fc955b45-4686-4fca-8aee-77240afa9d9c · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1765-555/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03832-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos:3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.5.2.;.3.4.5.3.;                                                                            (S)                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                             KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus TamaÅ¡auskas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2FB-931-490/2016 pagal pareiÅ¡kėjo S. A. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, suinteresuoti asmenys R.

C., M. G., A. S., E. Å ., G. P., Advokatų profesinė bendrija „Jankauskas ir partneriai“, bankrutavusi akcinė bendrovė bankas „Snoras“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, antstolė S. V., antstolis M. L., antstolis R. B., antstolis M. P., antstolė N. B., antstolė A. A.. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas S. A. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡kelti jam fizinio asmens bankroto bylÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis yra nemokus, kadangi jo finansinė padėtis atitinka FABÄ® 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtÄ nemokumo sampratÄ , t. y. kai skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję suma virÅ¡ija 25 MMA. Taigi, pareiÅ¡kėjas įrodinėjo, jog jo skolinių įsipareigojimų suma yra 31 365,52 Eur, o savo sunkiÄ finansinę padėtį pareiÅ¡kėjas grindė tuo, kad nuo 2015 m. spalio iki 2016 m. sausio mėn. pareiÅ¡kėjas uždirbo 2 601,78 Eur, o jo gaunamos pajamos per mėnesį, atskaičius įmokas į biudžetÄ ir antstolių iÅ¡skaitymus, sudaro 253,55 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti S. A. bankroto bylÄ . Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų apie jo turimÄ verslÄ , registruotÄ Ä¯monę, verslo liudijimÄ , tuo metu gautas pajamas ir pan. Nors pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis vertėsi elektros prietaisų prekyba, montavimu, turėjo didelių užsakymų, tačiau Å¡ie įrodymai teismui taip pat nebuvo pateikti. Teismas vertino, kad pareiÅ¡kėjas, skolindamasis pinigus iÅ¡ kitų fizinių asmenų, veikė itin rizikingai ir taip pat nurodė, kad iki skolinių įsipareigojimų prisiėmimo pareiÅ¡kėjas privalėjo numatyti iÅ¡ tuo metu gaunamų pajamų, kad prievolių kreditoriams įvykdyti nepajėgs, todėl nelaikė jo sÄ Å¾iningu subjektu.

Be to, teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų bei argumentų, kurie pagrįstų jo paties nurodytas sumas, reikalingas bÅ«tiniems poreikiams tenkinti kiekvienÄ mėnesį. Teismas pažymėjo, jog remiantis FABÄ® 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių iÅ¡laidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų bÅ«ti ½ MMA.PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo aktyvius veiksmus siekiant gauti kokias nors papildomas pajamas, todėl teismas pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos jam iÅ¡kėlimo faktÄ vertintino kaip siekį iÅ¡vengti turimų skolinių įsipareigojimų, o ne atkurti mokumÄ , kas nėra suderinama su sÄ Å¾iningumo reikalavimais.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nėra galimybės iÅ¡kelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris neketina gauti didesnių pajamų, t. y. neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais.Teismas pasisakė, kad realizavus skolininko turtÄ , gautų lėšų pakaktų įvykdyti bent dalį pareiÅ¡kėjo skolinių įsipareigojimų kreditoriams, be to pareiÅ¡kėjas gana darbo užmokestį, iÅ¡ kurio atskaitoma suma skolos padengti, todėl sprendė, kad pareiÅ¡kėjas turi realias galimybes padengti kreditorinius įsipareigojimus per protingÄ terminÄ .

Teismas atkreipė dėmesį, jog jis yra darbingo amžiaus, turi didelę darbo patirtį verslo srityje, todėl turi galimybes susirasti papildomÄ darbÄ ar dirbti geriau apmokamÄ darbÄ . Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų dėjęs kokias nors pastangas, siekdamas sumažinti savo skolinius įsipareigojimus, prieÅ¡ingai jis savo skolas tik didino, t. y. skoliniai įsipareigojimai atsirado panaÅ¡iu laikotarpiu, todėl teismas vertino, kad pareiÅ¡kėjas, suvokdamas savo finansines galimybes, vis tiek toliau skolinosi ir tokiais savo nesÄ Å¾iningais veiksmais galimai bandė sukelti savo nemokumÄ .Teismas sprendė, jog pareiÅ¡kėjas yra pajėgus per protingÄ laikotarpį įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, be to, turi kreditorių G.

P., iÅ¡ kurio yra prisiteisęs skolÄ , todėl vien tai, jog pareiÅ¡kėjas Å¡iuo metu neturi pakankamai lėšų padengti visus kreditorinius įsipareigojimus, negali bÅ«ti pagrindu kelti pareiÅ¡kėjui bankroto bylÄ , tokiu bÅ«du sudarant galimybes iÅ¡vengti ilgalaikių finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Teismas pasisakė, kad pareiÅ¡kėjo siekis gyvenant nuolatinį, nieko nevaržantį gyvenimÄ , bankrutuoti sumokant minimalias sumas kreditoriams, yra pažeidžiantis pareiÅ¡kėjo kreditorių interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas S. A. praÅ¡o panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – iÅ¡kelti jam fizinio asmens bankroto bylÄ ir jo bankroto administratoriumi paskirti MB „Lasis“, patvirtinti administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ bendrai 648,30 Eur sumai, kuri reikalinga bankroto procedÅ«roms atlikti laikotarpiui nuo teismo nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo iki nutarties patvirtinti Å¡io fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkÅ«rimo planÄ Ä¯siteisėjimo dienos.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar jam faktiÅ¡kai gaunamų lėšų po privalomųjų įmokų bei antstolių iÅ¡skaitymų objektyviai užtenka savo bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti, nepagrįstai sprendė, jog jis yra pajėgus dengti įsiskolinimus ir per protingÄ terminÄ su jais atsiskaityti. Nurodo, kad jam per mėnesį liekanti bÅ«tiniems poreikiams patenkinti 253,55 Eur suma (iÅ¡skaičius iÅ¡ gaunamo atlyginimo valstybinio socialinio draudimo įmokas bei sumas, skirtas pareiÅ¡kėjo įsiskolinimas padengti) žemina jo orumÄ , kadangi jis negali patenkinti net savo bÅ«tinųjų poreikių, yra priverstas praÅ¡yti paramos iÅ¡ savo artimųjų – sesers ir mamos.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjas yra nesÄ Å¾iningas, kadangi sÄ Å¾iningumo aspektu turėjo bÅ«ti vertinamas jo elgesys, turėjęs įtakos jo nemokumui, bÅ«tent per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo, tuo tarpu teismas vertino tik iÅ¡ 2009-2012 metų perspektyvos. Tuo tarpu buvo neįvertintos aplinkybės, jog jis sÄ Å¾iningai dirba, iÅ¡ jo gaunamo atlyginimo yra iÅ¡skaitoma 70 procentai vien kreditorių reikalavimams patenkinti.

Jis nėra nuslėpęs savo turimo turto, iÅ¡vaistęs ar perleidęs neatlygintinai tretiesiems asmenims, prieÅ¡ingai, jis prarado savo vienintelį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , siekiant sumažinti kreditorių finansinius reikalavimus. Be to, nesant duomenų apie jo gaunamas pajamas laikotarpiu, kuomet buvo sudaromi paskolos sandoriai, teismas nepagrįstai sprendė apie jo mažas pajamas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių jo patiriamas iÅ¡laidas, o taip pat atitinkamai nemotyvuotai konstatavo, kad jis turėjo besÄ lygiÅ¡kÄ pareigÄ pagrįsti savo patiriamų iÅ¡laidų dydį raÅ¡ytiniais įrodymais.

Taip pat nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu teismas nutartyje nurodė, kad mažiausia galima tokių iÅ¡laidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų bÅ«ti ½ MMA. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jis turi realias galimybes padengti įsipareigojimus kreditoriams per protingÄ terminÄ , kadangi jam iki pensijos liko vos 3 metai, tuo tarpu turimų turtinių įsiskolinimų suma yra ženkli, t. y. sudaro 31 365,52 Eur, o turimas turtas ir gaunamos pajamos negali padengti visų įsiskolinimų.

Pirmosios instancijos teismas nenurodė ir kiek laiko galėtų trukti jo skolų padengimas, nutarties nepagrindė skaičiavimais, kaip keisis skoliniai įsipareigojimai nurodytu laikotarpiu vykdant prievoles kreditoriams, ir pan., kas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimo teismo sprendime daromas iÅ¡vadas pagrįsti konkrečių įrodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, kadangi manydamas, jog byloje nėra pakankamai įrodymų vertinant tam tikras, skundžiamoje nutartyje, nurodytas aplinkybes, neiÅ¡sireikalavo jų, nesivadovavo Å¡ios kategorijos byloms taikomais principais ir iÅ¡imtinai formaliais argumentais atsisakė jam iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

Taigi, skundžiamoje nutartyje padarytos iÅ¡vados paremtos vien teismo prielaidomis, nesant tai pagrindžiančių įrodymų, dėl to jo sÄ Å¾iningumo ir nemokumo kriterijai nebuvo tinkamai įvertinti. Tuo tarpu, teismas, spręsdamas dėl jo nesÄ Å¾iningumo, abstrakčiai nurodė jo veiksmus, galėjusius turėti tam tikros įtakos jo mokumui, tačiau iÅ¡samiai ir nuosekliai nevertino, kokie konkrečiai pareiÅ¡kėjo veiksmai sudarė pagrindÄ spręsti, jog jis yra nesÄ Å¾iningas, o taip pat nenustatinėjo priežastinio ryÅ¡io tarp nesÄ Å¾iningu pripažinto jo elgesio (veiksmų) ir nemokumo, netaikė ribojančio 3 metų termino.

Suinteresuotas asmuo R. C. atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo S. A. atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį nepakeistÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino asmens, kuris kreipiasi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sÄ Å¾iningumÄ reglamentuojančias teisės normas. Apeliantas neatskleidžia dėl kokių priežasčių tokie įsipareigojimai, neadekvatÅ«s jo pajamoms atsirado ir dėl kokių priežasčių jis, gaudamas tokias mažas pajamas, siekė gauti iÅ¡ kreditorių dideles paskolas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad vien skolinių įsipareigojimų dydis negali bÅ«ti besÄ lyginiu pagrindu iÅ¡kelti fiziniam asmeniui bankroto bylÄ , todėl buvo nagrinėjamas ir apelianto elgesys, ir nemokumÄ sukėlusios priežastys, ko pasėkoje jis pripažintas nesÄ Å¾iningu. Suinteresuotas asmuo advokatų profesinė bendrija „Jankauskas ir partneriai“ atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo S. A. atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį nepakeistÄ .

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės tik formaliais ir abstrakčiais, t. y. niekuo neparemtais, teiginiais bando paneigti skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstytus pagrįstus argumentus. PareiÅ¡kėjas nenurodė iÅ¡ kur jis pats gavo pinigų skolinti kitiems asmenims. Be to abstrakčiai nurodė dėl kokių priežasčių atsirado tokie dideli įsipareigojimai kreditoriams ir dėl kokių priežasčių jis, gaudamas mažas pajams, siekė gauti iÅ¡ kreditorių dideles paskolas – neva tai investavo į verslÄ .

Taigi, pareiÅ¡kėjas nepaneigė teismo nustatytos aplinkybės dėl pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumo. Vien tai, kad jis Å¡iuo metu neturi pakankamai lėšų padengti visus kreditorinius įsipareigojimus, negali bÅ«ti pagrindu kelti jam bankroto bylÄ , tokiu bÅ«du sudarant galimybes nepagrįstai iÅ¡vengti ilgalaikių finansinių įsipareigojimų kreditoriams nesant įstatyme nustatytų pagrindų.              Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.).              Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelta fizinio asmens bankroto bylÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra Å¡io įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi sprendžiant dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo turi bÅ«ti įvertinamos dvi grupės aplinkybių: Pirma, turi bÅ«ti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABÄ® 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens bÅ«klė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma virÅ¡ija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliÄ sias mėnesines algas.

Pripažįstant, kad asmuo yra nemokus, turi bÅ«ti nustatytos dvi sÄ lygos:

1) asmens skolos, kurių mokėjimo terminai suėję, turi virÅ¡yti įstatyme nustatytÄ dydį, 2) asmuo nebegali įvykdyti Å¡ių įsipareigojimų, t. y. jo turimo turto, gaunamų (realiai tikėtinų gauti) pajamų, nepakanka skoloms grÄ Å¾inti. Antra nustačius fizinio asmens nemokumÄ turi bÅ«ti patikrinama, ar neegzistuoja FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sÄ lygos, kurioms esant bankroto bylÄ atsisakoma iÅ¡kelti.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė iÅ¡kelti apeliantui bankroto bylÄ , motyvuodamas tuo, kad jis neatitinka mokumÄ apibrėžiančių sÄ lygų (FABÄ® 5 str. 8 d.), t. y. apelianto argumentÄ dėl jo nemokumo laikė nepagrįstu, kadangi jo gaunamos pajamos, nors ir per ilgÄ laiko tarpÄ , tačiau leidžia dengti turimus įsiskolinamus.

Teismas sprendė, kad apeliantas turi realias galimybes padengti kreditorinius įsipareigojimus per protingÄ terminÄ . Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė nemokumÄ reglamentuojančias FABÄ® 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, konkrečiai – nenustatė ir neįvertino apelianto perspektyvų įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi bÅ«ti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi virÅ¡yti 25 MMA, Å¡ių skolų mokėjimo terminai turi bÅ«ti pasibaigę ir asmuo faktiÅ¡kai (objektyviai) neturi turėti galimybės Å¡ias skolas padengti.

Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingÄ laikotarpį Å¡iuos įsipareigojimus įvykdyti, reiÅ¡kia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma virÅ¡ija jo turimo turto vertę, nereiÅ¡kia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. <...> Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, bÅ«tina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtinÄ pinigų sumÄ , gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, bÅ«tinas pragyvenimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A.

S. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo B. K. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bylos Nr. 3K-3-217-969/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo R. E. A. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bylos Nr. 3K-3-269-219/2015). Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvÄ tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste.

Tai reiÅ¡kia, kad sprendime turi bÅ«ti nurodyta, kokiÄ konkrečiai dalį pajamų reguliariai (pvz., per metus, mėnesį, savaitę) galėdamas skirti įsipareigojimams vykdyti toks asmuo galėtų padengti visus įsipareigojimus. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmens gaunamos pajamos, dalį jų skiriant skoliniams įsipareigojimams vykdyti, leidžia jam per protingÄ laikotarpį įvykdyti Å¡iuos įsipareigojimus, turi aiÅ¡kiai apibrėžti, koks laikotarpis, teismo vertinimu, konkrečiu atveju yra laikomas protingu. <...> Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimÄ Ä¯ aktyviÄ ekonominę veiklÄ , <....>, todėl negali bÅ«ti pripažįstamas protingu terminu FABÄ® nuostatų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo B.

K. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bylos Nr. 3K-3-217-969/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygų (FABÄ® 6 str. 1 d.) buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma virÅ¡ija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės Å¡ias skolas padengti nei Å¡iuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingÄ terminÄ , t. y. teismas, inter alia, turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingÄ laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , kad apeliantas, gaudamas nuolatinį darbo užmokestį, iÅ¡ kurio atskaitoma suma skoloms padengti, turi galimybes per protingÄ laikotarpį atsiskaityti su kreditoriais, padarė atsižvelgęs į apelianto turimų įsipareigojimų ir gaunamo užmokesčio dydį, turimo nekilnojamojo turto vertę (jį realizavus, padengiant bent dalį apelianto skolinių įsipareigojimų) bei esamÄ kreditoriaus G.

P. įsiskolinimÄ apeliantui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks argumentavimas nagrinėjamu atveju yra pernelyg abstraktus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kiek laiko galėtų trukti toks skolų padengimas, t. y. teismas nenurodė koks laikotarpis Å¡iuo konkrečiu atveju laikytinas protingu, nevertino apelianto perspektyvų ir toliau gauti nurodyto dydžio darbo užmokestį, neatsižvelgė į jo amžių, t. y. kokios yra realios galimybės ir toliau iÅ¡likti perspektyviu darbuotoju, taip pat neįvertino realių galimybių realizuoti apeliantui priklausantį nekilnojamÄ turtÄ nurodyta ar didesne verte, netyrė galimybių atgauti skolÄ iÅ¡ G.

P., nepagrindė skaičiavimais, kaip keisis skoliniai įsipareigojimai nurodytu laikotarpiu vykdant prievoles kreditoriams, nenurodė ir neįvertino, ar atskaičius iÅ¡ apelianto darbo užmokesčio sumas, bÅ«tinas skoliniams įsipareigojimams vykdyti, likusi darbo užmokesčio dalis užtikrina bÅ«tiniausių paties jo poreikių patenkinimÄ .Nagrinėjamu atveju pirmosios teismas skundžiamu procesiniu sprendimu taip pat taikė ir FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktÄ ir atsisakė iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ apeliantui, konstatuodamas jo nesÄ Å¾iningumÄ .

Pažymėtina, kad priimdamas skundžiama nutartį, teismas nekonstatavo, jog apeliantas bÅ«tų sudaręs CK 6.67 straipsnyje nurodytus sandorius, tačiau iÅ¡vadÄ dėl apelianto nesÄ Å¾iningumo padarė nurodęs, kad apeliantas turi realiais galimybes padengti kreditorinius įsipareigojimus per protingÄ laikÄ , tuo tarpu jo skoliniai įsipareigojimai atsirado panaÅ¡iu laikotarpiu, tačiau jis, suvokdamas savo finansines galimybes, ir toliau skolinosi, nesistengė savo įsipareigojimų kreditoriams mažinti, prieÅ¡ingai jis juos didino, bandydamas iÅ¡vengti ilgalaikių įsipareigojimų kreditoriams ir tokiais nesÄ Å¾iningais veiksmais galimai sukelti savo nemokumÄ .

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktÄ sÄ Å¾iningumo aspektu turi bÅ«ti vertinamas pareiÅ¡kėjų elgesys bÅ«tent per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Toks aiÅ¡kinimas atitinka sisteminius Å¡ios teisės normos ryÅ¡ius su kitomis FABÄ® nuostatomis, nes pagal FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 4 punktÄ asmenys, kurių nemokumÄ lėmė padaryti nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, praėjus tam tikram laikui (iÅ¡nykus teistumui), įgyja teisę kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

AnalogiÅ¡kai asmenims, kurių nemokumÄ lėmė nesÄ Å¾iningi veiksmai, nurodyti FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, už kuriuos Å¡iems asmenims netaikyta baudžiamoji atsakomybė, praėjus 3 metams nuo Å¡ių veiksmų atlikimo neturėtų bÅ«ti užkertamas kelias kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų D. R. ir kt. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bylos Nr. 3K-3-65-969/2015).

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesÄ Å¾iningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryÅ¡ys – nesÄ Å¾iningumas turi daryti reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ nemokumui. Tai reiÅ¡kia, kad menkaverčiai ir reikÅ¡mingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiÅ¡kėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I.

J. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014). Pažymėtina, kad FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma, t. y. kad sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjų sÄ Å¾iningumo turi bÅ«ti įvertinti jų veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos jiems iÅ¡kėlimo priėmimo, nuosekliai aiÅ¡kinama ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A.

S. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo V. B. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bylos Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo R. E. A. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bylos Nr. 3K-3-269-219/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų A. L. ir kt. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bylos Nr. e3K-3-434-686/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal A.

M. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bylos Nr. 3K-3-394-415/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-208-313/2016).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, konstatuoja, kad, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo, turi bÅ«ti vertinami apelianto (pareiÅ¡kėjo) veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo – t. y. iki 2016 m. balandžio 6 d.

Pažymėtina, kad iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismo vertinti sandoriai, kurie lėmė apelianto nemokumÄ , nepatenkÄ Ä¯ 3 metų laikotarpį iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto bylos iÅ¡kėlimo apeliantui klausimÄ , įstatyme nustatytu laikotarpiu apelianto veiksmų sÄ Å¾iningumo aspektu neanalizavo, ir nesprendė, ar bÅ«tent įstatyme įtvirtintu laikotarpiu sudarytų sandorių sudarymas FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme laikytinas pakankamu pagrindu atsisakyti iÅ¡kelti apeliantui (pareiÅ¡kėjui) bankroto bylÄ .Be to, apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant įmonių bankroto bylose kylančius teisės klausimus, konstatuota, jog bankroto bylos susijusios su vieÅ¡uoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus.

Atsižvelgiant į vieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ bankroto bylose, teismas jose turi bÅ«ti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 str., Ä®BÄ® 9 str. 2 d. 6 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. S. ir M. S. praÅ¡ymÄ , bylos Nr. 3K-3-106/2014). Tokia kasacinio teismo praktika mutatis mutandis taikytina ir fizinio asmens bankroto bylose, nes iÅ¡keliant fizinio asmens bankroto bylÄ siekiama ne tik atkurti jo mokumÄ , bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl atsisakymo iÅ¡kelti bankroto bylÄ tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėjas yra nesÄ Å¾iningas (FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p.), įrodinėjimas turi savo specifikÄ . Civilinėje byloje galiojant sÄ Å¾iningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, kol neįrodyta kitaip. Sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , prieÅ¡ingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nėra skirtinga jų baigtimi suinteresuotų Å¡alių, kurios dispozityviai įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus, inter alia teikia duomenis, paneigiančius kitos ginčo Å¡alies sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ .

Tokius duomenis teismui gali pateikti kreditoriai, kurie, laikydami save suinteresuotais asmenimis, gali iÅ¡dėstyti pozicijÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, savo pareiÅ¡kimu įstoti į bylÄ tam, kad pateiktų teismui duomenis, taip pat ir apie skolininko nesÄ Å¾iningumÄ . Dėl to teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumÄ sukėlusias priežastis ir iÅ¡ pareiÅ¡kėjo kartu su pareiÅ¡kimu iÅ¡kelti jam bankroto bylÄ pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai iÅ¡vadai, jog nemokumÄ lėmė nesÄ Å¾iningi pareiÅ¡kėjo veiksmai, padaryti, turi bÅ«ti aktyvus ir pareikalauti pareiÅ¡kėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl asmens sÄ Å¾iningumo (nesÄ Å¾iningumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I.

J. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014).Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl apelianto nesÄ Å¾iningumo padarytos detaliai neiÅ¡analizavus visų faktinių bylos aplinkybių, taip pat netinkamai pritaikius FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktÄ , kadangi teismas, vertindamas apelianto (pareiÅ¡kėjo) veiksmus sÄ Å¾iningumo aspektu vertino jo elgesį, turėjusį įtakos jo nemokumui, ne per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo, o ankstesniu laikotarpiu.Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmiau nurodytos aplinkybės, susijusios su apelianto (ne)mokumu ir (ne)sÄ Å¾iningumu, liko iÅ¡samiai nenustatytos ir detaliai neįvertintos, o dėl to galėjo bÅ«ti nepagrįstai atsisakyta iÅ¡kelti apeliantui S. A. bankroto bylÄ .

Esant Å¡ioms priežastims Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartis naikintina ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina Å¡iam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, tai Å¡iam teismui paliktinas spręsti ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas (CPK 93 str.). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu, n u t a r i a :

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                                                     Egidijus TamaÅ¡auskas