡inėjimÄ neva tai įvykusi per Telegram programėlę, kuria identifikuoti, kaip susiraÅ¡inėjimÄ vykusį tarp A. K. ir G. P., gali tik vienas G. P.. Taip vadinamo susiraÅ¡inėjimo, nėra galimybės ne tik identifikuoti, bet nėra jokios galimybės vertinti, kad jame kalbama apie tarp A.

K. ir G. P. įvykusį konfliktÄ , juo labiau traktuoti kaip kÅ«no sužalojimų padarymÄ G. P. patvirtinantį įrodymÄ , nes iÅ¡trauktos iÅ¡ bendrojo konteksto frazės tik leidžia spėlioti apie kÄ Å¡iame susiraÅ¡inėjime kalbama. 4.1.8. Nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad A. K. turėjo pakankamai laiko kreiptis į medikus arba į policijÄ dėl G. P. veiksmų. Pabrėžiama, kad joks įstatymas nenustato termino per kurį asmuo turi praneÅ¡ti apie įvykį policijai ar kreiptis į medikus.

A. K. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ karto jam labai skaudėjo akis, kitÄ dienÄ jis planavo vykti pas medikus ne tik dėl akių, bet ir dėl galvoje po kontakto su golfo lazda atsiradusio guzo, taÅ¡iau jam sutrukdė policijos pareigÅ«nai, kurie jau kitos dienos ryte jį nuvežė į policijos komisariatÄ . Akivaizdu, kad A. K. realiai neturėjo laiko kreiptis nei į gydytojus nei į policijos įstaigÄ dėl konflikto. Pradėtas prieÅ¡ A. K. baudžiamasis procesas neturėjo jokios reikÅ¡mės jo inicijuojamam procesui prieÅ¡ G.

P., nes G. P. veiksmus A. K. vertino kaip realiai pavojingus, nes G. P., panaudojęs „molotovo kokteilį“ A. K. vadovaujamai įmonei priklausanÅ¡ioje automobilių saugojimo aikÅ¡telėje, pradėjo realizuoti iÅ¡vakarėse A. K. iÅ¡sakytus grasinimus. Be to, prieÅ¡ingai negu nurodo teismas, pats G. P. nesikreipė į policijÄ , policija pradėjo ikiteisminį tyrimÄ gavusi informacijÄ iÅ¡ medicinos darbuotojų. 4.1.9. Apibendrindami 4.1 punkte nurodytus argumentus, apeliantai teigia, jog vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas ignoravo taisyklę, jog teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis ir draudžia apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsti spėjimais ar prielaidomis, nepatikimais įrodymais. 4.2.

Apeliaciniame skunde nesutinkama veikos kvalifikavimu. Apeliantų nuomone, byloje surinkti duomenys sudaro loginę faktinių aplinkybių visumÄ , kuria remiantis yra akivaizdu, kad A. K. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalies požymių, o jeigu dėl A. K. veiksmų, kuriais jis gynėsi nuo G. P. užpuolimo, ir buvo padaryti kokie nors kÅ«no sužalojimai nukentėjusiajam, juos reikia vertinti kaip Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnį jam suteiktos teisės į bÅ«tinÄ jÄ gintį realizavimÄ , o tai reiÅ¡kia, kad jis ir neturi atsakyti pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Å ioje dalyje apeliacinis skundas, remiantis Kasacinio teismo praktika dėl bÅ«tinosios ginties situacijos, grindžiamas tuo, kad: 4.2.1. Teismas vertino ir pripažino vieninteliu patikimu įrodymų nukentėjusiojo duotus parodymus. Tačiau pirmosios instancijos teismas netiksliai nustatė nagrinėjamo įvykio faktines aplinkybes. Pasak gynybos, nepaneigtas faktas, kad A. K. jokių asmeninių nesutarimų su G. P. niekada neturėjo, iÅ¡skyrus G. P. iÅ¡reikÅ¡tÄ neteisėtÄ reikalavimÄ perduoti jam 900 EUR ir su tuo susiję grasinimai.

Su G. P. jokių teisės reguliuojamų santykių neturėjo ir M. M., todėl G. P. reikalavimas perduoti jam 900 EUR, neturint tam teisėto pagrindo, atitinka Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – turto prievartavimo požymius. 4.2.2. G. P. agresyvus nusiteikimas, iÅ¡sakyti grasinimai įvykių iÅ¡vakarėse, naktiniai įvykiai aikÅ¡telėje, agresyvÅ«s veiksmai atvykus į aikÅ¡telę, smÅ«gių sudavimas A. K. į jautrias kÅ«no vietas, į galvos sritį (t.y. į gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ ), mėginimas suduoti metaline golfo lazda (jos panaudojimo faktÄ pripažino ir pats G.

P.), kuris neturėjo jokių priemonių apsiginti rodo, kad egzistavo realus ir pakankamas pagrindas manyti, jog G. P. grasinimas nužudyti A. K. ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , sunaikinti jo ir kitÄ svetimÄ turtÄ , gali bÅ«ti įvykdytas. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir bylos duomenimis nepaneigtas faktas, jog savo neteisėtus ir agresyvius veiksmus G. P. nutraukė tik po to, kai A. K. parodė ir perspėjo jį apie aikÅ¡telėje esanÅ¡ias vaizdÄ fiksuojanÅ¡ias kameras. Å ias aplinkybes patvirtino visi byloje apklausti liudytojai. 4.2.3.

Agresyvios ir konfliktiÅ¡kos nukentėjusiojo asmenybės bruožus bei nusiteikimÄ agresyviam pokalbiui su A. K., akivaizdžiai patvirtina ir nukentėjusiojo su savimi turėtas ir panaudotas „arsenalas“ - „molotovo kokteilis“, golfo lazda bei dujų balionėlis. Paprastai tik pasikalbėti dėl neva tai „asmeninių reikalų“ ar skolos grÄ Å¾inimo žmogus nevežtų golfo lazdos, dujų balionėlių, nekalbant apie „molotovo kokteilį“ ir Å¡ių priemonių panaudojimÄ . 4.2.4.

G. P. elgesys ir veiksmai aikÅ¡telėje, jo panaudotas prieÅ¡ A. K. smurtas, grasinimai jį užmuÅ¡ti, rodo, kad nukentėjusiojo kėsinimasis į nuteistojo sveikatÄ buvo pavojingas, realus ir akivaizdus. Å ių aplinkybių teismas tinkamai neįvertino, o apsiribojo paties G. P. parodymais, kurių nepatvirtino nei vienas įvykį matęs asmuo. Nors teismas kritiÅ¡kai vertino nuteistojo parodymus dėl prieÅ¡ jį nukentėjusiojo panaudotos golfo lazdos kaip keliančius jam pavojų, gynybos nuomone, tokia iÅ¡vada nepagrįsta.

Nuteistajam buvo mėginta suduoti smÅ«gius į galvos sritį. Liudytojai parodė, kad vienu momentu A. K. pavyko sugriebti golfo lazdÄ savo rankomis ir jis kartu su nukentėjusiuoju traukė jÄ kiekvienas į savo pusę. Tačiau nukentėjusiajam pavyko jÄ pasilikti. Nuteistasis dėl nukentėjusiojo neteisėtais veiksmais sukelto streso Å¡ių grumtinių smulkmenų gerai neatsimena, tačiau bÅ«tent Å¡ių grumtynių metu ir galėjo susižaloti nukentėjusysis, suduodamas pats sau golfo lazda į galvos, veido sritį.

Å ios aplinkybės rodo, kad A. K. gynyba atitiko kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Jo panaudota gynyba negali bÅ«ti laikoma akivaizdžiai neatitinkančia kėsinimosi pavojingumo, todėl nėra pagrindo teigti, kad A. K. neveikė bÅ«tinosios ginties situacijoje. BK 28 straipsnis nereikalauja, kad užpultasis ar jį ginantis asmuo prieÅ¡ besikėsinantįjį panaudojo adekvačias kėsinimosi pavojingumui priemones. 4.2.5. Apibendrindami 4.2. punkte nurodytus argumentus, apeliantai tvirtina, jog aptartos aplinkybės leidžia teigti, jog A.

K. veikė bÅ«tinosios ginties situacijoje, o tai reiÅ¡kia, kad jis ir neturi atsakyti pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 28 str.). 4.2.6. Apeliaciniame skunde pasisakant dėl civilinių ieÅ¡kinių, apeliantai, cituodami BPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatas, tvirtindami, jog A. K. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nurodo, jog baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai turi bÅ«ti palikti nenagrinėtais.

5. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Valdemaro Baranausko apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo A. K. gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti ir tenkinti gynybos apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas. Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo 5. Nuteistojo A. K. gynėjas, ginčydamas A. K. kaltę, mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai atmetė apelianto kaltę paneigiančius duomenis, apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė nepatikimais įrodymais ir nenuosekliais nukentėjusiojo parodymais, nevertino įrodymų visumos ir padarė baudžiamojo proceso įstatymo, t. y.

BKP 20 straipsnio 5 dalies, reikalavimų pažeidimus. Tvirtina, jog bylos aplinkybės liudija, jog A. K. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalies požymių, o jeigu dėl A. K. veiksmų, kuriais jis gynėsi nuo G. P. užpuolimo, ir buvo padaryti kokie nors kūno sužalojimai nukentėjusiajam, juos reikia vertinti BK 28 straipsnio kontekste, A. K. veikiant būtinosios ginties situacijoje.

6. Kaip minėta, A. K. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. liepos 15 d. apie 20.50 val. bÅ«damas automobilių saugojimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto su nukentėjusiuoju G. P. metu, tyčia, ne mažiau kaip 7 kartus sudavė G. P. abiejų rankų kumščiais į veido sritį, taip padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį apatinio žandikaulio kairės pusės lūžiu aÅ¡tunto danties projekcijoje.

7. Byloje ginčo nėra, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo buvo konfliktas kaltinime nurodytu laiku ir vietoje. Tačiau nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad Å¡io konflikto metu jis nesudavė smÅ«gių G. P., specialiai kumščiu jam netrenkė, ir palaikė pozicijÄ , jog nukentėjusysis judviejų grumtynių metu galėjo susižaloti pats, suduodamas pats sau golfo lazda į galvos, veido sritį. Apeliantas tokios pozicijos laikėsi ir ikiteisminio bei teisminio nagrinėjimo metu, tvirtindamas, kad G.

P. atvažiavęs automobiliu „BMW“ ir dar nespėjęs iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, jau buvo labai agresyviai nusiteikęs, ėjo keikdamasis, priÅ¡oko prie A. K., sugriebė kaire ranka už marÅ¡kinių, o deÅ¡ine ranka trenkė į sėklides. Tuomet A. K. G. P. stipriai atstÅ«mė, po ko jis (G. P.) iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡sitraukė golfo lazdÄ , priÅ¡oko su lazda prie A. K. ir ėmė trankyti įvairias jo kÅ«no vietas: pirmu smÅ«giu golfo lazda kirto per rankÄ , antru smÅ«giu golfo lazda praskriejo A.

K. pro pakaušį, buvo tik guzas nuo to, dar gavo keletÄ smÅ«gių į kÅ«nÄ . A. K. nepavyko atimti lazdos iÅ¡ nukentėjusiojo, jis G. P. labai stipriai atstÅ«mė ir iÅ¡bėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Pasakė K. R. skambinti į policijÄ , parodė G. P. ranka, kad aikÅ¡telėje yra kameros, po ko G. P. padėjo metalinę lazdÄ Ä¯ bagažinę, atsisėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važinėdamas iÅ¡ aikÅ¡telės pro atidarytÄ langÄ , papurÅ¡kė A. K. dujų į akis.

8. TokiÄ nuteistojo pozicijÄ teisme tvirtino liudytoju apklaustas M. M., kuris nuteistÄ jį A. K. apibÅ«dino kaip gerÄ draugÄ , fiziÅ¡kai stipresnį, kurio jis (M. M.) ir paprašė kartu vykti į susitikimÄ pasikalbėti su nukentėjusiuoju G. P. dėl Å¡io (G. P.) reikalaujamų pinigų, kuriuos M. M. buvo skolingas G. P. už darbÄ , nurodydamas, kad į sutartÄ vietÄ atvykęs G. P. iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio buvo agresyviai nusiteikęs iÅ¡ karto puolė prie A. K. ir trenkė jam per sėklides, A.

K. jį nustÅ«mė nuo savęs ir gynėsi. Tačiau teisėjų kolegija tokiÄ nuteistojo iÅ¡keltÄ versijÄ , kuriÄ tvirtino liudytojas M. M., vertina kaip pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ , siekiant nuteistajam iÅ¡vengti ar Å¡velninti baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytus veiksmus, nes baudžiamojoje byloje yra pakankamai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straisnio 1 dalyje, sudėtį A. K. veiksmuose atskleidžiančių duomenų, kurie pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinti įrodymais.

9. Apeliacinio skundo argumentai, jog skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai nukentėjusiojo parodymus laikė patikimais ir nuosekliais, nes pasak gynybos, nukentėjusysis neatksleidė aplikybių dėl ko įvyko konfliktas (pažymėdami, jog ikiteisminio tyrimo metu Å¡is tvirtino, jog dėl asmeninių nesutarimų, teisminio nagrinėjimo metu – dėl inscenizuoto eismo įvykio), nėra pagrindas manyti, kad teismo padarytos iÅ¡vados yra nepagrįstos, neatitinka bylos aplinkybių.

Apeliaciniame skunde aptariamas skolos dydis ir skolos atsiradimo aplinkybės visiškai neturi įtakos nukentėjusiojo parodymus vertinti neatitankančius faktinių aplinkybių (ir ar melagingus), nes nukentėjusiojo parodymai esminėse detalėse dėl nuteistojo A. K. elgesio sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, jie buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, o ir iš skundžiamo nuosprendžio argumentų bei motyvų matyti, kad teismas, darydamas teisines išvadas, rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste.

10. Kaip matyti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo parodymų, jis parodė, kad priėjęs prie A. K. lengvai jį stumtelėjo dviem rankomis, po kiek laiko stumtelėjo dar kartÄ , tuomet A. K. jam sudavė kumščiu 3 smÅ«gius į veido sritį. Tuomet G. P. nuėjo iki savo automobilio ir iÅ¡ bagažinės iÅ¡sitraukė golfo lazdÄ . Pamatęs, kad G. P. iÅ¡sitraukė golfo lazdÄ , A. K. pradėjo bėgti iÅ¡ automobilio aikÅ¡telės link (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Tuomet G.

P. atsisėdo į automobilį ir ketino iÅ¡važinėti. Tačiau pradėjus judėti, A. K. priėjo prie jo automobilio keleivio pusės priekinio lango ir pradėjo jam kažkÄ sakyti, susinervino ir pradėjo smÅ«giuoti kumščiais (ar abiem rankom smÅ«giavo pasakyti negali, nes buvo uždengęs veidÄ savo rankomis, iÅ¡ automobilio iÅ¡lipti negalėjo, nes buvo prisisegęs). Jam į veidÄ pro atidarytÄ automobilio langÄ smÅ«giavo A. K., viso buvo suduoti apie 7 smÅ«giai į veido sritį. G. P. iÅ¡ automobilio porankio pačiupo dujų balionėlį ir papurÅ¡kė į A.

K. su pipirinėmis dujomis (T. 1, b.l. 23). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis G. P. nuosekliai tvirtino, kad jis lengvai stumtelėjo A. K., o Å¡is jam du kartus trenkė, kuomet A. K. pamatė, kad jis iÅ¡traukė golfo lazdÄ , pradėjo bėgti link gatvės. Tuomet jis (G. P.) grįžo į automobilį ir nusprendė iÅ¡važiuoti. Jų konfliktas tęsėsi, dėl to, kad A. K. pradėjo per langÄ jam smÅ«giuoti į veidÄ , tuomet nukentėjusysis rado aÅ¡arines dujas, papurÅ¡kė A. K. į veidÄ ir iÅ¡važiavo.

Bevažiuojant pajautė, kad žandikaulio srityje negali normaliai sukÄ sti, todėl nuvažiavo į Žalgirio ligoninę ir jam konstatavo žandikaulio lūžį. Taigi, viso proceso metu nukentėjusiojo parodymai dalyje, kad jis nesudavė smÅ«gių A. K., o Å¡is jam sudavė smÅ«gius į veidÄ ir tokiu bÅ«du sulaužė žandikaulį nesikeitė. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina BIRT žiÅ«ryklės duomenys, kuriuose užfiksuota, kad 2020 m. liepos 16 d. 01.33 val. gautas praneÅ¡imas iÅ¡ Žalgirio klinikų slaugytojos, kuri pranešė, kad 2020 m. liepos 15 d. apie 23.57 val. (t.y. 3 valandų laikotarpiu nuo įvykusio konflikto) į klinikÄ kreipėsi G.

P., kuris paaiÅ¡kino, jog 2020 m. liepos 15 d. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje jį sumušė pažįstamas asmuo (T. 1, b. l. 11-12); 2020 m. liepos 16 d. nukentėjusiojo G. P. protokole-pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės, kad 2020 m. liepos 15 d. apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), automobilio stovėjimo aikÅ¡telėje žodinio konflikto metu pažįstamas A. K. kumščiu sudavė 10 smÅ«gių į veido sritį, dėl ko sulaužė apatinį žandikaulį. SÄ monės nebuvo praradęs, konfliktas įvyko dėl asmeninių nesutarimų (T.1, b. l. 6);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 2025/2020(01), kuria G. P. nustatytas apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis aÅ¡tunto danties projekcijoje, padarytas minėtÄ sritį paveikus kietu buku daiktu, prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos į VÅ¡Ä® VUL Žalgirio klinikas, t. y. iki 2020 m. liepos 15 d. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (T.1, b. l. 34-35).

11. Gynybos įžvelgiami nukentėjusiojo parodymų neatitikimai šiam nurodant protokole-pareiškime didesnį smūgių skaičių (t.y.

10) į veido sritį, nepaneigia fakto, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog nuteistajam šioje byloje yra inkriminuoti ne mažiau kaip 7 kartai sudavus G. P. abiejų rankų kumščiais į veido sritį, todėl toks argumentas nelaikytinas esmine aplinkybe, šalinančia A. K. atsakomybę už padarytus veiksmus ir nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiojo viso proceso metu duotų parodymų visumos patikimumu ir teisingumu.

12. Tuo tarpu tiek kaltinamojo (nuteistojo) parodymai, tiek jo pozicijÄ palaikančio liudytojo M. M. parodymai nesutapo nei tarpusavyje, nei bylos duomenų visumoje. Nuteistasis, vienok tvirtindamas, kad jam nukentėjusysis sudavė smÅ«gius lazda į galvos ir į rankų sritis ir neprisipažindamas kaltės, vis tik tvirtino, kad jis gynėsi ir netyčia galėjo padaryti sužalojimus nukentėjusiajam. Liudytojas M. M. tvirtindamas, kad smÅ«giai nukentėjusiajam nebuvo suduoti, kaip tai nurodė kaltinamasis, vėliau teigė, kad nematė, kaip bÅ«tų suduoti smÅ«giai A.

K.. Tokie parodymų prieÅ¡taravimai leido pirmosios instancijos teismui susiformuoti vidiniam įsitikinimui, jog liudytojo M. M. parodymai neatitinka paties kaltinamojo (nuteistojo) nurodytų aplinkybių, kad G. P. sudavė jam smÅ«gius su golfo lazda, trankė į įvairias kÅ«no vietas. Kita vertus, kaip teisingai pastėbejo apylinkės teismas, M. M. parodė, kad, kai buvo purÅ¡kiamos dujos, jis matė A. K. iÅ¡ nugaros ir G. P. iÅ¡ priekio, ir jie vienas kitÄ uždengė, dėl to jis girdėjo tik purÅ¡kimo garsÄ .

Taip pat M. M. teigė, kad jis ne visais rakursais viskÄ matė, nes buvo labiau prie sargo bÅ«delės. Taigi, paminėtos aplinkybės, įvertinus jas kartu su aplinkybėmis, kad M. M. yra kaltinamojo draugas (kuris, kaip matyti iÅ¡ M. M. parodymų, į susitikimÄ su nukentėjusiuoju, kartu su A. K., vyko, kaip fiziÅ¡kai stipresnis) bei skolingas nukentėjusiajam (tai liudytojas patvirtino apklausiamas 2021 m. gegužės 12 d. teisiamojo posėdžio metu) nesudarė teisinio pagrindo teismui remtis liudytojo M.

M. parodymais nustatant faktines kilusio konflikto aplinkybes ir pagrįstai jo parodymais nesivadovavo, darydamas iÅ¡vadÄ , kad liudytojas M. M. turi suinteresuotumÄ duoti kaltinamajam (nuteistajam) palankius parodymus.

13. Be to, nuteistojo versija paneigta ne tik nukentėjusiojo G. P., bet ir liudytojų K. R., A. D. parodymais. Liudytojas K. R. (stebėjęs įvykį iÅ¡ sargo budelės 10-15 m. atstumu) nurodė, kad nematė muÅ¡tynių, kad suduotų kažkas; nematė, kad bÅ«tų buvę suduota su lazda A. K.; nematė, kad A. K. bÅ«tų sužalotas, tik į veidÄ kažkÄ jam papurÅ¡kė ir jis paprašė K. R., kad jam papiltų vandenį ir jis galėtų nusiplauti veidÄ . Taip pat liudytojas nurodė, kad tas asmuo (t.y.

G. P.) iÅ¡bėgo su lazda ir bėgo į A. K., bėgo paskui ir mosikavosi su lazda; direktorius pribėgo prie R. R. ir sakė, kad reikia kviesti policijÄ , jis atsisuko paimti telefonÄ , bet A. K. jam pasakė, kad nereikia policijos kviesti, nes vaizdo kameros viskÄ Ä¯raÅ¡o. Kaip suprato, tas žmogus (t.y. G. P.) turbÅ«t iÅ¡sigando, pažiÅ«rėjo į kameras, sėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo. Liudytojas A. D. parodė, kad atvykęs į aikÅ¡telę pamatė tris vyrus, tarp jų buvo ir A. K.; vienas iÅ¡ jų stovėjo ir Å¡nekėjo, o kitas mosikavo su beisbolo lazda; nematė, kad kažkas iÅ¡ tų asmenų bÅ«tų sudavęs smÅ«gius;

žmogus (t.y. G. P.), kuris turėjo lazdÄ , su ja įvairiai mosikavo, nematė, ar A. K. sudavė smÅ«gius tam asmeniui su lazda; nesigilino į tai, kas dedasi, nežino, kaip tie 3 asmenys iÅ¡siskirstė ir kada iÅ¡važiavo; jam iÅ¡einant iÅ¡ aikÅ¡telės jie dar buvo joje, tuo momentu, kai jis matė, A. K. stovėjo ir nebėgo. Å ių liudytojų parodymus, sugretinus su nukentėjusiojo parodymais darytina iÅ¡vada, kad nei vienas liudytojas neparodė, kad nukentėjusysis G. P. bÅ«tų sužalotas iki konflikto su A.

K., kad nukentėjusysis G. P. atliko kokius nors smurtinius veiksmus prieÅ¡ kaltinamÄ jį (nuteistÄ jį) A. K.. Todėl teisėjų kolegija, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo užimta pozicija, kad nukentėjusysis pirmas jam sudavė smÅ«gį į tarpukojį, kuriÄ patvirtino tik subjektyvÅ«s nuteistojo draugo M. M. parodymai bei paneigė liudytojų K. R., A. D., nukentėjusiojo G. P. parodymai. Be to, Å¡ių proceso dalyvių parodymus sugretinus su aplinkybe, kad nukentėjusysis dar tÄ pačiÄ dienÄ (t.y. 3 valandų laikotarpiu) kreipėsi į medikus, o kitÄ dienÄ â€“ į policijÄ su pareiÅ¡kimu, teisėjų kolegijai yra pagrindas pritarti ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nukentėjusysis G.

P. buvo sužalotas bÅ«tent konflikto su A. K. metu 2020 m. liepos 15 d. Apeliacinio skundo argumentai, kad po kurio laiko nuteistajam paskambino G. P. ir pasakė, kad su savo draugais laukia jų degalinėje „Circle K“, bei nuteistojo A. K. nurodytos aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu, kad jis (A. K.) su M. M. ten nevyko, paneigia gynybos keliamÄ versijÄ , jog nukentėjusysis susižaloti galėjo kitu laiku ir kitoje vietoje ir nepaneigia nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, patvirtinto objektyviais įrodymais – specialisto iÅ¡vada, policijos registro iÅ¡raÅ¡ais bei kitais medicininiais dokumentais.

14. Sutiktina su gynybos apeliacinio skundo argumentais, jog susiraÅ¡inėjimas per Telegram programėlę nėra tiesioginis įrodymas. Tačiau bÅ«tina pasisakyti, jog baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio ir netiesioginais įrodymais. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog įrodymais gali bÅ«ti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Dėl Å¡ios priežasties teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi vienodÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę.

Pastebėtina, kad nors įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, jis leidžia nustatyti tokias bylos aplinkybes, kurioms trÅ«ksta tiesioginių įrodymų, tačiau netiesioginiai įrodymai turi sudaryti sistemÄ , nepaliekančiÄ jokių abejonių dėl remiantis netiesioginiais įrodymais padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo parodymus apie A. K. smurtinius veiksmus (kuriuos visiÅ¡kai patvirtina specialisto iÅ¡vadų turinys apie sužalojimo mechanizmÄ ir pobÅ«dį) bei A.

K. tiesioginę tyčiÄ patvirtina ir netiesioginiai įrodymai – byloje esantys užfiksuoti susiraÅ¡inėjimai „Telegram“ programėle (T. 1, b.l. 74). Pirmosios instancijos teismo aptartas susiraÅ¡inėjimas per „Telegram“ programėlę (gynybai neigiant, kad tai yra nuteistojo ir nukentėjusiojo užfiksuotas susiraÅ¡inėjimas, kurio neva nėra galimybių identifikuoti), įvertinus tai, kad susiraÅ¡inėjimas buvo ne tik apie vartotÄ smurtÄ , bet ir kviestÄ policijÄ , bei tai, jog susiraÅ¡inėjimas užfiksuotas praėjus nedaug laiko po 2020 m. liepos 15 d. konflikto tarp kaltinamojo (nuteistojo) ir nukentėjusiojo, teisėjų kolegijai taip pat nekelia abejonių, kad minėtame susiraÅ¡inėjime užfiksuotas bÅ«tent kaltinamojo (nuteistojo) A.

K. ir nukentėjusiojo G. P. pokalbis. Tokį įsitikinimÄ sustiprina susiraÅ¡inėjime užfiksuotos vartotojo Tor frazės: “<…> pradejai vaziuoti ir gavai”; „pradejai vaziuoti ir msne stumdyti mano aiksteje“; “Is menturos skambino”; “Rasei pareiskimÄ ?”; “Buvo mentai aiksteleje” atitinka bylos duomenis, nes nukentėjusysis G. P. parodė, kad konflikto metu stumtelėjo A. K., o pastarasis dirba konflikto vietoje esančios automobilių stovėjimo aikÅ¡telės direktoriumi.

Taigi ir šiuo atveju apeliantų pozicija dėl įrodymų nepakankamumo yra nepagrįsta.

15. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama tam, kad dėl to paties įvykio buvo pradėti du atskiri ikiteisminiai tyrimai ir Å¡iuo metu ikiteisminis tyrimas nukentėjusiojo atžvilgiu (kuris buvo nutrauktas) atnaujintas. Taip pat akcentuojama, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl G. P. grasinimų bei veiksmų, prieÅ¡ šį įvykį, leidžiančių juos vertinti kaip nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 181 straipsnyje. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pastaroji aplinkybė nepaneigia skundžiamu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių.

Pažymėtina, jog kiekvieno asmens (nukentėjusiojo, liudytojo, kaltinamojo ir kt.) parodymai analizuotini konkrečioje byloje, jų patikimumas sprendžiamas įvertinus parodymų nuoseklumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog baudžiamosiose bylose nėra galimybės naudoti ir prejudicinius faktus, nes teismas privalo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti visus įrodymus ir tik tuomet padaryti atitinkamas iÅ¡vadas dėl asmens kaltumo ar nekaltumo, tam tikrų faktų buvimo ar nebuvimo.

Dėl to Å¡ie skundo argumentai plačiau nevertinami ir dėl jų nepasisakoma. Skundo argumentai dėl nuteistojo A. K. galimybės kreiptis į medikus, ar į policijÄ dėl pastarojo sužalojimų, nėra nauji, jie buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, todėl teisėjų kolegija, pritardama apylinkės teismo iÅ¡vadoms, jų nekartoja, juolab, kad Å¡ie argumentai nepaneigia faktinių kilusio konflikto aplinkybių.

16. Apeliaciniame skunde, kaip ir pirmosios instancijos teisme, keliamas bÅ«tinosios ginties klausimas. BK 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Å iÄ teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. BÅ«tinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumiÅ¡imo ar iÅ¡gÄ sčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ padaryta veika. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus.

Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d.: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

17. Daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantui tikrai grėsė pavojingas, realus ar akivaizdus kėsinimasis į gyvybę, į sveikatÄ pagrindo nėra. Ä®vertinus visumÄ paminėtų įrodymų, t. y. tai, kad nukentėjusiajam G. P. nustatytas apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis aÅ¡tunto danties projekcijoje, padarytas minėtÄ sritį paveikus kietu buku daiktu, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistojo versijÄ , jog nukentėjusysis pirmas, kaip teigia nuteistasis, jam sudavė smÅ«gį į tarpkojį (tokiÄ versijÄ tvirtino tik subjektyvÅ«s liudytojo – nuteistojo draugo – M.

M. parodymai, kurie paneigti liudytojų K. R., A. D., nukentėjusiojo G. P. parodymais, kuomet nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina objektyvÅ«s įrodymai – specialisto iÅ¡vada, policijos registro iÅ¡raÅ¡ai, kiti medicininiai dokumentai), daroma iÅ¡vada, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog pirmÄ smÅ«gį sudavė nukentėjusysis, o nuteistasis, gindamasis nuo nukentėjusiojo, padarė Å¡iam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Atmetus tokiÄ gynybos keliamÄ versijÄ , atmestini ir argumentai, jog nuteistasis neturėjo jokios tyčios sužaloti nukentėjusiojo, kad tai buvo atsakas į paties nukentėjusiojo smurtÄ .

Nagrinėjamu atveju, nustatytos aplinkybės, jog konflikto su nukentėjusiuoju G. P. metu, nuteistasis ne mažiau kaip 7 kartus sudavė G. P. abiejų rankų kumščiais į veido sritį, rodo, kad nuteistasis A. K. suprato pavojingos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali sužaloti nukentėjusįjį ir sÄ moningai leido tokiems padariniams kilti. Be to, įvertinus specialisto iÅ¡vada nustatytÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , apklaustų liudytojų, nukentėjusiojo parodymus, akivaizdu, jog nuteistasis buvo itin aktyvus ir smurtiniai veiksmai buvo ne gynimasis, tačiau aktyvus puolimas.

Be to, bÅ«tina pasisakyti ir dėl to, kad tiek apklaustas įtariamuoju, tiek kaltinamuoju A. K. apskritai neigė padaręs sužalojimus G. P. (apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat laikėsi tokios pačios pozicijos), dėl to ir Å¡iuo atveju A. K. veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip padaryti esant bÅ«tinajai ginčiai. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis įvykio metu neveikė esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms ir pagrįstai baudžiamosios bylos nenutraukė esant baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei, numatytai BK 28 straipsnyje.

18. Remiantis iÅ¡dėstytų argumentų visuma daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, atsižvelgė ir įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes, byloje yra surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti neabejotinas iÅ¡vadas dėl A. K. kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti iÅ¡vadų pagrįstumu nuteistojo kaltės klausimu, todėl tenkinti apeliacinį skundÄ gynybos nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nustačius, kad A. K. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys (tenkinus jį iÅ¡ dalies) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civiliniai ieÅ¡kiniai turtinei žalai atlyginti, priteisti pagrįstai. Taip pat pagrįstai iÅ¡ nuteistojo G. P. naudai priteista advokato iÅ¡laidoms atlyginti. Nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 straipsnio, 41 straipsnio nuostatų.

Dėl procesinių palÅ«kanų 19. Prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl netinkamo BPK nuostatų, reglamentuojančių civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje nagrinėjimų, taikymo bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuotos praktikos priteisiant procesines palÅ«kanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Manoma, kad apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmęs teismas ir visiÅ¡kai patenkinęs Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, be 285,37 Eur turtinės žalos dėl nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidų atlyginimo, esant civilinės ieÅ¡kovės reikalavimui skaičiuoti ir procesines palÅ«kanas, taip pat patenkinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, be 442,32 Eur turtinės žalos dėl nukentėjusiojo nedarbingumo atlyginimo, nors ir nesant civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui skaičiuoti ir procesines palÅ«kanas, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, turėjo priteisti ir 5 (penkių) procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos įvykdymo.

20. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa, pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį dėl 285,37 Eur turtinės žalos atlyginimo, taip pat prašė priteisti iÅ¡ kalto asmens 5 (penkis) procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo (T. 1, b. l. 41-43). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kęs 442,32 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti, reikalavimo priteisti iÅ¡ kalto asmens 5 (penkis) procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo nereiÅ¡kė (T. 1, b. l. 49-51), toks praÅ¡ymas nebuvo teikiamas ir pirmosios instancijos teisme.

21. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atitinkama nuostata nustato procesines palÅ«kanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti.

Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi bÅ«ti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2019 m. birželio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismai, priimdami nuosprendį baudžiamojoje byloje ir tenkindami pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ , esant civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palÅ«kanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje.

Nors procesinės palÅ«kanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieÅ¡kinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimÄ . Taip pat LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija minimoje nutartyje iÅ¡aiÅ¡kino ir tai, kad teismai, priimdami apkaltinamÄ jį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ , esant civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palÅ«kanas nuo momento, kuris negali bÅ«ti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.

22. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmiau iÅ¡dėstyti kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, jog teismai, priimdami nuosprendį baudžiamojoje byloje ir tenkindami pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ , privalo priteisti procesines palÅ«kanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, tik esant civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, pagrįstai nesprendė procesinių palÅ«kanų priteisimo klausimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui iÅ¡ nuteistojo A.

K., nes, kaip ir minėta, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kęs 442,32 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti, reikalavimo priteisti iÅ¡ kalto asmens 5 (penkis) procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo nereiÅ¡kė (1 t., b. l. 49-51), toks praÅ¡ymas nebuvo teikiamas ir pirmosios instancijos teisme nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ .

Todėl šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas netenkinamas.

23. Tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintina visisÅ¡kai, t.y. nustatęs, jog nukentėjusiojo G. P. gydymo iÅ¡laidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, o prie ieÅ¡kinio pateiktas gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡as patirtina, kad nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidos yra 285,37 Eur, todėl Å¡i suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iÅ¡ kaltinamojo A. K., visiÅ¡kai nepasisakė dėl civilinės ieÅ¡kovės (Vilniaus teritorinės ligonių kasos) pareikÅ¡to reikalavimo priteisti 5 (penkis) procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko įvykdymo bei Å¡io klausimo neiÅ¡sprendė.

Tokio savo sprendimo nepriteisti prašomų metinių palūkanų, teismas visiškai neargumentavo ir nemotyvavo. Taigi, šioje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BPK 113, 115 straipsnių nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kurioje išaiškinta, jog tokie civilinių ieškovų prašymai (priteisti procesines palūkanas) privalo būti tenkinami ir baudžiamajame procese, jeigu yra pateiktas civilinio ieškovo reikalavimas. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio ir priimamas naujas sprendimas byloje – civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 328 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a: nuteistojo A. K. gynėjo advokato Viktoro Dovydaičio apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Valdemaro Baranausko apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nuosprendį dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ :

Tenkinti visiÅ¡kai Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2020 m. rugpjūčio 28 d. ieÅ¡kinį Nr. 27842 „Dėl žalos atlyginimo“ ir priteisti iÅ¡ A. K. 285,37 Eur (dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkių eurų ir trisdeÅ¡imt septynių euro centų) žalÄ bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Gintaras Dzedulionis Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Paulius Veršekys