fc8e342f-ea65-44f4-a2a8-46cb6fa0b7ca · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-28526-1094/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22844-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.3.5 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 13 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė, sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei D. G., ieÅ¡kovės atstovei advokatei Ramunei Ramanauskienei, trečiajam asmeniui R. N., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Agnei BabravičiÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D.

G. ieÅ¡kinį atsakovui M. G. (M. G.) dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, trečiasis asmuo – R. N., iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, Teismas n u s t a t ė :

1. ieÅ¡kovė D. G. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ (toliau – ir teismas) su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama:

1) pripažinti, kad atsakovas M. G. (M. G.) nėra nepilnamečio L. G., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnametis vaikas, vaikas, sūnus), biologinis tėvas; panaikinti nepilnamečio L. G. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis, kad vaiko tėvas yra M. G. (M. G.);

2) nustatyti, kad nepilnamečio vaiko L. G. tėvas yra trečiasis asmuo R. N.;

3) pakeisti nepilnamečio L. G. pavardę į „(duomenys neskelbtini)“.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nutraukta jos ir atsakovo santuoka. (duomenys neskelbtini), t. y. nepraėjus trims Å¡imtams dienų nuo ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokos nutraukimo, gimė ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens R. N. sÅ«nus L. G., tačiau į vaiko gimimo liudijimÄ kaip tėvas įraÅ¡ytas buvęs ieÅ¡kovės sutuoktinis – atsakovas M. G.. IeÅ¡kovė nurodo, kad trečiasis asmuo su ieÅ¡kiniui sutinka, (duomenys neskelbtini) notarine tvarka patvirtintu pareiÅ¡kimu R. N. pripažino tėvystę. Atsakovas M. G. su ieÅ¡kiniu taip pat sutinka.

3. Atsakovas M. G. atsiliepime sutiko su ieškinio reikalavimu nuginčyti jo tėvystę nepilnamečiam vaikui. Nurodė, kad prieštarauti ieškovės reikalavimams neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl sutinka, jog ieškinys būtų patenkintas.

4. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad ieÅ¡kovė kartu su nepilnamečiu vaiku ir sugyventiniu R. N. gyvena trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieÅ¡kovei. L. G. skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi reikiami baldai, žaislai, ugdymosi priemonės. Tarnybos vertinimu, ieÅ¡kinio reikalavimas neprieÅ¡tarauja nepilnamečio vaiko interesams.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

6. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad trečiasis asmuo pripažįsta savo tėvystę, į bylÄ yra pateiktas notariÅ¡kai patvirtintas pareiÅ¡kimas. Ginčo dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo Å¡ioje byloje nėra. Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovė nereikalauja, praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad planuodami vaikÄ nežinojo įstatymo raidės dėl vaiko gimimo. Garbingai nori bÅ«ti įraÅ¡ytas vaiko gimimo liudijime kaip vaiko tėvas.

8. Teismo posėdyje Tarnybos atstovė sutiko su ieškiniu, palaikė teismui pateiktoje išvadoje nurodytas aplinkybes. Tarnybos vertinimu, ieškovės ieškinio reikalavimai visiškai atitinka nepilnamečio L. G. interesus.

9. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta tinkamai – asmeniÅ¡kai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis). 2020 m. rugsėjo 2 d. gautas atsakovo praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsakovas sutinka, kad jam nedalyvaujant vyktų parengiamasis teismo posėdis, ir neprieÅ¡tarauja, jog parengiamajame teismo posėdyje bÅ«tų pereita į bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, taip pat sutinka, kad ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas.

Teismas k o n s t a t u o j a: IeÅ¡kinys tenkintinas 10. Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įraÅ¡ytas gimimo įraÅ¡as ir gimimo įraÅ¡o pagrindu iÅ¡duotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iÅ¡ tėvo nustatoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio nustatyta tvarka. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei vaikÄ pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraÅ¡e įraÅ¡omas vaiko motinos sutuoktinis.

Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims Å¡imtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali bÅ«ti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Duomenis gimimo įraÅ¡e apie vaiko motinÄ ar tėvÄ leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Ginčai Å¡eimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Taigi, tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai).

11. Atsakovui pripažinus ieÅ¡kinį, teismas jį tenkina sutrumpintais motyvais (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Dėl tėvystės nuginčijimo 12. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiÅ¡kia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Å ios teisės užtikrinimÄ laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.

13. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, bÅ«tina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryÅ¡ys su vaiku, kuris reiÅ¡kia socialinį teisinį vaiko bei tėvo ryÅ¡io pripažinimÄ , todėl, nagrinėjant tėvystės, nuginčijimo bylÄ bÅ«tina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

14. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovės D. G. ir M. G. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) įtraukta į apskaitÄ Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-20903-930/2019, panaikintas ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokos apskaitos akto įraÅ¡as. Ä®siteisėjus teismo sprendimui, ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka nutraukta nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus santuokos nutraukimo įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismui patvirtinus Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ sutartį dėl santuokos apskaitos akto įraÅ¡o panaikinimo pasekmių, kurios preambulėje Å¡alys nurodė, kad sutarties pasiraÅ¡ymo momentui Å¡alys kartu nebegyvena ir netvarko bendro Å«kio daugiau nei vienerius metus. IeÅ¡kovei D. G. (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus L. G., kurio gimimas įregistruotas Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) gimimo įraÅ¡u Nr. (duomenys neskelbtini), vaiko tėvu įraÅ¡ytas M.

G.. Taigi ieÅ¡kovės sÅ«nus gimė po ieÅ¡kovės ir atsakovo M. G. santuokos nutraukimo, tačiau vadovaujantis įstatyme nustatyta prezumpcija, (duomenys neskelbtini) L. G. gimimo įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Duomenys apie tėvÄ â€œ nepilnamečio vaiko tėvu įraÅ¡ytas atsakovas M. G. (CK 3.140 straipsnio 2 dalis). (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo R. N. notarine tvarka patvirtintu pareiÅ¡kimu pripažino, kad remiantis VÄ® Respublikinės Kauno ligoninės (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotu vaiko gimimo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimęs vyriÅ¡kos lyties kÅ«dikis yra jo sÅ«nus.

15. Pagal CK 3.148 straipsnį ir CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos bei spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų – šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

16. Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko bei tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis bei pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobÅ«džio psichologinius, socialinius vaiko bei tėvo santykius. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į bylos nagrinėjimo metu Å¡alių nurodytas aplinkybes ir iÅ¡dėstytÄ nuomonę, nebuvo tikslinga atlikti teismo medicininę DNR ekspertizę, nustatančiÄ ar paneigiančiÄ , kad atsakovas M. G. nėra nepilnamečio L. G. tėvas, kadangi, teismo vertinimu, byloje pakanka kitų įrodymų, jog atsakovo M. G. tėvystė nepilnamečiam vaikui bÅ«tų nuginčyta. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieÅ¡kovės D. G., atsakovo M. G., trečiojo asmens R. N. ir Tarnybos iÅ¡dėstytas bei bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 187 straipsnis).

17. Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių nėra ginčo, t. y., Å¡alys pripažįsta, kad M. G. nėra biologinis L. G. tėvas, taigi teismas, įvertinęs byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visetÄ , taip pat Å¡alių paaiÅ¡kinimus, sprendžia, jog ieÅ¡kovė įrodė, o atsakovas M. G. sutiko, kad jis nėra vaiko L. G. tėvas, todėl ieÅ¡kovės D. G. reikalavimas dėl jos vaiko L. G. tėvystės M. G. nuginčijimo tenkinamas, atitinkamai naikintini (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie tėvÄ (CK 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Dėl tėvystės nustatymo 18. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iÅ¡ tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Å i teisė gali bÅ«ti įgyvendinama tik nustatant tikrÄ jį vaiko tėvÄ . Be to, už vaiko teisių įgyvendinimÄ yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimÄ atsakingus asmenis.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningÄ teisinę praktikÄ yra pasisakęs, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, jog vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi bÅ«ti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

20. Teismas, spręsdamas dėl minėto prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesÄ apie savo genetines Å¡aknis ir nesant ginčo tarp Å¡alių dėl to, kas yra vaiko L. G. biologinis tėvas, vertina Å¡ios kategorijos bylose didelę reikÅ¡mę turinčius įrodomuosius faktus, kurie pagal įstatymÄ sudaro tėvystės nustatymo pagrindÄ (CPK 376, 389 straipsnis, CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Tai yra, teismas atsižvelgia į tai, kad bylos Å¡alys laikosi vieningos pozicijos, jog nuo gimimo trečiasis asmuo rÅ«pinasi savo vaiku, jį iÅ¡laiko ir visapusiÅ¡kai dalyvauja jo gyvenime.

IÅ¡ Tarnybos pateiktos iÅ¡vados taip pat matyti, kad ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo R. N. gyvena kartu su nepilnamečiu vaiku, namuose jam sudarytos tinkamos sÄ lygos. Taigi nuoseklÅ«s byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimai rodo, kad tarp vaiko ir trečiojo asmens yra susiformavę tėvo ir vaiko faktiniai ryÅ¡iai, tuo tarpu atsakovas M. G. vaiko tėvu įraÅ¡ytas vaiko gimimo įraÅ¡e vadovaujantis tėvystės prezumpcija ir juos sieja tik teisinis ryÅ¡ys (CK 3.138 straipsnis, 3.140 straipsnio 2 dalis).

21. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje, aplinkybę, kad trečiasis asmuo R. N. pripažįsta savo tėvystę nepilnamečiam vaikui, juo rÅ«pinasi, teikia vaikui iÅ¡laikymÄ , taip pat į tai, jog atsakovas M. G. neginčijo ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, prieÅ¡ingai, sutinka, kad ieÅ¡kinys bÅ«tų tenkintas, į vaiko interesÄ Å¾inoti savo tikrÄ jÄ kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžiÄ , gintų vaiko interesus, teiktų materialinį iÅ¡laikymÄ , teismas sprendžia, jog ieÅ¡kinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, trečiasis asmuo R. N. pripažintinas biologiniu nepilnamečio vaiko L. G. tėvu, atitinkamai Å¡ie duomenys įraÅ¡ytini vaiko gimimo įraÅ¡e (CK 3.148 straipsnis).

22. Teismas laiko, kad šiuo konkrečiu atveju M. G. tėvystės nuginčijimas ir R. N. tėvystės nustatymas nepažeis nepilnamečio L. G. interesų, nes vaikas nelieka be tėvo, o su biologiniu tėvu (trečiuoju asmeniu), juos sieja faktiniai, socialiniai, emociniai šeimos ryšiai. Vaiko ir atsakovo M. G. teisinio ryšio nutraukimas ir teisinio ryšio su trečiuoju asmeniu R. N. nustatymas, teismo vertinimu, yra teisingas tiek teisine, tiek moraline prasme.

23. Teismas pažymi, kad savo laiku duomenų apie vaiko kilmę įraÅ¡ymas gimimo įraÅ¡e vadovaujantis tėvystės prezumpcija (CK 3.138 straipsnis), nepaneigia vaiko prioritetinio intereso ne tik žinoti savo tėvÄ , bet ir turėti tikrovę atitinkantį įraÅ¡Ä apie tėvÄ bei tėvyste grindžiamų vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninių bei turtinių teisių ir pareigų.

24. Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraÅ¡e apie vaiko motinÄ ar tėvÄ , įraÅ¡ytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.

25. CK 3.167 straipsnis nustato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė, arba dviguba pavardė, sudaryta iÅ¡ tėvo ir motinos pavardžių. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės sÅ«nui suteikta ieÅ¡kovės D. G. pavardė „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir trečiojo asmens R. N. sutikimÄ su ieÅ¡kovės praÅ¡ymu, teismas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl pavardės vaikui suteikimo tenkina, suteikdamas vaikui pavardę „(duomenys neskelbtini)“. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

26. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27. Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, tačiau neprašė iš atsakovo priteisti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

28. Teisme patirta 3,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259–260, 375–380, 392, 394–399 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: Ieškinį tenkinti visiškai. Nustatyti, kad M. G. (M. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) nėra L.

G. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) nėra M. G. (M. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus. Nustatyti, kad R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus. Pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad vaiko L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra R.

N. (a. k. (duomenys neskelbtini) Pakeisti vaiko L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę, suteikiant jam tėvo R. N. pavardę – „(duomenys neskelbtini)“. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo kopijÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Irena Bielskytė