fc8db9f3-32b7-4fe1-83ba-e9a8de1e1bb8 · Plungės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-62-995/2021 Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-05694-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17.; 2.6.10.8.; 3.1.7.8.; 3.2.6.1. PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 17 d. Palanga Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų teisėja Vaida Railienė, sekretoriaujant Ginai Mosteikytei, Sabinai Vigelytei, Sigitai Jonauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams Erikai Stonkutei ir Sauliui PreikÅ¡ai, atsakovui R. P., jo ir R. P. atstovei advokatei RÅ«tai Å imkienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams R. P. ir R. P. dėl žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R. P. ir R. P. 32808,52, Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteistÄ sumÄ pervedant į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ .

2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė Å¡ias aplinkybes: 2.1. 2017 m. birželio 29 d., 13.00 val., buvo užfiksuota, jog privačiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame atsakovams R. P. ir R. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, 121 juodalksniai (po patikslinto ieÅ¡kinio), vienas beržas karpotasis, kurie Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206, patvirtintų „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krÅ«mai, augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sÄ raÅ¡o patvirtinimo ir medžių ir krÅ«mų priskyrimo saugotiniems“ 3.1 punkto, 3.5 punkto, 3.13 punkto pagrindu priskirtini saugotiniems, yra žuvę (nudžiÅ«vę), kamienuose matomos gręžimo žymės. Tyrimo metu nustatyta, kad saugotini želdiniai buvo neteisėtai sunaikinti, pragręžiant kamienus bei įterpiant chemines medžiagas taip pažeidžiant jų gyvybines funkcijas.

Atsakovai R. P. ir R. P., bÅ«dami saugotinų želdinių savininkai, nevykdė pareigos iÅ¡saugoti želdinius, ko pasekmėje jie buvo neteisėtai sunaikinti. Taip pat tame pačiame sklype neteisėtai, neturint Palangos miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duoto statybÄ , leidžiančio dokumento buvo pastatytas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskirtinas statinys – 230 m2 ploto betoninių trinkelių aikÅ¡telė, dėl ko 230 m2 plote buvo sunaikinta žolinė augalija. 2.2. 2021 rugpjūčio 2 d. teismui pateiktame patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad jis, atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklype pasodinta želdinių ir augalų už 1629,50 Eur nuolaidų bÅ«du sutiktų sumažinti žalos dydį nurodytai sumai.

Departamentas taip pat nurodė, kad pareigÅ«nams įvertinus 7 vnt. juodalksnių, esančių (duomenys neskelbtini), bÅ«klę ir atlikus Saugotinų medžių augančių ne miÅ¡ko žemėje atkuriamosios vertės apskaičiavimÄ nustatyta, kad minimų medžių vertė yra 1251,00 Eur. Atitinkamai aplinkai padarytos žalos dydis mažinamas Å¡iai sumai ir sudaro 32808,52 Eur.

3. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė Erika Stonkutė palaikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu ir prašė teismo tenkinti ieÅ¡kinį ir priteisti praÅ¡omÄ Å¾alÄ solidariai iÅ¡ atsakovų R. P. ir R. P.. PaaiÅ¡kino, kad savivaldybė, atlikusi inventorizacijÄ 2017 metais, nustatė, kad medžiai yra blogos bÅ«klės, nudžiÅ«vę. Teritorijoje buvo atlikti grunto ir vandens tyrimai, kurie parodė, kad jokio užterÅ¡tumo nėra, tuomet paaiÅ¡kėjo aplinkybės, kad medžiuose yra pragręžtos skylės ir taip jie sunaikinti.

Nurodo, kad sunaikinti medžiai buvo skaičiuojami ir įvertinami pagal faktÄ atvykus į vietÄ (duomenys neskelbtini). Å iuo atveju atsakovų visas žemės sklypas buvo aerodromo apsaugos zonoje bei pavirÅ¡inio vandens telkinio apsaugos zonoje, todėl visi jų sklype augę medžiai buvo saugotini. Tokie patys duomenys atsispindi ir Palangos miesto bendrajame plane, iÅ¡ kurio aiÅ¡kiai matyti, kad atsakovų žemės sklypas įeina į aerodromo apsaugos zonÄ , kuri sudaro 5,1 km.. Pabrėžia, kad atsakovas pats kreipėsi į Palangos savivaldybę po nustatyto pažeidimo, kad galėtų nukirsti nudžiÅ«vusius medžius, kas patvirtina aplinkybę, kad tie medžiai jo sklype buvo nesaugomi.

Ieškovo atstovas Saulius Preikšas papildomai nurodė, kad inventorizacijos planas yra sudarytas 2017 m. rugsėjo mėnesį, o žala, kad medžiai yra fiziškai ir chemiškai paveikti, buvo fiksuota 2016 metais, taigi inventorizacijos aktas buvo surašytas, kaip saugotini medžiai jau buvo paveikti. Nurodo, kad turi būti remiamasi pareigūnų skaičiavimais ir matavimais. Pažymi, kad sumažino sunaikintų medžių skaičių, nes atsakovai pateikė įrodymus, kad sklype yra žaliuojančių, nesunaikintų medžių.

4. Atsakovų R. P. ir R. P. atstovė advokatė RÅ«ta Å imkienė pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo nesutiko su patikslintu ieÅ¡kiniu ir prašė jo netenkinti. Nurodo, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, nepaÅ¡alino visų abejonių dėl sklype augusių ir nudžiÅ«vusių medžių kiekio, jų bÅ«klės, tinkamai neįvertino faktinės padėties, nustatydamas žalÄ nenustatė medžių bÅ«klės ir nesivadovavo savo paties nustatytomis aplinkybėmis, be to, nenustatė medžių augimo vietos, nes nepateikė įrodymų, kad medžiai neaugo vandenyje ar komunikacijų zonose.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas, skaičiuodamas žalÄ , ne tik, kad neįrodė atsakovų padarytos žalos, bet ir nesivadovavo privaloma žalos apskaičiavimo metodika. 4.1 Atsakovai atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas ir po patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo Å¡ioje byloje bÅ«tinų sÄ lygų atsakovų civilinės atsakomybės taikymui neįrodė, nes po bylos atnaujinimo nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad dėl atsakovų veiksmų faktiÅ¡kai 129 medžiai buvo tyčia paveikti fiziniais veiksmais, dėl ko medžiai nudžiÅ«vo.

Atkreipia dėmesį, kad ieškinyje ieškovas buvo nurodęs ir patikslintu ieškiniu palaiko aplinkybę, kad žala aplinkai buvo padaryta aktyviais veiksmais: pragręžiant medžių kamienus ir įterpiant chemines medžiagas. Taip pat ieškinyje ieškovas buvo nurodęs, kad atsakovų kaltės naikinant medžius jis nenustatė, tačiau, prieštaraudamas pats sau, atsakovams ieškinį teikia tik dėl to, kad jie yra sklypo savininkai ir neva nesiėmė tinkamos medžių priežiūros. 4.2.

Taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu pripažino faktÄ , kad atsakovų sklype „pasodinta želdinių ir augalų už 1629,50 Eur“, tačiau Å¡ia suma ieÅ¡kinio reikalavimo nemažino. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis, bei CPK 187 straipsniu (faktų pripažinimas), nustatančiu, kad Å alis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso Å¡alis grindžia savo reikalavimÄ ar atsikirtimÄ , praÅ¡o teismo pripažinti nustatytu faktÄ , kad atsakovai žemės sklype pasodino želdinių ir augalų už 1629,50 Eur sumÄ , jei žala (nors ir neįrodyta) bÅ«tų priteisiama. 4.3.

Pažymi, kad Å¡iai dienai sklype faktiÅ¡kai esančių juodalksnių kiekis yra 7 vnt. pagal ieÅ¡kovo kartu su patikslintu ieÅ¡kiniu pateiktÄ 2021 m. liepos 12 d. apžiÅ«ros aktÄ ir 4 vnt. pagal pateikiamÄ faktinės bÅ«klės foto priedas Nr. 3, viso 11 vnt., todėl, apibendrinus Å¡iuos įrodymus apie faktiÅ¡kai esančių medžių kiekį sklype su 2017 metų Palangos miesto savivaldybės užsakymu atliktos medžių inventorizacijos duomenimis, yra konstatuotina, kad sklype neiÅ¡saugomų juodalksnių kiekis galimai buvo 33 vnt.

Tai yra maksimalus galimas želdinių kiekis, įrodytas nepriklausomos institucijos sudarytos inventorizacijos duomenimis. Ir tai yra maksimalus neiÅ¡saugotų želdinių kiekis, už kurį ieÅ¡kovas galėtų reikalauti žalos atlyginimo (net nevertinant Å¡ių želdinių augimo vietos, bÅ«klės ir/ar kitų atsakomybės taikymui bÅ«tinų sÄ lygų). 4.4. Taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-87 „Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarka“, nustato, kad saugotini medžiai ir krÅ«mai neatlyginamai gali bÅ«ti kertami (Å¡alinami), kai: auga apsaugos zonose, kuriose pagal Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygas neturi augti (4.15 p.); numatyti kirsti, atlikus želdynų ir želdinių inventorizavimÄ (4.17 p.).

Byloje pateikiamos augančių medžių fotografijos įrodo, kad jie auga vandenyje, o kaip analogijÄ pasižiÅ«rėjus į (duomenys neskelbtini), želdynų taksacijos lentelę, visus vandenyje augusius želdinius buvo numatyta Å¡alinti be atsodinimo, ir ieÅ¡kovas už Å¡iuos želdinius žalos atlyginimo patikslintu ieÅ¡kiniu atsisakė. Primintina, kad įsakymo Nr. D1-87 10 punktas nustato, kad net „Leidimo medžių ir krÅ«mų kirtimui ar kitokiam paÅ¡alinimui, genėjimui nereikia, kai jie auga vandens telkiniuose (10.1.1. punktas)“ (apie tai detaliai pasisakyta 2021-05-26 atsakovų praÅ¡yme ir pateiktas įrodymas - 2018-07-13 Palangos miesto savivaldybės administracijos Å«kio ir turto skyriaus raÅ¡tas Nr. (15.9)-ITS1-101). 4.5.

Taip pat, atsakovai atkreipė dėmesį į tai, kad kartu su patikslintu ieškiniu pateiktame 2021 m. liepos 12 d. „Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, atkuriamosios vertės apskaičiavime“ ieškovas aiškiai nurodė, kad dabar žemės sklype (duomenys neskelbtini), augančių želdinių būklė yra patenkinama ir tuo pagrindu mažino želdinių vertę 25 proc. Įrodymų, kad želdiniai, už kuriuos ieškovas reikalauja 32 808,52 Eur žalos atlyginimo, buvo geros būklės – ieškovas byloje nepateikė.

Kadangi visi juodalksniai sklype jau augo, kai atsakovai sklypÄ pirko (tame tarpe ir dabar augantys), todėl akivaizdi aplinkybė yra ta, kad visi sklypo medžiai buvo tapačios bÅ«klės kaip ir dabar žaliuojantys sklype. Todėl bÅ«tų teisinga, kad apskaičiuodamas žalos dydį dėl neiÅ¡saugotų medžių sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas taikytų analogiÅ¡kus kriterijus, kuriuos taikė ginčui dėl žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini), t. y. imtų 33 vnt. mažiausio skersmens želdinius bei mažintų žalos dydį 25 proc., nes pats nustatė patenkinamÄ medžių bÅ«klę kartu su patikslintu ieÅ¡kiniu pateiktame 2021 m. liepos 12 d. skaičiavime.

5. Teismo posėdžio metu atsakovas R. P., bei jo ir R. P. atstovė advokatė RÅ«ta Å imkienė prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, nes jis nepagrįstas ir su ieÅ¡kiniu, bei praÅ¡oma priteisti žala nesutinka, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis su sutuoktine yra pensininkai, iÅ¡gyvena tik iÅ¡ gaunamos senatvės pensijos, abu turi didelių sveikatos problemų, todėl teismui tenkinus ieÅ¡kinį, toks žalos priteisimas jų Å¡eimai bÅ«tų nepakeliama finansinė naÅ¡ta.

Nurodo, kad įsigijus žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), ten buvo žvyrkelis ir jokios žolinės augmenijos nebuvo, buvo tik medžiai, kurie nebuvo įraÅ¡yti į nekilnojamojo turto dokumentus ir jie buvo nudžiÅ«vę, be lapų, menkaverčiai. Sklypas buvo netvarkingas, kaip Å¡iukÅ¡lynas, mėtėsi statybinės medžiagos, atliekos, kurių vis daugėjo. Mano, kad administracinių nusižengimų protokolas suraÅ¡ytas buvo neteisingai, buvo paskirta nuobauda už neiÅ¡saugojimÄ , o ne už sunaikinimÄ .

Papildomai nurodo, kad stengėsi aptvarkyti teritorijÄ ir paklojo statybines trinkeles, vietoj buvusio žvyrkelio, jokio augmenijos nebuvo toje vietoje, kurioje iÅ¡klojo trinkeles. Pasidarė projektÄ , tam, kad galėtų sutvarkyti sklypÄ , kÄ ir padarė, sutvarkė teritorijÄ , paÅ¡alino nudžiÅ«vusius medžius, pagal sudarytÄ projektÄ . Kad planuoja iÅ¡kirsti nudžiÅ«vusius medžius, pranešė savivaldybės Å«kio skyriui, kuris nurodė, kad leidimo nereikia, tik reikia praneÅ¡ti Å«kio skyriui, kÄ atsakovas ir padarė.

Atsakovas teigia, kad nebÅ«tų pirkęs Å¡io sklypo, jei ten bÅ«tų buvę saugotini medžiai ir nežino kas galėjo sunaikinti medžius, nes tÄ sklypÄ norėjo nusipirkti daug žmonių. Taip pat nurodo, kad pasodino nemažai naujų želdinių, stengėsi viskÄ sutvarkyti ir tikrai nieko nenaikino.

6. Teismo posėdžio metu atsakovų R. P. ir R. P. atstovė advokatė RÅ«ta Å imkienė palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovai neatliko jokių aktyvių veiksmų, žalojant medžius ir neturėjo tokio tikslo. Administracine tvarka atsakovai nubausti už želdinių neiÅ¡saugojimÄ , o kaip saugoti neaiÅ¡ku, nes to sklypo atsakovai neturi teisės aptverti. Atsakovų elgesys turėtų bÅ«ti vertinamas atidaus ir rÅ«pestingo asmens kriterijumi, tačiau ieÅ¡kovas nenurodė kÄ atsakovai turėjo konkrečiai padaryti.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neįrodė visų bÅ«tinų sÄ lygų atsakovų civilinės atsakomybės atsiradimui. IeÅ¡kovas neįrodė, kad žala buvo padaryta atsakovų tyčiniais kaltais veiksmais. Nurodo, kad atsakovai įsigijo sklypÄ 2016 metais, kuomet sklypas jau buvo apleistas ir medžiai jau buvo pažeisti, nudžiÅ«vę. Papildomai nurodė, kad Å¡iuo metu teritorijoje yra žaliuojančių medžių, tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad visi medžiai yra nudžiÅ«vę. Taip pat, parodo, kad Palangos savivaldybės pateiktame inventorizacijos akte medžių skaičius yra žymiai mažesnis nei ieÅ¡kovo pateiktuose aktuose.

7. Teismo posėdžio metu liudytoja S. P. paaiÅ¡kino, kad ji dirbo Palangos miesto aplinkos apsaugos skyriuje, Jai dirbant buvo gautas praneÅ¡imas, kad reikia patikrinti medžius. Jai nuvykus į vietÄ pamatė, kad viename sklype buvo apkasti medžiai, o kituose dvejuose sklypuose medžiai buvo visiÅ¡kai nudžiÅ«vę. Pradėjus tyrimÄ , nustatė, kad tie medžiai buvo pragręžti, panaudotos herbicidas, kad medžiai nudžiÅ«tų ir bÅ«tų iÅ¡vežti. Taip pat nurodė, kad ji pati dalyvavo tyrime nes turi kompetencijÄ daryti tokius tyrimus.

Tyrimo metu buvo matuojami medžiai, jų diametras ir skersmuo, panaudojant matavimo ruletę, įvertinama jų bÅ«klė, fiksuojama kiti duomenys. Nurodo, kad teritorijoje yra trys privatÅ«s sklypai, iÅ¡ kurių viename vis dar žaliuoja medžiai, o kituose dvejuose sklypuose, priklausančiuose atsakovui ir jo dukrai, medžiai yra nudžiÅ«vę. Pažymi, kad nustatyti, kad buvo pragręžti medžiai tiksliai negali, tačiau mano, kad medžiai galėjo bÅ«ti gręžiami žiemÄ arba pavasarį. Taip pat, liudytoja teigia, kad trinkelės buvo iÅ¡klotos neteisėtai, nebuvo tam reikalingo statybos leidimo, žemės sklypo paskirtis toje vietoje buvo želdynų teritorija, todėl aikÅ¡telės ten bÅ«ti negalėjo.

Aplinkybės, kad ten yra kanalizacijos tinklai netyrė, tačiau mano, kad jeigu medžiai bÅ«tų trukdę kanalizacijos tinklams, tai Palangos vandenys nebÅ«tų leidę augti želdiniams toje vietoje. Nurodo, kad tyrimÄ ir visus matavimus atliko pagal taisykles ir norminius aktus. Teismas k o n s t a t u o j a: Patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Ginčo esmė 8. Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl atsakovų civilinės atsakomybės už gamtai padarytÄ Å¾alÄ , sunaikinus medžius bei žolinę augmenijÄ .

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų R. P. ir R. P. 32808,52 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo, motyvuodamas tuo, kad atsakovai būdami žemės sklypo, kuriame auga saugotini želdiniai, savininkai, nevykdė pareigos išsaugoti želdinius, kurie yra pripažinti saugotinais, ko pasekoje 121 juodalksnis ir 1 beržas karpotasis beržas sunaikinti nepriimtinu būdu, pragręžiant juos, vėliau paveikiant herbicidais, taip pat 230 m2 plote buvo sunaikinta žolinė augalija, dėl ko aplinkai padaryta žala yra 32808,52 Eur, kuri turi būti atlyginta.

Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, motyvuodami tuo, kad ieÅ¡kovas neįrodė visų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, be to, ieÅ¡kovas nepagrindė padarytos žalos dydžio, kadangi neaiÅ¡ku kur, kokius ir kiek medžių priskaičiavo, nevertino medžių bÅ«klės, buvusios iki jų sunaikinimo, nuo ko tiesiogiai priklauso žalos dydis, taip pat ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad žemės sklype bÅ«tų buvusi žolinė augmenija, be to, nevertino visų bÅ«tinųjų dokumentų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 9. RaÅ¡ytiniais bylos duomenimis, Å¡alių, jų atstovų paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad 2017 m. birželio 29 d., 13.00 val., buvo užfiksuota, jog privačiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame atsakovams R. P. ir R. P., augę juodalksniai ir beržas yra žuvę, kamienuose matomos gręžimo žymės. IeÅ¡kovo atliekamo tyrimo metu taip pat užfiksuota, kad atsakovai savavaliÅ¡kai, neturėdami Palangos miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento, pastatė II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskirtinÄ statinį – 230 m2 ploto betoninių trinkelių aikÅ¡telę, dėl ko neteisėtai 230 m2 plote buvo sunaikinta žolinė augalija. 10. 2018 m. gegužės 14 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KLA-ANR_N-503-2018 (ROIK: 180802545437), kuriuo R.

P. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 60,00 Eur dydžio bauda. Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų 11. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigÅ«nai turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau Å¡iuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su vieÅ¡osios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, tai yra tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014).

Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ taikyti bÅ«tina nustatyti Å¡ias bendrÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009).

Visas paminėtas civilinės atsakomybės sÄ lygas turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 12, 178 straipsnis).

12. Atsakovai savo atsikirtimus į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį grindžia tuo, kad ne visi privačiame sklype augę medžiai galėjo bÅ«ti pripažinti saugotinais, nes neatitiko visų kriterijų.

13. Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarime Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krÅ«mai, augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sÄ raÅ¡o patvirtinimo ir medžių ir krÅ«mų priskyrimo saugotiniems“ įstatymų leidėjo įtvirtinti kriterijai, pagal kuriuos saugotiniems priskiriami medžiai ir krÅ«mai, augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, (toliau – medžiai ir krÅ«mai), augantys Å¡ių kriterijų priede nurodytose teritorijose ir atitinkantys priede nurodytus dydžius.

Å io nutarimo 3 punkte nustatyta, kad medžiai ir krÅ«mai priskiriami saugotiniems, augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, jeigu jie atitinka bent vienÄ Å¾emiau nurodytÄ kriterijų. Minėto nutarimo 3.1 punkte nurodyta, kad medžiai ir krÅ«mai priskiriami saugotiniems, jei auga kurortų apsaugos zonoje, iÅ¡skyrus privačias namų valdas, mėgėjiÅ¡kų sodų teritorijų individualius sodo sklypus, deklaruotus laukus; 3.5 punkte – jei auga aerodromų apsaugos zonoje (iÅ¡skyrus aerodromo teritorijÄ ), iÅ¡skyrus medžius ir krÅ«mus, kurie kelia pavojų skrydžių saugai ir aviacijos saugumui; 3.13 punkte – auga pavirÅ¡inių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose:

Ä Å¾uolai, beržai, klevai ir uosiai, didesnio kaip 8 centimetrų skersmens, kiti medžiai, didesnio kaip 16 centimetrų skersmens, iÅ¡skyrus numatytus iÅ¡kirsti pagal parengtus gamtotvarkos planus, pakrančių (Å¡laitų) tvarkymo projektus, taip pat medžius, augančius vidaus vandenų kelių navigacijos ženklų veikimo zonose ir deklaruotuose laukuose.

14. IeÅ¡kinyje bei teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo Departamento atstovai Erika Stonkutė, Saulius PreikÅ¡a nurodė, kad visi atsakovų privačiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), augę medžiai priskirtini saugotiniems pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krÅ«mai, augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sÄ raÅ¡o patvirtinimo ir medžių ir krÅ«mų priskyrimo saugotiniems“ (toliau - Nutarimas Nr. 206) 3.1, 3.5, 3.13 punktus.

15. Nutarimo Nr. 206 3 punkte nustatyta, kad medžiai ir krÅ«mai priskiriami saugotiniems, augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, jeigu jie atitinka bent vienÄ Å¾emiau nurodytÄ kriterijų. Nutarimo Nr. 206 3.1 punkte nurodyta, kad medžiai ir krÅ«mai priskiriami saugotiniems, jei auga kurortų apsaugos zonoje, iÅ¡skyrus privačias namų valdas, mėgėjiÅ¡kų sodų teritorijų individualius sodo sklypus, deklaruotus laukus. Byloje nėra ginčo, jog žemės sklypas, kuriame nebuvo iÅ¡saugoti želdiniai, yra privatus, todėl nėra pagrindo ir iÅ¡vadai, jog neiÅ¡saugoti želdiniai gali bÅ«ti priskirti saugotiniems, vadovaujantis Nutarimo Nr. 206 3.1 punkto pagrindu.

16. Nutarimo Nr. 206 3.5 punkte įtvirtinta, kad medžiai ir krÅ«mai priskirtini saugotiniems, jei jie auga aerodromų apsaugos zonoje (iÅ¡skyrus aerodromo teritorijÄ ), iÅ¡skyrus medžius ir krÅ«mus, kurie kelia pavojų skrydžių saugai ir aviacijos saugumui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų „Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų“ 16.4.3. punktu, Palangos oro uosto apsaugos zona yra 5,1 km. IÅ¡ Palangos miesto bendrojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317, nustatyta, kad visas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Palangos oro uosto apsaugos zonÄ , Å¡ie duomenys vieÅ¡ai prieinami Palangos miesto savivaldybės oficialioje internetinėje svetainėje.

Palangos miesto bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje, kuriame aerodromo apsaugos zona žymima raudona punktyrine linija, aiÅ¡kiai matyti, kad aerodromo apsaugos zona apima visÄ atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ .

17. Nutarimo Nr. 206 3.13 punkte įtvirtinta, kad medžiai ir krÅ«mai priskirtini saugotiniems, jei jie auga pavirÅ¡inių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose: Ä Å¾uolai, beržai, klevai ir uosiai, didesnio kaip 8 centimetrų skersmens, kiti medžiai, didesnio kaip 16 centimetrų skersmens, iÅ¡skyrus numatytus iÅ¡kirsti pagal parengtus gamtotvarkos planus, pakrančių (Å¡laitų) tvarkymo projektus, taip pat medžius, augančius vidaus vandenų kelių navigacijos ženklų veikimo zonose ir deklaruotuose laukuose.

Nagrinėjamu atveju atsakovams priklausančiam sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), gamtotvarkos planas nebuvo rengtas (rengtas tik detalusis planas), todėl spręstina, kad saugotiniems priskirtini tik sklype augę didesnio nei 16 centimetrų skersmens juodalksniai. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ne visų želdinių – juodalksnių skersmuo buvo didesnis nei 16 cm. Iš savavališkai nukirstų/nugenėtų (sužalotų) saugotinų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje apmatavimo duomenų matyti, kad pozicijose Nr. 9, 11, 16, 20, 28, 40, 45, 49, 57, 67, 75,81, 85,92,95, 104, 110, 124, nurodytų juodalksnių skersmuo atitinkamai buvo 12, 9, 12, 9, 9, 15, 15, 15, 10, 13, 15, 8, 11, 9, 14, 10, 14 cm.

Taip pat nustatyta, kad minėtame žemės sklype savavališkai buvo sunaikintas ir saugotiniems priskirtinas medis - karpotasis beržas, kurio skersmuo – 10 cm.

18. Taigi, teismas įvertinęs iÅ¡dėstytÄ , vadovaudamasis Nutarimo Nr. 206 3.5 punktu, 3.13 punktu, sprendžia, kad visi atsakovų nuosavybes teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), augę medžiai buvo saugotini.

19. Byloje nustatyta žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žalos gamtai fiksavimo metu 2017 m. birželio 29 d. priklausė atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atlikus patikrinimÄ atsakovams priklausančiame žemės sklype, buvo nustatyta, kad sklype esantys medžiai yra pažeisti itin nepriimtinu bÅ«du – į medžio kamienÄ prie Å¡aknies kaklelio atliekant įgręžimus. Taip pat, tyrimo eigoje buvo aptikta, jog atsakovai sunaikino žolinę augalijÄ , neteisėtai pasistatydami betoninių trinkelių aikÅ¡telę.

Atliekant nudžiÅ«vusių medžių apmatavimus nustatyta, kad atsakovams priklausančiame sklype yra nudžiÅ«vę 128 juodalksniai ir vienas karpotasis beržas. Po įvykio, pakartotinai atlikus atsakovams priklausančio žemės sklypo apžiÅ«rÄ , nustatyta, kad kelių juodalksnių bÅ«klė yra patenkinama. ApžiÅ«ros rezultatai užfiksuoti 2021 m. liepos 12 d. akte, nurodant, kad 7 juodalksnių bÅ«klė yra patenkinama – medžiai sveiki, bet Å«glių prieaugis nedidelis, mažesnis sulapojimas, laja netolygiai iÅ¡sivysčiusi, stiebas su nedideliais mechaniniais ir kenkėjų pažeidimais, nedidelėmis drevėmis.

Byloje pateikta dendrologo iÅ¡vada patvirtina, jog atsakovų valdomame žemės sklype esančių juodalksnių bei karpotojo beržo kamienuose yra gręžimo žymės ir gręžimo darbai atlikti medžių kelminėje dalyje, stengiantis nuslėpti veiklos žymes. IÅ¡ kartu su dendrologo iÅ¡vados pateiktų fotofiksacijų taip pat matyti, jog medžių kamienuose yra teisingos apskritimo formos gręžimo žymės. IÅ¡ esmės tokias pat aplinkybes patvirtina tiek girininko S. J. iÅ¡vada, jog, apžiÅ«rėjus nudžiÅ«vusių medžių kamienus, kiekviename rasta grÄ Å¾tu padarytos skylės, pro kurias galėjo bÅ«ti įpurÅ¡kiamos medžiagos, turinčios herbicidinį poveikį, tiek Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiosios specialistės S. P. paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu, kad ji pati dalyvavusi tyrime ir matė, kad medžiai buvo pragręžti, buvo panaudotas herbicidas, tiek ir jos tarnybiniame praneÅ¡ime dėl sunaikintų želdinių (duomenys neskelbtini), užfiksuotos aplinkybės, kad imant grunto mėginius buvo nustatyta, jog visuose nudžiÅ«vusių saugotinų želdinių kamienuose prie Å¡aknų kaklelių yra po kelias gręžimo žymes.

20. Atsakovai teigia, jog jie patys jokių neteisėtų veiksmų neatliko, jie žemės sklypo negalėjo aptverti dėl miesto veiksmų, dėl to jų veiksmuose nėra kaltės dėl atsiradusios žalos. Su Å¡iais argumentais teismas nesutinka. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje, apibendrinęs savo suformuotÄ praktikÄ , konstatavo, kad civilinė atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ aplinkai kyla, kai ieÅ¡kovas įrodo civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala.

Antra, žalÄ aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamÄ aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimÄ . Ä®rodinėdamas Å¡iÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ ieÅ¡kovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi bÅ«ti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas.

Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalÄ sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, padarius tokio pobÅ«džio pažeidimus, yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

21. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 1 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.) nurodyta, kad Å¡io įstatymo paskirtis nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kÅ«rimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultÅ«rinio kraÅ¡tovaizdžio stabilumÄ , gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sÄ lygas.

Å is įstatymas netaikomas žolinei augalijai, augančiai ne želdynų teritorijose. Å io įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta asmenų pareiga neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų bÅ«ti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sÄ lygos. Želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų teisės ir pareigos sukonkretintos įstatymo 15 straipsnyje, kurio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta valdytojų ir savininkų pareiga iÅ¡saugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus.

22. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia atsakovų argumentus, jog jų veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, sunaikinant medžius, kadangi atsakovai, bÅ«dami žemės sklypo savininkais, nebuvo pakankamai rÅ«pestingi įgyvendindami pareigÄ iÅ¡saugoti sklype esančius želdynus, kurie buvo sunaikinti fiziÅ¡kai – atliekant gręžimo darbus. Atsakovų nurodytos aplinkybės, kad jie negalėjo sukontroliuoti, kas sunaikino medžius, nepaÅ¡alina iÅ¡ CK 6.246 straipsnio 1 dalies kylančių atsakovų pareigų elgtis atidžiai, rÅ«pestingai ir apdairiai, rÅ«pintis bei kontroliuoti, kad nebÅ«tų atliekami neteisėti veiksmai, taip pat iÅ¡ Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto kylančių atsakovų pareigų neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų bÅ«ti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sÄ lygos iÅ¡saugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti.

Kadangi atsakovų neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė CK 6.246 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimu, nagrinėjamu atveju, atsakovų nurodomos aplinkybės, kad kiti jiems nežinomi tretieji asmenys galėjo atlikti neteisėtus veiksmus, neturi esminės reikÅ¡mės ir pareigos atlyginti gamtai padarytÄ Å¾alÄ neeliminuoja. Vadinasi, atsakovų, kaip žemės sklypo savininkų atsakomybė už neteisėtÄ poveikį sklype esantiems medžiams ir pareigos užtikrinti žemės sklype esančių želdinių vientisumÄ , jų apsaugÄ neįvykdymÄ nėra paneigta.

Be kita ko, byloje nustatyta, kad 2018 m. gegužės 14 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KLA-ANR_N-503-2018 (ROIK: 180802545437), kuriuo R. P. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtÄ Å¾eldynų naikinimÄ arba neteisėtÄ ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krÅ«mų žalojimÄ , naikinimÄ arba persodinimÄ , jai paskirta administracinė 60,00 Eur dydžio bauda.

Atsakovė minėto nutarimo neskundė ir prašyme apgailestavo dėl susidariusios situacijos, kurios pasėkoje nukentėjo gamta, labai gailėjosi, kad nesugebėjo išsaugoti medžių, kas įrodo, kad atsakovai nesiėmė veiksmų, kad išsaugotų medžius.

23. IeÅ¡kovas taip pat ieÅ¡kinio reikalavimu praÅ¡o priteisti žalos padarytos, sunaikinat žolinę augalijÄ , atlyginimÄ . Atsakovai nesutinka su Å¡iuo ieÅ¡kovo reikalavimu ir teigia, kad jie nesunaikino žolinės augalijos, nes jos ten nebuvo.

24. Byloje esančiame 2017 m. gruodžio 12 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento atsakyme ieÅ¡kovui, nurodyta, kad Klaipėdos departamentas 2017 m. lapkričio 14 d. atliko faktinių duomenų patikrinimÄ vietoje ir surašė patikrinimo aktÄ Nr. FAK – 3199 (16.30. Patikrinimo metu nustatyta, kad statytojas žemės sklype (duomenys neskelbtini), savavaliÅ¡kai stato II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamÄ statinį – betoninių trinkelių aikÅ¡telę (plotas – apie 230 m2), tam neturėdamas privalomojo statybÄ leidžiančio dokumento.

Aplinkybės, kad būtent atsakovai įsirengė automobilių aikštelę, atsakovai neginčija, tačiau atsiliepime bei kituose procesiniuose dokumentuose tvirtino, kad prieš įrengiant aikštelę, jokios žalios vejos, pievos ir pan., toje vietoje nebuvo, tačiau iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano skyriaus 3.3 „Teritorijos aplinkos tvarkymo programa“ nuostatų matyti, kad planuojamoje teritorijoje yra želdiniai, augantys ne miško žemėje – sklype esantys želdiniai; vyrauja ištisinė pieva, yra pavieniai medžiai (lapuočiai).

IÅ¡ www.geoportal/map/ internetinės svetainės ortofoto nuotraukų 2012-2015 m., ir aktualaus vaizdo, akivaizdžiai matyti, kad iki 2015 metų atsakovų įsirengtos aikÅ¡telės vietoje yra žolinė augmenija. Taip pat pažymėtina, kad jau minėtu 2018 m. gegužės 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KLA-ANR_N-503-2018 (ROIK: 180802545437), R. P. buvo nubausta ne tik už medžių neiÅ¡saugojimÄ , bet ir už tai, kad savavaliÅ¡kai įsirengus aikÅ¡telę, buvo sunaikinta žolinė augalija, ji savo kaltės neneigė ir Å¡io nutarimo dalies taip pat neskundė.

Atsakovai nenurodė, kad kiti asmenys galėjo organizuoti žolinės augalijos sunaikinimÄ jų žemės sklype ar buvo tuo suinteresuoti. Žalia augmenija sunaikinta ne įvairiose žemės sklypo vietose, o tikslingai, apibrėžtoje žemės sklypo dalyje. Tai rodo siekį Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį, paÅ¡alinus žolinę augalijÄ , naudoti savo tikslams, konkrečiai – automobilių aikÅ¡telės įsirengimui. Nors atsakovai ir teigia, kad jų įsirengtos aikÅ¡telės vietoje, buvo susiformavęs keliukas, tačiau Å¡ių teiginių byloje esantys duomenys nepatvirtina.

PrieÅ¡ingai, liudytoja S. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad vietoje atsakovų įrengtos aikÅ¡telės iki jos įrengimo buvo žalia veja. Vertinant logikos dėsnius, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, yra įrodyta, kad atsakovai padarė žalÄ aplinkai savavaliÅ¡kai įsirengiant betoninių trinkelių aikÅ¡telę, jiems nuosavybės teise priklausančiame 230 m2 ploto žemės sklype, dėl ko minėtame plote buvo sunaikinta žolinė augalija.

25. Teismui konstatavus atsakovų neteisėtus veiksmus dėl medžių neiÅ¡saugojimo, žolinės augalijos sunaikinimo, privalo nustatyti ir žalÄ aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamÄ aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimÄ . Ä®rodinėdamas Å¡iÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ ieÅ¡kovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi bÅ«ti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalÄ sukėlusio asmens veiksmų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

26. Pažymėtina, kad teismas pirmiau aptartais motyvais nustatė, kad visi atsakovų sklype augę medžiai, nepriklausomai nuo jų skersmens buvo saugotini. Tačiau konstatuoti žalos faktui neužtenka nustatyti, kad augalai buvo saugotini, tačiau reikia nustatyti ir tai, kad dėl jų neiÅ¡saugojimo gamtai buvo padaryta žala, kuriÄ atsakovai turėtų atlyginti.

27. Kasacinio teismo konstatuota, kad žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi bÅ«ti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobÅ«dį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytÄ Å¾alÄ . Tai reiÅ¡kia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį, o padarytos žalos aplinkai atvejais – atkurti aplinkos bÅ«klę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).

28. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad žala apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintÄ Å½alos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikÄ ir vadovaujantis Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343. Žala aplinkai apskaičiuota atsižvelgiant į sunaikintos žolinės augalijos plotÄ , želdinių kelmų skersmenis (cm), želdinių bÅ«klę, taip pat, kad žolinė augalija bei želdiniai augo mieste.

29. Atsakovai teigia, kad paskaičiuota žala turi bÅ«ti perskaičiuota, nes ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ pasikeitė teisinis reglamentavimas, turi bÅ«ti taikytini kiti žalos dydžio apskaičiavimo kriterijai, numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 206.

30. CK 6.249 straipsnio 5 dalis numato, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dienÄ , jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ . Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 punktas numato, kad žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintÄ metodikÄ . Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. 269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 5 punktÄ Å¾alos aplinkai dydis, sunaikinus ar sužalojus kraÅ¡tovaizdžio kompleksus ir ar objektus, skaičiuojamas sumuojant atskirų sunaikintų ar sužalotų gamtinio kraÅ¡tovaizdžio kompleksų ar objektų vertę.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, jog žala turėjo būti pakartotinai perskaičiuota, kadangi žala gamtai skaičiuojama pagal metodikoje nustatytus žalos apskaičiavimo koeficientus pagal objektų vertę žalos padarymo momentu arba kuri pasireiškia tolimesnėje ateityje.

31. Atsakovai taip pat teigia, jog žala negali būti skaičiuojama už visus juodalksnius, kadangi dalies jų skersmuo nesiekė 16 cm (Nutarimo Nr. 206 3.13 p.), todėl jie galėjo būti šalinami neatlyginamai, dalį jų buvo numatyta pašalinti, tačiau teismo nustatyta, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype augę želdiniai buvo saugotini nepriklausomai nuo jų skersmens, todėl ir šie atsakovų argumentai atmestini.

32. Nustatyta, kad ieÅ¡kovo pateiktoje 2017 m. liepos 20 d. „SavavaliÅ¡kai nukirstų / nugenėtų (sužalotų) saugotinų medžių, augančių ne miÅ¡ko žemėje matavimo duomenų“ lentelėje nurodytas juodalksnių kiekis – 128 vienetai ir vienas karpotasis beržas. Perskaičiavęs žalÄ ieÅ¡kovas pateikė teismui 2021 m. liepos 12 d. apžiÅ«ros aktÄ ir pateikė saugotinų medžių, augančių ne miÅ¡ko žemėje matavimo duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog atsakovų žemės sklype yra septyni juodalksniai, kurių bÅ«klė patenkinama. IeÅ¡kovas, atsižvelgdamas į tai, perskaičiavo žalos dydį, jį sumažinant. Perskaičiuotos žalos dydis už sunaikintus medžius sudaro 32 757 Eur, o už sunaikintÄ Å¾olinę augalijÄ pagal pirminį žalos apskaičiavimÄ - 51,52 Eur.

33. Nors ieÅ¡kovo darbuotojų nustatytas želdinių skaičius skiriasi nuo 2017 m. Palangos miesto želdinių taksoraÅ¡tyje nurodyto medžių skaičiaus, tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos želdinių bÅ«klės eksperto J. B. paaiÅ¡kinimuose nurodyta, kad vykdant bendrÄ jÄ 2017 metų želdinių inventorizacijÄ (duomenys neskelbtini), skirtumas tarp 2017 metų inventorizacijos ir agentÅ«ros darbuotojų apmatuotų želdinių skaičiaus susidarė dėl to, kad vykdant inventorizacijÄ nurodomas tik medžių kiekis (nenurodant jų kamienų kiekio), o skaičiuojant žalÄ vertinamas kiekvieno medžio kamienas. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti specialistų sudarytų želdinių inventorizavimo kortelės duomenimis.

34. Taip pat kaip nepagrįstus teismas atmeta ir atsakovų argumentus, jog žala aplinkai negali būti skaičiuojama už juodalksnius, kurie Želdinių inventorizavimo kortelėje pažymėti kaip šalintini, net jei ir pastabose pažymėtas nurodymas pasodinti naujus želdinius. Teismo nustatyta, kad šie želdiniai priskirti saugotiniems. Be to, nėra pagrindo išvadai, jog tokių medžių šalinimui nėra reikalingas atsakingų institucijų leidimas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d.

Nr. D1-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡o 9 punktas numato, kad saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo darbai turi bÅ«ti vykdomi turint savivaldybės iÅ¡duotÄ , iÅ¡skyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimÄ saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo darbams, genėjimui (toliau – Leidimas) (1 priedas) ir atlyginus, iÅ¡skyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krÅ«mų vertę, nurodytÄ leidime. 10 punkte nurodyta, kad leidimo medžių ir krÅ«mų kirtimui art kitokiam paÅ¡alinimui nereikia, kai jie auga: vandens telkiniuose, grioviuose, pylimų (polderių) ir griovių (iÅ¡skyrus sureguliuotas upes ir upelius) Å¡laituose (10.1.1. punktas); ant įraÅ¡ytų į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitÄ : slenksčių, greitviečių, vandens pralaidų, drenažo rinktuvų ir sausintuvų, siurblinių, tvenkinių žemės užtvankų, pylimų, drėkinimo vamzdynų, Å¡ulinių, vandens nuleistuvų, siurblinių ir 15 m atstumu nuo jų pakraščio, grioviuose ir jų Å¡laituose (iÅ¡skyrus sureguliuotas upių vagas), griovio priežiÅ«ros juostoje (10.2. punktas); ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jo dalių (10.3.3 punktas); kapavietėse (suderinus su kapinių priežiÅ«rÄ vykdančia organizacija ar atsakingu asmeniu), iÅ¡skyrus kultÅ«ros paveldo objektų teritorijas (10.3.4 punktas). 12 punkte nustatyta, kad saugotinų medžių ir krÅ«mų vertė neatlyginama, kai: 4 punkte nurodytais atvejais darbus vykdo žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ir valdytojas ar jo įgaliotas asmuo (12.1 punktas);

želdiniai auga naudingųjų iÅ¡kasenų telkiniuose (12.2. punktas);  pareiÅ¡kėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per metus pasodinti savivaldybės nurodytoje vietoje kertamų ar kitokiu bÅ«du paÅ¡alinamų medžių ir krÅ«mų atkuriamÄ jÄ vertę atitinkantį nurodytų rÅ«Å¡ių ir matmenų medžių ir krÅ«mų kiekį ir juos prižiÅ«rėti 3 metus (12.3 punktas). Taigi leidimas medžių ir krÅ«mų kirtimui ar kitokiam paÅ¡alinimui, genėjimui nereikalingas tik esant bent vienai sÄ lygai, numatytai 10 punkte.

Visais kitais atvejais galioja bendra leidimų iÅ¡davimo tvarka nepriklausomai nuo to, medžiai Å¡alinami atlygintinai, ar ne. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad visi pakrantės apsaugos juostoje augę medžiai buvo vandenyje. Be to, pastebėtina, kad medžių, kurie inventorizavimo kortelėje buvo nurodyti kaip augantys vandenyje, ieÅ¡kovas į patikslintÄ ieÅ¡kinį neįtraukė.

35. Atsakovai taip pat teigia, jog byloje nėra įrodymų, kad visi medžiai buvo geros būklės, tačiau teismas su šiais atsakovų argumentais taip pat nesutinka.

36. Byloje nustatyta, kad 2017 m. birželio 29 d. buvo užfiksuota, jog privačiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, saugotini želdiniai buvo neteisėtai sunaikinti pragręžiant kamienus bei įterpiant chemines medžiagas, taip pažeidžiant jų gyvybines funkcijas. Taigi 2017 m. birželio 29 d. nustatyta, kad atsakovų sklype augę medžiai buvo mechaniškai ir chemiškai pažeisti, todėl šiuo atveju reikšminga želdinių būklė iki jų pažeidimo.

37. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnyje nustatyta, kad pirminė bÅ«klė nustatoma pagal turimÄ informacijÄ apie geriausiÄ aplinkos bÅ«klę, kuri buvo žalos aplinkai padarymo metu ir kuri bÅ«tų buvusi, jeigu žala aplinkai nebÅ«tų padaryta.

38. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad medžius apžiÅ«rėjo ir jų bÅ«klę vertino girininkas S. J., turintis miÅ¡kų Å«kio inžinieriaus kvalifikacijÄ , ir dendrologas J. B.. Abu specialistai nurodė, jog iki sunykimo medžių bÅ«klė buvo gera ir pateikė tokių savo iÅ¡vadų argumentus. Tai yra iÅ¡ byloje pateikto girininko S. J. 2017 m. rugpjūčio 7 d. medžių apžiÅ«ros ir įvertinimo akto, taip pat iÅ¡ dendrologo J. B. 2018 m. vasario 19 d. iÅ¡vados dėl žuvusių medžių, augusių (duomenys neskelbtini), matyti, kad specialistai, įvertinę tai, kad ant žuvusių juodalksnių likę 2016 m. derliaus rieÅ¡utėliai, kurių derliaus kiekis didesnis nei vidutinis, padarė iÅ¡vadÄ , jog 2016 m.

Å¡ie medžiai buvo sveiki, veÅ¡lÅ«s ir puikiai derėjo. Taip pat girininko pažymėta, jog 2016 m. atlikdamas darbines funkcijas jis pro Å¡iuos sklypus dažnai važiuodavo, medžiai buvo sveiki, jokių ligų ar kenkėjų požymių jis nepastebėjo, o bÅ«tent Å¡iuo atveju, kai nudžiÅ«sta visi prieÅ¡ metus buvę visiÅ¡kai gyvybingi ir sveiki medžiai, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad jie buvo paveikti chemiÅ¡kai – paveikiant herbicidinio poveikio medžiagomis. Detaliai apžiÅ«rėjus nudžiÅ«vusių medžių kamienus, kiekviename rasta po 8-9 mm, 10-15 mm aukščiau Å¡aknies kaklelio, grÄ Å¾tu padaryta skylė.

Dendrologas J. B. 2018 m. vasario 19 d. iÅ¡vadose taip pat neabejotinai patvirtino, kad iki žuvimo medžiai buvo sveiki ir veÅ¡lÅ«s. Å ias iÅ¡vadas jis padarė iÅ¡ smulkiųjų medžių Å¡akelių, kankorėžiukų iÅ¡likimo, virÅ¡Å«nių iÅ¡vaizdos, žievės atÅ¡okimo nuo kamieno. Taip pat atsižvelgtina ir į ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, jog Lietuvos erdvinės informacijos portale (www.geoportal.lt) peržiÅ«rėjus sudarytus ortofotografinius žemėlapius galima pastebėti, jog 2012-2013 metais užfiksuotas vaizdas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad želdiniai – geros bÅ«klės.

39. Bylos duomenys patvirtina, kad žalos atlyginimo dydis paskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos “Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos“ V skyriaus nuostatomis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais. Kadangi sunaikinti juodalksniai ir karpotasis beržas patenka į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. D1-343 patvirtinto „Želdinių atkuriamosios vertės įkainių“ 1 priedo II grupę, todėl vadovaujantis įkainių 2.2 punktu pagrįstai taikytas 6,00 Eur įkainis už kiekvienÄ kamieno skersmens centimetrÄ vieno metro aukÅ¡tyje. Atsižvelgiant į tai, kad sunaikinti saugotini želdiniai augo mieste, vadovaujantis Ä®kainių 5.3 punkto nuostatomis medžių atkuriamosios vertės įkainiai pagrįstai padidinti du kartus.

40. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju nustatytos visos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, taip pat vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, numatančia, jog padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę, todėl atsakovai privalo solidariai atlyginti aplinkai padarytÄ Å¾alÄ , t. y. 32808,52 Eur.

41. Atsakovas R. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti žala yra labai didelė ir, jei teismas priteistų tokiÄ sumÄ , tai jų Å¡eimai bÅ«tų nepakeliama finansinė naÅ¡ta.

42. Pažymėtina, jog nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktÄ ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų bÅ«ti sumažintas, – žalÄ padaręs asmuo. Remiantis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Å i teisės norma gali bÅ«ti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis). Nuo visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo gali bÅ«ti nukrypta ir CK 6.282 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę ar žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iÅ¡ pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – iÅ¡imtis, turi bÅ«ti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jo taikymo sÄ lygos, ir sÄ Å¾iningumas, protingumas ir teisingumas iÅ¡ tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; kt.).

Teismas, vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuostolių atlyginimo dydį gali sumažinti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo praÅ¡ymu. IÅ¡imties taikymas turi bÅ«ti motyvuojamas teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nurodant konkretų jos taikymo sÄ lygų konkrečioje byloje turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010).

43. Pastebėtina, kad atsakovai viso proceso metu tvirtino, kad žalos gamtai nėra padarę, neprašė teismo sumažinti ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti žalos dydžio. Teismas įvertina, tai, kad abu atsakovai yra senatvės pensininkai, atsakovų teigimu, jų pajamas sudaro tik gaunama senatvės pensija, atsakovas R. P. turi sveikatos problemų ir tai patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai, tačiau įvertintina ir tai, kad atsakovai turi keletÄ nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypų, gyvenamÄ jį namÄ , butus – gyvenamÄ sias patalpas, ir kt.), transporto priemonių (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Banko sÄ skaitos iÅ¡rašų, galinčių patvirtinti lėšų atsakovų sÄ skaitose likutį, ar tai, kad atsakovai turi iÅ¡laikytinių, pateikta nebuvo, taip pat nepateikti jokie raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovų Å¡eimos narių sunkiÄ padėtį, atsakovai neįrodinėjo negalėjimo visiÅ¡kai atlyginti žalÄ aplinkybių, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad, priteisus ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ Å¾alos atlyginimÄ , atsakovams atsirastų nepriimtinos ir itin sunkios pasekmes.

Taip pat pažymėtina ir tai, jog atsakovams nebuvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (kas leistų daryti iÅ¡vadÄ dėl sunkios atsakovų turtinės padėties). Esant visoms pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teismas yra tos nuomonės, kad atsakovai savo itin sunkios turtinės padėties, bei to, jog dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių, neįrodė. Todėl teismas neturi pagrindo sumažinti priteistinos žalos dydį, vadovaujantis 6.282 straipsnio 3 dalimi, tačiau sprendžiant dėl žalos dydžio, įvertintinos aptarto teisės pažeidimo padarymo ir kitos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės.

44. Priteisiant iÅ¡ atsakovų padarytÄ gamtai žalÄ , atsižvelgiama į aptariamo teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, priteistinos žalos dydį, taip pat, teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovai žemės sklype pasodino želdinių ir augalų už 1629,50 Eur, kuriuos ieÅ¡kovas nuolaidų bÅ«du sutinka Å¡ia suma sumažinti žalos dydį. Taigi įvertinus tai kas iÅ¡dėstytÄ , vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, praÅ¡omos priteisti žalos dydis mažintinas pasodintų želdinių ir augalų suma, ir iÅ¡ atsakovų solidariai priteisiama 31179,02 Eur žalos atlyginimas (32808,52 Eur – 1629,50 Eur) (CK 1.5 straipsnis, 6.251 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo 45. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

46. IeÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl penkių procentų dydžio metinių palÅ«kanų tenkinamas. Nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 12 d. iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui solidariai priteistinos ieÅ¡kovo praÅ¡omos penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 47. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

48. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai.

49. IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies (91 proc.), atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistinas už patenkintÄ ieÅ¡kinio dalį (91 procentas) mokėtinas žyminis mokestis – 672,00 Eur, t. y. po 336,00 Eur (32808,52 Eur x 3 proc. x 75 proc. x 91 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnis).

50. Atsakovai Å¡ioje byloje iÅ¡ viso turėjo 4900,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

51. Įvertinus, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose priteistinų bylinėjimosi išlaidų, ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovo atsakovams priteisia 441,00 Eur 4900,50 Eur – 91 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

52. Duomenų apie ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas. Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, n u s p r e n d ė : patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R. P. ir R. P. 31179,02 Eur (trisdeÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt devynis eurus ir 2 ct) aplinkai padarytos žalos atlyginimÄ ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 31179,02 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2019 m. balandžio 12 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos naudai, priteistÄ sumÄ pervedant į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB Luminor Bank.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsakovų R. P. ir R. P. naudai 441,00 Eur (keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 00 ct) ) patirtoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms padengti. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovų R. P. ir R. P. po 336 Eur (tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) iÅ¡ kiekvieno, žyminio mokesčio, Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«muose. Teisėja Vaida Railienė