fc934d72-5505-4908-bdd2-e7cd1a50e277 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-502-330/2016Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00317-2015-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2.; 3.3.2.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 10 d.Vilnius           Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo A.

B. praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-517-198/2010 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apygardos teismui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.       Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ ,          n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė             IeÅ¡kovas A. B. pirmosios instancijos teismui pateiktame ieÅ¡kinyje prašė:1) pripažinti, kad dėl Vilniaus apygardos teismo neteisėtų veiksmų ir kaltės, sistemingai klastojant įrodymus ir faktus ir juos panaudojant buvo pažeista ieÅ¡kovo teisė į teisingÄ civilinės bylos Nr. 2-688-56/2008 nagrinėjimÄ , į veiksmingÄ teisinę gynybÄ civilinėje byloje Nr. 2-688-56/2008; buvo pažeista ieÅ¡kovo teisė į diskriminacijos uždraudimÄ jo, kaip invalido, atžvilgiu civilinėje byloje Nr. 2-688-56/2008;2) pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas už neteisėtais veiksmais dėl jo kaltės sistemingÄ Ä¯rodymų ir faktų klastojimÄ ir panaudojimÄ civilinėje byloje Nr. 2-688-56/2008 privalo sumokėti ieÅ¡kovui 200 584,33 Lt atlyginimÄ ir teismo iÅ¡laidas už Konvencijos pažeidimÄ ir jo (ieÅ¡kovo) teisių suvaržymÄ ;3) pripažinti, kad nusikaltimu, dėl kurio yra iÅ¡kelta baudžiamoji byla Nr. 25-1-1960-99 ir neteisėtais policijos, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų veiksmais ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos ieÅ¡kovo konstitucinės teisės ir jam padaryta fizinė, turtinė ir moralinė žala, kuri yra neatlyginta ir žalÄ privalo atlyginti atsakovas Lietuvos Respublika;4) pripažinti, kad dėl atsakovo Lietuvos Respublikos policijos, prokuratÅ«ros, teismo pareigÅ«nų veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-1960-99 yra sistemingai pažeidinėjamos ieÅ¡kovo teisės į teisingÄ bylos iÅ¡tyrimÄ ir iÅ¡nagrinėjimÄ , į veiksmingÄ teisinės gynybos priemonių užtikrinimÄ ir vykdoma diskriminacija ieÅ¡kovo atžvilgiu bei nebaudžiamai žalojama ir luoÅ¡inama sveikata nuo 1993 metų ir dėl to priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos 583,33 Lt (168,94 Eur) turtinės ir 100 000 Lt (28 962 Eur) patirtos fizinės ir moralinės žalos atlyginimÄ ;5) CPK 299 straipsnio pagrindu priimti atskirÄ jÄ nutartį dėl Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės V.

Č. ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro J. V. veiksmų dėl netraukimo atsakomybėn policijos pareigÅ«nų, paleidusių į laisvę ir nenustačiusių 1999 m. gruodžio 29 d. tyčinį sunkų plėšimo nusikaltimÄ Ä¯vykdžiusio ir pristatyto į policijÄ vieno iÅ¡ trijų plėšimÄ Ä¯vykdžiusių asmenų bei nekontroliavus baudžiamosios bylos Nr. 25-1-1960-99 eigos, jos vilkinimo, tokiu bÅ«du diskreditavus teisingumo vykdymÄ ir savo veiksmais pažeminus prokuratÅ«ros institucijÄ ;6) CPK 300 straipsnio pagrindu apie prokurorės V.

Č. ir prokuroro J. V. veiksmuose esančius nusikaltimo valstybės tarnybai požymius praneÅ¡ti generaliniam prokurorui;7) pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas pažeidė ieÅ¡kovo teisę į teisingÄ civilinės bylos Nr. 2-1468-38/2007 iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ ;8) pripažinti, kad atstovai Generalinė prokuratÅ«ra ir Policijos departamentas pažeidė ieÅ¡kovo teisę į teisingÄ baudžiamosios bylos Nr. 25-1-1960-99 iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ ;9) pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas pažeidė ieÅ¡kovo teisę į veiksmingÄ teisinę gynybÄ civilinėje byloje Nr. 2-1468-38/2007 ir vykdė diskriminacijÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, nagrinėdamas minėtÄ bylÄ ;10) pripažinti, kad atstovai Generalinė prokuratÅ«ra ir Policijos departamentas pažeidė ieÅ¡kovo teisę į veiksmingÄ teisinę gynybÄ baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-1960-99 ir vykdė diskriminacijÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu;11) pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas, Generalinė prokuratÅ«ra ir Policijos departamentas pažeidė ieÅ¡kovo teisę į nuosavybės apsaugÄ civilinėje byloje Nr. 2-1468-38/2007 ir baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-1960-99;12) pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas, atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai Policijos departamentas, Generalinė prokuratÅ«ra ir prokurorai V.

Č. bei J. V. dėl jų veiklos yra įvykdyto sunkaus nusikaltimo baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-1960-99 slėpėjai ir organizuotai padarė BK 296 (redakcija iki 2003 m. balandžio 30 d.) numatytÄ baudžiamÄ jÄ veikÄ bei nusikaltimus valstybės tarnybai;13) CPK 299, 300 straipsnių pagrindu priimti atskirÄ sias nutartis dėl Vilniaus apygardos teismo padarytų teisės pažeidimų, nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-1468-38/2007 ir Generalinės prokuratÅ«ros bei Policijos departamento padarytų pažeidimų, vykdant ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-1960-99 bei apie nustatytus nusikaltimų požymius informuoti PrezidentÄ , Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetÄ ir Generalinį prokurorÄ .          Panevėžio apygardos teismas 2010 m. birželio 28 d. sprendimu ieÅ¡kovo A.

B. ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – priteisė 62,37 Lt (18,06 Eur) turtinei ir 1 000 Lt (289,62 Eur) neturtinei žalai atlyginti, ieÅ¡kinį likusioje dalyje atmetė.           Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 4 d. sprendimu Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimÄ panaikino ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atmetė.            PareiÅ¡kėjas A. B. pirmosios instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-517-198/2010, panaikinti byloje priimtus procesinius sprendimus ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Kauno apylinkės prokuratÅ«ra 2015 m. liepos 10 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimÄ Nr. 25-1-1960-99, nustatydama, kad ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas nepagrįstai, kadangi 2007 m. gruodžio 29 d. jau buvo suėjęs 8 metų senaties terminas ir baudžiamasis procesas turėjo bÅ«ti nutrauktas. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad civilinės bylos Nr. 2-517-198/2010 nagrinėjimas turi bÅ«ti atnaujintas paaiÅ¡kėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo metu.

Baudžiamoji byla Nr. 25-1-1960/99 tyčia organizuotai buvo neteisėtai bei nepagrįstai tęsiama ir vilkinama nuo 1999 m. gruodžio 29 d. iki 2015 m. liepos 10 d., taip pažeidžiant pareiÅ¡kėjo teisę į teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ ir dėl to pareiÅ¡kėjui nepagrįstai ir neteisėtai 2010 m. birželio 28 d. sprendimu nebuvo atlyginta dėl to padaryta žala.             Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu prašė A.

B. praÅ¡ymo netenkinti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai nutarimo priėmimÄ traktuoja esant esmine naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe. Å i aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas gali bÅ«ti nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, jau buvo žinoma bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Lietuvos apeliacinis teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , įvertino aplinkybę, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas užtruko daugiau kaip 10 metų, todėl pareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė neturi esminės reikÅ¡mės civilinei bylai.

Baudžiamosios bylos nutraukimas niekaip nepakeitė ieÅ¡kovo teisinės padėties, palyginus su ta, kokia ji buvo nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 5-517-198/2010 Lietuvos apeliaciniame teisme.           Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra prašė A. B. praÅ¡ymo netenkinti. Atsakovės atstovė pažymėjo, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ priimtas jau iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ ir jis nėra teisiÅ¡kai svarbus jau iÅ¡nagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų pagrįstumui.

Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimÄ , įvertino aplinkybę apie užsitęsusį baudžiamosios bylos tyrimÄ . Procesas turėtų bÅ«ti atnaujintas, jeigu dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ bÅ«tų galima pripažinti priimtÄ sprendimÄ neteisėtu ar nepagrįstu, tačiau 2015 m. liepos 15 d. nutarimas neatitinka naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių požymių ir neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

          Atsakovas Vilniaus apygardos teismas prašė A. B. praÅ¡ymo netenkinti. Nurodė, kad aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas gali bÅ«ti nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nėra naujai paaiÅ¡kėjusi, kadangi turėjo bÅ«ti žinoma tiek pareiÅ¡kėjui, tiek bylÄ nagrinėjusiems teismams. Pateiktas nutarimas tėra naujas dokumentas, kurio nebuvo nagrinėjant civilinę bylÄ , tačiau to nepakanka proceso atnaujinimo pagrindui konstatuoti, nes įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikÅ¡mę bylai ir patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo bÅ«ti žinomos nagrinėjant bylÄ nei teismui, nei pareiÅ¡kėjui.           Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos prašė pareiÅ¡kėjo A.

B. praÅ¡ymo netenkinti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui. PraÅ¡yme nurodomos aplinkybės dėl proceso trukmės buvo žinomos civilinės bylos nagrinėjimo metu tiek pareiÅ¡kėjui, tiek bylÄ nagrinėjusiems teismams. PraÅ¡yme nurodytos aplinkybės neturi jokio ryÅ¡io su įsiteisėjusio sprendimo neteisingumu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Panevėžio apygardos teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo A. B. praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-517-198/2010 netenkino.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į baudžiamosios bylos Nr. 25-1-1960-99 iÅ¡kėlimo datÄ (1999 m. gruodžio 29 d.), pripažino, kad visada egzistavo tikimybė, jog suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas, ir Å¡iÄ aplinkybę ieÅ¡kovas (pareiÅ¡kėjas) turėjo žinoti. Pažymėjo, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ suėjus senaties terminui buvo priimtas 2015 m. liepos 10 d. t. y. jau iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ Nr. 2-517-198/2010 abiejų instancijų teismuose, o Å¡ios bylos nagrinėjimo metu toks dokumentas ir aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, neegzistavo.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas užtruko itin ilgai, buvo įvertinta bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės abiejų instancijų teismų ir nėra naujai paaiÅ¡kėjusi. Å i aplinkybė taip pat negali turėti esminės reikÅ¡mės civilinės bylos, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , baigčiai, kadangi į jÄ jau atsižvelgta priimant sprendimÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai PareiÅ¡kėjas A.

B. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-517-198/2010. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:Teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas turėjo žinoti, jog byla bus nutraukta suėjus senaties terminui, nepagrįsta įrodymais. PareiÅ¡kėjui negalėjo bÅ«ti žinoma, kad ikiteisminis tyrimas nuo 2007 m. gruodžio 29 d. iki 2015 m. liepos 10 d. buvo neteisėtas.

Å i aplinkybė nebuvo bei negalėjo bÅ«ti nurodyta ir įrodyta ieÅ¡kinyje. Aplinkybė dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nebuvo žinoma, todėl ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu neturėjo galimybės teikti įrodymus apie pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumÄ . Teismas netinkamai taikė proceso atnaujinimÄ reguliuojančias teisės normas. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ tyčia nebuvo priimamas, siekiant iÅ¡vengti pareigÅ«nų atsakomybės. Lietuvos Respublikos atstovai Teisingumo ministerija, Generalinė prokuratÅ«ra su pareiÅ¡kėjo atskiruoju skundu nesutiko, prašė jo netenkinti.

Atsiliepimuose į atskirÄ jį skundÄ nurodė, kad nauja pareiÅ¡kėjo įvardijama aplinkybė nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados  Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).

Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentus, prieina prie iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai neatnaujino proceso civilinėje byloje Nr. 2-517-198/2010 dėl pareiÅ¡kėjo A. B. praÅ¡yme nurodytų aplinkybių.  Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ , jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

Siekiant užtikrinti normaliÄ civilinių santykių raidÄ , kuriai bÅ«tinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi bÅ«ti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesÄ tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje iÅ¡spręsto Å¡alių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas iÅ¡imtiniu bÅ«du įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiÅ«rėti, praÅ¡ymai dėl proceso atnaujinimo turi bÅ«ti ribojami laiku, ir res judicata galiÄ Ä¯gijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai.

Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiÅ«rėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos Å¡alims nesuteikiama teisė atnaujinti procesÄ vien siekiant pakartotinio bylos iÅ¡nagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , jų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ . Nukrypimas nuo Å¡io principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretÅ«s proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti nustatytas, peržiÅ«rint bylÄ instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumÄ , užkertant keliÄ formaliam Å¡io instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sÄ lygos:

įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo į teismÄ turi kreiptis per nustatytÄ terminÄ (CPK 368 straipsnis); prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimÄ (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Ä®statymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiÅ¡kėjui veikiant sÄ Å¾iningai ir aktyviai.

Teismas, nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, nustato, ar subjektas įgijo jo nurodomas teises, kad bÅ«tų galima spręsti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia Å¡io subjekto teises. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrindas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiÅ¡kėjas įrodo, kad tokios aplinkybės:

1) buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiÅ¡kėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Å iuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotinÄ teisinę svarbÄ jau iÅ¡nagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų dėl teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo bÅ«ti žinomos nagrinėjant bylÄ nei teismui, nei pareiÅ¡kėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.).Aptariamu atveju apeliantas kaip naujai paaiÅ¡kėjusiÄ aplinkybę, jo manymu, sudarančiÄ pagrindÄ atnaujinti procesÄ pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , nurodė Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 2015 m. liepos 10 d. priimtÄ nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 25-1-01960-99.

Å io dokumento turinys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , kuriuo remiasi apeliantas, pats savaime laikytinas nauju įrodymu, kurio apskritai nebuvo praÅ¡omos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimo metu ir kuris buvo suraÅ¡ytas / priimtas jau įsiteisėjus teismų sprendimams. Tačiau Å¡io prokuratÅ«ros nutarimo turinys neatitinka ir naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių požymių, kadangi Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjui buvo žinomos ir jomis buvo grindžiamas jo ieÅ¡kinio reikalavimas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aplinkybių naujumas reiÅ¡kia ne vien formaliai naujo įrodymo pateikimÄ , tačiau ir užfiksavimÄ tokio įrodymo turinyje naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011). Ta aplinkybė, jog praėjus keliems metams po civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo, ikiteisminis tyrimas, kuriuo buvo grindžiama dalis ieÅ¡kinio reikalavimų, dėl senaties buvo nutrauktas, savaime neleidžia Å¡ios aplinkybės (ikiteisminio tyrimo nutraukimo) laikyti nauja aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos prasme.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismui pateiktame ieÅ¡kinyje, dalimi jo reikalavimų buvo praÅ¡oma pripažinti, kad dėl atsakovės Lietuvos Respublikos veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-1960-99 buvo sistemingai pažeidinėjamos pareiÅ¡kėjo teisės į teisingÄ bylos iÅ¡tyrimÄ ir iÅ¡nagrinėjimÄ , į veiksmingÄ teisinės gynybos priemonių užtikrinimÄ ir vykdoma diskriminacija jo (ieÅ¡kovo) atžvilgiu bei nebaudžiamai žalojama ir luoÅ¡inama sveikata, taip pat praÅ¡oma iÅ¡ atsakovės priteisti 583,33 Lt (168,94 Eur) turtinei ir 100 000 Lt (28 962 Eur) patirtai fizinei ir moralinei žalai atlyginti.

IeÅ¡kiniu taip pat buvo praÅ¡oma pripažinti, kad Generalinė prokuratÅ«ra ir Policijos departamentas pažeidė ieÅ¡kovo teisę į teisingÄ baudžiamosios bylos Nr. 25-1-1960-99 iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ . Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiÅ¡kėjas turėjo ir galėjo prognozuoti, kad ikiteisminis tyrimas gali bÅ«ti nutrauktas pasibaigus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (kaip vienam iÅ¡ ikiteisminio tyrimo galimo nutraukimo pagrindų).

TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti tai, jog byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl dar 1999 metais iÅ¡keltos baudžiamosios bylos (pradėto ikiteisminio tyrimo) teisėtumo. Aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas (ieÅ¡kovas) ieÅ¡kinyje neanalizavo galiojančio teisinio reguliavimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindų, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡i aplinkybė civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo arba negalėjo bÅ«ti žinoma. Kita vertus, apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Å¡ia esÄ naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe neturėtų bÅ«ti remiamasi tiesiogiai.

Nors, apelianto skaičiavimu, nurodytas ikiteisminis tyrimas turėjo bÅ«ti nutrauktas dar 2007 metais, aplinkybė, jog tai buvo padaryta tik 2015 m. liepos 10 d., savaime neleidžia baudžiamojo proceso (ar jo dalies) laikyti neteisėtu. Tokių iÅ¡vadų nėra fiksuota nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , o prieÅ¡inga apelianto pozicija senaties termino pabaigos klausimu grindžiama vien subjektyvaus pobÅ«džio interpretacijomis. Apeliacinio teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų pritarta apelianto pozicijai dėl nurodytos aplinkybės naujumo (bylos nagrinėjimo metu jam esÄ nebuvo žinoma, kad ginčui aktualiu metu egzistavo ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl senaties pagrindas), nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡i aplinkybė turėtų esminės reikÅ¡mės byloje iÅ¡spręstam ginčui.

Tokio turinio įrodymo pateikimas teismui nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės neturėtų įtakos bylos procesinei baigčiai. Kaip minėta, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai įvertino ne tik valstybės pareigÅ«nų veiksmus nurodytame (Å¡iuo metu nutrauktame) ikiteisminiame tyrime, bet ir paties ikiteisminio tyrimo trukmę. Proceso trukmės įtaka įvertinta priimant sprendimÄ dėl ginčo esmės. Todėl, esant atitinkamoms teismų iÅ¡vadoms tiek dėl baudžiamojo proceso trukmės, tiek dėl jos (trukmės) įtakos apelianto teisėms ir interesams, ikiteisminio tyrimo institucijos nutarime pateikti argumentai, iÅ¡ kurių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jau civilinės bylos nagrinėjimo metu egzistavo pagrindas ikiteisminiam tyrimui nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, neleidžia jų laikyti naujomis ir esmingai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis bylos procesinei baigčiai CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

           Esant pirmiau akcentuotoms aplinkybėms, keisti ar naikinti apskųstÄ teismo nutartį dėl pareiÅ¡kėjo atskirajame skunde iÅ¡dėstytų motyvų nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo tinkamai nustatė bei įvertino teisiÅ¡kai svarbias aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ . Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas atskirÄ jį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :         Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjas                                                                               Gintaras Pečiulis