2021-06-16 Nr. AB-13140-3-63-3-00212-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3125-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00212-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. T. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja O. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT, atsakovas) Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2021 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. (127-8) „Dėl Ukrainos pilietės O. T. įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji gavo Lenkijos Respublikos darbo vizą, galiojančią nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. Šiuo pagrindu atvyko dirbti į Lenkijos Respubliką. 2020 m. lapkričio 27 d. ji atvyko į Lietuvos Respubliką darbo reikalais, VSAT Pagėgių rinktinės Migracijos skyriui buvo pateikti visi su komandiruote susiję dokumentai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 2 dalimi ir 6 dalimi, pareiškėja turėjo teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvoje, neviršijant Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų. Priimant Sprendimą, liko neįvertintos aplinkybės, kad pareiškėja Šengeno sieną kirto atvykdama į Lenkijos Respubliką, buvo įdarbinta Lenkijoje veikiančioje įmonėje, po to komandiruota į Lietuvą, dėl to turėjo būti vertinama, ar pareiškėja turėjo teisę į Lietuvą atvykti iš Lenkijos.

3. Pareiškėjos manymu, įpareigojimas savanoriškai išvykti į Lenkijos Respubliką yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėja nesutiko, jog pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas) 2.1.2 punkto reikalavimus, t. y. 2020 m. lapkričio 27 d. neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką iš Lenkijos Respublikos. Pareiškėja manė, kad draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką jai netaikomas, kadangi ji teisėtai dirba ir gyvena Lenkijos Respublikoje, į Lietuvą atvyko tarnybinės komandiruotės tikslais, o Europos ekonominės erdvės valstybėse teisėtai gyvenantiems asmenims draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką netaikomas.

4. Atsakovas VSAT pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas paaiškino, kad atsižvelgiant į situaciją pasaulyje dėl Covid-19, Nutarimo 2.1.2 punkto nuostata riboja valstybės sienos kirtimą uždraudžiant užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Pagal Nutarimo 2.1.2.1 punkto nuostatą draudimas atvykti netaikomas tik Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos Konfederacijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Andoros Kunigaikštystės, Monako Kunigaikštystės, San Marino Respublikos ir Šventojo Sosto (Vatikano miesto Valstybės) piliečiams ir šiose valstybėse teisėtai gyvenantiems asmenims.

6. Atsakovas pažymėjo, jog atvykdama į Lietuvos Respubliką, pareiškėja turėjo galiojančią nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. Lenkijos Respublikos išduotą „D“ tipo vizą, tačiau, tai nėra dokumentas, leidžiantis gyventi Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjos O. T. skundą atmetė.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2021 m. vasario 22 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad Ukrainos pilietė O. T. 2020 m. lapkričio 27 d. atvyko į Lietuvos Respubliką. Pareiškėja turėjo Lenkijos Respublikos išduotą „D“ tipo vizą, galiojančią nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. Atsakovas, nustatęs, kad pareiškėja, pažeisdama Nutarimo 2.1.2 punkto reikalavimus, 2020 m. lapkričio 27 d. neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, priėmė ginčijamą Sprendimą dėl jos grąžinimo į Lenkijos Respubliką.

10. Teismas vadovavosi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 11 straipsnio 4 ir 5 dalimis ir pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje 2020 m. vasario 26 d. paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, buvo apribotas valstybės sienos kirtimas, uždraudžiant užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“). Pagal šio nutarimo 2020 m. birželio 10 d. redakciją Nr. 588 buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės, nustatant trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. priėmė nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Pagal šio Nutarimo 2.1.2 punktą valstybės sienos kirtimas buvo apribotas uždraudžiant užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Nutarimo 2.1.2.1 punkte nurodyta, kad valstybės sienos kirtimo apribojimas atvykti į Lietuvos Respubliką netaikomas Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos Konfederacijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Andoros Kunigaikštystės, Monako Kunigaikštystės, San Marino Respublikos ir Šventojo Sosto (Vatikano Miesto Valstybės) piliečiams ir šiose valstybėse teisėtai gyvenantiems asmenims.

11. Teismas akcentavo, kad pareiškėja yra Ukrainos pilietė, kurios gyvenamosios vietos valstybė yra Lenkijos Respublika. Pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko 2020 m. lapkričio 27 d. iš Lenkijos Respublikos. Taigi pareiškėja kirto valstybės sieną tuo metu, kai galiojo ribojimas užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal Įstatymo 2 straipsnio 33 dalies nuostatas, viza – į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu, tačiau, tai nėra dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi jame nurodytą laiką, toks dokumentas yra tik leidimas laikinai ar nuolat gyventi.

12. Remdamasis Įstatymo 125 straipsnio 7 dalimi, 128 straipsnio 1 dalimi, 130 straipsniu, teismas pažymėjo, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko) reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Taigi, prieš priimant sprendimą dėl asmens grąžinimo į užsienio valstybę, turi būti įvertinta, ar konkrečiu atveju yra faktinių aplinkybių, užkertančių kelią to asmens (įpareigojimui išvykti iš Lietuvos Respublikos) grąžinimui į užsienio valstybę.

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekė paneigti ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tuo aspektu, jog ją siejo darbo santykiai su Lenkijos įmone. Teismas vertino, kad ši aplinkybė nelaikytina tokia, kurios pagrindu pareiškėja negalėtų būti grąžinama į Lenkijos Respubliką.

14. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 1 d.), atitinka nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų.

15. Pareiškėja procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisakė.

III. 16. Pareiškėja O. T. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde remiamasi tokiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad pareiškėja, atvykdama į Lietuvą, pažeidė Įstatymo 10 straipsnio 1 punkto, 23 straipsnio 8 punkto ir 125 straipsnio 7 dalies normas, netinkamai aiškino ir taikė šias įstatymo nuostatas. Teismas skundžiamame sprendime nustatė reikšmingą faktinę aplinkybę, jog pareiškėja yra Ukrainos pilietė, kurios gyvenamosios vietos valstybė yra Lenkijos Respublika. Pareiškėja į Lietuvą buvo komandiruota vykdyti paslaugų sutartį, sudarytą tarp Lietuvos ir Lenkijos įmonių, t. y. atvyko, turėdama teisėtą ir pagrįstą tikslą. Dėl to priimant Sprendimą turėjo būti vertinama, ar pareiškėja turėjo teisę į Lietuvą atvykti iš Lenkijos, kaip asmuo, kurio gyvenamoji vieta yra Lenkijoje. Pareiškėja turėjo teisę 2020 m. lapkričio 27 d. atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje būti, neviršydama Įstatymo 11 straipsnio 2 ir 5 dalyse nustatytų buvimo terminų.

16.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė Sprendime padarytai išvadai, jog pareiškėja, atvykdama į Lietuvą, pažeidė Nutarimo nuostatas. Nutarimo 2.1.2.1 punktas nenumato reikalavimo turėti nuolatinę gyvenamąją vietą vienoje iš nurodytų valstybių. Skundžiamame Sprendime liko neįvertintos aplinkybės, jog pareiškėja Šengeno sieną kirto atvykdama ne į Lietuvos, bet į Lenkijos Respubliką. Nustačius, jog pareiškėja turėjo gyvenamąją vietą Lenkijoje, liko nepasisakyta dėl Nutarimo išimties, kuria netaikomas draudimas atvykti į Lietuvą asmenims, kurių gyvenamoji vieta yra Lenkijos Respublikoje. Pareiškėja į Lietuvą atvyko iš kitos Šengeno zonos valstybės, kurioje turėjo teisėtą interesą būti (gyventi), tokiu būdu jos atvykimas į Lietuvos Respublikos teritoriją taip pat pripažintinas teisėtu.

16.3. Teismas nepagrįstai neįvertino pareiškėjos skundo argumentų, kad jos atžvilgiu priimtas Sprendimas neatitinka esminių individualiam administraciniam aktui taikytinų reikalavimų. Priimant Sprendimą, nebuvo atsižvelgta į visas galimas Nutarimu taikomas išimtis dėl draudimo užsieniečiams atvykti į šalį (žr. Nutarimo 2.1.2.4 ir 2.1.2.1 p.).

17. Atsakovas VSAT pateiktame atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. VSAT pažymi, kad pareiškėja apklausos metu paskutinę gyvenamąją vietą nurodė Ukrainos Respublikoje, o Lenkijos Respublikoje ji buvo tiek, kiek vyko per ją tranzitu, kad atvyktų į Lietuvos Respubliką. Ta aplinkybė, kad pareiškėja tik atvyko per Lenkijos Respubliką, neturėdama dokumento, patvirtinančio teisėtą gyvenimą Lenkijos Respublikoje, joje negyvendama ir neturėdama gyvenamosios vietos, neatitinka Nutarimo 2.1.2.1 punkte nurodytos išlygos. Apeliantės išdėstyti motyvai dėl gyvenamosios vietos ar nuolatinės gyvenamosios vietos vertintini kaip jos pasirinkta gynybinė taktika. Pareiškėja dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių teisėtą gyvenimą Lenkijos Respublikoje, nepateikė, todėl jos atvykimas į Lietuvos Respubliką tranzitu per Lenkijos Respubliką buvo įvertintas kaip neteisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2021 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. (127-8) „Dėl Ukrainos pilietės O. T. įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos“.

20. Sprendimas priimtas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.2 punktu todėl, kad pareiškėja 2020 m. lapkričio 27 d. neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką iš Lenkijos Respublikos. atvykdama į Lietuvos Respubliką, pareiškėja turėjo galiojančią nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. Lenkijos Respublikos išduotą „D“ tipo vizą, tačiau, institucijos tvirtinimu, tai nėra dokumentas, leidžiantis gyventi Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje.

21. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 11 dalimi ir 3 dalies 1 punktu ir atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje, sveikatos apsaugos ministro teikimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. pasiūlymą, nutarė paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną.

22. Nutarimo 2.1. punkte nustatytos judėjimo per sieną ir šalies viduje sąlygos.

23. Nutarimo 2.1.2. punkte nustatyta, kad valstybės sienos kirtimas apribojamas uždraudžiant užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Nutarimo 2.1.2.1. punkte nustatyta, kad šis draudimas netaikomas Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos Konfederacijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Andoros Kunigaikštystės, Monako Kunigaikštystės, San Marino Respublikos ir Šventojo Sosto (Vatikano Miesto Valstybės) piliečiams ir šiose valstybėse teisėtai gyvenantiems asmenims.

24. Pareiškėjos manymu, turėdama Lenkijos Respublikos išduotą „D“ tipo vizą, pareiškėja laikytina asmeniu, teisėtai gyvenusiu Europos ekonominės erdvės valstybės teritorijoje, taigi jai turėjo būti taikoma išimtis, nustatyta Nutarimo 2.1.2.1. punkte.

25. 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 2 straipsnio (Apibrėžimai) 16 punkte apibrėžti leidimai gyventi: a) visi leidimai gyventi, išduoti valstybių narių laikantis vienodos formos, nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1030/2002, ir leidimų gyventi šalyje kortelės, išduotos laikantis Direktyvos 2004/38/EB; b) visi kiti dokumentai, išduoti valstybių narių trečiųjų šalių piliečiams, kuriais leidžiama būti jų teritorijoje, apie kuriuos buvo pranešta ir kurie yra atitinkamai paskelbti laikantis 39 straipsnio, išskyrus: i) laikinus leidimus, išduotus nagrinėjant pirmąjį prašymą dėl leidimo gyventi, kaip nurodyta a papunktyje, arba prieglobsčio prašymą, ir ii) vizas, išduotas valstybių narių laikantis vienodos formos, nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1683/95.

26. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad viza – valstybės narės išduotas leidimas: a) vykti tranzitu per valstybių narių teritoriją arba numatomam buvimui joje, kurio bendra trukmė neviršija trijų mėnesių per bet kurį šešių mėnesių laikotarpį nuo pirmo atvykimo į valstybių narių teritoriją datos; b) vykti tranzitu per valstybių narių oro uostų tarptautines tranzito zonas.

27. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įtvirtina leidimus gyventi ir vizas, kaip skirtingas teisines sąvokas, kaip ir yra nustatyta minėtuose Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose. Įstatymas, nustatydamas užsieniečių teises Lietuvos Respublikoje, įsakmiai nustato, kad tokios teisės gali būti įgyvendinamos turint tiek kitos Šengeno valstybės išduotą leidimą gyventi, tiek nacionalinę vizą. Pvz. Įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje (2015 11 26 įstatymo Nr. XII-2080 dalies redakcija) nustatyta, kad užsienietis, kuris nenurodytas šio straipsnio 4 dalyje, bet turi kitos Šengeno valstybės išduotą leidimą gyventi ar nacionalinę vizą, leidimo gyventi ar nacionalinės vizos galiojimo metu turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.

28. Nutarimo 2.1.2. punkte nustatytas laikinas valstybės sienos kirtimo apribojamas uždraudžiant užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką, turėjo būti taikomas ir tokiems užsieniečiams, kurie turėjo kitos Šengeno valstybės išduotą nacionalinę vizą. Nutarimo 2.1.2.1. punkte nustatyta išimtis iš minėtos taisyklės, kad draudimas laikinai atvykti netaikomas užsieniečiams, kurie yra Europos ekonominės erdvės valstybių valstybėse teisėtai gyvenantys asmenys, yra taikomas tik asmenims turintiems leidimus gyventi. Nutarimo 2.1.2.1. punktas negali būti aiškinamas kitaip, nes kaip minėta, tiek 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399, tiek Įstatymas leidimus gyventi ir vizas, įtvirtina kaip skirtingas teisines sąvokas. Taigi Nutarimo 2.1.2.1. punkte neįtvirtinus, kad šis punktas taikomas ir vizos turėtojams, šiems asmenims jame nustatyta išimtis netaikoma.

29. Pažymėtina, kad analogiškai buvo aiškinamos ir taikytos normos dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2913-438/2021).

30. Neturi reikšmės nagrinėjamos bylos išsprendimui kiti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti motyvai (dėl pareiškėjos teisių pagal Įstatymą), nes Nutarimu buvo laikinai sureguliuota padėtis, uždraudžiant užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjos atžvilgiu nebuvo pagrindo taikyti minėtos Nutarimo 2.1.2.1. punkte nustatytos išimties, taip pat ir kitų šiame Nutarime nustatytų išimčių.

31. Apibendrinant spręstina, kad atsakovo sprendimas yra teisėtas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo naikinti teisėto administracinio sprendimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos O. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius