fc8f07e0-e4c4-4afd-a41f-39cc735e3125 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-1767-983/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04343-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Å ipkauskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo H. E. E. (H. E. E.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas H. E. E. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1-11) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 6 300 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Skunde paaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) kalėjo laikotarpiu nuo 2018-02-18 iki 2019-06-28 nuolat pažeidžiant teisės aktų nuostatas.

Skunde nurodo, jog buvo laikomas kamerose, kuriose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma buvo virÅ¡yta. Dėl Å¡ių sÄ lygų patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu ir kitais nepatogumais. PaaiÅ¡kina, jog kamerose sanitariniai mazgai atitverti maža sienele, dėl to kilo konfliktai su kitais nuteistaisiais, kadangi tualetas nuo stalo nutolęs vos 1,50 m. Papildo, jog jis kreipėsi dėl blogų sÄ lygų į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , todėl bÅ«davo perkėlinėjamas apie 50 kartų, todėl jautėsi gniuždomas.

Teigia, jog 20 kartų kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl kalinimo sÄ lygų, tačiau niekas nepasikeitė, administracija atsakydavo formaliais atsakymais. Taip pat buvo atsakoma lietuvių kalba, kurios pareiÅ¡kėjas nesupranta. Nurodo, jog LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo pelėsis, grybelis, drėgmė, tarakonai, graužikai, dulkės ir oro trÅ«kumas, blogas vėdinimas, tualetas ir gyvenamoji vieta be tinkamos pertvaros, nesaugi sveikatai aplinka. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog buvo pažeista jo garbė ir orumas naudojantis tualetu.

PaaiÅ¡kino, jog sienelė neatitinka higienos normų ir tarptautinių priežiÅ«ros institucijų nurodymų, jis buvo matomas kitų nuteistųjų. Todėl jautė diskomfortÄ , patyrė gilius dvasinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus. PaaiÅ¡kina, jog jam buvo užtikrinta viena valanda pasivaikščiojimo kiemelyje, nors tokia praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ , nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis arba žeminančiomis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui. Taip pat buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė nusiprausti kartÄ per savaitę, kadangi nebÅ«davo karÅ¡to vandens.

Nurodo, jog praustis buvo galima tik kartÄ per kelias savaites. Pažymi, jog kamerose ventiliacija yra neadekvati, neveikia arba veikia labai prastai. Dėl to čiužiniai nebuvo sausi, užsiveisė parazitai, metalinės lovos rÅ«dijo nuo drėgmės. Kamerose bÅ«davo daugiau kaip 70 proc. drėgmės. Taip pat nurodo, kad nebuvo tinkamai užtikrinamas apÅ¡vietimas kamerose, nes trÅ«ko natÅ«ralios Å¡viesos, o dirbtinis apÅ¡vietimas buvo per ryÅ¡kus, nuo kurio skaudėjo akis ir galvÄ . Patalpose žiemÄ Å¡alta (10-14oC), o vasarÄ karÅ¡ta (iki 35oC).

Administracija atsisako iÅ¡matuoti temperatÅ«rÄ . Be to, kamerose pilna tarakonų, graužikų ir buitinių parazitų. Nurodo, jog maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas pagal žmogaus poreikius. Maistas neskanus, o jo energetinė vertė yra nuo 1300 iki 1500 kcal, pareiÅ¡kėjui tiek nepakako. Pažymi, jog visi pažeidimai nebuvo smulkÅ«s ar mažareikÅ¡miai, tęsėsi beveik 16 mėn., todėl turėjo įtakos pareiÅ¡kėjo psichinei ir fizinei sveikatai. Dėl visų iÅ¡vardintų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , sveikatos sutrikimus, jautėsi žeminamas ir kankinamas.

Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimai tęsėsi nuolat, praÅ¡o priteisti 6 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 100-106). Atsakovas nurodo, jog laikymo sÄ lygos yra tinkamos. Atsakovo atstovo manymu, keliami reikalavimai yra nepagrįsti ir skundas turi bÅ«ti atmestas. PaaiÅ¡kina, jog vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K galiojusių Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡u, tiek suimtuosius, tiek nuteistuosius į gyvenamÄ sias kameras paskirstė tik griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 str. nuostatomis.

Kameros yra įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, III skirsnio normomis. To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lukiškių TI-K buvo įrengta centrinė šildymo sistema.

Visose kameros buvo centrinio šildymo įranga. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose buvo palaikoma optimali temperatūra. Kamerose buvo įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa buvo ne mažesnė kaip 200 Lx kaip ir numatyta HN 134:2015 14 p. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkėsi savo kamerose, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Vadovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus įsakymu "Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo", LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e, o duÅ¡o patalpų įrengimas atitiko higienos normų reikalavimus, todėl Vilniaus PN pareiÅ¡kėjo teisės nusiprausti nepažeidė. Pažymi, jog vienos valandos pasivaikščiojimo lauke laikas įtvirtintas ir Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje.

Todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų, susijusių su kalinamų asmenų teisės pasivaikščioti lauke įgyvendinimu. Valgiaraščiai buvo subalansuoti ir atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. PareiÅ¡kėjui buvo nustatytas nedirbančio vyro valgiaraÅ¡tis. Maistas buvo gaminamas griežtai laikantis valgiaraÅ¡tyje nustatytų patiekalų receptÅ«ros ir patiekalų technologinių apraÅ¡ymų. PaaiÅ¡kino, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.

Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl 6 300 Eur neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, atsiradusių dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Vilniaus PN, laikotarpiu nuo 2018-02-28 iki 2019-06-28 atlyginimo. Teismas pažymi, kad iÅ¡ atsakovo atsiliepimo ir pateiktų įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2019-05-23 iki 2019-06-06 buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Vilniaus pataiso namų į Kauno tardymo izoliatorių, todėl teismas vertins pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2018-02-28 iki 2019-05-23 ir nuo 2019-06-06 iki 2019-06-28 (toliau – ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143–1966/2008, Nr. A502–734/2009).

Å i aplinkybė konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). PareiÅ¡kėjas nurodo, jog buvo pažeisti jam priklausantys gyvenamojo ploto reikalavimai. Dėl Å¡ių pažeidimų pareiÅ¡kėjas patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus. Å ie dvasiniai iÅ¡gyvenimai pasireiÅ¡kė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu ir kitais nepatogumais, pareiÅ¡kėjo dvasinei pusiausvyrai padarė neigiamÄ Ä¯takÄ .

Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 111 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (111.1. punktas); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2. punktas).

Atsakovės atstovas atsiliepime pateikė detaliÄ iÅ¡klotinę (b. l. 100-102), kuriose LukiÅ¡kių TI-K kamerų tipo patalpose pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę. Ä®vertinus atsakovės atstovo nurodytus duomenis bei atsižvelgus į teisės aktuose nustatytus gyvenamojo ploto reikalavimus nuteistiesiems bei tai, kad kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, buvo kalinami 1 arba 2 asmenys, darytina iÅ¡vada, kad teisės aktų nustatytas gyvenamojo ploto reikalavimas nuteistiesiems nebuvo pažeistas, kadangi pagal pateiktus duomenis (b. l. 100-102) pareiÅ¡kėjui visose kamerose tenkantis plotas sudarė daugiau nei 3,6 kv. m.

Atsižvelgiant į tai, jog gyvenamojo ploto reikalavimai ginčo laikotarpiu nebuvo pažeisti, pareiÅ¡kėjo argumentas dėl per mažo gyvenamojo ploto vertintinas kaip nepagrįstas ir yra atmetamas. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, jog nuteistiesiems neužtikrinama teisė pakankamai laiko pasivaikščioti. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, nors vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ , nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui.

Teismas pažymi, jog pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimÄ reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 21–22 punktai, kurie numato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų virÅ¡utiniuose aukÅ¡tuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Ant žemės režiminėje teritorijoje įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis suimtiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra.

Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferinių kritulių vandens šalinimo sistema. Remiantis Higienos normos HN 76:2010 18.4 punktu, laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi.

Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji Å¡io kodekso nustatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje teritorijoje laikantis Å¡io kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumÄ , suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, jog neatitinka Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis antrojo bendro praneÅ¡imo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatoms. Pažymėjo, jog Å¡iame praneÅ¡ime yra įtvirtintas reikalavimas suteikti suimtajam ar nuteistajam galimybę ne mažiau nei aÅ¡tuonias valandas praleisti lauke, tačiau minėto praneÅ¡ino 48 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vienos valandos per dienÄ pasivaikščiojimas gryname ore yra pripažintinas pakankamu.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo minima aÅ¡tuonių valandų per dienÄ rekomendacija yra įtvirtinta 47 punkte ir yra taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu (darbas, sportas, Å¡vietimas ir pan.), o ne pasivaikščiojimui gryname ore. Pažymėtina, kad toks pat, vienos valandos pasivaikščiojimo lauke laikas įtvirtintas ir Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ nemato pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjo teisė pasivaikščioti bÅ«tų buvusi apribota ar pažeista.

Konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas savo skunde keldamas klausimÄ dėl pasivaikščiojimo trukmės apsiribojo tik deklaratyviais argumentais, kurie nėra pagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, jog jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas nurodo, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u.

Atsakovės atstovas pateikė duomenis, kad, vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1-264, asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e. Higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o patalpas. Atsakovės atstovas nurodė, Vilniaus PN laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių yra suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir duÅ¡o patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais teisės aktų nepažeidė.

EŽTT pažymi, kad tai, jog pareiÅ¡kėjas duÅ¡u negali naudotis neribotai, nepablogina jo teisės palaikyti asmeninę higienÄ taip, kad bÅ«tų pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis (2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). Teismas nenustatė duomenų, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę nesudarytos galimybės ne rečiau kaip kartÄ Ä¯ savaitę nusiprausti po duÅ¡u. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas apsiriboja deklaratyviais teiginiais, kurie nėra pagrįsti.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kameros neatitiko higienos reikalavimų - buvo juntamas nemalonus kvapas, ventiliacija kamerose buvo neadekvati, kamerose buvo tarakonų, juntama didelė drėgmė, žiemÄ buvo Å¡alta, o vasarÄ karÅ¡ta, trÅ«ko natÅ«ralios Å¡viesos. Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad visos Vilniaus PN patalpos įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V- 82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės).

PaaiÅ¡kino, jog patalpos įrengtos vadovaujantis Taisyklių reikalavimais, todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai nėra pagrįsti. Teismas akcentuoja, jog Taisyklių 11.5. p. nustatyta, kad „Gyvenamuosiuose kambariuose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ . Langai iÅ¡ lauko pusės gali bÅ«ti apsaugomi grotomis. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai“, 11.6. nustatyta, kad „Gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas“, 11.8. p. nustatyta, kad „Gyvenamieji kambariai turi bÅ«ti Å¡ildomi ir vėdinami.

Gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, iÅ¡skyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami Å¡ių Taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatÅ«rai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali bÅ«ti aprÅ«pinami elektriniais oro Å¡ildytuvais ir ventiliatoriais“. Teismas pažymi, jog pagal atsakovo pateiktÄ informacijÄ , Vilniaus PN nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra įrengtos tinkamai ir atitinka nustatytus Taisyklių reikalavimus, iÅ¡ bylos medžiagos patalpų įrengimo pažeidimų neužfiksuota.

Akcentuotina, jog Å¡iuo atveju teismas neturi galimybės nustatyti, ar ginčo laikotarpiu buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos, susijusios su apÅ¡vietimu bei ventiliacija, kadangi ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo kalinimo patalpoje patikrinimai nebuvo atlikti. Å iuo aspektu pasisakytina, jog remiantis atsakovo pateiktais Nacionalinio sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktais (2019 m. sausio 15 d. Nr. (10-12 15.4.8) PA-106; 2018 m. vasario 28 d. Nr. (10-12 15.4.8) PA-613), pažeidimų, susijusių su laisvės atėmimo vietos atitiktimi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma) reikalavimams, LukiÅ¡kių TI-K nustatyta, tačiau pažeidimai operatyviai paÅ¡alinti (b. l. 109-117).

Teismas pabrėžia, jog nors iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas ne kartÄ kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su skundais dėl blogų kalinimo sÄ lygų, atsakymuose pažeidimų nenustatyta, minėti LukiÅ¡kių TI-K administracijos atsakymai apskųsti nebuvo. Todėl atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai dėl blogų kalinimo sÄ lygų, susijusių su kamerų higienos reikalavimais (apÅ¡vietimu, ventiliacija, drėgme, tarakonų, graužikų buvimu bei temperatÅ«ra) vertintini tik kaip deklaratyvÅ«s, todėl atmestini.

Pareiškėjas skundėsi, jog maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas pagal žmogaus poreikius. Maistas neskanus, o jo teikiama energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal, todėl pareiškėjui, kaip sportuojančiam vyrui, tokio maisto kiekio neužteko. Atsakovės atstovas nurodo, jog suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K buvo maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis.

Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K savarankiškai nesudaro valgiaraščių nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems. Aktualūs ginčo laikotarpiui valgiaraščiai, taikomi laisvės atėmimo įstaigose laikomiems asmenims, yra patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-04-29 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualus iki 2014-07-01), 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualus iki 2018-01-01), 2017-06-14 įsakymu Nr. V-257 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualus iki 2018-01-01), 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (aktualus nuo 2018-01-01).

Valgiaraščius parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Valgiaraščiai buvo subalansuoti ir atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. PareiÅ¡kėjui buvo nustatytas nedirbančio vyro valgiaraÅ¡tis. Maistas buvo gaminamas griežtai laikantis valgiaraÅ¡tyje nustatytų patiekalų receptÅ«ros ir patiekalų technologinių apraÅ¡ymų. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos maisto energetinės vertės yra neįrodyti, nes pareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, kokiais laikotarpiais jam buvo tiekiamas netinkamos energetinės vertės maistas, o byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, taip pat nėra įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl netinkamos energetinės vertės maisto ar kad maistas pareiÅ¡kėjui nebuvo suteiktas.

PareiÅ¡kėjas skundžia faktÄ , jog buvo perkeliamas iÅ¡ kameros į kitÄ kamerÄ apie 50 kartų. Taip pat pabrėžė, jog LukiÅ¡kių TI-K administracija taikė tokiÄ praktikÄ , kad jeigu nuteistasis pateikdavo praÅ¡ymÄ ar skundÄ dėl administracijos veiksmų ar ribojimų, nuteistasis bÅ«davo perkeliamas į kitÄ kamerÄ . Mano, jog toks gyvenamosios vietos keitimas buvo ne kas kita, o užslėptas moralinis ir psichinis gniuždymas, dėl ko pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumų. Vilniaus PN atsiliepime nurodė, jog vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K galiojusiu Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡u, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nai, įgyvendinat nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimo įstaigoje bei siekiant aprÅ«pinti kiekvienÄ atvykusį asmenį miegamÄ ja vieta, tuo pačiu mažinant suimtųjų (nuteistųjų) autoagresijos atvejus, tiek suimtuosius, tiek nuteistuosius į gyvenamÄ sias kameras paskirsto tik griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir BVK 70 straipsnio nuostatomis.

Teismas paaiÅ¡kina, jog iÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjo dažnas perkėlimas (b. l. 100-102) buvo nulemtas paties pareiÅ¡kėjo skundų dėl kalinimo sÄ lygų. Taip pat, iÅ¡ BVK 70 straipsnio nuostatų matyti, kad tardymo izoliatoriaus administracijai suteikta diskrecija spręsti dėl suimtųjų apgyvendinimo konkrečiose patalpose. Atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad suimtieji apgyvendinami atsižvelgiant į vidaus tvarkos reikalavimus, siekiant užkardyti konfliktines situacijas, ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Be to, nuteistieji, atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Teismo vertinimu, Å¡ie atsakovo atstovo nurodyti kriterijai objektyviai pateisinami, siekiant tinkamai atlikti įstatymu pavestÄ funkcijÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nurodė, jog buvo perkeltas apie 50 kartų, tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas 19 kartų. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo perkėlimas iÅ¡ dalies buvo nulemtas paties pareiÅ¡kėjo veiksmų – iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas daug kartų su įvairiais skundais (b. l. 122-276) kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų.

Teismo vertinimu, įkalinimo įstaigos administracija perkėlimÄ vykdė paties pareiÅ¡kėjo iniciatyva, siekiant užtikrinti geresnes kalinimo sÄ lygas pareiÅ¡kėjui. Kaip minėta, ne pareiÅ¡kėjui, o LukiÅ¡kių TI-K administracijai suteikta diskrecija spręsti dėl suimtųjų apgyvendinimo konkrečiose patalpose. Be to, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo dažni perkėlimai iÅ¡ vienos kameros į kitÄ buvo nulemti pareiÅ¡kėjo skundų dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Apibendrindamas teismas pabrėžia, jog pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K. H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog buvo pažeista jo garbė ir orumas naudojantis sanitariniu mazgu. PaaiÅ¡kino, jog tualetas buvo gyvenamojoje patalpoje, kuris atskirtas 1,35 m. sienele, kuri neužtikrina pareiÅ¡kėjo privatumo ir higienos. Teismas pažymi, jog pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ .

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (2009 m. kovo 12 d. sprendimas byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas įrengiant duris arba kitu bÅ«du (LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Taigi, įkalinimo įstaiga kamerose neužtikrino visiÅ¡ko asmens privatumo, kadangi pareiÅ¡kėjas didžiÄ jÄ dalį laiko praleido kartu su kitais asmenimis (b. l. 100-102), be to, jis galėjo bÅ«ti matomas pareigÅ«nų. Å i aplinkybė pripažintina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, kuris blogino jo buvimo įkalinimo įstaigoje sÄ lygas ir sukėlė jam papildomų nepatogumų. Kartu pažymėtina, kad nuo 2018-03-03 iki 2018-03-05, 2018-03-30, 2018-04-26, 2018-05-18, 2018-08-01, 2018-09-21, 2018-10-06, nuo 2018-10-25 iki 2018-10-26, 2018-12-04, 2019-02-07, nuo 2019-03-01 iki 3019-03-05, nuo 2019-03-15 iki 2019-03-18, nuo 2019-03-20 iki 2018-03-27, nuo 2019-04-08 iki 2019-05-07, nuo 2019-05-10 iki 2019-05-22, 2019-06-07, nuo 2019-06-08 iki 2019-06-28 pareiÅ¡kėjas praleido kamerose vienas, todėl Å¡iomis dienomis pareiÅ¡kėjo privatumo pažeidimas nebuvo toks intensyvus.

Teismas nurodo, jog EŽTT bei LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog sanitarinio mazgo įrengimas gyvenamojoje kameroje, kai juo besinaudojantis asmuo gali bÅ«ti matomas kitų kameroje esančių asmenų bei sargybinių, neužtikrina asmens privatumo ir gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemiančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimÄ (EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimas byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07);

LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016 ir kt.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.). Teismas pažymi, kad Vilniaus PN nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginių, kad kamerose, kuriose jis kalėjo, sanitariniai mazgai nebuvo visiÅ¡kai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimas truko 472 paras.

Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Priteistinos kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iÅ¡ dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, suÅ¡velninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimÄ teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ . Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumÄ , įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

Apibendrinant nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ naudojantis minėtoje įkalinimo įstaigoje kamerose esančiais sanitariniais mazgais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dėl nustatytų pažeidimų, pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortÄ , kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir kurių pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų patyręs, jei jo laikymo pataisos įstaigoje sÄ lygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kyla pareiga kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentÄ .

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kitaip tariant, teisės aktai neįtvirtina baigtinio kriterijų, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, sÄ raÅ¡o. Neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį bei jų trukmę, inter alia į tai, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai sÄ lygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimÄ , pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sÄ moningo Vilniaus PN elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo nurodoma 6 300 Eur suma akivaizdžiai virÅ¡ija pareiÅ¡kėjo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui, kadangi, kaip minėta, pareiÅ¡kėjas dalį laikotarpio kamerose buvo kalinamas vienas, todėl Å¡iomis dienomis pareiÅ¡kėjo privatumo pažeidimas nebuvo toks intensyvus.

Teismas, atsižvelgęs į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (LVAT 2018 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1153-624/2018, 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1831-525/2019, 2019 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4143-629/2019, 2019 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje A-2299-525/2019), įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui už jo patirtÄ neturtinę žalÄ nagrinėjamu atveju - 1 400 Eur suma.

Dėl nurodytų motyvų pareiÅ¡kėjo skundas tenkintas iÅ¡ dalies (ABTÄ® 88 straipsnio 5 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo H. E. E. (H. E. E.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui H. E. E. (H. E. E.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 400 Eur (tÅ«kstantį keturis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Asta Adamonytė-Å ipkauskienė